Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis M. T. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad sudaužė nukentėjusiojo V. K. automobilio stiklą, tačiau neigė kaltę dėl grasinimo susidoroti, Pripažino, kad purškė ašarines dujas į nukentėjusįjį, tačiau tai darė gindamasis. Parodė, kad buvo vakaras, po 21 val. Važiavo Sausio 13-osios g. su „Range Roveriu“. Pravažiuodamas pro Televizijos bokštą pastebėjo keistai priparkuotą automobilį. Ten yra neįgaliųjų vietos, o tas automobilis stovėjo per dvi vietas. Priėjo prie to automobilio ir pastebėjo jame sėdintį nukentėjusįjį V. K., kuris irgi jį atpažino. Kažkada draugavo su mergina ir taip gavosi, kad V. K. su ja draugauja. V. K. jis pasakė, kad nesikištų, kur nežino. Pastebėjo nukentėjusįjį ir pagalvojo paklausti ką jis daro. Jam įvažiuojant į parkavimo vietą, automobilį pastatė važiuojamojoje dalyje. Priėjau prie jo. Viktoras galvą uždengė kapišonu ir palindo po vairuotojo panele slėptis. Jam buvo keista. Tada su savimi neturėjo telefono, nes būtų nufilmavęs. Paklausė ką jis čia daro. V. K. neišgirdo. Jis pabeldė į langą. Nukentėjusysis išlindo. Paklausius ką jis čia daro, V. K. jį pasiuntė. V. K. vėl pradėjo kalbėti dėl tos merginos, kad jis ją paliktų ramybėje. Jis pasakė, kad jis (V. K.) nelįstų, nes su mergina patys išsiaiškins. Gavosi žodinis konfliktas. Ištraukė dujų balionėlį ir papurškė į nukentėjusįjį. Supyko, sukilo emocijos. Plaktukas buvo, ne kirvis. Išdaužė jo automobilio stiklą. Viskas nutiko labiau dėl moters, emocijos, kad ten nukentėjusysis atsirado. Iš pradžių buvo papurškimas. Nukentėjusysis pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis. Jam tas nepatiko, todėl nuėjo paimti plaktuką ir sudaužė stiklą. Tai buvo paprastas statybinis plaktukas su mediniu kotu. Negali pasakyti ar nukentėjusysis galėjo jo išsigąsti, kai jis ėjo su plaktuku. Buvo papurškimas dujomis, stiklo sudaužymas ir ruošėsi jau išvažiuoti, tačiau nukentėjusysis išbėgo iš automobilio, pripasakojo visko. Purškė tik iš vieno dujų balionėlio. Purkšti pradėjo ne iš karto, o po apsižodžiavimo. Bet grasinimų nukentėjusiajam nebuvo. Galbūt buvo apsižodžiavimas, vienas kito „pasiuntimas“. Iki to nukentėjusysis kišosi į jo ir merginos finansinius reikalus. Automobiliu privažiavo, nes tiesiog pamatė, jog ten V. K. sėdi, kuris jį irgi pamatė. Suprato, kad ten buvo nukentėjusiojo automobilis. Plaktukas buvo bagažinėje. Iki įvykio su V. K. jokių santykių nebuvo. Jis tiesiog nuomojosi automobilį iš nukentėjusiojo. Taip pat žinojo, kad jis palaiko artimus santykius su jo buvusia mergina. Konfliktas su nukentėjusiuoju pasibaigė, kai jis išpurškė dujų balionėlį, sudaužė stiklą ir į automobilį pasidėjo plaktuką, ir jau ruošėsi išvažiuoti. Jokio kirvio nebuvo, o V. K. nesivijo. Vieną kartą į automobilio viršutinę dalį sudavė. Nukentėjusysis tuo metu automobilyje sėdėjo. Jis buvo su kapišonu ant galvos ir akiniais. Kai sudavė į automobilio viršutinę dalį, nukentėjusysis sėdėjo automobilyje ir kalbėjosi telefonu. Viskas vyko ištiestos rankos atstumu. Nelindo pas nukentėjusįjį į automobilio saloną. Taip pat nebuvo prisilietęs prie nukentėjusiojo. Jokio kontakto su juo nebuvo. Kaltinamasis pats išlipo iš automobilio. Kai jis nešėsi plaktuką į automobilį, V. K. jau buvo išlipęs iš automobilio ir kalbėjosi telefonu. Tada jis (kaltinamasis) padarė kelis žingsnius link nukentėjusiojo, tačiau jokių grasinančių žodžių jam nesakė. Plaktuką paėmė sąmoningai, tačiau smūgio į automobilio statramstį nebuvo. Pripažįsta išdaužęs stiklą, tačiau to neketino daryti, nes norėjo tik pasikalbėti, o nukentėjusysis jį išprovokavo ir konfliktas išsiplieskė. Iki įvykio V. K. negrasino. Buvo nuvažiavęs pas jį, kai sužinojo, kad jis bendrauja su jo buvusia mergina. Tada ramiai pakalbėjo, o grasinimų jokių nebuvo. Buvusi mergina gyvena netoli įvykio vietos, bet jis važiavo pro tą vietą savo reikalais. Konflikto metu laikrodžio ant nukentėjusiojo rankos nepastebėjo, tačiau matė kaip nukentėjusysis savo akinius pasidėjo ant sėdynės, kai jis pirmą kartą papurškė dujomis ir nuo tada nukentėjusysis visą laiką buvo be akinių. Blogai vertina savo veiksmus. Taip pat bandė atsiprašyti, bet nukentėjusysis nesutiko.

4. Nukentėjusysis V. K. teisme parodė, kad konfliktai su kaltinamuoju prasidėjo 2020 m. birželio viduryje. V. pažįsta jau daug metų. Vieną kartą ėjo su ja papietauti. Ji pasakė, kad yra problemų su jos telefonu. Tada jis jai paskolino savo telefoną. Po kelių dienų, apie 22 val., V. jam paskambino ir pasakė, kad kaltinamasis atėmė iš jos jo telefoną. Ji papasakojo, kad kaltinamasis ją užpuolė, panaudojo fizinę prievartą ir atėmė telefoną, pabėgo. Jis paskambino tuo numeriu ir atsiliepė kaltinamasis, o jis jam pasakė, kad privalo grąžinti telefoną. Kaltinamasis pradėjo jam grasinti. Tada jis su V. nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą, kad kaltinamasis atėmė telefoną. Policijos pareigūnas paskambino tuo numeriu į jo telefoną, kurį jis davė V. Ragelį pakėlė V. mama, nes kaltinamasis telefoną nuvežė jai ir pasakė, kad, kai kaltinamasis išgirdo, jog skambina policija, pabėgo. Tyrėjui pasakė, kad telefonas grąžintas, tad nerašė pareiškimo. Po dviejų dienų kaltinamasis agresyviai atvažiavo į jo darbą ir pradėjo grasinti, kad nelįstų prie jo moters. Jis kaltinamajam paaiškino, kad V. pažįsta ilgą laiką. Paaiškino, kad daugiau moterų nei vyrų pažįsta. Jam pasirodė, kad kaltinamasis suprato ir išvažiavo. Po savaitės kaltinamasis vėl atvažiavo į jo ofisą ir pradėjo sakyti, kad jis (nukentėjusysis) yra V. meilužis ir vėl pradėjo grasinti. Jis pasakė, kad yra vedęs, kad su V. tik draugauja. Kaltinamasis pradėjo rėkti. Išsiskirstė. Tai tęsėsi dar kelis kartus. Po to kaltinamasis pasakė, kad viską papasakos jo žmonai. Kaltinamasis sužinojo jo žmonos ir vaikų vardus ir nuo to laiko jis pastebėdavo kaltinamąjį tai prie savo darbo, tai prie namų.

4.1. Kol kaltinamasis jam nieko nedarė, jis nekreipė dėmesio. Vėliau, spalio 30 d., sužinojo, kad kaltinamasis užpuolė V. su vaikais, t. y. automobiliu bandė nustumti nuo kelio, užblokavo kelią, kumščiu daužė stiklą. Dėl to buvo parašytas pareiškimas. Tas įvykis įvyko 2 dienos iki jo užpuolimo. Sausio 13-osios g. aikštelėje jis įprastai stato automobilį. V. jam paskambino ir pasakė, kad kaltinamasis ją persekioja ir ji turi daug nuotraukų, kur matosi kaltinamojo automobilis. Ji jo paprašė apžiūrėti ar kaltinamojo nėra prie jos namų, nes ji su vaikais bijo išeiti iš namų. Jis atvažiavo prie Televizijos bokšto, sustojo ir laukė. Ten buvo stovėjimo aikštelė. Stovėjo ten, kur galima stovėti. Kai parkavosi, tai gali būti, kad automobilio galas truputi buvo neįgaliojo vietoje. Jo automobilis stovėjo 90 laipsniu nuo šaligatvio. Tada jis buvo ne su savo automobiliu. Įvykio dieną atvažiavo su „VW Passat“. Privažiavo kaltinamasis. Pamatė jį. Kaltinamasis su savo automobiliu („Range Rover, v. n. (duomenys neskelbtini) užblokavo jam kelią, kad jis negalėtų išvažiuoti. Nebuvo susitaręs su kaltinamuoju susitikti, nes jis tik V. prašymu nuvažiavo pažiūrėti ar kaltinamojo nėra prie jos namų. Jis iš karto paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pasakė apie galimą užpuolimą. Kaltinamasis priėjo prie jo automobilio vairuotojo pusės. Kaltinamasis bandė atidaryti vairuotojo dureles, tačiau jam nepavyko. Po to kaltinamasis parodė, kad jis atidarytų langą. Jis truputėlį pravėrė langą, o kaltinamasis iš karto nieko nesakydamas pradėjo purkšti dujomis iš mažo balionėlio. Jis buvo šoke ir pradėjo nerimauti. Kol kaltinamasis purškė dujas, jis šaukė ir kalbėjo su bendruoju pagalbos centru. Kol jis susiorientavo, kaltinamasis jau buvo išpurškęs pusę dujų balionėlio. Jis uždarė langą. Jis buvo su akiniais ir kauke. Kaltinamasis nuėjo į savo automobilį, paėmė kirvį ir kažkokį didelį balionėlį. Nematė iš kur kaltinamasis ištraukė kirvį. Kaltinamasis vėl priėjo prie jo. Eidamas link jo kairėje rankoje nešėsi didelį, litro talpos, dujų balioną, o dešinėje rankoje kirvį. Aiškiai matė, kad kaltinamasis link jo eina nešinas kirviu ir dujų balionu. Nepamena ar kaltinamasis jam kažką sakė. Kaltinamasis padėjo balionėlį ant žemės ir pirmu smūgiu trenkė į automobilio stiklą ir stiklas sudužo. Antru smūgiu bandė jam trenkti į galvą, bet jis buvo pasilenkęs prie vairo, tad spėjo išvengti smūgio. Kaltinamasis tikrai trenkė du kartus su kirviu. Tačiau gali būti, kad jis pirmu smūgiu išdaužė stiklą, po to su kirvio kotu nuvalė šukes, o po to bandė jam suduoti. Kirvis buvo keistos spalvos ir formos. Atrodė kaip senovinis. Kirvio kotas buvo arba rožinis arba rožine juostele apvyniotas. Jei dabar pamatytų, tai iš karto atpažintų tą kirvį. Kirvis kažkuo priminė „Fiskar“ kirvį, buvo apie 40 cm ilgio. Ten tikrai buvo kirvis, o ne plaktukas. Suprato, kad jei toliau liks automobilyje, bus sukapotas. Su durelėmis nustūmė kaltinamąjį, išlipo iš automobilio ir iš karto pradėjo bėgti. Kaltinamasis pradėjo į jį purkšti dujomis. Jis pradėjo bėgti. Kaltinamasis jį su kirviu vijosi 100 metrų ir šaukė grasindamas „Ubju tebia suka ruskaja“ (lietuvių kalba: užmušiu tave rusų kale). Jis ne tik jautė pavojų, tačiau buvo įsitikinęs, kad kaltinamasis nori jį nužudyti. Visą tą laiką jis kalbėjosi su bendruoju pagalbos centru. Bendrajam pagalbos centrui paskambino iš karto, kai tik kaltinamasis jam užblokavo kelią, tačiau nežino kiek kartų ten skambino. Pasislėpė nuo kaltinamojo už krūmų. Po to nubėgo į kitą kelio pusę ir pasislėpė krūmuose. Pamatė policiją ir su jais nuvažiavo iki įvykio vietos. Įvykio vietoje buvo tik kaltinamasis, o jo automobilio nebuvo. Jam suteikė pirmąją pagalbą ir greitoji medicinos pagalba jį išvežė į ligoninę. Prieš išvažiuodamas į ligoninę, viską pasiėmė iš automobilio, akinius taip pat, ir užrakino automobilį nepaisant to, kad langas buvo išdaužtas. Iš ligoninės išleido tik kitą dieną per pietus. Dėl akinių, tai gali būti, kad jie nukrito automobilyje. Nepamena kas buvo su akiniais, tačiau juos paėmė nuo kilimėlio iš vairuotojo pusės. Pareigūnams po įvykio iš karto nurodė svarbiausias aplinkybes. Apie įvykį papasakojo, kai jį iškvietė į policijos komisariatą. Tai, kad kaltinamasis pataikė į automobilio statramstį, pamatė tik kitą dieną, todėl iš karto pareigūnui to nenurodė. Jis matė smūgį į statramstį, nes kaltinamasis buvo į jį užsimojęs. Mano, kad visas konfliktas su kaltinamuoju įvyko dėl moters, nes kaltinamasis galvojo, kad jis yra jo esamos/buvusios merginos meilužis. Nurodė, kad po įvykio padėtis nesikeičia, kaltinamasis ir toliau jį persekioja. Per tą laiką, kol byla nagrinėjama teisme kaltinamąjį matė apie 10 kartų.

4.2. Teisme išklausius garso įrašą, pateikta bendrojo pagalbos centro, nukentėjusysis papildomai nurodė, kad iš krūmų išlindo, kai pravažiavo pirmas policijos automobilis, o kai iš paskos važiavo kitas policijos automobilis jis išbėgo. Kaltinamojo automobilio įvykio vietoje nebuvo, tik pats kaltinamasis. Aikštelėje buvo jo ir kitų asmenų automobilių. Įvykio metu buvo tik jis ir kaltinamasis, kitų asmenų nebuvo. Kaltinamojo automobilį atpažino, nes jį tik su tuo automobiliu matė.

9. Liudytojas R. S. teisme parodė, kad V. K. pažįsta, nes jis buvęs jo vadovas. Kaltinamąjį matė, tačiau asmeniškai nepažįsta. Asmeniškai su kaltinamuoju bendrauti jam neteko. Kaltinamasis ateidavo į V. įmonę. Pastebėjo, kad, kai jie bendraudavo, prašydavo jo išeiti iš ofiso. Taip pat pastebėjo, kad jų pokalbiai būdavo agresyvūs. Paklausė V. kelis kartus kas vyktas. V. tik užsiminė, kad kaltinamasis jo draugės buvęs draugas, meilės reikalai. Matė kaltinamąjį kelis kartus, kai jis buvo atėjęs į ofisą, kai V. nebuvo. Keletą kartų kaltinamąjį matė automobilyje prieš ofisą, esantį Geležinkelio g. Jam pasirodė, kad kaltinamasis agresyviai elgėsi, jo požiūris pasirodė neadekvatus, nes viskas vyksta meilės pagrindu. V. tuo metu bendravo su drauge V., ir kaip jis suprato, kad kaltinamasis yra tos V. buvęs draugas, kuris ją persekioja ir paskui pas juos į ofisą atvažiuodavo. Kai atvažiuodavo į ofisą kaltinamasis, tai jis ne visada išeidavo iš ofiso, tad girdėdavo, kad būdavo neramūs pokalbiai. Pokalbio turinio negirdėjo, bet žino, kad kaltinamasis sakė, kad fiziškai susidoros su V. Tai girdėjo prie durų. Kai kaltinamasis ateidavo, atidarydavo durys ir iškarto sakydavo „kur V.“. Bendraudavo aukštu tonu. Jam pasirodė, kad kaltinamojo elgesys neadekvatus, nes jis būdavo impulsyvus, nes, kai ateidavo ir jam sakydavo, kad V. nėra, kaltinamasis dar kelis kartus perklausdavo ar tikrai jo nėra. Pirmus kartus į kaltinamojo ir V. bendravimą nekreipdavo dėmesio, bet vėliau girdėjo, kad jis grasino. Kai kaltinamasis išeidavo, tai V. visada būdavo susinervinęs. Kartą įvyko autoįvykis ir jie gavo pakaitinį automobilį. Viktoras kartą atvažiavęs sakė, kad kaltinamasis jį užpuolė. V. buvo visas raudonas ir atrodė, kad į jį purškė dujas. Automobilis buvo apgadintas, langas išdaužtas. Taip pat buvo apgadinta automobilio metalinė dalis tarp durų ir lango. Jis suprato, kad automobilis apgadintas buvo kažkur Karoliniškėse. Kaltinamasis būdavo šalia tos moters namų. Kadangi V. pas ją važiuodavo, bendraudavo, tai tarp jų ir kilo konfliktas. Jis suprato, kad kaltinamasis su kirviu automobilio langą išmušė ir dujomis V. apipurškė. Moterį, dėl kurios kilo konfliktas, matė kelis kartus. Buvo atvejis, kad, kai atvažiavo po darbo į garažą, jam reikėjo užeiti į ofisą, atidaręs duris, jos keistai atsidarė. Tada pamatė, kad langas kaip išdaužtas. Taip pat pamatė netvarką ofise. Paskambino V. ir policijai. Kalto asmens nerado. Mano, kad tai kaltinamasis galėjo padaryti, kadangi pas juos su V. tokie konfliktai.

10. Liudytoja N. D. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis V. K. jai pažįstami. Su kaltinamuoju yra blogi santykiai. Kaltinamąjį pažįsta nuo to laiko, kai jos dukra mokėsi mokykloje. Tarp kaltinamojo ir jos dukros buvo kažkokia draugystė. Užpuolimai prasidėjo nuo praeitų metų vasaros, kai kaltinamasis užpuolė jos dukrą kieme ir atėmė jos telefoną. Ji buvo sodyboje. Jis pastatė automobilį taip, kad buvo apšviestas visas namas, dėl to ji pabudo manydama, kad dega namas. Kai ji išėjo, kaltinamasis jai davė jos dukros telefoną. Tuo metu paskambino policija į dukros telefoną, o kaltinamasis pabėgo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nežino koks priimtas sprendimas. Po to kaltinamasis pradėjo atvažinėti kasdien. Klausinėjo kodėl vaikai pas ją, grasino pareiškimą parašyti, įžeidinėjo. Kai su vyru grįžo į namus, tai kaltinamasis ir ten atvažiuodavo bei grasindavo, kad dukra jam skolinga 100 000 Eur. Pati į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad bus užpulta. Kaltinamasis gali ją užpulti. Kaltinamasis jai skambinėja, bet ji užblokavus jo numerį. Be to ir jos dukrai skambinėjo, paskutinį kartą prieš šį posėdį ir pasakė, kad ji jai perduotų, kad į teismą nevažiuotų. Kai kaltinamasis pas ją atvažiuodavo, tai įžeidinėdavo ir ją, ir jos dukrą. Ji jo bijojo. Atvažiuodavo visą vasarą. Ji girdėjo iš kaltinamojo, kaip jis sakė, kad su jomis susidoros. Kaltinamasis nukentėjusįjį (V. K.) vadindavo įvairiais žodžiais. Nežino kodėl pravardžiuodavo. Kaltinamasis taip pat buvo užpuolęs jos anūkes ir jos iki šiol bijo išeiti į lauką. Kaltinamasis kiekvieną dieną atvažiuodavo į sodą, padėdavo ūkio darbus nudirbti, vartus padarė, santechniką padarė.

11. Liudytoja L. T. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. V. D. pažįsta, nes ji kažkada su jos sūnumi draugavo. V. ateidavo pas juos į namus. Ji asmeniškai negirdėjo, kad jos sūnus su V. konfliktuotų. V. motiną taip pat pažįsta, su ja bendravo, kai V. su sūnumi mokinosi mokykloje, tačiau vėliau nebendravo. N. D. pas juos pradėjo lankytis, kai prasidėjo nesutarimai su V. V. buvo atėjusi sausio mėnesį. N. atėjusi kišo jai kažkokius pinigus, tačiau ji jų neėmė ir pasakė, kad, jei paėmė tuos pinigus iš sūnais, tai tegul jam juos ir atiduoda. Kai N. buvo atėjusi, ji nieko nebijojo ir nesakė, kad M. jai ar jos dukrai grasina. Buvo atėjusi V., ji nuėjo į M. kambarį, tačiau jie nesipyko, tik kalbėjosi ir ji dar ilgai pabuvo. Ji nežinojo, kad jos sūnus grasino N. ar jos dukrai, tačiau girdėjo, kad M. prižiūri V. vaikus, kad jie visur važinėja ir visur lankosi. Nežino kodėl V. išsiskyrė su sūnumi. Be to nežino kuo kaltinamas jos sūnus.

12. Specialistas L. K. teisme parodė, kad palaiko savo išvadą. Pagal kitas fotonuotraukas praktiškai nieko negalėjo pasakyti, nes jos buvo padarytos ne pagal mastelinius matavimus, nes pėdsakai kampu fotografuoti ir nieko nesimatė. Vienoje nuotraukoje matėsi, kad pjaustinė žaizda. Iš ekspertinės praktikos žinoma, kad panašūs pėdsakai atsiranda pažeidžiant su įrankiu turinčiu ašmenys. Tai galėjo būti ir kirstinė žaizda. Galėjo būti peilis ar kitas įrankis su užgaląstu galu. Įpjauti galima ir kertant, galima ir pjaunant padaryti tokią žaizdą. Iš fotonuotraukos negalima padaryti išvados, kad žaizda pjautinė ar kirstinė, nes kampu fotografuota. Nustatyti ar kirstinė, ar pjautinė žaizda galima tik po mikroskopu ir pagal trasų išdėstymą matysis, kaip judėjo ir ar buvo kirsta ar pjauta. Nesant įrankiui, kategoriškai pasakyti negalima kokiu įrankiu pažeidimas padarytas ir kada. Įrankis turi trumpesnį identifikacinį periodą. Reikia turėti įrankį ir pėdsaką, tada galima būtų kažką konkrečiau nustatyti.

14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. S. 2020 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jiems atvykus V. K. paaiškino, jog konflikto metu dėl merginos jį užpuolė iš matymo pažįstamas M. T., išdaužė automobilio „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės langą ir pripurškė dujų į akis. V. K. paaiškino, kad pretenzijų turės, tačiau vietoje pareiškimo rašyti negalėjo. Atvykę medikai išvežė V. K. į ligoninę (t. 1, b. l. 28).

15. Įvykio vietos apžiūros protokole 2020 m. lapkričio 2 d. su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra nepatverta ir nesaugoma automobilių stovėjimo aikštelė prie Lietuvos radijo ir televizijos centro. Apžiūrėtas aikštelėje stovintis automobilis „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Užfiksuota, kad minėto automobilio vairuotojo durelių stiklas sudaužytas, stiklo šukės guli ant žemės prie automobilio ir automobilio salone, daugiausia ant vairuotojo sėdynės. Nurodyta, kad kitų sugadinimų nėra (t. 1, b. l. 77-81).

16. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. D. 2020 m. lapkričio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad netoli įvykio vietos rastas automobilis „Range Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau jis neapžiūrėtas, nes buvo užrakintas (t. 1, b. l. 82).

17. Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų, pateikto garso įrašo Nr. 2020_11_01_21-55-23_37061100123 ir jo 2020 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad atsiliepus operatorei 2020 m. sausio 21 d., 21.59 val., nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolė Sausio 13-osios gatvėje prie televizijos bokšto. Operatorius „Sausio 13-osios?“. Nukentėjusysis „Taip“. Operatorius „Medikų reikia? medikų reikia? ar medikų reikia Jums?“. Girdimas riksmas. kelias sekundes tyla. Nukentėjusysis „Taip reikia. Mane puola su kirviu“. Operatorius „Ar medikų reikia?“. Nukentėjusysis „Reikia“. Operatorius „Kas yra, kas sužalota?“. Nukentėjusysis „Ką?“ Operatorius „Kas sužalota?“. Nukentėjusysis „Mane puola dabar“. Operatorius „Klausiu, ar medikų, greitosios reikia?“. Nukentėjusysis „Reikia“. Operatorius „Greitosios dėl ko reikia?“. Nukentėjusysis „Jisai dabar vejasi“. Operatorius „Prie ko čia medikai, klausiu, ar greitosios. Čia policija reikalinga ar greitoji irgi reikalinga?“. Nukentėjusysis „Nereikalinga turbūt“. Operatorius „Kaip? Jungiu su policija“. Nukentėjusysis „Gerai“. Sujungus su policija ir nukentėjusiajam kalbantis su pareigūne, nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolė prie televizijos bokšto, užpuolė iš matymo pažįstamas žmogus. Nurodė, kad užpuolęs jį žmogus yra čia, ne kartu su juo, jis pats pabėgo. Nurodė automobilio valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) kad jį užpuolęs asmuo su automobiliu. Pareigūnei paklausus, kodėl buvo užpultas, atsakė, kad nežino, jis (nukentėjusysis) ten stovėjo; išdaužė jo (nukentėjusiojo) automobilio langą, jis tuo metu buvo automobilyje. Pareigūnei paklausus, kodėl išdaužė langą, nukentėjusysis atsakė neįsivaizduojantis. Nurodė, kad užpuolęs jį asmuo prie jo privažiavo ir kirviu išdaužė langą. Pareigūnei pasitikslinus, ar kirviu daužė langą, nukentėjusysis atsakė, kad taip. Pareigūnei paklausus kur šiuo metu abu jie yra, nukentėjusysis atsakė, kad jis yra šalia, o užpuolęs žmogus taip pat lygtai stovi. Nurodė, kad jo automobilis prie pat televizijos bokšto, aikštelėje. Pareigūnei paklausus, ar reikia medikų, atsakė, kad reikia, akys ašaroja, nes pripurškė. Pareigūnei paklausus, ar jam pripurškę dujų, atsakė, kad taip (t. 1, b. l. 8-9, 143-144, kompaktinis diskas voke, t. 4, b. l. 29).

18. Iš vaizdo įrašų, darytų pareigūnų „Body“ kamera, matyti, kad:

18.1. Vaizdo įraše pavadinimu „2020_1101_220308_006“ matosi važiuojantis policijos tarnybinis automobilis. Pareigūnui išlipus iš automobilio, juos pasitinka nukentėjusysis. Pareigūnui paklausus kur užpuolikas, nukentėjusysis atsako „Nežinau, vijosi su kirviu, pripurškė į akis. Pareigūnas „Kur jis nubėgo?“. Nukentėjusysis „čia, mašina ten (rodo nuo mašinos), aš bėgau ten, jis mane vejasi. Pareigūnas „Tai jis į tą pusę nubėgo?“. Nukentėjusysis „Jis jis paskui nubėgo atgal“. Matosi kaip nukentėjusysis rankomis trina sau akis. Pareigūnas „O jis kaip apsirengęs, ar su mašina buvo? Nukentėjusysis „Su mašina (duomenys neskelbtini) Pareigūnas „Aš žinau, bet jis išvažiavo ar...“. Pareigūnas su vyriškiu eina į automobilių stovėjimo aikštelę. Nukentėjusysis „Aš nežinau“. Pareigūnas „Nepažįstamas? Pažįstamas?“. Nukentėjusysis „Taip. Tas žmogus buvo vakar užpuolęs kitą žmogų. Saka atvažiuok pažiūrėt“ Pareigūnas „Tai čia Jūsų pažįstamas?“. Nukentėjusysis „Tai čia... iš matymo. Pareigūnas „O tai dėl ko čia konfliktas įvyko?“ Vyriškis „Tai jisai pamatė, kad aš ..., žinot, kad aš tos merginos pažįstamas, kur jis vakar užpuolė“. Pareigūnas „Jis pažįstamas Jūsų merginos?“. Nukentėjusysis „Jisai. Nu žodžiu, istorija...jis žino, kad aš jos draugas“. Pareigūnas „Čia jo mergina?“. Nukentėjusysis „Ne“. Pareigūnas „Čia šitas kur stovi?“. Nukentėjusysis „Čia jisai.“. Pareigūnas „Šitas?“. Antras pareigūnas „Jis pats priėjo“. Matomi dar du pareigūnai ir kaltinamasis. Kaltinamasis „Užpuoliau? Nereikia grasinti nei nieko“. Nukentėjusysis „Kas tau grasino?“. Kaltinamasis prieina prie nukentėjusiojo ir sako „Problemų turėjau. Norėjai pasakyti, kad turėsiu problemų“. Pareigūnas „Jūs laikykit atstumą, gerai?“. Nukentėjusysis „tu vakar užpuolei žmogų, bus tau pareiškimas, ant tavęs yra parašytas pareiškimas policijai. Kaltinamasis „Tu rimtai?“. Nukentėjusysis „Pažiūrėkit pagal vardą pavardę yra pareiškimas“. Kaltinamasis „Nu o ką tu čia darai? O tu ką čia darai?“ O ką tu čia darai?. Nukentėjusysis „Tai ji man paskambino, pasakė...“. Kaltinamasis „nu nu“. Nukentėjusysis „...kad tu ją seki“. Kaltinamasis „Aš seku?“. Nukentėjusysis „Taip“. Kaltinamasis „Ji visai? Tu gi man pasakei, kad aš turėsiu problemas“. (toliau kalba nesuprantama)“. Kaltinamasis „Aš nežinau. Tu man grasinai“. Pareigūnas „Greitosios reikia?“. Nukentėjusysis „Reikia. Tu man pripurškei į akis“. Pareigūnas „Duokit dokumentą savo“. Kaltinamasis „Neturiu. Galiu pasakyt vardą, pavardę“. Pareigūnas „Gerai“. Pareigūnas nueina į tarnybinį automobilį, grįžta, paprašo pasakyti savo vardą ir pavardę. Kaltinamasis „M. T.“. Pareigūnas „Gimimo metai?“, Kaltinamasis „79 –ti“. Pareigūnas „Telefono numerį žinot?“. Kaltinamasis nurodo telefono numerį. Pareigūnas „Tai dėl ko čia įvyko konfliktas nelabai aš suprantu.“. Kaltinamasis „Nu tai čia seniai įvyko“. Antras pareigūnas „Nu tai dabar dėl ko įvyko?“. Kaltinamasis „Dabar? Nu nereikėjo man grasinti“. Pareigūnas „Šiandien jis grasino Jums?“. Kaltinamasis (kalba nesuprantama“ „... ir prieš tai grasino, kad turėsiu...“. Nukentėjusysis „Negrasinau“. Pareigūnas „Nu palaukit, atsitraukit“. Kaltinamasis „Eik išeik pas žmoną savo (keiksmažodis), baik (necenzūrinis žodis) kitas moteris (keiksmažodis), važiuok pas žmoną „lochas“ tu (keiksmažodis)“. Pareigūnas „Gerai, pasakokit“. Kaltinamasis „Ką pasakoti?“. Pareigūnas „Kas buvo, dėl ko konfliktas?“. Kaltinamasis „Dėl moters“. Pareigūnas „Kieno moters?“. Kaltinamasis „Nu aš draugavau kadaise su mergina tokia“. Pareigūnas „Dabar draugaujat?“. Kaltinamasis „Nu jau nedraugauju, kur čia draugausi. O jis paskui įsikišo (juokiasi)“. Antras pareigūnas „Ša ša Ša, išklausysim jo, po to išklausysim Jūsų.“. Pareigūnas „Kada čia vyko? seniai?“. Kaltinamasis „Kiek sužinojau jau penki metai ragus stato“. Pareigūnas „Tai dabar vienu žodžiu negalit pasidalinti, jo?“. Kaltinamasis „Aš jau neturiu ką dalinti“. Pareigūnas „Tai Jūs nedraugaujat su ta mergina?“. Kaltinamasis „Tiesiog važiavau <...>.aš nedraugauju su ta panele, eina jinai (keiksmažodis), kam man reikalingos (necenzūrinis žodis) tokia <...> ir viskas, jis kadaise sakė problemų turėsi turėsi. Aš dabar pravažiuoju...“. Pareigūnas „Jis dabar draugauja su ta mergina?“. Kaltinamasis „Nu jo, o namie žmona sėdi su vaikais“. Pareigūnas „Nu tai čia jo reikalas, bet tai dabar šiandien dėl ko čia? vėl dėl merginos?“.

18.2. Vaizdo įraše pavadinimu „2020_1101_220808_007“ matosi ir girdisi pokalbis tarp kaltinamojo ir pareigūnų. Kaltinamasis „Nu tiesiog pamačiau, kad jis čia sėdi“. Pareigūnas „Mašinoj pamatėt?“. Kaltinamasis „Aišku mašinoj.“. Pareigūnas „O ką, Jūs čia atvažiavot, ar kaip čia?“. Kaltinamasis „Tiesiog pravažinėjau, žiūriu, kad...“. Pareigūnas „Pastebėjot automobilį“. Antras pareigūnas „Kur Jūs čia važiavot, kad pravažinėjot?“. Kaltinamasis „Va, kur Jūsų mašina.“. Antras pareigūnas „Link kur važiavot?“. Kaltinamasis „Važiavau į kapines, sakykim taip“. Pareigūnas „Nu, atėjot pamatėt ir kas toliau“. Kaltinamasis „Nu ir nieko, žodis už žodį (keiksmažodis)(keiksmažodis) ir viskas.“. Pareigūnas „Jūs jam išdaužėt stiklą?“. Kaltinamasis „Aš išdaužiau.“. Pareigūnas „Kuom?“. Kaltinamasis „Plaktuku“. Pareigūnas „Plaktuku?“. Kaltinamasis „Nu, darbiniu.“. Pareigūnas „O po to ką? dujų pripurškėt?“. Kaltinamasis „Nu ir dujų pripurškiau, nes (necenzūrinis žodis)“. Pareigūnas „Nu aišku...“. Kaltinamasis „Nes jinai irgi tokia, kad lygtai išsiskyrėm, paskui pradeda rašyt nesąmones, eik tu...“. Antras pareigūnas „Nu tai čia jau ne mūsų reikalai“. Kaltinamasis „Nu jo, ne jūsų, jo“. Antras pareigūnas „Mes čia dabar dėl to...“. Kaltinamasis „Tiesiog dėl moters viskas“. Pareigūnas „Aišku.“. Kaltinamasis „Emocijos, žodis už žodį ir viskas“. Antras pareigūnas „Kur plaktukas?“. Kaltinamasis „Mašinoj, darbinis.“. Antras pareigūnas „O kur Jūsų mašina?“. Kaltinamasis „Viršuj, apačioj“. Kaltinamasis „Kam man slėptis, neišėjau niekur, ne vaikų daržely“. Antras pareigūnas „Pagal tai ką dabar čia matau, tai man čia vaikų darželis“. Kaltinamasis „Iš kitos pusės, dabar jo, dabar galiu pasakyt, bet emocijos yra emocijos“ (kompaktinis diskas voke t. 4, b. l. 29).

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 3208/2020(01) nurodyta, kad V. K. nustatyta abiejų akių ragenų ir junginių maišelių I-II laipsnio cheminiai nudegimai. Nustatyti sužalojimai padaryti cheminių medžiagų Poveikiu, tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. papurškus dujų. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos, t y. 2020 m. lapkričio 2 d.. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti vienmomentiškai, yra nukentėjusiajam rankomis pasiekiamose vietose. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu(t. 1, b. l. 44-46).

20. Iš apžiūros 2021 m. vasario 12 d. protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas dujų balionėlis, 94 mm ilgio, kuris yra pramoninės gamybos bei priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams (t. 1, b. l. 87-89).

21. Iš UAB „Autocom LT“ elektroninio laiško matyti, kad kreipimosi dieną dėl informacijos automobilis „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) jau buvo suremontuotas, tačiau jo apgadinimai buvo užfiksuoti fotonuotraukose prieš kreipiantis dėl draudimo išmokos. Pateiktose fotonuotraukose matyti automobilyje „VW Passat“ viduje, ant priekinės vairuotojo ir keleivio sėdynės esančios stiklo šukės, taip pat užfiksuotas kairės pusės vairuotojo durų statramsčio apdailos iš vidinės automobilio pusės apgadinimas. Nuotraukos pateiktos ir akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance“, kuri 2020 m. lapkričio 4 d. paskaičiavo žalos sąmatą ir 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą dėl žalos, 1 096,63 Eur draudimo išmokos, kuri buvo pervesta UAB „A.“ (t. 1, b. l. 119, 120-132).

22. Iš savanoriško daiktų pateikimo 2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. sausio 22 d. daiktų apžiūros protokolų matyti, kad M. T. pateikė platuką su medine rankena, ant kurios yra užrašas 800 g. Plaktuko pagrindinė dalis – galva yra iš vientisos metalo masės, turi dvi skirtingas smūgiavimo plokštumas. Viena smūgiavimo plokštuma yra gana smaili – 45 laipsnių kampu (t. 1, b. l. 93-100).

23. Iš apžiūros 2021 m. balandžio 30 d. protokolo matyti, kad specialistas L. K., apžiūrėjęs UAB „A.“ pateiktą fotonuotrauką, nurodė, jog iš fotonuotraukos Nr. 20201102_101150(2).jpg (užfiksuotas kairės pusės vairuotojo durų statramsčio apdaila iš vidinės automobilio pusės) matyti pjautinis pažeidimas. Buvo apžiūrėtas plaktukas mediniu kotu. Nurodyta, kad pjautinis pažeidimas galėjo būti paliktas peiliu ar kitu panašiu įrankiu, kuris turi užgaląstus ašmenis, o ne apžiūrėtu plaktuku mediniu kotu. (t. 1, b. l. 113-114, 120, 123).

24. Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2021-05-20 protokolo matyti, kad V. K., iš atpažinimui pateiktų trijų plaktukų (3 numeriu pažymėtas plaktukas, kurį pateikė M. T.), neatpažino nei vieno, kaip įrankio, kuriuo 2021-11-01 apie 22.55 val. Vilniuje, Sausio 13-osios g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo išdaužtas jo automobilio lango stiklas bei apgadintas automobilio statramstis (t. 4, b. l. 101-102).

25. Iš 2021-05-20 akistatos protokolo matyti, kad abu asmenys liko prie savo parodymų. M. T. nurodė, kad privažiavo prie V. K., nes pamatė, kad automobilis stovi po neįgaliųjų ženklu pamatė; kad nežinojo kam priklausė šis automobilis, automobilį matė pirmą kartą; kad aikštelė yra apšviesta, pamatė už minėto automobilio vairo, sėdintį iš matymo pažįstamą vyriškį V. K.; kad kurį laiką bendravo su moterimi V. D. B., kuri, kaip vėliau sužinojo, būdama su juo, palaikė artimus santykius ir su V. K.; kad keletą mėnesių prieš, su V. K. turėjo pokalbį, kurio metu V. K. nurodė, kad jai nepaliks ramybėje minėtos moters, tai turės su juo problemų, nes jis turi daug pažinčių, todėl pagalvojo, kad esant progai reikia prie jo privažiuoti ir paklausti, kokių gi M. T.gali turėti problemų; kad norėjo pabendrauti ir išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją; kad V. K. M. T. pastebėjęs, kažkodėl užsidėjo kapišoną ant galvos ir palindo po automobilio vairuotojo panele; kad įvažiavo į tą pačią aikštelę ir pastatė savo automobilį „Range Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priešais jo automobilį, bet išvažiuoti V. K. tikrai galėjo, jo pastatytas automobilis tam netrukdė; kad priėjęs pro vairuotojo pusės langą pastebėjo, kad V. buvo palindęs po automobilio panele, jam ši situacija pasirodė juokinga; kad pabeldė į vairuotojo durelių stiklą, V. K. išlindo iš po panelės, jis už automobilio rankenos netraukė, paklausė ką V. K. čia daro, pastarasis matyt jis neišgirdo, tada M. T.parodė rankų gestais, kad jis nuleistų stiklą, V. K. nuleido langą kažkur 5 cm, tada vėl jo ramiu tonu paklausė ką pastarasis čia daro, V. K. atsakė jam, kad tai ne jo reikalas ir pasiuntė (keiksmažodis), prašė palikti minėtą moterį ramybėje, o jam M. T.pasakė, kad ko jis kišasi nežinodamas visos situacijos; kad prasidėjo žodinis konfliktas, keikėsi vienas kito atžvilgiu, V. K. pradėjo M. T. įžeidinėti, sakė, kad jei tos moters nepaliks ramybėje, jam bus blogai; kad neiškentė jo tokio elgesio ir žinodamas, kad savo striukės kišenėje visada nešioja dujų balionėlį, pro atvirą automobilio langą papurškė jam dujų į akis, V. pradėjo rėkti, uždarė automobilio langą; kad matė, kaip V. K. nusiėmė akinius ir metė juos ant vairuotojo sėdynės, surėkė, kad ja, )kaltinamajam) dabar tikrai (necenzūrinis žodis); kad tada susinervinęs nuėjo prie savo automobilio ir iš bagažinės paėmė ten gulėjusį plaktuką (kurį pateikė savanoriško daiktų pateikimo protokolu) iš įrankių krepšio (dirba statybos bendrovėje ir visada su savimi vežiojasi įrankiu), tada dešine ranka vieną kartą stuktelėjo į viršutinės dalies automobilio vairuotojo durelių stiklą, stiklas iš kartos visas sudužo; nieko V. nesakė, viskas vyko be žodžių, kairėja rankoje laikė tą pati dujų balionėlį ir išdaužęs stiklą išpurškė likusias iki galo dujas taikydamas į V.; kad, kai dujos baigėsi, apsisuko eiti link savo automobilio, ketino jau išvažiuoti, plaktuką numetė atgal į bagažinę; kad tada pastebėjo, kad V. atidarė automobilio duris ir išbėgo iš automobilio; kad, kiek atsimena, V. K. skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir sakė, kad jam blogai baigsis. Atsisuko ir dar kažkiek paėjo link V. K., galvojo, kad dar papurkš jam dujų, bet tų dujų jau nebuvo; kad kai V. K. išbėgo iš mašinos, dujų šleifas pataikė ir M. T. į kvėpavimo takus, pajautė graužimą, paskui V. nebėgo, girdėjo, kad jis skambino policijai, pagalvojo, kad neturi ko slėptis ir nutarė palaukti pareigūnų; kad kadangi stovėjo viduryje aikštelės, nutarė patraukti savo automobilį nuo įvykio vietos (prie įvažiavimo į netoliese esančių garažus), pastatęs mašiną grįžo į aikštelę laukti pareigūnų; kad po kažkiek laiko pasirodė daug policijos ekipažų. Pareigūnai bėgiojo ir M. T. nematė, o jis stovėjo prie pat V. automobilio „VW Passat“; kad jis pats pasakė jiems, kad čia jis išdaužė stiklą, paaiškino situaciją, kad konfliktas kilo dėl moters, po kuriuo laiko atėjo ir V. V. K. su M. T. parodymais sutiko iš dalies. Nurodo, kad jam sėdint automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)pamatė gatve važiuojantį M. T., kuris privažiavo prie jo ir savo automobiliu užblokavo jo automobilį, kad jis (V. K.) negalėtų išvažiuoti; tuo metu, kai M.. T. užstatė automobilį, V. K. iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl tikėtino užpuolimo, nes prieš tai M. T. jį persekiojo, atvažiuodavo pas jį į darbą, ateidavo pas jį į kabinėtą aiškintis santykių dėl moters, kurią paminėjo M. T., nes jis galvojo, kad tarp jo ir tos moters yra intymūs santykiai, grasindavo, kad su V. K. susidoros, jei jos nepaliks ramybėje, buvo atvažiavęs pas V. K. į namus pabendrauti su jo žmona, rašė jai SMS žinutes, nurodė jai, kad V. K.turi santykių su kita moterimi ir pasakojo jai tikrovės neatitinkančią informaciją. Galvodamas, kad M. T. gali jam kažką padaryti, siekdamas apsaugoti save, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl tikėtinai planuojamo užpuolimo ir užsirakino automobilyje. M. T. priėjo prie jo automobilio. Pradėjo daužyti langą (tikslai neatsimena, ar jis bandė atidaryti automobilio duris). Kažką jam (V. K.) sakė, bet nieko negirdėjo, nes tuo metu kalbėjo telefonu. M. T. kumščiu daužė stiklą, po to parodė pradaryti langą. Tada jis (V. K.) šiek tiek apie 5 cm pradarė langą, o M. T. pro atidarytą tarpą pradėjo purkšti jam dujas, mano, kad išpurškė beveik visą balionėlį, purškė gal kokias 10-15 sekundžių, kol sugebėjo uždaryti langą. Visą laiką V. K. kalbėjo telefonu su bendruoju pagalbos centru, jokio žodinio kontakto su Miroslavu nebuvo, jei būtų, tai atsispindėtų skambučio garso įraše. Matė, kaip M. T. nuėjo link savo automobilio, paėmė iš automobilio kirvį (iš kur tiksliai, nematė), priėjo prie automobilio ir kirviu trenkė vieną kartą. Stiklas beveik visas išbyrėjo, paskui kirviu jis užsimojo antrą kartą. V. K.mano, kad taikėsi jam į galvą, jis spėjo pasilenkti į keleivio sėdinės pusę, pgalvojęs, kad jei liks automobilyje, M. jį galutinai sukapos. Tada per jėgą atidarė automobilio duris ir per jėgą nustūmė šalia stovėjusį M. su automobilio durelėmis. Visą tą laiką kalbėjo telefonu su bendruoju pagalbos centru. Iki to laiko jokio žodinio konflikto tarp jų nebuvo įvykę. Išlipus iš automobilio M. T. į jį pradėjo purkšti kažkokiom raudonom putom ir sakė „Ubju tebia suka ruskaja“ (išvertus reikštų „užmušiu tave ruse“) bei puolė V. K. kirviu. V. K. pamatė, kad jis užsimojo kirviu, juos skyrė tik automobilio durys, tada jis pradėjo bėgti nuo jo, o M. T. vijosi jį. Matė, kad rankoje M. T. laikė kirvį ir dar vijosi jį apie 200 metrų. Bėgdamas vis atsisukdavo, vienu momentu M. T. buvo visai prie jo priartėjęs. Paskui nuo jo V. K. atitrūko. Pabėgo į krūmus, ten pasislėpė ir laukė pareigūnų. Pamatė du ekipažus pareigūnų. Vieną iš jų sustabdė ir pasakė, kad čia jį puolė. Ir su jais nuėjo prie jo palikto automobilio minėtoje aikštelėje. Ten jau buvo M. T. su pareigūnais. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir V. K. buvo išvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad tris kartus pas jį į darbą atvykusį M. T. matė jos bendradarbis R. S., kuris vieną katą girdėjo, kai jam buvo grasinama susidoroti. R. klausė, kodėl jis nesikreipia į policiją, nes matėsi, kad M. T. yra neadekvatus; V. D.-B. motina N., kuriai, kaip jis žino, M. T. pasakojo kaip su juo susidoros; po nesikreipė dėl grasinimų į policiją, nes manė, kad M. T. jų neįgyvendins; kai M. T. priėjo, jis sėdėjo su akiniais; purkšdamas dujas pataikė jam į veidą, jam (V. K.) viską graužė, akis ir burną; akių nebandė trintis rankomis; laikydamas kirvį dešine ranka M. T. užsimojo iš šono, stovėdamas išorėje prie automobilio durų, o jis, siekdamas išvengti smūgio pasilenkė į dešinę, į keleivio pusę; spėja, kad akinius sulaužė atsitrenkęs į vairą, kai lenkėsi; tyrimui akinių nebuvo pateikęs nebuvo, jie buvo nebenaudojami, juos išmetė; ant veido neliko sužalojimų dėl atsitrenkimo į vairą; iš įvykio vietos automobilį paėmė, kai jį išleido iš ligoninės, t. y. kitą dieną, maždaug apie 12 val., naktį praleido ligoninėje. Pats automobiliui apgadinimų nedarė (t. 1, b. l. 72-74).

26. Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje 2021-05-03 matyti, kad V. K., nurodė, kad pastatė automobilį „VW PASSAT“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Minėtoje aikštelėje (foto Nr. 1) atvažiavęs M. T. savo automobiliu „Range Rover“ (v. n. (duomenys neskelbtini) užstatė nukentėjusiojo automobilį, kad šis negalėtų išvažiuoti (foto Nr. 2). V. K. užsirakino savo automobilyje. M. T. priėjęs prie V. K. automobilio patraukė už automobilio durelių rankenos (foto Nr. 3). Tada M. T. paprašė nuleisti automobilio langą (foto Nr. 5). Tik nuleidus automobilio langą M. T. pro plyšį papurškė dujų V. K. (foto Nr. 6). Purškė gan ilgai apie 20 s. V. K. uždarius langą M. T. nuėjo į savo automobilį ir paėmė kirvį (foto Nr. 7). Laikydamas kirvį rankose (kiek atsimena dešinėje rankoje) M. T.vieną kartą trenkė per V. K. automobilo stiklą (foto Nr. 8). Stiklas skilo. Tada M. T. antrą kartą užsimojo kirviu ir visiškai išdaužė automobilio stiklą visiškai. Tada rėkdamas, kad užmuš V. K., užsimojo trečią kartą kirviu ir taikėsi į V. K. galvą. V. K., siekdamas išvengti smūgio, pasilenkė galva į automobilio keleivio pusę (foto Nr. 9, 10). Užsimojęs M. T. kirviu, pasilenkus V. K. pataikė į automobilio statramstį iš vidinės pusės (foto Nr. 11). Nieko negalvodamas V. K. atidarė automobilio duris ir per jėgą su durimis patraukė prie automobilio stovintį M. T. (foto Nr. 12), iššoko iš automobilio (foto Nr. 14). M. T. ištraukė dar vieną balionėlį ir V. K. pastarąjį nustumiant, M. T. papurškė dujų ant V. K., kažkokias oranžines putas. Kitoje rankoje laikė kirvį (foto Nr. 14). M. T. purškė, o V. K. bėgo. V. K. bėgo į šalia esančius krūmus (foto Nr. 15). V. K. bėgant šaligatviu apie 200 metrų, jį su kirviu vijosi M. T.. Maždaug po 200 metrų M. T. nustojo vytis (foto Nr. 16). V. K. ir toliau bėgo į krūmus. Pamatęs pravažiuojančius policijos pareigūnus juos sustabdė. Atvykus su pareigūnais į įvykio vietą M. T. automobilio jau nebuvo. Buvo tik pats M. T. (t. 1, b. l. 49-58).

27. Alkotesterio Nr. 6810 kvito duomenimis, M. T. 2020-11-01 nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 126).

Teisme ištirti įrodymai, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

28. Kaltinamasis M. T. teisme parodė, kad kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepripažįsta, jis gynėsi, išsigandęs dėl savo sveikatos. Parodė, kad sausio mėnesį važiavo iš Pilaitės pr. Vakariniame aplinkkelyje pamatė tarpusavyje lenktyniaujančius automobilius. Toje vietoje statėsi prekybos centras „Outlet“ ir važiavimo juostos buvo keičiamos. Jis tada važiavo antra juosta, bet negali tiksliai pasakyti, nes šiuo metu eismas pasikeitęs. Važiuodamas niekam kelio neužstojo. Jis pirmas pasuko į dešinę, nes jam ten reikėjo važiuoti. Važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau negali pasakyti kokia kryptimi jam buvo galima važiuoti. Kai susigretino su pirmos serijos „BMW“ automobiliu, šis automobilis be posūkio bandė persirikiuoti ir chuliganiškai įlįsti, į ką jis „BMW“ vairuotojui „papypseno“. Minėto automobilio vairuotojas nesureagavo ir bandė vėl tą patį padaryti. Nežino kodėl to vairuotojo nepraleido. Tuo metu snigo ir automobiliai lėtai važiavo. Jų konfliktas baigėsi sankryžoje prie šviesoforo. Tada „BMW“ automobilio vairuotojas gestais parodė, kad jis nusuktų į dešinę pusę ir suprato, kad tas vairuotojas norėjo tęsti konfliktą, tačiau jis pats tokio tikslo neturėjo. Nusuko į dešinę ir nusprendė važiuoti tiesiai. Nuvažiavo, nes nusprendė užbaigti konfliktą. Kai pasuko į dešinę, jį pradėjo lenkti penktos kartos „BMW“ automobilis. Jis nežino iš kur lenkė penktos serijos „BMW“ automobilis, su kuriuo jokio kontakto nebuvo. Sustojo prie „Green hotel“. Jis užblokavo iš priekio, iššoko iš jo. Jis (kaltinamasis) nelipo iš automobilio, o žiūrėjo ką daro to automobilio vairuotojas, kuris priėjo prie jo (kaltinamojo) automobilio rėkavo ir sakė – „ išlipk senas gaidi, pašnekėsime“. Nesuprato dėl ko visa tai vyksta. To automobilio vairuotojas bandė grėbti už automobilio rankenos, tada jis (kaltinamasis) paėmė dujų balionėlį, nes išsigando dėl savo sveikatos. Pagal nukentėjusiojo elgesį, jam pasirodė, kad būti automobilyje nesaugu. Nukentėjusysis patraukė už jo automobilio durelių rankenos, bet negali pasakyti ar jis atidarė ar tik pravėrė automobilio duris. Dujų balionėlį parodė nukentėjusiajam, bet jis neišsigando. Dujų balionėlis buvo įprastas, telpantis rankoje. Gal kažkiek išlindo iš delno. Kai nukentėjusysis pravėrė jo automobilio dureles, jis iš karto papurškė dujomis į jį. Išlipo iš automobilio ir papurškė dujomis, nustūmė jį nuo savęs. Nusprendė išlipti iš automobilio, nes norėjo papurkšti dujomis ir nuvažiuoti. Automobilyje neliko, nes nežinojo ką vaikina toliau būtų daręs. Papurškė, nes išsigando, nes išsigando to vaikino veiksmų, kai jis užblokavo kelią, iššoko iš automobilio. Jokio pokalbio tarp jų nebuvo. Nukentėjusysis rankose nieko neturėjo. Dujas purškė kitos gatvės pusėje. Nukentėjusiajam spyrė į užpakalį ir jis nubėgo į kitą kelio pusę, bet nenukrito. Koja ne tyčia spyrė, o nustūmė nuo savęs, kad jis nesiartintų. Koja jį nustūmė nuo savęs. Tą nustūmimą galima pavadinti spyriu. Per kojas nukentėjusiajam nespyrė. Nukentėjusysis negulėjo ir į jį gulintį nepurškė dujomis. Tuo metu, kai koja pastūmė, išgirdo gazą, atsisukęs pamatė į jį važiuojantį automobilį. Bandė pasitraukti į šoną, tačiau buvo parblokštas. Parblokštas buvo kitoje gatvės pusėje. Po parbloškimo dujų balionėlis kažkur dingo. Dujų balionėlį pirko parduotuvėje. Įvykio vietoje buvo vaikinas L., kurio paklausė ar jis matė kas įvyko. Lukas atsakė, kad matė. Jis pasakė L., kad iškviestų policiją, o jis atsakė, kad nekvies. L. kažką pasakė, kad jis kariškis. Negali pasakyti iš kur ten atsirado L., bet greičiausiai, jis privažiavo, kai vyko konfliktas tarp jo ir E. Kai grįžo tas vairuotojas, kuris jį (kaltinamąjį) partrenkė, jis (kaltinamasis) bandė filmuoti, bet nukrito ir nepavyko to padaryti. Tas vaikinas bandė slėpti veidą, kad jis jo nepamatytų. Vaikinai tarpusavyje kažką kalbėjosi. Išgirdo kaip kalbėjo kažką apie Grigiškes ir jie išsilakstė. Nukentėjusysis pats nuėjo ir atsisėdo į savo automobilį į keleivio vietą. Už to automobilio vairo sėdo L. Pirmas išvažiavo automobilis, kuris jį partrenkė, o iš paskos automobilis su nukentėjusiuoju. Nusekė iš paskos, tačiau pasivyti nepavyko. Grįžtant T. (liudytojas) sustojo su automobiliu ir pasakė, kad viską matė ir jei reikės, duos parodymus. Po to paaiškėjo, kad mergina kieme buvo. Jis prie jos nuvažiavo, o ji bandė dangstyti savo veidą. Tada jis jai pasakė, kad pakviestų savo draugus, nes kreipsis į policiją. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, kuriuos jis pats sustabdė.

29. Nukentėjusysis E. K. teisme parodė, kad važiavo su L. į miestą kavos atsigerti. Jis važiavo vienas automobiliu „BMW 530“. Už jo važiavo L. P.. Prieš jį (nukentėjusįjį) važiavo jo brolis V., tačiau kartu su broliu nevažiavo, tiesiog susitiko. Sutiko brolį prie aplinkkelio. Nuo aplinkkelio į Pilaitės pr. link Mėnulio g., mano, kad ten yra greitėjimo ir lėtėjimo juostos. Jo brolio, V. K., važiuojančio iš greitėjimo juostos kaltinamasis nepraleido. Jis važiavo už brolio, matė, kad brolis pristabdė, tada ir kaltinamasis pristabdė. Brolis bandė padidinti greitį, tada ir kaltinamasis bandė didinti greitį. Jie sustojo sankryžoje. Visiems degė raudonas šviesoforo signalas. Matė kaip kaltinamasis rodė ženklus. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui kaltinamasis susvirduliavo, todėl pamanė, kad kaltinamasis neblaivus. Pirmas pajudėjo kaltinamojo automobilis, tačiau jis iš tos juostos negalėjo pasukti, nes galėjo važiuoti tik tiesiai. Brolis ne kartu su kaltinamuoju pasuko. Kai įsuko kaltinamojo automobilis, o brolis dar stovėjo toje pačioje vietoje, nes pamena, kad užgeso žalia rodyklė, o jis įvažiavo į Sietyno gatvę paskui kaltinamąjį. Kaltinamasis pasuko irgi iš tos juostos, iš kurios sukti į dešinę negalima. Sukant į „McDonald‘s“ buvo lėtėjimo juosta, greičio didelio nebuvo, aplenkė kaltinamojo automobilį ir sustojo šalia bortelio. Jis sustojo pirmas. Kaltinamojo automobilis nestovėjo, o riedėjo, tačiau, kai jis sustojo, tada ir kaltinamasis sustojo. Aplenkęs kaltinamojo automobilį sustojo lygiagrečiai bortelio. Tada išlipo iš automobilio, ėjo link kaltinamojo, tačiau nebuvo agresyviai nusiteikęs, gal kažką kalbėdamas rankomis sugestikuliavo, bet negali pasakyti, tačiau jis nebuvo agresyvus. Kai jis ėjo link kaltinamojo, kaltinamasis žiūrėjo į jį, o jis tiesiai į kaltinamąjį žiūrėjo. Kai priėjo prie kaltinamojo automobilio, po kelių sekundžių atsidarė kaltinamojo automobilio durys ir kaltinamasis be jokių kalbų jį nupurškė dujomis. Jis kaltinamojo automobilio durelių atidaryti nebandė. Pamena, kad dujų balionėlis buvo tamsios spalvos, didelis, apie 30 cm ir storas. Pirmą kartą nupurškė jį dujomis purkšdamas iš apačios į viršų. Jis užsisuko ir uždengė veidą, tada pajuto spyrį į dubenį. Pamena, kad buvo ir antras papurškimas dujomis, bet kaip jis įvyko, nepasakys. Pasilenkė kažkiek nuėjęs, susiėmė už galvos, norėjo sniegu pasivalyti, o tada kaltinamasis dar kartą papurškė dujų į akis. Nematė kaip purškė, nes buvo užsimerkęs po pirmo papurškimo. Labai sunku buvo atsimerkti. Pamena elektros skydinę prie „McDonald‘s“, ten atsitūpė. Kaltinamasis buvo atėjęs prie jo. Pamena, kad kaltinamasis buvo netoli, o jis trynė akis, po to L. apramino situaciją. Pamena, kad kažkas pradėjo rėkauti ir L. sakė kaltinamajam apsiraminti ir sakė, kad jis kariškis. Tada kaltinamasis išėjo ant kelio. Kiek jam vėliau paaiškino, kad brolis partrenkė kaltinamąjį. Viskas vyko labai greitai. Išgirdo kaip kaltinamasis rėkė, kad brolis sustotų, tačiau gavosi, jog brolis partrenkė kaltinamąjį. Jis nematė momento, kai brolis partrenkė kaltinamąjį. Pramerkė akis ir pamatė kaip brolis stovi, tačiau išlipusio brolio nematė. Kai atsistojo kaltinamasis, brolis nuvažiavo, bet grįžo. L. jam pasakė sėsti į automobilį. L. atsisėdo į jo automobilį, prie vairo. Jis dar bandė akis sniegu valyti. Atsisėdo į automobilį. Nuvažiavo prie Salotės ežero. Pamena, kad kaltinamasis dar nemažą atstumą paskui juos važiavo. Pasakė V., kad nuvežtų jį namo, nes duso po papurškimo. Jis persėdo į brolio automobilį, o L. grįžo pas draugę, į įvykio vietą. Pamena, kad V. pasakė, jog reikia grįžti, o jam buvo bloga, negalėjo kvėpuoti, nesiorientavo kas vyksta. V. nuvežė jį namo, o pats išvažiavo. Kiek jis pats žino, kad įvykio vietoje buvo policija, L. su drauge. Kitų asmenų įvykio vietoje nematė. Prieš papurškimą matė, kaip vienas automobilis pravažiavo, tačiau kitų asmenų nematė. Tik girdėjo L., kaltinamąjį ir save, nes klykė. Liudytojus (T. P. ir I. P.) pirmą kartą matė teisme. Nurodė, kad neturėjo ketinimo pulti kaltinamojo, nes jis ketino tik išsiaiškinti ar kaltinamasis blaivus ar ne. Jis norėjo skambinti bendrajam pagalbos centrui ir net buvo įsivedęs numerį į telefoną, tačiau nespėjo paskambinti. Nurodė, kad įvykio vietoje dujų balionėlį matė kaltinamojo rankose, todėl kaltinamasis negalėjo jo pamesti. Dujų balionėlis buvo didelis, pirmą kartą tokį matė. Aiškiai matė dujų balionėlio talpą. Pradžioje net nesuprato, kad ten dujos.

29.1. Teismui pagarsinus dalį nukentėjusiojo 2021 m. vasario 1 d. duotų parodymų, kad 2021 m. sausio 25 d. apie 21.23 val. važiavo savo automobiliu Vakariniu aplinkkeliu, tada pasuko į Pilaitės pr. pusės. Priekyje jo važiavo jo brolis V. K., o už jo važiavo L. P.. Kai jie pasuko į Pilaitės pr. nuo Pilaitės pusės atvažiavo visureigis „Range Rover“ tamsios spalvos. Kai brolis bandė persirikiuoti iš greitėjimo juostos į pirmąją juostą, „Range Rover“ vairuotojas neleido, užkišinėjo kelią, taip neleisdamas įsilieti į eismo srautą. Tada brolis sustojo prie šviesoforo ir ketino sukti į dešinę, į Sietyno g., nes „Range Rover“ vairuotojas neleido įvažiuoti į pirmąją juostą ir važiuoti link Laisvės pr. Kai užsidegė žalias signalas jis apvažiavo brolį ir skersai priešais brolį stovintį „Range Rover“ vairuotoją (t. 1, b. l. 13). Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad gal ne taip suprato, tačiau buvo taip, kaip jis pasakė teisme, kad kaltinamasis jam privažiavo iš nugaros, nes jis (nukentėjusysis) jį lenkė. Kai džipas pasuko į Sietyno g., labai agresyviai važiavo, o po to sulėtino greitį. Kai jis (nukentėjusysis) jį aplenkė, kaltinamasis padidino greitį ir po to vėl sulėtino. Nurodė, kad jis kaltinamąjį aplenkė ir sustojo, o kaltinamasis pats sustojo už jo. Jis siekė, kad kaltinamasis sustotų. Parodė, kad kaltinamasis mirksėjo šviesomis. Papildomai nurodė, jog L. nebuvo, kai jis ėjo link kaltinamojo. Nepamena ko klausinėjo kaltinamojo, kai prie jo priėjo, tačiau patikino, kad klausimai buvo neagresyvūs. Taip pat nurodė, kad protokole-pareiškime ne viskas teisingai nurodyta. Kai kaltinamasis sėdėjo automobilyje, jis nematė dujų balionėlio. Negali nurodyti kaip brolis matė iš kur kaltinamasis paėmė dujų balionėlį, nes jis matė tik, kai kaltinamasis jau išlipęs iš automobilio ištraukė dujų balionėlį, jis laikė rankoje ir buvo prislėpęs. Nepamena ar po smūgio pargriuvo, pamena, kad pasitraukė. Spyris buvo metro atstumu nuo automobilio. Pamena, kad buvo antras dujų papurškimas, kai jis buvo atsisukęs. Buvo padidintas tempas ir ar kaltinamasis jam užlipo ant kojos ar spyrė nepamena, tačiau pas jį buvo žaizda ties kulnu. Nepamena ar tai buvo spyris per kojas ar užlipimas. Tą pačią dieną negrįžo į įvykio vietą ir pareigūnų nematė. Negali paaiškinti kaip pareigūnas D. A. matė jo paraudusias akis. Telefonas įvykio vietoje buvo jo galinėje džinsų kišenėje, kuris sudužo po kaltinamojo spyrio. Grįžęs namo pamatė, kad telefonas sudaužytas. Buvo nukritęs, tačiau nežino kur buvo telefonas. Taip pat nežino ar nukrito ant važiuojamos kelio dalies ar ne. Nieko nematė jau po pirmo dujų papurškimo.

29.2. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo 2021 vasario 1 d., duotus parodymus (t. 2, b. l. 2-3). Nukentėjusysis patvirtino, kad parodymuose buvo netikslumų dėl dujų papurškimo, nes buvo atvirkščiai – pradžioje buvo dujos, po to spyris. Pamena, kad kaltinamasis rėkė, kai buvo uždarytos durys. Kaltinamasis lempomis mirksėjo, kai jis pradėjo jį apvažinėti, o ne jam važiuojant iš galo. Pamena, kad, kai L. jį ramino, kaltinamasis neklausė ir sakė, kur jie gyvena ir, kad ramiai nebegyvens, tada jis (nukentėjusysis) nubėgo link „McDonald‘s“. nurodė, kad ne viska detaliai pamena, tačiau, kai davė parodymus pareigūnas jo klausinėjo ar taip buvo ar ne, ar pasakoja, tai ką pats pamena, ar ką jam papasakojo, todėl gal tada ir nurodė, kad iš pasakojimų. Gali būti, kad paaiškinimuose nepatikslinta, ką jis pats atsiminė, o ką iš pasakojimų pasakoja. Pareigūnams sakė, kad telefonas sudaužytas, tačiau nežinojo kaip tiksliai, kad nurodė, jog galimai dėl spyrio. Papildomai nurodė, kad vartojo vaistus nuo skausmo, gydėsi, negalėjo praustis. Veidą, pečius, krūtinę skaudėjo iki penkių darbo dienų. Kai jį apžiūrėjo medikai, sužalojimų neaptiko, nes nuvažiavo po siuntimo išrašymo praėjus dešimčiai dienų, kai viskas buvo užgiję. Papildomai patvirtino, jog teisme pasakoja tiksliai taip, kaip atsimena bei, kad teisme duoti parodymai tikslesni ir būtent jais reikėtų remtis. Nurodė, kad dėl kojos sužalojimo, tai galėjo būti sužalota ne spyriu, o užkliuvo, tačiau vienas spyris tikrai buvo. Jokie santykiai su policijos pareigūnais nesieja.

30. Liudytoja E. K. teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo E. mama. Ji suprato, jog viskas įvyko be jokios priežasties. Sūnaus akys buvo paraudusios ir apsiašarojusios. Jo striukė buvo visa ištepta. Jam akis skaudėjo ir perštėjo, paraudusios buvo kokias 3 dienas. Sūnui plovė veidą druskos tirpalu. Sūnui ant veido buvo paraudimai nuo dujų. Pats veidas nebuvo paraudęs. Sūnus dėl kitų sužalojimų jai nesiskundė, nebent jai kažko nesakė. Sūnų namo parvežė jo brolis. Brolio nematė, nes jis grįžo į įvykio vietą, tačiau vėliau jis papasakojo tą patį. Pasakojo, kad telefonas buvo sudaužytas ir striukė ištepta.

31. Liudytojas D. A. teisme parodė, kad nelabai pamena įvykį. Patruliavo savo teritorijoje, kai vyriškis mojavo rankomis, juos sustabdė ir paaiškino, kad jį sumušė ar užpuolė. Iš pradžių nelabai buvo aišku kas atsitiko. Pradėjo aiškintis. Nelabai pamena, kažkuris kažkurio nepraleido, gestais ar kuo jie apsikeitė, išsuko į Sietyno g. ir sustojo. Jam atrodo, kad džipo vairuotojas pribėgo, o „BMW“ vairuotojų buvo keli. Vienam brolis ar pusbrolis iš paskos atvažiavo ir pamatė, kad tas džipo vairuotojas muša tą brolį ar purškia dujomis, o pastarasis raitosi ant žemės. Tada jie nubėgo atitraukti. Džipo vairuotojas užstatė tuos liudytojus, kurie nedalyvavo, o jie išvažiavo suteikti pagalbą, nes išpurkštas didelis dujų balionas į kitą vairuotoją, todėl jie nuvažiavo plauti akių kažkur prie ežero. Po to jie grįžo. Sužalojimų nuo dujų nesimatė, tačiau buvo paraudusios akys. Negali pasakyti kas jam pasakojo apie įvykį. Gali būti, kad pasakojo vyras, kad jį partrenkė automobiliu. Kitas aplinkybes pasakojo kiti dalyviai, kad jis užšoko ant automobilio. Įvykio vietoje to asmens, kuris partrenkė automobiliu juos sustabdžiusį vyrą, nebuvo, nes jis nuvežė nukentėjusįjį plautis akis, tačiau po to jie grįžo į įvykio vietą, bet nepamena ar tas asmuo ir tas, kuris buvo partrenktas ir juos sustabdė, buvo dar įvykio vietoje.

33. Liudytoja M. B. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas. Nematė kaip įvyko tas sustojimas. Ji važiavo su L. P., kuris ir vairavo automobilį. E. vienas važiavo, o E. brolis važiavo trečiu automobiliu. Nepamena viso proceso kaip sustojo, nes naršė telefone. Pamatė, kad pradėjo nusukinėti ir paklausė kas vyksta. Pasuko į dešinę per šviesoforą. Nežino koks buvo tikslas nusukti į dešinę. Pasuko į dešinę ir viskas prasidėjo. Jie sustojo už kaltinamojo automobilio. E. K. sustojo priekyje. Dėl V. K., tai matė, kad jis pravažiavo, bet nematė ar jis sustojo prie jų ar už jų. Nematė, kad visi automobiliai sustojo, jai atrodo, kad jų automobilis buvo paskutinis. Kai pakėlė akis, tai jau buvo sustoję kelkraštyje pasukę į dešinę prie „McDonald‘s“. Matė, kad E. K. išlipo iš automobilio ir ėjo link kaltinamojo automobilio. Ji tada buvo savo automobilyje. Tikriausiai jis sustojo paklausti kas įvyko. Kaltinamasis tuo metu, kai E. ėjo link jo automobilio, sėdėjo savo automobilyje. Ji negirdėjo ar E. eidamas link kaltinamojo kažką sakė. Taip pat negirdėjo ar kaltinamasis kažką sakė. Kaltinamasis atsidarė du ir pradėjo į E. K. purkšti dujomis. Ji matė patį faktą, kai kaltinamasis purškė dujomis, tačiau nepamena ar jis purškė sėdėdamas automobilio viduje ar išlipęs. Buvo didelė srovė dujų, todėl ji ir išsigando. Po dujų papurškimo E. K. bėgo. Jis greičiausiai nieko nematė ir krito, tada buvo keli spyriai. Spyrius matė, bet nežino kiek jų buvo. E. nukritęs labai rėkė. Nežino ką rėkė. Matė kaip E. gulėjo, jos nuomone, priešpriešoje. Ji neatsimena dėl ko E. nugriuvo, bet mano, kad dėl to, jog nieko nematė. Matė, kaip kaltinamasis E. kelis kartus spyrė. Smūgių nepamena, todėl reiškia, kad jų nebuvo. Kaltinamasis toliau purškė dujomis. L. P. jai pasakė išvažiuoti į kitą artimiausią kiemą. Ji policijos neiškvietė, nes buvo strese ir galvojo, kad L. iškvietė. Ji nuvažiavo į šalia esantį kiemą ir laukė. Tuo metu kaltinamasis jau buvo partrenktas. Kai įvažiavo į tą kiemą, tai automobiliai stovėjo iš abiejų pusių. Automobilį šonu pasistatė taip, kad kitas automobilis galėtų pravažiuoti. Aplinkos nestebėjo, nes buvo panikoje ir pamena kaip labai drebėjo. Daugiau nieko nebegirdėjo ir nebematė. Jos draugas L. buvo įvykio vietoje, tačiau ji nežino ką jis ten veikė. Po to kaltinamasis atvažiavo ir užstatė jai automobilį ir liepė jai atidaryti langą. Ji nežino ar kaltinamasis ją fotografavo. Buvo strese ir nežino kodėl dengė veidą. Labai išsigando. Ji galvojo, kad ir ją nupurkš dujomis, todėl nenorėjo atidaryti lango. Kaltinamasis tada pasakė, kad, jei neatidarys lango, tai viską surašys ant jos. Ji paskambino L. Vėliau atvažiavo policija ir jos draugas L. Matė, kad kaltinamasis krito. Jis nukrito lyg nuo kapoto, bet nepamena. Jai atrodo, kad tai buvo po dujų papurškimo.

35. Liudytojas L. P. teisme parodė, kad jis, E. K., V. K. ir M. B. važiavo trimis automobiliais į aikštelę „Hanerį“ kavos atsigerti. Eigos kaip kas važiavo nepamena. Jis važiavo su „BMW“ trečios klasės, E. su „BMW“ universalu, o V. važiavo su „BMW“ pirmos serijos. Važiavo aplinkkeliu, suko į dešinę link Pilaitės pr. Kaips suprato, kad E. su kaltinamuoju susižvalgė akimis ir įvyko kažkoks konfliktas būnant automobiliuose, tačiau tiksliai negali pasakyti, nes nematė, matė, kad jie pasuko ir išlipo iš automobilių. Negali tiksliai nurodyti, bet gal vyriškis parodė kažkokį ženklą. Tarpusavyje vyko kažkoks kivirčas. Arba E., arba kaltinamasis pirmas pasuko į dešinę. Paskui juos jis pasuko. Jie atvažiavo į kitą „McDonald‘s“ pusę, buvo tiesiai prieš „McDonald‘s“. Visi sustojo. Jei gerai pamena, tai E. K. sustojo pirmas, tada kaltinamasis, tada už kokių 50 m nuo kaltinamojo sustojo jis. Mano, kad šioje situacijoje buvo būtinybė visiems sustoti, nes įsivaizduoja, kas galėjo nutikti. Jis mano, kad E. su kaltinamuoju sustojo išsiaiškinti kas įvyko bevažiuojant. Jis pats sustojo, nes kartu važiavo, nes jei draugas nusuko į dešinę, tai ir jis nusuko. E. pirmas išlipo iš automobilio ir ėjo link kaltinamojo automobilio ir sakė „kas yra“. Kaltinamasis taip pat išlipo iš automobilio, išsitraukė dujų balioną, gesintuvo dydžio, ir nupurškė visą E. nuo galvos iki kojų. Jis viską matė. Tada E. labai šaukė. Tuo metu buvo daug sniego. E. visur vaikščiojo ir nežinojo ką daryti. Vyras dar kartą jį nupurškė. Tada E. parklupo ir kaltinamasis kokius du kartus jam spyrė į nugaros apačią arba šonkaulius, bet tiksliai negali pasakyti. Tačiau, kai kaltinamasis spyrė gulinčiam E. Tada jis ėjo link kaltinamojo ir kaltinamasis atsisuko į jį. Jis kaltinamajam pasakė, kad yra kariškis ir, kad jo nepurkštų. Kaltinamasis jam pasakė, kad ateitų, nes bus liudytojas. Jam atrodo, kad kaltinamasis liko vidury kelio ir stabdė pravažiuojančius automobilius, o jis nuėjo link E. ir kvietėsi jį į jo automobilį, kad greičiau iš ten išvažiuoti. Savo automobilį paliko draugei, kuriai pasakė išvažiuoti. Tada privažiavo V. K., kadangi buvo slidi kelio danga, o kaltinamasis stovėjo viduryje kelio, nors V. stabdė, tačiau, jam atrodo, kad jis kapotu užkabino kaltinamąjį. Kaltinamasis priklupo. V. atvažiavo vėliau. Jis įsisodino E. į automobilį ir nuvežė prie Salotės ežero. Policijos neiškvietė, nes buvo tokia situacija, buvo pasimetęs. Jam paskambino M. ir pasakė, kad ji nuvažiavo į „bromą“, šalia „McDonald‘s“, o kaltinamasis jai grasina, todėl kvietė atvažiuoti atgal pas ją. Jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jam davė rašyti pasiaiškinimą. Kaltinamasis jam pasakė, kad jei jis meluoja ir jie visi yra draugai, tai jam bus blogai. Tai buvo neeilinė situacija, tačiau, jam atrodo, kad kaltinamajam tai buvo įprasta situacija, nes jis į viską reagavo normaliai ir atrodė, kad kaip pagal planą veikė. Kaltinamasis nebuvo šoko ar streso būsenoje. Po visos situacijos, jei neklysta, po pirmos apklausos policijoje, vyriškis jam skambino ir siūlė susitikti, tačiau negali to patvirtinti, nes pakeitė telefoną. Tada kaltinamasis tik pasiūlė susitikti, bet neminėjo kokiu tikslu. Kai jam skambino, jis save įvardino kaip nutrenktąjį. Sulaukė ir dar vieno skambučio, kai asmuo prisistatė pareigūnu, bet jis mano, kad tai buvo kaltinamasis, nes balsas buvo toks pats, kaip vyro, kuris skambino prisistatęs nutrenktuoju.

36. Liudytojas V. K. teisme parodė, kad nukentėjusysis E. yra jo brolis. Jis pirmas važiavo iš namų ir nežino iš kur brolis su L. toje vietoje atsirado. Jis važiavo iš Grigiškių į miestą susitikti su draugais. Įvykis įvyko netoli Mėnulio g. Jam atvykstant iš Vakarinio aplinkkelio įvažiuojant į Pilaitės pr., bandant persirikiuoti iš pirmos į antrą eismo juostą kaltinamasis automobiliu „Land Rover“ neįleido jo į antrą eismo juostą gazuodamas ir stabdydamas bei tokiu būdu keldamas pavojų. Kaltinamasis neleido jam persirikiuoti. Jis parodė kairįjį posūkį, o kaltinamasis demonstratyviai neįleido, ir gavosi, kad važiavo vienas šalia kito. Privažiavęs prie šviesoforo pagalvojo, kad apsisuks prie „McDonald‘s“ ir nuvažiuos savo maršrutu, tačiau kaltinamasis jam neleido to padaryti, nes pradėjo rodyti gestus, kurių jis nesuprato. Su dviem rankom rodė groteles, su dešine ranka rodė pravažiuoti. Jis nepakluso, nes negalėjo keisti krypties. Tada kaltinamasis jam dešine ranka parodė nusukti į dešinę link „Green Hotel“ ir nuvažiavo į priekį pirmas, ko pasėkoje jo brolis E. K. atsirado toje pačioje vietoje. Jam užsidegė žalia šviesa ir jis nuvažiavo. Jis pirmas važiavo, todėl negali pasakyti kokia tvarka važiavo brolis su L. Greičiausia, jie važiavo iš galo. Kaltinamasis pirmas pasuko į dešinę. Kaip suprato, kad po jo iš kairės pusės nuvažiavo E. K.. Sustojo brolio automobilis, po to kaltinamojo. Kai įvykis įvyko, jis nuvažiavo apsisukti ir grįžo prie „McDonald‘s“ ir gavosi, kad stovėjo už kaltinamojo ir L. P. Automobilio jis nepastatė, nes iš jo neišlipo. E. išlipus iš automobilio, kaltinamasis ištraukęs ašarinių dujų balionėlį pradėjo purkšti E. į akis, nuo juosmens į viršų. Brolis apakintas parkrito ant žemės. Tada kaltinamasis kažkuria koja spyrė E. į dubens sritį ir jam gulinčiam papurškė dujomis. Jis dar stovėdamas prie šviesoforo matė, kaip kaltinamasis panaudojo ašarines dujas, purškė dujas, brolis parklupo, tada spyrė broliui, po to vėl papurškė ašarinių dujų. Jam atvažiuojant kaltinamasis išbėgo į kelią kažkurią ranką ištiesęs į priekį. Kaltinamasis stovėjo ir nebandė pasitraukti nuo kelio, dėl ko sukėlė eismo įvykį, susijusį su juo, nes yra kita byla. Tuo metu brolis vartėsi ant žemės kažkur viduryje kelio arba kelkraštyje kitoje gatvės pusėje. Po to, kai kliudė kaltinamąjį, jis buvo visiškai sustojęs, tačiau iš automobilio pabijojo išlipti. Jis išsigando ir nuvažiavo toliau apsisukti. Jam grįžus į įvykio vietą, kur buvo sužalotas jo brolis, kaltinamasis toliau bandė jį filmuoti ir gąsdinti, kad išliptų iš automobilio, bet jis pabijojo, kadangi kaltinamasis rankose turėjo dujų balionėlį. Draugas L. P. jo brolį pasodino į brolio automobilį ir nuvežė prie Salotės ežero, o jis nuvažiavo paskui juos. Prie ežero brolį įsodino į savo automobilį ir nuvežė namo. Policijos nekvietė, nes buvo šoko būsenoje ir brolį parvežęs į Grigiškes pristatė mamai. Tada grįžo į įvykio vietą. Ten buvo pareigūnai. Paaiškino jiems įvykio aplinkybes. Pasirašė pasiaiškinimą ir jį paleido namo. Nežino kodėl brolis nuvažiavo paskui kaltinamąjį. Brolis buvo isterijoje, susiėmęs už akių, buvo šoko būsenoje ir rėkė. Labai baisiai atrodė. Po įvykio brolį matė. Brolis 3-4 dienas jautė skausmą, buvo išbertas. Be to jis nematė tokio dujų balionėlio, kukį turėjo kaltinamasis, nes jis buvo vos ne gesintuvo dydžio.

37. Liudytojas T. P. teisme parodė, kad įvykio metu su draugu buvo prie „McDonald‘s“, valgė. Jie buvo vietoje, už tvorelės. Tuo metu įvykis vyko jam už nugaros. Draugas jam pasakė, kad žiūrėtų. Tada atsisuko ir pamatė, kad žmogus iš priešai esančio automobilio atbėgęs prie kito automobilio pradėjo ar atidarinėti dureles, ar pats vairuotojas dureles atsidarė. Kaltinamasis pradėjo purkšti dujomis, o tas jaunuolis nusisuko ir pasilenkė. Kai nukentėjusįjį stumtelėjo, tai jam atrodo, kad jis buvo ant pėsčiųjų tako. Pats stumtelėjimas vyko viduryje kelio, ten, kur kaltinamąjį partrenkė. Tada tas, kuris purškė dujomis, gulinčiam jaunuoliui spyrė. Jis matė kaip nukentėjusysis šaukė, užsidengė ir nusisuko, kai į jį papurškė dujomis. Jis susilenkė, kai į jį purškė dujomis. Iš gale esančio automobilio žmogus pradėjo klausti „ką čia darote?“. Tada šviesus „BMW“ automobilis važiuodamas nutrenkė kaltinamąjį. Kaltinamasis atsistojo, bet nematė ar jis kažką rankose turėjo. Po to tas automobilis nuvažiavo ant kalniuko, apsisuko, grįžo atgal, kažko sustojo ir kažką jie pradėjo daryti, pavažiuodamas prie pat jų. Pastovėjo kelias akimirkas ir vėl nuvažiavo, vėl sustojo toje pačioje vietoje ir tada tiesiog nuvažiavo. Jis nežino apie ką jie bendravo. Tas asmuo iš automobilio nebuvo išlipęs, tik trumpam buvo pristabdęs. Žmogus su dujomis stovėjo ant gatvės, po to tas automobilis nuvažiavo, apsisuko, grįžo ir dar su tuo asmeniu bandė kalbėti. Nukentėjusysis buvo toje pačioje vietoje. Iš gale stovinčio automobilio asmuo nubėgo į pirmą automobilį. Tada asmuo, į kurį purškė dujas, atsisėdo į keleivio pusę ir tada jie nuvažiavo. Paskui nuvažiavo baltas automobilis ir paskui džipas. Dar buvo mergina automobilyje, iš kurio išėjo jaunuolis. Mergina įsuko į aikštelę. Atvažiavo tas pats džipas, kuriam mirktelėjo, kad jei reikės, tai jis viską matė. Tada apsisuko. Matė, kad policija atvažiavo. Jis vairavo savo automobilį, buvo šlapdriba, galimai buvo slidu, snigo, tačiau jam nebuvo slidu išvažiuoti iš „McDonald‘s“. Jis su draugu buvo prie pareigūnų. Prie pačių pareigūnų jis nebuvo priėjęs. Pareigūnai buvo prie įvažiavimo ir bendravo su mergina. Priėjo kaltinamasis, kai buvo pareigūnai. Pasakė kaltinamajam savo telefono numerį. Patvirtino, jog kaltinamasis prieš partrenkimą stovėjo veidu į automobilį, kuris jį partrenkė ir nuslydo nuo automobilio „kapoto“. Kai kaltinamąjį partrenkė, jis su draugu jau sėdo į automobilį, prie jo nėjo. Privažiavo ir pasakė kaltinamajam, kai jis buvo prie merginos, kad matė. Sustojo ir nuėjo iki kaltinamojo, pasakė, kad jei reikia numerio, gali užsirašyti, nes nieko nebelauks. Jie išvažiavo ir tada kaltinamasis su džipu atlėkė atgal, sustojo vidury kelio ir paklausė ar jie matė, į ką jis atsakė, kad matė.

40. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, pareiškėjas E. K. 2021 m. sausio 26 d. nurodė, kad važiuodamas iš vakarinio aplinkkelio link Mėnulio gatvės pamatė tamsų „Range Rover“, kuris bandė visokiais būdais pamaišyti broliui persirikiuoti (brolis važiavo priekyje su sidabriniu „BMW“). Sustojus jis pradėjo rodyti įvairius garsinančius gestus, norėjo pasiklausti ką jie blogo jam padarė, kodėl jis taip elgiasi, tačiau tik pasakė „kodėl“ ir jis jį (pranešėją) nupurškė nuo galvos iki kojų ašarinėmis dujomis, spyrė, taip sudaužydamas jo telefoną. Jis (pranešėjas) parkrito, o jis dar kartą papurškė dujų, tačiau šalia važiavęs draugas sustojo ir prašė jo baigti. Taip jis bandė sutrikdyti jo (pranešėjo) sveikatą, jam (pranešėjui) nieko nedarant. Jis papurškė į jį (pranešėją) dujas nuo kojų iki galvos ir ne vieną kartą. Tuo metu jis iššoko jo (pranešėjo) broliui ant automobilio kapoto, kai šis išvažiavo, buvo pasakęs, kad žino kur gyvena jo (pranešėjo) brolis, kad niekur nepasislėps ir ramia negyvens (t. 1, b. l. 19).

41. Įvykio vietos apžiūros protokole 2021-02-01 nurodyta, kad įvykio vieta yra Sietyno gatvėje, tarp Pilaitės pr. ir Sietyno sankryžos. Žiūrint nuo Pilaitės pr. ir Sietyno g. sankryžos į Sietyno gatvės pusę, kairėje pusėje už maždaug 50 m yra restoranas „McDonald“, Pilaitės pr. 18, o dešinėje pusėje viešbutis „Greenhotel“, Pilaitės pr. 20. Tarp minėtų pastatų yra važiuojamoji kelio dalis, šalia jų šaligatviai (Sietyno g.). Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta, vaizdo filmavimo kameromis nefilmuojama (t. 2, b. l. 43-49).

42. Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu ,,IMG_0026“, vaizdo įrašo dešinėje pusėje, viršuje matomas užrašas 2021-01-25, 21:29:28. tame pačiame vaizdo įrašo kampe matoma ir dalis užfiksuoto įvykio. Vaizdo įraše matomas kiemas, kelias, sankryža, pravažiuojantys automobiliai. Vaizdo įraše nuo 00:55 min. matomi du automobiliai, kurie atvažiuoja nuo sankryžos. Vaizdo įraše matosi kaip greta sustoja V. K. ir kaltinamojo automobilis, po to, kaip kaltinamojo automobilis, važiuodamas greičiau, aplenkdamas V. K. automobilį, jį apvažiuodamas pasuka į dešinę ir stipriai sulėtina greitį. Tada nukentėjusiojo automobilis įsuka ir aplenkia kaltinamojo automobilį ir sustoja pastarojo priekyje. Gatvė plati, pravažiuoti pro sustojusius automobilius gali lengvai ne vienas automobilis. matosi, kaip iš pirma stovinčio automobilio išlipa nukentėjusysis ir nueina prie kaltinamojo automobilio, vairuotojo durelių, rankos ramiai laikomos šonuose, stipriai negestikuliuojama, priėjęs galimai kažką pasako ir atsitraukia nuo kaltinamojo automobilio vairuotojo durelių toliau, sustoja. Tada matosi kaip atsidaro kaltinamojo vairuotojo durelės, lipa kaltinamasis, o nukentėjusysis traukiasi dar toliau, kaltinamasis lipdamas ištiesia ranką link nukentėjusiojo, nukentėjusysis žengia atgal, susilenkdamas susiima už veido, nusisuka nuo kaltinamojo ir susilenkęs bei susiėmęs už veido traukiasi nuo kaltinamojo. Stabteli, dar labiau susilenkia. Tuo metu kaltinamasis eina iš paskos nukentėjusiajam, o šiam stabtelėjus ir dar labiau susilenkus koja spiria nukentėjusiajam iš užpakalio į kojas, nukentėjusysis staigiai išsitiesia, atsisuka į kaltinamąjį, kaltinamasis dar kartą ištiesia ranką į nukentėjusįjį, nukentėjusysis atšoka nuo kaltinamojo, o po to nusisukęs bėga nuo kaltinamojo ir išbėga iš kameros fiksavimo lauko (vaizdo įrašo apžiūros protokole neteisingai nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, kaip nukentėjusysis nukrenta ant žemės). Po to vaizdo įraše 21:30:48 matyti, kaip atvažiuoja dar du automobiliai. Vienas iš jų sustoja už kaltinamojo automobilio, kitas – važiuoja tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dešiniu šonu kontaktuoja su kaltinamuoju, Kaltinamasis parklumpa, po to iš karto atsistoja, o automobilis pavažiuoja į priekį. Tuo metu iš automobilio, sustojusio už kaltinamojo automobilio, išlipa žmogus, matyti, kaip kaltinamasis ir išlipęs asmuo stovi vienas priešais kitą, kalbasi. Kaltinamąjį kliudęs automobilis apsisuka, pravažiuodamas pro šalį kalbančių asmenų, pristabdo, kaltinamasi eina link pristabdžiusio automobilio, tačiau automobilis pasuka į dešinę, kaltinamasis grįžta prie asmens, su kuriuo kalbėjosi, pro juos pravažiuoja mikroautobusas ir kiti automobiliai, Kaltinamasis su asmeniu, išlipusio iš trečio automobilio, nueina į tą pusę, įš kurią nuvažiavo kaltinamąjį kliudęs automobilis ir kur nuėjo nukentėjusysis. Abu dingsta iš vaizdo kamerų stebėjimo lauko. Nuo 21:32:14 matyti kaip visi sugrįžta, išsuka automobilis, kuris kliudė kaltinamąjį, visi automobiliai išvažiuoja iš įvykio vietos (kompaktinis diskas t. 2, b. l. 50).

43. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2021-02-03 išvadoje Nr. G 253/2021 (01) nurodyta, kad E. K. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 5-10 parų iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. E. K. nustatytas odos nubrozdinimas galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą, be trečiųjų asmenų veikos. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Nustatytas sužalojimas galėjo susidaryti nukentėjusiajam pačiam atsitrenkiant į kietą, buką daiktą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo (t. 2, b. l. 12-13).

44. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2021-03-01 protokolas ir pateiktų daiktų apžiūros 2021-03-01 protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad E. K. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 20 Pro“ (IMEI(duomenys neskelbtini)), kurio ekranas skilęs, skilęs užpakalinis dangtelis, ekranas apačioje mirguliuoja. Taip pat pateikė telefono įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad telefonas įsigytas už 899 Eur 2018-12-14 (t. 2, b. l. 52-55, 56-59).

45. Nukentėjusysis E. K. elektroniniu paštu 2021-05-26 atsiuntė kopiją mažosios bendrijos (toliau – MB) „Elektronikos taisykla“ 2021-05-21 Techninės apžiūros akto fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad po telefono „Huawei Mate 20 Pro“ (IMEI(duomenys neskelbtini)) apžiūros nustatytas, kad reikalinga keisti ekraną, galinį dangtelį ir kameros stikliuką. Garantinės sąlygos neatitinka. Remonto kaina 290 Eur. Techninė patikra kainavo 7 Eur (t. 2, b. l. 62, 63).

46. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. G. 2021-03-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su M. T. ir paprašius jo pateikti dujų balionėlį, pastarasis nurodė, kad įvykio metu dujų balionėlį pametė (t. 2, b. l. 61).

47. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. P. 2021-02-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus su nukentėjusiuoju E. K., pastarasis patikslino, kad mobiliojo ryšio aparatą laikė rankoje prieš „Range Rover“ vairuotojui spiriant E. K. per kojas. Nuo spyrio E. K. pargriuvo ant žemės, telefonas iškrito iš rankų ant važiuojamosios kelio dalies ir patyrė apgadinimus, nurodytus apklausoje (t. 2, b. l. 65).

49. Nors M. T. kaltinimai dėl šių veikų išskirti į atskiras veikas, teismas dėl jų pasisakys ne atskirai, o kartu, nes tai vienas įvykis ir M. T. veiksmai sekė vienas po kito, be jokios ilgesnės pertraukos, t. y. tai tęstinė veika, kuria padaryti du nusikaltimai. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslinamas. Teismo nuomone tai nepažeidžia kaltinamo teisės į gynybą, nes veikų padarymo viena po kitos faktas, nei kvalifikacija nekinta.

54. Kaltinamasis M. T. visiškai pripažino nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą ir tai padaręs tyčia, supykęs. Tačiau nesutiko su kaltinimu dėl grasinimo nužudyti. Nurodė, kad grasinimų nukentėjusiajam nebuvo. Teisme nurodė, kad jam beveik išpurškus visas ašarines dujas, nukentėjusysis uždarė langą, tad jis nuėjo į automobilį, pasiėmė plaktuką, grįžęs vienu smūgiu išdaužė langą ir išpurškė likusias dujas, tada apsisuko, nuėjo prie savo automobilio, pasidėjo plaktuką ir ketino išvažiuoti, o nukentėjusysis išlipęs iš savo automobilio pradėjo bėgti, jis tik kelis žingsnius žengė prie jo, tačiau atidarius nukentėjusiajam duris, dujos pasklido ir palietė jo akis, todėl jis toliau nesivijo.

56. Visa tai patvirtina, kad kaltinamasis, supykęs ant nukentėjusiojo, veikdamas tiesiogine tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą purkšdamas ašarines dujas į nukentėjusįjį, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje.

60. Kaltinamasis M. T. nesutiko su kaltinimu ir nurodė, kad grasinimų nukentėjusiajam nebuvo, jis tik plaktuku, ne kirviu išdaužė nukentėjusiojo automobilio lango stiklą ir ketino išvažiuoti. Išdaužė stiklą po to, kai papurškė nukentėjusiajam dujų. Papurškus dujų nukentėjusysis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Tai jam nepatiko, todėl jis nuėjo į savo automobilį, paėmė darbinį plaktuką mediniu kotu ir sudaužė stiklą, sudavė vieną kartą į stiklo viršų. Grasinimų nukentėjusiajam nebuvo, buvo tik apsižodžiavimas ir vienas kito „pasiuntimas“. V. K. nesivijo. Nukentėjusysis iš automobilio išlipo, kai jis jau ketino išvažiuoti, buvo nuėjęs prie savo automobilio. Kai jis priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir kai V. K. išlipo iš jo, V. K. kalbėjosi telefonu. Nukentėjusiajam bėgant, jis tik padarė kelis žingsnius link nukentėjusiojo, jo nesivijo, jokių grasinančių žodžių jam nesakė. Plaktukas darbinis, jį ir dujų balionėlį visad vežiojasi su savimi. Plaktukas reikalingas darbui. Konfliktas vyko dėl to, kad V. K. pradėjo aiškinti, kad jis paliktų savo (kaltinamojo) merginą ramybėje. Sužinojo, kad mergina, su kuria bendravo, palaikė artimus santykius su V. K.. Jis privažiavo prie V. K. ir pasakė, kad nesikištų ten, kur jis nežino, o tada V. K. pagrasino, kad jei merginos jis nepaliks ramybėje, tai turės problemų. Iki įvykio negrasino V. K. dėl santykių su jo mergina.

61. Nukentėjusysis V. K. nurodė, kad jokio konflikto žodinio tarp jų nebuvo, kaltinamasis savo atomobiliu jam užblokavo išvažiavimą, atėjo, paprašė pradaryti langą, pripurškė daug dujų. Po to, kai jis uždarė langą, kaltinamasis nuėjo iki savo mašinos, pasiėmė kirvį, kitą ašarinių dujų balionėlį, nes pirmą išpurškė, priėjęs pirmu smūgiu išdaužė jo automobilio vairuotojo durelių stiklą, po to užsimojo ir, jo manymu, ketino pataikyti jam kirviu, tačiau jam (nukentėjusiajam) pasilenkus, pataikė į statramstį. Mano, kad pirmą kartą išdaužė langą, po to lyg nuvalė stiklo šukes tuo pačiu kirviu, o dar po to užsimojo trenkti jam, bet dėl to, kad jis pasilenkė link keleivio sėdynės, pataikė ne į jį, o durų statramstį. Tada jis, bijodamas dėl savo gyvybės atidarydamas su jėga duris nustūmė kaltinamąjį ir bėgo, o kaltinamasis jį vijosi su kirviu rankoje. Jam išbėgant iš automobilio kaltinamasis į jį dar kartą papurškė dujomis. Kaltinamasi grasino jį užmušti, sakydamas „Ubju tebia suka ruskaja“. Visą laiką nuo to momento, kai kaltinamasis sustojo už jo iki pasislėpimo krūmuose jis kalbėjo su bendruoju pagalbos centru. Paskambino iš karto kaltinamajam privažiavus, nes žinodamas, kad jis agresyvus, išsigando.

65. Visų pirma, teismas, vertindamas, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, įvertina kaltinamo asmens ir nukentėjusiojo konflikto priežastį, tarpusavio santykius dar prieš įvykį, motyvus, kodėl kaltinamasis privažiavo prie nukentėjusiojo automobilio.

69. Kita vertus, vertinant kaltinamojo M. T. veiksmus nagrinėjamo įvykio bei bylos kontekste, vien aplinkybė, kad nukentėjusysis galimai pasakė, kad kaltinamasis turės problemų, ar „pasiuntė“ jį, nedaro kaltinamojo veiksmų mažiau pavojingų. Priešingai, atsižvelgiant į kaltinamojo konfliktišką ir pakankamai agresyvų elgesį prieš įvykį (nukentėjusiojo, liudytojo R. S. bei liudytojos N. D. parodymai, garso įraše girdimas agresyvus M. T. tonas bei „Body“ kameros vaizdo įraše matomas M. T. elgesys priėjus nukentėjusiajam (pakeltas tonas, įžeidimai, necenzūriniai žodžiai, įtampa matoma kūne, judesiuose einant prie nukentėjusiojo ir sakant „Problemų turėjau. Norėjai pasakyti, kad turėsiu problemų“ ir kt.), taip pat elgesį įvykio metu (užstatytas nukentėjusiojo automobilis, apsunkinant jam išvažiavimą; pradarius langą ašarinių dujų išpurškimas (beveik viso balionėlio); po ašarinių dujų išpurškimo, automobilio lango išdaužimas ir pasak paties kaltinamojo, dar kartą ašarinių dujų purškimas; vijimasis, kad ir nedidelį atstumą, nukentėjusiojo, kai šis išlipo iš automobilio ir bėgo). Toks kaltinamo elgesys, atsižvelgiant į pastarojo elgesį iki įvykio, teismo nuomonė sudarė realų pagrindą nukentėjusiajam bijoti dėl savo sveikatos ar gyvybės.

70. Šios išvados nekeičia ir abejonės dėl grasinimo išsakymo žodžiu. Kaltinime nurodyta, kad M. T. grasino susidoroti po to, kai kirviu išdaužė nukentėjusiojo automobilio stiklą ir antrą kartą taikydamasis kirviu į V. K. galvą, po to grasino nukentėjusįjį užmušti, bėgdamas su kirviu rankoje paskui nukentėjusįjį. Nors kaltinime nenurodyta, kad būtent žodžiu būtų išsakytos minėtos frazės, tačiau tokią išvadą leidžia daryti kaltinimo formuluotė, kuri be kita ko atitinka nukentėjusiojo parodymus. Visgi, nukentėjusiojo nurodytos frazės „Ubju tebia suka ruskaja“ ar pan., nesigirdi bendrojo pagalbos centro garso įraše, nors kiti garsai, tokie kaip stiklo dūžis, automobilio durelių atidarymas, įraše girdimi. Įrašo metu tik vieną kartą girdimas kaltinamojo balsas (vienas ar du žodžiai pasakyti po to, kai nukentėjusysis išlipo iš automobilio), tačiau išsakyta frazė buvo trumpa, pasakyto/ų žodžio/ių nepavyko nustatyti, jie nebuvo panašūs į frazę „Ubju tebia suka ruskaja“. Atsižvelgiant į įtemtą situaciją, teismas neatmeta galimybės, kad nukentėjusysis galėjo ir ne taip suprasti žodžius. Todėl šioje dalyje kaltinimas turi būti patikslintas (žr. punktus 76, 77, 79).

71. Tačiau teismas laiko nustatytomis kaltinimo aplinkybes, kad kaltinamasis nukentėjusiojo automobilio stiklą išdaužė ne plaktuku, o kirviu, kad kirviu pataikė į automobilio statramstį bei, kad kaltinamasis bėgo paskui nukentėjusįjį su kirviu rankoje.

72. Nors kaltinamasis neigė turėjęs ne kirvį, nurodė turėjęs darbinį plaktuką (ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kitą dieną po įvykio nurodė, kad plaktukas buvo tamsus, o po kelių mėnesių ikiteisminio tyrimo metu pateikė plaktuką mediniu kotu), tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai visgi leidžia daryti priešingą išvadą. Šią išvadą leidžia daryti nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai viso proceso metu, kuriuose jis apibūdina matytą kirvį (keistos spalvos ir formos; atrodė kaip senovinis; kirvio kotas buvo arba rožinis arba rožine juostele apvyniotas; apie 40 cm, priminė „Fiskar“ kirvį). Šią aplinkybę nukentėjusysis nurodė jau bendraudamas bendruoju pagalbos telefonu su operatoriumi bei atvykusiems pareigūnams. Be to, po įvykio užfiksuotas kairės pusės vairuotojo durų statramsčio apdailos iš vidinės automobilio pusės apgadinimas. Šis apgadinimas užfiksuotas dar prieš kreipiantis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (sprendimas dėl žalos atlyginimo priimtas praėjus trims dienoms po įvykio). Tai, kad fotonuotraukose užfiksuotas pjautinis apgadinimas negalėjo būti padarytas plaktuku, patvirtino specialistas L. K., kuris patvirtino savo išvadą, pateiktą apžiūrėjus kaltinamojo pateiktą plaktuką bei „A.“ pateiktą fotonuotrauką, o būtent, kad iš fotonuotraukos Nr. 20201102_101150(2).jpg (užfiksuotas kairės pusės vairuotojo durų statramsčio apdaila iš vidinės automobilio pusės) matyti pjautinis pažeidimas, kuris galėjo būti paliktas peiliu ar kitu panašiu įrankiu, kuris turi užgaląstus ašmenis, o ne apžiūrėtu plaktuku mediniu kotu (t. 1, b. l. 113-114, 120, 123).

73. Tačiau ištirti įrodymai neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis išdaužęs automobilio stiklą antrą kartą užsimojo nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusiojo parodymai šioje vietoje nėra nuoseklūs. Tiek pokalbio su bendruoju pagalbos centru, tiek atvykus pareigūnams nukentėjusysis nurodė, jog kirviu buvo išdaužtas automobilio langas, kad jam buvo purkštos ašarinės dujos ir, kad jį kaltinamasis vijosi su kirviu apie 100 /200 m. Tačiau apie tai, kad kaltinamasis norėjo kirviu suduoti į galvą, nukentėjusysis nurodė vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teisme nurodė, kad aplinkybę, jog kaltinamasis pataikė į automobilio statramstį, pamatė tik kitą dieną, todėl iš karto pareigūnui to nenurodė, tačiau taip pat teigė, kad jis matė smūgį į statramstį, nes kaltinamasis buvo į jį užsimojęs. Kaltinamasis paaiškino, kad langą išdaužė, nes nukentėjusysis po papurškimo dujomis langą uždarė, todėl jis atsinešė plaktuką, juo išdaužė stiklą ir dar kartą purškė dujas. Tai, kad kaltinamasis išdaužęs stiklą kažkuo nukentėjusįjį apipurškė, patvirtino ir nukentėjusysis, kuris nurodė, kad eidamas kaltinamasis link jo kairėje rankoje nešėsi didelį, litro talpos dujų balioną, o dešinėje rankoje kirvį; priėjęs balionėlį ant žemės ir pirmu smūgiu išdaužė automobilio stiklą, o antru smūgiu bandė jam trenkti į galvą, bet jis buvo pasilenkęs prie vairo, tad spėjo išvengti smūgio; taip pat nurodė, kad kaltinamasis tikrai trenkė du kartus kirviu, tačiau gali būti, kad jis pirmu smūgiu išdaužė stiklą, po to kirvio kotu nuvalė šukes, o po to bandė jam suduoti. Akistatos metu nurodė, kad tik mano, jog M. T. užsimojęs kirviu taikėsi jam į galvą. Iš garso įrašo bendrajam pagalbos centrui girdėti, kad po lango stiklo išdaužimo nukentėjusysis atidaro automobilio dureles, girdisi duslūs garsai, po to kaltinamasis surinka. Apie puolimą su kirviu nukentėjusysis nurodo jau bėgdamas nuo automobilio. Nukentėjusysis bėgdamas ir atsakinėdamas į operatoriaus klausimus, ar medikų reikia, atsako, kad jį puola dabar ir, kad dabar jį vejasi. Taigi, ištirti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad statramstis apgadintas kirviu, bet neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis buvo užsimojęs ir siekė kirviu suduoti nukentėjusiajam į galvą, kad taikėsi į ją, bet nepataikė, nes nukentėjusysis pasilenkė į keleivio pusę ar tai link vairo ir taip smūgio išvengė. Nukentėjusiajam akistatos metu pačiam išsakius tik nuomonę, kad M. T. norėjo jam smūgiuoti kirviu į galvą, negalint pašalinti kilusių abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai ir aplinkybės, kad norėta suduoti į galvą iš kaltinimo šalinamos. Tačiau, kaip minėta, vien tam tikrų kaltinimo aplinkybių pašalinimas, savaime nepaneigia nebuvus nusikalstamos veikos.

74. Sprendžiant dėl kaltinamojo veiksmų pavojingumo ir kaip juos suvokė nukentėjusysis, nemažiau svarbios aplinkybės, kurias įrodymu visuma teismas laiko nustatytomis ir kuriuos paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis iš automobilio išlipo, kai jis (kaltinamasis) jau ėjo prie savo automobilio ir ruošėsi išvažiuoti, kad nukentėjusiojo nesivijo. Visų pirma, tai paneigia paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-02, t. y. kitą dieną po įvykio, kad jis paskui nukentėjusįjį bėgo apie 10 metrų, o bėgdamas dar klausė nukentėjusiojo „Kam (necenzūrinis žodis)“ bei patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir pirmiau aptartas garso Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame girdėti: kad išdaužus stiklą nukentėjusysis atidaro duris, duslūs garsai ir kaltinamo sušukti pikti žodžiai nubėgančiam nukentėjusiajam; kaip nukentėjusysis kelis kartus pakartoja, kad jį vejasi, puola dabar.

80. Kaltinamasis M. T. dėl šios veikos savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad purškė prie jo automobilio priėjusiam nukentėjusiajam E. K. pipirinėmis dujomis, tačiau tai darė savigynos tikslais, nes išsigando ateinančio prie jo automobilio nukentėjusiojo. Išsigando, nes nukentėjusysis jį savo automobiliu užblokavo, iššoko iš automobilio ir eidamas link jo automobilio rėkavo, sakė išlipk senas gaidį. Jis nesuprato dėl ko tai vyksta. Jokio pokalbio tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo. Nukentėjusysis rankose nieko neturėjo. Nurodė, kad nukentėjusysis griebė už jo automobilio rankenos, tada jis (kaltinamasis) paėmė dujų balionėlį, nes išsigando dėl savo sveikatos, nes pagal nukentėjusiojo elgesį, jam pasirodė, kad būti automobilyje nesaugu. Prieš tai parodė dujų balionėlį nukentėjusiajam, bet šis neišsigando. Kai nukentėjusysis pravėrė jo automobilio dureles, jis iš karto papurškė dujomis į jį. Išlipo iš automobilio ir papurškė dujomis, nustūmė jį nuo savęs koja. Automobilyje neliko, nes nežinojo ką vaikinas toliau būtų daręs. Nukentėjusiajam spyrė į užpakalį ir šis nubėgo į kitą kelio pusę, bet nenukrito. Koja ne tyčia spyrė, o nustūmė nuo savęs, kad jis nesiartintų. Tą nustūmimą galima pavadinti spyriu. Per kojas nukentėjusiajam nespyrė. Nukentėjusysis negulėjo ir į jį gulintį nepurškė dujomis. Tuo metu, kai koja pastūmė, išgirdo „gazą“, atsisukęs pamatė į jį važiuojantį automobilį. Bandė pasitraukti į šoną, tačiau buvo parblokštas.

89. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

91. Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusysis įvykio metu neatliko jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį, o vien priėjimas prie kaltinamojo automobilio, stovėjimas pasitraukus kelis žingsnius atgal, negali būti laikomas kitų asmenų puolimu ir kėsinimųsi būtinosios ginties kontekste. Pažymėtina, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurtą, bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta. Remdamasi pirmiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo būtinų būtinosios ginties sąlygų, todėl kaltinamojo veiksmai, tyčia kelis kartus purškiant dujas į nukentėjusįjį, priėjus prie nueinančio, susilenkusio ir akis užsidengusio nukentėjusiojo spyrimas jam, taip nežymiai sutrikdant jo sveikatą (2021-02-03 specialisto išvadoje Nr. G 253 /2021 (01) nustatytas blauzdos nubrozdinimas dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje, kuris įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu), atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, yra nusikalstami ir negali būti laikomi būtinąja gintimi.

107. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 3K-7-245/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019).