- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 3K-3-457/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Algis Norkūnas (pran.), Juozas Šerkšnas
- Ieškovas
- V. R., G. R.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S., R. S., Alytaus apskrities viršininko administracija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir G. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir G. R. ieškinį atsakovui A. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovams dėl žemės sklypo ribų nustatymo; tretieji asmenys: A. S. , R. S. ir Alytaus apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Bylos šalys naudojasi gretimais namų valdos žemės sklypais, kuriuos siekia įsigyti nuosavybėn. Varėnos rajono savivaldybės administraciniais aktais nutarta sklypus šalims parduoti, tačiau tokie sandoriai nesudaryti. Kilus šalių nesutarimų dėl šiuos sklypus skiriančios ribos, jos kreipėsi į teismą, prašydamos namų valdos žemės sklypų ribą nustatyti pagal jų pateiktus planus. Abi šalys teigia, kad priešinga šalis naudojasi didesniu nei priklauso žemės sklypu. Dokumentų, kuriuose būtų tiksliai pažymėtos sklypų ribos, nėra. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl galimybės taikyti CK 4.45 straipsnį sprendžiant valstybinės žemės naudotojų ginčą, taip pat dėl kilusio ginčo teismingumo bendrosios kompetencijos teismams.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – nustatė atsakovų naudojamo namų valdos žemės sklypo ribas pagal jų pateiktą planą. Teismas konstatavo, kad šalių namų valdų sklypai yra susiformavę seniai, ši faktinė padėtis yra užfiksuota atsakovo pateiktame namų valdos sklypo plane; įvažiuoti su sunkiąja žemės ūkio technika ieškovai turi galimybę sklypo dalimi, esančia už ūkinių pastatų. Teismas pažymėjo, kad nesprendžia klausimo dėl atsakovų gyvatvorės atstumo nuo sklypo ribos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos būtent dėl tikslių ribų nebuvimo, tokia situacija atitinka CK 4.45 straipsnyje įtvirtintą teisinę situaciją – jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nei kilus šalių ginčui, nei anksčiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, tiksliai nustatantys šalių namų valdų žemės sklypų ribas. Kolegija vertino, kad teismo sprendimu nekeičiamas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 38-956 patvirtintas projektas, nes jis nėra tikslus, atstumai tarp pastatų, kelių nepažymėti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai V. R. ir G. R. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį bei bylą nutraukti. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Teismai nagrinėjo bylą, nenagrinėtiną teisme, ir nepagrįstai taikė CK 4.45 straipsnio, taikytino tik žemės savininkams, taisykles ginče dėl administraciniais aktais nustatytų valstybinės žemės sklypų ribų. Šalys nėra namų valdų sklypų savininkės, o tik pretendentės juos pirkti. Jos gali tik įtikinėti valstybės instituciją, o ne spręsti, kokių ribų žemės sklypus joms turi parduoti valstybė.
2. Alytaus apskrities administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 38-956 patvirtintu žemės reformos projektu buvo nustatytos šalių naudojamų valstybinių žemės sklypų ribos. Šis administracinis teisės aktas nepanaikintas, visos šalių teisės kyla iš jo, todėl teismai negalėjo priimti galiojančiam administraciniam teisės aktui prieštaraujančio sklypų ribų nustatymo sprendimo. Teismai, sprendę, kad atsakovas turi teisę reikalauti nustatyti kitas valstybinių sklypų ribas, nei nustatyta administracinių aktų, pažeidžia: Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią parduodamų žemės sklypų ribos nustatomos pagal žemėtvarkos projektus; šio įstatymo 15 straipsnio 5 ir 6 dalis, pagal kurias administraciniai sprendimai gali būti ginčijami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; taip pat šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnį; Žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 43 ir 45 punktus, pagal kuriuos, pretendentui nesutinkant su apskrities viršininko nustatytomis sklypų ribomis, jis tiesiog išbraukiamas iš pretendentų; šios metodikos 60 punktą, pagal kurį pretendentų pirkti projektuojamus sklypus ginčą galutiniu sprendimu išsprendžia apskrities viršininkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. S. prašo kasacinį skundą atmesti ir savo prašymą grindžia taip:
1. Šalys yra teisėtos namų valdų sklypų naudotojos, o CK 4.45 straipsnio nuostatos reglamentuoja tik sklypų savininkų ginčo dėl ribų sprendimą. Teisės aktai, nustatantys žemės reformos vykdymo tvarką, taip pat nereglamentuoja situacijos, kai ginčas kyla ne tarp žemės naudotojų ir reformą vykdančios institucijos, bet tarp faktinių žemės naudotojų. Ginčas dėl žemės naudotojų sklypų ribos nustatymo savo esme yra ne administracinis, o civilinis, todėl jis spręstinas pagal CK 4.45 straipsnį, taikant įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas nustatęs, kad Alytaus apskrities administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 38-956 patvirtintas žemėtvarkos projektas yra netikslus (jame nepažymėti atstumai tarp pastatų, kelių), padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu šis žemėtvarkos projektas nebuvo pakeistas.
3. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie Žemės reformos įstatymo ir Žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatų pažeidimus. Skunde kaip pažeistos išvardytos teisės normos reglamentuoja žemėtvarkos projektų rengimą, žemės sklypų pardavimo tvarką, administracinių sprendimų apskundimą. Šioje byloje nė viena šalis neginčija žemėtvarkos projekto rengimo ar namų valdų žemės sklypų pardavimo proceso teisėtumo. Šalių ginčas kilo dėl jų naudojamų žemės sklypų ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 3 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrengimų parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu šiose bylose nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Bylos šalių techninės apskaitos bylose inventorizuoti namų valdų žemės sklypų plotai skiriasi nuo gyvenvietės generaliniame plane suprojektuotų sklypų ribų ir plotų. Duomenų techninės apskaitos bylose neatitinka ir faktiškai naudojami namų valdų sklypai. Alytaus apskrities viršininko administracijai nepavykus pasiekti bylos šalis tenkinančio sprendimo, teismai pagrįstai vadovavosi CK 4.45 straipsnio nuostatomis.
2. Nei kilus ginčui, nei anksčiau nebuvo priimti administraciniai sprendimai, tikslai nustatantys šalių namų valdų žemės sklypų ribas, todėl nepagrįstas yra kasatorių argumentas, kad teismai negalėjo priimti galiojančiam administraciniam teisės aktui prieštaraujančio sklypų ribų nustatymo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo teismingumo
CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypo savininkų kyla ginčas dėl ginčytinos sklypo ribos, kai ši nėra aiški iš esamų dokumentų. Pagal tai, kad CK 4.45 straipsnis yra Civilinio kodekso ketvirtosios knygos, reglamentuojančios daiktinę teisę, dalyje, įtvirtinančioje nuosavybės teisės bendrąsias nuostatas, o nurodytas straipsnis ura dėl savininkų ginčo sprendimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši norma paprastai taikoma, kai ginčas dėl žemės sklypo ribos siejamas su žemės sklypo savininko teisių ginčijimu, pažeidimu ar gynimu. Jeigu ginčas dėl žemės sklypo ribos nesusijęs su žemės sklypo savininko teisių ginčijimu, pažeidimu ar gynimu, tai ši norma tiesiogiai netaikoma. Tai nepaneigia galimybės šioje normoje esančių nuostatų taikyti nagrinėjant ginčus dėl žemės sklypo ribos, kilusius ne tarp savininkų, kai yra priimti viešojo administravimo subjektų sprendimai, patvirtinti žemėtvarkos projektai, teritorinio planavimo dokumentai, pagal kuriuos riba nėra aiškiai nustatyta ir dėl to kyla ginčas. CK 4.45 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo, todėl šios nuostatos gali būti taikomos sprendžiant ginčus teisme tarp žemės naudotojų. Žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas ir neturi būti aiškinamas kaip žemės sklypo formavimas ar suteiktos kompetencijos viršijimas. Jeigu kilusio teisme ginčo esmė – ginčas dėl žemės sklypo ribų, tai CK 4.45 straipsnyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kur turi būti sklypo riba ir kokia jos konfigūracija, gali būti taikomi nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą dėl teisės Civilinio proceso kodekse ar Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame skunde nepateikiama argumentų dėl nurodytų kriterijų netinkamo taikymo. Skunde keliami klausimai dėl CK 4.45 straipsnio taikymo ir bylos teismingumo, remiantis šioje normoje nurodytais reglamentuojamų santykių subjektais. Kasacinio teismo ir specialiosios kolegijos teismingumo klausimais praktikoje yra aiškiai konstatuota, kad nagrinėjamo ginčo teismingumą lemia kilusio ginčo pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta dėl civilinės bylos Vidaus vandens kelių direkcija v. UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“, bylos Nr. T-XX-67-06; ir kt.). Jeigu su civilinio pobūdžio ginču nagrinėjamas ir administracinių aktų pagrįstumas, tai gali būti taikoma reikalavimų absorbcijos taisyklė ir ad hoc nusprendžiama, kuris teismas ginčą nagrinės.
Byloje įrodyta, kad kilęs ginčas dėl ribos tarp sklypų nustatymo yra civilinio pobūdžio, todėl atskiros CK 4.45 straipsnio nuostatos gali būti taikomos. Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį žemės sklypai parduodami pagal žemės reformos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, o pagal 8 straipsnio 2 dalį ne žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiose normose nėra nuostatų apie tai, pagal kokius kriterijus nustatoma žemės sklypus skirianti riba ar kaip sprendžiamas ginčas, kuris kyla dėl to, kad viešojo administravimo subjektų priimtuose dokumentuose ji nustatyta neaiškiai. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 5 ir 6 dalis apskrities viršininko sprendimas patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet taip, esant civilinio pobūdžio ginčui dėl ribų, kai jos nenustatytos ir neaiškios, taikant absorbcijos principą, nepaneigiama galimybė ginčą nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja tokio pobūdžio ginčo teismingumo klausimo. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemėtvarkos projektų rengimui vadovauja ir jį kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija, o 20 straipsnyje nustatyta, kad suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas. Šios nuostatos ir jas įgyvendinančios Žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 43, 45, 60 punktų nuostatos patvirtina, kad valstybinės žemės sklypai formuojami administracine tvarka, kad projektuojamų parduoti valstybinės žemės sklypų naudotojų ginčas dėl ribų galutinai sprendžiamas apskrities viršininko sprendimu. Bet tai iš esmės nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą. Šios nuostatos nurodo į administracinį ginčo dėl teisės pobūdį ir paprastai turi būti taikomos. Kartu turi būti įvertinti ir civiliniai kilusio ginčo aspektai bei pagal jų visumą sprendžiama, ar kilęs ginčas yra vien administracinio pobūdžio. Byloje įrodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas yra patvirtintas, bet iš jo ir kitų dokumentų ginčo sklypus skirianti riba yra neaiški, ji administracine tvarka nebuvo aiškiai nustatyta. Kilus ir ilgą laiką – kelerius metus – tęsiantis naudotojų ginčui bei daugiau kaip dvejus metus bandant jį spręsti administracine tvarka, nebuvo pasiekta konkretaus rezultato, kol ginčo šalims pasiūlyta ginčą spręsti teismo tvarka. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei civilinio proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką, proceso koncentruotumo principo nuostatas (CPK 2, 7 straipsniai), iš esmės pagrįstas ir teisėtas sprendimas negali būti naikinamas dėl teisinių procedūrų, kurios pagal įstatymus ir teismų praktiką nėra vienareikšmiškai suformuluotos. Ginčo pobūdį nulemia ne jame dalyvaujantys subjektai, o sprendžiamo ginčo dėl teisės esmė. Atsižvelgdama į tai, kad administracine tvarka patvirtintais dokumentais ginčo sklypų ribos aiškiai nenustatytos ir tai lėmė jų naudotojų ginčą, kuris ilgą laiką neišspręstas, taip pat į tai, kad Alytaus apskrities viršininko administracija civilinėje byloje dalyvavo, savo poziciją dėl ginčo esmės pareiškė ir teismo sprendimo kaip žemėtvarkos klausimus sprendžianti institucija nekvestionuoja, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti procesinių pažeidimų kaip pagrindo teismų priimtiems sprendimui ir nutarčiai panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinio skundo argumentai atmetami.
Dėl kasacinio teismo išlaidų priteisimo
Rengiantis bylos pagal kasatorių pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 97,05 Lt (2009 m. spalio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatorių priteistinos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 97,05 Lt (devyniasdešimt septynis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.