Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-359-753/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
1-359-753/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22781-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kaltinamasis
J. A.
Nukentėjusysis
O. J., A. J.
Civilinis atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-359-753/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22781-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.2.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 12 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Editai Juršienei, Tatjanai Daugirdienei, Almai Kazlauskienei,dalyvaujant prokurorei I. Z.,kaltinamajam J. A., gynėjui advokato padėjėjui V. P. (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiojo O. J. įstatyminei atstovei (civilinei ieškovei) S. J., atstovui advokatui K. G.,

laiduotojai D. A.,nedalyvaujant nukentėjusiesiems O. J., A. J.,

civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2020 m. birželio 11 d. apie 18.36 val. Strėvos g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Būblių k., Kaišiadorių r., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Smart 454“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t. y. Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 101 punktą, nurodantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 109 punktą, nurodantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, ko pasėkoje sukdamas į kairę, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu motoroleriu „Hanglong HL50QT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J.. Eismo įvykio metu sužalotas motorolerio vairuotojas A. J., kuriam dėl kairės čiurnos sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei motorolerio keleivis O. J., kuriam dėl galvos sumušimo su muštine žaizda kaktoje, su atviru kairės pusės kaktikaulio lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę kaktinę skiltį, su galvos smegenų sumušimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, atviro kairio šlaunikaulio lūžimo su muštine žaizda padarytas sunkus sveikatos sutrukdymas.

Kaltinamasis J. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailėjosi ir parodė, kad važiavo pas draugą M. Sustojo prie įsukimo į kiemą. Apsidairė, kad nieko nėra, parodė posūkį, kad suka į kiemą. Pradėjo sukti ir pajuto smūgį dešiniajame kampe priekinėje keleivio pusėje. Važiavo su „Smart“. Jam reikėjo sukti į kairę, į kiemą. Reikėjo praleisti atvažiuojančias transporto priemones. Sustojo, apsidairė, parodė posūkį, nieko nebuvo, pradėjo važiuoti. Susidūrimas įvyko kairėje juostoje, jau buvo pravažiavęs ją priekiniu ratu. Susidūrė su motoroleriu. Su motoroleriu važiavo A. ir jo anūkas. Pajuto smūgį ir pamatė, kaip motoroleris praslysta pro automobilio priekį. Vairuotojas ir keleivis nugriuvo prie eglučių. Matė, kad A. nuėjo ir paėmė nuo kelio vidurinės juostos šalmą, kas jį dėvėjo, nežino. Ieškinį prašo sumažinti iki 5000,00 eurų. Kreipėsi į draudimą, kur jam paaiškino kreiptis į advokatą ir laukti teismo. Žalą atlygins, tačiau prašo žalą išdėstyti, nes jis neturi tokios sumos. Šiuo metu pajamų neturi, todėl nieko nėra atlyginęs. Buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, pasišnekėti nepavyko. Išėjo nukentėjusiojo motina ir jį apšaukė. Kartą skambino, tačiau atsiliepė nukentėjusiojo motina, kuri, jam prisistačius, padėjo ragelį, todėl pokalbis neįvyko. Eismo įvykio metu buvo blaivus, o motorolerio vairuotojas buvo neblaivus, nes jam buvo nustatytas 1,5 girtumo laipsnis. Vaikas yra septynerių metų. Kaltinamasis nurodė, jog yra pasiruošęs atlyginti žalą, gailisi, po eismo įvykio jam 3 paras buvo sunku užmigti. Žada susirasti darbą, gal paimti paskolą ir žalą atlyginti iš karto.

Teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 10 d., metu nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad su vaiku važiavo pasivėžinti, nes to paprašė vaikas. Privažiavo kryžkelę, kur apsisuko. Išlindo iš posūkio ir nepastebėjo, kaip sukosi automobilis, į kurį ir atsitrenkė. Jis vairavo mopedą, o kaltinamasis važiavo su automobiliu. Pirmenybė važiuoti buvo jam. Buvo išgėręs alaus butelį. Neblaivumas buvo 1,5 prom. Vaikui yra septyneri metai. Vairuotojo teisių neturi. Vaikas paprašė pavežti. Pravažiavo ir viskas. Vaiko motina nematė, koks buvo jo stovis. Ji buvo namuose, nematė, ar jis vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo savo namuose, gyvena atskirai. Iki išvažiuojant pasivažinėti, su vaiko motina nebendravo, bendravo tik su vaiku. Važiavo 30-35 greičiu, negreičiau. Vaikas dėvėjo šalmą. Šalmas buvo užsegtas, tačiau jam buvo per didelis. Šalmas buvo nepritaikytas vaikui. Nestabdė motorolerio, nes tada nieko nesusigaudė. Nesusigaudė, nes automobilis važiavo priekyje. Iki transporto priemonės, kai ją pamatė, atstumas buvo gal 10-15 metrų. Dėl vairavimo neblaiviam jam nebuvo iškelta baudžiamoji byla. Kai pamatė automobilį, pasimetė, tačiau važiavo toliau savo juosta. Automobilio vairuotojas galėjo jo nepastebėti, nes ten yra posūkis, auga vyšnia, dar jį galėjo apakinti saulė. Buvo karšta, švietė saulė, oro temperatūra buvo apie 28 laipsnius šilumos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo O. J. įstatyminė atstovė (civilinė ieškovė) S. J. paaiškino, kad O. J. yra (duomenys neskelbtini) metai. 2020 m. birželio 11 d. įvyko eismo įvykis, po jo ligoninėje praleido mėnesį laiko. O. J. gydėsi neurochirurginiame skyriuje. O. J. patyrė kaukolės ir šlaunikaulio lūžius. Savaitę laiko gulėjo prijungtas prie aparatų, vėliau gerėjo. Jam buvo sunku, skaudėjo koją ir galvą. Sąmonės nebuvo praradęs. Jis tapo nervingas. Jautė skausmus, išgyveno. Jai irgi buvo sunku. Papildomai nieko nėra pirkusi iš medicininių priemonių. Grįžus į namus O. J. gėrė vaistus nuo skausmo, kuriuos išrašė gydytoja, vartojo antibiotikus. Vaistus reikėjo vartoti 2 kartus per dieną apie mėnesį laiko. Vaistų dėka skausmas buvo lengvesnis. O. J. psichologiškai išgyvena, kad negali bendrauti su draugais. Mokosi pirmoje klasėje. Mokslai nuotoliniu būdu, sekasi sunkiai, nesusikaupia, dėl to išgyvena. Nervindamasis mėto daiktus, ankščiau taip nesielgdavo. Iki įvykio buvo linksmas ir judrus. Į neurologus nėra kreipęsi, jo agresija mažėja. Šiuo metu O. J. vitaminų nenaudoja, vaistų taip pat. Kaltinamasis neatlygino nieko, neatsiprašė nei jos nei vaiko. Vaikas apie įvykį nieko nepasakoja, dėl įvykio kaltina senelį. Su seneliu po įvykio nebendrauja. Su vaiku kalbėjo, kad jis galėjo ir nevažiuoti, bet jis nieko neatsako į klausimus. Po traumos O. J. būsena gerėja. Įvykio metu vaikas turėjo šalmą, bet jis buvo neužsegtas. Šalmas buvo pritaikytas jo amžiui. Nežinojo, kad senelis buvo išgėręs. O. J. naudoja raminančią arbatą, kuri yra išrašyta gydytojo. Jis darosi judresnis, po truputi bėgioja. Į psichologą reikėtų kreiptis, bet dar nesikreipė. Prašo priteisti 10000,00 eurų neturtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja D. A. paaiškino, kad sūnus, padaręs avariją, jai paskambino pirmai ir pasakė apie įvykį, jog nukentėjo vaikas. Mėnesį laiko naktimis nemiegojo, niekam nelinkėtų to. Augina 4 vaikus. Sūnaus J. A. kiekvieną dieną klausė, ar jis buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiuosius. J. A. atsakė, kad buvo nuvažiavęs ir jam atsakė, kad susitiks teisme. Jos tarpusavio ryšys su sūnumi yra geras, šiuo metu jis ieško darbo. Prisiregistravęs nedarbingumo tarnyboje, gauna 200,00 eurų. Jis jai padeda prie ūkio, nes gyvena kaime. Prašo be piniginio užstato perduoti jai sūnų pagal laidavimą. Savo vaikams daro įtaką, žino, kad sūnus dėl eismo įvykio labai išgyvena. Jis sako, kad žalą atlygins kaip teismas nuspręs. Pati dirba, gauna minimalų atlyginimą. Su vaikų tėvu kartu negyvena. Iš viso turi 4 vaikus, dukra gyvena atskirai, o su ja gyvena 3 sūnūs.

Į teisiamąjį posėdį neatvyko nukentėjusysis O. J., kuris byloje atstovaujamas įstatyminės atstovės S. J., taip pat civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovas, apie teisiamojo posėdžio datą pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas J. A. parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 18.30 val. jis vienas atvažiavo į Būblių kaimą, pas savo draugą M. V.. Jis vairavo jam priklausantį automobilį „Smart“, valst. Nr. neprisimena. Buvo blaivus. Tą vakarą buvo geros oro sąlygos, švietė saulė, kelio danga buvo sausa, matomumas geras, kelio ruožas tiesus, tačiau už kokių 50 metrų, link kelio Antakalnis-Alytus, buvo posūkis į kairę. Buvo prisisegęs saugos diržą, jo dėmesio nuo kelio niekas neatitraukė. Jis norėjo užsukti pas M. į kiemą, į kairę pusę, todėl jis ties M. namu sustojo, kad įsitikinti, jog neatvažiuoja kokios nors transporto priemonės iš priekio bei jam iš užnugario. Kairysis posūkio rodiklis buvo įjungtas. Įsitikinęs, kad jokios transporto priemonės prie jo neartėja, jis pradėjo manevrą, t. y. suko į kairę, link M. V. kiemo. Tuo metu jis galėjo judėti apie 3 km/h greičiu, nes važiavo tikrai negreitai. Jam tik įsukus link draugo kiemo, t. y. kai pajuto, kad vairuojamo automobilio priekinis kairysis ratas užvažiavo ant žvyruotos dangos, vedančios link minėto kiemo, staiga pajuto smūgį į automobilio priekinę dešinę dalį. Tada pamatė, kaip pro jo automobilio priekį praslydo, kliudydamas jo automobilį, motoroleris. Po to pamatė, kaip ant žemės po eglėmis guli vyriškis ir berniukas. Suprato, kad jie ir važiavo minėtu motoroleriu. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie gulinčio vyriškio. Jis atsistojo ir nuėjęs nuo kelio važiuojamosios dalies vidurio, ties ženklinimo juosta, esančios kelio važiuojamosios dalies viduryje ir skiriančios priešingų transporto priemonių srautus, pasiėmė apsauginį šalmą. Kieno tas šalmas ir ar jį kas dėvėjo įvykio metu, jis nematė. Vizualiai žiūrint vyriškis neatrodė susižalojęs ir niekuo nesiskundė. Pastebėjo, kad vyriškis yra išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Jis šio vyriškio ir berniuko nepažįsta, matė pirmą kartą. Berniukas gulėjo ant pilvo, bet kai jis apsivertė, pamatė, kad jam iš galvos bėga kraujas. Vaikas aimanavo. Jis pakvietė savo draugus M. V. ir M. Ž., kurie buvo namo kieme ir jiems pasakė, kad atsineštų vaistinėlę, kad galėtų vaikui suteikti pirmą med. pagalbą. M. paskambino pagalbos telefonu. Kai atvyko medikai, prie vaiko atėjo jo mama, kuri išvyko kartu su vaiku į gydymo įstaigą. Ją kažkas iš spec. tarnybų pakvietė ateiti į įvykio vietą. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta pilnai, supranta, kad turėjo sukdamas į kairę praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį motorolerį, nors ir darydamas manevrą apsižvalgė keletą kartų į abi kelio puses, tačiau nematė atvažiuojančio motorolerio. Galbūt nepastebėjo ir dėl jį apakinusios saulės. Dėl savo veiksmų labai gailisi (1 t., b. l. 149, 155).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad š. m. birželio 11 d. vakare, tikslaus laiko nežino, jis V. K. motoroleriu, kurio modelio ir valstybinių numerių nežino, iš V. kiemo išvažiavo pabandyti jo motorolerį, kuris buvo ką tik po remonto. Tiksliau jo šešiametis anūkas O. paprašė jį pravežti pro namus, kad pamatytų jo mama. Tą vakarą buvo išgėręs. Pas V. jau atėjo išgėręs. Jis pasodino O. už savęs, jam ant galvos uždėjo šalmą, kuris irgi yra V. K.. Pats važiavo be apsauginio šalmo. Važiavo Būblių kaimo pagrindine gatve Antakalnio k. kryptimi. Pavažiavę nuo V. namų, už kokių 500 m sankryžoje apsisuko ir važiavo atgal. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu, kelio danga buvo sausa, kelio ruožas – nežymus posūkis į dešinę, matomumas buvo geras, važiavo nugara į saulę, jo dėmesio nuo kelio niekas neatitraukė, kelyje jokių kliūčių nebuvo, važiavo kuo arčiau dešinės kelio važiuojamosios dalies, buvo įsijungęs žibintų šviesas. Tik pravažiavus posūkį, staiga, priešais save, prieš kokius 20 m pamatė lengvąjį automobilį. Jis atleido akseleratoriaus rankenėlę ir toliau sekė smūgis. Nuo smūgio jis nukrito nuo motorolerio į dešinį griovį, jo važiuojama kryptimi. O. taip pat nukrito į tą pačią pusę. Matė, kad anūkui iš galvos bėga kraujas ir jis buvo be šalmo, kuris matyt smūgio metu nukrito. Ar apsauginis šalmas dar susiveržia kokiais dirželiais, jis to nežino, bet vaikui šalmas buvo tikrai per didelis. Po smūgio pamatė ir automobilį, į kurį trenkėsi, koks jo modelis, nežino, bet jis pilkos spalvos. Automobilis po smūgio stovėjo skersai kelio važiuojamosios dalies ir suprato, kad jis norėjo sukti į V. kiemą. Kiek pamena, automobilyje buvo tik vairuotojas, kurio jis nepažįsta, jis jauno amžiaus. Vairuotojas sakė, kad jų nematė, nes jį apakino saulė. O. visą laiką rėkė iš skausmo, pats nesakė, ką jam skauda. Arti jo priėjęs nebuvo, nes subėgo kaimo žmonės ir jį apsupo. Greitoji O. išsivežė. Sekančią dieną po įvykio jis kreipėsi į medikus Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyriuje , nes labai skaudėjo kairę koją. Jam buvo nustatytas stiprus sumušimas. Dėl jam padaryto kūno sužalojimo jis automobilio vairuotojui jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 18).

Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta S. J. parodė, kad š. m. birželio 11 d. apie 17.00 val. jos mažametis sūnus O., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metukai, išėjo iš namų kartu su jos tėvu, savo seneliu A. J.. Matė, kad jos tėtis yra šiek tiek išgėręs. Tėvas minėjo, kad su O. eis pas jos pusbrolį V. K., gyvenantį tame pačiame kaime, taisyti motorolerį. Apie 18.30 val. jai paskambino V. K. ir pasakė, kad jos sūnus ir tėvas pateko į avariją. Ji nieko nelaukusi išbėgo į lauką ir per penkis namus nuo jos, prie kaimynų V. namo pastebėjo, kad griovyje guli O. ir aimanuoja, taip pat gulėjo apgadintas motoroleris. To kito automobilio nematė, nes buvo jau atvykusi greitoji med. pagalba. Matė, kaip sūnui iš galvos bėgo kraujas. Jai žinoma, kad sūnus buvo su šalmu, bet smūgio metu jis nukrito, matyt buvo neprisegtas arba per silpnai prisegtas šalmo dirželis. O. skundėsi galvos ir kairės kojos skausmu, jis buvo su sąmone. O. buvo nugabentas į Kauno klinikas, kur jam nustatytas kaukolės lūžis bei kairio šlaunikaulio lūžis, buvo operuotas. Kalbinant vaiką apie įvykį, jis aplinkybes prisimena. Sakė, kad su seneliu važiuoti motoroleriu nenorėjo bei, kad į juos trenkėsi automobilis (1 t., b. l. 40).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad š. m. birželio 11 d. dienos metu jam paskambino telefonu J. A., jie susitarė, kad jis atvyks pas jį į namus. Apie 18.33 val. buvo namuose, stovėjo kieme, laukė J. A., kuris turėjo atvykti. Matė, kaip J. A. su savo vairuojamu automobiliu „Smart“ privažiavo prie kiemo ir atlikinėjo posūkio manevrą. Jis ir jo kitas pažįstamas M. žiūrėjo, kaip J. suko į kiemą, išgirdo atvažiuojančio motorolerio garsą, kuris važiavo Strėvos gatve, Stoniavos k. pusės link ir nestabdęs trenkėsi į J. vairuojamo automobilio priekinę dalį. Tuomet jis pradėjo eiti link įvykio vietos. Tuo metu M. skambino trumpuoju pagalbos numeriu 112. Jis eidamas matė, kad J. tuo metu šoko iš automobilio prie pievoje gulinčio vaiko. Priėjęs arčiau pamatė kraujuojantį vaiką, jam kraujavo iš galvos srities. Nedelsiant nubėgo pasiimti vaistinėlę. Atnešęs ją, jis ištraukė tvarsčius, o J. spaudė vaikui kraujuojančią žaizdą su jais. Kiek atsimena, jam žinomas J., kuris vairavo motorolerį, tuo metu stovėjo nuošaliai, tiksliai nematė kur ir ką veikė, nes stengėsi kartu su J. padėti vaikui, kuriam kaip matė reikėjo skubios pirmos pagalbos. Ar J. buvo sužalotas, nematė, vėliau tik matė, kad sunkiai lyg ėjo, bet ar dėl įvykusio eismo įvykio, jis nežino. Po eismo įvykio J. jam pasakojo, kad jį apakino saulė ir jis nepastebėjo atvažiuojančio motorolerio sukdamas į kairę. Atvykę Greitosios medicininės pagalbos medikai vaikui suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė į ligoninę (1 t., b. l. 56).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas M. Ž. parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 18.33 val. jis buvo adresu Strėvos g. (duomenys neskelbtini), Būblių k., Kaišiadorių r., stovėjo kieme, laukė J. A., kuris turėjo atvykti. Matė, kaip J. A. su savo vairuojamu automobiliu „Smart“ privažiavo prie kiemo nedideliu greičiu ir staiga išgirdo garsų dūžio garsą. Pamatė, kad į J. A. vairuojamą automobilį trenkėsi ta pačia gatve, priešinga kryptimi važiavęs motoroleris. Matė, kaip smūgio metu buvo nublokšti žmonės. Matė, kad motorolerį vairavo jam žinomas A. J., jis kartu vežėsi savo anūką. J. A. pirmas išlipo iš savo automobilio ir nubėgo prie nukentėjusių žmonių. Jis nedelsiant skambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir ėjo link nukentėjusių asmenų. Matė, kaip J. anūkas gulėjo ant pievos prie pakelėje augusios eglės. Iš vaiko galvos stipriai kraujavo. J. A. jau vaikui bandė suteikti pirmąją pagalbą, užspausti tvarsčiais kraujuojančią žaizdą galvoje. Buvo šiek tiek pakėlęs jo galvą. A. J. tuo metu stovėjo nuošaliau pasilenkęs, nieko nekalbėjo, ant jo dešinės akies matėsi lyg kraujo dėmės. Jis jo paklausė, ar jam viskas gerai ir jis jam atsakė, kad jam viskas gerai. J. A. vėliau jam sakė, kad jį apakino saulė, jis stabtelėjo ir suko į kiemą, atvažiuojančio motorolerio nematė (1 t., b. l. 60).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad jis turi motorolerį „Hanglong“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu motoroleriu nesinaudojo visą žiemą, jis dar buvo sugedęs, todėl jį susiremontavo. Remontuoti jam padėjo ir kaimynas A. J.. Š. m. birželio 11 d. su kaimynu taip pat remontavo motorolerį. Kad J. yra išgėręs, to nepastebėjo, su juo jis jokių alkoholinių gėrimų nevartojo ir jo akivaizdoje jis nesisvaigino. A. J. buvo su savo šešiamečiu anūku O. Pavykus užvesti motorolerį, O. savo senelio paprašė jį nuvežti iki namų ir pasirodyti savo mamai. A. sutiko pavežti anūką, o jis jiems pasakė, kad nelėktų. Tai galėjo būti apie 18.30 val. Nuo jo namų iki O. namų yra apie 500 m atstumas. Kur buvo pasodintas ant motorolerio vaikas, jis nematė, nes tuo metu buvo namuose ir žiūrėjo pro langą, nes pastebėjo gatvėje įtartiną automobilį. Po kokių 3 minučių jam išėjus į lauką ir priėjus prie kiemo vartelių, išgirdo trenksmą. Pažiūrėjęs į tą pusę, nuo kurios ir sklido tas garsas, pamatė, kad tas jo matytas įtartinas automobilis keistai stovi kelio važiuojamojoje dalyje. Nuo jo namų tas automobilis stovėjo apie 200 m atstumu. Jis pradėjo eiti link to automobilio, bet iki jo likus apie 20 m apsisuko ir grįžo namo, nes pamatė prie automobilio A. Vaiko ir motorolerio nematė, bet girdėjo garsą panašų į vaiko verksmą. Tada ir suprato, kad įvyko to automobilio ir motorolerio susidūrimas. Jis yra labai jautrus tokiems dalykams, todėl arti ir nepriėjo. Vėliau matė, kad buvo atvykusi greitoji ir policija. Išvykus greitajai, jis paskambino O. mamai S. J., kuri sakė, kad vaikas sąmonės nepraradęs, kad yra netoli klinikų. Dar vėliau ji jam sakė, kad yra stipriai sumušta sūnaus galva, kad lūžusi koja. Automobilio, kuriuo buvo partrenktas motoroleris, modelis galėjo būti „Smart“, lyg pilkos spalvos, nedidelis. Kiek matė, tame automobilyje buvo tik vienas vairuotojas. Avarijos vieta yra ties kaimynų V. namu (1 t., b. l. 64).

Specialisto išvada Nr. G 1661/2020(02) nustatyta, kad A. J. dėl kairės čiurnos sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 27).

Specialisto išvada Nr. G 1814/2020(02) nustatyta, kad O. J. dėl galvos sumušimo su muštine žaizda kaktoje, su atviru kairės pusės kaktikaulio lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę kaktinę skiltį, su galvos smegenų sumušimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, atviro kairio šlaunikaulio lūžimo su muštine žaizda padarytas sunkus sveikatos sutrukdymas (1 t., b. l. 33-34).

Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) Strėvos g., Būblių k. Kaišiadorių r. (1 t., b. l. 4).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad motoroleris „Hanglong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra aplamdytas, sulaužytos plastmasės, iškritęs priekinis žibintas (1 t., b. l. 94).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilio „Smart“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje dalyje yra matomi nubrozdinimai, sulūžęs priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis variklio dangtis. Ant variklio dangčio matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 100).

A. J. pareiškimu nustatyta, kad jis dėl jam padaryto kūno sužalojimo niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 23).

V. K. pareiškimu nustatyta, kad jis dėl jam priklausančio motorolerio „Hanglong HL50QT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 67).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad A. J. 2020 m. birželio 11 d. 18.51 val. nustatytas 1,57 prom. girtumas, o J. A. 2020 m. birželio 11 d. 18.57 val. nustatytas 0,00 prom. girtumas (1 t., b. l. 169).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes jis 2020 m. birželio 11 d. apie 18.36 val. Strėvos g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Būblių k., Kaišiadorių r., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Smart 454“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t. y. Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 101 punktą, nurodantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 109 punktą, nurodantį, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, ko pasėkoje sukdamas į kairę, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu motoroleriu „Hanglong HL50QT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J.. Eismo įvykio metu sužalotas motorolerio vairuotojas A. J., kuriam dėl kairės čiurnos sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei motorolerio keleivis O. J., kuriam dėl galvos sumušimo su muštine žaizda kaktoje, su atviru kairės pusės kaktikaulio lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę kaktinę skiltį, su galvos smegenų sumušimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, atviro kairio šlaunikaulio lūžimo su muštine žaizda padarytas sunkus sveikatos sutrukdymas.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, jog nepastebėjo priekyje atvažiuojančio motorolerio, dėl ko suko į kairę ir motoroleris atsitrenkė į jo vairuotą automobilį. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų M. V. ir M. Ž. parodymai, įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai. Dėl kilusio eismo įvykio nukentėjusiajam O. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Taigi, dėl kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl konstatuotina, kad J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas D. A. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį J. A. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (2 t., b. l. 39).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. A. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 1, 2, 4 dalys), savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis ankščiau neteistas (1 t., b. l. 159), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 160), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir priklausomybių, grupei (1 t., b. l. 164), įsidarbino 2021 m. vasario 10 d., buvusios darbovietės ir (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 166, 168), teisiamojo posėdžio metu pažadėjo atlyginti neturtinę žalą. Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje pateiktas laiduotojos D. A. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja yra neteista (2 t., b. l. 38), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 41), dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 40). Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje apie tai, kad ji yra kaltinamojo motina, su juo gyvena ir nuolat bendrauja, geba daryti įtaką savo sūnui, teismas sprendžia, kad D. A. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą – 1 metus, neskiriant užstato, nes laiduotojos turtinė padėtis sunki, ji viena augina tris sūnus, gauna minimalų darbo užmokestį.

Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo motyvai

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis J. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo J. A. vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju, nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pažymėtina, kad J. A. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Sprendimas dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo O. J. įstatyminė atstovė (civilinė ieškovė) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš J. A. ir AB „Lietuvos draudimas“ O. J. naudai priteisti 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dėl eismo įvykio, kuris įvyko dėl kaltinamojo kaltės, visi šeimos nariai patyrė didelį stresą, O. J. turėjo iškęsti dvi galvos operacijas. Dėl patirtos traumos O. J. tapo neramus, irzlus, vengia būti vienas, bijo važiuoti dviračiu. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad O. J. lanko pirmą klasę, patirta trauma atsiliepia žinių suvokimui, kas sukelia didelių pergyvenimų ir nepatogumų šeimos nariams. Padarytą žalą nukentėjusiojo įstatyminė atstovė vertina 10000,00 Eur (2 t., b. l. 10-12).

Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ rašte nurodyta, kad jei kaltinamasis prisipažintų ar būtų pripažintas kaltu dėl ginčo įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošusi ne ginčo tvarka išmokėti O. J. 7284,00 Eur, taip pat atlyginti Teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Kartu su raštu pateikta 2020 m. lapkričio 18 d. gydytojo eksperto išvada, jog įvertinus O. J. padarytus sužalojimus ir atliktas medicinines procedūras, kompensuotina 7284,00 Eur neturtinė žala (2 t., b. l. 3-5).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Nors byloje nustatyta, jog kaltinamasis J. A. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir dėl tokių jo pažeidimų buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau, kita vertus, jis vairavo blaivus, skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 5 000,00 eurų iki 35 000,00 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-331-976/2018, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019 ir kt.).

Neabejotina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam O. J. sukėlė tiek fizinius, tiek ir dvasinius išgyvenimus, didelį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Nagrinėjamu atveju dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis O. J. turėjo iškęsti dvi galvos operacijas, jo įstatyminės atstovės teigimu, tapo neramus, irzlus, vengia būti vienas, bijo važiuoti dviračiu, patirta trauma atsiliepia žinių suvokimui. Kaip ir minėta aukščiau, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Būtina įvertinti tai, kad O. J. sveikata sunkiai sutrikdyta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, kad jis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinių ir dvasinių kančių, tad ir priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju, taip pat, kad nukentėjusįjį motoroleriu vežė neblaivus giminaitis, be to, nukentėjusysis nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, jog galėtų būti vežamas motoroleriu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, įsidarbino tik 2021 m. vasario 10 d., jog nukentėjusysis po patirtų sužalojimų sveiksta, jo sveikatos būklė gerėja, jis šiuo metu nebevartoja jokių vaistų, mokosi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, patikslintu ieškiniu prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 8000,00 Eur.

Kadangi civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam yra apskaičiavusi 7284,00 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, minėta suma nukentėjusiajam O. J. priteistina iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, likusią neturtinės žalos sumą – 716,00 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo J. A.. Kitoje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiojo O. J. įstatyminė atstovė (civilinė ieškovė) S. J. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 10-12). Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiojo įstatyminė atstovė (civilinė ieškovė) patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 49-50).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla nors ir nėra didelės apimties, tačiau byloje pateiktas išsamus civilinis ieškinys, byloje vyko trys teisiamieji posėdžiai, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės (civilinės ieškovės) atstovas advokatas aktyviai dalyvavo posėdžių metu, pasisakė baigiamosiose kalbose. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo įstatyminės atstovės (civilinės ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jų mažinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo O. J. įstatyminei atstovei (civilinei ieškovei) S. J. iš kaltinamojo J. A. priteistinos 500,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

J. A. jokia kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: motorolerio priekinis žibintas su apdaila, šalmas, saugomi Kaišiadorių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintini V. K.; motorolerio ir automobilio smulkios nuolaužos, saugomos Kaišiadorių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinos įstatymų nustatyta tvarka; automobilis „Smart 454“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui J. A., įsiteisėjus nuosprendžiui paliktinas savininkui disponuoti savo nuožiūra; motoroleris „Hanglong HL50QT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Palomenės g., Gudienos k., Kaišiadorių r., įsiteisėjus nuosprendžiui paliktinas disponuoti savininkui V. K. savo nuožiūra (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos D. A. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. A., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. A., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo O. J. įstatyminės atstovės (civilinės ieškovės) S. J. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti O. J. iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 7284,00 Eur (septynių tūkstančių dvejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti O. J. iš J. A. 716,00 Eur (septynių šimtų šešiolikos eurų 00 ct) dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti S. J. iš J. A. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: motorolerio priekinį žibintą su apdaila, šalmą, saugomus Kaišiadorių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti V. K.; motorolerio ir automobilio smulkias nuolaužas, saugomas Kaišiadorių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka; automobilį „Smart 454“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintą savininkui J. A., palikti savininkui disponuoti savo nuožiūra; motorolerį „Hanglong HL50QT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Palomenės g., Gudienos k., Kaišiadorių r., palikti disponuoti savininkui V. K. savo nuožiūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė