Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-152-569/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių lyra“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pagal ieškovės balansą už 2017 metus bendrovė turėjo 72 850 Eur vertės turto, kuris administratorei neperduotas, taip pat nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys jo panaudojimą. Nurodyto turto negalima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais bei apmokėti bendrovės administravimo išlaidas. Neperdavęs įmonei priklausančio turto, atsakovas padarė 72 850 Eur žalą ieškovei ir jos kreditoriams, nes kito registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti kreditorių reikalavimų tenkinimą, bendrovė neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį prašymą grindžia tuo, kad taip jis galės paaiškinti aplinkybes dėl iš jo priteistos skolos bendrovei nepagrįstumo.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o apeliantas nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi savo poziciją bylai reikšmingais klausimais šalys išdėstė savo procesiniuose dokumentuose, apeliantas buvo išklausytas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas, neperdavęs ieškovės bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, padarė ieškovei žalą, yra teisinga.

Dėl bylos esmės

18. Ieškovė prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusio jos vadovo, kurio veiksmų neteisėtumą grindė bendrovės turto neperdavimu įmonės bankroto administratorei. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, rėmėsi paskutinio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui bendrovės teikto balanso už 2018 metus duomenimis. Apeliantas skunde nurodė, kad kreditorinių reikalavimų suma yra tik 4 157,59 Eur, iš kurių, pasak jo, 1 000 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai jau sumokėta, todėl 2018 m. balanse nurodyta bendrovės turto suma (48 816 Eur) negali būti laikoma skola kreditoriams. Atsakovas neneigė, kad neperdavė ieškovės bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. Apeliantas šios pareigos nevykdymą siekė pateisinti aplinkybe, kad visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti 2018 m. sausio 11 d. kratos metu teisėsaugos pareigūnų. Taip pat apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pridėjo 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą ir teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nevertino.

19. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2019 m. birželio 20 d. UAB „Žvaigždžių lyra“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Tavix“. Iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo jos vadovu buvo atsakovas.

20. Administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-562-196/2015). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už įmonės apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas yra ūkio subjekto vadovas.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas įpareigotas įstatymo ir teismo, neperdavė įmonės bankroto administratorei įmonės turto. Apeliantas, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, turėjo užtikrinti, kad tuo atveju jei, prarandamas konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, jis turėjo būti nurašytas ir neatsispindėti įmonės finansiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad konkretus įmonės turtas būtų prarastas dėl objektyvių priežasčių, bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti turto sudėties, aiškiai neįvardijo, kur galėtų būti 2018 m. balanse nurodytas turtas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bankroto administratorei neperduoto bendrovės turto yra atsakingas atsakovas ir jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą įmonei žalą. Apeliantas, kaip įmonės vadovas, tinkamai vykdydamas savo pareigas, privalėjo imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą ir tuo pačiu apsaugoti ne tik kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Kadangi paskutinis įmonės balansas buvo už 2018 m., šiame finansiniame dokumente nurodytą turto vertę teismas ir priteisė iš apelianto ieškovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktas bankroto administratorės balansas, nesant byloje jokių kitų, pirminių dokumentų, pagrindžia, kad finansinis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratorei.

22. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto teikto bendrovės balanso už 2019 metus, tačiau su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad 2019 metų gruodžio 31 d. bendrovės balansu negali būti vadovaujamasi, kadangi jis nėra pasirašytas atsakingų asmenų, be to, pati įmonė 2019 metų pabaigoje balanso sudaryti nebegalėjo, nes 2019 m. birželio 20 d. jai buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems teismo argumentams – atsakovas, kaip UAB ,,Žvaigždžių lyra“ valdymo organas (vadovas) įmonės balanso už 2019 metus neturėjo teisės sudaryti, kadangi šio balanso sudarymo metu jis buvo netekęs įgaliojimų veikti įmonės vardu.

23. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį, dar pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijoje įmonės vadovas privalo pateikti teismui visą bankroto bylos iškėlimui reikšmingą informaciją apie finansinę įmonės būklę, t. y. įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Atsakovas neįvykdė jam teisės aktų nustatytos pareigos ir neparengė įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo metu, tačiau pirmosios instancijos teisme pateikė balansą, sudarytą 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokios teisės apeliantas įmonei iškėlus bankroto bylą nebeturėjo (iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima nemokumo administratorius), todėl jau vien dėl šios priežasties apelianto pateiktas 2019 m. balansas neturėjo būti vertinamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir taip pat nėra vertinamas apeliacinės instancijos teisme.

24. Apelianto teiginiai, kad jis neturėjo galimybės perduoti bendrovės dokumentų administratorei, nes jie buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu ir pridėti prie baudžiamosios bylos, todėl tiek teismas, tiek bankroto administratorė galėjo patys kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl minėtų dokumentų grąžinimo, yra nepagrįsti.

25. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, prašydamas pateikti informaciją apie tai, ar ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „Žvaigždžių lyra“ buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai ir pridėti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-23-961/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismo atsakyme nurodyta, kad kratos metu buvo paimti įmonės dokumentai, susiję su įmonės veiklos 2010–2013 metų laikotarpiu, tarp aprašytų dokumentų nurodyti tik keli 2016 metų dokumentai (juodos spalvos segtuvas), 2022 m. vasario 2 d. teisiamajame posėdyje paimti dokumentai buvo apžiūrėti, jie susiję su 2010–2013 metų įmonės veiklos laikotarpiu. Taigi jokių aktualių nagrinėjamai bylai įmonės dokumentų kratos metu, nebuvo paimta, tokių dokumentų nėra baudžiamosios bylos medžiagoje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išreikalauti dokumentų, kurių baudžiamojoje byloje nėra. Tuo atveju, jeigu, apelianto manymu, baudžiamosios bylos medžiagoje vis tik yra ir aktualūs šiai bylai įmonės dokumentai (pvz., apie įmonės turto panaudojimą po 2018 m. balanso sudarymo), jis, būdamas baudžiamojoje byloje dalyvaujančiu asmeniu (teisiamuoju), turėjo galimybę gauti šių dokumentų kopijas iš baudžiamosios bylos ir pateikti juos teismui, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, taip pat nenurodė teismui, kokie konkretūs dokumentai yra baudžiamojoje byloje. Apeliantas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad visi įmonės dokumentai buvo paimti kratos metu, tačiau šį jo argumentą paneigia Vilniaus apylinkės teismo atsakymas teismui.

26. Pasak apelianto, 2018 m. balanso suma (48 816 Eur) negali būti laikoma skola kreditoriams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtos sumos ir nelaikė skola kreditoriams, o priteisė šią sumą iš atsakovo kaip jo veiksmais įmonei padarytą žalą. Įmonę ir jos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. ĮBĮ numato, kad likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014).

27. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nėra bendrovės akcininkas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo tik kreditorių patirtus nuostolius, nes atsakovas tinkamai nevykdė fiduciarinių pareigų bendrovei, nesiėmė jokių priemonių įmonės turto išsaugojimui, todėl spręstina, jog jis pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, veikė priešingai įmonės interesams ir tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik kreditoriams, bet ir pačiai įmonei. Būtent atsakovas buvo atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą, todėl pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima perduoti turto bankroto administratorei, priklauso atsakovui. Kaip minėta, apeliantui neįrodžius turto pokyčio (CPK 178 straipsnis), laikoma, kad apeliantas bankroto administratoriui turėjo perduoti 2018 m. balanse nurodytos vertės turtą. Jeigu atsakovas būtų vykdęs pareigą ir sudaręs įmonės turto balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir per teismo nustatytą laikotarpį būtų perdavęs bankroto administratorei įmonės turtą pagal minėtą balansą, bei visus dokumentus, jam nekiltų pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai paskutiniame įmonės finansiniame dokumente. Atsakovas, nepateikęs finansinių dokumentų, pagrindžiančių balanse įrašytų duomenų neteisingumą, neįrodė jo kaltę eliminuojančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia abejones, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir akcininko teisėms ĮBĮ nuostata, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Pasak apelianto, dėl ieškinio, kuriuo reikalaujama žalos atlyginimo, pateikimo teismui turėtų spręsti akcininkas. Šiuo atveju buvo pažeistos akcininko teisės, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs į ją akcininko.

29. CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra; įstatyme numatytas vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

30. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo, kaip bendrovės vadovo, atsakomybės įmonei dėl bankroto administratorei neperduoto bendrovės turto klausimas. Bendrovės akcininkės teisių ir pareigų klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl nebuvo teisinio pagrindo ją įtraukti į bylos nagrinėjimą.

31. Dėl apelianto argumento, kad bankroto administratorė neturėjo teisės kreiptis į teismą UAB „Žvaigždžių lyra“ vardu, pasakytina, kad tiek šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), tiek ginčo atveju aktualus ĮBĮ nustato, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina bankroto administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis, 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis). Teismo paskirtas bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Bendrovės savininkas neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti ir pan. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Taigi, bankroto administratorei nereikia akcininkės sutikimo reikšti ieškinį bendrovės vardu.

32. Teisėjų kolegija neįžvelgia teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ĮBĮ nuostatos, įtvirtinančios bendrovės valdymo organų įgaliojimų netekimą po bankroto bylos iškėlimo, atitikties Konstitucijai, kadangi įmonės bankrotas yra specifinė įmonės būsena, kuomet nevyksta įprasta įmonės veikla, o siekiama nemokią įmonę likviduoti, prieš tai patenkinus įmonės kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų reikalavimus. Būtent dėl to bankroto proceso metu įmonė įgyja kitas teisines formas – bankrutuojančios bei likviduojamos dėl bankroto įmonės, o įmonei atstovauja taip pat specialus subjektas – bankroto administratorius. Įmonės valdymo organai, taip pat dalyviai (savininkai), šio proceso metu negali veikti aktyviai, priimti sprendimų tiek įmonės kasdienio, tiek strateginio valdymo klausimais, ir toks teisinis reglamentavimas, įvertinus bankroto proceso specifiką, nekelia abejonių dėl jo konstitucingumo. Dėl to apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

33. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apelianto nesutikimu su 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimu.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek žyminis mokestis, tiek procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos valstybei iš atsakovo priteistos pagrįstai kaip iš pralaimėjusios ginčą šalies atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 96 straipsnis).

36. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tenkinti apelianto deklaratyvaus prašymo panaikinti areštą antstolių sistemoje ir visuose registruose, nes atmetus apelianto skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės BUAB „Žvaigždžių lyra“ reikalavimo įvykdymui užtikrinti neišnyko. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi sumažino apelianto turtui taikyto arešto mastą iki 48 816 Eur, o valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, turto areštas atsakovo turto atžvilgiu CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu buvo išregistruotas dar 2019 m. gruodžio 5 d.

37. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei remdamasi aplinkybe, kad apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog įmonės vadovo neteisėtais veiksmais įmonei padarytų nuostolių dydis turėtų būti tikslinamas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui kyla prievolė atlyginti nuostolius, kurie yra lygūs neteisėtai neperduoto turto vertei, nurodytai paskutiniame 2018 m. įmonės balanse. Taigi pirmosios instancijos teismo priteistas 48 816 Eur žalos dydis yra teisėtas bei pagrįstas ir jo keisti ar tikslinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.