Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo naikinimo ir paveldėto turto padalinimo, suinteresuoti asmenys J. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė A. Š., notarė V. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2021-03-01 gautas suinteresuoto asmens J. M. atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame J. M. prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą ir atsisakyti atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-342-892/2019 nagrinėjimą; pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 1000,00 Eur baudą, pusę šios baudos priteisiant suinteresuotam asmeniui J. M.; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą - Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

6. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019, 19 p.).

7. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodo, kada jis sužinojo apie prašyme dėl proceso atnaujinimo vardijamus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau ir – NŽT) dokumentus. Prašyme nurodoma, kad apie NŽT dokumentų egzistavimą buvo sužinota tik po posėdžio, tačiau jie gauti tik 2020-11-25. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. e2-342-892/2019, kurią prašo atnaujinti, pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2018-05-16 iki 2019-02-13, kai buvo priimtas sprendimas. Pirmos instancijos teisme, nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą, įvyko keturi teismo posėdžiai: 2018-10-29; 2018-11-28; 2019-01-21; 2019-01-23. Prašyme dėl proceso atnaujinimo buvo nurodoma, kad apie papildomus dokumentus pareiškėjas sužinojo po posėdžio, tačiau nenurodo, po kurio posėdžio. Pareiškėjas, sužinojęs apie papildomus reikšmingus dokumentus po teismo posėdžio, galėjo iš karto kreiptis į teismą ir prašyti juos priimti. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas apie papildomus dokumentus sužinojo po paskutinio pirmos instancijos teisme vykusio posėdžio, turėjo teisę prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir teikti svarbius dokumentus. Vertinant, kad pareiškėjas apie jo nurodomus papildomus dokumentus sužinojo po teismo posėdžio, ar netgi po sprendimo priėmimo 2019-01-23, jis turėjo laikytis numatytų terminų ir iš karto kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas to nepadarė, savo teisėmis laiku nepasinaudojo ir praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

9. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2020 m. lapkričio mėn. buvo gautas leidimas susipažinti su žemės grąžinimo dokumentais, esančiais NŽT, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko negalėjo būti žinoma anksčiau apie nurodomus dokumentus. Pažymėtina, kad 2018 m. ieškinyje ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, pareiškėjas visada teigė, kad buvo parengtos išvados ir pareiškėjui priklausanti žemė buvo atkurta Vilniaus rajone pagal išvadas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas apie minėtus dokumentus žinojo ir anksčiau.

10. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad praleistas trijų mėnesių terminas prašymui pateikti, netgi jeigu ir būtų teisinis pagrindas tokiam prašymui pateikti.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo - naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

11. Pareiškėjas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir šį prašymą bando grįsti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, tačiau vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad pareiškėjas vadovaudamasis šia nuostata, turi įrodyti, jog jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos atitinkamos aplinkybės, kurias jis įvardija, kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybėmis, bylos nagrinėjimo metu.

12. Pareiškėjas savo prašyme išvardija 23 dokumentus, kurie rengti ar teikti NŽT. Pastebėtina, kad pareiškėjas grįsdamas savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytu pagrindu, t. y. proceso atnaujinimas galimas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, turi įrodyti šiuo faktus. Pagal šį teisinį reguliavimą, turi būti įrodyti du aspektai: bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir kad šios aplinkybės yra esminės, t. y. esant šioms naujoms aplinkybėms teismo sprendimas galėtų būti kitoks. Pareiškėjas neįrodė nei vieno iš aspektų:

12.1. Pirma, pareiškėjo prašyme išvardinti dokumentai buvo žinomi arba turėjo būti žinomi ieškovui bylos nagrinėjimo metu. Visi išvardinti dokumentai susiję su nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesu, vykdytu NŽT. Šis procesas, kaip matyti iš vardijamų dokumentų, vykdytas NŽT, teikiant prašymus, rengiant išvadas, pasirašant žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktus, derinant planus. Visus minėtus dokumentus pasirašė pareiškėjo įgalioti asmenys: R. J. arba V. J.. Pareiškėjas teigia, kad tai jo įgalioti asmenys. Tai reiškia, kad jie veikė pareiškėjo vardu, ir jiems, bei pareiškėjui buvo žinomi visi įgaliotų asmenų pasirašyti dokumentai tuo metu, kai jie buvo pasirašyti, t. y. 2008 m., 2009 m., 2011 m., 2013 m. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo įgaliojimas jo įgaliotiems asmenims pasirašyti dokumentus būtų pripažintas negaliojančiu ar pan. Pareiškėjas, išvardindamas dokumentus, nurodydamas, kad pasirašė jo įgalioti asmenys ir tuo pačiu teigdamas, kad jam šie dokumentai tapo žinomi tik po posėdžio, pats sau prieštarauja ir bando suklaidinti teismą.

12.2. Teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje buvo priėmęs visus NŽT sprendimus: 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 48S-1558; 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr.48S-1556; 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr.48S-1555; 2012 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 59; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr.48S-168; 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 23S-88; 2014 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 48S- 254. Visus šiuos sprendimus pasirašė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D. arba laikinai einanti vedėjo pareigas A. V.. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas NŽT Vilniaus r. skyriuje, jam buvo žinomi visi minėti NŽT sprendimai, pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su visais kitais nuosavybės teisių atkūrimo dokumentais bei juos pateikti į bylą.

12.3. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad anksčiau, t. y. prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu, jam neva nebuvo žinomi su prašymu teikiami dokumentai. Pareiškėjas žinojo apie šiuos dokumentus, jo įgalioti asmenys pasirašė tuos dokumentus. Pareiškėjas neįrodė atnaujinimo pagrindo aspekto, kad jam anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinomi su prašymu teikiami dokumentai. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu matytųsi, jog jam anksčiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie teikiamus dokumentus.

12.4. Antra, pareiškėjas prašyme nurodydamas dokumentus, visiškai nepagrindžia, kuo jie reikšmingi bylai, kokias esmines bylos aplinkybes galėtų patvirtinti. Pareiškėjas nesutinka su priimtais teismo sprendimais, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, pareiškėjas nepagrindė atnaujinimo pagrindo dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo - dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų.

14. Kitas proceso atnaujinimo pagrindas, kuriuo vadovaujasi pareiškėjas yra tas, kad procesas atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7p.).

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų). Pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti(CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 112-378/2019)

16. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų - teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011-11¬17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; 2019-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312- 823/2019 ir kt.).

17. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė pareiškėjo neįtraukęs į procesą.

18. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašyme nurodo, kad byla buvo išnagrinėta į procesą neįtraukus jo sesers M. V.. Šiuo pagrindu motyvuojamas ieškovo prašymas atnaujinti bylą ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas. Pirma, pagal nurodytą teisinį reguliavimą (CPK 365 str. 1 d.) asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į procesą, pats turi teikti teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, M. V. neteikia jokio prašymo dėl proceso atnaujinimo. Antra, prašant atnaujinti bylos nagrinėjimą minėtu pagrindu, teismas turi būti nusprendęs dėl byloje neįtraukto asmens teisių ir pareigų, t. y. teismo sprendimas asmeniui, kuris nebuvo įtrauktas į bylą, turi sukelti teisines pasekmes. Civilinėje byloje Nr. e2-342-892/2019 teismas nieko nesprendė dėl M. V. turto, jos teisių ar pareigų. Todėl teismo sprendimas prašomoje atnaujinti byloje nesukelia jokių pasekmių M. V..

19. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad byla negali būti atnaujinta ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl prašymas netenkintinas ir šioje dalyje.

Dėl paveldėjimo liudijimų panaikinimo.

20. Paneigiant prašyme nurodytą nuomonę dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnį, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. J. M. visiškai nepagrįstai kelia tuos pačius klausimus ir bando ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus bei pretenduoja į papildomą 1/3 dalį žemės sklypų. Mirus A. M. ((duomenys neskelbtini)), visi jos vaikai, t. y. A. A. M., J. M. ir M. V. paveldėjo po 1/3 jos turto, taip pat po 1/3 žemės, kai buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į valdytą žemę. Paveldėto turto pasidalijimo 2014-11-13 sutartimi, notarinio registro Nr. 6753, ieškovas J. M. paveldėjo 2/3 dalis žemės sklypų, nes jo sesuo M. V. jam perleido savo 1/3 dalį paveldėto turto (taip pat teisę į 1/3 dalį žemės sklypų). Likusią 1/3 dalį A. M. turto paveldėjo A. A. M., o po jo mirties pagal testamentą - atsakovė J. M.. A. A. M. jam priklausančios palikimo dalies neperleido J. M.. Tai reiškia, kad J. M. yra gavęs visą jam priklausantį palikimą.

21. Byloje esančiais dokumentais patvirtinamas šis faktas ir teigiama, kad J. M. priklauso 2/3 dalys visų jau minėtų žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai:(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis faktas matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Tai reiškia, kad visą jam priklausančią palikimo dalį, susijusią su minėtais žemės sklypais, J. M. jau yra priėmęs ir gavęs. Prašomoje atnaujinti byloje reikalaudamas priteisti likusią 1/3 dalį žemės sklypų, jis be jokio pagrindo nori paveldėti visą A. M. priklausiusią žemę, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės.

22. Paveldėtas turtas jau yra pasidalintas minėta sutartimi. Kita likusi 1/3 dalis turto, t. y. teisė į 1/3 dalis žemės sklypų, priklausė A. A. M., po jo mirties - J. M.. Atsakovė, įgyvendindama teisę į palikimą, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu įregistravo nuosavybės teises į 1/3 dalis žemės sklypų. J. M. 1/3 dalį žemės sklypų po A. A. M. mirties paveldėjo pagal testamentą. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo neatsižvelgta į A. A. M. valią. Byloje teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo, dėl kurio galėtų būti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimai.

23. Pareiškėjas klaidingai suvokia turto pasidalijimą atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus. Pagal byloje esančią medžiagą ir prašyme išdėstytą nuomonę, J. M. priteisus dar 1/3 dalį žemės sklypų, J. M. turi būti išmokėta kompensacija. Esmė yra ta, kad nuosavybės teisės į tą pačią žemę negali būti atkurtos kelis kartus ir už tai kompensuojama kelis kartus. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 3 d., 4 d., 16 str., turėta žemė gali būti grąžinama natūra, gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas arba gali būti valstybės atlyginta už turėtą žemę, sumokant grąžintino turto vertę (kompensaciją). Taigi, jeigu turėta žemė grąžinama natūra, arba perduodamas lygiavertis žemės sklypas, tai nepriklauso kompensacija. J. M. priteisus 1/3 dalį žemės sklypų (nors 2/3 dalis žemės sklypų, t. y. tiek, kiek jam priklauso, jis jau valdo nuosavybės teisėmis), kompensacija iš valstybės J. M. nepriklausytų. Priešingu atveju, būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą A. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir dar papildomai išmokėta kompensacija, kas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

24. Pareiškėjas prašyme kelia tuos pačius klausimus, kurie jau išspręsti ir dėl kurių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pareiškėjas yra gavęs 2/3 dalis paveldėtų sklypų, o atsakovė - 1/3, kaip ir turi būti pagal teisės aktus ir paveldėjimo liudijimus. Sunkiai paaiškinimas ieškovo nesupratimas, kad visi jų motinos A. M. vaikai turėjo teisę gauti po 1/3 palikimo. Tai atitinkamai visi ir paveldėjo. Netgi jeigu atsakovei būtų išmokėta piniginė kompensacija, ieškovas vis tiek neturi jokio pagrindo gauti dar vieną 1/3 sklypų.

25. Prašomoje atnaujinti byloje, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, byla nagrinėta keliuose teismo posėdžiuose, priimti papildomai paties ieškovo teikti dokumentai.

26. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-35/2011; 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 371/2011; 2015-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2019¬06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-378/2019).

27. Teismas prašomoje atnaujinti byloje ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir priėmė sprendimą. Šį faktą patvirtina apeliacinio teismo nutartis, kuria pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas galioti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

28. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis: reiškė nepagrįstą pareiškimą, vilkino bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, nepagrįstai teikė apeliacinį skundą, o dabar - prašymą dėl proceso atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo J. M. patiria nuostolius, nes dėl pareiškėjo nepagrįstų veiksmų turi teikti procesinius dokumentus ir patirti papildomas išlaidas. Pažymėtina, kad apeliacinis teismas už J. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepriteisė 600 Eur, dėl ko suinteresuotas asmuo J. M. patyrė nuostolius.

29. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustatęs piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali skirti dalyvaujančiam asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skirta kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga - piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-67- 969/2019).

31. Vadovaudamiesi CPK 95 str. 2 d., pareiškėjui skirtina 1000,00 Eur bauda, pusę šios, t.y. 500,00 Eur baudos priteisiant suinteresuotam asmeniui J. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus pareiškėjo prašymo iš pareiškėjo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui J. M.. J. M. prašo priteisti patirtų 1331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė mokėjimo nurodymą 2021-02-21, AB“ Swedbank“ banke, patvirtinančius dokumentus, todėl prašoma J. M. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir priteistina iš pareiškėjo J. M..

33. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų 9,08 Eur suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnė nei nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjo. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1331,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro 00 ct) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,08 Eur (devynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728821) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Skirti pareiškėjui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą (kurios 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct ) pareiškėjas turi sumokėti į valstybės biudžetą (bauda turi būti sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728821) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 6800; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą), o likusius 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) sumokant suinteresuotam asmeniui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 (septynias) dienas nuo kopijos įteikimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.