Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00301-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.16.9; 3.3.1.18.1

2023 m. sausio 10 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB ) „EDS Invest“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3650-743/2022 pagal ieškovės UAB „EDS Invest“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) ieškiniu (2022-05-27 CBP-2767), patikslintu 2022 m. birželio 20 d. (DOK-23272) prašė iš atsakovo R. P. (toliau – atsakovas) priteisti 1 239,03 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 349,69 Eur kompensaciją už turto defektus/turto vertės atkūrimo išlaidas, 146 Eur transportavimo išlaidas, 555,37 Eur neapmokėtą sutarties sudarymo mokestį, 206,11 Eur delspinigius, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį).

2. Ieškinyje nurodė, kad pagal atsakovo ir pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ 2018 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT18082018//0067 (toliau – ir Sutartis) pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę laikinai – nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., valdyti ir naudotis kilnojamuoju daiktu – automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. WAUZZZ4F59N023688 (toliau – ir automobilis), su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo 36 mėnesius valdyti ir naudotis transporto priemone, laiku mokėti įmokas Sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkto grafike nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Sutartis 2019 m. kovo 12 d. nutraukta. Reikalavimo perleidimo sutartimis pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą „Risk Management Services“ OÜ, o ši perleido reikalavimo teisę ieškovei. Ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 239,03 Eur nuomos mokesčio, 349,69 Eur turto vertės atkūrimo išlaidų, 146 Eur transportavimo išlaidų, 555,37 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2 290,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatęs, kad sutarties nutraukimo dieną susidarė 1 239,03 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas, liko nepadengta Sutarties sudarymo mokesčio 555,37 Eur dalis, transporto priemonės pervežimo paslaugos kainavo 146 Eur, pradinei kreditorei UAB „mogo LT“ suteiktų automobilio remonto paslaugų kaina 349,69 Eur, taip pat įvertinęs, kad atsakovas byloje buvo pasyvus, minėtas sumas priteisė ieškovei iš atsakovo.

6. Atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis patvirtina, kad pradinė kreditorė suteikė už užmokestį atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdė bei ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas kiekvieną mėnesį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais su tikslu transporto priemonę įsigyti (Sutarties Bendrųjų nuostatų (A) punktas). Tokia Sutarties formuluotė reiškia, kad Sutartis nepatenka į Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 3 straipsnio 2 dalies 4 dalies taikymo apimtį. Atsižvelgiant į tikruosius Sutarties sudarymo tikslus, teismas Sutartį vertino kaip automobilio finansavimo sutartį, t. y. vartojimo kredito sutartį, kuria siekiama finansuoti automobilio įsigijimą vartotojui (kliento išsirinktą automobilį nuperkant finansuotojui ir vėliau jį nuomojant) ir kuriai taikomi VKĮ įstatymo reikalavimai, neatsižvelgiant į tai, kad joje formaliai buvo nurodyta vartotojo teisė, o ne pareiga įsigyti nuomojamą automobilį, atsakovas laikomas vartotoju bei silpnesniąja šalimi.

7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 206,11 Eur delspinigių. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pažeidžiančias ir neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą nustatančias Sutarties nuostatas, t. y. Sutarties bendrųjų nuostatų 10.3, 10.5, 10.6 ir 10.8 papunkčių nuostatas.

8. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

9. Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Ieškovė apeliaciniu skundu (2022-09-26 DOK-35342) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo ieškovei 206,11 Eur delspinigių, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį klaidingai kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį. Ši Sutartis negali būti kvalifikuojama vartojimo kredito sutartimi, nes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje numatyto trečio požymio, t.y. Sutarties tikslo. Pasirašytos Sutarties tikslas yra transporto priemonės nuoma (transporto priemonės naudojimas už nustatytą mokestį). Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.

10.2. Tarp atsakovo ir pradinės kreditorės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovas pasirašydamas Sutartį buvo supažindintas su Sutartimi (tiek su Sutarties I dalimi, tiek su Sutarties II dalimi) ir sutikdamas su Sutarties nuostatomis laisva valia pasirašė Sutartį. Sutarties 10.3 punkte yra numatyta: gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią Sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai, iki 1 (vieno) procento dydžio netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neatsiskaitė su pradine kreditore už suteiktas paslaugas, dėl netinkamo prievolių pagal sudarytą Sutartį vykdymo buvo patirti nuostoliai, todėl iš atsakovo turi būti priteisti delspinigiai.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2018 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT18082018//0067 (toliau – ir sutartis) (DOK-23272 priedas Nr. 1), kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę laikinai – nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., valdyti ir naudotis kilnojamuoju daiktu – automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. WAUZZZ4F59N023688 (toliau – ir automobilis), su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo 36 mėnesius valdyti ir naudotis transporto priemone, laiku mokėti įmokas Sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkto grafike nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2019 m. kovo 12 d. vienašališkai nutraukė sutartį, (DOK-23272 priedas Nr.2).

14. Pagal 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą automobilio transportavimo išlaidos sudaro 146 Eur. Automobilio 2019 m. balandžio 29 d. remonto sąmatoje nurodomi darbai, jų atlikimo kaina sudaro 349,69 Eur (DOK-23272 priedai). Pradinės kreditorės 2019 m. balandžio 30 d. pažymoje-sąskaitoje detalizuotos paslaugos, jų bendra kaina 2 642,24 Eur (DOK-23272 priedai).

15. Pradinė kreditorė reikalavimo teises 2019 m. birželio 13 d. perleido Risk Management Services OÜ. Tarp Risk Management Services OÜ ir ieškovės 2020 m. liepos 27 d. sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kuria Management Services OÜ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 24 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei reikalavimo įvykdyti prievolę (DOK-23272 priedas).

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis nepriteisti delspinigiai ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalis, kuriomis: 1) netenkintas reikalavimas priteisti 206,11 Eur delspinigių paskaičiuotų už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos; 2) priteistos ne visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

18. Ieškovė už laikotarpį, ne ilgesnį nei 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) paskaičiavo ir prašė priteisti 206,11 Eur delspinigių, taikant 0,05 proc. delspinigių normą nuo negrąžintos 2 290,09 Eur (1 239,03+349,69+555,37 +146) sumos.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių sudaryta Sutartis su tikslu transporto priemonę įsigyti (sutarties Bendrųjų nuostatų (A) punktas), Sutartį vertino kaip automobilio finansavimo sutartį, t. y. vartojimo kredito sutartį, kuria siekiama finansuoti automobilio įsigijimą vartotojui ir kuriai taikomi VKĮ įstatymo reikalavimai. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pažeidžiančias ir neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą nustatančias sutarties nuostatas, t. y. 1) Sutarties bendrųjų nuostatų 10.3, 10.5, 10.6, 10.8 papunkčių nuostatas. Teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.

20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą sutartį klaidingai kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį dėl ko nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti delspinigius. Apeliantės teigimu sutartis negali būti kvalifikuojama vartojimo kredito sutartimi, nes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje numatyto trečio požymio, t.y. sutarties tikslo. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

22. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

23. Šalių 2018 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties bendrųjų sąlygų dalies A punkte šalys susitarė, kad transporto priemonės gavėjas siekia sudaryti transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, turėdamas tikslą įsigyti transporto priemonę. Sutarties specialiosios dalies sąlygose numatyta, kad atsakovo mokėjimai už 8 546,25 Eur vertės transporto priemonę išdėstomi 36 mėnesiams, mokant kas mėnesį po 438,58 Eur. Pagal tokią sutartį, mokant dalimis už daiktą, per 36 mėnesius jo vertė išauga nuo 8 546,25 Eur iki 15 192,63 Eur (15 192,63 = 438,58 × 36 - 596,25, čia 596,25 Eur – sutarties mokestis, kuris įtrauktas į mėnesines įmokas). Sutarties bendrųjų sąlygų 12.2 punkte šalys susitarė dėl automobilio įsigijimo sąlygų pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimo terminui.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ir pradinės kreditorės sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi pradinė kreditorė suteikė už užmokestį atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdė, ja naudojosi ir įsipareigojo mokėti nuomos įmokas kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais su tikslu transporto priemonę įsigyti (Sutarties Bendrųjų nuostatų (A) punktas), pagrįstai sutartį vertino kaip automobilio finansavimo sutartį, t. y. vartojimo kredito sutartį, kuria siekiama finansuoti automobilio įsigijimą vartotojui.

25. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis, sutartį pasirašė laisva valia, už netinkamą sutarties vykdymą turi mokėti delspinigius, tačiau kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomi VKĮ įstatymo reikalavimai.

26. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas turi pareigą kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).

27. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

28. Apeliantė prašė priteisti 206,11 Eur delspinigių taikant 0,05 proc. delspinigių normą už laikotarpį ne ilgesnį nei 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) nuo negrąžintos 2 290,09 Eur sumos. Reikalavimą priteisti delspinigius grindė sutarties 10.3 punktu, kuriame numatyta, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai, iki 1 % (vieno procento) dydžio netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

29. Byloje nėra jokių duomenų (apeliantė jų neteikė, nors įrodinėjimo pareiga tenka būtent jai), kad dėl delspinigių dydžio būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su pradine kreditore suderinta atsakovo valia ar, kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti, dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikoma sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.

30. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties 10.3, 10.5, 10.6, 10.8 punktuose nustatyti netesybų dydžiai yra nepagrįstai dideli, todėl pirmosios instancijos teismas šias sutarties sąlygas pagrįstai pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) kaip imperatyvias VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pažeidžiančias ir nustatančias neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

32. Jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

33. Pripažinus Sutarties 10.3, 10.5, 10.6, 10.8 punktus negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti 206,11 Eur dydžio netesybas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, aiškino bei įvertino šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.