- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-108-1043/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00393-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- T. K., E. R.
- Ieškovas
- M. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-130-470/2023 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams T. K. ir E. R. dėl avansinio mokėjimo grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų T. K. ir E. R. (toliau – atsakovai) 5 000,00 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 24 d. tarp ieškovo įgalioto asmens A. Š. ir atsakovų buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo susitarta, jog atsakovai ieškovui parduos jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomus žemės ūkio paskirties 3,5696, 3,0632 ir 1,5666 ha ploto žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai). Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2018 m. gruodžio 31 d., kai atsakovai įvykdys tam tikras prievoles, t. y. sumokės įsiskolinimą už minėtus sklypus, nes dėl šios priežasties buvo apribotas disponavimas minėtais sklypais. Ieškovas 2017 m. gegužės 27 d. pervedė atsakovui 5 000 Eur avansą. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovai neįvykdė preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatytų sąlygų ir dėl to pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo pasirašyta dėl atsakovų kaltės, todėl vadovaujantis preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punktu atsakovai privalėjo grąžinti avansu gautus pinigus, tačiau pinigų negrąžino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ne atsakovas, bet ieškovas pats kaltas dėl preliminarios sutarties neįvykdymo, nes sumokėjo 5 000 Eur avansą tik už vieną žemės sklypą, o už kitus du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), sutarto 5 000 Eur avanso nesumokėjo, todėl jam kyla minėtos preliminarios sutarties 4.2. punkto nustatytos teisinės pasekmės. Be to, nuo 2017 m. gegužės 27 d. preliminarios sutarties sudarymo iki šios dienos, ieškovas naudojasi visais trimis ginčo žemės sklypais, kas sudaro 8,1994 ha, ir gauna iš jų naudą (augina pasėlius ir tikėtina juos parduoda), nemokėdamas atsakovui rinkos kaina žemės nuomos mokesčio bei teikdamas ieškinį ieškovas elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai. Pirminė sąlyga pardavėjo civilinei atsakomybei kilti, yra pardavėjo kaltė dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kuri yra pagrindas pirkėjui nutraukti sutartį. Jokių duomenų, kad pirkėjas būtų nutraukęs sutartį su pardavėju dėl jo kaltės, nėra. Atsakovas nėra saistomas jokių prievolių ieškovui, nes suėjus preliminarios sutarties vykdymo terminui, bei išnykus aplinkybėms turinčioms sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas pats atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
4. Atsakovė E. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui M. K. solidariai iš T. K. ir E. R. 5 000,00 Eur avansinį mokėjimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo 2022 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš atsakovų po 655,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė valstybei iš atsakovų po 11,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismo vertinimu, pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją nėra pagrindo teigti, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį (2018 m. gruodžio 31 d.), šalys būtų nusprendusios toliau vykdyti sutartį ar, kad sutarties sąlygos šalis toliau įpareigojo laikytis jos nuostatų. Pardavėjų ištuokos byloje galutinis teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau, nei suėjo preliminarioje sutartyje numatytas kalendorine data apibrėžtas terminas, todėl terminas vertintinas konkrečia data. Šalys pagrindinės sutarties sudarymo termino nepratęsė, atsakovai iki 2018 m. gruodžio 31 d. neinformavo ieškovo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, šalys neįrodė, kad jos, suėjus sutartyje nustatytam terminui, toliau komunikavo dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir, kad pratęsė preliminarios sutarties terminą, todėl teismas konstatavo, kad preliminariosios sutarties galiojimas baigėsi joje numatytu terminu 2018 m. gruodžio 31 d. Šalims preliminariojoje sutartyje nustatyto termino nepratęsus, šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
7. Teismas nurodė, jog analizuojant sutarties 4.2 punkto sąlygą akivaizdu, kad pardavėjai (atsakovai) kaip sankciją pirkėjui galėtų negrąžinti gauto avanso tik tokiu atveju, jei pardavėjai sutartį iki jos natūralaus pasibaigimo būtų nutraukę. Šalys sutartyje nesusitarė, kokiomis sąlygomis pardavėjai turi teisę vienašališkai nutraukti preliminarią sutartį, todėl teismas konstatavo, kad preliminarioji sutartis nebuvo nutraukta iki jos pasibaigimo, sutarties terminas suėjo ir ji pasibaigė natūraliai. Tad atsakovas T. K. neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo baudos pagal sutarties 4.2 punktą. Teismas atsakovo reikalavimo avansą vertinti kaip baudą netenkino.
8. Teismas nurodė, jog šalys pagrindinės sutarties nesudarė, mokėjimo prievolė, kuriai iš dalies vykdyti buvo numatytas ieškovo sumokėtas avansas, neatsirado, todėl atsakovai neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui, kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Ieškovui iš atsakovų priteisė ieškovo reikalaujamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 5 000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas nurodė, jog dėl preliminariosios sutarties dalyko plačiau nepasisakys, nes preliminariosios sutarties dalykas nėra šios civilinės bylos ginčo objektas. Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansinį mokėjimą, t. y. šiuo atveju ginčijamasi ne dėl sutarties objekto, bet dėl prievolės.
10. Teismas nurodė, jog avansinis mokėjimas už būsimą nekilnojamojo turto pardavimą buvo gautas nors ir į atsakovo T. K. asmeninę sąskaitą, tačiau santuokos su atsakove E. R. metu, sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje klausimo dėl gauto avansinio mokėjimo padalinimo nekėlė, taip pat santuokos byloje nebuvo keliamas klausimas dėl prievolės grąžinti ieškovui avansinį mokėjimą priskirtinumo vienam iš atsakovų pagrindinės sutarties nesudarymo atveju. Visa tai sudarė pagrindą spręsti, kad gautos į atsakovo T. K. sąskaitą lėšos buvo šeimos turtas, panaudotas šeimos tikslams, iš ko teismas darė išvadą, kad prievolė grąžinti avansinį mokėjimą yra solidari abiejų atsakovų prievolė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui T. K. atmesti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmajai instancijai nagrinėti iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė E. R. apie bylos egzistavimą ir jos įtraukimą į teisminį procesą nebuvo tinkamai informuota, bei jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio dieną ir laiką, pažeidžiant CPK 124 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kaip tai imperatyviai nustato CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismo sprendimu negali būti kuriama teisinė situacija, kai ieškovas gauna dvigubą naudą, o atsakovui lieka vien nuostoliai, todėl skundžiamu teismo sprendimu nėra vykdomas teisingumas. Tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai kylantys ne tik iš preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, bet ir iš ginčo žemės sklypų nuomos, kuri atsirado būtent minėtos preliminarios sutarties pagrindu. Atsakovas T. K. turi pagrindo konstatuoti, kad jam nebuvo užtikrintas teisingas ir nešališkas teisminis procesas, jau nekalbat apie kitą atsakovę, kurios teisėti interesai taip pat yra pažeisti.
11.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek materialines, tiek procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą, nes pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, įskaitant ir tai, jog nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, dėl ko, galimas šališkas teismo sprendimas ir bylos baigtis tapo aiškiai numanoma jau bylos nagrinėjimo stadijoje. Teismas buvo nenuoseklus ir atsisakęs priimti atsakovo priešieškinį, bet taikęs dalinės restitucijos teisines pasekmes, neteisingai išsprendė bylą, dėl ko prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir grąžinti bylų nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.
11.4. Byloje turėjo būti nustatyta, ar nebuvo teisinių kliūčių ją šalims vykdyti ir dėl kurios sutarties šalies kaltės ji nebuvo įvykdyta, ir/ar šalys buvo susitarę dėl sutarties vykdymo kitų sąlygų bei pasekmių, atsižvelgiant į atsakovų skyrybų byloje priimtus teismo sprendimus ir nutartis. Galutinė Alytaus apylinkės teismo nutartis skyrybų byloje buvo priimta 2020 m. birželio 4 d., todėl preliminarios sutarties vykdymo terminas pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti tikrai nebuvo 2018 m. gruodžio 31 d., kaip neteisingai sprendė pirmosios instancijos teismas.
11.5. Teismas iškreipė šalių susitarimo dėl civilinės atsakomybės sąlygų esmę ir turinį, netinkamai aiškino šalių tikrąją valią, bei minėtos preliminarios sutarties sąlygas, kas sutrukdė teismui priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovo ieškinio dalyko pakeitimas, iš pradžių prašant priteisti skolą, o paskui sumokėtą avansą, taip pat parodo ieškovo reikalavimų nenuoseklumą. Iki 2020 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties priėmimo dienos atsakovas negalėjo įregistruoti ginčo žemės sklypų, kaip sutarties objekto, savo asmeninės nuosavybės teise, todėl ir negalėjo gauti reikalingų dokumentų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ne dėl savo kaltės. Be to, dėl termino atidėjimo sąlygos šalys buvo susitarę tiek minėtos sutarties 2.1.punktas, tiek rankraštinio įrašo 5 punktas.
11.6. Pirmosios instancijos teismas supainioja priežastį su pasekmėmis, t. y. sukeičia jas vietomis ir tiesiai sako, jog jis privalo laikytis tik prievolinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir taisyklių, o šalių ginčai dėl sutarties objekto, prievolių vykdymui tariamai įtakos neturi. Tokia išvada teismas prieštarauja pats sau, elementariai logikai, bei šių santykių esmei ir nustatytam sutartinių teisinių santykių reglamentavimui ir iš sutarties kylančių prievolių teisiniam pagrindui, todėl ir dėl šių priežasčių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. K. prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
12.2. Priešieškinio nepriėmimas, neužkirto atsakovui teikti ieškinį. Atsakovų santuokos nutraukimas yra išspręstas pagrindiniu teismo sprendimu nutraukti santuoką – o 2020 m. birželio 4 d. nutartimi yra išspęstas klausimas tik dėl klaidos ištaisymo civilinėje byloje Nr. e2VP-2223-835/2018.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatytas pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apelianto teigimu, egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kadangi apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai pranešta kitai atsakovei.
17. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsakovas galėtų prašyti pripažinti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, tik tuo atveju, jeigu bylą pirmosios instancijos teismas būtų išnagrinėjęs pačiam atsakovui nedalyvaujant, ir tik tuo atveju, jeigu jam nebūtų pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tokių aplinkybių nenustatyta, todėl atsakovas negali prašyti pripažinti egzistuojant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, remdamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teigdamas, kad apie bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pranešta kitiems asmenims.
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl avanso, sumokėto pagal šalių sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinimo nesudarius pagrindinės sutarties.
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 24 d. tarp šalių – pardavėjų T. K. ir E. K. (dabar R.) bei pirkėjo M. K. (atstovaujamo įgaliotinio A. Š., veikiančio 2015 m. gruodžio 28 d. notarinio įgaliojimo pagrindu el. b., 1 t., b.l. 36-41) sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (el. b., 1 t. b. l. 25-28). Preliminariąja sutartimi (sutarties 1.1.1 ir 1.1.2 punktai) šalys susitarė, kad atsakovai parduos, o ieškovas pirks žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir sudarys jų pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu iki 2018 m. gruodžio 31 d., o tuo atveju, jei pardavėjų skyrybų byla užsitęstų ilgiau, pagrindinės sutarties sudarymo terminas nukeliamas iki įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis ištuokos byloje (Preliminarios sutarties 5 p.). Sutarties 3.1.3 ir 3 punktuose šalys susitarė, kad pirkėjas sumoka 5000 Eur avansą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo preliminarios sutarties pasirašymo. Ieškovas 2017 m. gegužės 27 d. sumokėjo atsakovams 5 000 Eur avansą, pervesdamas pinigines lėšas į T. K. banko sąskaitą (el. b. 1 t., b. l. 35). Žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys iki šiol nesudarytos. Nesudarius pirkimo – pardavimo sutarčių ieškovas (pirkėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti pagal preliminarią sutartį sumokėtą avansą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, su šiuo sprendimu nesutinka atsakovas, teigdamas, jog ieškovas gauna dvigubą naudą, o atsakovui lieka vien nuostoliai, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, neteisingai nustatė terminą iki kurio turėjo būti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, dėl sutarties nesudarymo kaltas ieškovas, nes nesitarė dėl žemės sklypų pardavimo kainos, nesumokėjo avanso. Teisėjų kolegija neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams.
20. Iš preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.3, 3 ir 4. Punktuose įtvirtintų sąlygų matyti, kad 5 000 Eur suma nurodoma kaip avansas, turėjo būti įskaityta į turto įsigijimo kainą, todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog ieškovo atsakovui sumokėti pinigai pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį yra avansas (CPK 185 straipsnis). Sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014).
21. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas nuo pareikšto reikalavimo ginasi preliminarios sutarties 4.2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad sutartis būtų buvusi vienašališkai pardavėjų nutraukta nėra, tokių faktinių aplinkybių pats atsakovas byloje net ir neįrodinėjo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju atsakovas T. K. neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo netesybų remdamasis sutarties 4.2 punktu.
23. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė terminą iki kada turėjo būti sudaryta pagrindė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutartimi (2 ir 5 punktai) šalys susitarė, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2018 m. gruodžio 31 d., o tuo atveju, jeigu pardavėjų skyrybų byla užsitęstų ilgiau nei numatyta sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagrindinės sutarties sudarymo terminas nusikelia iki įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad atsakovų santuokos nutraukimo byloje teismų procesiniai sprendimai įsiteisėjo 2018 m. vasario 8 d., Kauno apygardos teismui priėmus procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018. Taigi terminas sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį suėjo 2018 m. gruodžio 31 d. Kita vertus, nors apeliantas ir ginčija šią teismo išvadą itin daug dėmesio skirdamas argumentams, kad kreipėsi dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo, kad turėjo problemų registruojant turtą VĮ Registrų centre, tačiau šie argumentai neturi jokios teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, kadangi iki šios civilinės bylos iškėlimo pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta, atsakovas net neįrodinėja, kad jis ketino vykdyti preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau dėl objektyvių priežasčių tam tikrą laikotarpį to padaryti negalėjo. Be to atsakovo į bylą pateiktoje 2020 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinė byla Nr. e2VP-2223-835/2018, jokie klaidų taisymai dėl žemės sklypų, kurie buvo preliminarios sutarties objektas, nebuvo daromi. Kaip matyti iš pateiktos nutarties turinio, buvo suklysta trijų žemės sklypų unikaliuose numeriuose, per apsirikimą neteisingai nurodyti po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkantys T. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių ,,unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)“, o turėjo būti ,,unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi ši nutartis, kuria buvo ištaisytos rašymo apsirikimo klaidos, niekaip nepagrindžia atsakovo teiginių, kad dėl objektyvių priežasčių jis negalėjo vykdyti preliminarios sutarties sąlygų ir kartu nepaneigia išvados, kad preliminari sutartis pasibaigė suėjus joje nustatytam terminui.
24. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas netinkami vykdė preliminarios sutarties sąlygas ir nustatytu terminu nesumokėjo avanso prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas (el. b. 1 t., b. l. 35), patvirtinantis, kad 2017 m. gegužės 27 d. sumokėjo atsakovams 5 000 Eur avansą, pervesdamas pinigines lėšas į T. K. banko sąskaitą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma versija, jog ieškovas turėjo sumokėti dar du kartus po 5 000 Eur avanso, kadangi buvo susitarta dėl trijų žemės sklypų pirkimo, tačiau tokio pobūdžio susitarimas nėra užfiksuotas preliminarios sutarties sąlygose. Nors apeliantas teigia, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei teikdamas apeliacinį skundą atsakovas neįrodė dėjęs pastangas sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad jis siuntė pranešimus ieškovui apie savo ketinimus sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį, bendradarbiavo su ieškovu pagrindinės sutarties sudarymo klausimais, jog ieškovas atsisakė ir nesutiko ją sudaryti.
25. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliacinio skundo argumentas, jog reikalavimas negalėjo būti pareikštas atsakovei E. R., kadangi nutraukus atsakovų santuoką žemės sklypai, dėl kurių pardavimo buvo susitarta preliminaria sutartimi, asmeninės nuosavybės teise atitiko atsakovui T. K. (apeliantui). Reikalavimas dėl avanso grąžinimo yra kildinamas iš preliminarios sutarties, kurios šalimis buvo abu atsakovai T. K. ir E. R.. Preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovų santuoka nebuvo nutraukta, žemės sklypai buvo registruoti abiejų sutuoktinių vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, abu sutuoktiniai preliminaria sutartimi prisiėmė teises ir pareigas, todėl E. R. pagrįstai byloje dalyvavo atsakovės procesiniu statusu.
26. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, kas, apelianto nuomone, parodo teismo šališkumą bei bylos baigties nuspėjamumą, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog teismas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 143 straipsnis) nepriėmė atsakovo priešieškinio, negali būti vertinama kaip jo teisės į gynybą bei teisingą teisminį procesą pažeidimas ir nelemia išvados dėl teisėjos šališkumo. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turėjo galimybę teikti atsiliepimą, paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme nustatytomis procesinėmis teisėmis. Atsakovo argumentai, jog ieškovas naudojasi visais trimis ginčo žemės sklypais, ir gauna iš jų naudą (augina pasėlius ir tikėtina juos parduoda), nemokėdamas atsakovui rinkos kaina žemės nuomos mokesčio, neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, t. y. atsakovų pareigos grąžinti sumokėtą avansą nesudarius preliminarios sutarties egzistavimui. Tuo atveju, jeigu atsakovas laiko, kad jo teisės buvo pažeistos dėl nuomos kainos nemokėjimo – jis turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas galimai pažeistų teisių gynybos. O aplinkybės ar šalys buvo susitarusios dėl žemės sklypų nuomos, nuomos mokesčio ir kt. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi teisinės reikšmės ginčo situacijos teisiniam įvertinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškovui priteisė jo avansu atsakovui sumokėtą pinigų sumą pagal preliminariąją sutartį, kadangi tuo atveju, kai pagrindinė sutartis nėra sudaroma ne dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, priešinga šalis laikytina nepagrįstai praturtėjusia ir privalo grąžinti visą preliminarios sutarties pagrindu gautą sumą (CK 6.237 straipsnis). Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl netinkamo restitucijos taikymo, kadangi skundžiamu sprendimu restitucija taikyta nebuvo.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
28. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.