- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- e2S-2248-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38680-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- VšĮ „Regnum“
- Ieškovas
- UAB „Gembinė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Regnum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gembinė“ ieškinį atsakovui VšĮ „Regnum“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, skolos, delspinigių, baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1700-592/2018 pagal ieškovo UAB „Gembinė“ ieškinį atsakovui VšĮ „Regnum“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, skolos, delspinigių, baudos priteisimo ir nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti - įpareigoti atsakovą VšĮ „Regnum“ savo lėšomis atlaisvinti užimtas 660,40 kv. m. ploto 1 ir 2 aukšto patalpas ir 312,06 kv. m. ploto salę H, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnešant baldus ir kitą atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovui UAB „Gembinė“ atlaisvinti užimtas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išnešant atsakovui priklausančius baldus ir kitą kilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovo turėtas išlaidas. Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovui UAB „Gembinė“ iš atsakovo VšĮ „Regnum“ 11 358,04 EUR skolos, 152,54 EUR delspinigių, 8 236,74 EUR baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19 747,32 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 519 EUR bylinėjimosi išlaidų.Pareiškėjas (atsakovas) VšĮ „Regnum“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1700-592/2018. Prašyme nurodė, kad apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą už akių jis sužinojo tik 2018 m. balandžio 5 d., kai antstolio V. Mitkaus kontoros padėjėjas atsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. išduotą vykdomąjį raštą. Tokiu būdu, kai pareiškėjas sužinojo apie priimtą sprendimą už akių, jau buvo pasibaigęs procesinis 20 dienų sprendimo už akių peržiūrėjimo terminas ir 3 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl praleisto 20 dienų termino atnaujinimo, teismo sprendimui už akių peržiūrėti (CPK 287 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, ieškovas nenurodė aplinkybių, kad atsakovas išsinuomotas patalpas suremontavo ir įrengė bei šiuo metu naudoja vaikų darželio veiklai, kuri nėra nutraukta ir tebevykdoma iki šiol, t. y. pareiškėjas į nuomojamas patalpas investavo lėšas, kurių kompensavimo klausimas iki šiol nėra išspręstas, nors pareiškėjas stengiasi vykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu ir yra pasirašęs taikos sutartį, pripažindamas įsiskolinimo ieškovui faktą. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. sausio 3 d. sprendimą už akių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, turėjusią įtakos neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo už akių priėmimui, t. y. teismas netinkamai taikė CPK 123 str. 4 d., reglamentuojančią procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, kadangi ieškovas ieškinyje neatskleidė teismui jam žinomos aplinkybės, kad faktiškai atsakovas veikia ne registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), o nuomojamu patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą ir teisminę gynybą bei užkirsta teisė atsikirsti ir paneigti ieškovo reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą.Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, formaliai vertindamas ieškovo į bylą pateiktą 2017 m. rugsėjo 8 d. pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad sutartis yra nutraukta, atitinkamai neteisėtai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai baudą ir delspinigius. Pareiškėjas nuomojamose patalpose iki šiol vykdo vaikų darželio veiklą, ieškovas kiekvieną mėnesį už nuomą pateikia atsakovui sąskaitas. Taigi sutartis nebuvo nutraukta. Teismas taip pat netinkamai taikė netesybų priteisimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi teismas nevertino ir nesiaiškino sutarties 2 priedo 4.4 punkto esmės, kuriame nurodyta, kad, jeigu sutartis nutraukiama sutarties 4.2 punkte numatyta tvarka, nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui 6 807,22 EUR plius PVM, t. y. dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudų. Šiame punkte nurodyta bauda gali būti neginčytinai išskaičiuota iš nuomininko sumokėto avanso (sutarties 3. 4 p.). Teismas nevertino, ar ieškovas išskaičiavo aptariamą baudą iš nuomininko sumokėto avanso, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai pridėjo prie baudos pridėtinės vertės mokestį.Suinteresuotas asmuo (ieškovas) UAB „Gembinė“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo argumentai, kad teismas procesinius dokumentus siuntė netinkamu adresu, yra nepagrįsti, nes ieškovas neturi pareigos pranešti teismui apie atsakovo vykdomas ir kitas veiklos vietas. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kita adresą. Pareiga pranešti apie įmonės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka pačiai įmonei.Pareiškėjo teiginiai, kad nuomojamose patalpose vykdoma vaikų darželio veikla ir ieškovas kiekvieną mėnesį pareiškėjui pateikia sąskaitas už nuomą yra nereikšmingi. Pareiškėjas piktavališkai nevykdo teismo sprendimo, o ieškovas siunčia sąskaitas už patalpų nuomą todėl, kad pareiškėjas iki šiol patalpų neatlaisvino, tačiau tai negali būti pagrindu teigti, kad sutartis tarp šalių nenutrūko. Atsakovui neatsiskaičius su ieškovu, ieškovas turėjo teisę nutraukti patalpų nuomos sutartį vienasmeniškai. Sutartyje nurodomas baudos dydis su PVM mokesčiu yra padarytas per klaidą, tačiau tai negali būti pagrindu byloje atnaujinti civilinį procesą, kadangi atsakovui apie baudos dydį buvo žinoma, pasirašydamas sutartį jis su visomis sutartyje nurodytomis sąlygomis sutiko. Baudos dydis dėl to, kad ieškovas sutartyje prie baudos būtų nurodęs konkrečią sumą, vis tiek nepasikeistų, o tai reiškia, kad ši klaida neturi jokios įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms. Be to sutarties ginčijimo klausimas nėra šios bylos dalykas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo VšĮ „Regnum“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1700-592/2018; priteisė iš pareiškėjo 200 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Gembinė“.Teismas nustatė, kad ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. antrą kartą procesinius dokumentus siunčiant įmonės buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Atsiliepimas į ieškinį pateiktas nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimas už akių ieškovui ir atsakovui buvo išsiųstas. Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos dėl jo peržiūrėjimo nesikreipė, 20 dienų termino atnaujinti neprašė, ieškovas per 20 dienų Vilniaus apygardos teismui sprendimo neapskundė.Teismas laikė, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, išvardintos aplinkybės nėra susijusios su CPK 366 straipsnyje nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais. Teismas laikėsi pozicijos, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Pažymėjo, kad pareiga pranešti apie įmonės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka pačiai įmonei. Nagrinėjamu atveju ieškinys su priedais atsakovui du kartus buvo siunčiamas atsakovo buveinės vietos adresu Įsrūties g. 20-37, Vilnius ir dokumentai buvo laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas nebuvo nurodęs buveinės vietos pasikeitimo ar kito galimo procesinių dokumentų jam įteikimo adreso, teismas laikė, jog pareiškėjas nesilaikė CPK nustatytų reikalavimų ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl faktinio dokumentų negavimo. Tuo tarpu aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Gelumbė“ savo iniciatyva nenurodė jam galbūt žinomo kito pareiškėjo adreso, kuriuo pareiškėjui būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog, priteisdamas ieškovui iš atsakovo baudą, teismas neteisėtai pridėjo prie baudos pridėtinės vertės mokestį. Teismas laikė, kad šiuo atveju nurodytas baudos dydis negali būti pagrindu byloje atnaujinti civilinį procesą, kadangi atsakovui apie baudos dydį buvo žinoma, taip pat baudos dydis, jei ieškovas sutartyje prie baudos būtų nurodęs konkrečią sumą, o ne PVM formuluotę, nepasikeistų. Teismas pažymėjo, kad šalių sutarties sąlygų teisėtumas nebuvo ir nėra bylos nagrinėjimo dalykas, o sutarties nutraukimas byloje nėra nuginčytas, todėl laikyti sutartį nenutraukta, kaip teigia pareiškėjas, teismas neturi pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas (atsakovas) VšĮ „Regnum“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo VšĮ „Regnum“ prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, žinojo, jog atsakovas registruotu buveinės adresu Įsrūties g. 20-37, Vilniuje, faktiškai neveikia ir korespondencija nurodytu adresu negali būti teikiama. Šiuo atveju CPK 122 straipsnio 2 dalies taikymui teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovui buvo gerai žinoma, jog atsakovas faktiškai veiklą vykdo ne registruotos buveinės adresu, o nuomojamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Be to atsakovas su ieškovu visus su sutarties vykdymu susijusius klausimus spręsdavo elektroniniu paštu, ką patvirtina ir su ieškiniu teikiami įrodymai. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo praktikos bendrauti registruotu ar paprastu paštu. Taigi procesiniai dokumentai atsakovui turėjo būti teikiami faktinės veiklos vietos adresu (duomenys neskelbtini)arba elektroninių ryšių priemonėmis.Pareiškėjas laiko, kad teismas netinkamai taikė CPK 122 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 4 dalį, kadangi, formaliai vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, neatkreipė dėmesio, kad atsakovui procesiniai dokumentai gali būti siunčiami į bylą pateiktoje sutartyje nurodytu nuomojamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytas teismo procesinio dokumento įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas turėtų būti pripažintas esminiu ir kvalifikuotas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju - proceso) taikymo klaida. Be to pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatą ir padarė neteisėtą bei nepagrįstą išvadą, kad patalpų nuomos sutartis yra nutraukta, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš nuomojamų patalpų. Sutartis negali būti laikoma vienašališkai nutraukta, kadangi atsakovas nuomojamose patalpose iki šiol vykdo vaikų darželio veiklą. Ieškovas kiekvieną mėnesį už nuomą pateikia atsakovui sąskaitas. Todėl ieškovo 2017-09-08 pranešimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo laikytinas nesukėlusiu teisinių pasekmių. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą pridėtinės vertės mokesčio dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį, o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma. Tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis, kurioje už sutarties nutraukimą yra nustatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016).Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Gembinė“ prašo VšI „Regnum“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas laikosi pozicijos, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, o pareiga pranešti apie įmonės buveinės pasikeitimą, tenka pačiam atsakovui. Ieškovas pažymi, kad jis siunčia sąskaitas už patalpų nuomą atsakovui tik todėl, kad atsakovas iki šiol patalpų neatlaisvino, tačiau tai negali būti pagrindu teigti, kad sutartis tarp šalių nenutrūko. Laiko, kad buvo pakankamas pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti.Ieškovo teigimu, sutartyje nurodomas PVM mokestis per klaidą, tačiau tai negali būti pagrindu šioje byloje atnaujinti civilini procesą. Atsakovui buvo žinoma, kokią baudą jis turės mokėti sutarties nutraukimo atveju, jis sutartyje pasirašė, todėl su visomis sutartyje nurodytomis sąlygomis sutiko. Nurodant baudą su PVM mokesčiu buvo padaryta techninė klaida, tačiau baudos dydis dėl to, kad ieškovas sutartyje prie baudos būtų nurodęs konkrečią sumą, vis tiek nepasikeistų, o tai reiškia, kad ši klaida neturi jokios įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms. Sutarties ginčijimo klausimas nėra šios bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Taigi teismas, nagrinėdamas aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir/ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).Nagrinėjamu atveju tiek atskirasis skundas, tiek pareiškimas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas dviem pagrindais – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, kadangi ieškovui buvo žinoma atsakovo veiklos vieta ir adresas korespondencijai, dėl to negalima teigti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, pažeistas CPK 124 ir 285 straipsnių aiškinimas ir taikymas; taip pat tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių sutartis yra nutraukta ir priteisė baudą su PVM, kas yra aiškiai nepagrįsta.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 str. 2 d.). Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.). Tokiu atveju sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017, 2018-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018).Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Gembinė‘ pareiškė ieškinį atsakovui VšĮ „Regnum“, todėl būtent ieškovui teko pareiga nurodyti ne tik atsakovo buveinės adresą, bet ir kitus jam žinomus atsakovo procesinių dokumentų įteikimo adresus (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas nurodė tik atsakovo buveinės adresą, nors neabejotinai žinojo, kad atsakovas vykdo veiklą išnuomotose patalpose ir kad procesinius dokumentus jam galima įteikti šiuo adresu. Tai patvirtina ir su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pridėti dokumentai, o būtent – 2017-08-30 ieškovui siųstas atsakovo elektroninis laiškas su priedu – pasirašytu prašymu, kuriame nurodyti atsakovo rekvizitai, įskaitant adresą (duomenys neskelbtini). Be to tiek atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas neneigia žinojęs, kad atsakovas veiklos įmonės buveinės adresu nevykdo, taip pat neneigė žinojęs, kad atsakovas vykdo veiklą kitu, ieškovui žinomu adresu - (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose. Taigi, neneigiant atsakovo pareigos tinkamai nurodyti (išviešinti) gautinos korespondencijos adresą, šiuo atveju savo pareigą netinkamai įvykdė būtent ieškovas.Pažymėtina, kad juridinis asmuo privalo užtikrinti jam teikiamos korespondencijos priėmimą, nes juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Taigi nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir nevisiškai tinkamai įgyvendino savo pareigą išviešinti savo adresą korespondencijai gauti, tačiau tai savaime neatleidžia ieškovo nuo pareigos teismui nurodyti visą jam žinomą informaciją apie atsakovą, kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikti tinkamai ir laiku, taip pat, kad būtų užtikrintas greitais civilinės bylos išnagrinėjimas, t. y. ieškovas taip pat turėjo elgtis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo įvertinti atsakovo dėstomas aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad byloje neginčytinai įrodyta, kad ieškovui buvo žinoma atsakovo faktinė veiklos vieta (korespondencijos galimo įteikimo vieta), taip pat turėjo įvertinti tai, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo ieškovo siųstas tik elektroniniu paštu, o ne atsakovo buveinės ar veiklos adresu (pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką), įvertinti, kad ieškovas neneigė žinojęs atsakovo faktinės veiklos vietą ir adresą korespondencijai, ir konstatuoti, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti netinkamai ir iš esmės ne dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti tik ieškovo nurodytu atsakovo buveinės adresu, nors pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis civilinėje byloje Nr. eA2-17620-566/2018, atliekant atsakovo VšĮ „Regnum“ duomenų peržiūrą, matyti, kad pateikiama keletas atsakovo adresų, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Internete, atliekant viešą paiešką, matyti, kad informacinis portalas 118.lt skelbia, jog VšĮ „Regnum“ pasiekiama adresu (duomenys neskelbtini). Taigi ir pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas procesinius dokumentus vien ieškovo nurodytu adresu, nors buvo prieinami ir kiti žinomi atsakovo adresai, neišnaudojo visų protingų galimybių tinkamai įteikti procesinius dokumentus atsakovui.Taigi apeliacinės instancijos teismas aptartų argumentų ir motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai nurodęs, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, netinkamai aiškino ir taikė CPK 123 straipsnio 4 dalies ir, atitinkamai CPK 285 straipsnio 2 dalies, normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai pažymi atsakovas atskirajame skunde, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas užtikrina teisę į teisminę gynybą, kurią taip pat garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Europos žmogaus teisių teismas yra išaiškinęs, kad procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus.Taigi nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, o pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas pagrindas procesui atnaujinti. Atnaujinus bylos nagrinėjimą (CPK 370 str. 4 d.), teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės (dėl šalių sutarties nutraukimo/ nenutraukimo pagrįstumo, šios sutarties vykdymo/ nevykdymo aplinkybių ir priežasčių, baudos dydžio pagrįstumo ir pan.), nes tai bus daroma pirmosios instancijos teisme, sudarant galimybę abiems šalims dėl to teikti paaiškinimus ir įrodymus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo VšĮ „Regnum“ prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, atitinkamai bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos sprendžiant klausimus dėl atskirų procesinių veiksmų. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Ji paaiškėja tik teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo VšĮ „Regnum“ prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gembinė“ ieškinį atsakovui VšĮ „Regnum“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, skolos, delspinigių, baudos priteisimo.