Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka mišria-nuotoline vaizdo konferencijos forma viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei G. T. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. A., K. T. ir notarė Renata Jaskutelienė.

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu G. T. 2021 m. gegužės 27 d. testamentą. Ieškovas nurodė, kad jo mama G. T. mirė (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo, ilgą laiką nuo 2003 metų jis ir jo mama gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuris buvo vienintelė ieškovo turima gyvenamoji vieta. Ieškovas pažymėjo, kad ankstesniu 2010 m. rugsėjo 28 d. testamentu G. T. šį butą buvo palikusi ieškovui, tačiau tik po mamos mirties ieškovas sužinojo, jog ginčijamu 2021 m. gegužės 21 d. testamentu visas turtas paliktas atsakovei. Ieškovo teigimu, ginčijamas testamentas yra niekinis, nes neatitiko tikrosios palikėjos valios, jo sudarymo metu palikėja tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl amžiaus, sveikatos būklės, vartojamų vaistų bei turėtų psichikos ir elgesio sutrikimų. Ieškovas pažymėjo, kad jo mama neturėjo jokio ketinimo savo turtą palikti ne ieškovui, o kitiems asmenims. Iš tokio testamento palikėja negavo jokios naudos, jo sudarymui nebuvo priežasčių, nes atsakovė velionės neprižiūrėjo, neslaugė, nesirūpino, beveik nebendravo. Tuo tarpu ieškovas su mama palaikė ypatingai artimus santykius, ilgą laiką rūpinosi jos sveikata, bendraudavo su gydytojais, užsakinėjo būtinus vaistus, rūpinosi buitimi ir pan. Be to, velionė niekada neminėjo, kad yra sudariusi naują testamentą. Ieškovo nuomone, jo mama dėl amžiaus, sveikatos būklės ir turimų priklausomybių galėjo net nesuprasti, kad yra sudariusi naują testamentą.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškinys neįrodytas, nes grindžiamas tik ieškovo abejonėmis, kad velionė galėjo būti suklaidinta arba galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių. Anot atsakovės, ją ir testatorę siejo labai artimas ryšys; testatorė globojo ir rūpinosi savo anūke (atsakove) nuo mažų dienų, didžiavosi dėl jos įgyto išsilavinimo ir karjeros, domėjosi apie anūkės asmeninius santykius. Atsakovė pažymėjo, kad apie ginčijamo testamento sudarymą testatorė jai pranešė 2021 m. liepos mėnesį svečiuodamasi atsakovės namuose; nurodė, jog pati nuvyko į notarų biurą ir sudarė testamentą.

Trečiasis asmuo K. T. prašė ieškinį atmesti. Anot trečiojo asmens, ieškovas iškraipo faktines aplinkybes ir tendencingai tik sau palankia linkme jas interpretuoja. Trečiojo asmens teigimu, G. T. buvo labai savarankiška, vaikščiojo į parduotuves, išsikviesdavo meistrus remonto darbams, susimokėdavo mokesčius, eidavo į bažnyčią. Be to, G. T. ir atsakovė buvo labai artimos. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad G. T. buvo sakiusi, jog stipriai yra supykusi ant ieškovo už tai, kad jis pas ją atsikraustė gyventi.

Trečiasis asmuo A. A. nurodė, kad ji nuo 2022 m. spalio 1 d. baigė notaro veiklą. Anot trečiojo asmens, klientams atvykus į notarų biurą, visais atvejais administratorė nukreipia juos į atskirą kabinetą, kuriame su teisininku detaliai aptariamas testamento turinys, o paruošus tokį dokumentą, asmenys kviečiami pas notarę, kur iš naujo detaliai išaiškinama testatoriaus tikroji valia ir tik po to notarė tvirtina testamentą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ginčijamo testamento sudarymo metu buvo atlikti visi būtini veiksmai, buvo patikrintas testatorės veiksnumas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, jos veiksnumas vizualiai nekėlė abejonių.

Trečiasis asmuo notarė R. Jaskutelienė nurodė neturinti suinteresuotumo bylos baigtimi.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad G. T. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos failas 1, lapas 8). Ieškovas ir trečiasis asmuo K. T. yra G. T. vaikai, o atsakovė – vaikaitė. Ginčijamu 2021 m. gegužės 27 d. testamentu G. T. anuliavo visus anksčiau savo sudarytus testamentus ir visą savo turtą paliko atsakovei (e. bylos failas 1, l. 9-10). Ginčo testamente nurodyta, kad jo tekstas išverstas ir balsiai perskaitytas į testatorei suprantamą rusų kalbą.

Civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias testamentų nuginčijimą šiuo teisiniu pagrindu, kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Teismas, kiek tai leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie per kelerius metus sirgtas ligas, vartotus vaistus ir pan. Testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

Nagrinėdamas šalių ginčą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas kartu su savo motina G. T. ilgą laiką gyveno jos vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota nuo 2003 m. birželio 26 d. (e. bylos failas 1, l. 16, 17). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu bent jau nuo 2018 m. gruodžio mėn. šiam butui tenkančius komunalinius mokesčius apmokėjo ieškovo sutuoktinė J. T. (e. bylos failas 3, l. 12-76). Kita vertus, toks ilgalaikis bendras gyvenimas viename bute, kuriam tenkančius mokesčius apmokėdavo ieškovo sutuoktinė, negali būti vertinamas kaip sukuriantis ieškovo teisėtą lūkestį ir juolab kaip sukuriantis G. T. įsipareigojimą tokį butą palikti tame bute kartu su ja gyvenusiam sūnui. Dėl to atmetami kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į ginčijamo testamento „nenaudingumą“ testatorei, papildomai-atskirai nenagrinėjant, ar tokia nusistovėjusi atsiskaitymo už komunalinius mokesčius tvarka negalėjo būti susijusi su ieškovo konkliudentiniu įsipareigojimu šiuos mokesčius apmokėti, be kita ko, mainais už galimybę gyventi motinai priklausančiame bute.

Nagrinėdamas dalyvaujančių byloje asmenų argumentus dėl G. T. sveikatos būklės, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš ieškovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog dar 2010 m. vasario mėnesį atvykusi į VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę G. T. skundėsi „galvos svaigimu, skausmu, pusiausvyros sutrikimu, pykinimu“. Nepaisant to, tokia tuometinė G. T. sveikatos būklė nesutrukdė jai sudaryti 2010 m. rugsėjo 28 d. testamento, kuriuo butas su rūsiu buvo paliekamas ieškovui (e. bylos failas 1, l. 11-12). Viena vertus, vėlesniuose medicininiuose dokumentuose padaryta įrašų apie tai, kad: (duomenys neskelbtini).

Kita vertus, nurodyti G. T. sveikatos sutrikimai ir ligos savaime nereiškia, kad dėl tokių sveikatos sutrikimų ir ligų ji iš tikrųjų negalėjo suprasti sudaromo ginčo testamento reikšmės ir valdyti savo veiksmų sandorio sudarymo metu. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad ginčijamo testamento sudarymo laikotarpiu pats ieškovas būtų kėlęs klausimų, abejonių ar išreiškęs susirūpinimą dėl savo motinos psichinės sveikatos būklės, pavyzdžiui, inicijavęs kreipimąsi į atitinkamus gydytojus, juolab kad iš medicininių dokumentų matyti, jog nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. liepos 14 d. VšĮ Centro poliklinikos gydytojai dėl G. T. sveikatos būklės teikdami nuotolines paslaugas bendravo būtent su ieškovu. Be to, nors ambulatorinio apsilankymo aprašyme dėl 2020 m. spalio 28 d. nurodoma, kad G. T. buvo konsultuota psichiatro, tačiau net ir šiuo atveju nėra duomenų apie psichiatro pastebėtus pacientės sveikatos sutrikimus ar ligas, išskyrus susiformavusią priklausomybę vaistams. Pažymėtina, kad 2021 m. vasario 3 d. ir balandžio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymuose G. T. sveikatos būklė įvertinta kaip „stabili“; 2021 m. gegužės 31 d. aprašyme, t. y. jau po ginčo testamento sudarymo, įrašyta, kad G. T. „vargina aukštas kraujospūdis ir nemiga“. Vėliau, 2021 m. rugpjūčio 19 d. apsilankymo aprašyme sveikatos būklė vėl įvertinta kaip „stabili“. 2021 m. lapkričio 12 d. nuotolinės konsultacijos metu gydytojams bendraujant su ieškovu, jis taip pat neišsakė jokių kitų nusiskundimų dėl savo motinos sveikatos, išskyrus tai, kad baigėsi vaistai miegui.

Taigi nei gydytojai, nei pats ieškovas būtent ginčo testamento sudarymo laikotarpiu neįžvelgė ir (arba) neatkreipė dėmesio į tokią G. T. sveikatos būklę, kuri keltų abejonių dėl jos galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Priešingai, apklausta kaip liudytoja ieškovo sutuoktinė J. T. nurodė, kad, nors ji mokėjo už G. T. butui tenkančias komunalines paslaugas, tačiau pati G. T. mokėjo mokesčius už telefoną ir kabelinę televiziją. Taigi G. T. savarankiškai mokėjo dalį mokesčių, t. y. suprato ir kontroliavo tokios jai tenkančios periodinio pobūdžio pareigos vykdymą. Su G. T. tiesiogiai bendravusios jos duktė ir vaikaitė taip pat neįžvelgė G. T. sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai būtų reikalinga kitų asmenų priežiūra-globa. Pažymėtina, kad ginčo testamentą tvirtinusi notarė paaiškino, jog konkreti G. T. sveikatos būklė ir juolab testatorės veiksnumas testamento pasirašymo metu nesukėlė notarei jokių abejonių ar įtarimų. Šiuo aspektu trečiasis asmuo A. A. paaiškino, kad ji pati kalbėjosi su G. T. apie jos sudarytą ankstesnį testamentą, kurį (kuriame išreikštą valią) testatorė norėjo pakeisti, taip pat kalbėjosi apie atsakovę, kaip apie G. T. vaikaitę, kuriai norėta testamentu palikti palikimą. Trečiasis asmuo A. A. taip pat prisiminė, kad G. T. jautėsi nesmagiai dėl naikinamo ankstesnio testamento. Atsižvelgdamas į tokius pakankamai detalius trečiojo asmens A. A. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad teikdama aptariamus paaiškinimus notarė pakankamai detaliai atsiminė testamento sudarymo aplinkybes, todėl į jos pateiktus paaiškinimus gali ir turi būti atsižvelgiama nustatinėjant faktinės aplinkybes, susijusias su G. T. konkrečia sveikatos būkle testamento sudarymo metu. (Teismo vertinimu, pakankamai įprasta atsiminti kažkuo išsiskiriančius (todėl ir daugiau įsimenamus) lankytojus, nors ir neįsimenant tuo pačiu metu kartu dirbančių padėjėjų, todėl tokiais trečiojo asmens paaiškinimais teismas neturi pagrindo abejoti, į juos neatsižvelgti vien todėl, kad notarė neatsiminė tuo metu kartu su ja dirbusių padėjėjų).

Remdamasis visuma nurodytų įrodymų, teismas sprendžia, kad testamento sudarymo laikotarpiu G. T. sveikatos būklė nors ir buvo nelengva (dažnas galvos skausmas, svaigimas, nemiga), tačiau tai nepažeidė-neapribojo jos suvokimo-mąstymo galimybių. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad netgi po ginčijamo testamento sudarymo G. T. elgėsi nuosekliai, t. y. prašė apie tokį sandorį nieko nesakyti ieškovui (lygiai kaip ir, anot ieškovo, ankstesnio 2010 m. rugsėjo 28 d. testamento atveju prašė ieškovo nieko nesakyti atsakovei ir trečiajam asmeniui). Be to, anot testamentą tvirtinusios notarės, testatorė jautėsi nesmagiai dėl naikinamo ankstesnio testamento, t. y. G. T. ne tik žinojo-suprato jos atliekamo sandorio prasmę, bet ir turėjo neigiamų emocijų, kurios, teismo vertinimu, tik patvirtina testatorės adekvatų situacijos vertinimą-supratimą, kad jos valios pakeitimas gali būti neigiamai priimtas ieškovo. Ši aplinkybė paneigia ieškovo argumentus, kad sandorio sudarymo metu G. T. galėjo nesuprasti jos atliekamo veiksmo reikšmės ar jo padarinių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo ekspertė A. S. posėdžio metu paaiškino, jog po patirtų sveikatos sutrikimų G. T. sveikatos būklė stabilizavosi-pagerėjo, o tam, kad atsirastų pagrindas diagnozuoti demenciją, būtina ilgalaikė (o ne epizodiška) dementiška būklė, kurios šiuo atveju nebuvo nustatyta. Be to, anot teismo ekspertės, G. T. ilgą laiką vartoti vaistai (dėl jų neigiamo šalutinio poveikio) formaliai-teoriškai galėjo sutrikdyti sveikatą, tačiau tokių sutrikimų nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats ieškovas, teigdamas apie G. T. sveikatos būklę, nurodo daugiau fizinio-fiziologinio pobūdžio aplinkybes, pavyzdžiui, kad jis neleisdavo savo motinos žiemą į parduotuvę, kad ji nepaslystų. Tuo tarpu ieškovo nurodomas G. T. pasiklydimas aplinkoje, kaip dezorientacija, nors ir gali būti siejamas su G. T. 2015 metais ištikusio infarkto padariniais, tačiau, teismo vertinimu, tai negali būti siejama su asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti būtent sudarant testamentą.

Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl testatoriaus patvarkymo, neturi jokios teisinės reikšmės būtent įpėdinių(-o) asmeniniai lūkesčiai ar nuomonės-pageidavimai, nes testatorius patvarkymą priima išimtinai savo nuožiūra (Civilinio kodekso 5.18 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į jo asmeninius lūkesčius ir vertinimus, kad G. T. savo butą turėjo palikti jam, kaip neturinčiam kito būsto. Kita vertus, iš atsakovės ir trečiojo asmens K. T. paaiškinimų matyti, kad G. T. jos laidotuves paprašė organizuoti ne kartu su ja gyvenusio sūnaus. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad ieškovo ir jo motinos santykiai iš tikrųjų nebuvo tokie artimi, kaip teigia ieškovas.

Nors ieškovas apeliavo ir į galimą savo motinos suklaidinimą, neteisėtą jos įkalbinėjimą pakeisti 2010 m. rugsėjo 28 d. testamente išreikštą valią, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas šias ieškovo deklaratyviai nurodomas aplinkybes (dėl testatorės suklaidinimo) vertina kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai) ir todėl išsamiau nesprendžia dėl Civilinio kodekso 1.90 straipsnio nuostatų taikymo šioje byloje. Tuo tarpu tokio pobūdžio ieškovo argumentų akivaizdžiai nepakanka tam, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog atitinkami kitų asmenų (atsakovės ir (arba) trečiojo asmens K. T.) veiksmai viršijo Civilinio kodekso 5.18 straipsnio 1 dalyje nurodytus „įprastinius suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimus ar prašymus sudaryti jiems palankų testamentą“, kurie nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pašalintų „visas pagrįstas abejones“ dėl G. T. pakankamos sveikatos būklės testamentui sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nevertintinos kaip „išskirtinis atvejis“, kuriam esant ginčijamas testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Dėl to ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Atmetant ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteisiama 2780 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos failas 3, l. 89-94, failas 4, l. 32-34; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į atsakovės atstovės atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus, atstovavimą teismo posėdžių metu), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip neproporcingai didelio, todėl nemažina (CPK 98 straipsnis). Valstybei iš ieškovo priteisiama 196,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinamos 2023 m. sausio 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 2780 (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo E S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 196,65 Eur (šimtą devyniasdešimt šešis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panaikinti teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Vilniaus miesto 32-ojo notaro biuro notarei Renatai Jaskutelienei neišduoti atsakovei G. T. paveldėjimo teisės liudijimo pagal G. T. 2021 m. gegužės 27 d. testamentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.