Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2. Ieškovės atstovė nemokumo administratoriaus MB ,,Tavix‘‘ įgaliotas asmuo A. B. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Tavix”. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 4 157,59 Eur sumai.

3. Atsakovas yra buvęs bendrovės vadovas V. P.. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą per teismo nustatytą laikotarpį įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tokią pareigą turėjo atsakovas, Šiaulių apygardos teismui 2019 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą. Tačiau atsakovas iki šios dienos neperdavė administratoriui bendrovės įmonės turto ir dokumentų. Nors yra nustatyta, jog bendrovė pateikė Juridinių asmenų registrui įmonės turto balansą, atsakovas nemokumo administratoriui nepateikė bendrovės dokumentų už paskutinius įmonės veiklos metus. Nesant buhalterinės apskaitos dokumentų, priteistinos žalos suma apskaičiuotina remiantis Juridinių asmenų registrui pateikta finansine atskaitomybe, kuri pateikta už 2017 metus, o ne už 2018 metus, nes negalima nustatyti, kodėl bendrovės turtas 2018 metų pabaigoje jau yra sumažėjęs. 2017 metų bendrovės balanse buvo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 72 850,00 Eur ir jį sudarė ilgalaikis bei trumpalaikis turtas, todėl tokio dydžio žalą privalo atlyginti atsakovas.

4. CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad neteisėti veiksmai gali pasireikšti neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, reikalavimų. Pagal BAĮ 1, 12-17 straipsnius bendrovė privalo vykdytas ūkines operacijas fiksuoti nustatytos formos buhalteriniuose apskaitos dokumentuose bei sudaryti atitinkamas finansines ataskaitas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

5. Atsakovas, iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, neperdavė administratoriui įmonės dokumentų bei turto, aplaidžiai vedė buhalterinę apskaitą. Pagal ieškovės įmonės balansą už 2017 metus bendrovė turėjo turto už 72 850,00 Eur, kuris administratoriui neperduotas, taip pat nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys jo panaudojimą. Todėl nurodyto turto negalima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais bei apmokėti bendrovės administravimo išlaidas. Neperdavęs įmonei priklausančio turto, atsakovas nurodytai sumai padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, nes kito registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti kreditorių išieškojimą, įmonė neturi.

6. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad bankroto byla UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ yra iškelta neteisėtai, motyvų nenurodė, tokio turto, kurio sumą prašo priteisti ieškovė, UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ neturėjo. Paaiškino, kad buhlterinė apskaita bendrovėje buvo vedama tinkamai, kas vedė buhalterinę apskaitą, neprisimena, nes bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus paėmė teisėsaugos institucijos kratos metu 2018 m. sausio 11 d., dabar šie dokumentai yra prijungti prie jo atžvilgiu iškeltos ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jam buvo žinoma, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą jis turėjo pateikti nemokumo administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą, kada apie tai sužinojo – neprisimena.

8. Buhalterinės apskaitos dokumentų jis perduoti nemokumo administratoriui negalėjo, nes jų neturi, jie prijungti prie jau minėtos baudžiamosios bylos. Kas sudarė įmonės turimą turtą 2017 – 2018 metais, nurodyti negali, jam tokios aplinkybės nėra žinomos, nes ne jis vedė buhalterinę apskaitą. Jam buvo žinoma, kad bendrovė buvo įsigijusi nekilnojamąjį turtą – butą Vilniuje, adreso nurodyti negali. Tačiau šio turto įsigijimo sandoris buvo ginčijamas teisme ir įmonė šį turtą prarado, pinigų nebeatgavo. Ar šis butas yra nurodytas paskutiniuose įmonės sudarytuose balansuose – nurodyti tiksliai negali, tačiau tokia galimybė yra. Kas sudarė įmonės ilgalaikį, trumpalaikį turtą – nežino, kas sudaro 2017, 2018 metų įmonės balansuose nurodytas mokėtinas sumas – taip pat nežino. Pripažįsta, jog bendrovė turėjo tik kreditorių VMI, dar buvo skolų už komunalines paslaugas. Kadangi įmonės veikla buvo susijusi su statybos darbais, įmonės turtą galėjo sudaryti statybinės medžiagos. Nurodė, kad, jas sunaudojus, jos buvo nurašomos. Dalis statybinių medžiagų liko bute, kuris teismo sprendimu buvo grąžintas buvusiam savininkui, jų nebeatsiėmė. Kadangi bendrovė veiklą visiškai nutraukė, iškėlus bankroto bylą, mano, kad 2017-2018 metais įmonė dar galėjo vykdyti veiklą. Todėl statybinių medžiagų galėjo likti ir iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jų liko nedaug, jos jau buvo nekokybiškos, kur jos gali būti – atsakovas nenurodė.

9. Atsakovas patvirtino, kad jis, eidamas bendorvės direktoriaus pareigas, buvo faktinis bendrovės vadovas. Kodėl 2018 metų balanse nurodyta mažiau turto, nei 2017 metų ir kur jis buvo panaudotas – nežino. Kur yra bendrovės turtas, nurodytas 2018 metų balanse, negali pasakyti, nes nežino, jis, kaip įmonės vadovas, nebuvo paskyręs kito atsakingo darbuotojo rūpintis turto apsauga. Patvirtina, kad visi įmonės balansuose nurodyti duomenys, kurie buvo sudaromi ir teikiami Juridinių asmenų registrui, yra teisingi. Nesutinka, jog yra tikslinga išsiaiškinti, kas vedė įmonės buhalterinę apskaitą, kad būtų galima atsakingą už buhalterinės apsakitos vedimą subjektą kviesti į teismą aplinkybių išsiaiškinimui.

14. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, savo pareigų tinkamai nevykdė - iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nors tokią pareigą įmonės vadovui numatė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas.

15. Atsakovas neneigė, kad tokia pareiga jam buvo žinoma, tačiau įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų jis bankroto administratoriui negalėjo perduoti dėl objektyvių priežasčių – visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti 2018-01-11 dieną kratos metu teisėsaugos pareigūnų. Iš 2018-01-18 dienos į bylą gauto kratos protokolo, surašyto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus, matyti, kad kratos metu atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo paimti UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dokumentai. Tačiau iš pateikto apžiūros protokolo matyti, kad paimti įmonės dokumentai yra susiję su įmonės veiklos 2010-2013 metų laikotarpiu, tarp aprašytų dokumentų nurodyti tik keli 2016 metų dokumentai (juodos spalvos segtuvas). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kurio žinioje yra atsakovo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, atsakymo matyti, kad 2022 m. vasario 2 d. teisiamajame posėdyje paimti dokumentai buvo apžiūrėti, jie susiję su 2010-2013 metų įmonės veiklos laikotarpiu. Teismas pažymi, kad atsakovas, turėdamas galimybę kaip baudžiamosios bylos dalyvis susipažinti su dokumentais, nepateikė teismui įrodymų, kad kratos metu buvo paimti ir bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su paskutiniais įmonės veiklos metais.

17. Atsakovo teigimu bendrovė turėjo įsigijui butą Vilniuje, kurio įsigijimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu ir butas buvo grąžintas buvusiam savininkui. Todėl, atsakovo teigimu, bendrovė neteko buto, nesusigrąžino pinigų, šis butas galimai yra įtrauktas į 2018 metų įmonės turto balansą. Tačiau šioe dalyje atsakovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo vadovautis, nes jie yra prieštaringi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad visuose įmonės balansuose yra nurodyti teisingi duomenys. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013-08-13 bendrovei nebepriklauso, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jis dar buvo įtrauktas į įmonės turto balansą 2018 metais. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė kortelės istoriją, iš kurios galimai matyti, jog kiekvieną mėnesį buvo įvertinta buto likutinė vertė bei nusidėvėjimas iki 2019-05-31 dienos. Tačiau iš pateikto dokumento neaišku, kas yra šio dokumento sudarytojas, jis nėra patvirtintas jokių atsakingų asmenų parašais ar antspaudais, nenurodyta, koks yra buto adresas, šio dokumento sudarytojo atsakovas atskleisti ir kviesti į teismo posėdį nesutiko. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė 2019 metų gruodžio 31 dienos bendrovės balansą, tačiau jis nėra pasirašytas atsakingų asmenų, be to, pati įmonė 2019 metų pabaigoje balanso sudaryti nebegalėjo, nes 2019 metais jai buvo iškelta bankroto byla.

18. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2019 metų pabaigoje bendrovė galėjo turėti statybinių medžiagų, nes dar 2017-2018 metais galėjo vykdyti statybos darbus. Tačiau atsakovas pripažino, kad sunaudotos statybinės medžiagos buvo tvarkingai nurašomos, todėl į 2018 metų balansą negalėjo būti įtrauktos, o kurios liko po 2018 metų pabaigos – buvo jau nebekokybiškos, kur jos randasi – nežino, nors teigė, jog jis pats faktiškai vadovavo įmonei. Atsakovo argumentai, jog dalis statybinių medžiagų liko prarastame bute Vilniuje, yra nepagrįsti, nes buto bendrovė nebevaldė nuo 2013-08-13 dienos, o bankroto byla bendrovei iškelta 2019 metais.