Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

3)netenkinus 2 punkte nurodyto reikalavimo - nustatyti ieškovui R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. S. 2016 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirto suformuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2019 m. gruodžio 9 d. parengtą UAB „Žemės plėtra" planą, kuriame bendra riba su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta taškais: Nr. 11 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 10 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 9 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 8 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 7 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 6 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 5 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)).

4) iš L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos (j. a. k. 111105555), S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)), D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)), I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2014 m. lapkričio 24 d. Ieškovas gavo raštą iš NŽT (toliau – Raštas) (Priedas Nr. 4), kuriuo:

a. jis buvo informuotas, kad suinteresuoti asmenys už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami sklypai, turi mokėti savo lėšomis;

b. buvo informuotas, kad remiantis NŽT vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Ieškovui suprojektuotas 0,14 ha ploto žemės sklypas (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Vilniaus rajono savivaldybėje (toliau – Formuojamas žemės sklypas); c. taip pat buvo informuotas, kad jis privalo atvykti „pasirašyti Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį“.

a. Atliekant minėtuosius kadastro matavimus buvo nustatyta, kad gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Kaimyninis žemės sklypas) riba kadastrinių matavimų pagrindu buvo suformuota neatsižvelgiant į natūralius situacijos kontūrus: kelią, seną pastatą bei tvorą su pamatu – „minėto sklypo riba eina per matuojamame sklype esantį pastatą, taip pat riba suformuota už kapitalinės tvoros, kur žeme naudojasi kiti asmenys.“

1.2. 2014 m. lapkričio 17 d. Ieškovas (kartu su Namo bendrasavininku S. S.) ir NŽT pasirašė minėtąją sutartį dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo (toliau – Sutartis) (Priedas Nr. 5). Sutartimi, be kita ko, yra susitarta, kad NŽT „įsipareigoja užtikrinti, kad Migūnų kadastro vietovės <…> žemės reformos projekto rengimo darbai, mokėtojams suprojektuojant žemės sklypą <…>, esantį (duomenys neskelbtini), būtų atlikti Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 <…>, nustatyta tvarka“. Atitinkamai Ieškovas kartu su Namo bendrasavininku S. S. įsipareigojo už Projekto parengimą sumokėti 1210 LT ir šį įsipareigojimą įvykdė, dėl to ginčo tarp sutarties šalių nėra. Ieškovo iniciatyva, siekiant įregistruoti Formuojamą žemės sklypą ir nuosavybes teises į jį, buvo atlikti Formuojamo žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal NŽT patvirtintą Projektą (Priedas Nr. 6). Matavimus atliko UAB „Geokada“ matininkas I. V. Atitinkamai matininkas I. V. atliktų matavimų pagrindu parengė 2016 m. gegužės 17 d. aiškinamąjį raštą (toliau – Aiškinamasis raštas) (Priedas Nr. 7). Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad: Kaimyninio sklypo savininkai yra: L. P. (982/8935 sklypo dalis), Lietuvos Respublika (569/8935 sklypo dalis), I. M. ir J. M. (1043/8935 sklypo dalis), S. P. ir J. P. (1480/8935 sklypo dalis), R. P. ir I. P. (1219/8935 sklypo dalis), J. P. (1391/8935 sklypo dalis), S. S. (763/8935 sklypo dalis), D. F. ir D. F. (1488/8935 sklypo dalis) (toliau – Atsakovai).

1.3. 2016 m. liepos 13 d. NŽT priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas), kuriuo suformavo Formuojamą žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) (Priedas Nr. 8) (toliau – Suformuotas žemės sklypas) pagal UAB „Geokada“ matininko I. V. parengtą 2015 m. liepos 9 d. žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą. Taip pat siekiant įregistruoti Suformuotą žemės sklypą Įsakymu buvo nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centras. Vis dėlto VĮ Registrų centras 2016 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) atsisakyti įrašyti duomenis apie Suformuotą žemės sklypą Nekilnojamojo turto kadastre, nes: „pažymint minėto žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatėme, jog žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas.“ (Priedas Nr. 9).

1.4. Dėl susiklosčiusios situacijos, kai nepavyko Suformuoto žemės sklypo įregistruoti VĮ Registrų centras dėl to, kad Suformuotą žemės sklypą kerta Kaimyninio žemės sklypo riba, Ieškovas 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į NŽT su prašymu pateikti paaiškinimus, ar NŽT, kuri prisiėmė prieš Ieškovą sutartines prievoles, ketina imtis veiksmų, kad būtų ištaisyta padaryta klaida (Kaimyninis žemės sklypas įregistruotas netinkamomis/faktinių aplinkybių neatitinkančiomis ribomis) (Priedas Nr. 10).

12. NŽT 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakymą (Priedas Nr. 11), kuriame, be kita ko, nurodė, kad: a. Suformuotas sklypas buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini); b. viešo svarstymo metu (kai buvo tvirtinamas projektas, kurio pagrindu įregistruotas Kaimyninis žemės sklypas) Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl formuojamų sklypų ribų; c. registruojant po Namu esantį žemės sklypą negali būti keičiamos Kaimyninio žemės sklypo ribos; d. susidariusi situacija galėtų būti sprendžiama Ieškovui pareiškus ieškinį teisme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio pagrindu.

1.5. Taigi NŽT pripažinus Ieškovo teisę reikšti CK 4.45 straipsnio pagrindu jam dar net nesant žemės sklypo savininku, Ieškovas reiškia ieškinį dėl Atsakovų žemės sklypo ribų nustatymo. Ieškovas yra parengęs sklypų (Kaimyninio ir Suformuoto) tarpusavio ribų nustatymo projektą (Priedas Nr. 15), pagal kurį nustačius sklypų tarpusavio ribą – būtų užtikrinti tiek Ieškovo, tiek Atsakovų interesai, sklypų plotai nesumažėtų ir būtų sukurtos galimybės racionaliai naudoti abu ginčo sklypus.

1.6.Kaimyninio sklypo ribos yra neteisėtos. Susiklosčiusi situacija kai Kaimyninio sklypo ribos buvo įregistruotos nepaisant to, kad kirto Ieškovui priklausančius statinius ir kelią, yra neteisėta. Tai yra pagrindas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir kadastrinių duomenų patvirtinimo, kuriuo Kaimyninis sklypas buvo suformuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT ir Ieškovo sudarytos Sutarties (sutartis dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo) 1 punkte yra nustatyta, kaip minėta, kad NŽT „<…> įsipareigoja užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės <…> žemės reformos projekto rengimo darbai, mokėtojams suprojektuojant žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,14 ha), esantį (duomenys neskelbtini), būtų atlikti Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 <…>, nustatyta tvarka“. Taigi Sutartimi NŽT expressis verbis įsipareigojo užtikrinti, kad Ieškovo sklypo formavimas atitiktų teisės aktus.

1.7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6 punkte yra išvardinti svarbiausi NŽT uždaviniai, inter alia: užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą (6.2. punktas), užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir atlikti jų priežiūrą (6.5. punktas), o 7 punkte: nustatyta, kad vykdydama jai pavestus uždavinius NŽT: tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus (7.10 punktas), atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (7.15 punktas), priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus (7.25 punktas), atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą (7.27 punktas), atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas (7.36 punktas).

1.8. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 67 punkte yra numatyta, kad žemėtvarkos skyrius tikrina parengtas kadastrines bylas ir tik gavus šios institucijos patvirtinimą, kadastrinių matavimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruojamas naujas daiktas. Kitaip tariant, būtent NŽT tenka pareiga sužiūrėti, ar parengtos kadastrinės žemės sklypų bylos yra tinkamos, tačiau šiuo atveju NŽT tokių veiksmų neatlikus – buvo pažeisti Ieškovo interesai ir sukurta situacija, kad Ieškovas įprasta tvarka negali įregistruoti Suformuoto sklypo. Priimdama sprendimą dėl Kaimyninio sklypo formavimo, NŽT negalėjo šio sklypo ribų nustatyti taip, kad jos kirstų Ieškovui priklausančius statinius. Nepaisant to, problema vis dar neišspręsta, todėl siekiant apginti Ieškovo interesus šioje byloje reiškiamas CK 4.45 straipsnyje numatytas ieškinys.

1.11. Ieškinyje yra aiškiai pagrįsta, kad Kaimyninio žemės sklypo ribos yra ydingos Suformuoto žemės sklypo atžvilgiu. Kaip jau minėta, Taisyklių 36 punkte yra nuostata, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu. Tokios taisyklės iš esmės nustatytos ir Metodikoje, kuri įtvirtina, kad formuojant sklypus turi būti užtikrinamas juose esančių statinių naudojimas. Atitinkamai paminėtos teisės normos ir faktinės aplinkybės pagrindžia tai, kad Ieškovas: (1) turi teisę išpirkti valstybę žemę be aukciono; (2) turi teisę, kad jo atžvilgiu būtų suformuotas tokio dydžio sklypas, kuris apimtų visus jam priklausančius statinius ir sukurtų galimybes šiuos statinius tinkamai naudoti; (3) šiuo metu Suformuotą žemės sklypą įregistruoti VĮ Registrų centras neįmanoma, nes Suformuoto žemės sklypo dalis ir Ieškovui priklausantys statiniai patenka į Kaimyninio žemės sklypo ribas. Nagrinėjant situaciją, taip pat yra akivaizdu, kad šios teisės Ieškovas negali įgyvendinti tik dėl susiklosčiusios situacijos neteisėtumo.

1.12. Šioje dalyje nurodyti argumentai pagrindžia, kad Kaimyninio sklypo ribos neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra neracionalios – eina per kelią, seną pastatą ir tvorą su pamatu, kurie priklauso ne šio sklypo bendrasavininkams, o kitiems asmenims arba net yra viešo naudojimo objektai. Tokia situacija pažeidžia teisėtus Ieškovo interesus ir lemia tęstinį bei visiškai neracionalų žemės naudojimą. Dėl šių priežasčių manytina, kad yra pagrindas atnaujinti terminą ginčyti aiškiai neteisėtą Kaimyninio sklypo suformavimą, kuris lėmė Ieškovo galimybės Suformuotą sklypą registruoti tinkamomis ribomis ribojimą.

1.13. Alternatyvus reikalavimas - dėl žemės sklypo ribų nustatymo. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi CK 4.45 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: a. pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; b. antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

2. Ieškovas S. S. parodė, kad paliko ieškinį. Parodė, kad nepamena kada ta tvora R. V. sklype pastatyta, ta tvora yra tinklinė be pamatų. Tvorą pastatė R. V. brolis M. V. Ta tvora dabar yra atsakovų sklype. Ūkinį pastatą statė V. senelis, jis stovėjo ant senelio žemės. Tame pastate saugomos malkos. Prie tvoros kažkada ėjo kelias, dabar tas kelias nenaudojamas. Jis gyvena name, namo pusė jam priklauso, kita dalis R. V. Tuo ūkiniu pastatu jis nesinaudoja, nes turi savo ūkinį pastatą, kuris yra jo sklype. Ta nauja tvora pastatyta daugiau nei 10 metų, jis prie tos tvoros statybos neprisidėjo, Jis neprieštarauja, kad ta tvora būtų perkelta nuo atsakovų sklypo, jam tvora nemaišo. Ar R. P. prieštaravo tvoros statybai, nežino.

2.1. Ieškovas S. S. atstovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Parodė, kad ieškovams priklauso atskiri butai name, (duomenys neskelbtini) 2015-07-09 formuojant sklypą buvo suformuota kadastrine byla, kur matininkas nurodė, kad riba eina per ieškovams priklausantį ūkinės paskirties pastatą 2016-07-13 NŽT sprendimu nutarė suformuoti ieškovams priklausantį sklypą pagal 2015 kadastrinių matavimų bylą. Ieškovų ir atsakovų sklypai persidengia. 2017 metais NŽT pateikė išvadą. Šiai dienai ieškovai negali įregistruoti sklypo dėl statinių esančių atsakovų sklype. 2014-05-02 NŽT sprendimas dėl atsakovams priklausančio sklypo suformavimo yra neteisėtas, nes atsakovų sklypo ribos kerta ieškovams priklausantį statinį. NŽT pažeidė nuostatus, būtent jai tenka pareiga sužiūrėti ar kadastrinių matavimų bylą yra parengta tinkamai. Ieškovams priklausanti tvora ir ūkinis pastatas yra namo priklausiniai ir jie priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise abiems ieškovams. S. S. priskirtas butas apie 1985 metus ir šie statiniai stovėjo, S. S. jų nestatė, bet tvorą statė R. V. senelis S. V., toje teritorijoje po karo gyveno S. giminė. Ūkinis pastatas iki 1990 metų nebuvo įregistruotas, ieškovai gyveno ūkiniu būdu ir nežinojo, kad ūkinį pastatą reikia įregistruoti. Ūkinio pastato paskirtis yra pagalbinė. Atsakovų sklypas neatitinka gamtinių natūralių ribų, t.y. su keliu. Ta tvora perstatyta ar statyta 2007-2008 metais buvo rekonstruota vietoje tinklinės tvoros, tvoros statybai nereikėjo jokio dokumento. Ūkinis pastatas nuo to laiko nebuvo rekonstruotas, bet buvo atremontuotas pačių ieškovų. Sutinka, kad apskundimo terminą yra praleidę.

3. Ieškovas R. V. parodė, kad palaiko ieškinio aplinkybes, prašo tenkinti ieškinį. Parodė, kad po karo (duomenys neskelbtini) kaime gyveno jo močiutė ir senelis. Namas yra iš dviejų butų, namą jis paveldėjo po tėvo, jis name negyvena, ten jo brolis M. V. nuo 1998 metų apsigyveno. Tas ūkinis pastatas ten yra nuo 1980 metų, anksčiau jis buvo garažas, o dabar malkinė., jį statė arba jo senelis arba tėvas. Šitas pastatas neregistruotas, nes anksčiau to nereikėjo. Jo brolis M. tvorą statė vietoje senos tvoros, tvora yra medinė nuo 2005-2007 metų. Ūkinis pastatas - malkinė pamatų neturi, jis skirtas ūkiniams daiktams, juo naudojasi jo brolis M..

4.Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovai turi teisę išsipirkti valstybinę žemę ir teisę, kad jų atžvilgiu būtų suformuotas tokio dydžio sklypas, kuris apimtų visus jam priklausančius statinius ir sukurtų galimybes šiuos statinius tinkamai naudoti, t.y. namų valdos ribos turi būti nustatytos atsižvelgiant į daiktų paskirtį ir galimybę juos eksploatuoti kaip vientisą namų valdą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Ieškovams buvo suformuotas 0,14 ha ploto žemės sklypas (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Vilniaus rajono savivaldybėje (toliau - Suformuotas žemės sklypas), tačiau šis sprendimas šiai dienai nėra įvykdytas, nes pagal kitą panašiu laikotarpiu priimtą NŽT sprendimą buvo suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kaimyninis žemės sklypas), o šių sklypų ribos susikerta tarpusavyje. Ieškovai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nebuvo informuoti apie Atsakovų formuojamo žemės sklypo procesus, nebuvo pakviesti į Kaimyninio žemės sklypo žymėjimą.

S. K. žemės sklypas neatitinka sklypų formavimo reikalavimo atsižvelgti į natūralius gamtinius kontūrus ir esamą statinių išdėstymą. Neužtikrinus Ieškovų teisės dalyvauti kaimyninio sklypo formavimo procese Ieškovų galimybės užkirsti jų teisių pažeidimus buvo apribotos. Ieškovų nuosavi pastatai neteisėtu NŽT sprendimu atsidūrė svetimame žemės sklype ir galiausiai Ieškovams buvo užkirstas kelias įsiregistruoti žemės sklypą, kuris apimtų visą jų nuo seno valdomą teritoriją su visais jiems dar nuo sovietmečio priklausančiais pastatais ir statiniais. Tinkamo viešojo administravimo principo neatitinkantys ir neteisėti NŽT veiksmai sukūrė situaciją, kuri peraugo į šį ginčą teisme. Esama situacija yra neatitinkanti teisės aktų ir yra neracionali, sudaro sąlygas naujoms konfliktinėms situacijoms kilti. Dėl Atsakovų konfliktiškumo ir kategoriškumo, ką buvo galima aiškiai suprasti iš jų paaiškinimų teismo posėdžiuose, Ieškovams nepavyko neteisminiais būdais bendradarbiaujant susitarti dėl sklypų ribų. Dėl šių priežasčių Ieškovai buvo priversti savo pažeistas teises ginti teisminiu keliu ir prašo teismo pagalbos. Ieškovų siūlomos ginčo užbaigimo išeitys galėtų užtikrinti abiejų ginčo šalių interesus, nes Atsakovai neprarastų nuosavybės teise valdomo žemės ploto, gautų kitos Ieškovų statiniais neužstatytos žemės, o tuo tarpu Ieškovai apsaugotų nuo seno egzistavusius ir po neteisėtų NŽT sprendimų svetimame sklype atsiradusius statinius nuo jų sugriuvimo. Tuo pačiu, Ieškovai galėtų įgyvendinti savo teisę į valstybinės žemės išpirkimą, kuri kol kas paneiginėjama, užsitikrintų visos vientisos namų valdos naudojimą. Ieškinio patenkinimas išspręstų visus kitus ateityje galimus ginčus dėl statinių nukėlimo, servitutų ar nuomos teisių nustatymo, žalos atlyginimo ir t.t. ir atkurtų teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tuo tarpu ieškinio atmetimas šios problemos sprendimą ir sklypo suformavimą užšaldytų neapibrėžtam laikui bei keltų tolimesnius ginčus, konfliktus ir teisinį neapibrėžtumą, kai vienas sklypas suformuotas, o kito suformuoti negalima.

Dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą dėl sklypo suformavimo ir kadastrinių duomenų patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260, 3 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 36 punktas nustato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau - Metodika), 17 punkte pagrindžiama, kad formuojant sklypus - turi būti užtikrinamas jame esančių statinių naudojimas nustatant servitutus arba sudarant nuomos sutartis. Metodikos 22 punktas nustato, kad grąžinamų natūra žemės sklypų ribos turi būti racionalios, priderintos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, Metodikos 46 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais.

2014 m. lapkričio 24 d. buvo gautas NŽT raštas (ieškinio priedas Nr. 4), kuriuo Ieškovai buvo informuoti apie tai, kad remiantis NŽT vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Ieškovams yra suprojektuotas 0,14 ha ploto žemės sklypas (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Vilniaus rajono savivaldybėje. Taip pat Ieškovai buvo informuoti, kad jie privalo atvykti pasirašyti Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį. 2014 m. lapkričio 17 d. Ieškovai ir NŽT pasirašė minėtąją sutartį (ieškinio priedas Nr. 5). Sklypo formavimo procesas vyko sklandžiai iki tol, kol paskutiniame etape registruojant sklypą ir nuosavybės teises į jį paaiškėjo, kad jau yra suformuotas ir įregistruotas Kaimyninis sklypas, kurio ribos persidengia su Ieškovams formuojamu žemės sklypu, tačiau į kurio formavimą Ieškovai nebuvo kviesti i įtraukti. UAB „Geokada" matininko I. V. 2016 m. gegužės 17 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad Kaimyninio žemės sklypo riba po kadastrinių matavimų suformuota neatsižvelgiant į natūralius situacijos kontūrus: kelią, seną pastatą, tvorą su pamatu; minėto sklypo riba eina per matuojamame sklype esantį pastatą, taip pat riba suformuota už kapitalinės tvoros, kur žeme naudojasi kiti asmenys.

Byloje esantys duomenys leidžia teismui patikimai nustatyti, kad tvora ir senasis ūkinis pastatas stovėjo dar sovietmečiu ir pastatyti buvo maždaug 1960-1970 metų laikotarpiu. Ieškovai (ar jų giminaičiai/teisių perleidėjai) valdė ir tebevaldo visą teritoriją, kuri šiai dienai yra apjuosta ginčo tvora. 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad 2008 arba 2009 metais vasaros laikotarpiu vykdė tvoros rekonstrukcijos darbus, kad po šių darbų iškilo betoninio pamato tvora su mediniais atitvarais (mediena apkalta tvora) (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min.). A. M. tvoros pastatymo vietą apibūdino, kad tvora buvo statoma prie R. namo, pagal kelią, prie garažo (garso įrašo 9 min.); vykdant darbus matė senosios tvoros likučius (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 13 min.). Liudytojas paaiškino, kad kaimyninio sklypo savininkai buvo išsakę abstrakčius priekaištus dėl vykdomų darbų, tačiau Atsakovai patys negalėjo pasakyti, kur yra Kaimyninio sklypo riba ir, ar statybos darbai atliekami svetimoje žemėje: „S. [S.] atėjo ir prie manęs M. [M. V.] sako, M., nedaryk, nes nežinom kur kas; [S. S.] pasakė, kad geodezija padaryta tik nežinom, kur ribos“. Teisėjai paklausus, ar kaimynai rodė kokius nors brėžinius, kad tai svetima žemė, kad čia statyti nereikia, liudytojas atsakė, kad „nieko nerodė" (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 10-19 min.). Paklaustas, ar matė kokius nors kito sklypo kuoliukus ar riboženklius, liudytojas atsakė, kad riboženklių nematė (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 16-19 min). A. M. posėdžio metu paaiškino, kad tvorą statė tvirtai įsitikinę, kad ji statoma teisėtai ir jokių žinių ar dokumentų apie tariamą darbų neteisėtumą nebuvo. Paklaustas, ar būtumėte statę tvorą, jei žinotumėte, kad tvora statoma neteisėtai, atsakė: „Nu, tai aišku, kad ne“ (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min). Atsakovas R. P., paklaustas, ar pastabas tvoros darbams davė remiantis armatūriniais pažymėjimais, nurodė, kad „kai varė armatūras [kai pastatė riboženklius], mes jau pamiršome kurioje vietoje jos buvo; dokumentai buvo pamesti“ (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 37 min.). Vadinasi, Atsakovai savo pretenzijų nepagrindė, nes jokie brėžiniai, atlikti matavimai ar kiti dokumentai nebuvo pateikti, o riboženklių taip pat nebuvo. NŽT atstovei uždavus klausimą, ar tvora pasislinko į Ieškovų žemės sklypo pusę, A. M. nurodė, kad „taip“ (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 24 min.). Dėl ūkinio pastato liudytojas A. M. nurodė, kad tvora buvo suformuota aplink garažą siekiant aptverti Ieškovams priklausančius daiktus: „prie namo sklypo buvo jų senas garažas, ten dar moskvičius stovėjo tam garaže; jis dar senelių pastatytas; nuo to garažo pririšimas buvo tvoros„anksčiau jis [garažas] buvo lauke iškilęs, tai M. jį [garažą] aptvėrė, dabar jis [M.] gali nuo tvoros iš lauko pusės prieiti". Teisėjai pasitikslinus, kam priklausė tas garažas, A. M. nurodė, kad „M. V. tėvui, seneliui“ (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 24-27 min.). Ieškovas R. V. teismo posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 10 d., nurodė, kad šis pastatas stovi bent 48 metus, t.y. tiek kiek gyvena, tiek pamena šį pastatą. A. M. nurodė, kad V. šeima visais laikais naudojosi ginčo teritorija (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min.). Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas R. P. paaiškinęs, kad tiek dabar, tiek seniau Ieškovai naudojosi Suformuotu žemės sklypu: „taip, kur aptverta tvora, šienauja ir viskas; sovietmečiu naudojosi, sodas buvo, kelios obelys“ (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 53 min.).

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teritorinis registratorius atsisako įrašyti Suformuoto sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes Suformuoto sklypo ribos kertasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Kaimyninio sklypo ribomis. NŽT teritorinis skyrius 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodo: „<...> matyti, kad į Kaimyninį žemės sklypą šiaurinėje pusėje įsiterpia medinio pastato 2 kv. m ploto dalis, taip pat medinė tvora su pamatu“.

Ieškovai nurodo, kad Kaimyninis sklypas buvo suformuotas pažeidžiant teisės aktus, t.y. priimdama sprendimą dėl Kaimyninio sklypo formavimo, NŽT negalėjo šio sklypo ribų nustatyti taip, kad jos kirstų Ieškovams priklausančius statinius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ieškovams priklausanti tvora ir ūkinis pastatas po NŽT sprendimo suformuoti Kaimyninio žemės sklypą atsidūrė svetimame žemės sklype. Vertintina, kad Kaimyninio sklypo ribos buvo įregistruotos nepaisant natūralių-gamtinių ribų ir esamo statinių išdėstymo, dėl ko Ieškovams priklausantys statiniai atsidūrė svetimame žemės sklype. Suformuotas sklypas privalo apimti visus Ieškovams priklausančius statinius, nes priešingu atveju jo ribos būtų neteisingos ir neracionalios, pažeistų Ieškovų teisę eksploatuoti nekilnojamąjį turtą kaip vientisą namų valdą. Susiklosčiusi situacija, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ir nurodytos teismų praktikos bei pažeidžia Ieškovų teisę į žemės išpirkimą. Šiuo metu Suformuotą žemės sklypą įregistruoti VĮ Registrų centre neįmanoma, nes Suformuoto žemės sklypo dalis ir Ieškovams priklausantys statiniai patenka į Kaimyninio žemės sklypo ribas. Nagrinėjant situaciją, taip pat yra akivaizdu, kad šios teisės Ieškovai negali įgyvendinti tik dėl susiklosčiusios situacijos neteisėtumo ir neteisėtų NŽT veiksmų. Konstatuotina, kad yra pagrindas naikinti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir kadastrinių duomenų patvirtinimo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, Ieškovai turi teisę dalyvauti kaimyninio žemės sklypo žymėjime, reikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų. Šios Ieškovų teisės dėl neteisėtų NŽT veiksmų buvo pažeistos ir šiai dienai neteisėta situacija peraugo į kitą ginčą, sprendžiamą šioje byloje. Akivaizdu, jog, jei kaimyninio sklypo savininkų teisės būtų gerbiamos ir užtikrinamos, tai Ieškovai būtų galėję dar pradiniame sklypo formavimo etape pareikšti pastabas dėl Kaimyninio sklypo ribų, būtų gynę savo pagrįstą interesą, kad šiai dienai Ieškovams priklausantys statiniai nebūtų atsidūrę svetimame žemės sklype.

Darytina išvada, kad NŽT, vykdydama jai pavestas funkcijas (formuodama Atsakovams žemės sklypą bei priimdama 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą), ignoravo elementariausius ir akivaizdžius teisėtumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimus. 2014 metais NŽT priėmė sprendimą suformuoti žemės sklypą, remdamasi 2007 m. atliktais matavimai net nepatikrinusi faktinių aplinkybių neatsižvelgdama į esamą statinių išsidėstymą. Byloje nustatyta, kad tvora buvo rekonstruota 2008 metais, t.y. NŽT sprendimas priimtas remiantis pasenusiais, neaktualiais ir neteisingais duomenimis. Be to, NŽT atsiliepime nurodoma: „Iš M. V. paaiškinimo, pateikto surašant jam anksčiau minėtą administracinio akto protokolą, darytina prielaida, kad matininkas ženklinimo metu tokių statinių nematė, nes anot M. V., jie buvo sunykę, supuvę“. Šią M. V. nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. M., kuris paaiškino, kad, kai 2008 metais statė tvorą, dar matė senosios tvoros likučius. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, kad statiniai buvo apnykę, apipuvę patvirtina, kad statiniai egzistavo tuo metu, kai 2007 metais buvo atliekamas Kaimyninio sklypo ženklinimas. Nėra svarbu kokios būklės ir nusidėvėjimo statiniai buvo tuo metu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jie tuo metu buvo žemės sklype ir matininkas ženklinimo metu jos turėjo užfiksuoti. Nagrinėjamu atveju, tarp Ieškovų ir Atsakovų yra susiklosčiusi situacija, kuomet Atsakovams priskirta žemės ploto dalis, kuri niekada nebuvo faktiškai Atsakovų valdoma ir ją valdė Ieškovai. Tai reiškia, kad NŽT formuodama žemės sklypus neatsižvelgė į faktiškai iki žemės sklypo suformavimo Atsakovų valdomą valstybinės žemės plotą ir priskyrė Atsakovams daugiau žemės ploto Ieškovams naudojamo žemės ploto sąskaita.

Ieškovai yra praleidę terminą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kaimyninio sklypo suformavimo ir kadastrinių duomenų patvirtinimo apskųsti, todėl prašo šį terminą atnaujinti.

Ieškovai ėmėsi priemonių savo teisėms ginti nuo pat sužinojimo, kad Kaimyninio sklypo sprendiniai trukdo Suformuotą sklypą įregistruoti racionaliomis ir teisės aktus atitinkančiomis ribomis. Iš pradžių situaciją bandė tvarkyti Suformuoto sklypo kadastrinius matavimus rengęs matininkas, o vėliau kelis kartus kreiptasi į NŽT prašant imtis veiksmų situacijos teisėtumui atkurti, o NŽT veiksmai taip pat apskųsti 2019 m. kovo 15 d. iškeltoje administracinėje byloje Nr. el3-418-426/2022. Ieškovai siekia racionalaus abiejų žemės sklypų ribų nustatymo ir nuosavybės teisių į juos įregistravo, t. y. taip, kad jos nekirstų statinių ir užtikrintų galimybę naudotis nuosavybe. Tuo pačiu yra siekiama iš esmės išspręsti kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus, nesukuriant prielaidų naujoms konfliktinėms situacijoms kilti ateityje.

Formalios priežastys kaip termino suėjimas (praleidimas) negali lemti neteisėtos situacijos įsiteisėjimo. Nagrinėjamoje situacija galimybė panaikinti skundžiamą NŽT teritorinio skyriaus sprendimą yra ribojama administracinio akto apskundimo termino praleidimu, tačiau iš bylos faktinių duomenų matyti, kad susiklosčiusi situacija yra neteisėta viešosios teisės prasmei, t.y. pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, o taip pat yra pažeidžiamos Ieškovų subjektinės teisės į nuosavybę, nes Ieškovai dėl neteisėto įsiteisėjusio NŽT sprendimo netenka galimybės įsiregistruoti nuosavybės teises į Suformuotą žemės sklypą. Aukščiau nurodyti argumentai grindžia aiškų tokio administracinio sprendimo neteisėtumą ir jo neigiamą įtaką nuosavybės teisių užtikrinimui ir pusiausvyrai. Tokia susidariusi neteisėta situacija yra neracionali ir užprogramuoja naujas konfliktines situacijas ateityje (pavyzdžiui, naujus teisminius procesus dėl servituto ar nuomos teisių nustatymo, statinių nugriovimo ar nukėlimo, dėl žalos atlyginimo ir kt.). Teisingumo principo neatitiktų situacija, kuomet, esant teisės į nuosavybę pažeidimui, būtų atsisakoma ginti pažeistą teisę, vadovaujantis vien tuo motyvu, kad terminas pažeistai teisei apginti yra praleistas. Vadinasi, siekiant apsaugoti vieną svarbiausių žmogaus teisių į nuosavybę, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą apskųsti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą. Dėl šios priežasties praleistas skundžiamo administracinio akto terminas turi būti atnaujinamas, o skundžiamas sprendimas, suformavęs Kaimyninio sklypo ribas, privalo būti panaikintas kaip esantis neteisėtas ir sąlygojantis ginčo sklypų ribų neaiškumą bei neteisėtumą.

Dėl alternatyvaus reikalavimo nustatyti Ieškovams 2016 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirto suformuoto sklypo ribas pagal UAB „Žemės plėtra“ matininko parengtą planą. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: „CK 4.45 straipsnis yra Civilinio kodekso ketvirtosios knygos, reglamentuojančios daiktinę teisę, dalyje, įtvirtinančioje nuosavybės teisės bendrąsias nuostatas, o nurodytas straipsnis yra dėl savininkų ginčo sprendimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši norma paprastai taikoma, kai ginčas dėl žemės sklypo ribos siejamas su žemės sklypo savininko teisių ginčijimu, pažeidimu ar gynimu. Tačiau tai nepaneigia galimybės šioje normoje esančių nuostatų taikyti nagrinėjant ginčus dėl žemės sklypo ribos, kilusius ne tarp savininkų, kai yra priimti viešojo administravimo subjektų sprendimai, patvirtinti žemėtvarkos projektai, teritorinio planavimo dokumentai, pagal kuriuos riba nėra aiškiai nustatyta ir dėl to kyla ginčas. CK 4.45 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo, todėl šios nuostatos gali būti taikomos sprendžiant ginčus teisme tarp žemės naudotojų. Žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas ir neturi būti aiškinamas kaip žemės sklypo formavimas ar suteiktos kompetencijos viršijimas. Jeigu kilusio teisme ginčo esmė - ginčas dėl žemės sklypo ribų, tai CK 4.45 straipsnyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kur turi būti sklypo riba ir kokia jos konfigūracija“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2009). Remiantis kasacinio teismo praktika, pripažintina Ieškovų teisė reikšti ieškinį CK 4.45 straipsnio pagrindu. Papildomai, pati NŽT 2018 m. lapkričio 13 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 11) pasiūlė žemės ribų neaiškumą spręsti teisme reiškiant ieškinį CK 4.45 straipsnio pagrindu.

Konstatuotina, kad nesutikdami su faktiškai per ilgus metus nusistovėjusiomis ribomis, Atsakovai tik siekia nesąžiningai pasinaudoti susiklosčiusia situacija, jog Kaimyninis sklypas buvo įregistruotas pirmiau. Tokia Atsakovų pozicija yra vertintina kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas teisėmis (CK 1.137 straipsnis). Dar daugiau, teismo posėdžių metu Atsakovai nurodė, kad jie ieškiniui prieštarauja tik tam, kad prieštarauti, bet ne todėl, kad ieškinio reikalavimai atsakovams būtų nenaudingi finansiškai ar kaip nors pažeistų jų teises (2021 gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 50 min.). Atsakovų atstovei paklausus, tai norite pasakyti, kad tik dėl ambicijų dabar negalite taikiu būdu pakoreguoti [ribos], R. P. atsakė: „taip, principo reikalas dabar“ (2021 gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 47 min.); teismui dar papildomai pasiūlius susėsti ir pasirašyti taikos sutartį, R. P. atkirto, kad „jokios taikos nebus“ (2021 gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 58 min.). Atsakovė S. S. nurodė, kad tvora, kuri pastatyta ant Atsakovų žemės nepažeidžia Atsakovų interesų (2021 gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 1 min.). Tačiau atsakovė atsisakė taikiai spręsti problemą, racionalizuoti ribą taip, kad sklypo ribos eitų palei tvorą ir faktinį naudojimą, motyvuodama tariama moraline žala (1 val. 10 min.), kas išvis nėra jokiu teisiniu argumentu šiame ginče. Vertintina, kad Atsakovų pozicija yra nesąžininga, jie piktnaudžiaujama tuo, kad pirmiau įsiregistravo nuosavybės teises. Atsakovai neslepia, kad iš esmės dėl asmeninių ambicijų ir konfliktiškų santykių tik siekia bausti Ieškovus, o atsisakymas ieškoti abiem pusėms naudingų išeičių yra nubaudimo priemonė. Atsakovas R. P. paaiškinimų metu nurodė, kad žemės sklypo plano, kurio ribas Ieškovai šioje byloje prašo patvirtinti, bylos nagrinėjimo iš esmės etape net nematė. Ieškovo R. V. atstovui ketinant pademonstruoti žemės sklypo planą, atsakovas R. P. iškart pasakė, kad jis neketina keisti jokių ribų ir į kompromisus eiti neketina bei deklaratyviai nurodė, kad ribų pakeitimas pažeistų atsakovo teises, tačiau R. P. nesugebėjo paaiškinti kaip konkrečiai teisės būtų pažeistos patenkinus ieškinio reikalavimą. Ieškovo atstovui pasitikslinus, ar tokia pozicija motyvuojama konfliktiniais Ieškovų ir Atsakovų santykiais, R. P. nurodė "gali būti ir taip“.

Antrąją CK 4.45 straipsnio 1 dalies sąlygą dėl ribų neaiškumų patvirtina aplinkybės, kad sklypo ribos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Ieškovams priklausantys ūkinis pastatas, tvora po Kaimyninio sklypo suformavimo atsidūrė svetimame sklype. Taip pat, pagal byloje esantį VĮ Registrų centro 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Suformuotas žemės sklypas ir Kaimyninis žemės sklypas tarpusavyje „persidengia", kai tuo tarpu NŽT sprendimai (2014 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kiekvieno iš šių sklypų suformavimo yra galiojantys ir taikytini individualūs teisės aktai. Pažymime, kad NŽT informaciniai pranešimai (ieškinio priedas Nr. 11), kuriuose nurodoma, jog Kaimyninio žemės sklypo planas parengtas teisingai nepanaikina NŽT sprendimo kaip individualaus teisės akto galiojimo, nes individualūs teisės aktai yra naikinami teisės aktų nustatyta tvarka, o ne kanceliarinio pobūdžio pranešimais apie vieno akto teisingumą, o kito neteisingumą. VĮ Registrų centras sprendime schematiškai pavaizdavo, kad Suformuoto žemės sklypo ribos kerta Kaimyninio sklypo ribas (pietinėje sklypo dalyje apie 3,04 m, o rytinėje sklypo dalyje apie 1,3 m). Ribų neaiškumą taip pat patvirtinta byloje esantys UAB „Geokada" matininko I. V. 2016 m. gegužės 17 d. aiškinamasis raštas, kuriame yra nurodyta, kad Kaimyninio žemės sklypo riba eina per kelią, seną pastatą ir tvorą su pamatu; 2017 m. rugpjūčio 25 d. NŽT patikrinimo akte užfiksuota, kad ūkinis pastatas ir tvora patenka į Kaimyninio sklypo ribas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Suformuoto sklypo ir Kaimyninio sklypo ribos yra neaiškios. Svarbu tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Registrų centras nėra teismas ir neturi kompetencijos nuspręsti dėl to, kuris NŽT sprendimas yra teisingesnis. Registrų centro atsakymą reikia suprasti kaip dokumentą, kuriame yra atkreipiamas dėmesys į NŽT sukurtą problemą - jog sklypų ribos tarpusavy konkuruoja (persidengia), tačiau Registrų centrui nesuteikta kompetencija vertinti, kuris iš šių administracinių aktų yra teisingesnis. Pagrindo suteikti išskirtinę reikšmę Kaimyninio sklypo registracijai nėra, ypač atsižvelgiant į tai, kad abu NŽT sprendimai dėl kiekvieno žemės sklypo suformavimo galioja. Abiejų sklypų formavimo vyko tuo pačiu metu, o Kaimyninis sklypas tik atsitiktinai buvo įregistruotas pirmiau. Esant byloje pagrįstų duomenų, kad įregistruoto Kaimyninio žemės sklypo ribos neatitinka istoriškai susiklosčiusių ribų, spręstina, kad Kaimyninio sklypo ribos turėtų būti pertvarkytos. Pertvarkius Kaimyninio žemės sklypo ribas išsispręstų susidariusi ydinga situacija, kai Suformuotas žemės sklypas negali būti įregistruotas faktiškai susiklosčiusiomis ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis ribomis, kurios apimtų visus Ieškovams priklausančius statinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio (nebent egzistuoja sklypo ploto patikslinimo galimybė pagal Kadastro nuostatų 21 punktą šios normos nustatytomis sąlygomis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas - žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

Ieškovai į bylą yra pateikę UAB „Žemės plėtra" 2019 m. gruodžio 9 d. parengtą planą (Ieškinio priedas Nr. 15), kuriame išsprendžia sklypų formavimo procese susidariusią neteisėtą ir neracionalią situaciją, t.y. Ieškovai prašo bendrą sklypų ribą nustatyti pagal UAB „Žemės plėtra" 2019 m. gruodžio 9 d. parengtą planą. Nustačius sklypų ribą pagal UAB „ žemės plėtra" planą - sklypų ribos būtų racionalios ir teisėtos, Atsakovai nepatirtų jokių nuostolių, nes jų sklypo plotas nesumažėtų, taip pat Atsakovai įgytų kitą žemės sklypo plotą, kuris nėra užstatytas svetimais statiniais ir galėtų šį plotą racionaliai naudoti savo poreikių tenkinimui. Tuo tarpu Ieškovams būtų sukurtos prielaidos formuoti tokį sklypą, kurio ribos apimtų visus jiems priklausančius statinius. Tokiu būdu nustačius ribą - būtų užtikrinta Atsakovų ir Ieškovų interesų pusiausvyra bei atkurtas sklypų ribų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Atsakovai pastabų planui nepateikė, nenurodė, kaip šis planas hipotetiškai galėtų sukelti jiems turtinius praradimus ar teisių pažeidimus - Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko iš esmės tik dėl savo kategoriškos pozicijos ir nenoro ieškoti sutarimo. Šiame kontekste svarbi ir NŽT pozicija, nes Lietuvos Respublika yra Kaimyninio žemės sklypo bendrasavininkė. Ieškovo R. V. atstovui paklausus, ar ribos pakeitimas pagal siūlomą Planą būtų neracionalus ir pažeistų valstybės teises, į ką NŽT atstovė atsakė, kad „valstybės teisių nepažeistų“ (2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 36 min.). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas tenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl Ieškovams 2016 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirto suformuoto sklypo ribų nustatymo pagal UAB „Žemės plėtra" matininko parengtą planą. Apibendrinant visus išdėstytus argumentus, pareikštu ieškiniu Ieškovai siekia, kad būtų sukurta situacija leidžianti įregistruoti jiems priskirtą Suformuotą sklypą tokiomis ribomis, kurios atitiktų tiek Ieškovų, tiek Atsakovų interesus, o taip pat būtų racionalios ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Suformuoto sklypo ribos suformuotos neatsižvelgiant į natūralius (gamtinius) situacijos kontūrus ir esamą statinių išsidėstymą (kelią, ūkinį pastatą, tvorą). Šis teisės aktų pažeidimas lėmė, kad Ieškovų statiniai pateko į svetimą žemės sklypą. Nustačius sklypų ribą pagal planą - sklypų ribos būtų racionalios ir teisėtos, Atsakovai nepatirtų jokių turtinių praradimų, nes jų sklypo plotas nesumažėtų, o Ieškovams būtų sukurtos prielaidos formuoti tokį sklypą, kurio ribos apimtų visus jiems priklausančius statinius. Tokiu būdu nustačius ribą - būtų pasiekta keletas tikslų (1) atkurtas sklypų ribų atitikimas teisės aktų reikalavimams, (2) pašalinta galiojančių NŽT sprendimų dėl sklypų suformavimo kolizija, (3) būtų užtikrinta Ieškovų teisė į žemės sklypo išpirkimą (teisė į nuosavybę), (4) iš esmės išspręsta vis gilėjanti konfliktinė situacija, išvengta naujų ieškinių dėl pastatų nukėlimo, servituto suteikimo ar pan., ir užtikrinta Atsakovų ir Ieškovų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

5.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, R. V. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), S. S. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtam gyvenamajam namui eksploatuoti yra suformuotas 0,1400 ha ploto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono, Marijampolio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-09-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono, Marijampolio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau - 2014 m. žemėtvarkos projektas), ieškovams suprojektuotas 0,1400 ha ploto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti.

5.1. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovams L. P., I. M., J. M., S. P., J. P., R. P., I. P., J. P., S. S., D. F., D. F. ir taip pat Lietuvos Respublikai daline nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,8935 žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais pastatas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-lauko virtuvė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Aukščiau minėti atsakovai fiziniai asmenys nuosavybės teise priklauso turi butus gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paminėtus aukščiau priklausinius.

5.2.Žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas Vilniaus rajono, Marijampolio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Marijampolio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau - 2011 m. žemėtvarkos projektas).

5.3.Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas 2014-05-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suformavo ir patvirtino žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis pagal UAB Atspindys parengtą 2007-01-10 žemės sklypo planą bei parengtą kadastro duomenų bylą. Šis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

5.4.UAB „Geokada“ matininkas I. V., atlikęs žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2015-07-09 parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią 2016-06-08 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui.

5.5.Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2016-07-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, Marijampolio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (valstybinės žemės sklypo suformavimo), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau - Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 1 punktu suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geokada“ matininko I. V. parengtą 2015-07-09 žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji Sprendimo Nr. 2019 dalis. Sprendimo Nr. 2019 2 punktu nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti Sprendimo Nr. 2019 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.

5.6.Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje 2016-08-03 gautas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-07-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą“ (toliau - Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo nuspręsta atsisakyti įrašyti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) grindžiamas tuo, jog pažymėdamas žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje pagal žemės sklypo plane pateiktas riboženkliais paženklintų ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nustatė, kad šio žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas.

5.7.UAB „Geokada“ matininkas I. V. 2017-04-11 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo. Atsižvelgdamas į tai, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius parengė 2017-09-05 išvadąNr. (duomenys neskelbtini) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ (toliau - Išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria konstatavo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas teisingai, o žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas - neteisingai.

5.8.Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas advokato Lauryno Didžiulio, atstovaujančio ieškovams, 2018-11-02 prašymas, kuriuo, be kita ko, prašyta nurodyti, ar Nacionalinė žemės tarnyba imsis veiksmų, kad Pareiškėjo „<...> naudai formuojamas sklypas būtų suformuotas taip, kad nekirstų kadastre įregistruotų sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų <...>“. Atsakydama į šį prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba 2018-11-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ (toliau - Raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė šiame atsiliepime pirmiau išdėstytą informaciją bei paaiškino, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas ankstesniame 2011 m. žemėtvarkos projekte, ir kad šis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinta, jog ženklinant žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), negali būti keičiamos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos; taip pat nurodyta, kad iš 2018-11-02 prašymo neaišku, kuo remiantis teigiama, jog pažeistos ar suvaržytos ieškovų teisės, kadangi nepateikta dokumentų ar kitos informacijos apie jam nuosavybės teise priklausančius statinius (pastatus, tvorą), kurie galimai patenka į kitiems asmenims priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovų atstovas taip pat buvo informuotas, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų žemės sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai

valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

5.9.Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas advokato L. Didžiulio, atstovaujančio Pareiškėjui, 2019-01-18 prašymas, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prašyta „<...> Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams pareikšti ieškinį CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalaujant pakeisti šio sklypo ribas taip, kad jos nekirstų kelio ir R. V. <...> priklausančių statinių bei leistų suformuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekte numatytą sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko I. V. parengtą 2015-07-09 žemės sklypo planą.“ Atsakydama į šį prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba 2019-02-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ (toliau - Raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), be kita ko, nurodė, kad 2011 m. žemėtvarkos projekto, kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sprendiniai bei šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti duomenys nėra nuginčyti; taip pat neginčijami ir Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies pardavimo bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Pareiškėjo atstovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad 2019-01-18 prašyme nurodyti nesudėtingi statiniai (statinys, tvora), kuriems registravimas Nekilnojamojo turto registre nebūtinas, yra pastatyti teisėtai, ir kad paminėti statiniai nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui bei yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo inicijuoti 2011 m. žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu bei atkreiptas dėmesys į tai, kad, jeigu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius statinius (pastatą ir tvorą), ir esant poreikiui, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris užtikrintų viešpataujančiųjų daiktų (minėtų statinių) tinkamą naudojimą.

Informuojame, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-2822-426/2019 nagrinėjamas pareiškėjo R. V. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019-02-20 rašto Nr. (duomenys neskelbtini). Byla šiuo metu yra sustabdyta.

5.10.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5.11.Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta, kad statinys - tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalį statinio paskirtis - tai viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

5.12.Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktu, į Nekilnojamojo turto kadastrą, be kita ko, įrašomi statinių kadastro duomenys - statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis.

5.13.Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

5.14.Teismų praktikoje pabrėžiama, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato statinį, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi statiniai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 18-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018).

5.15.Įvertinęs pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje Nr. eA-1357-520/2018 konstatavo, jog teisės aktų normos imperatyviai nustato, kad statinys (kuriam eksploatuoti formuojamas ir išnuomojamas ar parduodamas valstybinės žemės sklypas) turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre ir kad jokie teisės aktai nesuteikia teisių Nacionalinei žemės tarnybai pripažinti asmens nuosavybės teisę į statinį, nustatyti statinio kadastro duomenis ir pan.

5.16.Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 12.1 ir 34.1 papunkčius asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, be kita ko, privalo pateikti prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą (jo dalį), o šiame prašyme turi būti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti ar išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), 102 punkte nustatyta, kad įrašydami nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo padaliniai kiekvienam nekilnojamajam daiktui suteikia identifikavimo kodą; statiniui (pastatams ir inžineriniams statiniams, iš jų ir nebaigtiems statyti) suteikiamas unikalus statinio numeris iš dvylikos skaitmeninių simbolių - „XXXX-XXXX-XXXX“, nekintantis visą statinio egzistavimo laiką (Nuostatų 102.2 papunktis).

5.18.Nuostatų 20 punkte nustatyta, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Nagrinėjamu atveju ši taisyklė nebuvo pažeista, kadangi žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekerta, o iš šios bylos medžiagos matyti, jog kiti statiniai, kurie, nuosavybės teise priklauso R. V., nėra suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad taip pat nėra pagrindo teigti, jog su minėtu žemės sklypu besiribojančio anksčiau suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka teisės aktų reikalavimų.

5.19.Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2017-08-02 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą bei surašė 2017-08-07 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad M. V. (ieškovo R. V. brolis) yra savavališkai užėmęs ir naudoja dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto, t. y. į pietus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatęs tvorą bei medinį statinį

(ūkinį pastatą), kurie įsiterpia į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje šio žemės sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, už savavališką žemės užėmimą bei naudojimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, 2017-10-10 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su

administraciniu nurodymu. Paminėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. 2017-10-23 sumokėjo administraciniame nurodyme nustatytą 150 Eur baudą.

5.20.Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo metu M. V. teiktame paaiškinime nurodė, kad medinę tvorą su pamatu bei medinį statinį naujai statė apie 2013 m. M. V. taip pat minėtame paaiškinime nurodė, kad jam žinoma, kad tvora ir medinis statinys pastatyti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Ši aplinkybė svarbi ir tuo aspektu, kad rengiant 2007-01-10 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą nėra pavaizduoti jokie ieškovams nuosavybės teise priklausę įsiterpę statiniai, nes jie buvo pastatyti apie 2013 metus.Šios nurodytos aplinkybės bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai statytojo teisės įgyvendinimui (t. y. valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame statomas statinys) leidžia pagrįstai abejoti, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkantys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai yra pastatyti teisėtai bei turėtų būti laikomi nuosavybės teisės objektu.

5.21.Teismų praktikoje įtvirtina nuostata, kad statinio atkūrimas ar naujo pastatymas šiame kontekste reikštų naują statybą, o tai neatitinka teisinio reguliavimo dėl tinkamo namų valdos suformavimo ir privatizavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1369-858/2017). Darytina išvada, kad 2013 metų bet koks statinio atstatymas neturint žemės sklypo nuosavybės teisės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statybai reikštų vienareikšmiškai kaip savavališkai pastatytus statinius, pastatytus neturint statybą leidžiančio dokumento. Duomenų, kad ieškovai būtų gavę valstybinės žemės patikėtinio sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, šioje byloje ieškovai nepateikė ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba tokių duomenų taip pat neturi.

5.22.Ieškovai grindžia ieškinį aplinkybe, kad žemės sklypo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta savavališkai pastatytas tvora.Įvertinus UAB Atspindys parengto 2007-01-10 žemės sklypo(projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano sprendinius, matyti, kad riba tarp posūkio taškų Nr. 3-7 kerta tvorą. Bet ji pastatyta savavališkai.Svarbu paminėti, kad teisinis reglamentavimas leidžia formuoti sklypus net jeigu sklypo ribos ir kirstu inžinerinius statinius.

5.23.Žemės sklypo suformavimo metu ir tvoros statymo metu pagal 2013-2014 m. buvusį reglamentavimą tvoros yra priskirtinos kitiems inžineriniams statiniams. Tokia paskirtis atitinka ir Statybos techninio reglamento STR1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr.289 (2009 m. 04-02 ir vėlesnės redakcijos) (toliau - ir Statybos techninis reglamentas) 13 punktą, numatantį, kad inžineriniams statiniams taip pat priskiriami ir tvoros (analogiškos nuostatos įtvirtintos galiojančiame Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte).

5.24.Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad tvora yra inžinerinis statinys spręstina, jog Kadastro nuostatų 20 punkte įtvirtintas draudimas formuoti žemės sklypą taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, yra netaikytinas, nes tvora kaip inžinerinis statinys patenka į Kadastro nuostatų 20 punkte nurodytą taikymo išimtį. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad šiuo aspektu buvo pažeistas Kadastro nuostatų 20 punktas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1369-858/2017).

5.26.Dėl termino atnaujinimo. Ieškovai prašo atnaujinti administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui-Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014-05-02 sprendimui Nr. 48SK-(14.48.11 l.)-1460-nuginčyti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-02-25 nutartyje Nr. 3K-3-134/2008 konstatuota, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010,2011-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

5.26.1.Reikėtų pažymėti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Teismas taip pat įtvirtino nuostatą, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Ieškovai apie ginčo sklypo ribas turėjo žinoti, kai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius parengė 2017-09-05 Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatavo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas teisingai, o žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas - neteisingai.Ieškovo R. V. įgaliotas asmuo G. V. 2018-01-30 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui prašymą parduoti namų valdą pagal matininko I. V. parengtą 2015-07-09 žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) planą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat 2018- 05-30 pateikė prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašė peržiūrėti 2017-09-05 Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumą. Ieškovui buvo pateikti neigiami atsakymai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2018-03-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad jie sukuria teisines pasekmes atsakovams, nėra nuginčyti. Ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-10-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) teismine tvarka skundžia praėjus mažiausiai 2 metams nuo sužinojimo. Akivaizdu, kad ieškovai praleido 1 mėnesio terminą institucijų sprendimams (veiksmams) skųsti, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje ir ieškinyje ieškovai nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl praleido šį terminą, kodėl teismas galėtų atnaujinti įstatymo nustatytą terminą.

5.27.Dėl bendros ribos nustatymo. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Vadinasi, CK 4.45 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

5.27.5.Atmestini ieškovų argumentai dėl žemės sklypo, kad žemės sklypo riba, pavaizduota žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, kirto statinį. Plane nėra pavaizduota jokio statinio, aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad ženklinant jo ir nebuvo realiai. Atmestini ieškovų argumentai dėl to, kad jie nebuvo pakviesti į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimą. Šis žemės sklypas vietovėje buvo paženklintas 2006-08-03, užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Matininkas M. R. ieškovų į ženklinimą nekvietė, nes galiojusieji teisės aktai to nenumatė. Pagal Nuostatų 32 p.(ženklinimo metu galiojusi, galiojusi nuo 2005-07-01 iki 2008-12-07. akto redakcija, nuostatos nepakitusios iki šiol) reikalavimus, vienas iš veiksmų, atliekamų nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, yra žemės sklypo ribų vietovėje paženklinimas dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba busimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama - kviestiniai asmenys) (32.1.1 p.). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (32.1.1.4. p.). Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (tų, kurie ribojasi, ir matuojamojo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kita) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (32.1.1.5 p.). Žemės sklypo ribų suderinimo su gretimybėmis klausimai analogiškai reglamentuojami ir Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (25, 29 p.) (toliau - Taisyklės). Taigi, matininkas atliekantis ženklinimą turėjo pareigą kviesti tik gretimų suformuotų žemės sklypų savininkus. Ženklinimo metu ieškovų namų valda nebuvo suformuota. Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytus argumentus teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais. Ieškovų pastatų 2006 metais atliekant atsakovų kadastrinius matavimus nebuvo, todėl ieškovai atliekant kadastrinius matavimus turėjo derintis prie atsakovų, žemės sklypas parduotas fiziniams asmenims, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Kada yra formuojama namų valda, tai viskas apima namų valdą. Prie neįregistruotų statinių nėra formuojami sklypai. Yra du Nacionalinės žemės tarnybos aktai ir yra išvada dėl planų. Registrų centras atmetė ieškovų kadastrinius matavimus, nes buvo nustatyti trūkumai, šiuo atveju sklypų persidengimas. 2016-07-13 Aktas dėl ieškovų sklypo ribų negalioja, nes buvo nustatyti trūkumai ir jie turi būti patikslinti. Ribos pakeitimas valstybės teisių nepažeistų, nes sklypas yra privatus. Sutinka, kad ieškovai turi teisę išsipirkti savo žemę. Nėra duomenų apie pastatytų statinių teisėtumą, be to jie pastatyti svetimoje žemėje, už ką ieškovas buvo nubaustas, statiniai neįregistruoti. Duomenų, kad statinys teisėtas nėra. Ieškovų sklypas nėra suformuotas, o atsakovų sklypas suformuotas 2011 metais žemėtvarkos projektu ir parduotas atsakovams.

7.Atsakovas R. P. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes tvora ne toj vietoj pastatyta, ji pastatyta ne pagal ribas. Ta tvora randasi ant jo namo žemės. Kad ji pastatyta 2008 metais neginčija. Kai liudytojas statė tvorą, jis M. sakė kad daro savo ribų matavimus ir dokumentai dar yra procese, bet M. vis tiek tai darė. Ta senoji tvora nuo jo sklypo ribų buvo 4 metrų atstumu. Jo sklypo geodeziniai matavimai buvo daryti 2006 metais, o dokumentams pasimetus, juos atstatė 2016 metais. Faktiškai tikslių ribų nežinojo nei M., nei jis. 2006 metais jam priklausančio sklypo ribų nustatyme ji dalyvavo ir aktą pasirašė. Kai tada buvo sklypo ribos nustatinėjamos, tai ribų taškus armatūra pažymėjo, kiek tų taškų buvo nepamena. Pagal tuos pažymėjimus jis orentavosi kur yra jo sklypo ribos ir matė, kad ta tvora įeina į jo sklypo ribas. Jo sklype esantys pastatai yra visi įregistruoti. Prie jo langų yra M. malkinė pastatyta po tvoros pastatymo, jokių leidimų jis nedavė. Per jo sklypą yra kelias per kurį važinėja šiukšlių mašina, tai servitutinis kelias, ieškovai juo nesinaudoja. Jo sklype daržais ieškovai nesinaudoja. Kad ta malkinė būtų nukelta nuo jo sklypo jis kreipėsi į M., bet M. sakė, kad jam vienodai. Statydamas tvorą M. norėjo padidinti savo sklypo plotą. Ta malkinė yra jo sklypo vidury, ieškovai ja nesinaudoja. Nesutinka, kad ta riba būtų pakoreguota, pakeista pagal ieškovų pasiūlymą. Kai jam tapo žinomos ribos jis pakartotinai iškvietė geodezininką, kuris įkalė ribų kuoliukus.

8.Atsakovė S. S. parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Palaiko atsakovo R. P. parodymus. M. pastatyta tvora nieko nepažeidžia, bet pastatyta ant jų žemės, kur daryta geodezija. Ji pati sakė M., kad jis tvoros toje vietoje nestatytų, bet jis vis tiek statė. Dėl malkinės, tai ji nori, kad ją išardytų, nes ji trukdo. Yra 8 šeimos ir jiems reiks žemę dalinti, o ta malkinė yra jų sklype ir yra apleista. M. ja nesinaudoja gal tris metus. Dėl tos malkinės M. jai jokių dokumentų nerodė. Kad ta tvora stovi ne toje vietoje žinojo visi atsakovai, dėl malkinės kvietė policiją, bet M. V. mama sakė, kad turi malkinės dokumentus. Atliekant jų sklypo matavimus iš V. šeimos niekas nedalyvavo, matininkas tada nieko nesakė, kad ribos kerta kokius tai pastatus.

9.Atsakovų J. P. ir R. P. atstovė prašė ieškinį atmesti baigiamojoje kalboje nurodytais argumentais. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad pirmieji du ieškinio reikalavimai yra administracinio pobūdžio. Mano nuomone pirmasis - pagrindinis, o antrasis - išvestinis. Pirmajam reikalavimui turi būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nuostatos - apskųsti sprendimą per vieną mėnesį. Manau, kad terminas neturėtų būti atnaujintas, kadangi ieškovai nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių praleido terminą, o kreipėsi į teismą tik 2020 m., buvo nepagrįstai delsiama, tąi patvirtina rašytiniai įrodymai, kad dėl šio sprendimo jau buvo aiški situacija: ir 2015, ir 2016 metais NŽT jau teikė atsakymus į ieškovų prašymus ir klausimus, vadinasi apie šį ginčo sprendimą jau buvo ieškovams žinoma anksčiau. Neatnaujinus termino, negali būti tenkinamas antrasis ieškinio reikalavimas. Atsakovai nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas, nes ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis, nebus užtikrintas teisinių santykių stabilumas ir apsaugota atsakovų nuosavybė. Mano, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą ginčyti priimtus administracinius aktus, nes atsirastų neapibrėžtumas, padėties nestabilumas ( LVA 2011-11-18 nutartis admin. b Nr. AS442-669/2011). Trečias - alternatyvus reikalavimas, kuriuo prašoma pakeisti atsakovų žemės sklypo ribas, manau yra pagrindinis ginčo klausimas. Ieškovai nekelia klausimo dėl NŽT priimtų sprendimų pagrindu dėl atsakovų žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, taip pat jos įregistravimo RC panaikinimo, neprašo servituto, kyla klausimas kokiu pagrindu reikia keisti 2011 metų žemėtvarkos projekte suprojektuoto ir Nekilnojamo turto registre įregistruoto atsakovų žemės sklypo ribas? Ar Teismui patenkinus šį reikalavimą ir pakeitus ribas pagal ieškovų pasiūlytą planą, ar atsakovai turėtų iš naujo formuoti ir matuoti savo sklypą? Vilniaus NŽT vedėjo įsakymo pagrindu atlikti atsakovų sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turo registre, o ieškovų iškelto ginčo esmė - jau nustatytos ir įregistruotos ribos pakeitimas, nes jų vertinimu, atsakovų žemės sklypo ribomis buvo pakeista nusistovėjusi ieškovų ir atsakovų sklypų naudojimosi tvarka, sąlygojusi ribų neva neaiškumą ir neteisėtumą.

Atsakovai nesutinka keisti bendrą sklypų ribą. Jie yra įsitikinę, kad jų sklypas buvo suformuotas teisingai, atsižvelgiant į tuo metu buvusių ir esančių pagalbinių statinių kiekį. Bylos rašytiniai įrodymais patvirtina, kad šie statiniai yra įregistruoti RC, turi unikalius nr. Jie nemato pagrindo iš naujo matuoti ir registruoti jiems priklausančio žemės sklypo ribas, nenori patirti papildomų laiko ir pinigų sąnaudų, nes dauguma jų - senyvo amžiaus žmonės. Ieškovų pretenzijas jie laiko nepagrįstomis ir nesavalaikėmis ir nesąžiningomis. Aiškinantis klausimą, ar teisėtas ieškovų reikalavimas keisti atsakovų sklypo ribas, kurios jau yra įreistruotos RC, atsakovai paaiškino teismui, kad toks ribų pakeitimas būtų jų teisėtų lūkesčių ir interesų, kad nuosavybė yra neliečiama, pažeidimas, mat jų sklypo formavimo metu nebuvo nei malkinės, nei tvoros, kuriuos ieškovai neteisėtai, prieštaraudami įspėjimams, pasistatė vėliau ir dabar jais remiasi, t.y. pastatyti po to, kai 2006 metais buvo matuojamas atsakovų žemės sklypas, statomi riboženkliai pagal ribų naudojimo faktą. Iš tiesų neįtikėtina, kad patyrę matininkai galėtų matuoti ir tvirtinti ribas, kurios kerta pastatus ar tvoras. Byloje apklausti liudytojai ir atsakovai paaiškino teismui, kad ieškovai neteisėtai pasistatė apie 2008 m. tvorą, kitus statinius ir dėl to pradėjo kilti tarpusavio nesusipratimai bei konfliktai. Dėl tvoros: pagal STR :01.09.2003 tvora - kitas inžinerinis statinys, kuris liudytojo A. M. patvirtinimu, buvo pastatytas 2008 metais. Šio liudytojo tvirtinimu, ši tvora nebuvo statoma senojoje tvoros vietoje, o - kitoje, kur asmeniškai nurodė M. V. ( ieškovo brolis ). Senoji tvora liudytojo teigimu, stovėjo keturiais metrais arčiau gyvenamojo namo. Kad nauja tvora buvo statoma maždaug 2005 ar 2007 metais prisiminė ieškovas R. V. duodant paaiškinimus teismui. Darytina išvada, kad nauja tvora buvo pastatyta neatsižvelgiant į naudojamas ribas ir į riboženklius, pastatytus atsakovų žemėje 2006 metais, bei atsakovo R. P. perspėjimus, kad tvora tveriama ne senojoje vietoje ir keturiais metrais pažeidžia atsakovų nustatytas sklypo ribas. A. R. P. ir S. S. teismui paaiškino, kad matininkas, matuodamas atsakovų žemės sklypą, nenurodė, kad ribos gali kirsti ar kerta kokius nors pastatus. Jie patvirtino teismui, kad pasirašant sklypo ribų ženklinimo Aktą, nebuvo nei tvoros, nei kitų pastatų. Administracinėje byloje Nr. A-858-1830 yra teigiama, kad tvora gali būti priskiriama neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui. Kolegija laikėsi nuomonės, kad tokiems statiniams pagal bylos faktines aplinkybes taikytinų teisės aktų nuostatas žemės sklypai neformuojami.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovų sklype liko pravažiavimo kelias, kuriuo naudojasi neva ir ieškovai, todėl atsakovų sklypas suformuotas neteisingai. Atsakovų aiškinimu, tas kelias nėra vietinės reikšmės, jis užpiltas žeme, niekas juo nebevažinėja ir ieškovai juo taip pat nesinaudoja, nes turi savo atskirą privažiavimą prie savo gyvenamojo namo. Manytina, kad tai nesudaro pagrindo nuginčyti atsakovų sklypo ribas. LR žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 40 p. numatyta,,kad atvejis: jei žemės plotus skiria vietinės reikšmės keliai, tokie sklypai neprivatizuojami, o formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Šiuo atveju vadovaujamasi paminėtų taisyklių 44 p. - prie statinio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį, o tokie sklypai, suformuoti statiniui eksploatuoti yra nedalijami, išskyrus nuosavybės dalies atidalijimą. Ieškovai siekia, kad jų formuojamas sklypas privalo apimti visus ieškovams priklausančius statinius, tačiau šioje byloje nepateikia rašytinių įrodymų apie tuos statinius ( kada jie pastatyti, įregistruoti RC ). Vadovaujantis LR Žemės įstatymo 9str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p., valstybinės žemės sklypai parduodami ne aukciono tvarka, jei jie užstatyti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais startiniais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai ar statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Taigi, ieškovų teisei atsirasti įsigyti valstybinės žemės sklypą, jis turi būti užstatytas šiems asmenims priklausančiais statiniais. Tik duomenys apie ieškovams priklausančių statinių buvimą turi reikšmės, kad jie įsigytų konkretų žemės sklypą. Svarbu pabrėžti, kad svarbus ne tik pastatų teisinis registravimas, bet ir faktinės situacijos vertinimas, ieškovai , mano nuomone, nepateikė įrodymų, kad jų vykdoma veikla yra susijusi su statinio naudojimu, nes šiuo metu ginčo malkinė yra apgriuvusi, atsakovės S. S. teigimu, 2-3 metus nenaudojama. Kad malkinė yra, apgriuvusi, be pamatų, kad seniau apie 1970 metus tai buvo senelio garažas, patvirtino apklausos metu R. V. bei J. V..

Atsižvelgiant į 2015-10-21 Apibendrinimo dėl administracinio teismo praktikos aiškinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo, naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, vien statinio buvimas nėra prielaida rengiant dokumentus pradėti formuoti atitinkamą žemės sklypą, reikalingą šiems statiniams eksploatuoti. Administracinėje byloje Nr. A-873-624/2015 administracinis teismas pažymėjo, kad dokumentus rengti galima tik tuo atveju, kai žemės sklypas yra užstatytas asmeniui priklausančiais statiniais, kurie yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, kadangi ieškovo ne visi statiniai yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, NŽT atsisakymas iš naujo derinti ieškovų žemės sklypo planą, yra teisėtas bei pagrįstas, o šioje byloje ieškovų pateiktas teismui matininko planas neatitinka teisėto faktinio naudojimo ribų, nes ieškovai, savo nuožiūra statydami laikinus statinius, tvorą, pažeidė formuojamo atsakovų žemės sklypo ribas bei šiuo metu pažeidžia jau suformuoto ir įregistruoto RC ribas , teisėtus atsakovų interesus, kad nuosavybė yra neliečiama.Nėra ieškovams pagrindo teigti, kad ieškovo atlikti sklypo matavimai ir atsakovų įregistruoti kadastriniai matavimai yra vienodai galiojantys dokumentai ir nenuginčijus atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ar jos kitokiu būdu nepanaikinus, ieškovų pretenzijos dėl bendrų ribų neaiškumo yra nepagrįstos. Faktinis naudojimas nėra vienintelis privalomasis kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl ribų, kurios tegalėtų būti tikslinamos pagal aplinkybių visumą: sklype esančių pastatų faktinio naudojimo trukmę, jų pastatymo laiką, naudojimo intensyvumą ir aplinkybes, kad ribų tikslinimas yra racionalus. Manau, kad ieškovai, vėliau nei atsakovai atlikinėjo matavimus ir be jų pritarimo pasistatę malkinę bei tvorą, gali šiuos statinius perkelti į savo sklypą, neverčiant ieškovų naudotis jiems primetamu neracionalios konfigūracijos siūlomu projektu bei naudojant papildomas lėšas matininkui, notarui, transportui ir pan.

10.Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta ieškovus ir atsakovus, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, jam žinoma, kad ginčas dėl tvoros pastatymo. Tvora yra prie ieškovo R. V. namo garažo, tvora yra aptverta teritorija. Ta tvora yra pamatinė, betoninė su mediena apkalta. Tą tvorą statė jis 2008 metais, tvora priklauso R. V. broliui M. M. jį samdė tą tvorą statyti, jokios sutarties nebuvo, žodžiu jo paprašė pastatyti. Už tvoros pastatymą jam sumokėjo apie pora tūkstančių eurų M. mama. Jis tą tvora statė ne senos tvoros vietoje , o toliau, į kaimyno S. P. pusę, jam M. liepė statyti, nors kaimynai sakė, S. P. sakė, kad ten bus jų ribos, sakė, kad yra atlikta geodezija, bet jokių brėžinių nerodė. Kai jis statė tą tvorą jokių riboženklių nematė. Ta tvora turi pamatą su gelžbetonone konstrukcija, ją perkelti į kitą vietą galima su įrankių pagalba. Jeigu tai būtų neteisėtai, tai nebūtų statęs tvoros. Sena tvora buvo arčiau M. pastato, tiksliai nepamena kurioje vietoje ji stovėjo. Kai statė tvorą jis nežinojo kieno sklype stato. Kai statė tvorą ten buvo ūkinis pastatas - garažas, tas garažas priklausė M. V., jo tėvui, seneliui. Po tvoros pastatymo tas garažas buvo aptvertoje tvora teritorijoje.

11.Liudytoja J. V. parodė, kad ji yra ieškovo R. V. motina. Ieškovams priklausantis namas statytas po karo. Prie namo yra ūkinis pastats – garažas, 1977 metais statytas ieškovo R. V. tėvo. Dabar ten jos sūnus M. laiko malkas ir gyvena name. Tvora ten yra visa gyvenimą, M. ją perdarė. Ta tvora naudojosi V. šeima. M. tą tvorą pastatė kur yra kelias, o P. sakė, kad ten jų žemė, tvoros statyti negalima. Kad reikia šiuos statinius registruoti niekas nesakė, žemė priklauso ieškovų namui, To namo dalį ir žemės dalį paveldėjo jos sūnus R. Su ja ar jos sūnumi R. sklypo ribų niekas nederino.

UAB „Geokada“ matininkas I. V., atlikęs žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) skirto eksploatuoti gyvenamojo namo (kuriame yra ieškovams priklausantys butai), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2015-07-09 surašė šio sklypo ribų paženklinimo -parodymo aktą, jame nurodė tvorą ūkinį pastatą ir gyv.namą 2015-07-09 parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią 2016-06-08 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje 2016-08-03 gautas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-07-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą“ (toliau - Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo nuspręsta atsisakyti įrašyti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) grindžiamas tuo, jog pažymėdamas žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje pagal žemės sklypo plane pateiktas riboženkliais paženklintų ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nustatė, kad šio žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas.

2018-11-02 I. R. V. atstovas advokatas Laurynas Didžiulis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, su prašymu, kuriuo, be kita ko, prašė nurodyti, ar Nacionalinė žemės tarnyba imsis veiksmų, kad ieškovo R. V. „<...> naudai formuojamas sklypas būtų suformuotas taip, kad nekirstų kadastre įregistruotų sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų <...>“. Atsakydama į šį prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba 2018-11-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ (toliau - Raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas ankstesniame 2011 m. žemėtvarkos projekte, ir kad šis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taip pat paaiškino, kad jog ženklinant žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), negali būti keičiamos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos; taip pat nurodė, kad iš 2018-11-02 prašymo neaišku, kuo remiantis teigiama, jog pažeistos ar suvaržytos ieškovo teisės, kadangi nepateikta dokumentų ar kitos informacijos apie jam nuosavybės teise priklausančius statinius (pastatus, tvorą), kurie galimai patenka į kitiems asmenims priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų žemės sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

13.Dėl ieškinio senaties termino.