- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2-342-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01340-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė A
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovui J. M., jo atstovui advokato padėjėjui J. P.
atsakovės J. M. atstovei advokatei D. A.
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovui K. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl paveldėjimo liudijimų panaikinimo bei turto priteisimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė A. Š., notarė V. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro 2014 m. balandžio 8 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1328 bei 2015 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti J. M. tokias žemės sklypų dalis: a) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; b) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); c) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); d) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); e) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); f) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); h) 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti J. M. a/k (duomenys neskelbtini) teisę į piniginę kompensaciją už jai tenkančią 1/3 dalį žemės.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba (toliau tekste - NŽT) per kelis kartus atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą sklypą Panevėžio mieste, pareiškėjai A. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini) A. M. testamento nepaliko, jos turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo vaikai: Antanas A. M., J. M. bei dukra M. V.. Paveldėto turto pasidalinimo sutartimi 2014 m. lapkričio 13 d. M. V. paveldėtą turto dalį perleido ieškovui, todėl NŽT atkūrus nuosavybę, ieškovui atiteko 2/3 dalys grąžintos žemės, brolis Antanas už savo 1/3 dalį pageidavo gauti kompensacija pinigais. Žemės gražinimui užsitęsus, NŽT paaiškino, kad mieste laisvos žemės nėra, todėl pasiūlė žemę iškelti į rajoną arba pasiimti kompensaciją pinigais. Ieškovas 2/3 dalis jam priklausiusios žemės pagal pateiktą prašymą NŽT Panevėžio skyriui išsikėlė į Vilniaus rajoną, brolis Antanas pageidavo gauti kompensaciją pinigais, todėl 2012 m. birželio 6 d. pateikė prašymą NŽT, kuriame aiškiai išreiškė savo valią, nurodė savo sąskaitos numerį Swedbank, bei korespondencijos adresą. Ieškovas teigė, kad įpėdinių visada buvo sutarimas, Antanas savo valią ne tik, kad išreiškė raštu, bet ir visą informaciją perdavė savo sutuoktinei J. M.. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo teises ir pareigas paveldėjo sutuoktinė. Atsakovė žinodama visą padėtį, visus susitarimus, 2013 metais pasirašė projektinį sprendimą Nr. 23S- kuriame aiškiai išreiškė tiek sutuoktinio, tiek savo valią, kad už grąžintiną žemę būtų atlyginta pinigais. 2008 m. spalio 29 d. M. V. NŽT prašyme dėl išperkamos žemės išsikėlimo prašė po motinos A. M. mirties paveldėtą sklypo dalį - 0,027 ha, kurios vertė 956 Lt iškelti į Vilniaus apskrities Nemenčinės seniūniją, 2008 m. lapkričio 14 d. M. V. NŽT prašyme dėl išperkamos žemės išsikėlimo nurodė, kad jos paveldėtą A. B. (vėliau - A. M.) sklypo dalį paveda tvarkyti broliui J. M. bei neprieštarauja, kad jis žemę nusikeltų į Vilniaus apskritį. Paveldėto turto pasidalinimo sutartimi 2014 m. lapkričio 13 d. sesuo M. V. perleido ieškovui jai priklausiusią dalį, atsakovei buvo žinomi ieškovo susitarimai su broliu Antanu, todėl jį galėjo paveldėti tik tai, ką paveldėjo A. M., kuris pagal susitarimą niekada nepretendavo į palikimo dalį žeme Vilniaus apskrityje, todėl atsakovės gauti paveldėjimo teisės liudijimai naikintini kaip pažeidžiantys palikėjo valią. Ieškovas nurodė, kad A. M. testamento nepaliko, ieškovas su broliu ir sese gerai sutarė bei gera valia pasidalino pavedėtą turtą, kiekvienam po 1/3, to susitarimo ir laikėsi, Panevėžio NŽT specialistai, žinodami, susitarimą, ir atsižvelgdami į prašymus, padalino ieškovo ir brolio bei sesers paveldėtą žemę po 1/3 kiekvienam, kadangi ieškovo dalys buvo 2, šią dalį pagal ieškovo prašymą iškėlė į Vilniaus apskritį. Taip pat NŽT, gavusi A. M. prašymą už jam tenkančią dalį, paskaičiavo kompensaciją pinigais, atsakovė 2013 metais sutiko su kompensacija pasirašydama projektinį sprendimą Nr. 23S-. Panevėžio rajono 1-asis notarų biuras 2014 m. balandžio 8 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1328 bei 2015 m. vasario 6 d. liudijimą Nr. 475 kuriose nurodė, kad J. M. paveldi 1/3 žemės sklypų. Ieškovo teigimu minėti liudijimai naikintini, nes prieštarauja brolių susitarimams, CK 5.70 str. bei NŽT sprendimams. Paveldėjimo teisės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuosavybės teise J. M. priklauso 1/3 dalis žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)bei Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime Nr. 475 nurodyta, kad nuosavybės teisė priklauso J. M. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad remiantis CK 5.70 str. su broliu ir sese buvo susitarę, todėl tik laukė, kada NŽT Panevėžio skyrius baigs tvarkyti dokumentus, ieškovui priklausiusią dalį NŽT iškėlė į Vilniaus apskritį, ieškovas pretenzijų NŽT neturi, tuo tarp A. M. pageidavo už nuosavybę gauti kompensaciją, NŽT paskaičiavo jos dydį, atsakovė sutiko su kompensacija ir 2013 m. pasirašė projektinį sprendimą Nr.23S-. Ieškovas pažymėjo, kad keisti valios dėl nuosavybės būdo gražinimo neleidžiama, todėl turi teisę tik į jos sutuoktinio A. M. paveldėtą kompensaciją, atsakovei išsiėmus paveldėjimo teisės liudijimus dėl žemės sklypų dalies - pakeitė nuosavybės grąžinimo būdą, bei velionio valią. Notarė išduodama paveldėjimo teisės liudijimus į 1/3 dalį, akivaizdu, kad visos informacijos nežinojo, nuo jos buvo nuslėpti susitarimai, bei NŽT atliktų veiksmų patvirtinantys dokumentai, dalinant paveldėtą žemę įpėdiniams, nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas LR CK 5.70 str. 1 dalis. Ieškovas teigė, kad A. M. mirus, jos vaikai paveldėjo po 1/3 viso turto, tarp įpėdinių buvo sutarimas, kurio įpėdiniai laikėsi, to susitarimo laikėsi ir NŽT už 1/3 dalį žemės Panevėžio mieste paskaičiavusi vertę parengė visus dokumentus dėl 2/3 nuosavybės grąžinimo natūra Vilniaus apskrityje, Antanui A. M. mirus jo dalį paveldėjo jo sutuoktinė J. M., kuri iš pradžių žadėjo tvarkyti visus dokumentus, kaip buvo susitarta, tačiau nieko nesakiusi persigalvojo ir paslapčia 2014 m. balandžio 8 d. bei 2015 m. vasario 6 d. išsiėmė paveldėjimo teisės liudijimus dėl nuosavybės į žemės sklypus Vilniaus apskrityje. Ieškovas teigė, kad remiantis 1995 m. birželio 1 d. Paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjams A. M., J. M. ir M. V. priklauso po 1/3 dalį, remiantis paveldėto turto pasidalinimo sutartimi 2014 m. lapkričio 13 d. notarinio registro Nr. 6753, ieškovui priklauso 2/3 dalys, atsakovei J. M. priklauso piniginė kompensacija už jai tenkančią 1/3 dalį, paveldėtą iš sutuoktinio A. M.. Kadangi su atsakove nepavyksta susitarti, nepavyksta atstatyti ieškovo su broliu susitarimo, ieškovas prašė padalinti pavedėto turtą remiantis CK 5.70 str. nurodydamas, kad pagal susitarimą ir NŽT atliktus veiksmus ieškovui turi nuosavybės teise priklausyti grąžinti Vilniaus rajone žemės sklypai, o atsakovei, kaip pageidavo jos sutuoktinis, - piniginė kompensacija. Piniginės kompensacijos dydį gali tiksliai pasakyti tik NŽT specialistai, kurie, vadovaujantis nustatyta tvarka, kompensacija indeksuoja. Ieškovas teigė, kad būtent pagal jo prašymą NŽT į Vilniaus rajoną iškėlė tiksliai 2/3 paveldėtos žemės, NŽT specialistai paskaičiavo vertę ir pagal ją parinko konkrečius sklypus, Panevėžio NŽT specialistai, taip pat buvo paskaičiavę 1/3 dalies vertę, tačiau šiai dienai kompensacijos dydis yra pasikeitęs, NŽT paveldėtą turtą padalino pagal brolių susitarimą 2/3 žeme Vilniaus rajone ir 1/3 pinigine kompensacija.
3. 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ieškovas nurodė, kad mažina reikalavimus, palaiko reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo bei žemės sklypų dalių priteisimo, neprašo priteisti piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė prašė ieškinį atmesti taikant 1 metų ieškinio senaties terminą, nurodė, kad vienas ginčijamas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1328 išduotas 2014 m. balandžio 8 d., kitas - paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 475 išduotas 2015 m. vasario 6 d., ieškovui 2014 m. lapkričio 13 d. gavus Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, turėjo būti aišku, kad jis ir M. V. iš A. M. paveldėjo po 1/3 dalį žemės sklypų, t. y. abu kartu paveldėjo 2/3 dalis žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Paveldėto turto pasidalijimo sutartis pasirašyta 2014 m. lapkričio 13 d. tuo metu, t. y. 2014 m. lapkričio 13 d. ieškovas jau turėjo žinoti, kad jis ir M. V. paveldėjo 2/3 dalis žemės sklypų, dėl J. M. paveldėto turto (ieškinyje nurodytų visų žemės sklypų 1/3 dalių) įrašai Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2014 m. balandžio 11 d., pagal 2014 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, ir nuo 2015 m. vasario 7 d. pagal 2015 m. vasario 6 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, nuo tada ieškovui turėjo būti žinoma, kad 1/3 dalį minėtų žemės sklypų paveldėjo atsakovė J. M.. Ieškovas laiku turėjo domėtis dėl likusios 1/3 dalies žemės sklypų, jeigu jis manė, kad tam yra pagrindas ir jis turi teisę paveldėti visus žemės sklypus (tokios teisės neturi ir apie tai bus pasisakyta vėliau). Atsakovė pažymėjo, kad nuo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų išdavimo atitinkamai praėjo 4 metai ir penki mėnesiai bei 3 metai ir septyni mėnesiai, tai yra pakankamas laiko tarpas, per kurį ieškovas galėjo ginti savo teises, jeigu manė, kad jos pažeistos. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes J. M. visiškai nepagrįstai ginčija paveldėjimo teisės liudijimus ir pretenduoja į papildomą 1/3 dalį žemės sklypų. Mirus A. M. visi jos vaikai, t. y. Antanas A. M., J. M. ir M. V. paveldėjo po 1/3 jos turto, taip pat po 1/3 žemės, kai buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į valdytą žemę. Paveldėto turto pasidalijimo 2014 m. lapkričio 13 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 6753, ieškovas J. M. paveldėjo 2/3 dalis žemės sklypų, nes jo sesuo M. V. jam perleido savo 1/3 dalį turto, likusią 1/3 dalį A. M. turto paveldėjo Antanas A. M., o po jo mirties pagal testamentą - atsakovė J. M.. Antanas A. M. jam priklausančios palikimo dalies neperleido J. M., taigi, J. M. yra gavęs visą jam priklausantį palikimą, ieškinyje patvirtinamas šis faktas ir teigiama, kad J. M. priklauso 2/3 dalys visų jau minėtų žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis faktas matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, taigi, visą jam priklausančią palikimo dalį, susijusią su minėtais žemės sklypais, J. M. jau yra priėmęs ir gavęs. Prašydamas priteisti likusią 1/3 dalį žemės sklypų, jis be jokio pagrindo nori paveldėti visą A. M. priklausiusią žemę, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. Paveldėtas turtas jau yra pasidalintas minėta sutartimi, kita likusi 1/3 dalis turto, t. y. teisė į 1/3 dalis žemės sklypų, priklausė Antanui A. M., po jo mirties - J. M.. Atsakovė, įgyvendindama teisę į palikimą, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu įregistravo nuosavybės teises į 1/3 dalis žemės sklypų. J. M. 1/3 dalį žemės sklypų po A. M. mirties paveldėjo pagal testamentą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo neatsižvelgta į A. M. valią, ieškinyje ieškovas nepagrindžia, kokiu pagrindu galėtų būti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimai. Atsakovė teigė, kad ieškovas klaidingai suvokia turto pasidalijimą atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, pagal ieškinyje išdėstytą nuomonę. J. M. priteisus dar 1/3 dalį žemės sklypų, J. M. turi būti išmokėta kompensacija, tačiau nuosavybės teisės į tą pačią žemę negali būti atkurtos kelis kartus ir už tai kompensuojama kelis kartus, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 3 d., 4 d., 16 str., turėta žemė gali būti grąžinama natūra, gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas arba gali būti valstybės atlyginta už turėtą žemę, sumokant grąžintino turto vertę (kompensaciją). Taigi, jeigu turėta žemė grąžinama natūra, arba perduodamas lygiavertis žemės sklypas, tai nepriklauso kompensacija. J. M. priteisus 1/3 dalį žemės sklypų (nors 2/3 dalis žemės sklypų, t. y. tiek, kiek jam priklauso, jis jau valdo nuosavybės teisėmis), kompensacija iš valstybės J. M. nepriklausytų, priešingu atveju, būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą A. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir dar papildomai išmokėta kompensacija, kas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Atsakovė pažymėjo, kad nuosavybės teisės į turėtą žemę mirusiai A. M. buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais: 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-1558, 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-1556, 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-1555, 2012 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 48S-59, 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 48S-168, 2014 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 48S-254, visuose sprendimuose nurodyta, kad atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai žemės sklypus už buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - žemę Panevėžio mieste, nei viename sprendime nėra pažymėta, kad už nuosavybės teisėmis valdytą žemę išmokama kompensacija, sprendimai yra galiojantys ir jų niekas, taip pat ir ieškovas, neginčija, sprendimai surašyti dviem egzemplioriais ir vienas iš jų įteiktas A. M. paveldėtojams, šių sprendimų pagrindu A. M. paveldėtojai, tarp jų - J. M. po A. M. mirties, paveldėjo jiems priklausančias žemės sklypų dalis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų ir vietoje J. M. paveldėtų 1/3 dalies žemės sklypų, jai (J. M.) priteisti kompensaciją, nes netgi panaikinus paveldėjimo teisės liudijimus, ir J. M. priteisus teisę į piniginę kompensaciją, ieškovui nepriklausytų didesnė dalis palikimo. Savo palikimo dalį jis jau yra priėmęs ir neturi teisės pretenduoti į J. M. priklausančią palikimo dalį, t. y. į 1/3 dalį žemės sklypų.
5. Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Trietieji asmenys notarės A. Š. bei V. P. atsiliepimų į bylą nepateikė.
6. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Ieškovas J. M. paaiškino, mirus motinai pasidalino turtą, liko žemės Panevėžio mieste, kurios negalėjo atsiimti, nes žemės Panevėžio mieste nebuvo, todėl su broliu sutarė pasidalinti išvadą dėl žemės sklypų grąžinimo ir tvarkytis savo nuožiūra, tačiau tokio susitarimo notariškai neįformino, nes nesutarimų tarp brolių nekilo. Brolis turėjo turto Palangoje, todėl jis planavo žemę išsikelti į Palangą, o ieškovo vaikai gyveno Vilniuje, sesuo turėjo nekilnojamo turto Vilniuje, todėl jie sutarė ieškovui ir seseriai priklausančią išvados dalį išsikelti į Vilnių, žemės grąžinimo dokumentus tvarkė ieškovo šeimos nariai, pablogėjus brolio sveikatai jis neturėjo jėgų rūpintis dėl žemės išsikėlimo, todėl nutarė pasiimti kompensaciją. Brolis 2012 m. mirė, ieškovui nuvykus pas notarą tvarkytis dokumentų paaiškėjo, kad ieškovui priklauso tik 1/3 dalis žemės, atsakovė žadėjo viską sutvarkyti geranoriškai, vėliau atsisakė bendrauti, todėl ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos ir paaiškėjo, kad atsakovė nuėjo pas kitą notarę ir įsiformino žemės sklypus nuosavybės teise. Ieškovo atstovas J. P. teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog atsakovė priėmė palikimą sužinojo tik 2018 m. kovo 9 d., todėl ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo minėtos datos, todėl ieškinio senaties terminas šioje byloje nėra praleistas. Nurodė, kad ieškovui 2014 m. gruodžio 3 d. išduodant paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į likusią 1/3 dalį turto nebuvo išduotas, ieškovui notarė paaiškino, kad reikės turtą pasidalinti, likusios 1/3 dalies ieškovas turės ateiti su atsakove, 2015 m. ieškovas bendravo su atsakove, kuri žadėjo susitvarkyti dokumentus, tačiau vėliau į skambučius neatsiliepė. Ieškovo atstovas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsniu, nuosavybės teisių atkūrimas vyko pagal pateiktus prašymus, brolis Antanas A. M. nebuvo pateikęs prašymų dėl žemės grąžinimo lygiaverte natūra, todėl žemės sklypų paveldėti jis negalėjo, atsakovė jokių veiksmų dėl sklypų grąžinimo neatliko, Antanas A. M. buvo pateikęs prašymą dėl turto grąžinimo išmokant kompensaciją. Ieškovo atstovas nurodė, kad paveldėjimo liudijimus į po A. M. mirties paveldėtą turtą ieškovui išdavė notarė A. Š., todėl nėra aišku, kokiu pagrindu paveldėjimo liudijimus atsakovei į ginčo turtą išdavė notarė V. P., pažymėjo, kad susitarti dėl paveldėto turto pasidalijimo galima ir žodžiu.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai atkreipė dėmesį, kad ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad nuvykus pas notarę 2014 m. gruodžio 23 d. buvo paaiškinta dėl likusios 1/3 dalies turto, kad reikės jį pasidalinti, vadinasi nuo to momento ieškovas turėjo sužinoti apie atsakovės teises į ginčo turtą, priežasčių, dėl kurių ieškovas nesidomėjo, kas, kada, kokia dalimi paveldėjo likusį turtą, ieškovas nenurodė, todėl ieškinys atmestinas praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą. Atstovė taip pat nurodė, kad A. M. 1991 metais pateikė NŽT prašymą dėl turto atkūrimo natūra, jos valia negalėjo būti keičiama, pasikeistus įstatymo nuostatoms, NŽT informavo, kad galima valią pakeisti pateikiant prašymą iki 2011 m. birželio 1 d., Antanas A. M. po nustatyto termino pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį neatkurtą turtą išmokant kompensaciją, tiek A. M., tiek kitų įpėdinių prašymuose nėra kalbama apie 1/3 dalį, byloje nėra įrodymų, kad buvo žodinis susitarimas tarp A. M. įpėdinių dėl teisių į atkuriamą turtą, minėtą aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų taip pat nepateikta, NŽT sprendimai priimti A. M. vardu, jie buvo derinami bei juos galėjo atsiimti visi įpėdiniai. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas neįrodo, kokius teisės aktus pažeidė notarė, nėra aiškiu, kokiu pagrindu turi būti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovas nurodė, kad pretendento įpėdiniai nuosavybės teisių atkūrimo procese turi veikti aktyviai, jei pretendentas pateikė prašymą atkurti nuosavybę natūrą vėliau mirė, procedūrą tęsia įpėdiniai ir laikoma, kad visi įpėdiniai veikia už pretendentą bendru sutarimu, esant vieno įpėdinio prašymui bei kitiems jo neginčijant laikytina, kad prašymas atitinka visų įpėdinių interesus.
Ieškinio reikalavimai netenkintini
9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
9.1. atsakovei J. M. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis tokių žemės sklypų: 1) 0,60 ha ploto žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,47 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0.90 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 0,75 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuosavybės teises į minėtą turtą įgijo 2014 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 6751 pagrindu. Likusios 2/3 dalys minėtų sklypų nuosavybės teise priklauso ieškovui 2014 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 6751 bei 2014 m. lapkričio 13 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 6753 pagrindu;
Šalies argumentai
9.2 . atsakovei J. M. nuosavybės teise taip pat priklauso 1/3 dalis tokių žemės sklypų: 1) 0.4134 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0.2071 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,3504 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 0,7115 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus atsakovė įgijo 2015 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nr. 475. Ieškovui nuosavybės teise priklauso likusios 2/3 dalys minėtų žemės sklypų, kurias ieškovas įgijo 2014 m. gruodžio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7116 ir 2014 m. gruodžio 3 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 7118 pagrindu.
10. Atsakovės J. M. sutuoktinis Antanas A. M. mirė 2012 m. gruodžio 25 d. Atsakovės sutuoktinis Antanas A. M. buvo ieškovo brolis bei įstatyminis A. M. įpėdinis. A. M. mirė 1994 m. rugpjūčio 18 d., po jos mirties palikimą priėmė jos įstatyminiai įpėdiniai, vaikai - Antanas A. M., ieškovas J. M. ir M. V..
11. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 1991 m. A. M. pateikė Panevėžio miesto valdybai prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą – Žemaičių g. 15 buvusį gyvenamąjį namą bei 2 590 kv. m. žemės sklypą, suteikiant ekvivalentine natūra žemės sklypą bei sumokant už namą piniginę kompensaciją. 1994 m. vasario 7 d. Panevėžio miesto valdybos sprendimu Nr. 42 A. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teises į turėtą 600 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ekvivalentine natūra. Kaip matyti iš 1995 m. birželio 1 d. bei 1995 m. gegužės 31 d. pavelėjimo teisės liudijimų, visi trys A. M. įpėdiniai paveldėjo po 1/3 dalį minėto žemės sklypo.
Motyvuojamoji dalis
12. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. birželio 19 d. ieškovas pateikė prašymą NŽT paskaičiuoti kompensacijos pinigais dydį už žemės sklypą Panevėžio mieste, priklausiusį A. B., prašyme nurodoma, kad atkuriamą žemę norima išsikelti iš Panevėžio apskrities. 2008 m. birželio 20 d. raštu NŽT informavo ieškovą, kad A. B. 0,1990 ha valstybės išperkamos žemės vertė paskaičiuota remiantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 205 sudaro 11 462 Lt. Ieškovas J. M. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamentui 2008 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą „Dėl išperkamos žemės išsikėlimo“, kuriame nurodė vietoves Vilniaus rajone bei vertes, galimai žemės sklypų, viso už 3 820 Lt. 2008 m. lapkričio 4 d. ieškovas pateikė Panevėžio žemėtvarkos skyriui prašymą dėl išperkamos žemės iškėlimo, kuriuo prašė iškelti jo paveldėtą motinos A. M. sklypo dalį – 0,027 ha, kurios vertė yra 956 Lt į Vilniaus apskrities Nemenčinės seniūniją. M. V. 2008 m. spalio 29 d. pateikė Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui prašymą iškelti jos paveldėtą motinos A. M. sklypo dalį – 0,027 ha į Vilniaus apskrities Nemenčinės seniūniją, vėliau 2008 m. lapkričio 4 d. raštu minėtą prašymą atšaukė nurodydama, kad ankstesniame prašyme nurodytą sklypo dalį paveda tvarkyti broliui J. M.. M. V. bei J. M. 2008 m. išdavė įgaliojimus V. J. ir R. J. atstovauti juos Vilniaus apskrities viršininko administracijoje žemėtvarkos skyriuje ir kitose tarnybose tvarkant visus reikalus, susijusius su nuosavybės atkūrimu į žemę, priklausiusią A. B., o po jos mirties jos motinai - A. M.. Byloje yra įrodymai, kad R. J. J. M. vardu 2008 – 2011 m. teikė prašymus NŽT suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus atitinkamose vietovėse, atšaukti nuosavybės teises į atitinkamus sklypus, paženklinti suprojektuotus sklypus bei kitus prašymus įgyvendinant A. M. įpėdinių teises žemės atkūrimo procese. 2012 m. balandžio 19 d. raštu NŽT informavo J. M., kad pasikeitus įstatymo nuostatoms yra galimybė pakeisti prašymuose dėl nuosavybės teisės atkūrimo išreikštą valią dėl atkūrimo būdo iki 2012 m. birželio 1 d. pateikiant NŽT atitinkamus prašymus. A. M. 2012 m. birželio 6 d. pateikė NŽT Panevėžio skyriui prašymą dėl atlyginimo už žemę pinigais, kuriuo prašė už A. B. Panevėžio mieste turėtą žemę likusią neatkurtą dalį atlyginti pinigais.
13. Remiantis NŽT sprendimais nustatyta, kad: 1) 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-1558 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0425 ha žemės (vėliau sprendime nurodoma dalis 0,0140 ha), kurios vertė – 1 528 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,47 ha (502 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1237-2, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr.48S-1556 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0270 ha žemės, kurios vertė 968 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,90 ha (968 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1238, esantį (duomenys neskelbtini); 3) 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr.48S-1555 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0222 ha žemės, kurios vertė 800 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1239, esantį Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini); 4) 2012 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 59 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą: 0,0212 ha žemės, kurios vertė 764 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,60 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 771, esantį (duomenys neskelbtini) sprendimuose nurodyta, kad jie surašyti dviem egzemplioriams, kurių vienas įteikiamas mirusiosios A. M. turto paveldėtojams.
14. Remiantis NŽT sprendimais taip pat nustatyta, kad: 1) 2013 m. balandžio 15 d. Nr.48S-168 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0202 ha žemės, kurios vertė 728 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,7115 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1050, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 23S-88 atkūrė nuosavybės teises į pilietei A. M. atitenkančią nekilnojamo turto dalį 0,0659 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais – 2 372 Lt ; 3) 2014 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 48S-254 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0425 ha žemės, kurios vertė 1 026 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam 0,9709 ha žemės sklypus Nr. 1225-1 – 04134 ha, Nr. 1225-2 – 0,3504 ha, Nr. 1225-3 0,2071 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtuose sprendimuose taip pat nurodyta, kad jie surašyti dviem egzemplioriams, kurių vienas įteikiamas mirusiosios A. M. turto paveldėtojams.
15. Ieškovo atstovas teigė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad jis reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Šioje byloje nebuvo ginčyti NŽT sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. B. turėtą turtą, todėl aukščiau paminėto įstatymo nuostatos nėra taikytinos. Ieškovo atstovo nurodomas minėto įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo procedūrinius aspektus, tačiau nenustato įpėdinių paveldimų turto dalių, apimties, valios turinio ar jos privalomumo, nereglamentuoja įpėdinių tarpusavio santykių. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą remiantis šiuo įstatymu, nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Bylos duomenys patvirtina, dalis procedūrų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę A. M. vardu bei sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypus buvo priimti po A. M. mirties, todėl jos įpėdiniai nuosavybės teisių atkūrimo procese veikė kaip A. M. teisių perėmėjai ir sprendžiant dėl jų tarpusavio santykių taikytinos Civilinio kodekso Penktosios knygos nuostatos. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra kilęs ginčas ne tarp A. M. įpėdinių, bet tarp žemės sklypų bendraturčių teisės į bendrą turtą (jo dalis), nes ieškovas J. M. bei atsakovė J. M. nėra A. M. įpėdiniai, šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų, kurie buvo išduoti J. M. po A. M. mirties pripažinimo negaliojančiais. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą taikytinos Civilinio kodekso Pirmos, Ketvirtosios bei Penktosios knygos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra A. M. įpėdinis (asmuo, pretenduojantis į palikimą, atsiradusį po A. M. mirties) šioje byloje priimtiems reikalavimams taikytinas ne CK 5.8 str. numatytas vienerių metų, bet bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pateikimo metu nebuvo praleistas.
16. Ieškovas teigė, kad atsakovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimai naikintini, nes prieštarauja brolių susitarimams, CK 5.70 str. bei NŽT sprendimams, nurodė, kad remiantis CK 5.70 str. jis su broliu ir sese buvo susitarę dėl turto, į kurį bus atkuriama nuosavybė, todėl tik laukė, kada Panevėžio NŽT skyrius baigs tvarkyti dokumentus. Ieškovas taip pat nurodė, kad keisti valios dėl nuosavybės būdo gražinimo neleidžiama, todėl atsakovė turi teisę tik į jos sutuoktinio A. M. paveldėtą kompensaciją, atsakovei išsiėmus paveldėjimo teisės liudijimus dėl žemės sklypų dalies buvo pakeistas nuosavybės grąžinimo būdas bei velionio valia, notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimus į 1/3 dalį žemės sklypų, akivaizdu, kad visos informacijos nežinojo, nuo jos buvo nuslėpti susitarimai bei NŽT atliktus veiksmus patvirtinantys dokumentai, dalinant paveldėtą žemę įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas remiantis LR CK 5.70 str. 1 dalimi, pažymėjo, kad iš pradžių atsakovė žadėjo tvarkyti visus dokumentus, kaip buvo susitarta, tačiau nieko nesakiusi persigalvojo ir paslapčia 2014 m. balandžio 8 d. bei 2015 m. vasario 6 d. išsiėmė paveldėjimo teisės liudijimus dėl nuosavybės į žemės sklypus Vilniaus apskrityje.
17. CK 5.66 str. nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą ar testamentą, gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris išduodamas praėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laikas – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Paveldimą turtą sudaro materialūs dalykai (nekilnojami ir kilnojami daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir prievolės (CK 5.1 str.). Daiktinės teisės į nekilnojamus daiktus yra registruojami viešame registre, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.253 str., 4.262 str.). Remiantis byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ išrašais su istorija nustatyta, kad 2014 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6751 išdavimo atsakovei dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), metu nuosavybės teisės į 1/3 dalį minėtų sklypų buvo nuo 2014 m. kovo 26 d. įregistruotos A. M. vardu. Remiantis byloje esančiu 2015 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 475 nustatyta, kad jo išdavimo atsakovei metu nuosavybės teisės į 1/3 dalį žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 27 d. buvo įregistruotos A. M. vardu. Taigi, byloje esantys rašytinai įrodymai įrodo, kad ginčijamų paveldėjimų teisės liudijimų išdavimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypų 1/3 dalį buvo registruotos palikėjo A. M. vardu, priešingų įrodymų ieškovas nepateikė, todėl konstatuotina, kad notarė išduodama paveldėjimo teisės liudijimus nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes išdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimus į turtą, kuris nuosavybės teise priklausė palikėjui.
Minėta, kad notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimus, neprivalėjo atsižvelgti į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatą, ieškovo nurodomą A. M. 2012 m. birželio 6 d. prašymą nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą išmokant piniginę kompensaciją, nes Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nereglamentuoja nuosavybės teisių į paveldėjimą turtą įforminimo tvarkos, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo pagrindų, duomenų apie teiktus prašymus nuosavybės teisių atkūrimo procese notarė neprivalėjo turėti, išduodant paveldėjimo teisės liudijimus VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotos nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis A. M. vardu, minėtais duomenimis notarė pagrįstai vadovavosi. Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose taip pat nurodė, kad pagrįstų abejonių dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų kelia tai, kad juos išdavė kita notarė nei ieškovui. Tačiau pažymėtina, kad įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 str. 1 d.). Ginčijamais šioje byloje liudijimais atsakovė priėmė palikimą po sutuoktinio A. M. mirties, tuo tarpu ieškovui ar jo broliui Antanui A. M. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai po A. M. mirties. Ieškovas neteikė įrodymų, kad A. M. bei A. M. gyvenamoji vieta buvo tapati, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atstovo argumentai, kad aplinkybė, jog paveldėjimo teisės liudijimus išdavė skirtingi notarai, įrodo notarės V. P. veiksmų neteisėtumą.
18. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes dėl paveldėto turto pasidalijimo pažymėtina, kad jos nepagrindžia šioje byloje ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų neteisėtumo, nes kaip jau pasisakyta, jais atsakovė įgijo nuosavybės teises į po A. M. mirties likusį turtą. Kita vertus, ieškovo nurodoma faktinė aplinkybė dėl paveldėto turto pasidalijimo nėra pagrįsta tinkamais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.). Tokia išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.
19. CK 5.68 str. nustatyta, kad, kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė. CK 5.69 str. numatyta, kad nieko negalima priversti atsisakyti teisės į jam priklausančios dalies išskyrimą, palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių sutarimu. CK 5.70 str. numatyta, kad įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamų daiktų padalijimas įforminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Taigi, įpėdiniai, priėmę palikimą, iki teisių į daiktus įregistravimo viešame registre gali paveldėtą turtą pasidalyti bendru sutarimu, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iš įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu. Jeigu įpėdiniai dalijasi nekilnojamuosius daiktus, tokiai sutarčiai privaloma notarinė forma. Ji taip pat turi būti įregistruota viešame registre. Jeigu įpėdiniai dalijasi kitokius daiktus ar teises, jie tai gali padaryti ir rašytine ar žodine sutartimi. Kilus ginčui, šios sutartys vertinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018). Taigi, jeigu paveldimą turtą sudaro teisė į išlikusį nekilnojamą turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jos perleidimui notarinio tvirtinimo įstatymas nereikalauja, tačiau dalijantis nekilnojamuosius daiktus, tokiai sutarčiai privaloma notarinė forma. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad Antanas A. M. mirė 2012 m. gruodžio 25 d., kai keturiais sprendimais (NŽT 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 48S-1558, 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr.48S-1556, 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr.48S-1555, 2012 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 59) A. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą suteikiant ekvivalentine natūra žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), todėl aplinkybė dėl palikimo pasidalijimo į minėtus žemės sklypus turi būti patvirtinta notarine sutartimi, tačiau tokių duomenų byloje nėra (CK 5.70 str., CPK 178 str.). Apskritai ieškovo nurodomą aplinkybė dėl brolių susitarimo į A. M. vardu atkuriamą nuosavybę nėra patvirtinta jokiais kitais įrodymais, tik ieškovo paaiškinimais, kurie nagrinėjamu atveju, įvertinus juos visų įrodymų kontekste bei atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką laikytini nepakankamais ir kelia abejonių dėl jų patikimumo. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog A. M. išreiškė valią, kad jam atiteks tik už atkuriamą turtą išmokama piniginė kompensacija ieškovas įrodinėjo 2012 m. birželio 6 d. NŽT pateiktu prašymu, tačiau iš minėto rašto matyti, kad jame Antanas A. M. prašė už A. B. mieste turėtą žemę ne 1/3 dalį, kaip nurodo ieškovas, bet likusią neatkurtą dalį, atlyginti pinigais. Taigi, priešingai nei ieškovas nurodo ieškinyje (ieškinio 3 bei 4 pastraipos) minėtas prašymas nepatvirtina A. M. vienareikšmės valios, kad į 1/3 dalį jam priklausančios A. B. Panevėžio mieste turėtą žemę nuosavybės teisės būtų atkurtos tik išmokant kompensaciją pinigais. Bylos duomenys patvirtina, kad 1994 m. vasario 7 d. Panevėžio miesto valdybos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės A. M. į jos turėtą 600 kv.m. žemės sklypą Panevėžio mieste perduodant turtą ekvivalentine natūra. Ieškovas teismo posėdyje neginčijo, kad visi trys įpėdiniai įgijo nuosavybės teises į minėtą sklypą lygiomis dalimis. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Antanui A. M. 2012 m. birželio 6 d. pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą dalį turto išmokant kompensaciją pinigais, NŽT priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises perduodant natūra lygiavertė turtą – 2014 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 48S-254 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0425 ha žemės (vertė 1 026 Lt) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam 0,9709 ha žemės sklypus Nr. 1225-1 – 04134 ha, Nr. 1225-2 – 0,3504 ha, Nr. 1225-3 0,2071 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo projekte dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmokant kompensaciją pinigais pasirašė tik J. M., tačiau minėtame sprendime (kaip ir kituose sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo) buvo nurodyta, kad jie surašyti dviem egzemplioriams, kurių vienas įteikiamas mirusiosios A. M. turto paveldėtojams. 2013 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104)-1205 NŽT informavo ieškovą bei M. V., kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę pinigais bei prašoma pateikti A. M. turto paveldėtojų bei A. M. turto paveldėtojų atidarytų banko sąskaitų numerius, į kurias būtų pervestos lėšos. Ieškovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nevyko pasirašyti minėto projekto, tačiau ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog tuo metu informavo NŽT, kad tarp įpėdinių egzistuoja susitarimas dėl A. M. vardu atkuriamo turto pasidalijimo ir jis į minėtą dalį turto nepretenduos. Trečiojo asmens NŽT atstovas teismo posėdyje nepatvirtino ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad nuosavybės teisės atkuriančiai institucijai buvo žinoma apie susitarimus tarp įpėdinių dėl nuosavybės teisių į A. M. atkuriamą turtą, tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė. Ieškovo, M. V. prašymuose NŽT taip pat nėra minimos aplinkybės apie susitarimą tarp įpėdinių dėl paveldėtų teisių pasidalijimo.
21. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad remiantis CK 5.70 str. jie su broliu ir sese buvo susitarę dėl A. M. vardu grąžintino turto pasidalijimo, tik laukė, kada Panevėžio skyrius baigs tvarkyti dokumentus. Ieškovas negalėjo pasakyti, kada jam buvo įteikti 2011 m. – 2012 m. NŽT sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos 18 straipsnyje nurodyta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos, apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant, sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos. Byloje yra duomenys, kad NŽT laiku informuodavo apie sprendimų priėmimą, ieškovas nepaneigė minėtos aplinkybės, iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad nuosavybės teisės į keturis 2011 – 2012 m. sprendimais grąžintus žemės sklypus A. M. vardu buvo registruotos iki A. M. mirties (nuo 2012 m. kovo 27 d. bei 2012 m. rugpjūčio 9 d.), taigi, jau vėliausiai 2012 m. antroje pusėje ieškovui turėjo būti žinoma, kad nėra būtina laukti NŽT sprendimų siekiant įforminti susitarimą dėl A. M. turto paveldėjimo, nes tokie sprendimai buvo priimti ir susitarimas dėl turto pasidalijimo galėjo būti sudarytas, tačiau tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 str.). VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, kad 2014 m. lapkričio bei gruodžio mėnesiais ieškovui buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į ginčo sklypus, tuo metu nuosavybės teisės į 4 sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo registruotos atsakovės J. M. vardu (prieš tai jos buvo registruotos A. M. vardu), tačiau ieškovas per CK 5.8 str. nustatytą 1 metų terminą A. M. vardu išduotų paveldėjimo teisės liudijimų į minėtus sklypus neginčijo. Įvertinus tai, kad ieškovas aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, nėra pagrindo manyti, kad ieškovas negalėjo žinoti apie būtinumą ginti jo teises ginčijant paveldėjimo teisės liudijimus. Tokių argumentų ieškovas nenurodė ir teismo posėdyje atsikretant į atsakovės prašymą šioje byloje taikyti ieškinio senaties terminą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2014 m. lapkričio 13 d. su A. M. turto paveldėtoja M. V. pasirašė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią remiantis CK 5.69 str., 5.70 str. susitarė dėl 1/3 dalių žemės sklypų pasidalijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui atiteko 1/3 dalys M. V. turėtų žemės sklypų. Minėta sutartimi ieškovas taip pat patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklauso tik 1/3 dalis, bet ne ½ dalis, minėtų žemės sklypų bei kitą 1/3 dalį minėto turto jis įgijo iš M. V.. Ieškovui sudarant 2014 m. lapkričio 13 d. sutartį turėjo buvo žinoma, kad likusi 1/3 dalis minėtų žemės sklypų yra įregistruota A. M. vardu, nes tokie duomenys buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, tačiau ieškinio dėl minėtų teisės liudijimų nuginčijo per 1 metus ieškovas neteikė. Ieškovas taip pat neginčijo jam išduotų paveldėjimo teisės liudijimų į 1/3 dalį A. M. vardu atkurtų žemės sklypų, nors, kaip teigia, jie pagal brolių susitarimą turėjo priklausyti ieškovui visa apimtimi.
22. Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad apie tai, jog atsakovei yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į ginčo sklypus jis sužinojo tik 2018 m. kovo 3 d., ieškovui išduodant paveldėjimo teisės liudijimus 2014 m. gruodžio 3 d. notarė paaiškino, kad dėl likusių dalių žemės sklypų su atsakove turi būti sudarytas susitarimas. Tačiau, kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2014 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1328 pagrindu, tuo tarpu 2/3 dalys minėtų žemės sklypų nuosavybės teise priklauso ieškovui 2014 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. 7116 bei 2014 m. gruodžio 3 d. paveldimo turto pasidalijimo sutarties Nr. 7118 pagrindu. Taigi, ieškovui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į minėtus žemės sklypus jau buvo žinoma, kad kita dalis minėtų žemės sklypų nuosavybės teise nuo 2014 m. balandžio 8 d. priklauso atsakovei, todėl neįtikinama yra ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis apie ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus sužinojo tik 2018 m. kovo mėnesį. Kita vertus, ieškovo paaiškinimai apie tai, kad 2014 m. gruodžio 3 d. notarė paaiškino, kad su atsakove turės būti susitarimas dėl likusių žemės sklypų dalių, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad 2015 metais atsakovė nurodė sudarysianti susitarimus, tačiau 2015 metų pabaigoje bendrauti atsisakė, netiesiogiai paneigia jo paties nurodomas aplinkybes, kad apie ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus jis sužinojo tik 2018 m. kovo mėnesį. Nors ieškovui 2014 m. gruodžio 3 d. išduodant paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė nuosavybės teisių į likusius keturis sklypus (sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įregistravusi ir paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą nebuvo išduotas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo metu NŽT jau buvo priėmusi sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtus žemės sklypus, iš 2018 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamo turto išrašo su istorija matyti, kad nuosavybės teisės į minėtus sklypus registruotos A. M. vardu. Paminėti rašytiniai įrodymai bei ieškovo paaiškinimai įrodo, kad vėliausiai 2015 metais ieškovui buvo žinoma apie tai, kad nuosavybės teises į likusias žemės sklypų dalis įgijo atsakovė. Byloje esantys įrodymai, paneigiantys ieškovo paaiškinimus dėl to, kad jis tik 2018 m. kovo mėnesį sužinojo apie tai, kad atsakovės vardu yra išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai, sudaro pagrindą abejoti ieškovo paaiškinimų patikimu, tame tarpe dėl susitarimų tarp brolių įgyvendinant teises į A. M. vardu atkuriamą žemę pasidalijimo, menkina jų įrodomąją vertę.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui neįrodžius, kad notarė nepagrįstai išdavė paveldėjimo teisės liudijimus atsakovei į ginčo turtą, reikalavimai dėl jų pripažinimo negaliojančiais atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovė 2018 m. spalio 29 d. prašymu (II t. b.l. 50-51) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamas sąskaitas ir mokėjimą patvirtinančius dokumentus: už atsiliepimo parengimą (1 100 Eur), pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2018 m. spalio 29 d. teismo posėdyje (350 Eur). Atsakovė 2019 m. sausio 21 d. prašymu (II t. b.l. 115) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamas sąskaitas ir mokėjimą patvirtinančius dokumentus: už rašytinės nuomonės parengimą (70 Eur) bei pasirengimą, dalyvavimą teismo posėdyje (140 Eur). Atsakovė pridėjo įrodymus, kad sumokėjo atstovei prašomas priteisti išlaidas. Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose ginčijo, kad atsakovės išlaidos už atstovės susipažinimą su byla (2018 m. rugsėjo 26 d. pavedimas dėl 550 Eur) viršija rekomenduojamus priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius, tačiau atstovės 2018 m. rugsėjo 26 d. sąskaitoje nurodyta, kad 1 100 Eur yra paskaičiuota už susipažinimą su byla ir atsiliepimo surašymą, netikslus mokėjimo paskirties nurodymas mokėjimo pavedime negali būti pagrindu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes tai prieštarautų protingumo principui. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, pašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos pridėtais įrodymais dėl jų patyrimo, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, pagal bylos sudėtingumą, procesinius veiksmus atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1 660 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
25. Teismo turėtos pašto išlaidos sudarė 14,81 Eur. Atmetus ieškinio reikalavimus iš ieškovo valstybės naudai priteistina 14,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 660 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 14,81 Eur (keturiolika Eur, 81 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 7290).
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono.