Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1717-392/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-10
Bylos Nr.: e2A-1717-392/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01340-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: J. M.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė A

Kategorijos

2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą

Civilinė byla Nr. e2A-1717-392/2019Proceso Nr. 2-52-3-01340-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės - Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-342-892/2019 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl paveldėjimo liudijimų panaikinimo bei turto priteisimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė A. Š., notarė V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovas J. M. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro 2014-04-08 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1328 ir 2015-02-06 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 475; 2) priteisti ieškovui tokias žemės sklypų dalis: a) 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); b) 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); c) 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); d) 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); e) 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); f) 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g) 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); h) 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovei J. M. teisę į piniginę kompensaciją už jai tenkančią 1/3 dalį žemės. Ieškovas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba (toliau NŽT) per kelis kartus atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą sklypą Panevėžio mieste pareikškėjai A. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). A. M. testamento nepaliko, jos turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo vaikai: A. A. M., ieškovas bei dukra M. V.. Žemės Panevėžio mieste vaikai negalėjo atsiimti, nes jos mieste nebuvo, todėl ieškovas su broliu sutarė pasidalinti išvadą dėl žemės sklypų grąžinimo ir tvarkytis savo nuožiūra, tačiau tokio susitarimo notariškai neįformino, nes nesutarimų tarp brolių nekilo. Brolis turėjo turto Palangoje, todėl jis planavo žemę išsikelti į Palangą, o ieškovo vaikai gyveno Vilniuje, sesuo turėjo nekilnojamo turto Vilniuje, todėl jie sutarė ieškovui ir seseriai priklausančią išvados dalį išsikelti į Vilnių. Pablogėjus brolio sveikatai jis neturėjo jėgų rūpintis dėl žemės išsikėlimo, todėl nutarė pasiimti kompensaciją. Paveldėto turto pasidalinimo sutartimi 2014-11-13 sesuo paveldėtą turto dalį perleido ieškovui, todėl NŽT atkūrus nuosavybę, ieškovui atiteko 2/3 dalys grąžintos žemės, tuo tarpu brolis už savo 1/3 dalį pageidavo gauti kompensaciją pinigais, todėl 2012-06-06 pateikė prašymą NŽT, kuriame aiškiai išreiškė tokią savo valią. Ieškovo brolis mirė (duomenys neskelbtini), jo teises ir pareigas paveldėjo sutuoktinė atsakovė J. M.. Atsakovei buvo žinomi ieškovo susitarimai su broliu, todėl ji galėjo paveldėti tik tai, ką paveldėjo A. M., kuris pagal susitarimą niekada nepretendavo į dalį žemės Vilniaus apskrityje. NŽT, gavusi A. M. prašymą, už jam tenkančią dalį žemės paskaičiavo kompensaciją pinigais, atsakovė 2013 m. sutiko su kompensacija pasirašydama projektinį sprendimą. Panevėžio rajono 1-asis notarų biuras 2014-04-08 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1328 ir 2015-02-06 liudijimą Nr. 475, kuriuose nurodė, kad J. M. paveldi 1/3 žemės sklypų. Šie liudijimai naikintini, nes prieštarauja brolių susitarimams, CK 5.70 str. bei NŽT sprendimams. Keisti valios dėl nuosavybės būdo grąžinimo neleidžiama, todėl atsakovė turi teisę tik į jos sutuoktinio A. M. paveldėtą kompensaciją. Apie tai, jog atsakovė priėmė palikimą ieškovas sužinojo tik 2018-03-09, todėl ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo minėtos datos. 2018-11-13 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ieškovas nurodė, kad palaiko reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo bei žemės sklypų dalių priteisimo, bet neprašo priteisti piniginę kompensaciją.

2. Atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko. Atsakovė prašė ieškinį atmesti taikant 1 metų ieškinio senaties terminą. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis pasirašyta 2014-11-13, tuo metu ieškovas jau turėjo žinoti, kad jis ir M. V. paveldėjo 2/3 dalis žemės sklypų, dėl atsakovės paveldėto turto įrašai Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2014-04-11 ir nuo 2015-02-07, nuo tada ieškovui turėjo būti žinoma, kad 1/3 dalį žemės sklypų paveldėjo atsakovė. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ginčija paveldėjimo teisės liudijimus ir pretenduoja į papildomą 1/3 dalį žemės sklypų. Mirus A. M. visi jos vaikai paveldėjo po 1/3 jos turto, taip pat po 1/3 dalį žemės, kai buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į valdytą žemę. Paveldėto turto pasidalijimo 2014-11-13 sutartimi ieškovas paveldėjo 2/3 dalis žemės sklypų, nes jo sesuo M. V. jam perleido savo 1/3 dalį turto, likusią 1/3 dalį A. M. turto paveldėjo A. A. M., o po jo mirties pagal testamentą atsakovė. A.A. M. jam priklausančios palikimo dalies neperleido ieškovui. Nuosavybės teisės į turėtą žemę mirusiai A. M. buvo atkurtos NŽT sprendimais, visuose sprendimuose nurodyta, kad atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai žemės sklypus už buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Panevėžio mieste, nei viename sprendime nėra pažymėta, kad už nuosavybės teisėmis valdytą žemę išmokama kompensacija, sprendimai yra galiojantys ir jų ieškovas neginčija. Šių sprendimų pagrindu A. M. paveldėtojai, tarp jų – atsakovė po A. A. M. mirties, paveldėjo jiems priklausančias žemės sklypų dalis.

3. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pretendento įpėdiniai nuosavybės teisių atkūrimo procese turi veikti aktyviai, jei pretendentas, pateikęs prašymą atkurti nuosavybę natūrą, vėliau mirė, procedūrą tęsia įpėdiniai ir laikoma, kad visi įpėdiniai veikia už pretendentą bendru sutarimu, esant vieno įpėdinio prašymui bei kitiems jo neginčijant laikytina, kad prašymas atitinka visų įpėdinių interesus.

Atsiliepimas

4. Tretieji asmenys notarė A. Š. ir notarė V. P. atsiliepimų į bylą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-02-12 sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad šioje byloje yra kilęs ginčas ne tarp A. M. įpėdinių, bet tarp žemės sklypų bendraturčių dėl teisės į bendrą turtą (jo dalis), nes ieškovas J. M. bei atsakovė J. M. nėra A. M. įpėdiniai, šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų, kurie buvo išduoti J. M. po A. A. M. mirties pripažinimo negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra A. A. M. įpėdinis (asmuo, pretenduojantis į palikimą, atsiradusį po A. A. M. mirties) šioje byloje priimtiems reikalavimams taikytinas ne CK 5.8 straipsnyje numatytas vienerių metų, bet bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pateikimo metu nebuvo praleistas.

7. Remiantis byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ išrašais su istorija teismas nustatytė, kad 2014-04-08 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6751 išdavimo atsakovei dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), metu nuosavybės teisės į 1/3 dalį minėtų sklypų buvo nuo 2014-03-26 įregistruotos A. A. M. vardu. Remiantis byloje esančiu 2015-02-06 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 475 nustatyta, kad jo išdavimo atsakovei metu nuosavybės teisės į 1/3 dalį žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-01-27 buvo įregistruotos A. A. M. vardu. Taigi, byloje esantys rašytinai įrodymai įrodo, kad ginčijamų paveldėjimų teisės liudijimų išdavimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypų 1/3 dalį buvo registruotos palikėjo A. A. M. vardu, todėl konstatuotina, kad notarė išduodama paveldėjimo teisės liudijimus nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes išdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimus į turtą, kuris nuosavybės teise priklausė palikėjui. Notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimus, neprivalėjo atsižvelgti į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatą, ieškovo nurodomą A. A. M. 2012-06-06 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą išmokant piniginę kompensaciją, nes Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nereglamentuoja nuosavybės teisių į paveldimą turtą įforminimo tvarkos, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo pagrindų, duomenų apie teiktus prašymus nuosavybės teisių atkūrimo procese notarė neprivalėjo turėti, išduodant paveldėjimo teisės liudijimus VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotos nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis A. A. M. vardu, minėtais duomenimis notarė pagrįstai vadovavosi.

8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo nurodoma faktinė aplinkybė dėl paveldėto turto pasidalijimo nėra pagrįsta tinkamais įrodymais. A. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), kai keturiais sprendimais (NŽT 2011-12-09 sprendimu Nr. 48S-1558, 2011-12-09 sprendimu Nr. 48S-1556, 2011-12-09 sprendimu Nr. 48S-1555, 2012-01-18 sprendimu Nr. 59) A. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą suteikiant ekvivalentine natūra žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), todėl aplinkybė dėl palikimo pasidalijimo į minėtus žemės sklypus turėjo būti patvirtinta notarine sutartimi, tačiau tokių duomenų byloje nėra (CK 5.70 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ieškovo nurodoma aplinkybė dėl brolių susitarimo į A. M. vardu atkuriamą nuosavybę nėra patvirtinta jokiais kitais įrodymais, tik ieškovo paaiškinimais, kurie nagrinėjamu atveju laikytini nepakankamais ir kelia abejonių dėl jų patikimumo. Aplinkybę, jog A. A. M. išreiškė valią, kad jam atiteks tik už atkuriamą turtą išmokama piniginė kompensacija ieškovas įrodinėjo 2012-06-06 NŽT pateiktu prašymu, tačiau iš minėto rašto matyti, kad jame A. A. M. prašė už A. B. Panevėžio mieste turėtą žemę, ne 1/3 dalį, kaip nurodo ieškovas, bet likusią neatkurtą dalį, atlyginti pinigais. Taigi, minėtas prašymas nepatvirtina A. A. M. vienareikšmės valios, kad į 1/3 dalį jam priklausančios A. B. Panevėžio mieste turėtos žemės nuosavybės teisės būtų atkurtos tik išmokant kompensaciją pinigais. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. A. M. 2012-06-06 pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtą dalį turto išmokant kompensaciją pinigais, NŽT priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises perduodant natūra lygiavertį turtą – 2014-03-21 sprendimu Nr. 48S-254 A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0425 ha žemės (vertė 1 026 Lt) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam 0,9709 ha žemės sklypus Nr. 1225-1 – 04134 ha, Nr. 1225-2 – 0,3504 ha, Nr. 1225-3 0,2071 ha, esančius Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-04-26 sprendimo projekte dėl nuosavybės teisių atkūrimo išmokant kompensaciją pinigais pasirašė tik J. M., tačiau minėtame sprendime (kaip ir kituose sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo) buvo nurodyta, kad jie surašyti dviem egzemplioriams, kurių vienas įteikiamas mirusiosios A. M. turto paveldėtojams. 2013-04-02 raštu Nr. 23SD-(14.23.104)-1205 NŽT informavo ieškovą bei M. V., kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę pinigais bei prašoma pateikti A. M. turto paveldėtojų bei A. A. M. turto paveldėtojų atidarytų banko sąskaitų numerius, į kurias būtų pervestos lėšos. Ieškovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nevyko pasirašyti minėto projekto, tačiau ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog tuo metu informavo NŽT, kad tarp įpėdinių egzistuoja susitarimas dėl A. M. vardu atkuriamo turto pasidalijimo ir jis į minėtą dalį turto nepretenduos. Trečiojo asmens NŽT atstovas teismo posėdyje nepatvirtino ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad nuosavybės teisės atkuriančiai institucijai buvo žinoma apie susitarimus tarp įpėdinių dėl nuosavybės teisių į A. M. atkuriamą turtą, tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė. Ieškovo, M. V. prašymuose NŽT taip pat nėra minimos aplinkybės apie susitarimą tarp įpėdinių dėl paveldėtų teisių pasidalijimo.

9. Teismas taip pat nustatė, kad NŽT laiku informuodavo apie sprendimų priėmimą, iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad nuosavybės teisės į keturis 2011-2012 m. sprendimais grąžintus žemės sklypus A. M. vardu buvo registruotos iki A. A. M. mirties (nuo 2012-03-27 bei 2012-08-09), taigi, jau vėliausiai 2012 m. antroje pusėje ieškovui turėjo būti žinoma, kad nėra būtina laukti NŽT sprendimų siekiant įforminti susitarimą dėl A. M. turto paveldėjimo, nes tokie sprendimai buvo priimti ir susitarimas dėl turto pasidalijimo galėjo būti sudarytas. 2014 m. lapkričio bei gruodžio mėn. ieškovui buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į ginčo sklypus, tuo metu nuosavybės teisės į 4 sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo registruotos atsakovės J. M. vardu (prieš tai jos buvo registruotos A. A. M. vardu), tačiau ieškovas per CK 5.8 straipsnyje nustatytą 1 metų terminą A. A. M. vardu išduotų paveldėjimo teisės liudijimų į minėtus sklypus neginčijo. Be to, ieškovas 2014-11-13 su A. M. turto paveldėtoja M. V. pasirašė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią susitarė dėl 1/3 dalių žemės sklypų pasidalijimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui atiteko 1/3 dalys M. V. turėtų žemės sklypų. Minėta sutartimi ieškovas taip pat patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklauso tik 1/3 dalis, bet ne 2/3 dalys žemės sklypų, o kitą 1/3 dalį minėto turto jis įgijo iš M. V.. Ieškovui sudarant 2014-11-13 sutartį turėjo buvo žinoma, kad likusi 1/3 dalis minėtų žemės sklypų yra įregistruota A. A. M. vardu, tokie duomenys buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, tačiau ieškinio dėl minėtų teisės liudijimų nuginčijo per 1 metus ieškovas neteikė. Ieškovas taip pat neginčijo jam išduotų paveldėjimo teisės liudijimų į 1/3 dalį A. M. vardu atkurtų žemės sklypų, nors, kaip teigia, jie pagal brolių susitarimą turėjo priklausyti ieškovui visa apimtimi. Nors ieškovui 2014-12-03 išduodant paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė nuosavybės teisių į likusius keturis sklypus (sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įregistravusi ir paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą nebuvo išduotas, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo metu NŽT jau buvo priėmusi sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtus žemės sklypus. Iš 2018-09-25 Nekilnojamo turto išrašo su istorija matyti, kad nuosavybės teisės į minėtus sklypus registruotos A. M. vardu. Paminėti rašytiniai įrodymai bei ieškovo paaiškinimai įrodo, kad vėliausiai 2015 metais ieškovui buvo žinoma apie tai, kad nuosavybės teises į likusias žemės sklypų dalis įgijo atsakovė. Byloje esantys įrodymai, paneigiantys ieškovo paaiškinimus dėl to, kad jis tik 2018 m. kovo mėn. sužinojo apie tai, kad atsakovės vardu yra išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai, sudaro pagrindą abejoti ieškovo paaiškinimų patikimu, tame tarpe dėl susitarimų tarp brolių įgyvendinant teises į A. M. vardu atkuriamą žemę pasidalijimo, menkina jų įrodomąją vertę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-12 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Iš ieškinio pagrindo, iš paties ieškovo, jo atstovo dėstomos pozicijos teismo posėdžių metu matyti, jog ieškinys kildinamas iš tarp A. M. įpėdinių egzistavusio susitarimo dėl paveldėto turto (būtent, dėl turtinių teisių atkurti nuosavybės teises) pasidalijimo, kuriuo: ieškovas išreiškė valią, jog turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią motinos palikimo dalį įgyvendins priimant neatlygintinai nuosavybėn ginčo žemės sklypus Vilniaus apskrityje. Ieškovo valią pagrindžia tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. jis ne kartą kreipėsi į NŽT ir prašė suteikti jam neatlygintinai nuosavybėn konkrečius žemės sklypus Vilniaus apskrityje, Nacionalinės žemės tarnybos 2011-2014 m. sprendimais būtent šie sklypai ir perduoti neatlygintinai nuosavybėn; ieškovo sesuo M. V. savo paveldėtą dalį pavedė tvarkyti ieškovui, nurodė neprieštaraujanti, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos į žemės sklypus, esančius Vilniaus apskrityje; tuo tarpu ieškovo brolis A. A. M. nepretendavo į nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn ginčo žemės sklypus, už jam tenkančią dalį jis pageidavo gauti piniginę kompensaciją. Tačiau faktiškai į žemės sklypus, kuriuos ieškovas kaip savo dalį persikėlė į Vilniaus rajoną, nuosavybės teisės buvo įregistruotos ne tik ieškovo vardu, bet ir ieškovo brolio A. A. M. vardu, todėl po jo mirties ši nuosavybės teisė perėjo ir atsakovei. Taigi bylos esmė buvo išsiaiškinti, ar dabartinė situacija, kuomet atsakovei nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį ginčo sklypų, atitinka tą valią, kuri buvo išreikšta visų trijų A. M. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau ji nebuvo atskleista. Dabartinė situacija, kai atsakovei nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį ginčo sklypų, neatitinka tikrosios ieškovo brolio A. A. M. valios. Ieškovui teigiant, jog jo brolio valia buvo gauti piniginę kompensaciją, nepretenduojant į sklypus natūra, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti visas su tuo susijusias aplinkybes ir gauti visą nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus atkūrimo bylą.

10.2. Mirus ieškovo mamai A. M., ieškovas, jo brolis A.A. M., sesuo M. V. įgijo tik turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į 0,199 ha ploto žemės, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusios A. B.. Nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos mirusiosios A. M. vardu, o atsiradęs nekilnojamasis turtas paveldėtas bendra tvarka (formaliai vertinant kiekvienam po 1/3). Tačiau ir šioje vietoje būtina išsiaiškinti esminę faktinę aplinkybę – kokia buvo tikroji įpėdinių valia dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teises realizavimo, t. y. ar jie visi pageidavo nuosavybės teisių atkūrimo įgyjant neatlyginatinai ginčo sklypus kiekvienam po 1/3;

10.3. Byloje ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai išduoti remiantis 2012-04-11 Panevėžio rajono 1-ajame notarų biure patvirtintu testamentu Nr. 1629. Testamento sudarymo momentu A. A. M. jau buvo žodžiu susitaręs su savo broliu ir seserimi, jog jam priimtinas nuosavybės teisių atkūrimo būdas yra piniginė kompensacija. Tokią valią jis išreiškė ir po testamento sudarymo 2012-06-06 raštu NŽT Panevėžio skyriui. Tam, kad išsamiai išsiaiškinti visas su A. A. M. valia susijusias faktines aplinkybes, tame tarpe ir su ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagrįstumu susijusias aplinkybes, buvo būtina susipažinti su 2012-04-11 Panevėžio rajono 1-ajame notarų biure patvirtinto testamento Nr. 1629 turiniu. Be to, iš į bylą pateiktų ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų paaiškėjo ir tai, jog A. A. M. 2014-03-18 ir 2015-01-30 buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, kurių pagrindu atlikta 1/3 dalies nuosavybės registracija į ginčo sklypus VĮ Registrų centre, tačiau abu šie paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti jau po A. A. M. mirties, jam jau neturint galimybių patvirtinti ar paneigti savo anksčiau išdėstytą valią dėl piniginės kompensacijos. Teisingam, visapusiškam ginčo išsprendimui buvo būtina susipažinti ir su šių dokumentų turiniu. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo 2018-12-12 prašymo dėl šių dokumentų išreikalavimo netenkino, o ieškovui, net ir netenkinus jo prašymo, bandant tikslintį ieškinį nurodė, jog tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju prioritetas, neabejotinai, turėjo būti skiriamas teisingam bylos išnagrinėjimui, o tai buvo galima padaryti tik teisingai nustačius bylos nagrinėjimo dalyką, kas šiuo atveju nebuvo padaryta;

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatliko išsamaus ir sisteminio jų tyrimo, dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Ieškovas neginčijo fakto, jog byloje nėra atskiro rašytinio susitarimo, kuriuo būtų aiškiai išreikšta ieškovo brolio valia dėl paveldėto turto (dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teises) pasidalijimo. Tačiau tai nepaneigia fakto, jog toks susitarimas egzistavo. Šis susitarimas buvo sudarytas žodžiu, jis atsispindi ir iš į bylą pateiktų rašytinių dokumentų, kuriuose užfiksuota įpėdinių valia, jų elgesys nuosavybės teisių atkūrimo procese. Iš bylos dokumentų matyti, jog A. B. nuosavybės teise valdė 0,2590 ha žemės Panevėžio mieste. 1991-11-12 A. M. pateikė prašymą Panevėžio miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į 0,2590 ha žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, buvusį (duomenys neskelbtini). 1994-02-07 Panevėžio miesto valdybos sprendimu Nr. 42 A. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), likusi neatkurta nuosavybės teisių dalis – 0,1990 ha žemės (vertė – 7164 Lt). Mirus A. M. ir po jos mirtiems kiekvienam jos vaikui paveldėjus teisę atkurti po 1/3 nuosavybės teise valdyto turto, ieškovas įrodinėjo, kad kiekvienas iš jų pasirinko, kaip realizuos savo paveldėtą teisę į atkūrimą: ieškovas 2008-08-20 prašyme „Dėl išperkamos žemės išsikėlimo“ nurodė žemės sklypus Vilniaus rajone, kuriuos pageidavo įgyti nuosavybėn neatlygintinai kaip lygiaverčius turėtai žemei. 2011 m. – 2014 m. priimtais NŽT sprendimais nuspręsta atkurti nuosavybės teises A. M. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1331 ha (vertė 4788 Lt, kas, lyginant su neatkurtos dalies bendra verte (7164 Lt) beveik atitinka 2/3 dalis), neatlygintinai perduodant ginčo žemės sklypus, pasirinktus ieškovo ir esančius Vilniaus apskrityje. Tuo pačiu metu, 2012-06-06 A. A. M. pateikė prašymą „Dėl atlyginimo už žemę pinigais“, kuriuo prašė už A. B. Panevėžio mieste turėtą žemę likusią neatkurtą dalį atlyginti pinigais. 2013-04-25 atsakovė pasirašė NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. M. projektą, kuriame numatyta, jog apsvarsčius A. M. prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,2590 ha žemės (vertė – 9324 Lt), esančios Panevėžio apskrities Panevėžio miesto savivaldybės Panevėžio mieste, nusprendžiama atkurti nuosavybės teises į pilietei A. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0659 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,0659 ha žemės 2372 Lt (kas, lyginant su neatkurtos dalies bendra verte (7164 Lt) beveik atitinka 1/3 dalį). Akivaizdu, jog šios aplinkybės rodo ne tik buvus ieškovo nurodytą įpėdinių susitarimą dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teises pasidalijimo, bet ir tai, kad yra rašytiniai įrodymai, kuriais kiekvienas įpėdinis išreiškė valią dėl paveldėtos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą realizavimo būdo pasirinkimo.

Atsiliepimas

11. Atsakovė J. M. atsiliepimu teismo prašo atmesti ieškovo J. M. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-12 sprendimą, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Patikslintame ieškinyje aiškiai nurodyta, kad ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai ir prašoma priteisti ieškovui po 1/3 dalį ginčo žemės sklypų. Būtent šiuos reikalavimus nagrinėjo pirmosios instancijos teismas bei vertino, ar yra pagrindas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, ar ne. Ieškinio reikalavimus privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad ieškinys neva kildinamas iš tarp A. M. įpėdinių egzistavusio susitarimo dėl paveldėto turto (būtent dėl turtinių teisių atkurti nuosavybės teises). Ieškinyje nebuvo ginčijamos jokios turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į turėtą turtą, nebuvo ginčijamos jokios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir jų pasekmės – NŽT sprendimai. Dėl to apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad ieškinys kildinamas iš turtinių teisių atkurti nuosavybės teises ir be jokio teisinio pagrindo akcentuojama ieškovo, jo brolio A. A. M. ir jų sesers M. V. valia atkuriant nuosavybės teises į pretendentei A. M. tenkančią žemę. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir NŽT sprendimai neginčyti, dėl to tokia valia neturi reikšmės sprendžiant ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų teisėtumo klausimus;

11.2. Ieškovas visiškai nepagrįstai ginčija paveldėjimo teisės liudijimus ir pretenduoja į papildomą 1/3 dalį žemės sklypų. Mirus A. M. ((duomenys neskelbtini)), visi jos vaikai, t. y. A. A. M., J. M. ir M. V. paveldėjo po 1/3 jos turto, taip pat po 1/3 žemės, kai buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į valdytą žemę. Paveldėto turto pasidalijimo 2014-11-13 sutartimi, notarinio registro Nr. 6753, ieškovas J. M. paveldėjo 2/3 dalis žemės sklypų, nes jo sesuo M. V. jam perleido savo 1/3 dalį paveldėto turto (taip pat teisę į 1/3 dalį žemės sklypų). Likusią 1/3 dalį A. M. turto paveldėjo A. A. M., o po jo mirties pagal testamentą - atsakovė. A. A. M. jam priklausančios palikimo dalies ieškovui neperleido. Prašydamas priteisti likusią 1/3 dalį žemės sklypų, ieškovas be jokio pagrindo nori paveldėti visą A. M. priklausiusią žemę, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovė, įgyvendindama teisę į palikimą, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu įregistravo nuosavybės teises į 1/3 dalis žemės sklypų. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo neatsižvelgta į A. A. M. valią;

11.3. Byloje nepateikta jokia sutartis ar kitas notaro patvirtintas susitarimas, pagal kurį A. A. M. būtų atsisakęs jam priklausančio palikimo, be kita ko, žemės sklypų ekvivalentine natūra. Priešingai, byloje pateikti NŽT sprendimai liudija, kad dalis nuosavybės teisių į žemę atkurtos perduodant žemės sklypus lygiaverčius turėtiems sklypams dar iki A. A. M. mirties. A. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), dar prieš jo mirtį, keturiais NŽT sprendimais (2011-12-09 sprendimu Nr. 48S-1558, 2011-12-09 sprendimu Nr. 48S-1556, 2011-12-09 sprendimu Nr.48S-1555, 2012-01-18 sprendimu Nr. 59) A. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą suteikiant ekvivalentine natūra žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė teismas, nėra jokios notarinės sutarties ar kito susitarimo dėl palikimo pasidalijimo į šiuos sklypus. Vadinasi, A. A. M. neišreiškė jokios valios, kad jam tektų tik piniginė kompensacija už tenkančią žemės sklypų dalį. Tai reiškia, kad jo valia buvo gauti ir žemės sklypų dalį, ne tik piniginę kompensaciją. Byloje pateiktas 2012-06-06 prašymas skirtas NŽT. Šiuo raštu A. A. M. prašė už A. B. Panevėžio mieste turėtą turtą, bet likusią neatkurtą dalį atlyginti pinigais (ieškovas klaidingai nurodo, kad į turėtą 1/3 žemės dalį). Taigi, minėtas prašymas nepatvirtina A. A. M. vienareikšmės valios, kad į 1/3 dalį jam priklausančios A. B. Panevėžio mieste turėtos žemės nuosavybės teisės būtų atkurtos tik išmokant kompensaciją pinigais. Netgi esant tokiam 2012-06-06 prašymui, NŽT 2013-04-15 sprendimu Nr. 48S-168 ir 2014-03-21 sprendimu Nr. 48S-254 atkūrė nuosavybės teises A. M. perduodant turtą ekvivalentine natūra. Tik vieninteliu NŽT 2013-04-26 sprendimu Nr. 23S-88 atkurtos nuosavybės teisės į pilietei A. M. atitenkančią nekilnojamo turto dalį 0,0659 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais. NŽT 2013-04-02 raštu Nr. 23SD-(14.23.104)-1205 informavo ieškovą bei M. V., kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę pinigais bei prašoma pateikti A. M. turto paveldėtojų bei A. A. M. turto paveldėtojų atidarytų banko sąskaitų numerius, į kurias būtų pervestos lėšos. Tai parodo, kad A. M. įpėdiniai nebuvo pateikę jokio susitarimo dėl paveldimo turto atkūrimo būdo ar pasidalijimo. Visi minėti NŽT pateikti prašymai, NŽT priimti sprendimai, įpėdiniams siųsti raštai, pranešimai parodo vykusią nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Šie dokumentai patvirtina įpėdinių valią, ir kaip ją vertino ir suprato NŽT, priimdama sprendimus. Ieškovas neginčija NŽT sprendimų, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros;

11.4. NŽT su atsiliepimu 2018-06-14 teismui pateikė dokumentus iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos, susijusius su teisme nagrinėjama byla. 2019-01-18 NŽT teismui pateikė papildomus dokumentus iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos. Neaišku, kokių papildomų dokumentų iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos reikėtų ieškovui. Kaip minėta, įpėdinių valia nustatyta pagal pateiktus dokumentus dėl paveldimo turto. Kiti apeliaciniame skunde minimi paveldėjimo teisės liudijimai neturi reikšmės bylos nagrinėjimui, nes jie nebuvo ginčijami;

11.5. Ieškinys teismui pareikštas dar 2018-04-18, tikslintas 2018-05-15 ir 2018-11-13. 2018-10-29 parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl to, kad ieškovas prašė papildomo termino sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašams pateikti, nors ieškinys dėl 1/3 dalies sklypų priteisimo pareikštas 2018-04-18. 2018-11-28 antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atkreipė ieškovo, jo atstovo dėmesį į paveldėjimo teisės liudijime nurodytą palikėjo nuosavybės teisės pagrindą ir pasiūlė ieškovui, jo atstovui per 10 dienų patikslinti ieškinio reikalavimus. Tai parodo teismo objektyvumą abiejų šalių atžvilgiu. Ieškinio reikalavimų ieškovas per 10 dienų nepatikslino, nustatyto termino neprašė pratęsti. 2019-01-21 teismo posėdžio metu ieškovas teismo prašė priimti ieškinio reikalavimų patikslinimą. Teismas 2019-01-21 teismo posėdžio metu pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir nurodė, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, ieškovas turėjo pakankamai laiko nuo paskutinio teismo posėdžio suformuluoti reikalavimus ir kartu pateikti papildomus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo. Ieškovas teismo posėdyje bandydamas tikslinti ieškinį nepateikė rašytinio pareiškimo, kuris atitinka tokiam pareiškimui keliamus reikalavimus. Atsakovės atstovė nesutiko su tokiu ieškinio tikslinimu, motyvuodama tuo, kad nuo ieškinio pateikimo praėjo beveik 8 mėnesiai, paskirti du parengiamieji teismo posėdžiai, per kuriuos buvo galima tikslinti reikalavimus, jau buvo priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei J. M. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šio nekilnojamojo turto – 0,60 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,47 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,90 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,75 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,4134 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,2071 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,3504 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,7115 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo po savo sutuoktinio A. A. M. mirties 2014-04-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1328 ir 2015-02-06 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 475 pagrindu. Likusios 2/3 dalys nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso ieškovui J. M. 2014-11-13 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6751, 2014-11-13 paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 6753, 2014-12-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7116 ir 2014-12-03 paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 7118 pagrindu. Miręs atsakovės sutuoktinis A. A. M. buvo ieškovo brolis.

14. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, kuriuo teismas konstatavo, kad atsakovė yra teisėta 1/3 dalies aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto savininkė. Pasak ieškovo, (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai A. M., visi trys įpėdiniai – ieškovas, ieškovo brolis A. A. M. (atsakovės sutuoktinis) ir ieškovo sesuo M. V. paveldėjo po 1/3 dalį teisės į nuosavybės teisių atkūrimą Panevėžio mieste jų motinos vardu ir tuo pačiu susitarė, jog M. V. perleidžia savo paveldėtą dalį ieškovui, ieškovas teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendina neatlygintinai įgyjant nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus Vilniaus apskrityje, o ieškovo brolis A. A. M. į sklypus nepretenduoja, jis pasiima jam priklausančią piniginę kompensaciją. Dėl to, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti atsakovei išduotus 2014-04-08 ir 2015-02-06 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus Nr. 1328 ir Nr. 475 bei priteisti ieškovui 1/3 dalį aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, nes šis turtas, ieškovo teigimu, negalėjo priklausyti jo broliui. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo vertinimu nesutinka.

15. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šis specialus reglamentavimas, pagal kurį subjektines nuosavybės teises įgyja miręs asmuo, kuris nebėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigęs jo subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigą šiuo atveju ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas aiškinti taip, kad jos neprieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tokiu atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti asmuo, kuris paveldės mirusiojo turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008).

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1991 m. A. M. pateikė Panevėžio miesto valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. išlikusį nekilnojamąjį turtą Panevėžio mieste. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi ji testamento nepaliko, visą jos turtą, tame tarpe ir teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pagal įstatymą lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) paveldėjo vaikai – ieškovas, ieškovo brolis A. A. M. ir ieškovo sesuo M. V.. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-12-09 sprendimu Nr. 48S-1558 atkūrė A. M. nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0425 ha žemės (vėliau sprendime nurodoma dalis 0,0140 ha), kurios vertė – 1.528 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,47 ha (502 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1237-2, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini); 2011-12-09 sprendimu Nr. 48S-1556 atkūrė A. M. nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0270 ha žemės, kurios vertė 968 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,90 ha (968 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1238, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini); 2011-12-09 sprendimu Nr. 48S-1555 atkūrė A. M. nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0222 ha žemės, kurios vertė 800 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1239, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini); 2012-01-18 sprendimu Nr. 59 atkūrė A. M. nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą: 0,0212 ha žemės, kurios vertė 764 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,60 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 771, esantį Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini); 2013-04-15 sprendimu Nr. 48S-168 atkūrė A. M. nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0202 ha žemės, kurios vertė 728 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,7115 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1050, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini); 2013-04-26 sprendimu Nr. 23S-88 atkūrė A. M. nuosavybės teises į jai atitenkančią nekilnojamo turto dalį 0,0659 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais – 2 372 Lt; 2014-03-21 sprendimu Nr. 48S-254 atkūrė A. M. nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamą turtą – 0,0425 ha žemės, kurios vertė 1026 Lt, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam 0,9709 ha žemės sklypus Nr. 1225-1 – 04134 ha, Nr. 1225-2 – 0,3504 ha, Nr. 1225-3 0,2071 ha, esančius Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini).

17. Šių Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų pagrindu ieškovas, jo brolis A. A. M. ir sesuo M. V. paveldėjo po 1/3 dalį ginčo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios insancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovo brolio A. A. M. nuosavybės teisė į 1/3 dalį ginčo sklypų buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o nuosavybės įgijimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai – nebuvo nuginčyti, tai mirus ieškovo broliui, Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro notarė privalėjo išduoti atsakovei (ieškovo brolio sutuoktinei) 2014-04-08 ir 2015-02-06 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, kurių pagrindu ji pagal testamentą paveldėjo 1/3 dalį ginčo sklypų. Tai paaiškinama tuo, kad paveldimo turto masė nustatoma pagal oficialius (šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro) duomenis, kurie laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų, kurie buvo ieškovo brolio nuosavybės teisės į 1/3 dalį ginčo žemės sklypų įgijimo pagrindas, panaikinimo, savo ruožtu teismas turi šiais sprendimais vadovautis ir negali jų kvestionuoti.

18. Kita vertus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kad jo brolis A. A. M., o vėliau ir atsakovė, neteisėtai paveldėjo 1/3 dalį ginčo žemės sklypų. Ieškovo paaiškinimai, jog jo brolis atsisakė pretenduoti į šį turtą ieškovo naudai nuosavybės teisės atkūrimo proceso metu, grindžiami iš esmės tik jo žodine pozicija. Ieškovas pateikė įrodymus dėl atitinkamo susitarimo egzistavimo ir įvykdymo, kuris liečia tik jį ir jo seserį M. V., tačiau tai savaime nepatvirtina, jog toks susitarimas buvo sudarytas ir tarp ieškovo ir jo brolio. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad M. V. 2008-10-29 pateikė Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui prašymą iškelti jos paveldėtą motinos A. M. sklypo dalį – 0,027 ha į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini), vėliau 2008-11-04 raštu minėtą prašymą atšaukė nurodydama, kad ankstesniame prašyme nurodytą sklypo dalį paveda tvarkyti broliui J. M. (ieškovui). Tuo tarpu tokio prašymo ieškovo brolis A. A. M. nebuvo pateikęs. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad M. V. bei ieškovas 2008 m. išdavė įgaliojimus V. J. ir R. J. atstovauti juos Vilniaus apskrities viršininko administracijoje žemėtvarkos skyriuje ir kitose tarnybose tvarkant visus reikalus, susijusius su nuosavybės atkūrimu į žemę, priklausiusią A. B., o po jos mirties jos motinai – A. M.. Tačiau V. J. ir R. J. neveikė ieškovo brolio A. A. M. vardu. Tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad A. A. M., įgyvendindamas savo dalį paveldėtos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, veikė savarankiškai ir savo nuožiūra. Nors A. A. M. 2012-06-06 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui prašymą dėl atlyginimo už žemę pinigais, kuriuo prašė už A. B. Panevėžio mieste turėtos žemės likusią neatkurtą dalį atlyginti pinigais, o vėliau atsakovė pasirašė šio prašymo pagrindu parengtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo projektą, tai savaime nereiškia, kad A. A. M. atsisakė teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra ieškovo naudai, juolab, kad vėliau priimti Nacionalinės žemės tarnybos galutiniai sprendimai to nepatvirtina.

19. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

20. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas, jo brolis A. A. M. (atsakovės sutuoktinis) ir sesuo M. V. buvo bendrai žodžiu susitarę, jog M. V. perleidžia savo paveldėtą dalį teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ieškovui, o ieškovas teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendina neatlygintinai įgyjant nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus Vilniaus apskrityje, tuo tarpu ieškovo brolis A. A. M. į sklypus nepretenduoja, jis pasiima jam priklausančią piniginę kompensaciją. Tokios faktinės aplinkybės ieškovui byloje neįrodžius, taip pat nepareiškus reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų, kurie buvo ieškovo brolio nuosavybės teisės į 1/3 dalį ginčo žemės sklypų įgijimo pagrindas, panaikinimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, kaip mirusio ieškovo brolio sutuoktinė, neturėjo teisės paveldėti 1/3 dalies ginčo žemės sklypų.

21. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, pažeidė civilinio proceso normas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio reikalavimų tikslinimą ir netenkindamas ieškovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, nors ir buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo pateikė pirmosios instancijos teismui jau perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės 2019-01-21 teismo posėdyje, praleidęs teismo iš anksto nustatytą terminą ieškiniui patikslinti, negana to, nesilaikydamas net minimalių ieškinio formai ir turiniui nustatytų reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinio reikalavimų tikslinimą, kadangi ieškinys buvo tikslinamas pavėluotai ir netinkama forma. Tuo tarpu, teikdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, ieškovas tinkamai neargumentavo, kokią įtaką bylos nagrinėjimui turės ieškovo prašomi išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai, kai šios bylos didžioji dalis dokumentų jau buvo byloje, o su likusiais, ieškovas su atstovu galėjo susipažinti NŽT, bei ieškovo šioje byloje neginčijami paveldėjimo teisės liudijimai, kurie niekaip nesusiję su ieškovo siektu byloje įrodyti susitarimu.

22. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

23. Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei J. M. iš ieškovo priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė patyrė 1100 eurų išlaidų už skundo surašymą, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktų darbų apimtį priteistina išlaidų suma mažintina iki 600 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Virginijus KairevičiusSigita Zubavičiūtė – MontvilienėTatjana Žukauskienė