Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-105-1048/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-13
Bylos Nr.: e2-105-1048/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00485-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Diržienė
Ieškovas: L. Ž.
Atsakovas: M. T.
Advokatai: Valdas Rakauskas, Saulius Tamošaitis

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis

Civilinė byla Nr. e2-105-1048/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00485-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.; (S) 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Linai Jonikavičienei, Ingai Sandu,dalyvaujant ieškovui L. Ž., jo atstovui advokatui Valdui Rakauskui,atsakovams M. T. ir M. T., jų atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovams M. T. ir M. T. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovo L. Ž. ieškinį teisme iškelta civilinė byla. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų M. T. ir M. T. 24 000 Eur skolą pagal 2018-11-06 Preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis (Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2); priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 12 000 Eur netesybas pagal 2018-11-06 Preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis, t. y. pagal Sutartį Nr. 1 priteisti 7 000 Eur netesybų ir pagal Sutartį Nr. 2 priteisti 5 000 Eur netesybų; priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimas bus įvykdytas; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018-11-06 tarp ieškovo ir atsakovo M. T. buvo sudarytos dvi Preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartys, pagal kurias šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2019-09-30 sudaryti Turto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas turėjo parduoti ieškovui žemės sklypus, t. y. 1) pagal Sutartį Nr. 1 atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat šia Sutartimi šalys sutarė, kad Turto pirkimo - pardavimo sandorio metu, vietoj nurodytų žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ieškovas galės pasirinkti pirkti sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančią 14 arų ploto, ir sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarančią 14 arų plotą, dalį; tikslią dalį (vietą) šalys turėjo nustatyti patvirtinus namo projektus ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) pagal Sutartį Nr. 2 atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad pagal nurodytas Sutartis žemės sklypų pardavimo kaina yra: 14 000 Eur pagal Sutartį Nr. 1 ir 14 000 Eur pagal Sutartį Nr. 2. Ieškovas laiku ir tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. 2018-11-06 bankiniu mokėjimu pagal Sutartį Nr. 1 sumokėjo atsakovui 14 000 Eur ir 2018-11-06 bankiniu mokėjimu 6000 Eur bei 2018-11-14 bankiniu mokėjimu 4000 Eur pagal Sutartį Nr. 2. Viso pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovas atsakovui M. T. sumokėjo 24 000 Eur. Iki nurodyto termino – 2019-09-30 pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos nebuvo dėl atsakovų kaltės. Atsakovai negrąžino jiems sumokėtų 24 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį Nr. 1 ieškovas yra sumokėjęs 14 000 Eur (visą ketinto įsigyti Turto kainą), todėl netesybos sudaro 7 000 Eur (50 proc. nuo 14 000 Eur). Pagal Sutartį Nr. 2 ieškovas sumokėjo viso 10 000 Eur, todėl netesybos sudaro 5 000 Eur (50 proc. nuo 10 000 Eur). Viso netesybos pagal Sutartis sudaro 12 000 Eur (7000 Eur + 5000 Eur).

Atsiliepimas

Atsakovai M. T. ir M. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat pasiūlyti ieškovui pašalinti M. T. iš proceso. Nurodo, kad ieškovas savo ieškinyje tyčia ir sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius faktus apie M. T. ir visiškai be jokio pagrindo jos atžvilgiu pareiškė ieškinį, bei tokiu būdu įtraukė į bylinėjimosi procesą. M. T. neturi absoliučiai jokių prievolių prieš ieškovą. Nuosavybės teisė į žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausė savininkams M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės nuosavybės, teise. Todėl ginčo sandoriai turėjo būti sudaryti ne tik su M. T., bet ir su M. T.. Nesant jos parašo, laikytina, kad preliminarios sutartys nebuvo iki galo sudarytos arba yra laikytini niekiniais bei negaliojančiais sandoriais. Ieškovas nutyli esminę aplinkybę, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo hipotekos objektais ir kad juos buvo reikalinga pajungti į bendrą kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, kuri buvo įrengta M. T. lėšomis. Todėl ieškovas ir M. T. susitarė, jog žemės sklypai ieškovui bus parduoti, kai jis atskirai sumokės 25000,00 Eur sumą už žemės sklypų inžinerinę infrastruktūrą ir perims įsipareigojimus hipotekos kreditoriui, t. y. ieškovas padengia įsipareigojimus kredito įstaigai (hipotekos kreditoriui), perveda 25000,00 Eur į M. T. sąskaitą, o iš pervesto 14000,00 Eur avanso daroma užskaita už sklypų pirkimą. Isipareigojęs sumokėti M. T. 25000,00 Eur sumą už žemės sklypų inžinerinę infrastruktūrą, prašė M. T. leidimo prisijungti savo žemės sklypus prie inžinerinės infrastruktūros bei leidimus gavo. Ieškovas aktyviai dalyvavo hipotekos perėmimo procedūrose, tačiau jų neužbaigė dėl lėšų stygiaus. Nors ieškovui buvo išduotos prisijungimo prie inžinerinės infrastruktūros sąlygos, tačiau jis taip ir nesumokėjo M. T. 25000,00 Eur. Esmė ta, kad ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų, atsakovui ieškovas liko skolingas 25000 Eur dėl žemės sklypų prijungimo prie inžinerinės infrastruktūros. Sutartys Nr. l ir Nr. 2 neįvykdytos išimtinai dėl pačio ieškovo kaltės. Ieškovo nurodomoms netesyboms jokio pagrindo nėra. Ieškovas 10000,00 Eur mokėjimais tiksliai neįvardina pirkimo objekto, todėl negalima identifikuoti, jog tai yra ieškovo avansas pagal Sutartį Nr. l arba Sutartį Nr. 2.

Šalies argumentai

Be to, atsakovų atstovas advokatas Saulius Tamošaitis pateikė prašymą, kuriuo prašo ieškovo reikalavimui dėl 12 000 Eur netesybų priteisimo solidariai iš atsakovų taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimą šiuo pagrindu atmesti. Nurodo, kad 2019-10-01 pasibaigus 2018-11-06 preliminarioms sutartims, ieškovas reikalavimą dėl netesybų turėjo pareikšti vėliausiai iki 2020-04-01, tačiau ieškinį pareiškė tik 2023-01-24, t. y. iš esmės praleidęs ieškinio senaties terminą.

2023-05-02 priimtas atsakovų priešieškinis, kuriuo pareiškė reikalavimus: priteisti iš ieškovo L. Ž. atsakovo M. T. naudai 37 050,00 Eur nuostolių; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 2000,00 Eur skolą; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimu grindžia aplinkybėmis, kad Sutartis Nr. l ir Sutartis Nr. 2 buvo tik dalimi ieškovą ir atsakovą M. T. siejusio bendro tarpusavio susitarimo. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo hipotekos objektais ir kad juos buvo reikalinga pajungti į bendrą kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, kuri buvo įrengta M. T. lėšomis. Todėl ieškovas ir atsakovas susitarė, jog žemės sklypai ieškovui bus parduoti, kai jis atskirai sumokės 25000,00 Eur už žemės sklypų inžinerinę infrastruktūrą ir perims M. T. įsipareigojimus hipotekos kreditoriui. 2021-08-30 el. laišku ieškovas tokį šalių susitarimą patvirtino nurodydamas, kad toks susitarimas buvo - ieškovas padengia įsipareigojimus kredito įstaigai (hipotekos kreditoriui), perveda 25000,00 Eur į M. T. nurodytą sąskaitą, o iš pervesto 14000,00 Eur avanso daroma užskaita už sklypų pagal Sutartį Nr. l ir Sutartį Nr. 2 pirkimą. Ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų, M.T. padarė 25000,00 Eur nuostolius dėl žemės sklypų prijungimų prie inžinerinės infrastruktūros, nes pažadėjęs šią sumą sumokėti gavo atsakovo M. T. sutikimą dėl prisijungimo, o vėliau pinigų nesumokėjo. Dėl Sutarties Nr. 1: M. T. patyrė ne mažiau kaip 6750,00 Eur nuostolį, nes ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų, ginčo sklypai buvo areštuoti pagal kreditorių reikalavimus, o 1/2 dalys areštuotų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymo procese buvo perleisti atitinkamai už 2450,00 Eur ir už 3400,00 Eur vykdymo procese. To pasėkoje M. T. buvo priversta perleisti savo 1/2 dalis žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinkamai kiekviena atskirai už 700,00 Eur. Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vietoj 7000,00 Eur buvo parduotas tik už 3150,00 Eur, t. y. nuostolis - 3850,00 Eur, o žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas vietoj 7000,00 Eur tik už 4100,00 Eur, t. y. nuostolis - 2900,00 Eur. Dėl Sutarties Nr. 2: ieškovui nevykdant įsipareigojimo dėl 25000,00 Eur sumos sumokėjimo ir atsakovams negalint dėl to atsiskaityti su Klaipėdos kredito unija ir VMI, atsakovai buvo priversti 2023-03-14 parduoti žemės sklypus, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, t. y. sklypą (duomenys neskelbtini), pardavė už 4700 Eur ir 2023-04-20 pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 4000,00 Eur. Tokiu būdu atsakovas prarado galimybę parduoti žemės sklypus už tiek, kiek buvo pažadėjęs sumokėti ieškovas, t. y. už 14000 Eur, todėl dėl ieškovo įsipareigojimų neįvykdymo nuostolis sudaro 5300,00 Eur. Be to, ieškovas, kvartalo vystytojas Z. M., L. M. ir atsakovas 2018-10-17 sudarė Preliminarią sutartį dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurios 3.4 p. ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas, kaip būsimas pirkėjas, perima atsakovo už sklypą (duomenys neskelbtini), būsimam pardavėjui Z. M. sumokėtą 2000,00 Eur avansą. Šio perimto avanso ieškovas atsakovui nėra kompensavęs, nors jis buvo įskaitytas į sklypo pardavimo kainą. Todėl ieškovas yra skolingas atsakovui 2000,00 Eur perimto avanso sumą. Dėl ieškovo prievolių neįvykdymo atsakovas patyrė 37 050,00 Eur (25000,00 + 6750,00 + 5300,00) nuostolį ir ieškovas papildomai yra skolingas 2000,00 Eur perimto avanso sumą.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų priešieškinį, kuriame nurodė, kad pareikštu priešieškiniu nesutinka. Jokių kitų Sutartyse Nr. 1 ir Nr. susitarimų nebuvo nurodoma, todėl konstatuotina, kad ieškovui pervedus pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 avansines įmokas (14 000 Eur, 6000 Eur ir 4000 Eur), atsakovui M. T. buvo sumokėta 24 000 Eur yra laikoma, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas garantavo, kad nebus jokių kliūčių iki 2019-09-30 sudaryti Pagrindines žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovas netgi patvirtino, kad „...Turtas yra Pardavėjo nuosavybė, jis niekam neperleistas, neįkeistas, ginčų teisme dėl jo nėra, kitų žinių apie galimus ar reiškiamus trečiųjų asmenų kitas pretenzijas ar teises, kurios apsunkintų ar padarytų neįmanomu šios sutarties sudarymui, nėra“. Sutartyse nurodytiems žemės sklypams dar nuo 2017-08-18 buvo įregistruota hipoteka, t. y. jie buvo įkeisti Klaipėdos kredito unijai. Priešingai nei teigiama priešieškinyje, ieškovas turėjo galimybę sumokėti už planuotus iš atsakovo įsigyti žemės sklypus. Be to, 2021 m. netgi ketino perimti iš Klaipėdos kredito unijos atsakovo kreditorinius reikalavimus, tačiau dėl atsakovo vengimo spręsti sklypų perleidimo klausimą (pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą) kreditoriniai reikalavimai nebuvo perimti. Pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl atsakovo finansinių problemų, kurios sąlygojo netinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, be to, ir dėl atsakovo nenoro mokėti mokesčiu už nekilnojamąjį turtą. Iš priešieškinio nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu pagrindu buvo susitarta atsakovui sumokėti 25000 Eur už pajungimą į bendrą inžinerinę infrastruktūrą. Atsakovo nurodyti tariamai patirti 6750,00 Eur nuostoliai niekaip nėra susiję su ieškovo veiksmais. Atsakovo nurodomi argumentai, kad „M. T. prarado galimybę parduoti žemės sklypus už tiek, kiek buvo pažadėjęs sumokėti ieškovas, t. y. už 14000 Eur“ tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą, t. y. pagal Sutartį Nr. 2 gavęs iš avansinį mokėjimą už žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), juos pardavė kitiems asmenims ir taip papildomai gaudamas lėšų už jau mano praktiškai sumokėtą visą šio Turto kainą pagal Sutartį Nr. 2. Atsakovas reiškia reikalavimą priteisti 2000 Eur perimto avanso dalį pagal 2018-10-17 Preliminarią sutartį, tačiau į bylą pateikta 2018-10-17 Preliminari sutartis nėra šalių pasirašyta ir nebuvo vykdoma. Be to, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2018-11-18 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5599 įsigijo D. Š. ir R. Ž. po 1/2 šio sklypo dalį, todėl atsakovui nėra jokio pagrindo priteisti 2000 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovas L. Ž. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2018-11-06 buvo sudarytos dvi preliminarios sutartys su atsakovais dėl nekilnojamojo turto – sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pervedė 24 000 Eur avansą ir laukė kada bus sudarytos pagrindinės sutartys – iki 2019-09-30. Atsakovas vengė sudaryti sutartis. Preliminarios sutartys buvo sudarytos atsakovo, jis jas rengė, nes matyti, kad jose yra visi atsakovo duomenys, sklypų unikalūs numeriai. Ieškovas preliminarias sutartis tik pasirašė, jų neskaitė. Patvirtino, kad pagal vieną preliminarią sutartį įsipareigojo nupirkti dalį sklypo (duomenys neskelbtini). Dėl preliminarioje sutartyje įtraukto kito žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) jis su atsakovu nesitarė, negali pasakyti, kodėl atsakovas į preliminarią sutartį įtraukė sąlygas dėl kitų žemės sklypų. Šalys tikrai nesitarė ir nederino sąlygų dėl kitų žemės sklypų, ieškovas įsipareigojo iš atsakovo įsigyti tik 14 arų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad pirkimo metu galės pasirinkti sklypo dalį (duomenys neskelbtini), t. y. namo poziciją sklype, todėl avansinį mokėjimą ir atliko už 14 arų (duomenys neskelbtini) ir už kitus sklypus - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas pageidavo, kad už šią sklypo dalį būtų sumokėta visa suma 14 000 Eur. Kadangi atsakovui reikėjo laiko atskirti sklypus, tai iš karto negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties. Registrų centro išrašo netikrino, pasitikėjo atsakovu, kad sklypai jam priklauso ir nėra įkeisti. Pagal kitą preliminarią sutartį susitarė, kad jis iš atsakovo nupirks sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas pageidavo, kad abi pagrindinės sutartys būtų sudarytos kartu. Atsakovas prašė už (duomenys neskelbtini) sklypus pervesti avansą 6000 Eur, vėliau dar paprašė 4000 Eur. Su atsakovu sutartis buvo pratęsta iki metų pabaigos, nes sakė, kad dar reikia laiko projektams. Paaiškino tai, kad 2018 m. (prieš pasirašant preliminarias sutartis) kartu su atsakovu nuvyko pas projektuotoją, kuriam pateikė savo namų (duomenys neskelbtini) projektų siūlymus. Su atsakovu tarėsi dėl namo projekto ir jo išsidėstymo sklype (duomenys neskelbtini), t. y. kur būtent sklype bus tie 14 arų. Projektuotojas M. pateikė namo pozicionavimą. Sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovams, jie turėjo atskirti ir atidalinti sklypus pas geodezininką, t. y. įforminti atidalijimą ir patvirtinti notarinėje geodezininko patvirtintą atidalijimą, tačiau to atsakovas nepadarė. Planas buvo aptartas ir paruoštas, atsakovai buvo sklypo savininkai, todėl visų veiksmų turėjo imtis jie, kad būtų galima sudaryti pagrindines sutartis. Jam nesant sklypo savininkui, negalėjo atlikti tolimesnio namo projekto kūrimo. Jis pasitikėjo atsakovu, santykiai jų buvo draugiški. Terminas žodžiu ne kartą buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Maksimalus terminas buvo iki 2023 m. pradžios. Nuo jo buvo nuslėpta, kad sklypai buvo įkeisti hipoteka, apie tai jis sužinojo tik 2020 m. vasarą. Todėl jam atsakovas pasiūlė už 25000 Eur atsiskaityti su kreditoriumi dėl kitų sklypų, kad galėtų įsigyti savo norimus sklypus. Jis norėjo pagelbėti, tai žodžiu tarėsi, kad galėtų įsigyti visą turtą iš Kredito unijos. Atsakovas neužsakė sandorių pas notarą, todėl išpirkimai iš hipotekos kreditoriaus neįvyko. Atsakovas dar turėjo skolų, todėl sklypai buvo areštuoti antstolio Selezniovo. Atsakovas pažadėjo, kad pagrindiniai sandoriai įvyks, kai bus nuimti areštai. Pagrindinis jo paties noras buvo sudaryti pagrindines sutartis. Negali atsakyti, dėl kokių priežasčių atsakovai neįvykdė pagrindinių sandorių, atsakovai buvo nesąžiningi. Atsakovai ne kartą prašė nesikreipti į teismą, todėl terminai vis būdavo pratęsiami. Patvirtino, kad tuo metu, kai buvo sudarytos preliminarios sutartys, jis buvo pajėgus finansiškai jas vykdyti. Pateiktoje Kredito sutartyje matyti, kad kreditas gautas, panaudotas, įsisavintas namo statyboms, mokėjimai vyksta pagal grafiką iki 2038 metų. Nurodė, kad leidimą iš atsakovų dėl komunikacijų prisijungimo yra gavęs, leidimas duotas neatlygintinai. Jokių kitų susitarimų nebuvo. Anksčiau buvo paskolinęs atsakovams pinigų, todėl 2021-08-30 el. laiške kalbėjo apie paskolintus pinigus.

Ieškovo atstovas advokatas Valdas Rakauskas teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas iš viso atsakovui sumokėjo 24 000 Eur pagal preliminarias sutartis už jose nurodytus žemės sklypus. Pažymi, kad mokėjimo pavedimuose konkrečiai nurodyta, už kurios žemės sklypus mokamas avansas. Pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos iki šiol. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, t. y. nesutvarkė visų dokumentų, be to, sklypai buvo įkeisti hipoteka. Šiai dienai atsakovas sklypus pardavęs kitiems tretiesiems asmenims, o avansų ieškovui negrąžino. Ieškiniu prašoma priteisti sumokėtą avansą bei pagal sutartis numatytą baudą. Atsakovai patvirtino, kad ginčo sklypus pirko kaip bendrąja nuosavybe, todėl šiuo atveju atsakomybė tenka abiem atsakovams. Priešieškinis nesusijęs su ieškiniu, t. y. atsakovai turėjo parduoti sklypus ieškovui, bet pardavė už kitą kainą kitiems asmenims. Be to, komunikacijų prisijungimus atsakovas suteikė neatlygintinai, o pateiktas susitarimas dėl 2000 Eur nepasirašytas.

Šalies argumentai

Atsakovas M. T. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė priešieškiniu pareikštus reikalavimus, prašė priešieškinį tenkinti visiškai. Atsakovas paaiškino, kad preliminarias sutartis sudarė ieškovas pagal anksčiau tarp jų sudarytas sutartis, tik ieškovas iškarpė tam tikrus punktus ir paliko, ką norėjo jis pats. Jis preliminarias sutartis perskaitė, gal ne viską atidžiai. Jis pasitikėjo ieškovu. Suprato, kad tai ketinimas ateityje sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo sutarta dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), jei bus sudarytas namo projektas, ir dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jie abipusiu sutarimu susitarė, kad sutartis bus nutraukta, nes taip buvo norima įforminti komunikacijų pajungimą. Į preliminarias sutartis tokios sąlygos nebuvo įrašę. Jis reikalavo investuoti, nes kitaip nebūtų pajungęs namų. Ieškovas neturėjo tuo metu visų pinigų, nes statė sau namus, ieškovui sutvarkė paskolą, kad su ta paskola atsiskaitytų už komunikacijas. Iš Unijos jie važiavo į ofisą, kur ieškovas paruošė sutarties tekstą. Preliminarios sutartys iš viso neturėjo būti sudarytos, ieškovas turėjo paduoti pinigus už komunikacijas ir viskas. Bet nenorėjo mokėti mokesčių už komunikacijas, todėl prisidengė preliminarių sutarčių pagrindu. Preliminarios sutartys neturi nieko bendro su tiesioginiu susitarimu, jos sudarytos tik dėl akių. Ieškovas žinojo apie hipoteką žemės sklypams. Pažymėjo, kad tik sklypui (duomenys neskelbtini) nebuvo hipotekos. Taigi ieškovas sąmoningai nepratęsė preliminarių sutarčių, nes nepratęsus jos nutrūksta. Paaiškino, kad su ieškovu sutarčių nepratęsinėjo. Ieškovas gavo komunikacijų prisijungimus iš jo ir niekada net neprašė pratęsti sutarčių, pats jas nutraukė. Žemės sklypų sumos neatitiko tikrovės, sklypų kaina realiai daug didesnė buvo. Bet už komunikacijas ieškovas turėjo sumokėti 25 000 Eur. Prieš pasirašant preliminarias sutartis, susitarė, kad jie kartu investuos ir statys namus. Ieškovas pirko šešis sklypus, darė verslą ir be komunikacijų nieko negalėjo daryti. Todėl jis davė ieškovui leidimą dėl komunikacijų už 25 000 Eur. Ieškovas naudoja ir eksploatuoja komunikacijas, jos įregistruotos. Todėl preliminarios sutartys tam buvo sudarytos ir ieškovas pagal jas sumokėjo 24 000 Eur ir dar liko skoloje 1000 Eur. Sutartys nebuvo sudarytos dėl ieškovo kaltės. Be to, dėl ieškovo kaltės sklypus pardavė pigiau, todėl reikalaujama iš jo skirtumo. Jie sutarė projektuoti namą, leidimą ant savo sklypo projektuoti davė žodžiu. Kartu prieš preliminarių sutarčių pasirašymą ėjo pas projektuotoją-architektą M. dėl ieškovo namo projekto. Jis pats turėjo savo namo projektą, ieškovas norėjo statyti namą šalia. Sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo atidalintas, nėra atidalintas iki šiol. Pagal Preliminarios sutarties 1.1 punktą ieškovas savo namo projekto nepadarė. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovas nenorėjo pirkti. Šiai dienai tų sklypų nėra, jie parduoti. Ieškovas tų sklypų neišpirko iš hipotekos, tai teko parduoti.

Atsakovė M. T. teismo posėdžio metu palaikė priešieškiniu pareikštus reikalavimus, prašė priešieškinį tenkinti visiškai, su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jai visos preliminarių sutarčių sąlygos nėra žinomos. Jai tik buvo žinoma, kad vyko derybos tarp ieškovo ir vyro dėl sklypų pirkimo. Ji pasitikėjo sutuoktiniu, nuo 2012 m. jis sudaręs daug sandorių, vieni būdavo su įgaliojimu pasirašomi, kitus ji pati pasirašydavo kartu. Jeigu prašydavo pasirašyti, tai ir pasirašydavo, pasitikėjo viskuo. Ji su ieškovu yra bendradarbiai, susitikę kartais kalbėdavo apie sutartis, buvo kalba, kad bus kaimynai sklype prie ežero (duomenys neskelbtini), tačiau sandorių smulkmenos jai nebuvo žinomos. Apie komunikacijų prisijungimo klausimą jai nežinoma.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas advokatas Saulius Tamošaitis teismo posėdžio metu palaikė atsakovų poziciją. Nurodė, kad šalys užsiėmė verslu, buvo išdalinti sklypai. Kad gauti pasijungimui prie komunikacijų leidimą, žemės sklypo savininkas turi kreiptis į infrastruktūrinio sklypo savininką ir prašyti leidimo pasijungti komunikacijas. Atsakovas davė sutikimą ir prisijungimą ieškovui, už tai ieškovas turėjo susimokėti. Ieškovas su architektu bendravo dar iki preliminarių sutarčių sudarymo, todėl jam neabejotinai buvo žinoma, kam tie sklypai priklauso, matė duomenis, kad tie sklypai įkeisti, rengiant projektą ieškovui viskas buvo žinoma. Tai patvirtina 2018-05-14 ieškovui architekto rašytas el. laiškas, kad jam buvo pateikta projektinė dokumentacija, kur buvo matyti įkeitimai, savininkai, žemės sklypo planas. Architektui nebuvo sumokėta, todėl jis nutraukė projektavimą. Atsakovas pateikė namo projektą, o ieškovas – ne, o projekte būtų buvę išspręsti namo komunikacijų pajungimo klausimai. Taip Preliminarioje sutartyje ir buvo nustatyta, kad dalis bus nustatyta patvirtinus namo projektus. Projekto rengimo stadijoje šalys susiginčijo. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepatvirtino geodezinių matavimų, atsakovas teigia, jog ieškovas neparengė projekto. Ieškovas nesumokėjo architektui, kokios to priežastys, nežinoma. Ieškovas nebeturėjo finansinių lėšų tam. Taigi preliminarios sutartys neįvykdytos dėl ieškovo kaltės – neparengus namo projekto. Vien pinigų pervedimas atsakovui nereiškia, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus. Šalis visgi siejo susitarimas susimokėti už komunikacijas ir perimti kreditorinius įsipareigojimus, o tam ieškovui reikėjo finansų, kurių pritrūko. Pats ieškovas kreipėsi į kredito įstaigą, kuri jam pateikė sprendimą, bet ieškovas pats nevykdė sprendimo, nes jam trūko lėšų. Todėl turi būti įvertintas paties ieškovo elgesys, kodėl jis ėjo į kredito įstaigas ir ko siekė. Neįvykus ieškovo namo projektui (jo neparengus), negalėjo būti parinkta sklypo vieta, todėl dėl ieškovo veiksmų pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos. Atsakovas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus. Pagal kitoje civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį buvo išduotas vykdomasis dokumentas ir pradėtas priverstinis išieškojimas antstolio Selezniovo. Vykdymo procese atsiradus pirkėjui „(duomenys neskelbtini)“, buvo nuimti areštai. Be to, byloje pateiktas aiškus 2021-08-30 ieškovo el. laiškas, kur deklaruojama, kad ieškovas padengs atsakovo įsipareigojimus kredito įstaigai ir perves 25000 Eur į atsakovo sutuoktinės sąskaitą, o iš pervestų 14 000 Eur padaryti užskaitą už sklypų pirkimą, o už likusį 10 000 Eur persirašyti atsakovų dalį (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas keitė sutartis, nurodė, kaip panaudoti avansą, neprašė jo grąžinti. Nuo 2019 m. ieškovas neprašė netesybų, todėl turi būti taikoma senatis. Be to, ieškovas yra skolingas atsakovui 2000,00 Eur perimto avanso sumą ir nesvarbu, kad susitarime nėra šalių parašų. Atsakovė T. su ieškovu susitarimų nesudarė, nieko neįsipareigojo ieškovui, įgaliojimo sutuoktiniui nebuvo davusi dėl ginčo sutarčių sudarymo, todėl jai atsakomybė negali būti taikoma. Pateiktas antstolio turto aprašas ir sandoriai patvirtina kainų nuostolį, atsakovas neturėjo galimybės pasirinkti pirkėjų, turtas parduotas vykdymo procese. Priežastis nuostolių – ieškovo neveikimas, jis neperėmė įsipareigojimų kredito įstaigai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.

Iš 2018-11-06 Preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutarties (toliau – Sutartis Nr.1) matyti, kad M. T. (pardavėjas) ir L. Ž. (pirkėjas) įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019-09-30, pagal kurią pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pirkėjas vietoj nurodytų žemės sklypų pirkimo metu galės pasirinkti pirkti sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį 14 arų ir sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, dalis bus nustatyta patvirtinus namo projektus ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tikslią vietą 14 arų šalys nustatys parašais (nustatys naudojimosi tvarką). Turto pardavimo kaina yra 14 000 Eur (Sutarties 1.1, 1.4 punktai); sutartis įsigalioja pervedus avansą (Sutarties 1.3 punktas); pardavėjas patvirtina, kad turtas yra pardavėjo nuosavybė, niekam neperleistas, neįkeistas ir kt. (Sutarties 1.4 punktas); pardavėjas įsipareigojo turto niekam kitam neparduoti, nedovanoti, nemainyti ir jokiu kitu būdu neperleisti; iki nustatyto termino sutvarkyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus sandorio sudarymui: gauti visas pažymas, pažymėjimus, sumokėti visus turto eksploatavimo ir išlaikymo mokesčius (Sutarties 3.2.1; 3.2.3 punktai); jei pirkimo-pardavimo sutartis Sutartyje nustatytais terminais ir nurodytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas neįvykdė ar netinkamai įvykdė 3 punkte numatytus įsipareigojimus, ar vengia arba atsisako sudaryti Sutartį, pardavėjas nedelsdamas pagal pareikalavimą grąžina avansą ir sumoka pirkėjui 50 proc. Eur avanso dydžio baudą, kurios dydis atitinka iš anksto Šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius (Sutarties 4.1 punktas).

Iš 2018-11-06 Preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutarties (toliau – Sutartis Nr.2)matyti, kad M. T. (pardavėjas) ir L. Ž. (pirkėjas) įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019-09-30, pagal kurią pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); turto pardavimo kaina yra 14 000 Eur; sutartis įsigalioja pervedus avansą (Sutarties 1.1; 1.3; 1.4 punktai); pardavėjas patvirtina, kad turtas yra pardavėjo nuosavybė, niekam neperleistas, neįkeistas ir kt.; pardavėjas įsipareigojo turto niekam kitam neparduoti, nedovanoti, nemainyti ir jokiu kitu būdu neperleisti; iki nustatyto termino sutvarkyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus sandorio sudarymui: gauti visas pažymas, pažymėjimus, sumokėti visus turto eksploatavimo ir išlaikymo mokesčius (Sutarties 3.2.1; 3.2.3 punktai); jei pirkimo-pardavimo sutartis Sutartyje nustatytais terminais ir nurodytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas neįvykdė ar netinkamai įvykdė 3 punkte numatytus įsipareigojimus, ar vengia arba atsisako sudaryti Sutartį, pardavėjas nedelsdamas pagal pareikalavimą grąžina avansą ir sumoka pirkėjui 50 proc. Eur avanso dydžio baudą, kurios dydis atitinka iš anksto Šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius (Sutarties 4.1 puktas).

Iš mokėjimo pavedimų kopijų matyti, jog L. Ž. pervedė M. T. šias sumas: 2018-11-14 pervedė 4000 Eur („avansinis mokėjimas už žemės sklypus pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį”); 2018-11-06 pervedė 6000 Eur („avansinis mokėjimas už žemės sklypą pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį”); 2018-11-06 pervedė 14000 Eur („avansinis mokėjimas už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį”).

Iš 2018-10-17 Preliminarios sutarties matyti, kad dalyviai Z. M., L. M., L. Ž. ir M. T. sutarė dėl sklypų adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, kurioje nurodytos sklypų kainos, sutarčių sudarymo datos ir tai, kad pirkėjas L. Ž. perima M. T. pardavėjui Z. M. duotą 2000 Eur avansą. Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo iki galutinio šalių įsipareigojimų įvykdymo.

Iš 2018-10-31 Kredito sutarties tarp Klaipėdos kredito unijos ir L. Ž. matyti, kad L. Ž. suteiktas 49 900 Eur kreditas namo statyboms, kredito grąžinimo terminas – 2038-10-20.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2008-07-04 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2543, 2017-08-18 įregistruota sutartinė hipoteka; 1455/5392 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos atsakovų M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2014-10-31 sutartį Nr. 5048, 2020-11-06 taikytas turto areštas; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2013-02-28 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1211, 2017-08-18 įregistruota sutartinė hipoteka; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2013-02-28 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1211, 2017-08-18 įregistruota sutartinė hipoteka; ½ dalis žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2018-06-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2895.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas M. R. ir L. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2023-04-20 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1537; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise pagal 2023-03-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 988; žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotas A. L. asmeninės nuosavybės teise pagal 2023-03-14 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 993; 1455/5392 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu įregistruotos A. L. nuosavybės teise pagal 2023-03-14 pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš 2020-07-10 M. T. prašymo Klaipėdos kredito unijos valdybai matyti, kad jis prašo leisti parduoti nurodytą turtą, kuris įkeistas pagal kredito sutartį, L. Ž. ir perleisti kreditorinį įsipareigojimą (likutis 45 500,02 Eur).

Iš 2020-07-10 L. Ž. prašymo Klaipėdos kredito unijos valdybai matyti, kad jis prašo leisti perimti kreditorinį įsipareigojimą 45 500,02 Eur sumoje pagal kredito sutartį.

Iš 2020-08-25 Susitarimo dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir naudojimosi privažiavimo keliais matyti, kad žemės sklypo bendrasavininkai Z. M., M. T., M. T. leidžia L. Ž. neatlygintinai prisijungti prie žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių vandens, nuotekų, elektros inžinerinių tinklų bei privažiavimo kelių tinklo Susitarime nurodytus žemės sklypus.

Iš 2020-10-14 prašymo matyti, kad ieškovas pateikė prašymą atsakovams bei Z. M. dėl prisijungimo sąlygų išdavimui ir sutikimui išdavimo sąlygoms prisijungti prie esamų ar projektuojamų artezinio gręžinio, buitinių nuotekų valymo įrenginių ir kitų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini).

Iš 2021-04-16 Klaipėdos kredito unijos rašto „Dėl skolos perkėlimo” adresuoto L. Ž. matyti, kad Klaipėdos kredito unijos valdyba 2021-04-09 sprendimu pritarė atlikti M. T. įsipareigojimo pagal Kredito sutartį perkėlimą L. Ž. nurodytomis sąlygomis; sprendimas galioja iki 2021-05-17.

Iš 2021-09-07 ieškovo L. Ž. rašto atsakovams M. ir M. T. matyti, kad ieškovas prašo informuoti, kada bus įvykdytas notarinis sandoris pagal 2018-11-06 preliminarias sutartis bei siūlo atnaujinti ir vykdyti atsakovo pasiūlytą bei jų elektroniniu paštu rašytinį susitarimą, kuris buvo pateiktas Klaipėdos kredito unijai – esamą visą įkeistą nekilnojamąjį turtą ieškovui išperkant iš Klaipėdos kredito unijos; gavus leidimus ieškovas įsipareigoja turtą išpirkti per susitartus terminus.

Iš elektroninio susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad 2021-12-29 L. Ž. rašė M. T. klausdamas, kada bus vykdomas notarinis sandoris, nes buvo pažadėta, jog sandoriai įvyks iš karto antstoliams nuėmus areštus; M. T. atrašė: „du metus vykdei derybas, norėjai išpirkti turtą pasinaudodamas simboliniu pavedimu <...> buvo papildomai pagrįstų aplinkybių, kurios laikinai sustabdė sandorius <...> pastaruoju metu baigėsi visi trukdžiai, todėl manau, kad užbaigsim.“; L. Ž. atrašė: „...<...> jeigu tu pardavinėji turtą įkeistą tretiesiems asmenims ir dar jungtinėje nuosavybėje su kitu asmeniu, sutartį pasirašydamas ir patvirtindamas, kad turtas neįkeistas ir yra tavo nuosavybė, tai liečia ne tik tave, o ir M. bei trečiuosius asmenis kam esi įkeitęs. O tai nuo manęs 2018 metais atliekant sandorį ir gaunant pinigus nuslėpei...<...> Man dar priimtiniau kad atliktum pavedimą su visomis savo pasirašytomis baudomis.“

Iš 2022-07-14 Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutuoktiniai M. T. ir M. T. pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ½ dalį žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), po 700 Eur.

Iš 2023-03-14 Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutuoktiniai M. T. ir M. T. pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4700 Eur kainą.

Iš 2023-04-20 Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad M. T. ir M. T. pardavė pirkėjui L. R. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4000 Eur kainą.

Iš 2023-09-27 projekto vadovo E. M. rašto matyti, kad su L. Ž. buvo susitarta dėl gyvenamojo namo projektavimo, statybų leidimo gavimo darbų, projektavimo darbų kainos; projektas nebuvo užbaigtas rengti ir už jį nebuvo atsiskaityta, bylos nebuvo komplektuojamos ir parengtos.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Dėl 24 000 Eur skolos pagal 2018-11-06 preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 24000 Eur avanso, kurį sumokėjo pagal preliminarias sutartis siekdamas įsigyti žemės sklypus. Atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu, nurodo, jog preliminarios sutartys iš viso neturėjo būti sudarytos, šalis siejo susitarimas, jog ieškovas atsakovui sumokės 25000 Eur už inžinerines komunikacijas ir perims atsakovo kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovo teigimu, ieškovas nenorėjo mokėti mokesčių už komunikacijas, todėl prisidengė preliminarių sutarčių pagrindu. Preliminarios sutartys neturi nieko bendro su tiesioginiu susitarimu, jos sudarytos tik dėl akių.

CK. 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pavyzdžiui, atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir panašiai). Taigi pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).

Pažymėtina, jog ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tarp ieškovo ir atsakovo 2018-11-06 buvo sudarytos dvi preliminarios sutartys, kuriomis atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o ieškovas įsipareigojo juos nupirkti, šalys numatė, jog pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2019-09-30. Ieškovas L. Ž. pagal 2018-11-06 Preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis atsakovui M. T. mokėjimo pavedimais sumokėjo iš viso 24 000 Eur avansą. Tačiau preliminariose sutartyse numatytu laiku pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

Nors preliminariose sutartyse atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti 6 žemės sklypus (keturis žemės sklypus pagal Sutartį Nr.1, du žemės sklypus pagal Sutartį Nr.2), tačiau teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad šalys pagal ginčo preliminarias sutartis susitarė tik dėl 3 žemės sklypų, t.y. pagal Sutartį 1 šalys susitarė dėl 14 arų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Sutartį Nr.2 šalys susitarė dėl žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovo L. Ž. paaiškinimu, ginčo preliminarias sutartis parengė atsakovas, ieškovas jas pasirašė neskaitęs. Atsakovas M. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad preliminarias sutartis sudarė būtent ieškovas, atsakovas preliminarias sutartis tik pasirašė atidžiai jų neperskaitęs. Taigi, kaip matyti, šalių paaiškinimai dėl ginčo preliminarių sutarčių sudarymo ir pasirašymo aplinkybių yra prieštaringi.

Atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje nurodė aplinkybes, kad šalis iš tikrųjų siejo kitas susitarimas apie tai, jog žemės sklypai ieškovui bus parduoti, kuomet ieškovas atsakovui sumokės 25000 Eur už žemės sklypų inžinerinę infrastruktūrą ir perims atsakovo įsipareigojimus hipotekos kreditoriams. Atsakovas M. T. teismo posėdžio paaiškino, kad preliminarios sutartys iš viso neturėjo būti sudarytos, šalis siejo susitarimas, jog ieškovas atsakovui sumokės 25000 Eur už inžinerines komunikacijas ir perims atsakovo kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovo teigimu, ieškovas nenorėjo mokėti mokesčių už komunikacijas, todėl prisidengė preliminarių sutarčių pagrindu, preliminarios sutartys neturi nieko bendro su tiesioginiu susitarimu, jos sudarytos tik dėl akių. Ieškovas su šiomis aplinkybėmis nesutiko, teigdamas, jog tarp šalių nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl inžinerinių komunikacijų ir atsakovo kreditorinių įsipareigojimų perėmimo, ieškovo tvirtinimu, šalys preliminariomis sutartimis iš tikrųjų siekė susitarimo sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau paaiškinti aplinkybę, kodėl preliminarioje Sutartyje Nr.1 yra nurodyti 4 žemės sklypai, o šalys tarėsi tik dėl vieno žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas negalėjo.

Iš elektroninio susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad 2021-07-25 L. Ž. rašė M. T. apie susitarimą pasiimti infrastruktūrinio sklypo dalį, užstatytus sklypus ir kranto apsaugines zonas, užskaitant pavedimą, plius hipotekos išpirkimą, plius gavus leidimus investuoti į vandens ir fekalinę sistemą. 2021-08-30 L. Ž. rašė M. T., jog primena, kad susitarimas buvo: jis padengs įsipareigojimus kreditinei įstaigai ir perves 25 000, iš pervestų 14 000 avansinių padarant užskaitą už sklypų pirkimą; jei negali grąžinti likusios 10 000 skolos – persirašo atsakovų dalį (duomenys neskelbtini) sklypo. Be to, byloje 2020-07-10 ieškovo ir atsakovo prašymai Klaipėdos kredito unijai patvirtina, kad šalys kreipėsi dėl atsakovo kreditorinių įsipareigojimų perleidimo ieškovui. Klaipėdos kredito unijos valdyba 2021-04-09 sprendimu pritarė atlikti M. T. įsipareigojimo pagal Kredito sutartį perkėlimą L. Ž.. Pažymėtina, kad šalys teismo posėdžio metu negalėjo nuosekliai ir logiškai paaiškinti ieškovo ketinimo perimti atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, be to, ieškovas L. Ž. viso bylos nagrinėjimo metu neigė apie tarp šalių sudarytą susitarimą dėl inžinerinių komunikacijų, neatskleidė teismui tikslių aplinkybių dėl 2021-08-30 jo rašyto elektroninio laiško atsakovui, teigdamas, jog neprisimena, apie kokį susitarimą rašoma. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pasibaigus preliminariose sutartyse numatytam pagrindinės sutartis sudarymo terminui, tarp šalių vyko kažkokie susitarimai, tačiau iš byloje surinktų fragmentinių šalių elektroninių susirašinėjimų, šalių nenuoseklių paaiškinimų bei nenoro atskleisti visų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis konkrečiomis sąlygomis tarp šalių buvo sudaryti galimi susitarimai dėl inžinerinių komunikacijų ir pan., ar iš viso buvo pasiekti konkretūs susitarimai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu buvo nerišlūs ir nenuoseklūs, šalių paaiškinimai prieštaringi apie preliminarių sutarčių sudarymo aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių paaiškinimais, jos preliminarias sutartis pasirašė neperskaičiusios, ieškovas negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl preliminarioje Sutartyje Nr.1 numatyti 4 žemės sklypai, o ieškovas įsipareigojo įsigyti tik vieną žemės sklypą, o atsakovo teigimu, preliminarios sutartys sudarytos tik dėl akių, kad šalys neturėjo tikslo jų sudaryti, preliminariomis sutartimis yra pridengta šalių sutartis dėl inžinerinių komunikacijų, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas iki 2019-09-30 (preliminariose sutartyse numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti) būtų raginęs atsakovą įvykdyti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog pasibaigus preliminariose sutartyse numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, tarp šalių vis dėlto vyko papildomi susitarimai galimai dėl inžinerinių komunikacijų ir atsakovo kreditorinių įsipareigojimų perėmimo ieškovui, teismas sprendžia, jog labiausiai tikėtina, jog preliminariomis sutartimis šalys neketino prisiimti preliminariose sutartyse numatytų įsipareigojimų - sudaryti numatytu terminu pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį.

Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama šalių teisė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šios sutarties šalys jokiomis aplinkybėmis nebegali tokios sutarties vykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019 36 punktą).

Ieškovas L. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp šalių sudarytose preliminariose sutartyse nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2023m. pradžios. Tačiau atsakovas M. T. šią aplinkybę neigė, nurodydamas, kad šalys nesudarė jokių susitarimų dėl preliminariose sutartyse numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo. Byloje nėra daugiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog besibaigiant preliminariose sutartyse nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nedviprasmiškai bendrai ketino tęsti bendradarbiavimą siekiant sudaryti pagrindinę žemės sklypų pardavimo-pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog pagal ginčo preliminarias sutartis šalims prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2019-09-30 (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad 2018-11-06 Preliminarių sutarčių 1.4. punkte nurodyta, jog pardavėjas patvirtina, kad turtas yra pardavėjo nuosavybė, niekam neperleistas, neįkeistas ir kt.; pardavėjas įsipareigojo turto niekam kitam neparduoti, nedovanoti, nemainyti ir jokiu kitu būdu neperleisti; iki nustatyto termino sutvarkyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus sandorio sudarymui: gauti visas pažymas, pažymėjimus, sumokėti visus turto eksploatavimo ir išlaikymo mokesčius. Nekilnojamojo turto registro duomenims nustatyta, kad žemės sklypams adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota hipoteka dar prieš Preliminarių sutarčių pasirašymą. Taigi, atsakovas M. T. preliminariose sutartyse neteisingai patvirtino, kad jam priklausantys žemės sklypai nėra įkeisti kreditoriams.

Civilinei atsakomybei šaliai, nepagrįstai vengusiai ar atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, taikyti pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, kt.). Sudarant preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, kurių objektas nekilnojamieji daiktai, preliminariosios sutarties pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais viena iš sutarties šalių nevykdo prisiimtų įsipareigojimų iki pagrindinės sutarties įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2011; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010).

Nagrinėjamu atveju iš tarp šalių sudarytos preliminarios Sutarties Nr. 1 matyti, kad 1.1 punkte numatyta, jog „...Pirkėjas vietoj turto pirkimo metu gali pasirinkti pirkti sklypo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį 14 (keturiolika) arų ir sklypo prie kranto Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – dalis bus nustatyta patvirtinus namo projektus ant sklypo (duomenys neskelbtini) pirkėjas ir pardavėjas savo parašais nustatys tikslią vietą 14 arų (nustatys naudojimosi tvarką).“ Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas, šalys pagrindinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties negalėjo iš karto sudaryti, nes reikėjo atidalinti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įsipareigojo įsigyti iš atsakovo. Ieškovo paaiškinimu, dėl preliminarioje Sutartyje Nr.2 numatytų žemės sklypų pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iš karto, nes šalys norėjo kartu sudaryti pagrindinę sutartį dėl visų Sutartyse Nr.1 ir Nr.2 numatytų žemės sklypų. Ieškovo teigimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo M. T. kaltės, kadangi sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovams, jie turėjo atskirti ir atidalinti sklypus pas geodezininką, t. y. įforminti atidalijimą ir patvirtinti notarinėje geodezininko patvirtintą atidalijimą, tačiau to atsakovas nepadarė. Atsakovai teigia, kad pagal 2018-11-06 preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis pagrindinės turto prikimo-pardavimo sutartys iki 2019-09-30 nebuvo sudarytos būtent dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas galimai buvo finansiškai nepajėgus atsiskaityti už namo projektą, o nesant ieškovo parengto namo projekto negalėjo atidalinti sklypo (duomenys neskelbtini). Projekto vadovas E. M. 2023-09-27 raštu patvirtino, kad su L. Ž. buvo susitarta dėl gyvenamojo namo projektavimo, statybų leidimo gavimo darbų, projektavimo darbų kainos, tačiau projektas nebuvo užbaigtas rengti ir už jį nebuvo atsiskaityta. Taigi, nors vienu atveju atsakovas M. T. teigė, jog preliminarios sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, kitu atveju, atsakovas nurodė, kad pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl ieškovo kaltės. Vertinant ginčo preliminarios Sutarties Nr.1 1.1 punkte nurodytą sąlygą apie žemės sklypo dalies nustatymą, teismo nuomone, ši sąlyga nėra tiksli ir aiški, kadangi lieka neaišku, kokio žemės sklypo dalis bus nustatinėjama, neaišku, kam ir kokiu būdu tenka įpareigojimas nustatyti žemės sklypo dalis, kam tenka įpareigojimas patvirtinti namo projektus, neaiški nurodyta aplinkybė, kad pirkėjas ir pardavėjas savo parašais nustatys tikslią vietą 14 arų (nustatys naudojimosi tvarką). Teismas pažymi, kad šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepavyko patikslinti ir šalių paaiškinimais, kadangi ieškovas ir atsakovas šią sutarties sąlygą interpretavo ir aiškino skirtingai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčo šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys po ginčo preliminarių sutarčių sudarymo iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos nebendradarbiavo, nei viena iš šalių nesiėmė visų įmanomų priemonių pagrindinei sutarčiai sudaryti. Šalių paaiškinimai dėl ginčo preliminarių sutarčių sudarymo aplinkybių, sutarčių sudarymo tikslo, sąlygų yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl ginčo šalys sudarydamos ginčo preliminarias sutartis, labiausiai tikėtina skirtingai suprato tiek patį sutarčių sudarymo tikslą ir objektą, tiek tikslą už ką mokamas avansas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakomybė dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo tenka abiem šalims, nes šalys nebuvo pakankamai sąžiningos, rūpestingos, nedėjo pakankamai pastangų, kad sutartys būtų sudarytos abi šalis tenkinančiomis sąlygomis, o preliminariose sutartyse sąlygas suformulavę taip, kad kiekviena iš šalių jas gali aiškinti skirtingai. Teismo vertinimu, šalys pačios sukūrė esamą ginčo situaciją ir priežastis, nulėmusias pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą.

Bylos duomenimis, ieškovas pagal ginčo preliminarias sutartis sumokėjo 24 000,00 Eur avansą. CK 6.309 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys pagrindinės sutarties nesudarė, mokėjimo prievolė, kuriai iš dalies vykdyti buvo numatytas ieškovo sumokėtas avansas, neatsirado, todėl atsakovai neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui, kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai be pagrindo įgijo ieškovo pervestą 24 000 Eur avansą, todėl ši suma priteistina ieškovui.

Dėl atsakovės M. T. solidariosios prievolės grąžinti sumokėtą avansą.

Bylos duomenimis žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 1455/5392 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-06 Preliminarių sutarčių pasirašymo metu priklausė M. T. ir M. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad sudarant preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo nebūtina, kad ją sudarytų abu sutuoktiniai, pakanka, kad būtų bendra sutuoktinių valia dėl tokio turto perleidimo, o jos išraiška gali būti įvairi. Dėl to preliminarioji sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, bet galima ir situacija, kad preliminariąją sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių, o šią sutartį įvykdyti (sudaryti pagrindinę sutartį) trukdančios priežastys pašalinamos iki pagrindinės sutarties sudarymo. Nesant kito sutuoktinio sutikimo perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, tik pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta, todėl ir sutikimo nedavusio sutuoktinio daiktinės teisės į turtą nepasikeis.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai visos preliminarių sutarčių sąlygos nėra žinomos, tačiau jai buvo žinoma, kad vyko derybos tarp ieškovo ir vyro dėl žemės sklypų pirkimo, ji pasitikėjo sutuoktiniu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi atsakovo M. T. pasirašytoms su ieškovu preliminarioms sutartims. Preliminarių sutarčių sudarymo metu atsakovų santuoka nebuvo nutraukta, žemės sklypai buvo registruoti abiejų sutuoktinių vardu, kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir remiantis teismų praktika, prievolė grąžinti ieškovo sumokėtą avansinį mokėjimą yra bendra sutuoktinių – atsakovų prievolė (Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-108-1043/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas reikalavimą dėl 24000 Eur priteisimo reiškia atsakovei kaip solidariajai skolininkei.

Dėl 12 000 Eur netesybų priteisimo.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 12 000 Eur netesybas pagal 2018-11-06 preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis, t. y. pagal Sutartį Nr. 1 priteisti 7 000 Eur netesybų ir pagal Sutartį Nr. 2 priteisti 5 000 Eur netesybų. Ieškovas netesybas prašo priteisti tarp šalių sudarytų preliminarių sutarčių 4.1 punktų pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu pardavėjas neįvykdė ar netinkamai vykdė Sutarties 3 punkte numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai pardavėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigoja pirkėjui grąžinti avansą ir sumokėti baudą – 50 proc. nuo avanso dydžio.

Kaip teismas šioje byloje pripažino, ginčo šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl nėra pagrindo iš atsakovų ieškovui priteisti prašomų netesybų.

Atsakovai prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimą šiuo pagrindu atmesti. Nurodo, kad 2019-09-30 pasibaigus 2018-11-06 preliminarioms sutartims, ieškovas reikalavimą dėl netesybų turėjo pareikšti vėliausiai iki 2020-04-01, tačiau ieškinį pareiškė tik 2023-01-24, t. y. iš esmės praleidęs ieškinio senaties terminą.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis, terminas pareikšti ieškinį dėl netesybų priteisimo prasidėjo 2019-10-01, todėl reikalavimą dėl netesybų priteisimo ieškovas turėjo pareikšti iki 2020-04-01. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme gautas 2023-01-25, teismas pripažįsta, jog ieškovas ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo praleido beveik 3 metus, kas sudaro pagrindą ieškovo reikalavimą dėl 12000 Eur netesybų priteisimo atmesti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovas turi teisę reikalauti mokėti įstatyme nustatyti dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 37 050,00 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 25 000,00 Eur (dėl žemės sklypų prijungimų prie inžinerinės infrastruktūros, nes ieškovas gavo atsakovo sutikimą dėl prisijungimo, o pinigų nesumokėjo); 6750,00 Eur (už tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoj 7000,00 Eur buvo parduotas tik už 3150,00 Eur (nuostolis 3850,00 Eur), o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas vietoj 7000,00 Eur tik už 4100,00 Eur (nuostolis 2900,00 Eur); 5300,00 Eur (už tai, kad sklypą (duomenys neskelbtini), pardavė už 4700 Eur, o sklypą (duomenys neskelbtini), už 4000,00 Eur, t. y. atsakovas prarado galimybę parduoti žemės sklypus už tiek, kiek buvo pažadėjęs sumokėti ieškovas - 14000 Eur). Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas papildomai yra skolingas 2000,00 Eur perimto avanso sumą, nes ieškovas, kvartalo vystytojas Z. M., L. M. ir atsakovas 2018-10-17 sudarė Preliminarią sutartį dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas, kaip būsimas pirkėjas, perima atsakovo už sklypą (duomenys neskelbtini) būsimam pardavėjui Z. M. sumokėtą 2000,00 Eur avansą, ir ieškovas atsakovui nėra kompensavęs šio avanso, nors jis buvo įskaitytas į sklypo pardavimo kainą.

Atsakovas nurodė, kad Sutartie Nr.1 ir Sutartis Nr.2 buvo tik dalimi ieškovą ir atsakovą siejusio bendro tarpusavio susitarimo. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo hipotekos objektais ir kad juos buvo reikalinga pajungti į bendrą kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, kuri buvo įrengta M. T. lėšomis. Todėl Ieškovas ir M. T. susitarė, jog žemės sklypai ieškovui bus parduoti, kai jis atskirai sumokės 25000.00 Eur sumą už žemės sklypų inžinerinę infrastruktūrą ir perims M. T. įsipareigojimus hipotekos kreditoriui. 2021 08 30 ei.laišku ieškovas tokį šalių susitarimą patvirtino.

Bylos duomenimis, 2020-08-25 susitarime dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ir naudojimosi privažiavimo keliais nustatyta, kad žemės sklypo bendrasavininkai Z. M., M. T., M. T. leidžia L. Ž. neatlygintinai prisijungti prie žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių vandens, nuotekų, elektros inžinerinių tinklų bei privažiavimo kelių tinklo susitarime nurodytus žemės sklypus. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (elektroniniai laiškai, prašymai kredito įstaigai) patvirtina, kad tarp šalių vyko derybos ir kažkokie susitarimai, tačiau pripažinti, jog tarp šalių buvo sudaryta konkreti sutartis konkrečiomis sąlygomis dėl inžinerinės infrastruktūros, kurios pagrindu ieškovui būtų atsiradusi prievolė atsakovui sumokėti 25000 Eur, byloje nėra pagrindo. Atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog šalis sieja sutartiniai prievoliniai santykiai dėl 25000 Eur sumokėjimo, atsakovo reikalavimas dėl 25000 Eur priteisimo atmestinas.

Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 6750,00 Eur nuostolių. Šiuos nuostolius grindžia aplinkybėmis, kad ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal Sutartis Nr.1 ir Nr.2, ginčo žemės sklypai, t.y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo areštuoti pagal kreditorių reikalavimus ir vietoj 7000 Eur vienas parduotas už 3150 Eur (nuostoliai – 3850 Eur), kitas parduotas vietoj 7000 Eur už 4100 Eur (nuostoliai – 2900 Eur), viso nuostoliai – 6750 Eur.

Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovas iš viso nepripažįsta, kad šalys ginčo preliminaria Sutartimi Nr. 1 susitarė sudaryti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo teigimu, jis pagal Sutartį Nr.1 įsipareigojo įsigyti tik žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl kitų Sutartyje Nr.1 įvardintų žemės sklypų šalys nesitarė. Atsakovo M. T. paaiškinimu, šalys iš viso ginčo preliminarias Sutartis sudarė tik dėl akių, siekdamos visai ne ginčo Sutartyse numatytų tikslų, preliminariomis Sutartimis yra pridengta šalių sutartis dėl inžinerinių komunikacijų. Taigi, vertinant šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog šalys pačios sukūrė esamą ginčo situaciją ir priežastis, nulėmusias pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą, teismas sprendžia, kad nėra sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl atsakovo reikalavimas dėl 6750,00 Eur nuostolių priteisimo atmestinas.

Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 5300 Eur nuostolių. Šiuos nuostolius grindžia aplinkybėmis, kad ieškovui nevykdant įsipareigojimo dėl 25000 Eur sumokėjimo ir atsakovams negalinti atsiskaityti su Klaipėdos kredito unija ir VMI, atsakovai buvo priversto parduoti žemės sklypus, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, t.y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 4700 Eur, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 4000 Eur, todėl nuostoliai sudaro 5300 Eur (14000 Eur – 4700 Eur – 4000 Eur).

Kaip jau teismas aukščiau pripažino, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog šalis sieja sutartiniai prievoliniai santykiai dėl 25000 Eur sumokėjimo. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenims nustatyta, kad žemės sklypams adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota hipoteka dar prieš Preliminarių sutarčių pasirašymą. Taigi, atsakovas M. T. preliminariose sutartyse neteisingai patvirtino, kad jam priklausantys žemės sklypai nėra įkeisti kreditoriams. Be to, kaip jau minėta, atsakovo M. T. paaiškinimu, šalys iš viso ginčo preliminarias Sutartis sudarė tik dėl akių, siekdamos visai ne ginčo Sutartyse numatytų tikslų, preliminariomis Sutartimis yra pridengta šalių sutartis dėl inžinerinių komunikacijų. Taigi, vertinant šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl atsakovo reikalavimas dėl 5300 Eur nuostolių priteisimo atmestinas.

Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 2000 Eur. Šią sumą grindžia aplinkybėmis, kad ieškovas, kvartalo vystytojas Z. M., L. M. ir atsakovas M. T. 2018 10 17 sudarė Preliminarią sutartį dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurios 3.4p. ieškovas ir atsakovas M. T. susitarė, kad ieškovas, kaip būsimas pirkėjas perima atsakovo M. T. už sklypą (duomenys neskelbtini) būsimam pardavėjui Z. M. sumokėtą 2000 Eur avansą. Šio perimto avanso ieškovas atsakovui M. T. nėra kompensavęs, nors jis buvo įskaitytas į sklypo pardavimo kainą. Todėl ieškovas yra skolingas atsakovui M. T. nurodytą 2000 Eur perimto avanso sumą.

Iš byloje pateiktos 2018-10-17 Preliminarios sutarties matyti, kad ji nepasirašyta. Pažymėtina, kad 2018-10-17 Preliminarios sutarties sąlygose nurodyta, kad ji įsigalioja nuo pasirašymo iki galutinio šalių įsipareigojimų įvykdymo. Taigi nepasirašius 2018-10-17 Preliminarios sutarties, nėra pagrindo pripažinti, jog sutartis yra galiojanti. Be to, pažymėtina, kad šis reikalavimas nėra susijęs su ginčo preliminariomis sutartimis. Vertinant šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl 2000 Eur priteisimo iš ieškovo, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2990,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymų kopijos), 818,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2351,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitas, mokėjimo nurodymų kopijos), 811,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (67 proc.), iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 1275,68 Eur (2551,36 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis atmestas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 000 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius Eur), nuo šios sumos 5 (penkių) procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1275,68 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis Eur 68 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1275,68 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių Eur 68 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė