Utenos apylinkės teismo nuosprendis

1.2.26.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.8; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.1.11.2; 1.1.11.7; 1.1.11.11; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1

2019 m. gruodžio 19 d.

kaltinamajam A. B., jo atstovei pagal įstatymą A. B. Z., ir gynėjui advokatui Juozui Bučinskui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Zarasų rajono savivaldybėje atstovei Aldonai Puodžiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.;

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2018-03-09, apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), tarp namų Nr. 55 ir Nr. 57, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su D. P., sudavė vieną kartą kumščiu R. N. į galvą bei sugriebė jam už striukės ir parvertė ant žemės. Po to, kartu su D. P. spardė kojomis R. N. į galvą, nugarą, pilvą, rankas, kojas, suduodami daugiau nei 10 smūgių. R. N. atsistojus bei D. P. bandant suduoti R. N. į veidą, mojuojant kumščiais, R. N. D. P. pargriovė ir laikė prispaudęs alkūne prie žemės siek-damas jį nuraminti. Tuo metu, A. B. sudavė R. N. ne mažiau 10 smūgių į nugarą ir sugriebęs R. N. už plaukų, nutempė jį nuo D. P., tokiu būdu bendrais veiksmais su D. P., padarė nukentėjusiajam R. N. abiejų plaštakų kraujosruvas, kaktos nubrozdinimą, dešinių X-XI šonkaulių lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinių X-XI šonkaulių lūžimo nukentėjusiojo R. N. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

D. P. 2018-03-09, apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), tarp namų Nr. 55 ir Nr. 57, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su A. B., A. B. sudavus vieną kartą kumščiu R. N. į galvą bei sugriebus jam už striukės ir parvertus ant žemės, kartu su A. B. spardė kojomis R. N. į galvą, nugarą, pilvą, rankas, kojas, suduodami daugiau nei 10 smūgių. R. N. atsistojus, bandė suduoti R. N. į veidą, mojuodamas kumščiais, dėl ko R. N. jį pargriovė ir laikė prispaudęs alkūne prie žemės, siekdamas jį nuraminti. Tuo metu A. B. sudavė R. N. ne mažiau 10 smūgių į nugarą ir sugriebęs R. N. už plaukų, nuo jo nutempė, tokiu būdu bendrais veiksmais su A. B. padarė nukentėjusiajam R. N. abiejų plaštakų kraujosruvas, kaktos nubrozdinimą, dešinių X-XI šonkaulių lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinių X-XI šonkaulių lūžimo nukentėjusiojo R. N. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Dėl kaltinimo pagrįstumo D. P. ir A. B..

buvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika lai-koma padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį po-žiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės din-gsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčio-damasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė vi-suomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Chuliganiškos paskatos teismų praktikoje yra traktuojamos, kaip nusikalstamo elgesio moty-vas, norint pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksma-ms panaudojama mažareikšmė dingstis.

D. P. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino pilnai. Kaltinamasis iš dalies pripažino nukentėjusiojo R. N. ieškinį, sutiko atlyginti jam 1 000 Eur patirtos žalos atlyginimą. Teritorinės ligonių kasos ieškinį D. P. pripažino pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Be D. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. N. ir byloje apklaustų liudytojų E. J., G. K., P. M., G. Š., D. M. ir G. Z. parodymais.

Nukentėjusysis R. N. nuosekliai, nuo pat D. P. ir A. B. sulaikymo įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jį sumušė D. P. ir A. B.. D. P. ir A. B. teisme patvirtino, kad R. N. nepažįsta ir nurodė, kad nukentėjusysis neturi pagrindo juos apkalbėti. Teismas neturi pagrindo abejoti R. N. paro-dymais, todėl juos lako patikimais ir vadovaujasi jais šioje byloje.

Bylos nagrinėjimo metu, D. P. parodė, kad A. B. priėjęs prie besimušančių D. P. ir R. N., kelis kartus įspyrė R. N.. Bylos liudytojai E. J., G. K., P. M., ir G. Š. ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinėjant bylą teisme parodė, kad matė, kaip du jaunuoliai dalyvavo muštynėse, kuriose nukentėjo R. N.. Liudytojai G. Š. ir P. M., teisme patvirtino, kad po muštynių sulaikė R. N. nurodytus D. P. ir A. B., kuriuos perdavė policijos pareigūnams. Įvykio vietoje buvę liudytojai D. M. ir G. Z. parodė, kad A. B. buvo pribėgęs prie besimušančių D. P. ir R. N., tačiau nematė ar jis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Ši aplinkybė patvirtina liudytojų E. J., G. K., P. M., ir G. Š. parodymus, kad R. N. mušė du jaunuoliai. Byloje nėra įrodymų paneigiančių nurodytų liudytojų parodymus. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad prie besimušančių D. P. ir R. N., be A. B., būtų buvę kiti asmenys.

D. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad šiukšlių kontei-nerius išvartė be priežasties. Nukentėjusiajam R. N. padarius D. P. pastabą dėl išvartytų konteinerių, D. P. ir A. B., bendrais veiksmais sukėlė muštynes, kurių metu nukentėjo R. N.. Teismas laiko, kad tokie kaltinamųjų veiksmai, pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio normas ir visuomeninę tvarką, todėl yra chuliganiško pobūdžio.

Teismas laiko įrodytų, kad D. P. ir A. B., bendrais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, padarė R. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

D. P. ir A. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

D. P. ir A. B. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 284 str. dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, liudytojai E. J., G. K., P. M., ir G. Š., parodė, kad jų nakties poilsį ir ramybę sutrikdė triukšmas, kuris kilo dėl vartomų šiukšlių konteinerių ir vėliau kaltinamųjų sukeltų muštynių. Liudytojai P. M., ir G. Š., elgdamiesi pilietiškai ir visuomeniškai, padėjo išvengti galimai sunkesnių muštynių pasekmių, bei padėjo sulaikyti kaltinamuosius. Visi šie veiksmai vyko vėliu paros metu, ir kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. D. P. ir A. B. bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. P. ir A. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 284 str.

Bausmių parinkimo kaltinamiesiems motyvai.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kalti-ninko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę D. P., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai. Nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkaudamas su A. B.. Nusikalstamos veikos baigtos. D. P. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 76), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 74), mokosi (duomenys neskelbtini), įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 77). Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad D. P. administracinėmis nuobaudomis seniūnijoje nebaustas, skundų dėl jo elgesio ar netinkamo gyvenimo būdo seniūnijoje negauta (2 t., b. l. 78).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipa-žino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki-nanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus D. P. laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), kurios dydis pasirinktinas artimas bausmės minimumui.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrin-das manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta, kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus (19 metų), mokosi, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko manytina kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl D. P. taikytinos BK 75 str. 1 d. nuostatos ir pas-kirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, kartu nustatant įparei-gojimus, numatytus BK 75 str. 2 d., bei baudžiamojo pveikio priemones, numatytas BK 67 str. 2 d.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį – pada-rytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai. Kaltės formą – nusikaltimus padarė veikda-mas tiesiogine tyčia. Nusikalstamų veikų stadiją – nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamojo asme-nybę. A. B. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 67), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 65), mokosi (duomenys neskelbtini), įstaigos charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 71), Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad A. B. administracinėmis nuobaudomis seniūnijoje nebaustas, skundų dėl jo elgesio ar netinka-mo gyvenimo būdo seniūnijoje negauta (2 t., b. l. 72).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunki-nanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. B. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, nedirba, todėl jam bausmėmis

pagal BK 284 str., neskirtini viešieji darbai ir bauda. Byloje nustatyta, kad A. B. padarė dvi nusikalstamas veikas : nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Ši aplinkybė reiškia, kad A. B. laisvės apribojimo bausmė, numatyta BK 284 str., būtų aiškiai per švelni. A. B. nusikalto bū-damas nepilnametis, mokosi, todėl teismas laiko, kad arešto bausmė, kurios vykdymo atidėjimas ne-galimas, asmeniui anksčiau neteistam ir nusikaltusiam pirmą kartą, per griežtai apribotų galimybę mokytis ir taip stengtis pritapti prie visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, bei padaryti išvadas dėl savo elgesio.

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. B. laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), kurios dydis pasirinktinas artimas baus-mės minimumui.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrin-das manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta, kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, šiuo metu jam yra 18 metų, mokosi, dėl ko manytina kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei. Esant šioms aplinkybėms, bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 92 str. nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, kartu nustatant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimus, numatytus BK 87 str. 2 d. 1 p, 2 p..

Byloje pareikštas nukentėjusiojo R. N. civilinis ieškinys dėl 6 523,49 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 54,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 500 Eur atstovavimo išlaidų. (2 t., b. l. 167-170) ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 229,06 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70-73).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos pada-rytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (LR BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

R. N. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 6 523,49 Eur turtinės žalos atlygi-nimo. Šią žalą sudaro nuplėštos auksinės grandinėlės vertė – 800 Eur, sudaužyto telefono vertė 50 Eur, 29,79 Eur gydytojų paskirtiems vaistams įsigyti, 85 Eur išlaidos taksi paslaugoms, vykstant į Visagino m. ligoninę. R. N. taip pat prašo priteisti dėl patirtų sužalojimų negautas pajamas – darbo užmokestį – 5 558,70 Eur.

R. N. ieškinyje nurodė, kad muštynių metu prarastą grandinėlę pirko prieš 10 metų, todėl negali pateikti jos vertę patvirtinančių dokumentų, nes jų neišsaugojo. Kitų įrodymų, objekty-viai patvirtinančių prarastos grandinėlės vertę, R. N. nepateikė. Taip pat R. N. nepateikė ir sudaužyto telefono vertę pagrindžiančių įrodymų. Nors liudytojai K. K. ir V. K. teisme patvirtino, kad R. N. turėjo auksinę grandinėlę, tačiau negalėjo nurodyti jos vertės. Be to, šie liudytojai nebuvo įvykio vietoje, kur nukentėjo R. N., todėl negalėjo matyti, kad įvykio metu, R. N. turėjo grandinėlę. Be to, pirmos apklausos metu, 2018-03-10, tuoj po įvykio, R. N. apie grandinėlės praradimą nenurodė (1 t., b.l.41-42). Apklaustas 2018-03-16, nurodė, kad įvykio metu, prarado auksinę grandinėlę (1 t., b.l.50-51). Kaip matyti iš šio apklausos protokolo tu-rinio, R. N. nurodė, kad grandinėlės praradimą pastebėjo grįžęs po įvykio namo. Tokie R. N. parodymai kelia abejones dėl jų patikimumo. Civilinis ieškinys šioje dalyje neįrodytas, todėl atmestinas.

Pagrįsdamas ieškinį dalyje dėl negautų pajamų, R. N. pateikė darbo pasiūlymą ir darbo užmokesčio paskaičiavimus(2 t., b. l. 171-189). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktame darbo pasiūlyme nėra nurodyta, kokio dydžio siūlomas R. N. darbo užmokesti. Be to, nurodytas darbo pasiūlymas negali būti vertinamas kaip darbo sutartis, užtikrinanti darbo santykius. Pateikti darbo užmokesčio paskaičiavimai, yra vėlesnių laikotarpių. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad darbo užmokesčio apskaičiavimuose nurodytas darbo užmokestis, buvo sumokėtas R. N.. Patikslin-tame ieškinyje R. N. nurodė, kad dėl sveikatos sutrikdymo, negalėjo dirbti tris mėnesius. Taip pat R. N. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas(2 t., b.l.168). Tokio pažymėjimo byloje nėra. Teismo posėdžio metu R. N. nurodė, kad nesikreipė dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, nes buvo bedarbis. Byloje pateikta specialisto išvada(2 t., b. l. 59-60). Išvadoje nurodyta, kad pagal R. N. sveikatos istorijoje esančius įrašus, jo gydymas tęsėsi iki 2018-03-26. Apie tolimesnį gydymą, įrašų R. N. sveikatos istorijoje nėra. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad dėl patirtų sužalojimų R. N. buvo nedarbingas iki 2018-06-25. Nors liudytoja V. S. parodė, kad dėl patirtų sužalojimų, R. N. buvo nedarbingas nuo 2018-03-20 iki 2018-06-20, tačiau R. N. sveikatos istorijoje esantys įrašai nepatvirtina nurodyto liudytojo parodymų. Kad R. N. gydimas po patirtų sužalojimų tęsėsi neilgai, patvirtina ir tai, kad vaistams jis išleido apie 30 Eur (2 t., b. l. 139-142/. Vaistai gydymuisi buvo įsigyti 2018-03-16 ir 2018-03-21. Vėliau R. N. vaistams išlaidų nepatyrė. Kaip matyti, pirmą kartą, R. N. vaistus įsigijo praėjus savaitei po patirtų sužalojimų. Tai reiškia, kad jo patirti sužalojimai nereikalavo nedelsiant taikyti jam medikamentinį gydymą. Šios faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus, R. N. gydymas ir nedarbingumas, tęsėsi nuo po 2018-03-09 patirtų sužalojimų iki 2018-03-26 įskaitytinai, apie dvi savaites. Civilinis ieškinys šioje dalyje nepag-rįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

R. N. prašo priteisti 54, 45 Eur, patirtas dokumentų vertimo išlaidas. Byloje pateiktas UAB „Kalbų gausa“ kasos pajamų kvitas kuris patvirtina, kad R. N. dėl dokumentų, kuriuos teikė teismui vertimo, patyrė 54,45 Eur išlaidų(2 t., b. l.190). Civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

R. N. prašo priteisti patirtas vaistų įsigijimo 29,79 Eur išlaidas bei išlaidas už suteiktas taksi paslaugas – 85,00 Eur. Byloje pateikti receptai vaistams, bei jų įsigijimą patvirtinantys kasos kvitai(2 t., b. l. 139-142/. Byloje nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų R. N. buvo nedarbingas ir gydėsi. Byloje taip pat pateikti V. T. įmonės išduoti Pinigų priėmimo kvitai(2 t., b. l. 143).

Šie įrodymai patvirtina, kad dėl kaltinamų nusikalstamų veikų R. N. patyrė vaistų ir kelionių išlaidas todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Nukentėjusysis byloje naudojosi advokato pagalba ir dėl to patyrė išlaidas(2 t., b. l. 191 – 92). Byloje buvo keli teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl prašoma priteisti patirtų atsto-vavimo išlaidų suma, nėra neprotingai neproporcinga. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

A. B., nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis.

LR BK 84 str. 1d . nustatyta, kad turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali paša-linti savo darbu.

Kaltinamasis A. B. mokosi, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad jis turi lėšų, ku-riomis disponuoja ar gali disponuoti savarankiškai. Pagal priteistinos turtinės žalos pobūdį, ji negali būti pašalinta A. B. darbu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, R. N. patirta turtinė žala, priteistina iš kaltinamojo D. P..

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažemi-nimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atly-gintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentė-jusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. N. patyrė neturtinės žalos: A. B. be priežasties sudavė kumščiu R. N. į galvą, po to kaltinamieji kartu spardė kojomis R. N. į galvą, nugarą, pilvą, rankas, kojas, suduodami dau-giau nei 10 smūgių. Be to, A. B. sudavė R. N. ne mažiau 10 smūgių į nugarą. Bendrais veiksmais, kaltinamieji padarė nukentėjusiajam R. N. abiejų plaštakų kraujosruvas, kaktos nubrozdinimą, dešinių X-XI šonkaulių lūžimą. Nukentėjusiojo atžvilgiu padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamieji po nusikalstamų veikų padarymo nesiekė nors kiek sušvelninti sukeltus padarinius, neatsiprašė nukentėjusiojo, nesistengė bent iš dalies atlygin-ti žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis ateityje patirs ilgalaikes neigiamas pasekmes sveikatai. Iš įrašų medicininiuose dokumentuose nustatyta, kad R. N. gydimas tęsėsi apie dvi savaites. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, dėl patirtų sužalojimų, jis nebuvo gydomas ligoninėje. Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų veiksmų, R. N. jautė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo sutrikdytas jo įprastas gyvenimo ritmas, jis turėjo rūpintis savo sveika-ta. Teismas laiko, kad R. N. nukentėjo elgdamasis pilietiškai ir visuomeniškai. Matydamas, kad D. P. be priežasties varto šiukšlių konteinerius, R. N. jį sudrausmino, dėl ko patyrė kaltinamųjų fizinį smurtą. Spręsdamas dėl R. N. patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis dėl kaltinamųjų veiksmų, patyrė palyginus nedidelės apimtie turtinę žalą. Kaltinamieji turtinę žalą ir sveikatos sutrikdymą R. N. padarė tyčiniais veiksmais, todėl teis-mas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgia į jų turtinę padėtį. Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompen-sacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, sąžinin-gumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o taip pat į galiojančią teismų praktiką esant analogiškam sveikatos sutrikdymo mastui/ LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 2K-377-222/2017, Nr. 2K-314/ 2012, Nr. 3K-3-528/2009, Nr.3K-3-217-690/2018, Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017 ir kt./, iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo naudai solidariai priteistina 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 229,06 Eur gydymo išlaidų priteisimo tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. N. patyrė sužalojimų, dėl to jam VšĮ Zarasų ligoninėje ir VšĮ Visagino ligoninėje buvo su-teiktos medicininės pagalbos paslaugos, jo gydymas kainavo 229,06 Eur (1 t., b. l. 74-77). Nors žala Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamųjų bendrų veiksmų ir jų kaltės, tačiau A. B. nusikalto būdamas nepilnametis, todėl iš D. P. Valstybinei ligonių kasai priteistina 229,06 Eur gydymo išlaidų.

Dėl kardomųjų priemonių

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2018-03-13 ir 2018-04-03 nutarimais A. B. ir D. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 31-32, 61-63). Šios kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikin-tinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais, vokas Nr. 1, prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str., ir nuteisti – 4 (keturių) mėnesių lais-vės atėmimo bausme.

Jį pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmi-mo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., A. B. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti A. B. auklėjamojo poveikio priemones :

- elgesio apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose.

- tęsti mokslą (duomenys neskelbtini).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str., ir nuteisti – 4 (keturių) mėnesių lais-vės atėmimo bausme.

Jį pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti – (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 7 p., 8 p., 10 p., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigoti D. P. :

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leridimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 4 p., į pareigoti D. P., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, atlyginti turtinę žala R. N. ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo R. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. B. ir D. P. 4 000 Eur (keturi tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėju-siajam R. N.. Kitoje dalyje R. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

R. N. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. P. 669,24 Eur, turtinės žalos atlyginimo R. N..

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. P., Valsty-binės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 229,06 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 06 ct) už R. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiajam R. N. išaiškinti, kad jei kaltinamieji gera valia priteistos žalos neatly-gins, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamieji antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

A. B. ir D. P. kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais, vokas Nr. 1, prisegtą prie bylos 2 tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.