Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1373-866/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-28
Bylos Nr.: e2A-1373-866/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03906-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: R.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, L. P., I. M., J. M., S. P., J. P., R. P., I. P., S. S., D. F., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Laurynas Didžiulis

Civilinė byla Nr. e2A-1373-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03906-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 4; 4.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. (R.) V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. (R.) V., S. (S.) S. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, L. P., I. M., J. M., S. P., J. P., R. P., I. P., J. P., S. S., D. F., D. F., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų ginčijimo (nustatymo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) atnaujinti terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1460 dėl sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo ir kadastrinių duomenų patvirtinimo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1460 dėl sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo ir kadastrinių duomenų patvirtinimo; 3) netenkinus 2 punkte nurodyto reikalavimo, nustatyti ieškovui R. V. ir S. S. 2016 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-2019 (14.48.111.) priskirto suformuoto sklypo Nr. 3092, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2019 m. gruodžio 9 d. parengtą UAB „Žemės plėtra“ planą, kuriame bendra riba su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta taškais: Nr. 11 (duomenys neskelbtini), Nr. 10 (duomenys neskelbtini), Nr. 9 (duomenys neskelbtini), Nr. 8 (duomenys neskelbtini), Nr. 7 (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (duomenys neskelbtini), Nr. 5 (duomenys neskelbtini), Nr. 4 (duomenys neskelbtini); 4) iš L. P., Lietuvos Respublikos, S. S., J. P., S. P., J. P., R. P., I. P., D. F., D. F., I. M., J. M. R. V. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad ieškovams priklausanti tvora ir ūkinis pastatas, po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau NŽT) sprendimo suformuoti Kaimyninio žemės sklypą, priklausantį atsakovams, atsidūrė svetimame žemės sklype ir sklypo ribos buvo įregistruotos nepaisant natūralių-gamtinių ribų ir esamo statinių išdėstymo, todėl Kaimyninis sklypas buvo suformuotas pažeidžiant teisės aktus. Pažymėjo, kad žymint Kaimyninio sklypo ribas, ieškovai nebuvo pakviesti ir nedalyvavo jų žymėjime. Nurodė, kad statiniai ieškovams priklauso nuosavybės teise ir ši teisė nebuvo niekaip apribota, tuo tarpu išviešinimo funkcija atliktų tik daikto išviešinimo, o ne daiktinių teisių sukūrimo funkciją.

3. Ieškovų nuomone, siekiant apsaugoti vieną svarbiausių žmogaus teisių į nuosavybę, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą apskųsti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą, o skundžiamas sprendimas, suformavęs Kaimyninio sklypo ribas, privalo būti panaikintas kaip neteisėtas ir sąlygojantis ginčo sklypų ribų neaiškumą bei neteisėtumą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau – NŽT) atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko.

5. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau Kadastro nuostatų) 20 punkte įtvirtintas draudimas formuoti žemės sklypą taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, netaikytina, nes tvora kaip inžinerinis statinys patenka į Kadastro nuostatų 20 punkte nurodytą taikymo išimtį.

6. Nurodė, kad ieškovai apie ginčo sklypo ribas turėjo žinoti, kai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius parengė 2017 m. rugsėjo 5 d. Išvadą Nr. 89, kuria konstatavo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas parengtas teisingai, o žemės sklypo (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas neteisingai. Ieškovo R. V. įgaliotas asmuo G. V. 2018 m. sausio 30 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui prašymą parduoti namų valdą pagal matininko I. V. parengtą 2015 m. liepos 9 d. žemės sklypo projektinis Nr. 3092 planą (reg. Nr. 48FP-701), o taip pat 2018 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą (reg. Nr. 3469), kuriuo prašė peržiūrėti 2017 m. rugsėjo 5 d. Išvados Nr. 89 teisingumą. Ieškovui buvo pateikti neigiami atsakymai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2018 kovo 15 d. raštu Nr. 48SD-2557-(14.48.104.), 2018 m. birželio 11 raštu Nr. 48SD-6116-(14.48.104.). Pažymėjo, kad ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 48VĮ-2254-(l4.48.2 teismine tvarka skundžia praėjus mažiausiai 2 metams nuo sužinojimo. Taigi, ieškovai praleido vieno mėnesio terminą institucijų sprendimams (veiksmams) skųsti, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl teismas galėtų atnaujinti įstatymo nustatytą terminą.

7. Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), surašė 2017 m. rugpjūčio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-758-(14.48.78.). Patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad M. V. (ieškovo R. V. brolis) yra savavališkai užėmęs ir naudoja dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ploto, t. y. į pietus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatęs tvorą bei medinį statinį (ūkinį pastatą), kurie įsiterpia į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinėje šio žemės sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, už savavališką žemės užėmimą bei naudojimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, 2017 m. spalio 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZTANPAN-122204476-17 su administraciniu nurodymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. 2017 m. spalio 23 d. sumokėjo administraciniame nurodyme nustatytą 150 Eur baudą.

8. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, M. V. teiktame paaiškinime nurodė, kad medinę tvorą su pamatu bei medinį statinį naujai statė apie 2013 m. M. V. taip pat minėtame paaiškinime nurodė, kad jam žinoma, kad tvora ir medinis statinys pastatyti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Ši aplinkybė svarbi ir tuo aspektu, kad rengiant 2007 m. sausio 10 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą nėra pavaizduoti jokie ieškovams nuosavybės teise priklausę įsiterpę statiniai, nes jie buvo pastatyti apie 2013 metus. Šios nurodytos aplinkybės, bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai statytojo teisės įgyvendinimui (t. y. valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame statomas statinys), leidžia pagrįstai abejoti, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenkantys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai yra pastatyti teisėtai bei turėtų būti laikomi nuosavybės teisės objektu.

9. Nurodė, kad teismų praktikoje įtvirtina nuostata, kad statinio atkūrimas ar naujo pastatymas šiame kontekste reikštų naują statybą, o tai neatitinka teisinio reguliavimo dėl tinkamo namų valdos suformavimo ir privatizavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1369-858/2017). Darytina išvada, kad 2013 metų bet koks statinio atstatymas neturint žemės sklypo nuosavybės teisės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statybai reikštų vienareikšmiškai kaip savavališkai pastatytus statinius, pastatytus neturint statybą leidžiančio dokumento. Duomenų, kad ieškovai būtų gavę valstybinės žemės patikėtinio sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, šioje byloje ieškovai nepateikė ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba tokių duomenų taip pat neturi.

10. Pažymėjo, kad įvertinus byloje esamus dokumentus – galiojantį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, 2011 m. žemėtvarkos projekto ir 2014 m. žemėtvarkos projekto sprendinius, akivaizdu, kad ginčo riba yra aiškiai išreikšta. Nurodė, kad atmestini ieškovų argumentai dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamo suprojektavimo 2011 m. žemėtvarkos projekte. Ieškovai niekados nereiškė jokių pastabų dėl sprendinių, jie yra galiojantys, nenuginčyti. Nurodė, kad Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pamatuotas 2006 m., planas parengtas 2007 m. atsižvelgiant į tuo metu buvusius registruotus statinius, naudmenas. Pažymėjo, kad iš M. V. paaiškinimo, pateikto surašant jam aukščiau minėtą administracinio pažeidimo protokolą, darytina prielaida, kad matininkas ženklinimo metu tokių statinių nematė, nes anot M. V., jie buvo nunykę, supuvę.

11. Teigė, kad atmestini ieškovų argumentai, jog žemės sklypo riba, pavaizduota žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, kirto statinį. Nurodė, kad plane nėra pavaizduota jokio statinio, aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad ženklinant jo ir nebuvo realiai. Teigė, kad atmestini ieškovų argumentai, jog nebuvo pakviesti į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ženklinimą. Nurodė, kad šis žemės sklypas vietovėje buvo paženklintas 2006 m. rugpjūčio 3 d., užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, matininkas M. R. ieškovų į ženklinimą nekvietė, nes galiojusieji teisės aktai to nenumatė.

Šalies argumentai

12. Atsakovai S. S., J. P., R. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė nesutinkantys keisti bendrą sklypų ribą, nes jų sklypas buvo suformuotas teisingai, atsižvelgiant į tuo metu buvusių ir esančių pagalbinių statinių kiekį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovų R. (R.) V. ir S. (S.) S. lygiomis dalimis atsakovui R. (R.) P. 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 123,56 Eur pašto išlaidų valstybei.

14. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovo R. V. atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui (R. V. ir advokato Lauryno Didžiulio atstovavimo sutartis sudaryta 2018 m. rugsėjo 25 d.) buvo žinoma apie atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) nustatytas ribas dar 2018 lapkričio 13 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-2302-(7.5), adresuoto advokatui, tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2019 m. gruodžio 11 d., konstatavo, kad atnaujinti terminą ginčijamam atsakovo sprendimui apskųsti ieškovo R. V. nurodytais argumentais, nėra pagrindo, kadangi ieškinyje nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, juolab, kad nuo pat 2018 m. lapkričio 13 d. NŽT rašto, adresuoto ieškovo R. V. atstovui advokatui gavimo, buvo delsiama, nebuvo imtasi operatyvių veiksmų kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismo vertinimu, delsimas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių beveik metus laiko, negali būti vertinamas ir pateisinamas, remiantis protingo, rūpestingo, atidaus subjekto elgesiu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas S. (S.) S., prisidėdamas prie ieškinio, reikalavimo dėl termino atnaujinimo iš viso nereiškė. Todėl, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą ginčijamam 2014 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimui apskųsti.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovų nuosavybės teise priklausančios dalys į žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikal. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovams priklausantis sklypas), įregistruotos 2015 m. kovo 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2378 ir 2014 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr.48SK-(14.48.111.)-1460 pagrindu atsakovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai atlikti UAB „Atspindys“, 2007 m. sausio 10 d. suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pažymėjo, kad atsakovams priklausančio sklypo ribos nustatytos ir pažymėtos 2006 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Atspindys“ parengtame sklypo ribų paženklinimo parodymo akte, kuris nėra nuginčytas. Pabrėžė, kad atsakovams priklausantis sklypas suprojektuotas Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3662, šis projektas yra galiojantis, nenuginčytas.

16. Teismo vertinimu, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad 2007 m. sausio 10 d. atliekant atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, rengiant sklypo planą, anot ieškovų, jiems priklausantys statiniai – tvora ir ūkinis pastatas buvo atsakovams priklausančiame sklype . Pabrėžė, kad kaip matyti iš 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsakovams priklausančio sklypo naudojimo patikrinimo akto – jame užfiksuota, kad M. (M.) V. yra užėmęs ir naudoja dalį atsakovams priklausančio sklypo, t. y. yra pastatęs tvorą ir medinį statinį. Ieškovai neginčijo aplinkybių, kad už savavališką atsakovams priklausančio sklypo dalies užėmimą, kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį, M. V. buvo nubaustas administracine tvarka, jam buvo paskirta bauda, kuria jis sumokėjo ir M. V. tuomet paaiškino, kad medinį statinį ir medinę tvorą su pamatu statė 2013 metais atsakovų sklype. Pabrėžė, kad liudytojas A. M. parodė, kad ginčo tvorą statė ieškovo R. (R.) V. brolio prašymu 2008 metais, arčiau kaimyno S. P. pusės, kur M. liepė statyti, ieškovas S. S. parodė, kad tvora statyta prieš 10 metų, ieškovas R. (R.) V., kad tvora statyta 2005-2007 metais.

17. Anot teismo, jokių duomenų, jog ieškovų nurodyti tvora ir ūkinis pastatas buvo suformuoti ir įregistruoti viešame registre nėra. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 12.1 ir 34.1 papunkčius asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, be kita ko, privalo pateikti prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą (jo dalį), o šiame prašyme turi būti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti ar išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 20 punkte nustatyta, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai).

19. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos aplinkybės teismas nustatė, kad ši nuostata nebuvo pažeista, kadangi žemės sklypo (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovams priklausantys butai, nekerta, o kiti ieškinyje nurodyti statiniai – tvora ir ūkinis pastatas, kurie, anot ieškovų, nuosavybės teise priklauso R. V., nėra suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Teismas sprendė, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. ženklinant atsakovams priklausančio sklypo ribas ginčo statinių nebuvo, todėl jie ir nebuvo pavaizduoti atsakovams priklausančio sklypo ribų plane. Teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog su minėtu žemės sklypu (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) besiribojančio atsakovams anksčiau suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka teisės aktų reikalavimų.

21. Anot teismo, 2008 metais, kai žemės sklypas priklausė valstybei, bet koks statinio atstatymas neturint žemės sklypo nuosavybės teisės ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statybai reikštų savavališkai pastatytus statinius, pastatytus neturint statybą leidžiančio dokumento. Duomenų, kad ieškovai būtų gavę valstybinės žemės patikėtinio sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, šioje byloje ieškovai nepateikė.

22. Teismas dėl ieškovų argumento, kad ieškovai nebuvo kviesti į atsakovams priklausančio sklypo ženklinimą, pasisakė, kad sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas, kuriame yra ieškovams priklausantys butai, nuosavybės teise priklausė (ir priklauso) valstybei, o ne ieškovams, ieškovams namų valda dar nebuvo suprojektuota. Teismas, įvertinęs byloje esamus dokumentus – galiojantį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, 2011 m. žemėtvarkos projekto ir 2014 m. žemėtvarkos projekto sprendinius, konstatavo, kad atsakovams priklausančio sklypo ginčo riba yra aiškiai nustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Apeliantas (ieškovas) R. (R.) V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą: atnaujinti terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1460 dėl sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo ir kadastrinių duomenų patvirtinimo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1460 dėl sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo ir kadastrinių duomenų patvirtinimo; netenkinus antrojo reikalavimo – nustatyti ieškovui R. V. ir S. S. 2016 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-2019(14.48.111.) priskirto suformuoto sklypo Nr. 3092, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2019 m. gruodžio 9 d. parengtą UAB „Žemės plėtra“ planą, kuriame bendra riba su sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta taškais: Nr. 11 (duomenys neskelbtini), Nr. 10 (duomenys neskelbtini), Nr. 9 (duomenys neskelbtini), Nr. 8 (duomenys neskelbtini), Nr. 7 (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (duomenys neskelbtini), Nr. 5 (duomenys neskelbtini), Nr. 4 (duomenys neskelbtini); iš L. P., Lietuvos Respublikos, S. S., J. P., S. P., J. P., R. P., I. P., D. F., D. F., I. M., J. M. priteisti R. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai, remiantis vien formaliais motyvais, atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti NŽT 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą. Teigia, kad dėl NŽT klaidų susidarė situacija, kuomet galioja du konkuruojantys individualūs teisės aktai tarp kurių yra kolizija – viena ir ta pati teritorijos dalis, pagal skirtingus teisės aktus, priskiriama dviem skirtingiems suformuotiems žemės sklypams.

25. Apelianto nuomone, NŽT pagal 2014 m. priimtą administracinį aktą teritorijos dalį priskyrė Kaimyniniam žemės sklypui, o pagal 2016 m. tos pačios galios administracinį aktą, jau priskyrė kitam suformuotam žemės sklypui. Anot apelianto, jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs esminį reikalavimą dėl NŽT sprendimo panaikinimo, tai matytų ir pagrindą atnaujinti terminą šiam sprendimui panaikinti. Ieškovai rengiant ieškinį turėjo užsakyti sklypo planą, susirasti matininkus, kurie išmatuotų Suformuoto sklypo ribas ir parengtų planą, todėl jau vien šio dokumento parengimas užtruko. Pažymėjo, kad S. S. 2019 m. gruodžio 10 d. pasirašytame prisidėjime prie ieškinio nurodyta, kad S. S. prisideda prie ieškinio visa apimtimi, t. y. tame tarpe ir dėl reikalavimo atnaujinti terminą apskųsti NŽT skyriaus vedėjo sprendimą, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Šalies argumentai

26. Apeliantas teigia, kad pagal teisinį reguliavimą, suformuotas žemės sklypas turi apimti visą namų valdą sudarančius pastatus ir statinius. Apelianto vertinimu, teismas remdamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, nepagrįstai sprendė, kad NŽT turėjo pareigą suformuoti žemės sklypą tik aplink ieškovams priklausantį gyvenamąjį namą, o tvora ir ūkinis pastatas, pagal Žemės įstatymo nurodytas nuostatas yra priskirtini neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinio naudojimo statinių kategorijai, todėl nebūtina į juos atsižvelgti. Anot apelianto, 2014 metais NŽT priėmė sprendimą suformuoti žemės sklypą, remdamasi 2007 m. atliktais matavimai net nepatikrinusi faktinių aplinkybių neatsižvelgdama į esamą statinių išsidėstymą, nepriklausomai nuo jų būklės ir nusidėvėjimo.

27. Apeliantas nesutinka su tesimo išvadomis dėl CK 4.45 straipsnio 1 dalies taikymo, nes nagrinėjamu atveju sklypų ribos neaiškios iš esamų dokumentų, t. y. sklypo ribos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Ieškovams priklausantys ūkinis pastatas ir tvora, po Kaimyninio sklypo suformavimo, atsidūrė svetimame sklype. Pagal byloje esantį VĮ Registrų centro 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. VILKS-2619, Suformuotas žemės sklypas ir Kaimyninis žemės sklypas tarpusavyje „persidengia“, kai tuo tarpu NŽT sprendimai (2014 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-1460; 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 48SK-20190(14.48.111.) dėl kiekvieno iš šių sklypų suformavimo yra galiojantys ir taikytini individualūs teisės aktai.

Atsiliepimas

28. Atsakovai R. (R.) P. ir S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo skundą atmesti ir palikti galioti 2022 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti atsakovų patirtas išlaidas už advokato pagalbą.

29. Nors apeliantas nurodo, kad nepanaikinus NŽT ginčo sprendimo, ieškovai negali įsiregistruoti jiems suformuoto žemės sklypo, o jų ūkinis pastatas ir tvora atsiduria kaimyniniame žemės sklype, atsakovai laikosi nuomonės, kad jų Registrų centre įregistruotas žemės sklypas yra suformuotas teisėtai ir negalima teigti, kad abu NŽT sprendimai yra konkuruojantys, ar kad ieškovų atlikti kadastriniai matavimai ar atsakovų įregistruoti kadastriniai matavimai yra vienodai galiojantys dokumentai. Teigia, kad ieškovai, kai buvo formuojamas ir ženklinamas atsakovų žemės sklypas bei priimami NŽT sprendimai, nesigilino, nesiaiškino ir neginčijo atsakovų sklypo ribų, nepaisė atsakovų įspėjimų nestatyti tvoros, kitų statinių, o pradėję savo žemės sklypo formavimo procesą, delsė, konfliktavo su kaimynais, nesiėmė operatyvių veiksmų kreiptis į teismą.

30. Atsakovai nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, kuriomis yra pripažįstama ne tik teisė išpirkti pagrindinį statinį, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, bet ir teisė išpirkti visų, su šiuo statiniu susijusių statinių plotą, todėl turėjo būti atsižvelgia, kad ginčytinu atsakovų sprendimu į apelianto žemės sklypą nepateko visi statiniai ir įrenginiai (tvora, atstatytas ūkinis pastatas), kurie užtikrintų apelianto teisę nekliudomai jais naudotis. Atsakovai laikosi nuomonės, kad apelianto pagrindiniam statiniui tarnaujantys statiniai buvo pastatyti jau po to, kai atsakovams buvo suformuotas žemės sklypas, jie statyti chaotiškai, be leidimų, neatsižvelgiant į kaimynines sklypo ribas, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

31. Atsakovai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje yra patikimų duomenų apie dar sovietmečiu statytus statinius bei ieškovų užimamą namų valdą, ją juosiančią tvorą. Nurodo, kad liudytojas A. M., kuris 2008 metais statė naują tvorą, nepatvirtino aplinkybės, kad nauja tvora buvo tveriama senoje vietoje, aiškino, kad atsakovai prašė ieškovo nestatyti tvoros svetimoje žemėje, tačiau tvoros užsakovas priekaištų nepaisė. Teigia, kad nesant sodybų techninės apskaitos bylų ir planų, žeme buvo naudojamasi bendru sutarimu, o šiuo metu, kai atsakovai turi jau konkrečiai nustatytas ir įregistruotas sklypo ribas, keisti jų, iš naujo projektuoti ir matuoti, papildomai investuoti už matininko darbą – atsakovai nebemato pagrindo.

32. Pažymi, kad atsakovai įsigijo žemės sklypą iš valstybės sudarydami valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios ieškovai neginčijo. Nurodo, kad apeliantas šiuo metu neturi įsigijęs iš valstybės nuosavybės teisių į žemės sklypą, sklypą tik jį projektuoja. Teigia, kad apeliantas, akcentuodamas savo skunde, kad sklypo ribos yra neva neaiškios, nepagrindžia, kodėl jos turi būti nustatinėjamos iš naujo, nes naudojimo neatitiktį, atsakovų nuomone, ieškovai sukūrė patys statydami tvorą ne senoje, o naujoje vietoje, remontuodami nugriuvusį ūkinį pastatą.

33. Atsakovai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, nors tai nesudėtingi statiniai, kuriems įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nebūtinas, Nacionalinė žemės tarnyba, neturėdama duomenų apie paminėtų pastatų nuosavybės teises ir kada jos atsirado, neturi teisinio pagrindo inicijuoti 2011 metų žemėtvarkos projekte suprojektuoto atsakovų žemės sklypo ribų pakeitimo, o apeliantas turi teisę, esant poreikiui, siekti, kad būtų nustatytas servitutas.

Atsiliepimas

34. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos priimtą skundžiamą teismo sprendimą palinkti nepakeistą.

35. Atsakovė nesutinka su apelianto pozicija, kad Nacionalinė žemės tarnyba suprojektavus Žemės sklypą Nr. 3092 bei sudariusi su apeliantais 2014 m. lapkričio 17 d. Žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų apmokėjimo sutartį (toliau – Sutartis) bei apeliantams apmokėjus už šiuos darbus NŽT turi prisiimti atsakomybę už priimto 48SK-2019 sprendimo teisėtumą, nes Sutartimi apeliantai įsipareigojo apmokėti ir sumokėjo už žemės sklypo Nr. 3092 projektavimo darbus, o ne už žemės sklypo suformavimą.

36. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, kad yra du vienodą juridinę galią turintys administraciniai aktai, t. y. apeliantams suprojektuoto žemės sklypo Nr. 3092 suformavimo Sprendimas Nr. 48SK-2019 ir atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 107 suformavimo sprendimas Nr. 48SK-1460, kadangi Žemės sklypas Nr. 107 buvo suprojektuotas ankstesniame 2011 m. žemėtvarkos projekte, šis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Be to, ženklinant žemės sklypą Nr. 3092, negali būti keičiamos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Nr. 107 ribos. Todėl akivaizdu, kad Sprendimas Nr.48SK-2019 ir Sprendimas Nr. 48SK-1460 nėra lygiaverčiai individualūs administraciniai aktai, nes Sprendimu Nr. 48SK-1460 suformuoto žemės sklypo Nr. 107 ribos yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o Sprendimu Nr. 48SK-2019 patvirtintos žemės sklypo Nr. 3092 ribos yra neregistruotos Nekilnojamojo turto registre, be to dėl žemės sklypo Nr. 3092 ribų tikslinimo yra parengta Nacionalinės žemės tarnybos Išvada Nr. 89, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo Nr.3092 ribos tikslinamos.

37. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (toliau – Kadastro Nuostatai) 125 punkte reglamentuota, kad Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas.

38. Kadastro nuostatų 126 punkte reglamentuota, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemė sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

39. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad „kaimyninio sklypo ribos buvo įregistruotos nepaisant natūralių ribų ir esamo statinių išdėstymo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklypas Nr.107 buvo pamatuotas 2006 m., planas parengtas 2007 m. atsižvelgiant į tuo metu buvusius registruotus statinius, naudmenas.

40. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

41. Pažymi, kad teismų praktikoje pabrėžiama, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato statinį, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi statiniai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018).

42. Aplinkybė, kad tvora pastatyta nesilaikant teisinio reguliavimo, buvo nustatyta dar 2017 m. rugpjūčio 2 d., atlikus valstybinę žemės sklypo Nr. 107 naudojimo patikrinimą. 2017 m. rugpjūčio 7 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-758-(14.48.78.). Patikrinimo metu, M. V. (ieškovo R. V. brolis) yra savavališkai užėmęs ir naudoja dalį žemės sklypo Nr. 107 ploto, t. y. į pietus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatęs tvorą bei medinį statinį (ūkinį pastatą), kurie įsiterpia į žemės sklypą Nr.107 šiaurinėje šio žemės sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, už savavališką žemės užėmimą bei naudojimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, 2017 m. spalio 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZTANPAN-122204476-17 su administraciniu nurodymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. 2017 m. spalio 23 d. sumokėjo administraciniame nurodyme nustatytą 150 Eur baudą.

43. Pažymi, kad byloje buvo nustatytas faktas, jog tvora buvo pastatyta nelegaliai neturint tam žemės patikėtinio sutikimo. Iš liudininkų paaiškinimų matyti, kad tvora buvo pastatyta 2008-2009 m., be kita ko, statoma piktybiškai neatsižvelgiant į atsakovų pastabas, kad yra atliekami žemės sklypo Nr. 107 kadastriniai matavimai.

44. Pažymi, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 12.1 ir 34.1 papunkčius asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, be kita ko, privalo pateikti prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą (jo dalį), o šiame prašyme turi būti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti ar išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai.

45. Nurodo, kad valstybinės žemės sklypai formuojami, o vėliau išnuomojami ar parduodami tik Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Kadastro nuostatų 20 punkte nustatyta, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Nagrinėjamu atveju ši taisyklė nebuvo pažeista, kadangi žemės sklypo Nr. 144 riba gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekerta, kiti statiniai neregistruoti be to pastatyti nelegaliai. Tai reiškia, kad taip pat nėra pagrindo teigti, jog su minėtu žemės sklypu besiribojančio anksčiau suformuoto žemės sklypo Nr. 107, ribos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius parengė 2017 m. rugsėjo 5 d. Išvadą Nr. 89, kuria konstatavo, jog žemės sklypo Nr. 107 planas parengtas teisingai, o žemės sklypo Nr. 3092 planas – neteisingai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nei Sprendimo 48SK-1460, nei Išvados Nr. 89 apeliantai neginčijo.

46. Pažymėjo, kad pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą tvarką, teismas nustato žemės sklypo ribas, pirma, jei žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Nagrinėjamu atveju, teismas pagrįstai įvertino, kad žemės sklypo Nr. 107 ribos yra aiškios, patvirtintos NŽT sprendimu Nr. 48SK-1460, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vienintelė aplinkybė, kad Apeliantai nelegaliai pasistatę statinius nori nustatyti bendrą ribą pagal faktinį žemės naudojimą, nėra pagrindas keisti Sprendimu Nr.48SK-1460 patvirtintas ir įregistruotas žemės Sklypo Nr. 107 ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

48. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

50. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žemės sklypo ribų ginčijimo (nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

51. Byloje nustatyta, kad ieškovui R. (R.) V. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. (S.) S. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

52. Vilniaus rajono, Marijampolio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3558 „Dėl Vilniaus rajono, Marijampolio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – 2014 m. žemėtvarkos projektas), ieškovams buvo suprojektuotas 0,1400 ha ploto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas (projektinis Nr. 3092), esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas aukščiau nurodytam gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti.

53. UAB „Geokada“ matininkas I. V., atlikęs žemės sklypo (projektinis Nr. 3092), skirto eksploatuoti gyvenamojo namo (kuriame yra ieškovams priklausantys butai), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2015 m. liepos 9 d. surašė šio sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, jame nurodė tvorą ūkinį pastatą ir gyv. namą 2015 m. liepos 9 d. parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią 2016 m. birželio 8 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui.

54. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 48SK-2019-(14.48.111.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo Nr. 3092, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (valstybinės žemės sklypo suformavimo), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – Sprendimas Nr. 2019), kurio 1 punktu suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. 3092) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geokada“ matininko I. V. parengtą 2015 m. liepos 9 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji Sprendimo Nr. 2019 dalis. Sprendimo Nr. 2019, 2 punktu nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti Sprendimo Nr. 2019 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.

55. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje 2016 m. rugpjūčio 3 d. gautas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. VILKS-2619 „Atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą“ (toliau – Sprendimas Nr. 2619), kuriuo nuspręsta atsisakyti įrašyti žemės sklypo (projektinis Nr. 3092) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Sprendimas Nr. 2619 grindžiamas tuo, jog pažymėdamas žemės sklypo (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas kadastro žemėlapyje pagal žemės sklypo plane pateiktas riboženkliais paženklintų ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nustatė, kad šio žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas.

56. UAB „Geokada“ matininkas I. V. 2017 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo. Atsižvelgdamas į tai, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius parengė 2017 m. rugsėjo 5 d. išvadą Nr. 48IŽ-89-(14.48.112.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ (toliau – Išvada Nr. 89), kuria konstatavo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas parengtas teisingai, o žemės sklypo (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas – neteisingai.

57. 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovo R. V. atstovas advokatas Laurynas Didžiulis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, su prašymu, kuriuo, be kita ko, prašė nurodyti, ar Nacionalinė žemės tarnyba imsis veiksmų, kad ieškovo R. V. „<...> naudai formuojamas sklypas būtų suformuotas taip, kad nekirstų kadastre įregistruotų sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų <...>“. Atsakydama į šį prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. lSS-2302-(7.5.) „Dėl prašymo“ (toliau – Raštas Nr. 2302) nurodė, jog žemės sklypas (projektinis Nr. 2254, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas ankstesniame 2011 m. žemėtvarkos projekte, ir kad šis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taip pat paaiškino, kad ženklinant žemės sklypą (projektinis Nr. 3092), negali būti keičiamos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos; taip pat nurodė, kad iš 2018 m. lapkričio 2 d. prašymo neaišku, kuo remiantis teigiama, jog pažeistos ar suvaržytos ieškovo teisės, kadangi nepateikta dokumentų ar kitos informacijos apie jam nuosavybės teise priklausančius statinius (pastatus, tvorą), kurie galimai patenka į kitiems asmenims priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų žemės sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

58. 2019 m. sausio 18 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas advokato L. Didžiulio prašymas, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prašyta „<...> Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams pareikšti ieškinį CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalaujant pakeisti šio sklypo ribas taip, kad jos nekirstų kelio ir R. V. <...> priklausančių statinių bei leistų suformuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekte numatytą sklypą, kurio projektinis Nr. 3092, pagal matininko I. V. parengtą 2015 m. liepos 9 d. žemės sklypo planą.“ Atsakydama į šį prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. vasario 20 d. rašte Nr. lSS-355-(7.5.) „Dėl prašymo“ (toliau – Raštas Nr. 355), be kita ko, nurodė, kad 2011 m. žemėtvarkos projekto, kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniai bei šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti duomenys nėra nuginčyti; taip pat neginčijami ir Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat nurodyta, jog atstovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad 2019 m. sausio 18 d. prašyme nurodyti nesudėtingi statiniai (statinys, tvora), kuriems registravimas Nekilnojamojo turto registre nebūtinas, yra pastatyti teisėtai, ir kad paminėti statiniai nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui bei yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Rašte Nr. 355 konstatuota, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo inicijuoti 2011 m. žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu bei atkreiptas dėmesys į tai, kad, jeigu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba kerta Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius statinius (pastatą ir tvorą), ir esant poreikiui, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris užtikrintų viešpataujančiųjų daiktų (minėtų statinių) tinkamą naudojimą.

Dėl apeliacinio skundo esmės

59. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato statinį, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pagal Civilinio kodekso 4.253 straipsnį, statiniai yra registruotini daiktai, tai pagal Civilinio kodekso 4.256 straipsnį prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018).

60. Kaip nustatyta byloje, atsakovų nuosavybės teisė priklausančios dalys į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos 2015 m. kovo 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2378 ir 2014 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-1460 pagrindu atsakovų nuosavybės teisė priklausančios dalys į žemės sklypą kadastriniai matavimai atlikti UAB „Atspindys“, 2007 m. sausio 10 d. suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Atsakovams priklausančio sklypo ribos nustatytos ir pažymėtos 2006 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Atspindys“ parengtame sklypo ribų paženklinimo parodymo akte. Atsakovams priklausantis sklypas suprojektuotas Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3662.

61. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 12.1 ir 34.1 papunkčius asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, be kita ko, privalo pateikti prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą (jo dalį), o šiame prašyme turi būti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti ar išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai.

62. Nagrinėjamu atveju, ginčo tvora ir statinys, nėra įregistruoti statiniai. Ieškovai ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad formuojant atsakovų žemės sklypą nebuvo atsižvelgta į faktinę situaciją, t. y. į tai, kad į atsakovams suformuotą sklypą pateko ieškovams priklausantys statiniai. Sutiktina su skundo argumentais, kad vienas iš nuosavybės įgijimo pagrindų yra daikto sukūrimas, tačiau tai turi būti atlikta laikantis teisėtumo reikalavimų. Ieškovai byloje iš esmės neginčijo, kad tuo metu, kai buvo formuojamas atsakovų sklypas, ginčo statiniai buvo sunykę. Todėl, sutiktina su NŽT atsiliepimo argumentais, kad atliekant atsakovų žemės sklypo matavimus ir formavimą, nebuvo pagrindo į juos atsižvelgti.

63. Kita vertus, iš liudytojų paaiškinimų (liudininkas A. M. statęs tvorą, paaiškino nuo senos tvoros į kaimynų S. S. pusę), byloje nustatyta, kad statant tvorą ieškovai žinojo, jog yra atliekami kaimyninio sklypo kadastriniai matavimai, tačiau sklypo ribų nesitikslino ir savo nuožiūra atliko tvoros su pamatu statybos darbus, bei rekonstravo medinį statinį. Apeliacinės instancijos kolegijos vertinimu, nors ir sutiktina su skundo argumentais, kad namų valdos žemės sklypas turi būti formuojamas laikantis vientisumo reikalavimo, tačiau atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, tai nereiškia, jog turi būti vertinami ir neregistruoti, sunykę statiniai.

64. Be kita ko, byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d., atlikus valstybinę žemės sklypo Nr. 107 naudojimo patikrinimą. 2017 m. rugpjūčio 7 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-758-(14.48.78.). Patikrinimo metu, M. V. (ieškovo R. V. brolis) yra savavališkai užėmęs ir naudoja dalį žemės sklypo Nr. 107 ploto, t. y. į pietus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatęs tvorą bei medinį statinį (ūkinį pastatą), kurie įsiterpia į žemės sklypą Nr. 107 šiaurinėje šio žemės sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, už savavališką žemės užėmimą bei naudojimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, 2017 m. spalio 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tuo tarpu, M. V. neginčijo aplinkybių už savavališką atsakovams priklausančio sklypo dalies užėmimą ir sumokėjo administraciniame nurodyme nustatytą 150 Eur baudą.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovams priklausantys butai, nekerta, o kiti ieškinyje nurodyti statiniai – tvora ir ūkinis pastatas, kurie, anot ieškovų, nuosavybės teise priklauso R. V., nėra suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. ženklinant atsakovams priklausančio sklypo ginčo statiniai buvo pastatyti ir eksploatuojami. Todėl nėra pagrindo teigti, kad su žemės sklypu (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) besiribojančio atsakovams anksčiau suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka teisės aktų reikalavimų.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs: „CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-443-701/2015).

67. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (toliau – Kadastro Nuostatai) 125 punkte reglamentuota, kad Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas.

68. Kadastro nuostatų 126 punkte reglamentuota, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

69. Teisėjų kolegija, pritaria NŽT argumentams, kad nagrinėjamu atsakovų sklypo ribos yra aiškios, kadangi Žemės sklypas Nr. 107 buvo suprojektuotas ankstesniame 2011 m. žemėtvarkos projekte, šis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taigi apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl esminės ginčui aplinkybės, kad sklypo ribos yra neaiškios, yra nepagrįsti, kadangi teismas įvertinus byloje esamus dokumentus – galiojantį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, 2011 m. žemėtvarkos projekto ir 2014 m. žemėtvarkos projekto sprendinius nustatė, kad atsakovams priklausančio sklypo ginčo riba yra aiškiai nustatyta , o byloje nėra duomenų, kad statiniai – tvora ir ūkinis pastatas, kurie, anot ieškovų, nuosavybės teise priklauso R. V., yra suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl termino atnaujinimo

70. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-948-11).

72. Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

73. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad VĮ Registrų centras 2016 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti įrašyti žemės sklypo (projektinis Nr. 3092) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodydamas tai, kad pažymėdamas žemės sklypo (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas kadastro žemėlapyje pagal žemės sklypo plane pateiktas riboženkliais paženklintų ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nustatė, kad šio žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bei kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas.

74. Teisėjų kolegijos nuomone, apie ginčo sklypo ribas, atsižvelgiant ir į žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus parengtą 2017 m. rugsėjo 5 d. išvadą, kuria konstatavo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas parengtas teisingai, o žemės sklypo (projektinis Nr. 3092, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas – neteisingai, ieškovas žinojo jau 2017 m. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad R. V. ir advokato Lauryno Didžiulio atstovavimo sutartis sudaryta 2018 m. rugsėjo 25 d. ir, kad ieškovo R. V. atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui buvo žinoma apie atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr.( duomenys neskelbtini) nustatytas ribas 2018 m. lapkričio 13 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-2302-(7.5), adresuoto advokatui, tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2019 m. gruodžio 11 d. Todėl, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą ginčijamam 2014 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimui apskųsti.

75. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto (ieškovo) priteistinos atsakovų patirtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apelianto (ieškovo) R. (R.) V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo (apelianto) R. (R.) V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų R. (R.) P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vaclovas Paulikas Rūta Petkuvienė Asta Pikelienė