Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-295-569/2020, priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovo V. P. (V. P.) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Žvaigždžių lyra“ 72 850 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo už akių ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-295-569/2020 kopijas bei duomenis iš EPP sistemos.

10. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų teismo procesinių sprendimų kopijų bei duomenų iš EPP sistemos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atsakovo pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktu prašymu, nustatė, jog jis neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, konkrečiai, prašyme nėra nurodytas procesinio dokumento pobūdis ir nėra suformuotas dalykas. Be to, teismas išaiškino atsakovui proceso įstatyme numatytus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui keliamus reikalavimus.

14. Apeliantas teigia, kad pateiktas prašymas atitinka proceso įstatyme numatytus procesinių dokumentų reikalavimus, kadangi jis yra surašytas pagal Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos dokumentų šablonus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

15. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Atsižvelgiant į tai, teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog valstybės narės negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo nustatymo. EŽTT praktikoje yra išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą tam tikrais atvejais gali būti apribota, pavyzdžiui, senaties terminais, teismo mokesčiais, teisinio atstovavimo reikalavimu (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 22083/93; 22095/93, p. 50-51, 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78, p. 57, 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje R. P. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 38245/08, p. 63–67) ir pan., ir tai nelaikoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Taigi, vien tik tvarkos kreiptis į teismą buvimas ir formalių reikalavimų nustatymas dar savaime nereiškia, kad yra suvaržyta atitinkamo asmens teisė kreiptis į teismą ir nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas ar pažeidžiama pati teisė į teisminę gynybą. Tačiau svarbu, kad tokiais ribojimais ar jų taikymu nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati kreipimosi į teismą teisės esmė (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70). Apibendrinant anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir gali būti ribojama taikant tam tikrus procesinius reikalavimus.

17. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina CPK. Teismas, spręsdamas pareiškimo (prašymo) priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas pareiškimas (prašymas) atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111 – 114 straipsniuose, ar nurodytas pareiškimo dalykas (reikalavimas) ir faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai).

18. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

19. CPK 287 straipsnio 2 dalyje išvardinti reikalavimai keliami pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniui. Pareiškime turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovo pateikto prašymo negalima nustatyti, kokio tikslo siekia kreipdamasis į teismą, t. y. ar atnaujinti procesą byloje, ar peržiūrėti priimtą sprendimą už akių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pateiktas prašymas neatitinka bendrų procesinių dokumentų reikalavimų, t. y. atsakovas nenurodė procesinio dokumento pobūdžio bei nesuformavo dalyko. Apelianto argumentas, jog prašymas yra surašytas pagal Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos dokumentų šablonus, nepaneigia aplinkybės, kad procesinis dokumentas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Kaip minėta, nustatyti trūkumai yra susiję su prašymo turiniu, bet ne su forma. Apeliantui neįrodžius, kad jo prašymas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo neteisėtumui pagrįsti jis negali remtis tik prašymo atitikimu formos reikalavimams. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateiktas prašymas turi atitikti ir specialius reikalavimus, numatytus CPK 370 straipsnio 1 dalyje arba CPK 287 straipsnio 2 dalyje, todėl atsakovas, teikdamas prašymą teismui, turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį visus jam keliamus proceso įstatyme reikalavimus.

21. Atskirajame skunde nurodoma, kad prašyme suformuotas reikalavimas yra aiškus, t. y. atnaujinti terminą prašymui pateikti, atnaujinti byloje procesą ir peržiūrėti sprendimą už akių.

22. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad proceso atnaujinimas ir sprendimo už akių peržiūrėjimas yra skirtingi institutai, todėl procesiniams dokumentams, be bendrų formos ir turinio reikalavimų, keliami specialūs reikalavimai. Pažymėtina, jog šios nutarties 18 ir 19 punktuose nurodyti konkretūs turinio reikalavimai, kuriuos turi atitikti pateiktas prašymas, atsakovui apsisprendus, kokiu būdu jis nori ginti savo teises. Iš pateikto prašymo, matyti, kad jis neatitinka nei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 2 dalis) , nei prašymo dėl proceso atnaujinimo (CPK 369 straipsnis) reikalavimų, todėl apelianto argumentas dėl aiškiai suformuoto dalyko atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Atskirojo skundo argumentai dėl BUAB „Žvaigždžių lyra“ bankroto administratorės veiksmų bankroto procese yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, bet ne su apeliacijos objektu, todėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kadangi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi apeliantui nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti pasibaigė dar iki apelianto atskirojo skundo dėl šios nutarties nagrinėjimo dienos, apeliantui nustatytinas naujas 10 kalendorinių dienų terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. P. (V. P.) 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties priėmimo dienos, pašalinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.