Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų X. X. ir mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams X. X., mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

22. 2017 m. kovo 21 d. atsakovas X. X. buvo priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbo laikas nustatytas 8 val. darbo diena, 5 dienų darbo savaitė.

23. Atsakovo darbo sutartis 2018 m. gruodžio 31 d. buvo papildyta 5.1 punktu, kuriame nustatyta, kad darbuotojas įsipareigoja darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudoti ir kitiems asmenims neatskleisti tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, t. y. konfidencialios informacijos (...) konfidencialią informaciją sudaro bet kokio formato informacija apie įmonės klientus, atliekamus darbo projektus, projektų specifikacijos, brėžiniai ir juose pateikta informacija, (...) pažeidus susitarimą dėl konfidencialios informacijos nenaudojimo ir neatskleidimo, darbuotojas įsipareigoja padengti darbdaviui visus jo patirtus nuostolius dėl darbuotojo atskleistos ir (ar) panaudotos informacijos asmeniniais ar komerciniais tikslais. Savo parašų šiame darbo sutarties pakeitime atsakovas neginčijo.

25. Atskiras nekonkuravimo susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas.

26. Atsakovas buvo supažindintas su UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo pareiginiais nuostatais.

27. Atsakovas X. X. 2019 m. gegužės 10 d. įregistravo individualią veiklą pagal mechaninio apdirbimo ir kitų plastikinių gaminių gamybos klasifikatoriaus kodus.

28. Pagal 2019 m. spalio 15 d. patalpų nuomos sutartį ir tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktą X. X. išsinuomojo iš UAB (duomenys neskelbtini) 150,31 kv. m sandėliavimo patalpas (duomenys neskelbtini).

29. 2020 m. vasario 27 d. atsakovas įregistravo mažąją bendriją (duomenys neskelbtini).

30. Atsakovas X. X. 2021 m. vasario 12 d. buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnį (pačiam prašant). Atleidžiant atsakovą iš darbo, perdavimo aktas nebuvo surašomas, inventorizacija nebuvo atliekama, atsakovo darbo kompiuteris nebuvo tikrinamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

31. Viena tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

34. Apeliacinio skundo turinys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliantai iš esmės sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais. Teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar nušalinimo pagrindas. Tai, kad bylą nagrinėjantis teismas kitaip, nei atsakovai, vertina ir interpretuoja tam tikras aplinkybes ar jų pagrindu padaro kitokias išvadas, netenkina tam tikrų prašymų, savaime nepagrindžia teismo šališkumo. Teismo sutikimas su vienos iš šalių argumentais nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teismo šališkumą, nes nepateikti teismo šališkumą patvirtinantys įrodymai.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. birželio 20 d. atsakovas X. X. pateikė pareiškimą nušalinti teisėją, motyvuodamas tuo, jog 2023 m. gegužės 15 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teisėja išreiškė išankstinį palankumą ieškovei, t. y. uždavė atsakovų atstovėms klausimus, iš kurių aišku, jog teisėja negalės objektyviai išnagrinėti ginčo, tenkino tik ieškovės prašymus, neatsižvelgdama į jų pagrįstumą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teismo pirmininkas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškimo nušalinti teisėją netenkino.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir 2023 m. gegužės 15 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą bei jame spręstus procesinio pobūdžio prašymus, nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo pagrindų. Parengiamasis teismo posėdis vyko pagal CPK nustatytas taisykles, užtikrinant visiems proceso dalyviams vienodas procesines teises, t. y. proceso šalys galėjo pateikti nuomones ir argumentus svarstomais klausimais, teikti prašymus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams. Teisėja su proceso dalyviais bendravo pagarbiai ir dalykiškai, uždavė su nagrinėjamu ginču susijusius klausimus, aiškinosi ginčui reikšmingas aplinkybes. Atsakovai nedetalizavo, kokie konkretūs parengiamajame teismo posėdyje atsakovų atstovei užduoti klausimai gali būti vertinami kaip išankstinis teismo nusistatymas ar suinteresuotumas bylos baigtimi. Įrodymų ir realių faktų, galinčių paneigti teisėjos objektyvias galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, atsakovai nepateikė.

37. CPK 226 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. gegužės 15 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo spręsta dėl ieškovės pateiktų naujų rašytinių įrodymų, atsikertant į atsakovų atsiliepimus, priėmimo ir įrodymų išreikalavimo (teismo liudijimo išdavimo). Teismas ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus priėmė, o atsakovams kategoriškai atsisakant pateikti visas ginčui aktualiu laikotarpiu klientams išrašytas sąskaitas faktūras, motyvuojant komercine paslaptimi, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų šifruotes, UAB (duomenys neskelbtini) brėžinius ir kitus dokumentus (2023 m. gegužės15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 10 sek. – 1 val. 51 min. 24 sek.), nutarė šiuos duomenis išreikalauti iš atsakovų ir kitų asmenų. Atsakovai atsisakė pateikti įrodymus ir teismui išaiškinus galimybę bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose, siekiant apsaugoti atsakovų komercines paslaptis.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai (ginčo šalių susirašinėjimas, duomenys dėl žalos apskaičiavimo, ieškovės darbuotojų susirašinėjimai, liudijimai, ikiteisminio tyrimo apklausos protokolai ir kt.), tiek prašomi išreikalauti duomenys atitinka įrodymų sąsajumo taisykles, ieškovė išdėstė argumentus, kokias faktines aplinkybes jais ketina įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje nurodė išsamius ieškovės procesinių prašymų tenkinimo motyvus. Taigi, nėra pagrindo spręsti apie išankstinį teismo palankumą ieškovei.

40. Ieškovės naujų rašytinių įrodymų priėmimas neužkirto atsakovams (jų atstovėms) galimybės susipažinti su naujais prie nagrinėjamos bylos medžiagos pridėtais rašytiniais įrodymais, pateiktais pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, ir į juos atsikirsti tiek kitame parengiamajame teismo posėdyje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės.

41. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, pasiūlė ieškovei pateikti 2017 m. birželio 2 d. konfidencialumo originalą, priėmė 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. spalio 12, 25 d. pateiktus naujus rašytinius įrodymus (dokumento registracijos Nr. DOK-16103; Nr. DOK-25215; Nr. DOK-26271), 2023 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje tenkino atsakovų prašymą kviesti liudytojus. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas tenkino tik ieškovės prašymus, o į atsakovų prašymus neatsižvelgė.

42. Nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesiniai teismo veiksmai ir jų (ne)pagrįstumas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Atsakovų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jau yra įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-956 -467/2023 ir pripažinti nepagrįstais. Apeliaciniame skunde atsakovai naujų aplinkybių nenurodė, įrodymų, galinčių pagrįsti teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, nepateikė. Dėl to nėra pagrindo tų pačių aplinkybių vertinti pakartotinai.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvieji ar subjektyvieji teisėjos šališkumo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad teismo proceso metu atsakovų teisė teikti (rinkti) įrodymus, duoti paaiškinimus ir įgyvendinti kitas CPK 42 straipsnyje nustatytas procesines teises būtų suvaržytos ar apribotos.

Dėl prejudicinių faktų

45. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tačiau kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Aptariama prejudicinių faktų taisyklė netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams, nutarimams, tyrimo išvadoms. Šie, kaip ir teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

46. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

47. CPK 182 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Faktinės aplinkybės, nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą, nepatenka į CPK 182 straipsnyje nustatytų pagrindų sąrašą. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai, įsiteisėjusiame prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai civilinėje byloje. Dėl to ginčo šalys nėra atleidžiamos nuo jų įrodinėjimo, o teismas nėra saistomas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamoje dalyje nustatytų faktų įvertinimu. Ikiteisminio tyrimo metu priimti nutarimai ir kiti procesiniai dokumentai laikytini rašytiniais įrodymais ir civilinėje byloje vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo

48. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Kitaip tariant, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

50. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliantų argumentus, pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovų atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

54. Atsakomybės rūšies nustatymas yra teisinis santykio kvalifikavimas pagal šalių nurodytas aplinkybes, todėl net ir tais atvejais, kai teismas nesivadovauja ieškovo prašoma taikyti civilinės atsakomybės rūšimi (solidariąja atsakomybe), o teismas ex officio (pagal pareigas) taiko kitą rūšį, tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-516/2017). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo teisė paskirstyti atsakomybės proporcijas yra teisinių santykių kvalifikavimo dalis ir negali būti laikoma ieškinio ribų peržengimu. Bendras iš atsakovo X. X. priteistas žalos atlyginimo dydis yra 36 681,86 Eur (21 197,61 Eur ir 15 484,25 Eur), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo X. X. priteisė daugiau, nei prašė ieškovė, pripažįstami nepagrįstais.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

55. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

56. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad nėra visų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

59. Nustatyta, kad atsakovas X. X., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 10 d. įregistravo mechaninio apdirbimo ir kitų plastikinių gaminių gamybos individualią veiklą, o 2020 m. vasario 27 d. atsakovas įsteigė MB (duomenys neskelbtini), vykdančią metalo apdirbimo veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) X. X. dirbo iki 2021 m. vasario 12 d. Ginčo dėl to, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, veikdamas pagal individualios veiklos pažymą ir (ar) per jo įsteigtą juridinį asmenį, vykdė ir su metalo apdirbimu (gamyba) susijusią veiklą, nėra. Atsakovo įsteigtoje MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, išskyrus jos vadovą, nebuvo, juridinis asmuo veikė pelningai, per pirmuosius veiklos mėnesius gavo 109 782 Eur pardavimo pajamų, grynasis pelningumas sudarė 46,28 proc. Pagrindinės atsakovų užsakovės buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 12), t. y. ieškovės klientai.

62. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų argumentus dėl pajėgumų įvykdyti klientų užsakymus, pažymi, kad pagal 2019 m. spalio 15 d. patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovo X. X. ir UAB (duomenys neskelbtini), 5.1 ir 5.5 punktus atsakovas įsipareigojo mokėti 550 Eur (pridėjus pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM)) nuomos mokestį, taip pat mokėti už sunaudotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas, tačiau duomenų, pagrindžiančių nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimą, atsakovas nepateikė.

63. UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui X. X. išrašytose žaliavų (įvairių rūšių plienas, vamzdžiai ir kt.) pardavimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas tik ieškovės veiklos adresas, o atsakovei MB (duomenys neskelbtini) – du adresai. Vienas iš jų, kaip MB (duomenys neskelbtini) registracijos adresas, nurodytas ieškovės veiklos adresas – (duomenys neskelbtini), nors atsakovės MB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakovės užsakytos prekės buvo pristatomos ieškovės veiklos adresu, patvirtina 2019 m. rugpjūčio 18 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitose faktūrose esantis atsakovo (duomenys neskelbtini) X. X. spaudas ir parašas, 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. sausio 21 d. 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. rugpjūčio 5, 11 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitose faktūrose esantis ieškovės darbuotojo (duomenys neskelbtini) spaudas ir parašas. Teismo posėdyje atsakovas taip pat pripažino, kad dalis žaliavų jam pristatyta darbovietės adresu, taip pat neneigė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės transportu atvežė ir jo asmeniškai užsakytus vamzdžius (6 vnt. po 6 m) (2023 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 44 min 39 sek. – 2 val. 58 min. 17 sek.). Teismo posėdyje liudijęs (duomenys neskelbtini) teigė, kad 2019 m. retkarčiais lankydavosi atsakovo patalpose (duomenys neskelbtini), teikdavo atsakovui konsultacijas, aiškino, kaip nustatyti stakles, pagaminti sudėtingas detales, vėliau lankydavosi ir patalpose (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. gegužės mėnesio dirba pas atsakovą pagal individualios veiklos pažymą. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad nežino, ar atsakovas X. X. pats gamino detales, jo dirbančio nematė, atėjęs rasdavo pagamintas detales, matydavo metalo drožlių (2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 0 sek. – 16 min. 43 sek.; 44 min. 24 sek. – 45 min. 23 sek.). Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovai gamybos veiklą faktiškai vykdė nuomojamose ir (ar) kitose, ieškovei nepriklausančiose patalpose.

64. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl staklių įsigijimo aplinkybių. Nustatyta, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis, jog MB (duomenys neskelbtini) ir X. X. turi ir naudoja: 1) CNC frezavimo stakles „QD6090R“, įsigijimo data 2018 m. vasario 27 d.; 2) universalias stakles „MTP 360x100 fi52zDRO“, įsigijimo data 2019 m. kovo 29 d.; 3) gręžimo stakles „Žalgiris 17583“, įsigijimo data 2019 m. balandžio 15 d. (įsigyta iš tėvo); 4) universalias frezavimo stakles „TOS KURIM FNK25“ su priedais, įsigijimo data 2020 m. kovo 20 d. (pagal skelbimą portale www.sklebiu.lt); 5) universalias tekinimo stakles „GOLIAT 800 x 3000 z DRO“, įsigijimo data 2020 m. liepos 30 d.; 6) suvirinimo aparatą „Sherman DIGMING 200x“, įsigijimo data 2021 m. sausio 8 d.; 7) galandimo mašiną „Scantool“ s/n 211171200, įsigijimo data 2021 m. vasario (įsigyta iš UAB (duomenys neskelbtini)); 8) hidraulinį presą 20T – įsigijimo data 2019 m. pabaigoje; 9) drožimo stakles „7A420“, įsigijimo data 2021 m. vasario 22 d.; 10) juostinį metalo pjūklą „Cormak G5025“, įsigijimo data 2020 m. vasario 14 d. Atsakovas taip pat pateikė kitą raštą, kuriame nurodė kitas tų pačių staklių (įrenginių) įsigijimo datas (dokumento registracijos Nr. DOK-12682 priedas Nr. 24). Atsakovas staklių (įrenginių) įsigijimo datų skirtumus aiškina tuo, kad viename rašte nurodyti atsakovo X. X., kitame MB (duomenys neskelbtini) įsigijimo momentai.

65. Universalių frezavimo staklių „TOS KURIM FNK25“, gręžimo staklių „Žalgiris 17538“, hidraulinio preso įsigijimo dokumentų atsakovas nepateikė. Juostinio metalo pjūklo „Cormak G5025“ įsigijimo faktas grindžiamas išankstine UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra, mokėjimo dokumentas nepateiktas. Suvirinimo aparato „Sherman DIGMIG 200X“ įsigijimas grindžiamas UAB (duomenys neskelbtini) išankstine sąskaita Nr. PAS00346, tačiau duomenų, kad ši sąskaita apmokėta, nepateikta. Universalių tekinimo staklių „MTP 360x1000 fi 52zDRO“ įsigijimas grindžiamas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 29 d. sąskaita faktūra Nr. 277/03/2019 ir 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu, CNC frezavimo staklių „QD6090R“ – (duomenys neskelbtini) sąskaita ir atsakovo sąskaitos išrašu, „GOLIAT 800 x 3000 z DRO“ – (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 30 d. sąskaita faktūra Nr. 647/07/2020 (dokumento registracijos Nr. DOK-12682 priedas Nr. 24; Nr. DOK-26271 priedai). Minėtos sąskaitos surašytos užsienio kalba, jų vertimai į valstybinę kalbą nepateikti, todėl jos neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai (dokumento registracijos Nr. DOK-12682 priedas Nr. 24) nėra pakankami staklių (įrenginių) įsigijimo faktams ir momentui nustatyti.

66. Teismo posėdyje atsakovas konkrečių aplinkybių dėl pagal skelbimą pirktų universalių frezavimo staklių „TOS KURIM FNK25“ įsigijimo aplinkybių (pvz., asmens, iš kurio kaip atsakovas teigia, stakles pirko ir galėjo naudotis sumokėjęs avansą ir dėl to šias stakles MB (duomenys neskelbtini) panaudos teise perdavė tik 2020 m. kovo 20 d., jo kontaktinių duomenų) nurodyti negalėjo, kada apmokėjo išankstines sąskaitas už kitas stakles, neprisiminė, skelbimo nėra išsaugojęs (2023 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 17 min. 0 sek. – 3 val. 26 min. 22 sek.). Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) teigė, kad atsakovas 2019 m. turėjo 2, gal 3 (tarp jų ir nedideles CNC programavimo stakles), dabar turi 5–6 stakles. Atsakovas veiklos pradžioje neturėjo darbo su staklėmis patirties (2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 0 sek. – 10 min. 36 sek.; 29 min. 25 sek. – 36 min. 50 sek.). Taigi, liudytojas konkretaus atsakovų staklių skaičiaus neprisiminė (2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 0 sek. – 10 min. 36 sek.; 29 min. 25 sek. – 36 min. 50 sek.).

67. Atsakovas ikiteisminio tyrimo 2021 m. balandžio 27 d. apklausoje pripažino, kad ne visas detales galėjo atlikti savo įrenginiais, todėl po darbo valandų pasinaudodavo ieškovės staklėmis, naudojo tik savo medžiagas ir detales gamino tik pats asmeniškai (ieškinio priedas Nr. 16). Teismo posėdyje atsakovas taip pat pripažino, kad kartais po darbo pasinaudodavo ieškovės staklėmis.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų neteisėtų veiksmų, naudojant ieškovės resursus. Net ir pripažinus, kad atsakovai ginčui aktualiu laikotarpiu galimai turėjo 2 ar 3 stakles, įvertinus tai, jog atsakovas veiklą vykdė vienas, MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų neturėjo, veiklos pradžioje atsakovas neturėjo pakankamai įgūdžių savarankiškai gaminti detales, bei atsižvelgus į atsakovo paaiškinimus, jog jis neturėjo visų reikiamų įrenginių užsakymams atlikti, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas X. X. vienas galėjo įvykdyti visus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus (ieškinio priedas Nr. 12) savo jėgomis ir resursais.

69. Apeliacinio skundo argumentai, kad MB (duomenys neskelbtini) negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes ji su ieškove nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais, nepagrįsti. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad mažosios bendrijos organai gali būti tik narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. MB (duomenys neskelbtini) narys ir vadovas yra atsakovas X. X., neteisėtai naudodamasis ieškovės resursais generavo pajamas ir pelną jo vadovaujamam juridiniam asmeniui, todėl MB (duomenys neskelbtini) kyla deliktinė civilinė atsakomybė.

70. Atsakovai, neteisėtai naudodamiesi ieškovės turtu, ištekliais ir darbuotojais, neturėjo įprastų gamybos išlaidų ir dėl to galėjo užsakovams pasiūlyti mažesnes kainas bei trumpesnius užsakymų įvykdymo terminus. X. X., veikdamas asmeniškai ir kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovas, pasinaudodamas savo pareigomis ir ieškovės pasitikėjimu, nesąžiningai konkuravo su ieškove. Dėl to ieškovė prarado klientę UAB (duomenys neskelbtini), iš jos užsakymų nebegaudavo, o UAB (duomenys neskelbtini) užsakymai sumažėjo. Atsakovų gauta nauda yra ieškovės praradimai (žala). Taigi, tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl žalos (gautos naudos) dydžio

72. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliais gali būti pripažinta nauda, gauta iš neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalia).

73. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

74. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).

75. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti žalą (gautą naudą) reiškia už laikotarpį nuo atsakovo X. X. individualios veiklos pradžios (2019 m. gegužės 10 d.) iki darbo santykių su ieškove pasibaigimo (2021 m. vasario 12 d.), apskaičiuotą taikant MB (duomenys neskelbtini) 2020 metų grynojo pelningumo rodiklį, t. y. prašo priteisti 46,28 proc. nuo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gautų pajamų.

76. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovai iš ieškovės klienčių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gavo 184 615,39 Eur, t. y. atsakovas X. X., vykdydamas individualią veiklą, gavo 45 802,97 Eur pajamų (45 372,97 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) ir 430 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini)); atsakovė MB (duomenys neskelbtini) – 138 812,42 Eur (110 803,20 Eur be PVM iš UAB (duomenys neskelbtini) ir 28 009,22 Eur (atskaičius PVM) iš UAB (duomenys neskelbtini); ieškinio priedai Nr. 18, 19). Byloje ginčo dėl atsakovų gautų pajamų dydžio nėra.

77. Žalos apskaičiavimas pagal gautą pelną yra vienas iš galimų žalos apskaičiavimo būdų. Nesąžiningos konkurencijos bylose dažnai neįmanoma nustatyti, kokia pelno dalis gauta nesąžiningai konkuruojant. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 90 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 59 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

78. Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) atsisakė pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, reikšmingus nustatant jos gautą naudą. MB (duomenys neskelbtini) įsteigta 2020 m. vasario 26 d., todėl atsakovė pajamas iš buvusių ieškovės klienčių iš esmės gavo 2020 metais, ir pirmąjį 2021 m. mėnesį. Pagal viešus duomenis MB (duomenys neskelbtini) 2020 metų grynasis pelningumo rodiklis – 46,28 proc., duomenų, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gautų pajamų grynasis pelningumo rodiklis yra kitoks ir (ar) pelnas gautas teisėtai, atsakovė nepateikė.

80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti ieškovei padarytos žalos dydį (atsakovų gautą naudą) dėl pačių atsakovų nepateiktų jų veiklos ir buhalterinių dokumentų, byloje nesant įrodymų, jog šių dokumentų nepateikimą lėmė objektyvios, nuo atsakovų valios nepriklausančios aplinkybės, taip pat nesant įrodymų, jog pirmosios instancijos teismo priteistas žalos atlyginimo dydis viršija atsakovų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gautą naudą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Šios išvados nekeičia ir atsakovų akcentuojama aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovės reikalavimas atlyginti žalą buvo mažesnis. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įsiteisėjęs procesinis dokumentas, kuriuo būtų išspręstas žalos atlyginimo klausimas baudžiamajame procese, nepriimtas, todėl nėra pagrindo žalos dydį sieti su ieškovės ikiteisminio tyrimo metu nurodytu žalos dydžiu.

Dėl dalies išmokėto darbo užmokesčio išlaidų priteisimo

82. DK 151 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimo sąlygas, nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

83. DK 153 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos – nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis, į šį sąrašą, be kitų atvejų, patenka atvejis, kai žala padaryta tyčia, žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo.

84. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas X. X. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. vasario 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jam buvo nustatyta 8 valandų, 5 darbo dienų savaitė (darbo laikas nuo 7.30 val. iki 16.00 val., pietų pertrauka nuo 11.30 val. iki 12.00 val., taip pat dvi pertraukos po 5 min.).

86. Taigi, nors atsakovas darbo metu būdavo darbo vietoje, tačiau neskyrė viso darbo laiko tiesioginių darbo funkcijų vykdymui, taip pažeisdamas darbo drausmę. Dėl to išmokėdama darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas (mokesčius) už visą darbo laiką atsakovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Atsakovas nei apie vykdytą individualią veiklą, nei apie įsiteigtą juridinį asmenį darbdavės Taisyklių 21.17 punkte nustatyta tvarka neinformavo, siekdamas nulėpti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, naudojantis ieškovės ištekliais, įskaitant ir mokamu darbo užmokesčiu už faktiškai neišdirbtą darbo laiką. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas žalą padarė tyčia, todėl DK 153 straipsnyje nustatytos darbuotojo darbdavei (ieškovei) padarytos žalos atlyginimo ribos netaikomos ir ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti visą žalą (DK 154 straipsnio 1 dalis). Darbo pareigų pažeidimas paaiškėjo pasibaigus darbo teisiniams santykiams, todėl ieškovė neturėjo objektyvių galimybių pretenzijos ir (ar) reikalavimų pareikšti iki darbo sutarties su atsakovu pasibaigimo. Taigi, šiuo atveju yra visos būtinos atsakovo drausminės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo trukmę, jo pobūdį, atsakovo tikslus, taip pat ir atsižvelgdama į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti 25 proc. (ketvirtadalį) darbo užmokesčio išlaidas yra proporcingas su darbo funkcijomis nesusijusių pareigų vykdymo laikui (darbo užmokestis skaičiuojamas už 6 darbo valandas kiekvieną darbo dieną (8 val. – 25 proc.)), teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams neprieštarauja, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą patenkino.

87. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaizdo įrašų įrodomosios galios yra šališkos, nepateikti vaizdo kamerų įrašai patvirtintų tą faktą, jog ieškovei žala nepadaryta, nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, t. y. truko nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. vasario 12 d. Pagal ieškovės Vaizdo stebėjimų kamerų naudojimo ir vaizdo duomenų tvarkymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 17 punktą vaizdo duomenys įrašymo įrenginiuose saugomi ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Dėl riboto kietojo disko talpos vaizdo įrašymo įrenginys po 30 kalendorinių dienų automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą (Aprašo 18 punktas). Ieškinys pareikštas 2023 m. kovo mėnesį, taigi, vaizdo įrašų duomenys nėra išlikę. Atsakovas vykdė tokią pačią veiklą, kaip ir jo darbo funkcijos, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaizdo įrašai neatskleistų, ar atsakovas organizacinio pobūdžio veiksmus atliko ieškovės, ar savo interesais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

88. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepriteisė atsakovams teisinių paslaugų išlaidų, patirtų už atskirojo skundo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones parengimą. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą patenkino, skundžiamą nutartį panaikino, todėl, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo šias išlaidas priteisti iš ieškovės.

89. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, teismas nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, jog yra tenkinamos CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ieškiniu pareikštiems reikalavimams užtikrinti, t. y. nutartimi išsprendžiamas tik tarpinis procesinis klausimas.

90. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas, remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15, 24 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl prašymo skirti baudą

91. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį.

92. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

93. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

94. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, įgyvendino teisę kreiptis teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškiniu pareikšti reikalavimai patenkinti visiškai. Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo paskirti ieškovei baudą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

95. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

96. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

97. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

98. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

99. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis (dokumento registracijos Nr. DOK-647), t. y. 2024 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SZ0389 ir 2024 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymą.

100. Ieškovės už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 623,66 Eur (2018,2 Eur (užpraėjusio, t. y. 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

101. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį ir bylos apimtį, nenustatė pagrindų nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžio atlyginimo. Taigi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas sumažintas iki rekomenduojamo maksimalaus dydžio 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, t. y. po 1 311,83 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo X. X. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 311,83 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika eurų ir 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 311,83 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika eurų ir 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.