Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-574-950/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-15
Bylos Nr.: e2A-574-950/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00753-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Simona Dementavičienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: S. T.
Atsakovas: G. P.
Trečiasis asmuo: K. T., A. A., Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro
Advokatai: Edgaras Gaučys

Civilinė byla Nr. e2A-574-950/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00753-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.4.10; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-430-905/2024, pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei G. P. (ankstesnė pavardė – T.) dėl oficialiojo testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – K. T., A. A. ir Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. T. 2023 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-750), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu G. T. 2021 m. gegužės 27 d. sudarytą oficialųjį testamentą.

2. Ieškovas S. T. (toliau – ieškovas, apeliantas) ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina G. T. (toliau – palikėja, testatorė). G. T. 2010 m. rugsėjo 28 d. oficialiuoju testamentu (not. reg. Nr. 2-9683) buvo palikusi jam butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, jog palikėja visą savo turtą 2021 m. gegužės 27 d. sudarytu oficialiu testamentu (not. reg. Nr. 3135) (toliau – Testamentas) paliko savo vaikaitei G. P. (ankstesnė pavardė – T.) (toliau – atsakovė). Ieškovas laiko, kad minėtas Testamentas yra niekinis ir negaliojantis. G. T. dėl amžiaus, turėtų psichikos ir elgesio sutrikimų, ilgą laiką vartotų vaistų, ginčijamo Testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl nurodytas Testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad jo motina neturėjo jokių pagrįstų priežasčių sudaryti naują testamentą, niekada neketino turėtą turtą palikti ne ieškovui, o kitiems asmenims. Testatorė su atsakove beveik nebendravo, pastaroji savo senelės niekada neprižiūrėjo, neslaugė, ja nesirūpino. Tuo tarpu ieškovas su savo motina palaikė ypatingai artimus santykius, ilgą laiką ja rūpinosi ir prižiūrėjo, bendraudavo su gydytojais ir pan. Laiko, kad visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog G. T. sudarydama ginčo Testamentą nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų sukeliamų pasekmių.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2023 m. vasario 14 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-26902) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas iškraipo faktines aplinkybes ir tendencingai jas interpretuoja vien sau palankiu būdu. Ieškinys grindžiamas abejonėmis, nepateikiant jokių įrodymų, susijusių su palikėjos negalėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės. Byloje nėra duomenų liudijančių, kad testatorė būtų sirgusi (duomenys neskelbtini) ar kita sunkia psichikos liga, kas būtų galėję eliminuoti jos gebėjimą suprasti savo veiksmus bei išreikšti tikrąją valią sudarant ginčo Testamentą. Ją su testatore siejo labai artimas ryšys, G. T. nuo mažų dienų rūpinosi atsakove, su ja bendravo, teikė materialinę pagalbą, dovanojo dovanas. Atsakovė palikėjos atžvilgiu taip pat buvo dėmesinga ir rūpestinga. Pati atsakovė apie ginčijamo Testamento sudarymą sužinojo tik 2021 m. liepos mėnesį, kuomet senelė svečiavosi jos namuose ir pati jai apie tai pranešė. Ieškovui byloje nepateikus įrodymų, kad testatorės sveikatos būklė nulėmė jos nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės, kitos aplinkybės, susijusios su testamento turiniu (jo naudingumu ir pagrįstumu) negali būti laikomos pakankamomis pripažinti ginčo Testamentą negaliojančiu.

4. Trečiasis asmuo K. T. 2023 m. kovo 17 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-45450) nurodė, kad ieškovo reikalavimus laiko nepagrįstais. Pažymėjo, kad jos ir ieškovo motina G. T. buvo labai savarankiška, viena eidavo apsipirkti, pati išsikviesdavo meistrus remonto darbams namuose atlikti, mokėdavo mokesčius, eidavo į bažnyčią. Ieškovas nuolat pats minėdavo, kad nepriklausomai nuo turimo garbaus amžiaus, palikėja yra sąmoninga ir žvali. Visiškai savarankiškai G. T. sudarė ir ginčijamą Testamentą. Palikėja su atsakove, t. y. savo vaikaite, buvo labai artimos, palaikė nuolatinį ryšį, o atsakovei persikėlus gyventi į užsienį, jos reguliariai bendraudavo telefonu. Grįžusi į Lietuvą, atsakovė visada palikėjai parveždavo dovanų, apsilankymų metu užsakydavo pietus ir pan. Yra įsitikinusi, kad palikėja ginčo Testamentą sudarė būdama sveiko proto, pilnai suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes, nieko neverčiama, be prievartos ar suklydimo.

5. Trečiasis asmuo A. A. 2023 m. rugsėjo 18 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-145962) nurodė, kad eidama Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės pareigas, patvirtino ginčijamą Testamentą. Prieš ginčijamo Testamento pasirašymą, Testamento tekstas palikėjai buvo išverstas į rusų kalbą ir balsu perskaitytas. Ginčijamo Testamento sudarymo metu buvo patikrintas palikėjos veiksnumas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, vizualiai jos veiksnumas taip pat nekėlė jokių abejonių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra G. T. vaikai, o atsakovė – jos vaikaitė. Ginčijamu Testamentu palikėja anuliavo anksčiau sudarytus testamentus ir visą savo turtą paliko atsakovei.

8. Vertindamas ginčijamo Testamento galimą „nenaudingumą“ testatorei, teismas pažymėjo tai, kad aplinkybė jog ieškovas ilgą laiką gyveno kartu su savo motina, pastarajai priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurio mokesčius nuo 2018 m. gruodžio mėn. mokėdavo ieškovo sutuoktinė, negali būti vertinama kaip sukurianti ieškovui teisėtą lūkestį ar palikėjos įsipareigojimą po mirties minėtą butą palikti išimtinai jam. Remdamasis tuo, teismas atmetė ieškovo argumentus dėl ginčo Testamento „nenaudingumo“ palikėjai.

9. Teismas sprendė, kad testatorės turėti ir jos medicininiuose dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikimai bei ligos neįrodo, jog ji sudarydama ginčo Testamentą iš tikrųjų negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kartu teismas pažymėjo ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad Testamento sudarymo laikotarpiu pats ieškovas būtų kėlęs klausimą dėl savo motinos psichinės sveikatos būklės, nors laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojai dėl palikėjos sveikatos būklės nuotolinių paslaugų teikimo metu bendravo su ieškovu. Teismo vertinimu, nors palikėja 2020 m. spalio 28 d. lankėsi pas psichiatrą, tačiau ambulatorinio apsilankymo aprašyme nėra duomenų apie pastebėtus palikėjos psichikos sveikatos sutrikimus ar ligas, išskyrus susiformavusią priklausomybę vaistams. Po ginčijamo Testamento sudarymo medicininiuose dokumentuose palikėjos sveikatos būklė ne kartą buvo įvardijama kaip „stabili“.

10. Teismas, įvertinęs ginčijamą Testamentą tvirtinusios notarės (t. y. trečiojo asmens A. A.) paaiškinimus (kad ji pati asmeniškai bendravo su G. T.; aiškinosi jos norą pakeisti ankstesnį testamentą; kalbėjosi apie vaikaitę; pastebėjo, kad ji nesmagiai jaučiasi dėl naikinamo ankstesnio testamento), sprendė, jog į jos duotus parodymus turi būti atsižvelgiama, nustatinėjant faktines aplinkybes, susijusias su palikėjos sveikatos būkle, tokie parodymai laikytini patikimais, kadangi yra pakankamai įprasta atsiminti kažkuo išsiskiriančius lankytojus.

11. Įvertinęs visų įrodymų visumą, atsižvelgęs į byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas bei ją atlikusios teismo ekspertės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas konstatavo, jog ginčijamo Testamento sudarymo laikotarpiu palikėjos sveikatos būklė nors ir buvo nelengva (dažnas galvos skausmas, svaigimas, nemiga), tačiau tai nepažeidė, neapribojo jos suvokimo, mąstymo galimybių, kurias patvirtino po ginčijamo Testamento atlikti palikėjos nuoseklūs veiksmai (fakto apie Testamento sudarymą slėpimas nuo ieškovo; prašymas, kad jos laidotuves organizuotų ne kartu gyvenęs sūnus, o kiti asmenys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Ieškovas S. T. 2024 m. gruodžio 30 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-193222) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

12.1. Ieškinys dėl motinos sudarytos Testamento nuginčijo buvo pareikštas CK 1.89 straipsnio pagrindu bei buvo įrodinėjamas medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatorės sveikatos būklę bei jai diagnozuotus susirgimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas laiko, kad pateikti G. T. medicininiai dokumentai, taip pat byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina tai, kad palikėja ypatingai ilgą laiką buvo priklausoma nuo psichiką veikiančių vaistų, jai dar 2020 m. spalio 28 d. buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sindromas. Nurodytos aplinkybės darė reikšmingą neigiamą įtaką palikėjos mąstymui, sprendimų priėmimui ir gebėjimui suprasti savo veiksmus, tai ypač pabrėžiama medicininėje literatūroje. Be to, G. T. medicininiuose dokumentuose buvo aiškiai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kiti nusiskundimai, kas, ieškovo vertinimu, patvirtina tai, jog ji tinkamai nesuvokė atliekamų veiksmų ir jų pasekmių. Abejones racionaliu palikėjos mąstymu sustiprina ir 2013 m. diagnozuoti (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

12.2. Abejones dėl G. T. psichikos sveikatos būklės patvirtina ir jai ne kartą atlikti MMSE tyrimai, kuriuos skirdavo ją gydę gydytojai, nes jiems kildavo abejonės dėl palikėjos protinių procesų, leidžiančių suvokti, prisiminti, mąstyti, kalbėti ir mokytis, taip pat ir dėl jos gebėjimų orientuotis laike ir erdvėje, atpažinti objektus ir žmones, suprasti kalbą, prisiminti informaciją, atlikti sudėtingas užduotis. Minėtų tyrimų rezultatai buvo įvertinti 14 ir 20 balų, o tai medicininėje literatūroje prilyginama vidutinio sunkumo kognityviniam sutrikimui, t. y. demensijai.

12.3. Palikėja patirdavo haliucinacijas, todėl tikrovę galėjo suvokti iškreiptai. G. T. turėjo ir kitų sveikatos sutrikimų, todėl tai galėjo ne tik sutrikdyti kritinį testatorės mąstymą bei gebėjimą objektyviai vertinti situaciją, bet ir suformuoti netikrą tikrovės matymą, kas galimai nulėmė ginčijamo Testamento sudarymą ar nesupratimą, kokį poveikį jos veiksmai turės paveldėtojams ar kitiems artimiems asmenims. Testatorės turėtas priklausomybės sindromas galėjo nulemti momentinį, tik emociniais impulsais ar potraukiais grįstą, jos sprendimą dėl ginčo Testamento sudarymo.

12.4. Palikėja nuslėpė ginčo Testamento sudarymo faktą, o tai, ieškovo nuomone, patvirtina jos mąstymo ydingumą, sutrikusią mąstymo logiką ir / ar nerealistišką suvokimą apie tokio veiksmo pasekmes. Kartu tai kelia abejones, ar sudarant Testamentą palikėja iš tikrųjų veikė laisva valia.

12.5. Teismas, taip pat ir teismo psichiatrijos ekspertizę byloje atlikusi ekspertė, vertindami G. T. sveikatos būklę, neatsižvelgė į tai, kad jos nuoseklaus blogėjimo medicininiuose dokumentuose objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti dėl COVID-19 pandemijos ir su tuo susijusių apribojimų. Tai, kad vaistų užsakymą telefonu atlikdavo ieškovas, tik patvirtina, jog palikėja tuo metu jau nebebuvo savarankiška, negalėjo atlikti elementarių buitinių užduočių. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad palikėja keli metai iki savo mirties sunkiai orientavosi aplinkoje, pasiklysdavo net išėjusi į parduotuvę, todėl objektyviai negalėjo viena nuvykti pas notarą ir sudaryti ginčijamą Testamentą.

12.6. Nors byloje teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ekspertė ir nenustatė, kad palikėja ginčijamo Testamento sudarymo metu būtų buvusi tokios sveikatos būklės, kad nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau visuma byloje esančių kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina diagnozuotus susirgimus, ieškovo nuomone, leidžia teigti priešingai, t. y. kad G. T., sudarydama ginčo Testamentą, dėl sveikatos būklės objektyviai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Atsiliepimas

13. Atsakovė 2025 m. sausio 9 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-3564), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

13.1. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodomi jokie argumentai ir motyvai, kuriais būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, teismo atliktas ginčo situacijos bei byloje surinktų įrodymų vertinimas. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde tik iš naujo dėsto tas pačias aplinkybes, kurios neva sudaro pagrindą tenkinti jo ieškinį. Tačiau dėl testatorei diagnozuotų susirgimų, jų vertinimo ir įtakos jos sveikatos būklei sudarant ginčijamą Testamentą, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė itin išsamiai ir argumentuotai.

13.2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose, dėl ko atlikęs išsamų visų byloje esančių įrodymų vertinimą, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad palikėja sudarydama ginčijamą Testamentą nesuprato savo veiksmų reikšmės.

13.3. Ieškovas akcentuoja palikėjos sveikatos sutrikimus, nustatytus 2013 m. ir 2015 m., t. y. gerokai anksčiau nei kad buvo sudarytas ginčijamas Testamentas, pabrėždamas galimas blogiausias minimų susirgimų pasekmes, tačiau ne tas, kurios iš tiesų buvo konstatuotos testatorei.

13.4. Pateikti G. T. medicininiai dokumentai, taip pat byloje paskirtos ir atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvados (kartu su ją atlikusios ekspertės A. S. paaiškinimais) vienareikšmiškai patvirtina, kad nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog palikėja dėl jai nustatytų ligų ar praeityje buvusių susirgimų, ginčijamo Testamento sudarymo metu turėjo suvokimo sutrikimų, dėl kurių neva negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

13.5. Byloje apklaustų asmenų (ieškovo sutuoktinės J. T.; buvusios notarės A. A.) paaiškinimai, kurių ieškovas apeliaciniame skunde net neginčija, taip pat patvirtina, kad G. T. visiškai suprato savo veiksmų reikšmę ir asmeniškai gebėjo priimti įvairius sprendimus turtinių santykių srityse, o taip pat ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose.

13.6. Nepagrįstais laiko ir ieškovo argumentus, susijusius su MMSE tyrimais. Minėti tyrimai pacientams daromi ne dėl kilusių įtarimų psichikos sveikatos būkle, o reguliariai, siekiant įvertinti paciento būseną po (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atliktų MMSE tyrimų rezultatai yra prilygintini vidutinio sunkumo kognityviniam sutrikimui, šie teiginiai prieštarauja byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoms.

13.7. Visišką G. T. adekvatumą patvirtina ir tai, jog ji nuslėpė nuo ieškovo faktą, kad sudarė ginčijamą Testamentą, nes logiška, jog kartu su ja gyvenantis sūnus tikėjosi po motinos mirties gauti jai priklausiusį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Todėl testatorė, pakeitusi savo valią, tiesiog nenorėjo skaudinti ieškovo ir turėti su juo papildomų konfliktų.

13.8. Priešingai nei kad teigia apeliantas, testatorės medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota pakankamai daug jos asmeninių apsilankymų pas gydytojus COVID-19 pandemijos laikotarpiu, o tokių apsilankymų metu buvo fiksuojama stabili palikėjos sveikatos būklė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacijos objekto

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo (sūnaus) reikalavimas CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu mirusios motinos sudarytą Testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko atsakovei (vaikaitei), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

16. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas S. T. ir trečiasis asmuo K. T. yra G. T. vaikai (sūnus, dukra). Atsakovė G. P. (ankstesnė pavardė – T.) yra trečiojo asmens K. T. dukra bei G. T. vaikaitė. G. T. 2010 m. rugsėjo 28 d. sudarytu oficialiuoju testamentu (not. reg. Nr. 2-9683) savo sūnui (t. y ieškovui S. T.) buvo palikus jai priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 27 d. G. T. sudarė ginčo Testamentą (t. y. oficialųjį testamentą (not. reg. Nr. 3135)), kuriuo anuliavo anksčiau sudarytą testamentą (testamentus) ir visą savo turtą (visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; visas turtines ir neturtines teises) paliko vaikaitei G. T. (šiuo metu – P.). Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. 22-73239840 patvirtina, kad G. T. mirė (duomenys neskelbtini). Iš ginčo Testamento paskelbimo protokolo (not. reg. Nr. RJ-9923) matyti, kad testatorės valia ieškovui buvo paskelbta 2022 m. gruodžio 14 d.

17. Po G. T. mirties į teismą kreipėsi ieškovas, prašydamas CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti jos 2021 m. gegužės 27 d. notarine tvarka sudarytą Testamentą negaliojančiu. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad testatorė ginčijamo Testamento sudarymo metu dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, nes byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad nors testatorės sveikatos būklė ir nebuvo gera, tačiau ginčijamo Testamento sudarymo metu ji elgėsi nuosekliai, adekvačiai suprato ir vertino situaciją, suvokė savo veiksmų esmę ir aiškiai išreiškė savo valią. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas byloje pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimą. Ieškovo įsitikinimu, byloje esantys medicininiai duomenys (gauti iš VšĮ (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini)), priešingai nei kad konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, patvirtina ir nekelia jokių abejonių, jog G. T. dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų (sudaromo Testamento) reikšmės ir jų teisinių pasekmių.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat nepagrindžia ieškovo teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų visetą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nustatytų faktų ir jų teisinio kvalifikavimo.

19. Pažymėtina, kad civiliniuose įstatymuose yra įtvirtinta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

20. CK 5.15 straipsnyje numatyta, kad testamentą gali sudaryti tik pats ir tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes. Testamentas yra vienašalis sandoris. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

21. Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu, tai toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2 ir 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) būtent CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

22. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, nulėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

24. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

25. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicinos dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

27. Taigi, viena iš svarbiausių įrodinėjimo priemonių ginčijant mirusio asmens testamentą yra eksperto išvada, kuri kasacinio teismo praktikoje yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).

28. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymo. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

29. Taigi, apibendrinat šios nutarties 19–28 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą bei aktualią kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei byloje pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

30. Nagrinėjamu atveju siekiant išsiaiškinti testatorės psichinę būklę Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Minėtą ekspertizę atlikęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius pateikė 2024 m. birželio 25 d.–liepos 3 d. ekspertizės aktą Nr. 78TPK-130/2024, kuriame padarytos tokios išvados: (1) G. T. 2021 m. gegužės 27 d. ginčijamo Testamento sudarymo metu tikėtinai nebuvo tokios psichinės būsenos, kuri galėjo turėti esminės įtakos gebėjimui visapusiškai suvokti sudaromo Testamento esmę, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; (2) medicininėje dokumentacijoje neaprašyta jokių šalutinių nepageidaujamų medikamentų vartojimo (ar nutraukimo) reiškinių, tame tarpe ir neigiamos įtakos asmens psichikos būklei artimu Testamento surašymui laikotarpiu (nuo 2020 m. gegužės mėn.).

31. Teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ekspertė padarytas išvadas grindė tuo, kad retrospektyviai vertinant turimą medžiagą, G. T. (duomenys neskelbtini) sutrikimų visuma ilgainiui sąlygojo smegenų struktūrinius pakitimus, pasireiškusius discirkuliacinei encefalopatijai būdinga simptomatika – pažymėti skundai galvos skausmu, svaigimu, ūžimu galvoje, miego sutrikimu, padidėjusiu jautrumu. 2015 m. balandžio mėn. po persirgto (duomenys neskelbtini), G. T. buvo pažymėtas pažintinės veiklos nusilpimas iki vidutinio sunkumo kognityvinio defekto, tačiau remiantis įrašais vėlesnėje medicininėje dokumentacijoje, pažintinių funkcijų sutrikimas regresavo ir siekė tik lengvo defekto lygį. Nuo 2019 m. G. T. stebėta psichikos sveikatos priežiūros specialistų, diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sindromas. Pagal turimus duomenis 2021 m. gegužės 27 d. ginčijamo Testamento sudarymo metu G. T. turėti pažintinės veiklos ypatumai tikėtinai nebuvo išreikšto sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) lygyje ir neturėjo esminės įtakos gebėjimui visapusiškai teisingai suvokti sudaromo Testamento esmę, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

32. Atliktos ekspertizės išvados padarytos prielaidos forma, todėl laikytinos netiesioginiu įrodymu, kas reiškia, kad jas pagrįsti (arba paneigti) turėjo kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas savo apeliaciniame skunde, byloje surinktų faktinių duomenų visetas neprieštarauja atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoms ir patvirtina tai, kad G. T. ginčijamo Testamento sudarymo metu nebuvo tokios būklės, jog nesuprastų savo atliekamų veiksmų reikšmės ir jų sukeliamų pasekmių.

33. Atlikus G. T. medicininių dokumentų įrašų, atliktų nagrinėjamo ginčo išsprendimui aktualiu laikotarpiu, analizę, nustatyta tai, kad: 2010 m. vasario 12–24 d. gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje; pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini); gretutinės ligos – (duomenys neskelbtini); gydymo eigoje būklė stabilizavosi, sumažėjo galvos svaigimas, maudimas, atsistatė pusiausvyra bei koordinacija (žr. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare istorija Nr. 929/2010/2015; 2015 m. kovo 19–26 d. gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje; pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini); gretutinės ligos – (duomenys neskelbtini); po gydymo būklė pagerėjo – kalba tapo aiškesnė, sustiprėjo kairiųjų galūnių jėga ir mobilumas (atsisėda, atsistoja, pati be pagalbos eina), išlieka tik nežymus bendras silpnumas; atliktas trumpasis protinės veiklos tyrimas (MMSE), gauti rezultatai (22 balai) rodė lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą (žr. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare istorija Nr. 1274/2015); 2015 m. balandžio 3–27 d. gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini); pažymėta stabili psichoemocinė būsena, be psichologinių nusiskundimų; atliktas trumpasis protinės veiklos tyrimas (MMSE), gauti rezultatai (15 balų), rodė vidutinio sunkumo pažintinių funkcijų sutrikimą; gydymui buvo motyvuota; gydymo eigoje pagerėjo fizinė ir psichoemocinė būsena, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, galūnių raumenų jėga, mobilumas ir apsitarnavimas; neurologinė simptomatika regresavo nepilnai; rekomenduota BPG ir neurologo priežiūra (žr. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorija Nr. 297-N-15); nuo 2019 m. periodiškai fiksuojamos pagrindinės ligos ((duomenys neskelbtini) (žr. VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymai); nuo 2019 m. sausio 17 d. ambulatoriškai konsultuota psichiatro; skundžiasi užimu galvoje, blogai miega, susilpnėjusi atmintis; užmiršta, ką turi padaryti; gyvena viena; išeina į parduotuvę, nepasiklysta; gerai orientuota savyje, aplinkoje; teisingai pasako metus / mėnesį; nežino kokia mėnesio / savaitės diena; valgį pasigamina pati, valgo su šakute ir šaukštu; kritiškai vertina savo būseną; kartais naktimis būna regos haliucinacijos; diagnozė – (duomenys neskelbtini); atliktas protinės būklės trumpas tyrimas (MMSE), gauti rezultatai (20 balų) rodė lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą; 2019 m. kovo 20 d. palikta diagnozė – (duomenys neskelbtini); gydymui skirtas (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 12 d. nurodomi atsirandantys (duomenys neskelbtini) požymiai; tęstas gydymas (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 6 d. skirtas gydymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nefiksuota; nustatyta (duomenys neskelbtini); 2020–2021 m. nefiksuojama jokio esminio psichinės ar terapinės būklės pablogėjimo (nėra jokių įrašų); paskutinį kartą konsultuota 2022 m. sausio 25 d.; psichinės būklės pablogėjimo nefiksuota; pažymėta, kad vaistų fone yra rami, miega; pratęstas gydymas (duomenys neskelbtini) (žr. VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens psichikos sveikatos istorija).

34. Teismo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė A. S. išsamiai paaiškino atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas. Ekspertė pažymėjo tai, kad remiantis medicininiais dokumentais, G. T. nebuvo išsivystęs joks sunkus psichikos sutrikimas ar demencijos būsena, o jai nustatyti psichikos negalavimai nebuvo taip stipriai išreikšti, kad trukdytų suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Medicininiai įrašai neliudijo ir neigiamos testatorės psichinės sveikatos dinamikos, dėl turimų psichikos negalavimų jos pažintinės funkcijos, laikotarpiui artimam Testamento sudarymo momentui, nebuvo stipriai nukentėjusios. Palikėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini) neišsivystė į jokią sunkią psichikos ligą ar negalavimą, o jos pažintinės funkcijos laikui bėgant atsistatė iki lengvo lygio. Remiantis medicininiais įrašais nebuvo nustatyta ir to, kad testatorės vartoti vaistai neigiamai veikė jos psichinę sveikatą. Ekspertė visiškai palaikė atliktos ekspertizės išvadą – ginčo Testamento surašymo metu palikėja nebuvo tokios būsenos, kad nesuprastų savo veiksmų reikšmės ir negalėtų jų valdyti.

35. Tiek teismo psichiatrijos ekspertizės išvados, tiek teismo ekspertės paaiškinimai, tiek G. T. medicininiai dokumentai leidžia konstatuoti, kad jos sveikatos būklė dėl garbaus amžiaus (ginčijamo Testamento sudarymo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metai), 2010 m. patirto (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. patirto (duomenys neskelbtini) nebuvo gera (nuolat vargino galvos skausmas, nemiga, vystėsi priklausomybė nuo raminamųjų ir migdomųjų medžiagų), tačiau to pasėkoje jai buvo nustatytas tik lengvas kognityvinis sutrikimas. Testatorės medicininiuose dokumentuose reikšmingu laikotarpiu (2020–2021 m.) nėra jokių įrašų liudijančių jos akivaizdžią psichinę negalią ar kitas sunkias psichikos ligas (pvz., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar pan.), taip pat nėra ir jokių duomenų apie jos pažintinės veiklos (suvokimo) sutrikimus, jų mastą, dinamiką. Priešingai, medicininiuose dokumentuose esantys įrašai (gyvena viena; išeina į parduotuvę, nepasiklysta; gerai orientuota savyje, aplinkoje; valgį pasigamina pati) liudija, kad G. T. gebėjo tinkamai suvokti ją supančią aplinką, rūpintis savimi, savo buitimi. Pažymėtina, kad ir ieškovo apeliaciniame skunde minimas trumpasis protinės veiklos tyrimas (MMSE), atliktas 2019 m. sausio 17 d., rodė tik lengvą testatorės pažintinių funkcijų sutrikimą, o jo rezultatai buvo netgi geresni už ankstesnio tyrimo (atlikto 2015 m. balandžio 3–27 d.) rezultatus, kas liudija, kad amžius ir stacionare gydytos ligos G. T. kognityvinių funkcijų ryškiau neigiamai nepaveikė, o jai teikiamos medicininės paslaugos veikė stabilizuojančiai. Bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu (2020–2021 m.) testatorė taip pat nebuvo gydyta jokios gydymo įstaigos stacionare, jai medicinos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tik ambulatoriškai. Duomenų apie prastą G. T. fizinę būklę vėlgi nėra – ji asmeniškai lankydavosi gydymo įstaigose, asmeniškai pasirašydavo įvairiuose medicininiuose dokumentuose (žr. pvz. VšĮ (duomenys neskelbtini)asmens psichikos sveikatos istorija; 2021 m. birželio 10 d. vizitas; 2021 m. rugsėjo 6 d. vizitas), o juose esantis testatorės parašas vizualiai nesiskiria nuo parašo ginčo Testamente. Visa tai leidžia spręsti, jog tiek ginčijamo Testamento sudarymo metu (2021 m. gegužės 27 d.), taip pat reikšmingą laikotarpį iki šio veiksmo bei po jo, G. T. psichikos sveikatos būklė buvo stabili, nedaranti neigiamos įtakos jos kasdieninei veiklai, supančios aplinkos suvokimui, mąstymui ir valingų sprendimų priėmimui.

36. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog vienam iš artimiausių testatorei asmenių – su ja gyvenusiam sūnui S. T. – aktualiu laikotarpiu (2020–2021 m.), būtų kilusios abejonės dėl motinos psichinės sveikatos būklės, t. y. kad jis būtų inicijavęs kreipimąsi į medicinos specialistus dėl reikšmingesnių ir didesnės apimties medicininių paslaugų (nei ambulatorinė priežiūra) suteikimo, kad jis būtų inicijavęs specialiųjų poreikių lygio nustatymo procesą, kad jis būtų teisme inicijavęs civilinę bylą dėl rūpybos / globos nustatymo. Pažymėtina, jog kiekvienas protingas ir rūpestingas asmuo, matydamas, jog jo artimas giminaitis (nagrinėjamu atveju – motina), kuriam reikalinga priežiūra, kuris nesugeba suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, o tai, be kita ko, trunka jau ilgą laiką, neabejotina, atliktų anksčiau nurodytus veiksmus, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Visa tai verčia abejoti ieškovo apeliacinio skundo teiginiais, jog G. T. tariamai jau kelis metus prieš ginčijamo Testamento sudarymą buvo neadekvati, nesiorientavo aplinkoje bei nesuprato savo atliekamų veiksmų reikšmės.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbią įrodomąją reikšmę turi (ką skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas) ginčo Testamentą tvirtinusios notarės (trečiojo asmens A. A.) parodymai. Pastaroji apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad: bendravo su testatore, tai darė du kartus, ne mažiau kaip po pusę valandos; pastaroji atvyko viena; nurodė, kad jau yra parašiusi vieną testamentą; dėl to pergyvena, nes nori viską palikti savo vaikaitei; dėl naikinamo ankstesnio testamento jautėsi nesmagiai; ji aiškinosi, ar iš tiesų testatorės noras yra viską palikti savo vaikaitei; abejonių dėl to testatorė neturėjo; paaiškino jai, kad bus anuliuoti visi ankstesni testamentai, ji tai suprato; išaiškino ir tai, kad šį testamentą ji taip pat galės panaikinti, pakeisti, papildyti; jai nekilo jokių abejonių, kad testatorė ko nors nesupranta; visą sudaromą testamentą ji išvertė testatorei į geriau suprantamą rusų kalbą; testatorės elgesys, kalba, minčių dėstymas nesukėlė jokių abejonių dėl jos veiksnumo.

38. Nurodyti Testamentą tvirtinusios notarės paaiškinimai bei pačios jo sudarymo aplinkybės (t. y. naują (ginčo Testamentą) testatorė sudarė praėjus daugiau kaip 10 metų nuo ankstesnio testamento sudarymo; dėl jo sudarymo į notarę A. A. kreipėsi asmeniškai, buvo atvykusi ne vieną kartą; sudarytu Testamentu visą savo turtą ji paliko ne visiškai svetimam asmeniui, tačiau taip pat artimai savo giminaitei (vaikaitei)) liudija, kad toks sprendimas dėl jai priklausančio turto likimo po mirties nebuvo spontaniškas, impulsyvus ar nelogiškas, padarytas nesąmoningai ar iškreiptai suvokiant aplinką, o priešingai – buvo apgalvotas ir sąmoningas, atspindintis per daugiau kaip 11 metų laikotarpį nuo ankstesnio testamento sudarymo pasikeitusią palikėjos valią. Kad palikėja suvokė, ką daro, liudija ir jos vėlesnis elgesys slepiant naujo Testamento sudarymą nuo ieškovo. Kaip nurodė Testamentą tvirtinusi notarė, testatorė jautėsi nesmagiai naikindama ankstesnį testamentą, tačiau vis vien to norėjo, o tai liudija, jog ji suprato tokio savo veiksmo galimas pasekmės, t. y. sūnaus (ieškovo) nepasitenkinimą tokiu poelgiu.

39. Pažymėtina ir tai, kad pats ginčo Testamentas negali būti vertinamas kaip sudėtingas sandoris (jo tekstas yra trumpas, aiškus, lengvai suprantamas). Tokiam sandoriui sudaryti ir suprasti jo esmę nereikalingos jokios specialios žinios ar įgūdžiai, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad G. T. 2010 m. rugsėjo 28 d. jau buvo sudariusi vieną testamentą. Atsižvelgiant į tai, kartu įvertinus visą civilinės bylos medžiaga, nėra jokio pagrindo išvadai, kad testatorė galėjo nesuvokti tokio elementaraus vienašalio sandorio esmės bei galėjo nenorėti jo sudaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir nulemti patys įvairiausi motyvai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įpėdiniams (įstatyminiams, testamentiniams) – tai savaime nesudaro pagrindo testamento, kuriuo paveldėjimo teisė testatoriaus pasirinkimu suteikiama kitam (naujam) įpėdiniui, panaikinimui. Kiekvienas asmuo su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, kad toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nustatyta nebuvo.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės didžiąją dalį ieškovo apeliacinio skundo argumentų sudaro išimtinai jo paties subjektyvios testatorės medicininiuose dokumentuose esančių įrašų interpretacijos (kurios nėra grindžiamos kitais byloje surinktais įrodymais), nuorodos į medicininę literatūrą (neįvardijant ir nenurodant tikslaus tokios informacijos šaltinio), keliamos hipotezės dėl palikėjos realių galimybių suvokti savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes. Tokio pobūdžio argumentai negali būti laikomi reikšmingais, sprendžiant Testamento pripažinimo negaliojančiu, kas laikytina ultima ratio (lot. paskutine priemone), klausimą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

41. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

42. Atsižvelgiant šios nutarties 21–47 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog G. T. sveikatos būklė bei jai diagnozuotos ligos netrukdė teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti sudarant ginčijamą Testamentą, nustatė įvertinęs ne tik teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, bet ir visus kitus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir teismo ekspertės bei ginčo Testamentą tvirtinusios notarės parodymus, t. y. teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingą išvadą padarė iš įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais akcentuojami atskiri įrodymai (iš esmės tik medicininiai testatorės dokumentai ir juose esantys įrašai), tačiau neįvertinamas ir neatskleidžiamas jų santykis su kitais byloje surinktais įrodymais, neįvertinama jų įrodomoji reikšmė atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat tiesiog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis, neteikia pagrindo pripažinti, kad aptariamą aplinkybę teismas skundžiamu sprendimu nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nepažeidė jokių įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl teisiškai pagrįsto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo naikinti ar keisti byloje pateikto apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, nepaminėti šioje nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Atmetus apelianto (ieškovo) pateiktą apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

47. Bylos duomenys liudija, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 178 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato Edgaro Gaučio teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. sausio 7 d. PVM sąskaita faktūra EG Nr. 25/03). Atmetus byloje pateiktą apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš apelianto, t. y. ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė byloje nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 178 (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas Simona Dementavičienė Tomas Ridikas