Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ ieškinį atsakovui O. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo 726,09 Eur skolą už nesumokėtą nuomą, 1 125,30 Eur kompensaciją už turto defektus, 358,42 Eur transporto priemonės transportavimo išlaidas, 198,88 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pirminis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas O. S. 2019 m. liepos 27 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT27072019/0005 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudotis BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), su galimybe transporto priemonę įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę iš pirminio kreditoriaus, ją valdė ir naudojosi bei įsipareigojo mokėti reguliarų 300,97 Eur mėnesio nuomos mokestį iki 2024 m. liepos 27 d. Taip pat atsakovas pasirašydamas Sutartį įsipareigojo laikytis ir kitų Sutartyje numatytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartimi priimtus įsipareigojimus, pradinis kreditorius nutraukė sutartį nuo 2023 m. kovo 10 d.

3. Teigia, kad pirminis kreditorius reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą kreditoriui Risk Management Services OU, o šis perleido ieškovei. Ieškovė bandė taikiai susitarti su atsakovu dėl įsiskolinimo pagal Sutartį padengimo, tačiau atsakovas savo įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas nuo Sutarties sudarymo dienos iki Sutarties nutraukimo dienos iš viso atliko įmokų 12 680,34 Eur sumai ir liko skolingas 726,09 Eur nuomos įmokų. Be to atsakovo valdytai bei grąžintai transporto priemonei BMW buvo nustatyti defektai, remonto darbų bei detalių kaina buvo įvertinta 1125,30 Eur suma. Taip pat pradinis kreditorius patyrė 358,42 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidų. Anot ieškovės, šias sumas atlyginti turi atsakovas.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovo teigimu, ieškovės reikalavimas dėl 726,09 Eur nesumokėto nuomos mokesčio yra nepagrįstas, nes ieškovė neįgyvendino savo pareigų, todėl Sutartis nutraukta nepagrįstai, nesilaikant Sutartyje įtvirtintos tvarkos. Paaiškina, kad įspėjimas dėl galimo Sutarties nutraukimo buvo išsiųstas 2023-03-06 atsakovo žmonos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o 2023-03-17 tuo pačiu elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo atsakovas informuotas, jog Sutartis nutraukta 2023-03-10. Taigi, ieškovė Sutartį nutraukė nesilaikydama Sutarties 13.8. punkto ir nesuteikdama atsakovui galimybės pašalinti aplinkybes, dėl kurių Sutartis gali būti nutraukta. Be to, pranešimai buvo siunčiami jo žmonos elektroniniu paštu, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovas patyrė didelius išgyvenimus, turėjo vienas rūpintis savo trimis vaikais, todėl negalėjo būti aktyvus ir domėtis apie gaunamus elektroninius laiškus į žmonos elektroninį paštą. Darytina, išvada, kad jeigu nurodytas ieškovės pažeidimas nebūtų laikytinas esminiu, ieškovė galėtų prašyti tik nesumokėtų nuomos mokesčių, kurie paskaičiuoti iki Sutarties nutraukimo (2023-03-09), kas remiantis Sutarties mokėjimo grafiku sudaro: 43 pilnas įmokas + vasario mėn. 1 diena + kovo mėnesio 9 dienos – atsakovo atliktų mokėjimų suma, todėl gaunasi 371,37 Eur (12 941,71 Eur + 110 Eur – 12 680,34 Eur = 371,37 Eur). Be to, pastebi, kad abiejuose 2023-03-09 PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotas Transporto priemonės transportavimas, todėl galima pagrįstai susidaryti išvadą, kad Sutarties pagrindu išnuomotą Transporto priemonę ieškovė atgavo jau 2023-03-09, todėl nuo šios akimirkos ir turėtų būti laikomas Sutarties nutraukimas.

6. Taip pat, anot atsakovo, šiuo atveju nebuvo laikomasi grąžintos Transporto priemonės defektų įforminimo tvarkos. Atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, atsakovas atsako tik už tuos Transporto priemonės trūkumus, kurie atsirado atsakovui valdant ir naudojant Transporto priemonę. Ieškovė į bylą nepateikė Transporto priemonės Grąžinimo-priėmimo akto, kaip to reikalauja Sutarties nuostatos, kuriame būtų užfiksuoti Transporto priemonės defektai, nurodyti Remonto sąmatoje, nors joje nurodyti defektai (detalių įlenkimai, įbrėžimai, nubraukimai), savo pobūdžiu, yra akivaizdūs, t. y. juos pradinis kreditorius galėjo pastebėti jau Transporto priemonės atsiėmimo dieną (2023-03-09) ir surašyti juos į Transporto priemonės Grąžinimo-priėmimo aktą. Be to, Transporto priemonės Remonto sąmata buvo surašyta 2023-03-27, tai yra po 28 dienų nuo Transporto priemonės perėmimo. Pradinis kreditorius neinformavo atsakovo, kad ketina atlikti susigrąžintos Transporto priemonės defektaciją ir nekvietė dalyvauti kartu ir pateikti savo paaiškinimus dėl tariamai esančių Transporto priemonės defektų. Taigi, byloje nepateikta įrodymų, kad Sutarties nutraukimo momentu ir surašant Remonto sąmatą Transporto priemonė turėjo tuos pažeidimus, kurie nurodyti į bylą pateiktoje Remonto sąmatoje. Pastebi, kad Transporto priemonė yra 2006 m. gamybos, jos rida (Remonto sąmatos sudarymo metu) buvo daugiau kaip 375 000 km, todėl galima suprasti, kad tam tikrų natūralių nusidėvėjimo požymių 17 metų intensyviai eksploatuojama Transporto priemonė galėjo turėti, tačiau jie negali būti vertinami kaip atsakovo Transporto priemonei padaryta žala. Kita vertus, byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Remonto sąmatoje nurodytų Transporto priemonės pažeidimų nebuvo Sutarties sudarymo metu. Be to, sąmatoje nėra detalizuota, kokią iš atsakovo reikalaujamos priteisti sumos dalį sudaro remonto medžiagos, o kokią – darbas, nedetalizuojama, ką konkrečiai reikia remontuoti Transporto priemonės pakaboje (žr. 6 p. Pakaba – remontas). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad Remonto sąmata surašytą „iš akies“, faktiškai neapžiūrėjus Transporto priemonės ir turint vienintelį tikslą – pasipelnyti iš atsakovo, jau sumokėjusio dvigubą Transporto priemonės kainą, (arba draudimo kompanijos, apdraudusios Transporto priemonę) sąskaita. Juolab, kad pačios Remonto sąmatos užsakovas yra UAB „Renti“, t. y. bendrovė, užsiimanti ilgalaike automobilių nuoma. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad Remonto sąmatoje nurodyti Transporto priemonės defektai, jeigu tokie apskritai buvo, galėjo atsirasti UAB „Renti“ klientams 28 dienas eksploatuojant Transporto priemonę. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis Remonto sąmata ir joje nurodytais duomenimis ir ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovo kaltės atsirado Transporto priemonės defektai.

7. Be to ieškovė ieškinyje niekaip nepagrindė ir nedetalizavo, kodėl Transporto priemonė turėjo būti gabenama du kartus, vienu kartu sumokant 27,00 Eur, antruoju – 120,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 358,42 Eur transportavimo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

8. Teigia, kad sudarytai Sutarčiai yra taikytinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos. Pažymi, kad sandorio kvalifikavimą lemia sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį. Šalių sudaryta sutartimi pagrindinis tikslas buvo gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti. Atsakovas vertina, kad Sutarties sąlyga dėl atsakovui suteikiamos teisės įsigyti Transporto priemonę tinkamu Sutarties įvykdymo atveju, yra į Sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovas sudarydamas Sutartį suprato, kad sudarymo pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui (Transporto priemonei) įsigyti, bet ne jį nuomotis. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu Sutartį būtų tikrinusi jo kreditingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog pradinė kreditorė, sudarydama su atsakovu Sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti ieškiniu prašomų priteisti delspinigių (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Kita vertus, iš pateiktos detalizacijos visiškai neaišku už kokį terminą yra skaičiuojamos netesybos, kurios vėliau atsakovui nežinant yra išskaičiuojamos iš jo atliekamų įmokų, todėl atsakovas negali sutikti, kad ieškovė pagrįstai jam skaičiavo netesybas, kurias išskaičiuodavo iš jo atliekamų įmokų.

9. 2025 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

10. Teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame nesutiko su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Ieškovės vertinimu, Sutartis nėra laikytina vartojimo kredito sutartimi ir ji nepatenka į VKĮ taikymo sritį. Sutartimi nėra numatyta atsakovo pareiga įsigyti transporto priemonę (Sutarties 12.1, 12.2 punktai), taip pat nėra numatyti sunkiai įgyvendinami transporto priemonės grąžinimo pradiniam kreditoriui reikalavimai, kurie bet kuriam protingam ir rūpestingam asmeniui iš esmės paliktų galimybę tik transporto priemonę įsigyti. Transporto priemonės galimo įsigijimo suma Sutarties pabaigoje nėra simbolinė (2019,00 Eur). Sutartis, tinkamu jos vykdymo atveju, būtų trukusi ir atsakovas būtų naudojęs transporto priemonę iki 2024-07-27 (t. y. 60 mėnesių).

11. Nurodo, kad 2023-02-28 policijos komisariatas pranešimu informavo pradinį kreditorių apie 2023-02-19 pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog atsakovas vairavo transporto priemonę neblaivus ir transporto priemonė buvo nuvežta saugojimui į policijos aikštelę. Atsakovas savalaikiai neinformavo pradinio kreditoriaus apie padarytą nusikalstamą veiką, informaciją apie įvykį pradinis kreditorius sužinojo gavęs minėtą policijos komisariato pranešimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo padarytas Sutarties pažeidimas negalėjo būti pašalintas, Sutartis nutraukta nuo 2023-03-10.

12. Paaiškina, kad 2023-03-09 PVM sąskaita faktūra Nr. 934 išrašyta už Transporto priemonės gabenimą nuo sulaikymo vietos iki policijos sulaikytų automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) bei jos saugojimą (saugota 19 dienų). Pagal šią sąskaitą faktūrą patirta 331,42 Eur dydžio išlaidų. 2023-03-09 sąskaita faktūra Nr. 3R069 išrašyta už Transporto priemonės gabenimą nuo policijos aikštelės iki UAB „mogo LT“ automobilių aikštelės adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šią sąskaitą faktūrą patirta 27 Eur dydžio išlaidų. Pirminiam kreditoriui susigrąžinus transporto priemonę iš atsakovo, buvo atlikta transporto priemonės apžiūra bei sudaryta remonto sąmata, kurioje buvo užfiksuoti transporto priemonės defektai, atsiradę atsakovui valdant transporto priemonę. Atsakovas nebuvo išreiškęs pageidavimo dalyvauti transporto priemonės apžiūroje nustatant defektus po sutarties nutraukimo. Teigia, kad transporto priemonė buvo parduota trečiajam asmeniui už 3300,00 Eur sumą.

13. Pastebi, kad Sutartyje atsakovas ir pradinis kreditorius susitarė dėl iki 1 procento dydžio netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną mokėjimo. Taigi, atsakovui neatliekant įmokų nustatyta tvarka ir terminais, buvo žinoma ir suprantama, jog už kiekvieną praleisti mokėti dieną yra skaičiuojamos Sutartyje numatyto dydžio netesybos.

14. Pažymi, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, pradiniam kreditoriui nurodė, jog jo kontaktinis el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) (el. pašto adresas nurodytas Sutartyje prie atsakovo kontaktų). Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas pradiniam kreditoriui nenurodė/nepatikslino jokio kito savo el. pašto adreso, todėl visa korespondencija, susijusi su Sutartimi, buvo pagrįstai siunčiama atsakovo nurodytu el. paštu.

15. Teisme gautas atsakovo triplikas, kuriame palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsakovas laikosi pozicijos kad Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi. Atsakovas Transporto priemonės galimo įsigijimo 2 019,00 Eur sumą Sutarties pabaigoje vertina kaip simbolinę, atsižvelgiant į aplinkybes, jog tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovas už naudojimąsi Transporto priemone būtų sumokėjęs 18 058,20 Eur, kas yra beveik trimis kartais daugiau, nei Transporto priemonės vertė (6 730,00 Eur vertė nustatyta Sutarties 1 dalyje).

16. Pastebi, kad ieškovei jau nuo 2023-02-28 buvo žinoma, kad Transporto priemonė nebėra pas atsakovą, bet dėl neaiškių priežasčių ji Transporto priemonę nusprendė susigrąžinti tik 2023-03-09, o Sutartį nutraukti 2023-03-10. Be to, ieškovės poziciją dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių ir pagrindų yra nenuosekli. Ieškinyje ieškovė teigia, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas vėlavo mokėti kasmėnesines įmokas, tačiau dublike jau pakeitė poziciją ir tvirtina, kad Sutarties pažeidimas pasireiškė atsakovo nusikalstamos veikos padarymu ir nepranešimu apie tai pradiniam kreditoriui, o šio pažeidimo pašalinti nebuvo įmanoma. Pastebi, kad tuo metu, kai policija 2023-02-28 raštu informavo pradinį kreditorių apie laikinai sulaikytą Transporto priemonę, nebuvo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką. Be to, ieškovė nepaaiškina, kokias Sutarties nuostatas atsakovas pažeidė neblaivus vairuodamas Transporto priemonę ir nepateikia jokių argumentų išvadai, kad šiuo atveju nebuvo įmanoma ištaisyti tariamo Sutarties pažeidimo.

17. Pažymi, kad ieškovė prašo priteisti ne Transporto priemonės remonto darbų išlaidas, o Transporto priemonei padarytą turtinę žalą, kas suponuoja išvadą, jog Transporto priemonė nebuvo tvarkoma. Ieškovė tvirtina, jog iš atsakovo paimtai Transporto priemonei buvo nustatyti sekantys trūkumai: nubrauktas galinis buferis, sulenktas galinis kairės pusės sparnas, įlenktos galinės kairės pusės durys, nubrauktos priekinės kairės pusės durys, apgadinta pakaba. Vis gi nei vienas iš minimų trūkumų nėra nurodytas parduodant Transporto priemonę naujajam savininkui, kas leidžia teigti, jog jų tiesiog nebuvo. Taip pat atsakovas pastebi, kad Sutarties sudarymo metu 2019-07-27 Transporto priemonės kaina Sutartyje buvo nurodyta 6730 Eur, o vien laikotarpiu nuo 2019-08-21 iki 2023-01-20 atsakovas už naudojimąsi 2006 m. pagaminta Transporto priemone, kuri buvo nuvažiavusi daugiau kaip 300 000 km, sumokėjo pradiniam kreditoriui 12 680,34 Eur, dar 3300 Eur pradinis kreditorius gavo 2023-04-01 pardavęs Transporto priemonę. Taigi, Pradinis kreditorius nepatyrė absoliučiai jokių nuostolių dėl atsakovo naudojimosi transporto priemone.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. dėl transporto priemonės transportavimo išlaidų, kitą dalį prašė atmesti.

20. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Civilinė byla išnagrinėta be ieškovės atstovo dalyvavimo, kadangi iki teismo posėdžio pradžios buvo gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovei bei jos atstovui nedalyvaujant.

22. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir atsakovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, jog atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2019 m. liepos 27 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT27072019/0005 (toliau – ir Sutartis), kuria pradinė kreditorė už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudotis BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), su galimybe transporto priemonę įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo 60 mėnesių valdyti ir naudotis transporto priemone, laiku mokėti įmokas Sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkto grafike nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 2.1 punktas). 2023-02-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatas pranešimu dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1- 06327-23 informavo pradinę kreditorę apie 2023-02-19 pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog atsakovas vairavo transporto priemonę neblaivus, transporto priemonė buvo nuvežta saugojimui į policijos aikštelę. Atsakovas savalaikiai neinformavo pradinės kreditorės apie padarytą nusikalstamą veiką, informaciją apie įvykį pradinė kreditorė sužinojo gavusi minėtą policijos komisariato pranešimą. Transporto priemonė pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ iš saugomos transporto priemonės aikštelės buvo susigrąžinta gavus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2023-03-09 leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą Transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo padarytas Sutarties pažeidimas negalėjo būti pašalintas, pradinė kreditorė nuo 2023 m. kovo 10 d. Sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė reikalavimo teises 2023 m. rugsėjo 20 d. perleido Risk Management Services OÜ. Tarp Risk Management Services OÜ ir ieškovės 2023 m. rugsėjo 20 d. sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kuria Management Services OÜ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė atsakovą informavo 2023-10-25 rašytiniu pranešimu.

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

23. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2023-10-25 pranešimu, ko iš esmės neginčija. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

24. Vertindamas šalių pasirašytos sutarties sąlygas, teismas konstatuoja, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.503 straipsnio 1 dalis), tiek transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Taigi tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.503 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Jei grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

25. Bylos duomenų visuma patvirtina, jog pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ atsakovo pasirinktą transporto priemonę įsigijo bei įvykdė savo prievoles pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, tinkamai, t. y. perdavė automobilį BMW X REIHE atsakovui, atsakovas automobilį priėmė. Ieškovės teigimu, Sutarties nutraukimo dienai (2023 m. kovo 10 d.) atsakovo nesumokėtas nuomos mokestis sudarė 726,09 Eur, skaičiuojant nuo 2022-11-27 iki 2023-03-10. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas nuo Sutarties sudarymo dienos iki Sutarties nutraukimo dienos iš viso atliko įmokų 12 680,34 Eur sumai. Ieškovė taip pat nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-08-27 iki 2022-12-27 atsakovas turėjo padengti 12 681,14 Eur sumą, kurią sudarė 12 339,77 Eur nuomos mokestis bei 341,37 Eur dydžio delspinigiai skaičiuojami už vėlavimą. Šiuos paskaičiuotus 341,37 Eur dydžio delspinigius grindė Sutarties 10.3 punktu, kuriame numatyta, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai, iki 1 proc. (vieno procento) dydžio netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

26. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

27. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

28. Atsakovo ir pradinės kreditorės 2019 m. liepos 27 d. sudarytos Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties bendrųjų sąlygų dalies A punkte šalys susitarė, kad transporto priemonės gavėjas siekia sudaryti transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, turėdamas tikslą įsigyti transporto priemonę. Sutarties specialiosios dalies sąlygose numatyta, kad atsakovo mokėjimai už 6730 Eur vertės transporto priemonę išdėstomi 60 mėnesiams, mokant kas mėnesį po 300,97 Eur. Pagal tokią sutartį, mokant dalimis už daiktą, per 60 mėnesius jo vertė išauga nuo 6730 Eur iki 18 058,20 Eur (18 058,20 = 300,97 × 60). Sutarties bendrųjų sąlygų 12.2 punkte šalys susitarė dėl automobilio įsigijimo sąlygų pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimo terminui.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Teismas įvertinęs, kad Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi pradinė kreditorė suteikė už užmokestį atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdė, ja naudojosi ir įsipareigojo mokėti nuomos įmokas kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais su tikslu transporto priemonę įsigyti (Sutarties Bendrųjų nuostatų (A) punktas), Sutartį vertina kaip Transporto priemonės finansavimo sutartį, t. y. vartojimo kredito sutartį, kuria siekiama finansuoti Transporto priemonės įsigijimą vartotojui.

30. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas buvo supažindintas su Sutarties sąlygomis, Sutartį pasirašė laisva valia, už netinkamą Sutarties vykdymą turi mokėti delspinigius, tačiau kaip teisingai nurodė atsakovas, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomi VKĮ įstatymo reikalavimai.

31. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas turi pareigą kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).

32. Pažymėtina ir tai, jog aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas 2023-01-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-53-886/2023, konstatavo, vertindamas analogišką sutartį, kad atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne tik dėl naudojimosi daiktu, o ir dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl tokio pobūdžio sudarytai sutarčiai taikomi ir Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai.

33. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

34. Kaip minėta, ieškovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-08-27 iki 2022-12-27 atsakovas turėjo padengti 12 681,14 Eur sumą, kurią sudarė 12 339,77 Eur nuomos mokestis bei 341,37 Eur dydžio delspinigiai skaičiuojami už vėlavimą. Šiuos paskaičiuotus 341,37 Eur dydžio delspinigius grindė Sutarties 10.3 punktu, kuriame numatyta, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai, iki 1 proc. (vieno procento) dydžio netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

35. Byloje nėra jokių duomenų (ieškovė jų neteikė, nors įrodinėjimo pareiga tenka būtent jai), kad dėl delspinigių dydžio būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su pradine kreditore suderinta atsakovo valia ar, kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti, dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo. Teismo vertinimu, sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikoma sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.

36. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi.

37. Teismo vertinimu, Sutarties 10.3 punkte nustatytas netesybų dydis yra nepagrįstai didelis, todėl atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pažeidžiančią ir neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą nustatančią Sutarties nuostatą, t. y. Sutarties bendrųjų nuostatų 10.3 punktą, pagal kurį „gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią Sutartį mokėtinų sumų, privalo davėjo naudai iki 1proc. (vieno procento) dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną“.

38. Jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

39. Pripažinus Sutarties 10.3 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę tik į nesumokėtą nuomos mokestį, kuris paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 10 d.), kas remiantis Sutarties mokėjimo grafiku sudaro – 43 pilnos įmokos + vasario mėnesio viena diena + kovo mėnesio 10 dienų – atsakovo atliktų mokėjimų suma, t. y. 371,70 Eur (12 941,71 Eur + 110,33 Eur -12680,34 Eur).

40. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, teismas priteisia ieškovei (perėmusiai reikalavimo teises iš pradinės kreditorės) iš atsakovo 371,70 Eur dydžio nesumokėtą nuomos mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 10 d.).

Dėl transporto priemonės vertės atkūrimo išlaidų (žalos) priteisimo

41. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1125,30 Eur transporto priemonės atkūrimo išlaidų, t. y. transporto priemonei padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo, kaip nuomininko, teisės aktuose bei Sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo, būtinas transporto priemonei atstatyti į tokią būklę, kokios ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiantį natūralų nusidėvėjimą.

42. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyta atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygų visuma.

43. Pagal Sutartį pradinė kreditorė buvo suteikusi atsakovui naudoti ir valdyti automobilį, neteikiant techninės priežiūros paslaugų (sutarties 2.1 punktas), be to Sutarties 8.4.1, 8.4.7 punktuose buvo numatyta, jog atsakovas įsipareigojo naudoti transporto priemonę rūpestingai ir atidžiai, savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu. Sutarties bendrųjų nuostatų 8.6. punktu atsakovas taip pat įsipareigojo, pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą ir atsakovui neketinant įsigyti Transporto priemonės, savo lėšomis ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti ieškovei transporto priemonę. Atsakovas įsipareigojo transporto priemonę grąžinti tokios techninės būklės ir komplektacijos, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant transporto priemonę, įvertinus normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimo laikotarpį.

44. Sutarties bendrųjų nuostatų 12.7. ir 12.8. punktai taip pat numatė, jog ieškovui grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo sutarties pasirašymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimo laikotarpį. Atsakovui nesilaikant šiame punkte aprašytų reikalavimų, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovo padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę arba tokias išlaidas išskaityti iš atsakovo sumokėto užstato. Jeigu užstato sumos nepakanka šiame punkte nurodytoms išlaidoms padengti, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovo atlyginti likusią dalį išlaidų. Ieškovė turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti išsamią transporto priemonės patikrą ir pareikšti atsakovui pretenzijas dėl transporto priemonės grąžinimo metu nustatytų matomų ir nematomų trūkumų per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo grąžinimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, nepaisant Sutarties bendrųjų nuostatų 12.6. punkto nuostatų.

45. Sutarties bendrųjų nuostatų 13.9., 13.9.1., 13.9.1.1., 13.9.1.2., 13.9.2. punktuose taip pat nurodoma, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių, ar jam priskiriamų rizikų bei atsakomybių ir sutartyje nenumatytos kitokios sutarties nutraukimo pasekmės, atsakovas privalo sumokėti ieškovei: visus Bendrųjų nuostatų 6.2. punkte nustatytus mokėjimus; įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjo; įvykdyti Bendrųjų nuostatų 8.6. punkte aprašytą atsakovo įsipareigojimą savo lėšomis grąžinti transporto priemonę ieškovei ir, esant poreikiui, atstatyti ją į sutartyje nustatytą būklę arba kompensuoti ieškovei dėl transporto priemonės būklės atstatymo patirtas išlaidas.

46. Aptartos Sutarties sąlygos patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo, nutraukus Sutartį, grąžinti automobilį tokios būklės, kokios buvo perdavimo metu, įvertinus normalų nusidėvėjimą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovas prisiėmė pareigą atlyginti automobilio naudojimo metu atsiradusių defektų, kurių negalima laikyti normalaus nusidėvėjimo pasekme, šalinimo išlaidas. Akivaizdžiai matomi nuomoto automobilio trūkumai pagal Sutarties Bendrųjų nuostatų 12.6 ir 12.8 punktus turėjo būti fiksuojami automobilio perdavimo metu, o nematomi vienašališkai pradinės kreditorės ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo automobilio grąžinimo akto pasirašymo.

47. Ieškovė nurodė, kad perėmusi transporto priemonę iš atsakovo, pasitelkė profesionalius specialistus, kurie įvertino transporto priemonės būklę po Sutarties nutraukimo ir nustatė transporto priemonės defektus. Iš ieškovės pateiktos 2023-03-27 remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pradinės kreditorės užsakymu UAB „Elegant Service“ nustatė transporto priemonės BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) defektus, t. y. „Gal. buferos - nubraukta - dažymas 150,00 Eur; Gal. K. P. sparnas sulenktas - remontas ir dažymas 350,00 Eur; Gal. K. P. durys įlenktos - remontas ir dažymas 180,00 Eur; Priek. K. P. durys nubrauktos - remontas ir dažymas 150,00 Eur; Pakaba - remontas 100,00 Eur“, tačiau pateiktoje Remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad defektacijos akte nurodyta remonto kaina yra preliminari ir gali keistis dėl nenumatytų remonto ir/arba detalių faktiškai atliekant transporto priemonės remontą. Duomenų apie minėtoje sąmatoje nurodytų darbų atlikimą ir apmokėjimą už juos nėra į bylą pateikta.

48. Atsakovas nesutiko atlyginti išlaidas už nustatytus defektus, nes ieškovė jokių trūkumų nešalino, todėl išlaidų nepatyrė, be to, atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai teigia, jog jos nustatyti transporto priemonės defektai, atsirado būtent atsakovo transporto priemonės naudojimo metu.

49. Procesinė pareiga įrodyti faktines aplinkybes dėl būtinybės atlikti remonto darbus, įgyti medžiagas ir patirti kitas išlaidas, būtinas atstatyti Transporto priemonės būklę, tenka reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo pareiškusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – ieškovei (CPK 178 straipsnis).

50. Sutarties 12.5. punkte nustatyta, kad Transporto priemonė yra grąžinama pasirašant Grąžinimo-priėmimo aktą, kuris yra neatsiejama Sutarties dalis ir nuo kurio pasirašymo momento Transporto priemonės valdymas, naudojimas ir atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina Davėjui. Sutarties 12.6. punkte nurodyta, jog jeigu Transporto priemonės grąžinimo metu nenustatomi jokie akivaizdūs Transporto priemonės išorės ir vidaus defektai, šalys pasirašo Grąžinimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtina, kad Transporto priemonės komplektacija ir techninė būklė atitinka Sutarties reikalavimus. Jeigu Grąžinimo atveju nustatomi akivaizdūs Transporto priemonės išorės ar vidaus defektai, Grąžinimo-priėmimo akte Davėjas nurodo Transporto priemonės trūkumus.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė Transporto priemonės Grąžinimo-priėmimo akto, kuriame būtų užfiksuoti Transporto priemonės defektai, nurodyti Remonto sąmatoje, nors joje nurodyti defektai (t. y. tokie kaip detalių įlenkimai, įbrėžimai, nubraukimai), savo pobūdžiu, yra akivaizdūs, t. y. juos pradinė kreditorė galėjo pastebėti jau Transporto priemonės atsiėmimo dieną (2023-03- 09) ir surašyti juos į Transporto priemonės Grąžinimo-priėmimo aktą.

52. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ieškovė Transporto priemonei padarytą žalą įrodinėja tik Remonto sąmata ir nepateikia jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas padarė žalą Transporto priemonei. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Sutarties nutraukimo momentu ir surašant Remonto sąmatą Transporto priemonė turėjo tuos pažeidimus, kurie nurodyti į bylą pateiktoje Remonto sąmatoje. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta Transporto priemonės remonto sąmata pati savaime negali pagrįsti transporto priemonės trūkumų, jų susidarymo priežasties, kada šie trūkumai atsirado ir kokiu laikotarpiu.

53. Dar daugiau, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pradinė kreditorė būtų informavusi atsakovą apie Transporto priemonės defektacijos laiką ir vietą, kas būtų leidę atsakovui pasinaudoti savo teise dalyvauti Transporto priemonės defektacijoje ir pareikšti pastabas. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovui naudotis ir valdyti buvo perduotas ne naujas automobilis (pagamino metai 2006 m.).

54. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta vien tik 2023-03-27 Remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodyti gedimai patirtų išlaidų atstatant transporto priemonės būklę neįrodo, todėl teismas jos nevertina kaip įrodymo, pagrindžiančio prašomą priteisti 1125,30 Eur sumą. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų prašomą priteisti sumą byloje nėra pateikta.

55. Taip pat svarbu pažymėti, jog nei vienas iš sąmatoje įrašytų defektų (gedimų) nepaminėtas 2023-04-01 sąskaitoje – faktūroje ir Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties išraše, kurios pagrindu ginčo Transporto priemonė buvo parduota naujajam savininkui. Nors Remonto sąmatoje nurodytų defektų (gedimų) pradinė kreditorė netvarkė, tačiau, jeigu nustatyti defektai ir gedimai iš tiesų buvo, teismo vertinimu, jie taip pat turėjo būti fiksuoti 2023-04-01 transporto priemonės sąskaitoje- faktūroje ir pirkimo – pardavimo sutartyje. Tačiau to nebuvo padaryta, minėtose sąskaitoje ir sutartyje apskritai jokie defektai nebuvo nurodyti.

56. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad jis netinkamai rūpinosi automobilio technine būkle, jo neprižiūrėjo ir tai lėmė ieškovės nurodomų automobilio defektų atsiradimą, be to neįrodė, jog šie defektai atsirado būtent atsakovo transporto priemonės valdymo metu. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė sutartinę prievolę rūpintis ginčo automobilio techninės būklės priežiūra (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

57. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt. ). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo našta pagrįsti, kad egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

58. Teismo vertinimu ieškovė nepagrindė žalos fakto. Byloje nustatyta, kad Transporto priemonė nebuvo remontuojama. Tai yra, išlaidos remontui nebuvo patirtos. Šių išlaidų ieškovė ir nebepatirs, nes automobilis jau parduotas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

59. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, taip pat atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir tariamos žalos. Ieškovė nepateikė duomenų pagrindžiančių faktiškai jos dėl Transporto priemonės patirtą žalos dydį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1125,30 Eur Transporto priemonės atkūrimo išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidų priteisimo

60. Sutarties 6.2 punkte yra numatyta, kad nuomininkas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu.

61. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pradinė kreditorė, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, patyrė 358,42 Eur transporto priemonės transportavimo bei saugojimo išlaidų. 2023-03-09 PVM sąskaita faktūra Nr. 934 išrašyta už Transporto priemonės gabenimą nuo sulaikymo vietos iki policijos sulaikytų automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) bei jos saugojimą (saugota 19 dienų). Pagal šią sąskaitą faktūrą patirta 331,42 Eur dydžio išlaidų. 2023-03-09 sąskaita faktūra Nr. 3R069 išrašyta už Transporto priemonės gabenimą nuo policijos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) iki UAB „mogo LT“ automobilių aikštelės adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šią sąskaitą faktūrą patirta 27 Eur dydžio išlaidų.

62. Byloje tarp šalių nesant ginčo dėl šių pradinės kreditorės patirtų išlaidų, ieškovei (perėmusiai reikalavimo teises iš pradinės kreditorės) iš atsakovo priteistina 358,42 Eur Transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidų.

Dėl netesybų (delspinigių) priteisimo

63. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 198,88 Eur delspinigių. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties 10.3 punktu šalys susitarė, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai, iki 1 proc. (vieno procento) dydžio netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

64. Kaip minėta, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

65. Nagrinėjamu atveju teismas šiuo teismo sprendimu (sprendimo 25-39 punktai) pripažino Sutarties 10.3 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento).

66. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teismų praktika, ieškovės reikalavimas dėl 198,88 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

67. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 730,12 Eur sumą (371,70 Eur+358,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis).

69. Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 54 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

70. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. 30 proc. (bendra ieškinio suma – 2408,69 Eur, ieškovei priteista – 730,12 Eur), yra pagrindas spręsti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsižvelgiant į atmestų bei patenkintų reikalavimų dalį, ir iš atsakovo priteisti ieškovei 16,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (54 Eur × 30 proc.).

71. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl jos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 371,70 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro ir 70 ct) nuomos mokestį, 358,42 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 42 ct) transportavimo ir saugojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (730,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,20 Eur (šešiolikos eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“, juridinio asmens kodas 304478449, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“, juridinio asmens kodas 302943102, ir atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 27 d. sudarytos Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT27072019/0005 bendrųjų nuostatų 10.3 punkte įtvirtintą sąlygą, jog „gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 proc. (vieno procento) dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.