- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1258-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00485-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- M. T.
- Ieškovas
- L. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Edvardo Palioko ir Tomo Romeikos, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. T. ir M. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-105-1048/2024 pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovams M. T. ir M. T. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovų M. T. ir M. T. priešieškinį ieškovui L. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. Ž. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (2023-01-25 CBP-627) prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. T. ir M. T. (toliau – ir atsakovai) pagal 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis 24 000 Eur skolos, 12 000 Eur netesybų, 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos iki sprendimas bus įvykdytas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo M. T. buvo sudarytos dvi preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartys dėl žemės sklypų įsigijimo. Sutartimis šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas atsakovui vykdydamas preliminarias sutartis sumokėjo 24 000 Eur avansą. Iki preliminariose sutartyse nurodyto termino pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl atsakovų kaltės. Preliminariose sutartyse numatyta pardavėjo (atsakovų) atsakomybė, jei pirkimo-pardavimo sutartys nustatytais terminais ir nurodytomis sąlygomis nesudaromos. Todėl ieškovui iš atsakovų taip pat turi būti priteistos netesybos.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį (2023-02-21 DOK-7823) prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat pasiūlė ieškovui pašalinti M. T. iš proceso.
4. Nurodė, kad M. T. sandorių sudaryme nedalyvavo. Žemės sklypai atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės, teise. Ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma. Todėl ginčo sandoriai turėjo būti sudaryti ne tik su M. T., bet ir su M. T.. Nesant bendraturtės M. T. parašų, laikytina, kad preliminarios sutartys nebuvo iki galo sudarytos arba yra laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis. Niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Nepagrįsti ieškovo reikalavimai, susiję su preliminarių sutarčių vykdymu, nes jos neįvykdytos išimtinai dėl ieškovo kaltės. Ieškovo nurodomoms netesyboms jokio pagrindo nėra. Netesyboms prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas M. T. priešieškiniu (2023-05-02 DOK-18392) prašė priteisti iš ieškovo 37 050 Eur nuostolių, 2 000 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad:
6.1 ieškovas ir atsakovas susitarė, jog žemės sklypai ieškovui bus parduoti, kai jis atskirai sumokės 25 000 Eur sumą už žemės sklypų inžinerinę infrastruktūrą ir perims M. T. įsipareigojimus hipotekos kreditoriui. Ieškovas susitarimo neįvykdė, todėl atsakovui M. T. buvo padaryti 25 000 Eur nuostoliai.
6.2 6 750 Eur nuostolis atsirado, nes ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų, ginčo sklypai buvo areštuoti pagal M. T. kreditorių reikalavimus, 1/2 dalys areštuotų žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo procese buvo perleisti atitinkamai už 2 450, Eur ir už 3 400 Eur. Dėl to M. T. buvo priversta perleisti savo 1/2 dalis minėtų žemės sklypų už mažesnę kainą, dėl ko buvo patirti nuostoliai.
6.3 Ieškovui nevykdant įsipareigojimų ir atsakovams negalint vykdyti įsipareigojimų atsiskaityti su Klaipėdos kredito unija ir VMI, atsakovai pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 4 700Eur, o žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur. Tokiu būdu dėl ieškovo įsipareigojimų neįvykdymo atsakovas M. T. prarado galimybę parduoti žemės sklypus už tiek, kiek buvo pažadėjęs sumokėti, t. y. už 14 000 Eur, todėl dėl ieškovo įsipareigojimų neįvykdymo nuostolis sudaro 5 300 Eur.
6.4 Ieškovas, kvartalo vystytojas Z. M., L. M. ir atsakovas M. T. 2018 m. spalio 17 d. sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios 3.4 p. ieškovas ir atsakovas M. T. susitarė, kad ieškovas, kaip būsimas pirkėjas, perima atsakovo M. T. už sklypą (duomenys neskelbtini) būsimam pardavėjui Z. M. sumokėtą 2 000 Eur avansą. Šio perimto avanso ieškovas atsakovui M. T. nėra kompensavęs, nors jis buvo įskaitytas į sklypo pardavimo kainą. Todėl ieškovas yra skolingas atsakovui M. T. nurodytą 2 000 Eur perimto avanso sumą.
7. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (2023-05-24 DOK-22293) prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8. Ieškovas nurodė, kad preliminariose sutartyse nenurodyta kitų susitarimų, todėl ieškovui atlikus avansinius mokėjimus, jis tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. NTR duomenys patvirtina, kad preliminariose sutartyse nurodytiems žemės sklypams dar nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo įregistruota hipoteka. Ieškovas 2021 m. ketino perimti iš Klaipėdos kredito unijos atsakovo M. T. kreditorinius reikalavimus, tačiau dėl atsakovo vengimo spręsti sklypų perleidimo klausimą (pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą) kreditoriniai reikalavimai nebuvo perimti. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog sutarčių sudarymo metu buvo susitarimas jam sumokėti 25 000 Eur už pajungimą į bendrą kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą. Atsakovo nurodomi nuostoliai dėl žemės sklypų pardavimo už mažesnę kainą, nesusiję su ieškovo veiksmais. Reikalavimas priteisti 2 000 Eur nepagrįstas, nes 2018 m. spalio 17 d. preliminari sutartis nėra šalių pasirašyta ir nebuvo vykdoma, be to šioje sutartyje minimą žemės sklypą įsigijo kiti asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 24 000 Eur, nuo šios sumos 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, 2023 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų M. T. ir M. T., po 1 275,68 Eur iš kiekvieno.
10. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 24 000 Eur skolos (avanso) pagal 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis.
10.1 Teismas sprendė, jog labiausiai tikėtina, jog preliminariomis sutartimis šalys neketino prisiimti preliminariose sutartyse numatytų įsipareigojimų – sudaryti numatytu terminu pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį.
10.2 Byloje nėra įrodymų, kad baigiantis preliminariose sutartyse nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, šalys ketino tęsti bendradarbiavimą siekiant sudaryti pagrindinę žemės sklypų pardavimo-pirkimo sutartį, todėl teismas sprendė esant pagrindą pripažinti, jog pagal ginčo preliminarias sutartis šalims prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2019 m. rugsėjo 30 d.
10.3 Atsakovas M. T. preliminariose sutartyse neteisingai patvirtino, kad jam priklausantys žemės sklypai nėra įkeisti kreditoriams, nes nekilnojamojo turto registro duomenims nustatyta, kad žemės sklypams, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota hipoteka dar prieš Preliminarių sutarčių pasirašymą.
10.4 Vertinant ginčo preliminarios Sutarties Nr.1 1.1 punkte nurodytą sąlygą apie žemės sklypo dalies nustatymą, teismo nuomone, ši sąlyga nėra tiksli ir aiški, kadangi lieka neaišku, kokio žemės sklypo dalis bus nustatinėjama, neaišku, kam ir kokiu būdu tenka įpareigojimas nustatyti žemės sklypo dalis, kam tenka įpareigojimas patvirtinti namo projektus, neaiški nurodyta aplinkybė, kad pirkėjas ir pardavėjas savo parašais nustatys tikslią vietą 14 arų (nustatys naudojimosi tvarką). Teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepavyko patikslinti ir šalių paaiškinimais, kadangi ieškovas ir atsakovas šią sutarties sąlygą interpretavo ir aiškino skirtingai.
10.5 Teismas sprendė, kad ginčo šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Sudarydamos ginčo preliminarias sutartis, labiau tikėtina, šalys skirtingai suprato tiek patį sutarčių sudarymo tikslą ir objektą, tiek tikslą už ką mokamas avansas. Teismas sprendė, kad atsakomybė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo tenka abiem šalims, nes šalys nebuvo pakankamai sąžiningos, rūpestingos, nedėjo pakankamai pastangų sutartis sudaryti abi šalis tenkinančiomis sąlygomis, o preliminariose sutartyse sąlygas suformulavę taip, kad kiekviena iš šalių jas gali aiškinti skirtingai. Teismas vertino, kad šalys pačios sukūrė esamą ginčo situaciją ir priežastis, nulėmusias pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą.
10.6 Šalys pagrindinės sutarties nesudarė, mokėjimo prievolė, kuriai iš dalies vykdyti buvo numatytas ieškovo sumokėtas avansas, neatsirado, todėl atsakovai neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui, kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.
11. Dėl atsakovės M. T. solidariosios prievolės grąžinti sumokėtą avansą. Žemės sklypai preliminarių sutarčių pasirašymo metu priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi atsakovo M. T. pasirašytoms su ieškovu preliminarioms sutartims. Preliminarių sutarčių sudarymo metu atsakovų santuoka nebuvo nutraukta, žemės sklypai buvo registruoti abiejų sutuoktinių vardu, kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas pripažino, jog ieškovas reikalavimą dėl avanso priteisimo reiškia atsakovei kaip solidariajai skolininkei.
12. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 12 000 Eur netesybų. Teismas vertino, kad šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovai prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimą šiuo pagrindu atmesti. Terminas pareikšti ieškinį dėl netesybų priteisimo prasidėjo 2019 m. spalio 1 d., todėl reikalavimą dėl netesybų priteisimo ieškovas turėjo pareikšti iki 2020 m. balandžio 1 d. Teismas pripažino, jog ieškovas ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo praleido beveik 3 metus, kas sudarė pagrindą ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo atmesti.
13. Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovo 37 050 Eur nuostolių:
13.1 Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (elektroniniai laiškai, prašymai kredito įstaigai) patvirtino, kad tarp šalių vyko derybos ir kažkokie susitarimai, tačiau byloje nėra pagrindo pripažinti, jog tarp šalių buvo sudaryta konkreti sutartis konkrečiomis sąlygomis dėl inžinerinės infrastruktūros, kurios pagrindu ieškovui būtų atsiradusi prievolė atsakovui sumokėti 25 000 Eur. Atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog šalis sieja sutartiniai prievoliniai santykiai dėl 25 000 Eur sumokėjimo, atsakovo reikalavimą dėl 25 000 Eur priteisimo teismas atmetė.
13.2 Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog šalys pačios sukūrė esamą ginčo situaciją ir priežastis, nulėmusias pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą, teismas sprendė, kad nėra sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl atsakovo reikalavimą dėl 6 750 Eur nuostolių (pardavus du žemės sklypus mažesne kaina) priteisimo atmetė.
13.3 5 300 Eur nuostolius atsakovai grindžia aplinkybėmis, kad ieškovui nevykdant įsipareigojimo dėl 25 000 Eur sumokėjimo ir atsakovams negalinti atsiskaityti su Klaipėdos kredito unija ir VMI, atsakovai buvo priversti parduoti žemės sklypus, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Kaip teismas aukščiau pripažino, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog šalis sieja sutartiniai prievoliniai santykiai dėl 25 000 Eur sumokėjimo. Nekilnojamojo turto registro duomenims nustatyta, kad žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota hipoteka dar prieš Preliminarių sutarčių pasirašymą. Taigi, atsakovas M. T. preliminariose sutartyse neteisingai patvirtino, kad jam priklausantys žemės sklypai nėra įkeisti kreditoriams. Be to, atsakovo M. T. paaiškinimu, šalys ginčo preliminarias sutartis sudarė tik dėl akių, siekdamos ne ginčo sutartyse numatytų tikslų, preliminariomis sutartimis yra pridengta šalių sutartis dėl inžinerinių komunikacijų. Vertinant šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl atsakovo reikalavimą dėl 5 300 Eur nuostolių priteisimo atmetė.
13.4 2 000 Eur sumą atsakovas grindė aplinkybėmis, kad ieškovas, kvartalo vystytojas Z. M., L. M. ir atsakovas M. T. 2018 m. spalio 17 d. sudarė Preliminarią sutartį dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios 3.4 p. ieškovas ir atsakovas M. T. susitarė, kad ieškovas, kaip būsimas pirkėjas perima atsakovo M. T. už sklypą (duomenys neskelbtini) būsimam pardavėjui Z. M. sumokėtą 2 000 Eur avansą. Šio perimto avanso ieškovas atsakovui M. T. nėra kompensavęs, nors jis buvo įskaitytas į sklypo pardavimo kainą. Teismas nustatė, kad preliminari sutartis nepasirašyta, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog sutartis yra galiojanti. Teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas nėra susijęs su ginčo preliminariomis sutartimis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl 2 000 Eur priteisimo iš ieškovo, todėl šį reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovai apeliaciniu skundu (2024-06-12 DOK-28690) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą: panaikinti jo dalį, kuria tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai ir ieškinį atmesti, o atsakovo M. T. priešieškinį tenkinti – priteisti iš ieškovo atsakovui 13 050 Eur nuostolių, 2 000 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą arba perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Teismas padaręs įrodymų vertinimo pažeidimą nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neteko teisės disponuoti ieškovo sumokėta 24 000 Eur pinigų suma, nes pats ieškovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. el. laišku tiksliai įvardino šios sumos paskirtį, kuri visiškai nesusijusi su preliminariosiomis sutartimis.
14.2 Pagrįsta teismo išvada, kad labiausiai tikėtina, kad preliminariomis sutartimis šalys neketino prisiimti jose numatytų įsipareigojimų - sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsiųstas atsakovui M. T. 2018 m. lapkričio 3 d. el. laiškas (DOK-4008 priedas). Teismui iš bylos įrodymų ex officio konstatavus aplinkybę, jog preliminarios sutartys buvo sudaromos kitam ieškovo ir atsakovo susitarimui (dėl komunikacijų apmokėjimo) pridengti, ginčo preliminarios sutartys yra negaliojančios ab initio (CK 1.86 straipsnis) ir atveju teisinės neturi tokiu reikšmės, kuri iš šalių (ieškovas ar atsakovas) tokių niekinių preliminarių sutarčių neįvykdė.
14.3 Ieškovas nesąžiningai kreipėsi į teismą, kaltindamas atsakovą dėl niekinių preliminarių sutarčių neįvykdymo. Preliminarios sutartys nebuvo vykdomos iš ieškovo pusės. Teismas konstatavo, kad ieškovo paaiškinimu, dėl preliminarioje sutartyje Nr.2 numatytų žemės sklypų pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iš karto, nes ieškovas ir atsakovas norėjo kartu sudaryti pagrindinę sutartį dėl visų sutartyse numatytų žemės sklypų. Teismas nustatė, kad Sutarties Nr. 1 punkte 1.1 numatyta galimybė pasirinkti pirkti sklypų dalis; dalis bus nustatyta patvirtinus namo projektus. Teismas iš architekto E. M. 2023 m. rugsėjo 27 d. rašto nustatė, kad projekto ieškovui nerengė, nes ieškovas nesumokėjo už darbus. Iš atsakovo pusės projektas buvo parengtas iki preliminarių sutarčių sudarymo (DOK-39070), todėl akivaizdu, kad ieškovas projekto nerengė dėl lėšų neturėjimo. To daryti ieškovas nebuvo suinteresuotas, nes preliminarios sutartys buvo tik dėl akių – jomis buvo „uždengtas“ šalių sandoris dėl komunikacijų apmokėjimo (DOK-4008 priedas).
14.4 Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašydamas el. laišką ir jame išdėstydamas konkrečias susitarimo sąlygas, bei šiuo el. laišku ragindamas vykdyti tokį susitarimą, ir dar po 7 dienų, t. y. pakartotinai 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu primindamas apie šį el. laišku įformintą susitarimą, bylos nagrinėjimo metu aiškiai šias aplinkybes prisiminė, tačiau vengė jas teismui išsamiai atskleisti.
Žemesnės instancijos teismas
14.5 Teismas nustatęs, kad šalys skirtingai aiškina preliminarių sutarčių sudarymo ir pasirašymo aplinkybes šio prieštaravimo nepašalino, nors galėjo tai padaryti išsamiau šiame kontekste įvertinęs Preliminarių sutarčių turinį bei atsakovo paaiškinimus. Preliminariose sutartyse numatyta atsakomybė dėl netesybų sąlygų suformuluota išimtinai ieškovo naudai, o tai patvirtina, kad sutartis parengė ieškovas.
14.6 Preliminariose sutartyse ieškovo nurodyta sąlyga, jog žemės sklypai nesuvaržyti hipoteka buvo niekinė, nes šią sąlygą įrašė ieškovas, nors žinojo apie hipoteką, nes 2018 m. lapkričio 3 el. laiške apie Kredito uniją buvo kalbama, kad ant to įkeisto sklypo ieškovas turi susirasti klientą ir parengti namo projektą, kalbama kaip „nusinulinti“ (panaikinti) atsakovo įsipareigojimus prieš Kredito uniją. Paminėtos, tačiau teismo nepakankamai įvertinos aplinkybės įrodo, kad ieškovui nuo pat pradžių buvo žinoma apie žemės sklypų įkeitimą Kredito unijai. Kredito unija, kaip ir architektas, ieškovui aiškinantis finansavimosi ir projektavimo sąlygas neabejotinai suteikė taip pat visą būtiną informaciją, įskaitant tą, jog žemės sklypai yra įkeitimo objektais ir priklauso ne tik atsakovui. Tą informaciją ieškovas matė ir iš atsakovo projekto, su kuriuo ieškovas architekto buvo supažindintas.
14.7 Tai, kad ieškovas žinojo apie M. T. nuosavybės teisę, galima teigti ir iš ieškovo paaiškinimų posėdžio metu, kad jis su M. T. nuolat bendravo yra bendrakursiai ir bendradarbiai. Ieškovas, prašydamas prisijungimo sąlygų, pats prašyme įvardindavo M. T. ir tai liudija apie aplinkybių žinojimą. Siekiant ką nors suprojektuoti svetimoje žemėje (kaip nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini)) ir siekiant tokią žemę įsigyti, ieškovas neabejotinai susipažino tiek su žemės sklypo planu, kuriame aiškiai matomi žemės savininkai ir valdytojai, tiek ir su viešojo registro duomenimis apie juridinius faktus, susijusius su žeme.
14.8 Teismas nepakankamai įvertino niekinių preliminariųjų sutarčių faktą, t. y. ieškovas sudaręs preliminarias sutartis dėl akių ne tik yra nesąžiningas teisinių santykių dalyvis, bet ir neturi teisės iš tokių veiksmų gauti kokios nors naudos. Nors teismas reikalavimui dėl netesybų taikė ieškinio senatį, tačiau reikalavimas dėl netesybų niekinio sandorio pagrindu yra iš esmės nepagrįstas.
14.9 Atsakovės M. T. prievolė grąžinti ieškovui 24 000 Eur sumą yra be pagrindo pripažinta solidaria, nes pastaroji nesitarė su ieškovu sudaryti sandorius dėl akių, jokiuose ieškovo susitarimuose nedalyvavo ir niekada nepritarė niekinių sandorių sudarymui. Teismui konstatavus, kad ieškovas ir atsakovas M. T. abu asmeniškai tarpusavyje tarėsi dėl preliminarių sutarčių sudarymo tik dėl akių, yra konstatuotina, kad tokiais veiksmais ieškovas ir atsakovas tarpusavyje sukūrė tik sau asmenines teises ir pareigas (uždarumo principas) ir jokie niekinių sandorių padariniai negali sukurti prievolių sąžiningam trečiajam asmeniui, t. y. M. T., nes sandoris, kuriuo siekiama neteisėtų tikslų, gali užtraukti tik jį sudariusiems asmenims teisinę atsakomybę, nes šalys negali panaudoti fiktyvaus sandorio prieš sąžiningus trečiuosius asmeni. Be to, M. T. jokių mokėjimų iš ieškovo nėra gavusi.
14.10 Teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis konkrečiomis sąlygomis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas galimas susitarimas dėl inžinerinių komunikacijų ir pan., ar iš viso buvo pasiekti konkretūs susitarimai, prieštarauja kitai teismo išvadai, jog ginčo preliminariomis sutartimis ieškovas ir atsakovas neketino prisiimti preliminariose sutartyse numatytų įsipareigojimų (sutartys dėl akių) ir kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko susitarimai dėl komunikacijų. Minėta teismo išvada nepagrįsta. Susitarimo dėl inžinerinių komunikacijų buvimą patvirtina šios aplinkybės:
1) Susitarimas dėl apmokėjimo už komunikacijas tarp ieškovo ir atsakovo M. T. buvo pasiektas 2018 m. lapkričio 3 d., o pradėtas įgyvendinti 2018 m. lapkričio 6 d. dėl akių sudarant ginčo preliminariąsias sutartis. Ieškovo atsiųstas atsakovui 2018 m. lapkričio 3 d. el. laiškas (DOK-4008 priedas) surašytas trys dienos iki preliminarių sutarčių sudarymo ir jame kalbama, kaip ieškovas turi apmokėti komunikacijas (už pajungimą) ir apie tai, kad apmokėjimas bus „uždengtas“ preliminariosiomis sutartimis. Taip pat kalbama, kaip uždengti įsipareigojimus Kredito unijai, kranto sklype suprojektuojant, pastatant bei realizuojant namą. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 30 el. laišku patvirtino susitarimo faktą ir 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu nurodė, kad jis įformintas el. laišku.
2) Susitarimo sąlygas patvirtina šalių el. 2021 m. liepos 25 d., 2021 m. rugpjūčio 30 d. susirašinėjimai, 2021 m. rugsėjo 7 d. raštas. Ieškovas duodamais paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog el. laiške kalbama apie 25 000 Eur, 14 000 Eur ir 10 000 Eur. Ieškovą ir atsakovą siejusio susitarimo sąlygos yra aiškios: ieškovas sumoka atsakovui 25 000 Eur už komunikacijas, perima įsipareigojimus Kredito unijai ir iš ieškovo sumokėto 24 000 Eur avanso daromos užskaitos už įkeistų sklypų su įsipareigojimais perleidimą ieškovui bei už sklypo dalį (duomenys neskelbtini).
3) Vienašalis įsipareigojimas sumokėti 25 000 Eur už komunikacijas ir įsipareigojimas dėl aiškaus dydžio kreditorinių įsipareigojimų sumos su konkrečiais žemės sklypais perėmimo yra aiškus ir gali būti įvykdytas. Vienašalis sandoris, kai jį sudaręs asmuo įsipareigoja kitam asmeniui, gali būti prievolinio teisinio santykio atsiradimo teisinis pagrindas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ.b. Nr.e3K-3-199-701/2022 ir kt.). Ieškovas neginčijo to fakto, jog leidimą jungtis prie komunikacijų iš atsakovo gavo ir įgyvendino, todėl privalo įvykdyti įsipareigojimą dėl 25 000 Eur sumokėjimo. Taip pat 2020 m. liepos 10 d. ieškovas prašė Klaipėdos kredito unijos valdybos leisti perimti atsakovo kreditorinį įsipareigojimą 45 500,02 Eur sumoje pagal kredito sutartį ir 2021 m. balandžio 16 d. Klaipėdos kredito unija raštu „Dėl skolos perkėlimo” adresuoto ieškovui pranešė, jog 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu pritarė atlikti atsakovo M. T. įsipareigojimo pagal Kredito sutartį perkėlimą ieškovui nurodytomis sąlygomis. Po šio Kredito unijos sprendimo gavimo ieškovas savo 2021 m. rugpjūčio 30 d. el. laišku aiškiai įvardina susitarimo sąlygas, t. y. kad ieškovas padengs įsipareigojimus kreditinei įstaigai ir sumokės 25 000 Eur už komunikacijas, iš ieškovo jau pervesto 24 000 Eur avanso 14 000Eur dalimi padaroma užskaita už Kredito unijos 2021 m. balandžio 16 d. sprendime nurodytų sklypų perėmimą, o už likusią 10 000 Eur dalį atsakovas M. T. persirašo turimą dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
4) Ieškovas nebūtų pateikęs vienašalio įsipareigojimo sumokėti atsakovui 25 000 Eur be jokio pagrindo, todėl esant aplinkybei, jog 2018 m. lapkričio 3 d. šalys derėjosi dėl komunikacijų apmokėjimo ir nesant ginčo, kad ieškovas atsakovo leidimu prie komunikacijų prisijungė, nelieka abejonių, kad vienašalis ieškovo įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą yra būtent už komunikacijas. Reikšmę turi ir tai, kad kitos šio mokėjimo paskirties ieškovas teismui nenurodė ir nepaaiškino.
5) Ieškovo ir atsakovo atlikti veiksmai, siekiant perimti atsakovo įsipareigojimus su Klaipėdos kredito unijos 2021 m. balandžio 9 d. sprendime nurodytais žemės sklypais, atlikti būtent aptarto susitarimo pagrindu. Kito sandorio ar tikslo ieškovas nenurodė.
6) Susitarimas buvo įvykdytas tik iš dalies: pirma, atsakovas leido ieškovui prisijungti prie kvartalo komunikacijų ir ieškovas tai įgyvendino; antra, atsakovas atliko visus būtinus veiksmus dėl įsipareigojimų prieš Kredito uniją su jos nurodytais žemės sklypais perdavimo ieškovui; trečia, ieškovas iš viso yra sumokėjęs atsakovui 24 000 Eur, tačiau pagal Klaipėdos kredito unijos 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą neperėmė kreditorinių įsipareigojimų su sprendime nurodytais sklypais ir todėl nebuvo įvykdyta avanso užskaita už Kredito unijos minėtame sprendime nurodytų žemės sklypų perėmimą ir to pasekoje nebebuvo perrašyta dalis sklypo (duomenys neskelbtini).
7) Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl finansų trūkumo negalėjo įvykdyti susitarimo. VĮ Registrų centras išrašas (NTR44/2187067) patvirtina, kad vien dviejų namų, kuriuos tuo metu statė ieškovas statybos vertė siekė 218 000 Eur. Ieškovas vietoj to, jog atsiskaitytų su atsakovu ir įvykdytų susitarimą, lėšas naudojo kitam tikslui, jungėsi prie komunikacijų, ir byloje esančiu 2020 m. gegužės 24 d. el. laišku Z. M. rašė, kad iš atsakovo perims visas žemes ir kranto sklypą; patvirtina, kad nupirko žemės dalį iš Z. M. (boksą); suvedė ten komunikacijas; atvežė trinkelių; pastatė vieną dvibutį namą ir baigia vidų pilnai įrengti ir pilnai sutvarkė išorę; pradėjo antro dvibučio namo statybą savo mamai; papildomai dar nemažai išpirko žemės sklypų iš atsakovo klientų ir toliau juos supirkinėja.
Šalies argumentai
14.11 Ieškovas neįvykdė susitarimo ir todėl teismas yra neteisus teigdamas, kad ieškovui nekyla civilinė atsakomybė, nes ieškovas neįvykdęs vienašalio įsipareigojimo sumokėti atsakovui 25 000 Eur už komunikacijas ir neperėmęs už 14 000 Eur sklypų su kreditoriniais įsipareigojimais turi prievolę atlyginti atsakovui nuostolius.
14.12 Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus dėl 6 750 Eur ir 5 300 Eur (12 050 Eur) nuostolių priteisimo, nes teismas ieškovo civilinę atsakomybę siejo ne su susitarimo neįvykdymu, o su niekinių preliminarių sutarčių neįvykdymu. Ši klaida lėmė netinkamą civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialinių teisės normų taikymą. Aukščiau paminėtos aplinkybės įrodo, kad būtent ieškovas neįvykdė susitarimo ir jam kyla civilinė atsakomybė. Pažadas, kuriuo siekiama įsipareigoti be akceptavimo, yra privalomas, todėl ieškovas, gavęs leidimą dėl prisijungimo prie komunikacijų, ir jį įgyvendinęs bei pateikęs atsakovui įsipareigojimą sumokėti 25 000 Eur, neturi išvengti šios prievolės įvykdymo. Ši, kaip ir kita atsakovo nuostolio suma yra aiškiai apibrėžtos ir yra priežastiniame ryšyje su susitarimo neįvykdymu. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (37 050-24 000), iš ieškovo atsakovui priteistina 13 050 Eur suma, o ieškovo ieškinys yra atmestinas visiškai.
14.13 Nepagrįsta teismo išvada, kad nepasirašius 2018 m. spalio 17 d. preliminarios sutarties, nėra pagrindo pripažinti, jog sutartis yra galiojanti, nes vien tai, kad sutartyje nėra parašo, nereiškia, kad atsakovo sumokėtas 2 000 Eur avansas nebuvo įsisavintas. Ieškovas neneigė bylos nagrinėjimo metu, jog buvo tokia preliminari sutartis su Z. M.. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nepirko, o jį nupirko jo mama. Galimai ieškovas žemės sklypą pirko savo mamos vardu. Liudytoja apklausta ieškovo mama neneigė, jog už parduotą sklypą mokėjo mažesnę kainą, t. y. kad ginčo avansas buvo įsisavintas. Nei ieškovas, nei jo mama neinformavo atsakovo, kad sumokėtu 2 000 Eur avansu nesinaudos. Labiau tikėtina, kad atsakovo sumokėtą avansą perėmė ieškovas ir per savo mamą sudarė sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. gavo naudą atsakovo sąskaita, todėl turi sumokėti atsakovui 2 000 Eur sumą.
Atsiliepimas
15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-07-03 DOK-32030) prašo apeliacinį skundą atmesti, solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
15.1 Atsakovai į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog sutarčių sudarymo metu tarp šalių buvo „susitarimas“, ir dėl kokių sklypų toks susitarimas buvo atsakovams sumokėti 25 000 Eur už pajungimą į bendrą kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą. Atsakovai nepateikė duomenų, kad nurodyta žemės sklypų inžinierinė infrastruktūra priklauso atsakovams (infrastruktūros įrenginiai nėra ir nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre atsakovų nuosavybe). Tai, kad nebuvo nurodomo „susitarimo“, patvirtina atsakovų pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarimas dėl prisijungimo prie inžinierinių tinklų ir naudojimosi privažiavimo keliais (2 t. 104 l.), kuriame nurodoma, kad žemės sklypo bendrasavininkai (atsakovai ir Z. M.) leidžia ieškovui neatlygintinai prisijungti prie žemės sklype esančių vandens, nuotekų, elektros inžinierinių tinklų bei privažiavimo kelių tinklo šiuos žemės sklypus (1 p.). Šiame susitarime nurodomi ir preliminariose sutartyje nurodyti žemės sklypai.
15.2 Tam, kad tartis dėl inžinierinės infrastruktūros, pirmiausia ieškovas turėjo įsigyti žemės sklypus pagal preliminariąsias sutartis iš atsakovų. Be to, praėjus beveik 2 metams po preliminariųjų sutarčių sudarymo buvo sudarytas minėtas 2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarimas dėl neatlygintino prisijungimo prie inžinierinių tinklų ir naudojimosi privažiavimo keliais.
15.3 Klaipėdos kredito unijos 2021 m. balandžio 16 d. rašte Nr. SD-74-21 Dėl skolos perkėlimo (1 t. 173-174 l.) nurodoma viena iš kreditorinio įsipareigojimo perleidimo sąlygų – turi būti gautas įkeisto turto savininko sutikimas atsakyti Kredito unijai už naujojo skolininko kreditinius įsipareigojimus. Atsakovai nurodė, kad tokio sutikimo Kredito unijai nedavė, tai patvirtina, jog kreditoriniai įsipareigojimai nebuvo perimti dėl pačių atsakovų kaltės.
15.4 Teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog preliminariomis sutartimis šalys neketino prisiimti jose numatytų įsipareigojimų – sudaryti numatytu terminu pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kad jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 285/2012). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir yra privaloma jas vykdyti, todėl teismas privalėjo vadovautis sutarčių nuostatomis ir suteikti didesnę reikšmę šių sutarčių tekstui, o ne (kaip teismas nurodo) „prieštaringiems šalių paaiškinimams“.
15.5 Mažai tikėtina, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį jos neperskaitė, atsižvelgiant į tai, kad preliminariose sutartyse tiksliai įvardinti žemės sklypai, nurodant jų kadastrinius numerius ir adresus, kurių ieškovas negalėjo turėti. Vertinant preliminarios sutarties Nr. l, kurioje numatyti 4 žemės sklypai, turinį (1.1 p.), šalys susitarė, kad ieškovas galės rinktis, kokį sklypą pirkti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog jis pageidavo įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančią 14 arų plotą, kuri turėjo būti nustatyta patvirtinus namo projektus ant šio žemės sklypo. Preliminarių sutarčių 3.2.3 punktais atsakovai įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo termino (2019-09-30) sutvarkyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus sandorio sudarymui. Ieškovas, nebūdamas nekilnojamojo turto (ginčo žemės sklypų) savininku, negalėjo ir neturėjo teisės atlikti bet kokių veiksmų, susijusių su žemės sklypais. Atsakovai nebuvo jam suteikę jokių teisių (įgaliojimo) veikti jų vardu, tame tarpe ir rengti namo projektą, nesant žemės klypo savininkų (atsakovų) leidimo. Todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog preliminarios sutartys nebuvo vykdomos iš ieškovo pusės.
15.6 Būtent dėl atsakovų veiksmų nebuvo sudarytos pagrindinės žemės sklypų pirkimo -pardavimo sutartys, t. y. dėl finansinių problemų nesugebėjo padengti turimų skolų, bylinėjimasis su kitais žemės sklypų savininkais ir kt. sąlygojo netinkamą preliminariosiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Be to, atsakovų (M. T.) nenorą sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis sąlygojo ir jo nenoras mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą (žr. susirašinėjimą el. paštu: 1 t. 179 l.).
15.7 Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovės M. T. prievolė grąžinti ieškovui 24 000 Eur sumą yra be pagrindo pripažinta solidaria. Preliminarių sutarčių pasirašymo metu žemės sklypai priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė, kad nors jai visos preliminarių sutarčių sąlygos nėra žinomos, tačiau jai buvo žinoma apie tokių sutarčių sudarymą. Byloje esatys rašytiniai įrodymai (susirašinėjimai el. paštu) patvirtina, kad duomenys ir pokalbiai apie žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymą, preliminarių sutarčių vykdymą buvo siunčiama kartu ir atsakovei M. T. (pvz.: 1 t. 177-178 l.). Apklausiami tiek ieškovas, tiek ir liudytoja R. Ž. nurodė, jog dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo pagrindinių sutarčių sudarymo nekartą buvo susitikę ir kalbėję kartu su abiem atsakovais. Beje, vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ginčo žemės sklypai buvo parduoti, o pirkimo-pardavimo sandorius pasirašė abu atsakovai.
Žemesnės instancijos teismas
15.8 Teismas konstatavo, jog „pasibaigus preliminariose sutartyse numatytam pagrindinės sutartis sudarymo terminui (2019-09-30), tarp ieškovo ir atsakovo vyko kažkokie susitarimai.“ Vertinant tai, kad ieškinio reikalavimai buvo kildinami iš pagal preliminariąsias sutartis ieškovo sumokėtų 24 000 Eur priteisimo, todėl priešieškinio reikalavimai dėl tariamo „susitarimo“ buvimo, kuris atsirado pasibaigus preliminariosioms sutartims, tariamos žalos ir skolos, visiškai nesusiję su ieškiniu ir negalėjo būti nagrinėjami.
15.9 Atsakovams, kaip verslininkams, užsiimantiems nekilnojamojo turto projektų vystymu ir nekilnojamojo turto prekyba, yra gerai žinomos CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, taip pat privaloma rašytinė forma visiems susitarimams dėl nekilnojamojo turto.
15.10 CK 1.93 straipsnio 2 dalyje aptariami padariniai, kai nesilaikoma paprastos rašytinės sandorio formos. Tokiu atveju, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto, negalima remtis vien liudytojų parodymais. Atsakovų nurodomas „susitarimas“ yra nurodomas tik vieno atsakovo - M. T.. Atsakovė M. T. nieko negalėjo paaiškinti apie tariamą „susitarimą“, nurodžiusi, kad jai nėra žinoma apie tokį „susitarimą“.
15.11 Atsakovai nenurodė ir nepagrindė būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kurių nebuvimas nesudaro pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimų dėl žalos priteisimo. Atsakovo nurodomų žemės sklypų pardavimas už mažesnę kainą nėra susiję su ieškovo veiksmais, nes atsakovas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis sudarė laisva valia (1 t. 79-123 l.).
15.12 Atsakovo M. T. veiksmai, gavus iš ieškovo 24 000 Eur pagal preliminarias sutartis ir vėl pardavus žemės sklypus kitiems asmenims, yra ne tik nesąžiningi, bet galėtų būti kvalifikuojami, kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis).
15.13 Skunde nepagrįstai nurodoma, kad „susitarimas“ buvo įvykdytas tik iš dalies, kadangi kaip minėta, jokio susitarimo tarp šalių nebuvo ir tai patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės.
15.14 Byloje pateikta 2018 m. spalio 17 d. preliminari sutartis nėra šalių pasirašyta ir nebuvo vykdoma, t. y. ieškovas neketino pirkti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtą sklypą įsigijo D. Š. ir R. Ž. po 1/2 šio sklypo dalį. Todėl atsakovui nėra jokio pagrindo priteisti 2 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl avanso priteisimo ir netenkinti priešieškinio reikalavimai dėl nuostolių, skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Atsakovas M. T. (pardavėjas) ir ieškovas L. Ž. (pirkėjas) 2018 m. lapkričio 6 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis Nr.1), kuria įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d., pagal kurią pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (1 t. 7-9 l.):
18.1 (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pirkėjas vietoj nurodytų žemės sklypų pirkimo metu galės pasirinkti pirkti sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 14 arų ir dalį sklypo prie kranto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – dalis bus nustatyta patvirtinus namo projektus ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tikslią vietą 14 arų pirkėjas ir pardavėjas nustatys parašais (nustatys naudojimosi tvarką).
18.2 Turto pardavimo kaina yra 14 000 Eur (Sutarties 1.1, 1.4 p.); sutartis įsigalioja pervedus avansą (Sutarties 1.3 punktas); pardavėjas patvirtina, kad turtas yra pardavėjo nuosavybė, niekam neperleistas, neįkeistas ir kt. (Sutarties 1.4 p.); pardavėjas įsipareigojo turto niekam kitam neparduoti, nedovanoti, nemainyti ir jokiu kitu būdu neperleisti; iki nustatyto termino sutvarkyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus sandorio sudarymui: gauti visas pažymas, pažymėjimus, sumokėti visus turto eksploatavimo ir išlaikymo mokesčius (Sutarties 3.2.1; 3.2.3 p.); jei pirkimo-pardavimo sutartis Sutartyje nustatytais terminais ir nurodytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas neįvykdė ar netinkamai įvykdė 3 punkte numatytus įsipareigojimus, ar vengia arba atsisako sudaryti Sutartį, pardavėjas nedelsdamas pagal pareikalavimą grąžina avansą ir sumoka pirkėjui 50 proc. avanso dydžio baudą, kurios dydis atitinka iš anksto Šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius (Sutarties 4.1 p.).
19. Atsakovas (pardavėjas) ir ieškovas (pirkėjas) 2018 m. lapkričio 6 d. sudarė antrą preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis Nr. 2), ja įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d., kuria pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (1 t. 11-13 l.):
19.1 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
19.2 Turto pardavimo kaina yra 14 000 Eur; sutartis įsigalioja pervedus avansą (Sutarties 1.1; 1.3; 1.4 p.); pardavėjas patvirtina, kad turtas yra pardavėjo nuosavybė, niekam neperleistas, neįkeistas ir kt.; pardavėjas įsipareigojo turto niekam kitam neparduoti, nedovanoti, nemainyti ir jokiu kitu būdu neperleisti; iki nustatyto termino sutvarkyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus sandorio sudarymui: gauti visas pažymas, pažymėjimus, sumokėti visus turto eksploatavimo ir išlaikymo mokesčius (Sutarties 3.2.1; 3.2.3 p.); jei pirkimo-pardavimo sutartis Sutartyje nustatytais terminais ir nurodytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas neįvykdė ar netinkamai įvykdė 3 punkte numatytus įsipareigojimus, ar vengia arba atsisako sudaryti Sutartį, pardavėjas nedelsdamas pagal pareikalavimą grąžina avansą ir sumoka pirkėjui 50 proc. Eur avanso dydžio baudą, kurios dydis atitinka iš anksto Šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius (Sutarties 4.1 p.).
20. Pagal abi preliminarias sutartis Nr. 1 ir Nr.2 ieškovas pervedė atsakovui iš viso 24 000 Eur (1 t. 10-15): 2018 m. lapkričio 14 d. – 4 000 Eur, 2018 m. lapkričio 6 d. – 6 000 Eu (abiejų mokėjų paskirtyje nurodyta „avansinis mokėjimas už žemės sklypą pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį”); 2018 m. lapkričio 6 d. – 14 000 Eur (mokėjimo paskirtis - „avansinis mokėjimas už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį”).
21. Pateikta Z. M., L. M., L. Ž. ir M. T. 2018 m. spalio 17 d. nepasirašyta preliminari sutartis, dėl sklypų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, kurioje nurodytos sklypų kainos, sutarčių sudarymo datos ir tai, kad pirkėjas L. Ž. perima M. T. pardavėjui Z. M. duotą 2 000 Eur avansą. Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo iki galutinio šalių įsipareigojimų įvykdymo (1 t. 127 l.).
22. Klaipėdos kredito unija ir L. Ž. 2018 m. spalio 31 d. sudarė kredito sutartį, kuria ieškovui suteiktas 49 900 Eur kreditas namo statyboms, kredito grąžinimo terminas – 2038 m. spalio 20 d. (2 t. 102 l.).
23. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatytos aplinkybės dėl atsakovams M. T. ir M. T. priklausiusių žemės sklypų perleidimo sandorių (1 t. 16-22, 141-169 l.):
23.1 žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2008 m. liepos 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, 2017 m. rugpjūčio 18 d. įregistruota sutartinė hipoteka; šiuo metu žemės sklypas įregistruotas A. L. asmeninės nuosavybės teise pagal 2023 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį;
23.2 1455/5392 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos atsakovų M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2014 m. spalio 31 d. sutartį, 2020 m. lapkričio 6 d. taikytas turto areštas; šiuo metu žemės sklypas įregistruotas A. L. nuosavybės teise pagal 2023 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį;
23.3 žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas atsakovų M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2013 m. vasario 28 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, 2017 m. rugpjūčio 18 d. įregistruota sutartinė hipoteka; šį žemės sklypą atsakovai 2023 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė M. R. ir L. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės;
23.4 žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas atsakovų M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2013 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2017 m. rugpjūčio 18 d. įregistruota sutartinė hipoteka; šį žemės sklypą atsakovai 2023 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Transbega“;
23.5 žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti atsakovų M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2018 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 1/2 dalys šių žemės sklypų pagal 2021 m. gruodžio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą parduota pirkėjui UAB „Transbega“; likusias 1/2 dalis šių žemės sklypų atsakovai pardavė pirkėjui UAB „Transbega“ pagal 2022 m. liepos 14 d. pirkimo pardavimo sutartį.
24. Atsakovai 2022 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pirkėjui UAB „Transbega“ 1/2 dalį žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po 700 Eur (1 t. 79-92).
25. Atsakovai 2023 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pirkėjui UAB „Transbega“ žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 700 Eur (1 t. 101-114).
26. Atsakovai 2023 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pirkėjui L. R. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur kainą (1 t. 116-123).
27. Iš projekto vadovo E. M. 2023 m. rugsėjo 27 d. rašto (3 t. 159 l.) matyti, kad su ieškovu buvo susitarta dėl gyvenamojo namo projektavimo, statybų leidimo gavimo darbų, projektavimo darbų kainos; projektas nebuvo užbaigtas rengti ir už jį nebuvo atsiskaityta, bylos nebuvo komplektuojamos ir parengtos.
28. Atsakovas 2020 m. liepos 10 d. prašymu Klaipėdos kredito unijos valdybai prašė leisti parduoti pagal kredito sutartį įkeistą turtą ieškovui ir pastarajam perleisti kreditorinį įsipareigojimą (likutis 45 500,02 Eur) (1 t. 41-42).
29. Ieškovas 2020 m. liepos 10 d. prašymu Klaipėdos kredito unijos valdybai prašė leisti perimti kreditorinį įsipareigojimą 45 500,02 Eur sumoje pagal kredito sutartį (2 t. 49 l.).
30. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai Z. M., M. T., M. T. 2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir naudojimosi privažiavimo keliais leido ieškovui neatlygintinai prisijungti prie žemės sklype unik. Nr. (duomenys neskelbtini) esančių vandens, nuotekų, elektros inžinerinių tinklų ir privažiavimo kelių tinklo susitarime nurodytus žemės sklypus, tarp jų ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 104 l.).
31. Ieškovas 2020 m. spalio 14 d. pateikė prašymą atsakovams ir Z. M. dėl prisijungimo sąlygų išdavimui ir sutikimui išdavimo sąlygoms prisijungti prie esamų ar projektuojamų artezinio gręžinio, buitinių nuotekų valymo įrenginių ir kitų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini). (t. p. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurie priklauso fiziniams asmenims Z. M., atsakovams, kadangi iš šių asmenų įsigytuose sklypuose planuojamos ar jau vykdomos vienbučių/dvibučių gyvenamųjų namų statybos (1 t. 129-130).
32. Klaipėdos kredito unija 2021 m. balandžio 16 d. raštu „Dėl skolos perkėlimo” adresuoto ieškovui, nurodė, kad Klaipėdos kredito unijos valdyba 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu pritarė atlikti M. T. įsipareigojimo pagal Kredito sutartį perkėlimą L. Ž. nurodytomis sąlygomis; sprendimas galioja iki 2021 m. gegužės 17 d. (1 t. 173-175 l.).
33. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsiuntė atsakovui M. T. jo 2018 m. lapkričio 3 d. el. laišką (DOK-4008 priedas, 3 t. 187-188 l.), rašytą prieš tris dienas iki preliminarių sutarčių sudarymo, jame atsakovas rašo apie tai, kad ieškovas į rajono vystymo apyvartą turi įdėti 12 000 Eur, kuriuos šalys „uždengs“ dviejų žemės sklypų preliminariom sutartim, o dalį prie kranto 12 000 Eur (el. laiško 4 p.), ieškovas ir atsakovas uždengs (užskaitys) irgi dviem sklypais, kol ieškovas juos perrašys (el. laiško 7 p.).
34. Ieškovas 2021 m. liepos 25 d. el. laišku rašė atsakovui apie susitarimą pasiimti infrastruktūrinio sklypo dalį, užstatytus sklypus ir kranto apsaugines zonas, užskaitant pavedimą plius hipotekos išpirkimą plius gavus leidimus investuoti į vandens ir fekalinę sistemą (1 t. 43 l.).
35. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. el. laišku rašė atsakovui, jog primena, kad susitarimas buvo: jis padengs įsipareigojimus kreditinei įstaigai ir perves 25 000, iš pervestų 14 000 avansinių padarant užskaitą už sklypų pirkimą; jei negali grąžinti likusios 10 000 skolos – persirašo atsakovų dalį (duomenys neskelbtini) sklypo (1 t. 43 l., 3 t. 3 l.).
36. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakovams M. ir M. T. prašo informuoti, kada bus įvykdytas notarinis sandoris pagal 2018 m. lapkričio 6 d. preliminarias sutartis bei siūlo atnaujinti ir vykdyti atsakovo pasiūlytą bei jų elektroniniu paštu rašytinį susitarimą, kuris buvo pateiktas Klaipėdos kredito unijai – esamą visą įkeistą nekilnojamąjį turtą ieškovui išperkant iš Klaipėdos kredito unijos; gavus leidimus ieškovas įsipareigoja turtą išpirkti per susitartus terminus.
37. Ieškovas 2021 m. spalio 12 d. atsakovui pakartoto 2021 m. spalio 8 d. el. laišką dėl įsipareigojimų vykdymo; 2021 m. spalio 12 d el. laišku teiravosi atsakovo dėl konkrečių pasiūlymų, schemų painiavos (1 t. 176).
38. Ieškovas 2021 m. gruodžio 29 d. el. laišku rašė atsakovui klausdamas, kada bus vykdomas notarinis sandoris, nes buvo pažadėta, jog sandoriai įvyks iš karto antstoliams nuėmus areštus; atsakovas atrašė: „du metus vykdei derybas, norėjai išpirkti turtą pasinaudodamas simboliniu pavedimu <...> buvo papildomai pagrįstų aplinkybių, kurios laikinai sustabdė sandorius <...> pastaruoju metu baigėsi visi trukdžiai, todėl manau, kad užbaigsim.“; L. Ž. atrašė: „...<...> jeigu tu pardavinėji turtą įkeistą tretiesiems asmenims ir dar jungtinėje nuosavybėje su kitu asmeniu, sutartį pasirašydamas ir patvirtindamas, kad turtas neįkeistas ir yra tavo nuosavybė, tai liečia ne tik tave, o ir M. bei trečiuosius asmenis kam esi įkeitęs. O tai nuo manęs 2018 metais atliekant sandorį ir gaunant pinigus nuslėpei...<...> Man dar priimtiniau kad atliktum pavedimą su visomis savo pasirašytomis baudomis.“ (1 t. 172, 176, 179-180 l.).
39. Atsakovas 2022 m. birželio 3 d. el. laišku ieškovui be kita ko nurodo, kad „neatvyksi atidalinti savo sklypo dalies pas geodezininką prieš pirkimą ((duomenys neskelbtini)) ir senai nutrukusios mūsų tarpusavio preliminarios sutartys. Aš dėl to patiriu didelius nuostolius, nes turiu pirkėją kitai šio sklypo daliai; todėl pradedu tvarkyti su klientu pirkimo pardavimo sutartis kitos sklypo dalies ir avansus kurios pervedei gražinsiu į tą pačią tavo sąskaitą kai klientas susitvarkys sutartį su banku.“ Ieškovas 2022 m. birželio 6 d. el. laišku atrašė, kad „Kada bus vykdomas notarinis sandoris? Ar tai vėl eilinis tavo melas ir apgaulė? Pinigai pervesti tau į asmeninę tavo sąskaitą 2018 metais o notarinio sandorio vykdymo nėra nors areštai jau nuimti ir buvo tavo asmeniškai pažadėta sandorius įvykdyti iškart antstoliams atlaisvinus turtą. Ar teks man priverstiniu būdu išieškoti savo pinigus, bei pinigus už patirtus nuostolius iš jūsų įrodant tavo apgavysčių ir sukčiavimo schemas???“ (1 t. 177-178).
40. Antstolio A. S. 2021 m. balandžio 12 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr.0010/20/03491 (1 t. 44-46) nustatyta areštuoto turto vertė, tarp jo ir:
1) 1455/5392 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – rinkos vertė 7 490 Eur,
2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – rinkos vertė 2 450 Eur;
3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – rinkos vertė 3 400 Eur.
41. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise , po 1/2 dalį priklauso D. Š. ir R. Ž. (1 t. 170-171 l.).
42. Ieškovas 2022 m. kovo 29 d., kovo 31 d., balandžio 1 d., gegužės 11 d. žinutėmis atsakovo teiraujasi apie sutarčių projektus, kad viskas bus „suforminta Notariškai“ (1 t. 175 l.).
43. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
44. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis konkrečiomis sąlygomis tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas galimas susitarimas dėl inžinerinių komunikacijų ir pan., ar iš viso buvo pasiekti konkretūs susitarimai, prieštarauja teismo išvadai, jog ginčo preliminariomis sutartimis ieškovas ir atsakovas neketino prisiimti preliminariose sutartyse numatytų įsipareigojimų (sutartys dėl akių), ir kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko susitarimai dėl komunikacijų. Susitarimas dėl apmokėjimo už komunikacijas tarp ieškovo ir atsakovo M. T. buvo pasiektas 2018 m. lapkričio 3 d., o pradėtas įgyvendinti 2018 m. lapkričio 6 d. dėl akių sudarant ginčo preliminariąsias sutartis. Ieškovo atsiųstas atsakovui 2018 m. lapkričio 3 d. el. laiškas (DOK-4008 priedas) surašytas trys dienos iki preliminarių sutarčių sudarymo ir jame kalbama, kaip ieškovas turi apmokėti komunikacijas (už pajungimą) ir apie tai, kad apmokėjimas bus „uždengtas“ preliminariosiomis sutartimis. Taip pat kalbama, kaip uždengti įsipareigojimus Kredito unijai, kranto sklype suprojektuojant, pastatant bei realizuojant namą. Susitarimo sąlygas patvirtina šalių 2021 m. liepos 25 d., 2021 m. rugpjūčio 30 d. el.susirašinėjimai, 2021 m. rugsėjo 7 d. raštas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
45. Iš apeliantų minimų susirašinėjimų, kurie vyko tarp jo ir ieškovo, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad pasibaigus preliminariose sutartyse numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, tarp šalių vyko kažkokie susitarimai, tačiau iš byloje surinktų fragmentinių šalių elektroninių susirašinėjimų, šalių nenuoseklių paaiškinimų bei nenoro atskleisti visų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis konkrečiomis sąlygomis tarp šalių buvo sudaryti galimi susitarimai dėl inžinerinių komunikacijų ir pan., ar iš viso buvo pasiekti konkretūs susitarimai.
46. Apeliantai nurodo, kad ieškovas nebūtų pateikęs vienašalio įsipareigojimo sumokėti atsakovui 25 000 Eur be jokio pagrindo, todėl esant aplinkybei, jog 2018 m. lapkričio 3 d. šalys derėjosi dėl komunikacijų apmokėjimo ir nesant ginčo, kad ieškovas atsakovo leidimu prie komunikacijų prisijungė, nelieka abejonių, kad vienašalis ieškovo įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą yra būtent už komunikacijas. Tačiau, kaip matyti, atsakovų pasirašytu 2020 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir naudojimosi privažiavimo keliais, ieškovui buvo leista neatlygintinai prisijungti prie žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių vandens, nuotekų, elektros inžinerinių tinklų bei privažiavimo kelių tinklo susitarime nurodytus žemės sklypus, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) (2 t. 104 l.).
47. Apeliantų teigimu, 2020 m. liepos 10 d. ieškovas prašė Klaipėdos kredito unijos valdybos leisti perimti atsakovo kreditorinį įsipareigojimą 45 500,02 Eur sumoje pagal kredito sutartį ir 2021 m. balandžio 16 d. Klaipėdos kredito unija raštu „Dėl skolos perkėlimo” adresuotu ieškovui pranešė, jog 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu pritarė atlikti atsakovo M. T. įsipareigojimo pagal Kredito sutartį perkėlimą ieškovui nurodytomis sąlygomis. Tačiau byloje yra duomenys, kad Klaipėdos kredito unija 2021 m. balandžio 16 d. raštu „Dėl skolos perkėlimo”, adresuotu ieškovui, nurodė, kad Klaipėdos kredito unijos valdyba 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu pritarė atlikti M. T. įsipareigojimo pagal Kredito sutartį perkėlimą L. Ž. nurodytomis sąlygomis; sprendimas galioja iki 2021 m. gegužės 17 d. Viena iš iki kreditorinio įsipareigojimo perleidimo sąlygų - turi būti gautas įkeisto turto savininko sutikimas atsakyti Kredito unijai už naujojo skolininko kreditinius įsipareigojimus (1 t. 173-175 l.). Apeliantas nepateikė duomenų, kad toks sutikimas Kredito unijai buvo duotas (CPK 178 straipsnis).
48. Byloje esantys duomenys, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina apelianto teiginių, kad preliminarios sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, ieškovas savo 2021 m. rugpjūčio 30 d. el. laišku aiškiai įvardino buvusio tarp šalių susitarimo sąlygas, t. y. kad ieškovas padengs įsipareigojimus kreditinei įstaigai ir sumokės 25 000 Eur už komunikacijas, iš ieškovo jau pervesto 24 000 Eur avanso 14 000 Eur dalimi padaroma užskaita už Kredito unijos 2021 m. balandžio 16 d. sprendime nurodytų sklypų perėmimą, o už likusią 10 000 Eur dalį atsakovas M. T. persirašo turimą dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
49. Apeliantas teigia, kad teismui iš bylos įrodymų ex officio konstatavus aplinkybę, jog preliminarios sutartys buvo sudaromos kitam ieškovo ir atsakovo susitarimui (dėl komunikacijų apmokėjimo) pridengti, ginčo preliminarios sutartys yra negaliojančios ab initio (CK 1.86 straipsnis) ir neturi tokiu atveju teisinės reikšmės, kuri iš šalių (ieškovas ar atsakovas) tokių niekinių preliminarių sutarčių neįvykdė. Teismas nepakankamai įvertino niekinių preliminariųjų sutarčių faktą, t. y. ieškovas sudaręs preliminarias sutartis dėl akių ne tik yra nesąžiningas teisinių santykių dalyvis, bet ir neturi teisės iš tokių veiksmų gauti kokios nors naudos. Preliminariose sutartyse ieškovo nurodyta sąlyga, jog žemės sklypai nesuvaržyti hipoteka buvo niekinė, nes šią sąlygą įrašė ieškovas, nors žinojo apie hipoteką. 2018 m. lapkričio 3 el. laiške apie Kredito uniją buvo kalbama, kad įkeistam sklypui ieškovas turi susirasti klientą ir parengti namo projektą, kalbama kaip „nusinulinti“ (panaikinti) atsakovo įsipareigojimus prieš Kredito uniją. Taigi, ieškovui nuo pat pradžių buvo žinoma apie žemės sklypų įkeitimą Kredito unijai. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
50. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2024 83 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
53. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018 41, 43 punktus).
54. Sandorio tariamumo faktas gali būti konstatuotas tik esant nustatytoms konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Kad teismas ex officio galėtų pripažinti sandorį niekiniu dėl tariamumo, aukščiau nurodytos aplinkybės turi būti akivaizdžios ir nenustatytinos laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Jeigu šios aplinkybės nėra akivaizdžios, tariamumo faktas gali būti nustatytas tik išsiaiškinus konkrečias faktines aplinkybes ir teismas negali imtis tirti tokių aplinkybių, jeigu byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo tariamuoju, kadangi tokios aplinkybės nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką.
55. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. lapkričio 6 d. buvo sudarytos dvi preliminarios sutartys, kuriomis atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o ieškovas įsipareigojo juos nupirkti, šalys numatė, jog pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas pagal preliminarias sutartis atsakovui M. T. mokėjimo pavedimais sumokėjo iš viso 24 000 Eur avansą (1 t. 10-15). Preliminariose sutartyse numatytu laiku pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
56. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių vis dėlto vyko papildomi susitarimai galimai dėl inžinerinių komunikacijų ir atsakovo kreditorinių įsipareigojimų perėmimo ieškovui, sprendė, jog labiausiai tikėtina, jog preliminariomis sutartimis šalys neketino prisiimti preliminariose sutartyse numatytų įsipareigojimų - sudaryti numatytu terminu pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėti susirašinėjimai, derybos, šalių veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent ginčo preliminariomis sutartimis buvo siekiama pridengti kitus šalių susitarimus, kurie vyko nepriklausomai nuo preliminarių sutarčių sudarymo.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, jog preliminarios sutartys yra (akivaizdžiai) niekinės, tiek ieškovas, tiek apeliantas išdėstydami savo pozicijas nurodė daug tirtinų faktinių aplinkybių, susijusių su preliminarių sutarčių sudarymo motyvais. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ginčo šalys, sudarydamos ginčo preliminarias sutartis, labiau tikėtina skirtingai suprato tiek patį sutarčių sudarymo tikslą ir objektą, tiek tikslą, už ką mokamas avansas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju preliminarių sutarčių niekinis pobūdis nėra akivaizdus ir dėl šios priežasties teismas negalėjo pripažinti sutarties niekine ex officio, nesant proceso įstatymų nustatyta tvarka pareikšto priešieškinio reikalavimo, kuriuo ši sutartis būtų ginčijama CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.
58. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nustatęs, kad šalys skirtingai aiškina preliminarių sutarčių sudarymo ir pasirašymo aplinkybes, šio prieštaravimo nepašalino, nors galėjo tai padaryti išsamiau šiame kontekste įvertinęs preliminarių sutarčių turinį bei atsakovo paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais, kadangi kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).
59. Kaip jau buvo minėta, šalys preliminariomis sutartimis susitarė dėl žemės sklypų įsigijimo, buvo sumokėtas avansas, tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovas pagal ginčo preliminarias sutartis sumokėjo 24 000 Eur avansą, šalys pagrindinės sutarties nesudarė, mokėjimo prievolė, kuriai iš dalies vykdyti buvo numatytas ieškovo sumokėtas avansas, neatsirado, pagrįstai sprendė, kad atsakovai neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui, kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.
60. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės M. T. prievolė grąžinti ieškovui 24 000 Eur sumą yra be pagrindo pripažinta solidaria, nes pastaroji nesitarė su ieškovu sudaryti sandorius dėl akių, jokiuose ieškovo susitarimuose nedalyvavo ir niekada nepritarė niekinių sandorių sudarymui. Teismui konstatavus, kad ieškovas ir atsakovas M. T. abu asmeniškai tarpusavyje tarėsi dėl preliminarių sutarčių sudarymo tik dėl akių, yra konstatuotina, kad tokiais veiksmais ieškovas ir atsakovas tarpusavyje sukūrė tik sau asmenines teises ir pareigas (uždarumo principas) ir jokie niekinių sandorių padariniai negali sukurti prievolių sąžiningam trečiajam asmeniui (M. T.), nes sandoris, kuriuo siekiama neteisėtų tikslų, gali užtraukti tik jį sudariusiems asmenims teisinę atsakomybę, nes šalys negali panaudoti fiktyvaus sandorio prieš sąžiningus trečiuosius asmeni. Be to, M. T. jokių mokėjimų iš ieškovo nėra gavusi. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
61. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypai preliminarių sutarčių pasirašymo metu priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Minėtą aplinkybę byloje patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys. Preliminarių sutarčių sudarymo metu atsakovų santuoka nebuvo nutraukta, žemės sklypai buvo registruoti abiejų sutuoktinių vardu, kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas reikalavimą dėl avanso priteisimo reiškia atsakovei kaip solidariajai skolininkei.
62. Apelianto teigimu, ieškovas neįvykdė susitarimo ir todėl teismas yra neteisus teigdamas, kad ieškovui nekyla civilinė atsakomybė, nes ieškovas neįvykdęs vienašalio įsipareigojimo sumokėti atsakovui 25 000 Eur už komunikacijas ir neperėmęs už 14 000 Eur sklypų su kreditoriniais įsipareigojimais turi prievolę atlyginti atsakovui nuostolius. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus dėl 6 750 Eur ir 5 300 Eur (12 050 Eur) nuostolių priteisimo, nes teismas ieškovo civilinę atsakomybę siejo ne su susitarimo neįvykdymu, o su niekinių preliminarių sutarčių neįvykdymu. Būtent ieškovas neįvykdė susitarimo ir jam kyla civilinė atsakomybė. Ieškovas gavęs leidimą dėl prisijungimo prie komunikacijų ir jį įgyvendinęs bei pateikęs atsakovui įsipareigojimą sumokėti 25 000 Eur sumą, neturi išvengti šios prievolės įvykdymo. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (37 050-24 000), atsakovui iš ieškovo turi būti priteista 13 050 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodomais apelianto teiginiais.
63. Apeliantas 6 750 Eur ir 5 300 Eur nuostolius kildina iš ieškovo įsipareigojimų nevykdymo, t. y.:
63.1 ginčo sklypai buvo areštuoti pagal M. T. kreditorių reikalavimus, 1/2 dalys areštuotų žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo procese buvo perleisti atitinkamai už 3 150 Eur (vietoj 7 000 Eur); nuostolis – 3 850 Eur, ir už 4 100 Eur (vietoj 7 000 Eur), nuostolis – 2 900 Eur;
63.2 ieškovui nevykdant įsipareigojimų ir atsakovams negalint vykdyti įsipareigojimų atsiskaityti su Klaipėdos kredito unija ir VMI, atsakovai pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 4 700Eur, o žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur. Tokiu būdu atsakovas M. T. prarado galimybę parduoti žemės sklypus už 14 000 Eur, todėl dėl ieškovo įsipareigojimų neįvykdymo nuostolis sudaro 5 300 Eur.
64. Apelianto teigimu, susitarimas (dėl komunikacijų) buvo įvykdytas tik iš dalies: ieškovas iš viso sumokėjo atsakovui 24 000 Eur, tačiau pagal Klaipėdos kredito unijos 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą neperėmė kreditorinių įsipareigojimų su sprendime nurodytais sklypais, todėl nebuvo įvykdyta avanso užskaita už Kredito unijos minėtame sprendime nurodytų žemės sklypų perėmimą, to pasekoje nebuvo perrašyta dalis sklypo (duomenys neskelbtini). Jo teigimu, ieškovas dėl finansų trūkumo negalėjo įvykdyti susitarimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei taikyti. Sutiktina, kad šalys pačios sukūrė esamą ginčo situaciją ir priežastis, nulėmusias pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą. Be to, NTR duomenys patvirtina, kad žemės sklypams, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota hipoteka dar prieš ginčo preliminarių sutarčių sudarymą, t. y. apeliantas preliminariose sutartyse neteisingai patvirtino, kad jam priklausantys žemės sklypai nėra įkeisti kreditoriams. Atmestini apelianto argumentai, jog ieškovas žinojo apie šių žemės sklypų įkeitimą, nes atsakovas pats pasirašė preliminarias sutartis, kuriose nurodyta priešingai – jog žemės sklypai neįkeisti. Apeliantas neįrodė, kad jo nurodomų žemės sklypų pardavimą už mažesnę kainą lėmė/sąlygojo ieškovo veiksmai.
65. Apeliantas 25 000 Eur nuostolius kildina iš leidimo dėl prisijungimo prie komunikacijų, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių vyko derybos ir kažkokie susitarimai, tačiau pripažinti, jog tarp šalių buvo sudaryta konkreti sutartis konkrečiomis sąlygomis dėl inžinerinės infrastruktūros, kurios pagrindu ieškovui būtų atsiradusi prievolė atsakovui sumokėti 25 000 Eur, byloje nėra pagrindo.
66. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareiga. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog preliminarių sutarčių sudarymo metu buvo šalių susitarimas, iš kurio atsakovai kildina reikalavimą ieškovui sumokėti jiems 25 000 Eur už pajungimą į bendrą kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą. Neaišku, kokiu pagrindu, dėl kokio konkretaus sklypo prijungimo susitarta ir koks to susitarimo sąlygų turinys. Apeliantų argumentus apie jų nurodomą susitarimą, pagal kurį iš ieškovo reikalauja sumokėti 25 000 Eur už pasijungimą prie komunikacijų, paneigia atsakovų pasirašytas 2020 m. rugpjčio 25 d. Susitarimas dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir naudojimosi privažiavimo keliais (2 t. 104 l.), kuriuo atsakovai leido ieškovui neatlygintinai prisijungti prie žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių vandens, nuotekų, elektros inžinerinių tinklų ir privažiavimo kelių tinklo susitarime nurodytus žemės sklypus, tarp jų ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį atsakovo reikalavimą neįrodytu.
67. Apeliantai vertina kaip nepagrįstą teismo išvadą, kad nepasirašius 2018 m. spalio 17 d. preliminarios sutarties, nėra pagrindo pripažinti, jog sutartis yra galiojanti, nes vien tai, kad sutartyje nėra parašo, nereiškia, kad atsakovo sumokėtas 2 000 Eur avansas nebuvo įsisavintas. Galimai ieškovas žemės sklypą pirko savo mamos vardu. Liudytoja apklausta ieškovo mama neneigė, jog už parduotą sklypą mokėjo mažesnę kainą, t. y. kad ginčo avansas buvo įsisavintas. Nei ieškovas, nei jo mama neinformavo atsakovo, kad sumokėtu 2 000 Eur avansu nesinaudos. Apelianto teigimu, labiau tikėtina, kad atsakovo sumokėtą avansą perėmė ieškovas ir per savo mamą sudarė sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. gavo naudą atsakovo sąskaita. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
68. Pateikta Z. M., L. M., L. Ž. ir M. T. 2018 m. spalio 17 d. nepasirašyta preliminari sutartis, dėl sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, kurioje nurodytos sklypų kainos, sutarčių sudarymo datos ir tai, kad (duomenys neskelbtini), kaina 4 190 Eur pirkėjas L. Ž. perima M. T. pardavėjui duotą 2 000 Eur avansą (sklypo perrašymo sutartis sudaroma 2019 vasario mėn. už 0 Eur) (1 t. 127 l.). Sutarties šalims nepasirašius 2018 m. spalio 17 d. preliminarios sutarties, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jos vertinti kaip galiojančios. Be to, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso D. Š. ir R. Ž. 2018 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t. 170-171 l.).
Dėl įrodymų vertinimo
69. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimą.
70. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (kasacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
71. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino šalių nurodytų aplinkybių. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
73. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
74. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
75. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
76. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2024-10-01 DOK-22275). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui iš atsakovų M. T. ir M. T. lygiomis dalimis priteisiama 1 560 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno atsakovo po 780 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis iš atsakovų M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.