Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2022-05-04 · Civilinė byla Nr. e2-152-569/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-04
Bylos Nr.
e2-152-569/2022
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00294-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civiline byla Nr. e2-152-569/2022m.Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00294-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovės atstovei A. B.,atsakovui V. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė BUAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. P. 72 850,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės atstovė nemokumo administratoriaus MB ,,Tavix‘‘ įgaliotas asmuo A. B. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Tavix”. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 4 157,59 Eur sumai.

3. Atsakovas yra buvęs bendrovės vadovas V. P.. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą per teismo nustatytą laikotarpį įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tokią pareigą turėjo atsakovas, Šiaulių apygardos teismui 2019 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą. Tačiau atsakovas iki šios dienos neperdavė administratoriui bendrovės įmonės turto ir dokumentų. Nors yra nustatyta, jog bendrovė pateikė Juridinių asmenų registrui įmonės turto balansą, atsakovas nemokumo administratoriui nepateikė bendrovės dokumentų už paskutinius įmonės veiklos metus. Nesant buhalterinės apskaitos dokumentų, priteistinos žalos suma apskaičiuotina remiantis Juridinių asmenų registrui pateikta finansine atskaitomybe, kuri pateikta už 2017 metus, o ne už 2018 metus, nes negalima nustatyti, kodėl bendrovės turtas 2018 metų pabaigoje jau yra sumažėjęs. 2017 metų bendrovės balanse buvo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 72 850,00 Eur ir jį sudarė ilgalaikis bei trumpalaikis turtas, todėl tokio dydžio žalą privalo atlyginti atsakovas.

4. CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad neteisėti veiksmai gali pasireikšti neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, reikalavimų. Pagal BAĮ 1, 12-17 straipsnius bendrovė privalo vykdytas ūkines operacijas fiksuoti nustatytos formos buhalteriniuose apskaitos dokumentuose bei sudaryti atitinkamas finansines ataskaitas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

5. Atsakovas, iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, neperdavė administratoriui įmonės dokumentų bei turto, aplaidžiai vedė buhalterinę apskaitą. Pagal ieškovės įmonės balansą už 2017 metus bendrovė turėjo turto už 72 850,00 Eur, kuris administratoriui neperduotas, taip pat nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys jo panaudojimą. Todėl nurodyto turto negalima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais bei apmokėti bendrovės administravimo išlaidas. Neperdavęs įmonei priklausančio turto, atsakovas nurodytai sumai padarė žalą ieškovei ir jos kreditoriams, nes kito registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti kreditorių išieškojimą, įmonė neturi.

Motyvuojamoji dalis

6. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad bankroto byla UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ yra iškelta neteisėtai, motyvų nenurodė, tokio turto, kurio sumą prašo priteisti ieškovė, UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ neturėjo. Paaiškino, kad buhlterinė apskaita bendrovėje buvo vedama tinkamai, kas vedė buhalterinę apskaitą, neprisimena, nes bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus paėmė teisėsaugos institucijos kratos metu 2018 m. sausio 11 d., dabar šie dokumentai yra prijungti prie jo atžvilgiu iškeltos ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jam buvo žinoma, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą jis turėjo pateikti nemokumo administratoriui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą, kada apie tai sužinojo – neprisimena.

8. Buhalterinės apskaitos dokumentų jis perduoti nemokumo administratoriui negalėjo, nes jų neturi, jie prijungti prie jau minėtos baudžiamosios bylos. Kas sudarė įmonės turimą turtą 2017 – 2018 metais, nurodyti negali, jam tokios aplinkybės nėra žinomos, nes ne jis vedė buhalterinę apskaitą. Jam buvo žinoma, kad bendrovė buvo įsigijusi nekilnojamąjį turtą – butą Vilniuje, adreso nurodyti negali. Tačiau šio turto įsigijimo sandoris buvo ginčijamas teisme ir įmonė šį turtą prarado, pinigų nebeatgavo. Ar šis butas yra nurodytas paskutiniuose įmonės sudarytuose balansuose – nurodyti tiksliai negali, tačiau tokia galimybė yra. Kas sudarė įmonės ilgalaikį, trumpalaikį turtą – nežino, kas sudaro 2017, 2018 metų įmonės balansuose nurodytas mokėtinas sumas – taip pat nežino. Pripažįsta, jog bendrovė turėjo tik kreditorių VMI, dar buvo skolų už komunalines paslaugas. Kadangi įmonės veikla buvo susijusi su statybos darbais, įmonės turtą galėjo sudaryti statybinės medžiagos. Nurodė, kad, jas sunaudojus, jos buvo nurašomos. Dalis statybinių medžiagų liko bute, kuris teismo sprendimu buvo grąžintas buvusiam savininkui, jų nebeatsiėmė. Kadangi bendrovė veiklą visiškai nutraukė, iškėlus bankroto bylą, mano, kad 2017-2018 metais įmonė dar galėjo vykdyti veiklą. Todėl statybinių medžiagų galėjo likti ir iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jų liko nedaug, jos jau buvo nekokybiškos, kur jos gali būti – atsakovas nenurodė.

9. Atsakovas patvirtino, kad jis, eidamas bendorvės direktoriaus pareigas, buvo faktinis bendrovės vadovas. Kodėl 2018 metų balanse nurodyta mažiau turto, nei 2017 metų ir kur jis buvo panaudotas – nežino. Kur yra bendrovės turtas, nurodytas 2018 metų balanse, negali pasakyti, nes nežino, jis, kaip įmonės vadovas, nebuvo paskyręs kito atsakingo darbuotojo rūpintis turto apsauga. Patvirtina, kad visi įmonės balansuose nurodyti duomenys, kurie buvo sudaromi ir teikiami Juridinių asmenų registrui, yra teisingi. Nesutinka, jog yra tikslinga išsiaiškinti, kas vedė įmonės buhalterinę apskaitą, kad būtų galima atsakingą už buhalterinės apsakitos vedimą subjektą kviesti į teismą aplinkybių išsiaiškinimui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

10. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2019 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Tavix”. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 4 157,59 Eur sumai. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonės vadovas nuo 2013-09-19 iki bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo atsakovas. Iš bendrovės 2017 metų balanso matyti, kad pagal šį balansą ieškovė turėjo turto už 72 850,00 Eur. Paskutinis bendrovės teiktas balansas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui buvo už 2018 metus, pagal šį balansą 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turėjo turto už 48 816,00 Eur: ilgalaikio turto už 16 412,00 Eur, trumpalaikio turto už 32 401,00 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui todėl, kad atsakovas, iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų.

11. Bankroto bylos iškėlimo bendrovei metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas įpareigojo įmonės vadovą per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismui iškėlus skolininkui bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti ĮBĮ, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas); kad įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punktas), kt.

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios prežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams.

13. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.

14. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, savo pareigų tinkamai nevykdė - iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nors tokią pareigą įmonės vadovui numatė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas.

15. Atsakovas neneigė, kad tokia pareiga jam buvo žinoma, tačiau įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų jis bankroto administratoriui negalėjo perduoti dėl objektyvių priežasčių – visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti 2018-01-11 dieną kratos metu teisėsaugos pareigūnų. Iš 2018-01-18 dienos į bylą gauto kratos protokolo, surašyto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus, matyti, kad kratos metu atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo paimti UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dokumentai. Tačiau iš pateikto apžiūros protokolo matyti, kad paimti įmonės dokumentai yra susiję su įmonės veiklos 2010-2013 metų laikotarpiu, tarp aprašytų dokumentų nurodyti tik keli 2016 metų dokumentai (juodos spalvos segtuvas). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kurio žinioje yra atsakovo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, atsakymo matyti, kad 2022 m. vasario 2 d. teisiamajame posėdyje paimti dokumentai buvo apžiūrėti, jie susiję su 2010-2013 metų įmonės veiklos laikotarpiu. Teismas pažymi, kad atsakovas, turėdamas galimybę kaip baudžiamosios bylos dalyvis susipažinti su dokumentais, nepateikė teismui įrodymų, kad kratos metu buvo paimti ir bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su paskutiniais įmonės veiklos metais.

16. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas ne tik neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, bet ir įmonės turto, kuris pagal 2017 metų įmonės balanso duomenis sudarė 72 850,00 Eur, nepateikė duomenų, kur toks turtas yra. Tačiau teismas pažymi, kad pagal bankroto bylos iškėlimo bendrovei metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą įmonės vadovas per teismo nustatytą laikotarpį turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Paskutinis bendrovės sudarytas ir Juridinių asmenų registrui teiktas balansas buvo už 2018 metus, todėl turtą atsakovas privalėjo perduoti pagal 2018 metų balanso duomenis, kuris 2018 metų gruodžio 31 d. sudarė 48 816,00 Eur: ilgalaikio turto už 16 412,00 Eur, trumpalaikio turto už 32 401,00 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kas sudarė įmonės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, nes nežinojo, teigė, kad tokie duomenys galėtų būti žinomi tik balansą sudariusiam buhalterinę apskaitą vedusiam subjektui. Tačiau atsakovas atsisakė įvardinti, kas vedė buhalterinę apskaitą.

17. Atsakovo teigimu bendrovė turėjo įsigijui butą Vilniuje, kurio įsigijimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu ir butas buvo grąžintas buvusiam savininkui. Todėl, atsakovo teigimu, bendrovė neteko buto, nesusigrąžino pinigų, šis butas galimai yra įtrauktas į 2018 metų įmonės turto balansą. Tačiau šioe dalyje atsakovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo vadovautis, nes jie yra prieštaringi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad visuose įmonės balansuose yra nurodyti teisingi duomenys. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013-08-13 bendrovei nebepriklauso, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jis dar buvo įtrauktas į įmonės turto balansą 2018 metais. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė kortelės istoriją, iš kurios galimai matyti, jog kiekvieną mėnesį buvo įvertinta buto likutinė vertė bei nusidėvėjimas iki 2019-05-31 dienos. Tačiau iš pateikto dokumento neaišku, kas yra šio dokumento sudarytojas, jis nėra patvirtintas jokių atsakingų asmenų parašais ar antspaudais, nenurodyta, koks yra buto adresas, šio dokumento sudarytojo atsakovas atskleisti ir kviesti į teismo posėdį nesutiko. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė 2019 metų gruodžio 31 dienos bendrovės balansą, tačiau jis nėra pasirašytas atsakingų asmenų, be to, pati įmonė 2019 metų pabaigoje balanso sudaryti nebegalėjo, nes 2019 metais jai buvo iškelta bankroto byla.

18. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2019 metų pabaigoje bendrovė galėjo turėti statybinių medžiagų, nes dar 2017-2018 metais galėjo vykdyti statybos darbus. Tačiau atsakovas pripažino, kad sunaudotos statybinės medžiagos buvo tvarkingai nurašomos, todėl į 2018 metų balansą negalėjo būti įtrauktos, o kurios liko po 2018 metų pabaigos – buvo jau nebekokybiškos, kur jos randasi – nežino, nors teigė, jog jis pats faktiškai vadovavo įmonei. Atsakovo argumentai, jog dalis statybinių medžiagų liko prarastame bute Vilniuje, yra nepagrįsti, nes buto bendrovė nebevaldė nuo 2013-08-13 dienos, o bankroto byla bendrovei iškelta 2019 metais.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – iškėlus UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, nors atsakovą kaip įmonės vadovą tai padaryti įpareigojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas.

20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonės turtas iki bankroto bylos iškėlimo pagal 2018 metų balanso duomenis 2018 metų gruodžio 31 d. sudarė 48 816,00 Eur. Kadangi atsakovas neperdavė administratoriui jokio turto, nėra galimybės padengti kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų bankroto byloje. Nors atsakovas teigia, kad ieškovės ieškinys viršija bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, tačiau bankroto administratorius turi pareigą ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei, tame tarpe ir jos kreditoriams, buvo padaryta žala – bankroto administratoriui neperduotas įmonės turėtas turtas už 48 816,00 Eur, neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys.

21. Ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakovo padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo, atsakovo kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 48 816,00 Eur žalos atlyginimo.

22. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos - 2019-11-19 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

23. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė.

24. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kai ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, kiti byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami tik už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, nuo kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra atleisti. Kadangi ieškovė, kaip bankrutavusi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis) – 957,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 25,86 Eur. Teismo sprendimu buvo patenkinta 67 procentai ieškinio reikalavimų (48 816,00 Eur x 100 proc. : 72 850,00 Eur). Todėl proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (25,86 Eur x 67 proc. :100 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48 816, 00 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019-11-19 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 957,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,33 Eur (septyniolika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė