Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1206-562/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-23
Bylos Nr.: e2A-1206-562/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02205-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius
Atsakovas: O. R.
Ieškovas: A. Ž.
Trečiasis asmuo: notaras Rolandas Kirlys, notaras Algirdas Kontutis, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas

Kategorijos

2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1206-562/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02205-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.2.1; 2.6.1.6.1; 2.6.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei O. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys notaras Rolandas Kirlys, notaras Algirdas Kontutis, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Ž. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) priteisti iš atsakovės O. R. (toliau – atsakovė) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. mirė ieškovės tėvas G. V. ir ieškovė, be kita ko, paveldėjo nekilnojamąjį turtą (2019 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, jog ji padėtų atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. su atsakove nuvyko į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą, kur susitarė su atsakove, kad ji už Nekilnojamąjį turtą per 3 mėnesius sumokės ieškovei 22 120 Eur ir per minėtą 3 mėnesių laikotarpį atliks visus sklypų atidalijimo darbus. Tačiau 2019 m. spalio 28 d. iš Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro ieškovė gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad sutarties nuostata „Dovanotojas parduoda, o Apdovanotasis perka“ turi būti „Dovanotojas neatlygintinai perduoda (dovanoja), o Apdovanotasis priima“. Ieškovė, praėjus 3 mėnesiams nuo sutarties sudarymo ir negavusi iš atsakovės pinigų, kreipėsi į notarų biurą su prašymu panaikinti atsakovei išduotą įgaliojimą. Prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė prašė atsakovės įvykdyti susitarimą, tačiau atsakovė ir toliau tik žadėjo, bet susitarimo nevykdė, o galiausiai su savo sūnumi išsityčiojo iš ieškovės. 2020 m. vasario 7 d. ieškovė kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė įtikino ieškovę, kad yra žemėtvarkos specialistė, turinti ilgametę darbo patirtį šioje srityje ir galinti padėti ieškovei atsidalinti turtą, nors to niekada neketino daryti. Tą parodo tai, jog iki šiol neatlikti jokie veiksmai. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nuo pat pradžių turėjo tikslą ieškovę suklaidinti, apgauti. Atsakovė pasinaudojo ieškovės patiklumu, patirties ir išsilavinimo stoka, įgytu pasitikėjimu. Ieškovė pažymėjo, kad jos turtinė padėtis buvo ir yra labai sunki (viena augina vaiką, turi daug finansinių įsipareigojimų (kredito sutarčių), gauna apie 600 Eur dydžio atlyginimą, gyvena vagonėlyje), todėl ginčo sutartimi tikrai nesiekė visiškai svetimam asmeniui padovanoti didelės vertės paveldėtą turtą, nesuprato sandorio pasekmių, nes jos ketinimas buvo atsidalinti paveldėtą turtą ir jį parduoti, kad įgytų sau ir vaikui būstą, o notarų biuro asesorius Algirdas Kontutis neaiškino nei sandorio ir atliekamų veiksmų prasmės, nei pasekmių.

3. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų pateko į labai sunkią dvasinę ir materialinę padėtį, nes niekada anksčiau nėra susidūrusi su teisėsaugos institucijomis, privalėjo ieškoti teisininko, daug kartų turėjo prašyti darbe skirti laisvas dienas, teikti brangiai kainuojančius prašymus, skundus teisėsaugos institucijoms, dėl ko patyrė ne tik išlaidas, bet ir prarado pasitikėjimą žmonėmis, patyrė emocinę depresiją, suprastėjo bendravimo galimybės, nuolat patiria gėdos jausmą, nes apie tai sužinoję artimieji ir pažįstami, bendradarbiai pradėjo vadinti ieškovę nepagarbiais žodžiais, dar didesnį sukrėtimą sukėlė atsakovės ir jos sūnaus žodžiai „nuleidome tave ant 70 000 eurų“, dėl ko ieškovė pasijautė pažeminta, apkvailinta, jai atsirado nemiga, galvos skausmai, ieškovė pradėjo vartoti raminamuosius vaistus, išgyvenimus sustiprina ir tai, kad ilgą laiką negali atgauti apgaule pasisavinto nekilnojamojo turto.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad 2019 metais ieškovė atvežė daug dokumentų ir paprašė padėti jai sutvarkyti paveldėjimo reikalus. Kitą dieną vėl atvažiavus ieškovei, atsakovė paaiškino, kad reikia važiuoti pas notarą ir ten aiškintis. Ieškovė paprašė nuvažiuoti kartu ir tą pačią dieną jos nuvažiavo pas notarą Vilniuje, kur atsakovė paprašė notarės, kad ji parengtų visus reikalingus dokumentus. Kitą kartą (2019 m. birželio 11 d.) ieškovė vėl paprašė, kad pas notarę kartu vyktų ir atsakovė. Ieškovė ir atsakovė susitiko prie notarų biuro, su ieškove buvo vyriškis, kuris išvadino atsakovę „aferiste“, kuri nori iš ieškovės atimti paveldėtą turtą. Atsakovė notarės paprašė, kad ji paaiškintų ieškovei ir kartu atėjusiam vyriškiui, kad atsakovė jokios naudos sau nesiekia, o tik padeda ieškovei. Notarė paaiškino, kad turtas priklausys ieškovei, jos sesei, broliui ir niekam daugiau, taip pat paaiškino, kad ieškovės turto dalį reikia atskirti nuo mirusio tėvo palikimo. Išėjus iš notarų biuro, atsakovė nurodė ieškovei, kad daugiau jai nepadės, nes vyriškis nepelnytai ją apšaukė, o ieškovė tam neprieštaravo. Praėjus kelioms savaitėms, ieškovė atvažiavo pas atsakovę į namus ir pasakė, kad nori padovanoti jai dalį paveldėto turto už tai, kad atsakovė padėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Atsakovė pasakė, kad ji tada tvarkysis savo dalies atskyrimą nuo ieškovės ir kitų paveldėtojų dalies, tuomet ieškovė paprašė atskirti jai priklausančią dalį nuo kitų paveldėtojų. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė gali išduoti jai įgaliojimą, kad atsakovė galėtų viena viską daryti. Pasak atsakovės, ieškovė nurodė jai, kad paskambins į notarų biurą, užsakys dovanojimo sutarties parengimą ir įgaliojimą. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė kartu su ieškove nuvyko į antrąjį notarų biurą pas notarę Daivą Lukoševičiūtę-Binkulienę, kuri tą pačią dieną sudarė įgaliojimą, o dovanojimo sutarties parengti negalėjo, pasakiusi, kad reikės laukti tam tikrų dokumentų. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė paskambino atsakovei ir pranešė, kad reikia vykti pas notarą, ieškovė pati nuvežė atsakovę. Notaro atstovas Algirdas Kontutis joms atvykus išaiškino ieškovei dovanojimo sutarties esmę, klausė ieškovės, ar bus kokių nors sąlygų, į ką ieškovė atsakė, kad savo turto dalį nori padovanoti atsakovei be jokių sąlygų ir įsipareigojimų. Prieš tvarkant dokumentus Algirdas Kontutis ieškovės klausė, ar ji supranta lietuvių kalbą, ieškovė atsakė, kad taip, tačiau paprašė kai ką jai patikslinti rusų kalba. Atsakovė pažymėjo, kad, kiek ji prisimena, Algirdas Kontutis sutarties sąlygas ieškovei išaiškino ir rusų kalba. Pasirašius sutartį, ieškovė ir atsakovė išsiskirstė. Atsakovė pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau 2020 m. sausio mėnesį ieškovė atvyko pas atsakovę ir pasakė, kad naikina jai išduotą įgaliojimą, o 2020 m. vasario mėnesį atsakovė gavo ieškovės pasiūlymą išsipirkti jos jai padovanotą Nekilnojamąjį turtą už 22 120 Eur arba grąžinti turtą atgal. Atsakovė akcentavo, kad ieškovės valia padovanoti atsakovei nekilnojamąjį turtą kaip atlyginimą už atsakovės pagalbą, susiformavo dar iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. įgaliojimo atsakovei išdavimo. Ieškovei dar 2019 m. birželio mėnesį pažadėjus padovanoti atsakovei dalį žemės sklypų už atsakovės pagalbą sutvarkant paveldėjimo bylą, atsakovė neturėjo jokio suinteresuotumo įgyti atlygintinai nekilnojamąjį turtą, kuris yra neperspektyvus bei neturi jokios vertės. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nuo gimimo gyvena Lietuvoje, baigė vidurinę mokyklą turėdama lietuvių kalbos įskaitos (žodžiu) įvertinimą – 9 (iš 10), neturi sutrikimų, dėl kurių jai būtų sudėtinga suprasti elementarius bei dažnai šnekamojoje kalboje vartojamus žodžius, todėl ieškovė suprato sutarties esmę. Pati ieškovė atliko įrašą, nurodydama, kad suprato sutartį, nepageidavo rašytinio sutarties vertimo į rusų kalbą, sutarties pasirašymo metu nepageidavo vertėjo dalyvavimo.

5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai pažymėjo, kad buvo apgauta bei suklaidinta atsakovės, nes ji aiškino sutarties sudarymo būtinumą kaip privalomą priemonę greitesniam turto atsidalijimui, o notaras patvirtino negaliojantį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nors atsakovės įdirbis laiko prasme nebuvo didelis, bet tik dėl atsakovės pastangų ieškovė susitvarkė paveldėjimą po savo tėvo mirties ir įgijo turto iš viso už ne mažiau kaip 30 000 Eur. Atsidėkodama, ieškovė padovanojo atsakovei trijų mažiausių jos paveldėtų sklypų 1/3 dalį.

7. Tretieji asmenys notaras Rolandas Kirlys ir notaras (tuo metu – asesorius) Algirdas Kontutis pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuriame notarai yra apdraudę profesinę civilinę atsakomybę. Atsiliepime tretieji asmenys nurodė, kad asesorius Algirdas Kontutis notaro Rolando Kirlio vardu 2019 m. rugsėjo 12 d. patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą dovanojimo sutartį. 2019 m. spalio mėnesį buvo pastebėta klaida sutarties 2.1 papunktyje ir nedelsiant parengta pažyma dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Tretieji asmenys akcentavo, kad asesorius Algirdas Kontutis sutartį patvirtino tik būdamas įsitikinęs, kad sutartis atitinka ieškovės tikrąją valią, o pati dovanojimo sutartis savo esme yra nesudėtingas civilinis sandoris – net mažiau nei vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo, kuris turi elementarios gyvenimiškos patirties, negali nesuvokti šio sandorio prasmės ir pasekmių. Atsiliepime tretieji asmenys taip pat pažymėjo, kad asesorius Algirdas Kontutis specialių rusų kalbos žinių neturi, todėl sutarties teksto ieškovei į rusų kalbą nevertė. Ieškovės argumentai, kad ji nemoka lietuvių kalbos, vertintini kritiškai, nes ieškovė neinformavo nei sutartį rengusio asesoriaus Daliaus Paurio, nei sutartį tvirtinusio asesoriaus Algirdo Kontučio, kad ji nesupranta lietuvių kalbos. Be to, ieškovė pateikė į bylą jos ir jos atstovės sutartį, kuri sudaryta lietuvių kalba, taip pat pateikė vartojimo kredito sutartį, kuri taip pat sudaryta lietuvių kalba, ieškovės atsakovei išduotas įgaliojimas (vėliau ir jo atšaukimas) ieškovei taip pat nebuvo verstas į rusų kalbą, nors minėtas sandoris kur kas sudėtingesnis ir apimantis daug daugiau sričių, tačiau ieškovei dėl šio sandorio prasmės nekilo jokių abejonių. Trečiųjų asmenų nuomone, ieškovė puikiai suprato sudaromo sandorio prasmę ir pasekmes, tačiau vėliau, atsakovei galimai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius kitus susitarimus, ieškovės valia dėl sutarties sudarymo pasikeitė.

8. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsako už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju notarai užtikrino, kad sutartis būtų patvirtinta tinkamai, neatliko jokių kaltų ir (ar) neteisėtų veiksmų, kurie ieškovei ar tretiesiems asmenims dabar ar ateityje galėtų sukelti kokią nors realią žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-3-02205-2021-6 ieškovės A. Ž. ieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančia ieškovės A. Ž. ir atsakovės O. R. 2019 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą ir Vilniaus miesto antrojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio atstovo Algirdo Kontučio 2019 m. rugsėjo 12 d. 15 val. 43 min. patvirtintą (notarinio registro Nr. 6885) dovanojimo sutartį; 2) pripažino, kad 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. Ž. asmeninė nuosavybė; 3) priteisė ieškovei A. Ž. iš atsakovės O. R. 6 270 Eur, kuriuos sudaro 3 000 Eur neturtinei žalai ir 3 270 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pagal savo individualias savybes galėjo suvokti, jog 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biure pasirašydama ginčo sutartį, neatlygintinai perduoda atsakovei 7 373,32 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovės prašymą pripažinti sutartį negaliojančia dėl esminio ieškovės suklydimo atmetė kaip neįrodytą.

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ginčo sutartį ieškovė pasirašė siekdama atsidėkoti atsakovei už tai, jog ji palydėjo ieškovę į notarų biurą, kur jai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas ir jog ieškovė taip norėjo atsiprašyti atsakovės už tai, kad su ieškove buvęs vyras galimai atsakovę pavadino aferiste.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., kai ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą, iki 2020 m. sausio 20 d., kai ieškovė minėtą įgaliojimą atšaukė, atsakovė būtų ieškovės vardu atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama, kad ieškovei iš bendros dalinės nuosavybės būtų atidalintas ieškovei priklausantis turtas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės nesąžiningumo ir siekio neatlygintinai įgyti svetimą turtą apgaulės būdu.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris ieškovės buvo pradėtas ginčyti kaip sudarytas remiantis ieškovės valios trūkumu, iš esmės nedelsiant, laikytina, kad ieškovė elgėsi kaip sąžiningas, teisingas ir rūpestingas žmogus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai, kad ieškovei trūko apdairumo ir atsakovei pavyko apgaulės būdu paveikti ieškovės valią dėl ginčo sutarties sudarymo, negali lemti situacijos, kad būtų pažeistas vienas esminių teisės principų, kad iš neteisės teisė nekyla.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas neturtinės žalos pasekmes (prarastą pasitikėjimą žmonėmis, patirtus didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, gėdą, pažeminimą, fizines problemas (nemigą, galvos skausmus), neteisingumo jausmą), šią žalą padariusio asmens kaltę (atsakovės tyčinius nesąžiningus veiksmus, kurių atsakovė nepripažino), taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu neteikė argumentų, susijusių su ieškovės nurodyta neturtine žala ir jos dydžiu, laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-46-l 141/2023 ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

15.1. Atsakovė nurodo, jog teismo sprendimo išvados tiesiogiai prieštarauja išvadoms, kurios buvo padarytos 2020 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00208-20, kuriame buvo neginčijamai nustatyta, jog atsakovės veiksmuose nebuvo apgaulės. Mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, Vilniaus apskrities VPK, kurie nagrinėjo ieškovės skundus ir pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog sukčiavimo požymio ir apgaulės atsakovės veiksmuose nebuvo, tačiau ginčijamas teismo sprendimas iš esmės paneigė priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus.

15.2. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų – ikiteisminio tyrimo medžiagos ir sprendime visiškai neaptarė bei nepaneigė policijos ir prokuratūros nutarimuose atsakovės naudai padarytų išvadų. Atsakovės manymu, jokie atsakovės veiksmai nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės, o ieškovė neįrodė šios sąlygos.

15.3. Atsakovė pažymi, jog teismo padaryta išvada, kad atsakovė, padėdama ieškovei gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įgijo ieškovės pasitikėjimą, visiškai atitinka ir patvirtina atsakovės argumentus, kad ginčo sandorį ieškovė sudarė atsidėkodama atsakovei už pagalbą paveldėjimo byloje.

15.4. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino ir vienpusiškai traktavo bylos faktines aplinkybes, remdamasis išskirtinai ieškovės ieškinio teiginiais sprendimui pagrįsti.

15.5. Atsakovė nurodo, jog įgaliojimas atsakovei buvo išduotas ieškovės iniciatyva, tuo tikslu, kad atsakovė padėtų ieškovei atidalinti sklypus, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad atsakovė siekė savo tikslų ir gavo įgaliojimą tam, kad įgytų ieškovės pasitikėjimą, o ne ieškovė savo iniciatyva suteikė jai įgaliojimą, nėra teisingas ir objektyvus. Atsakovės pasižadėjimo padėti ieškovei atidalinti jos paveldėtą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei ieškovės įgaliojimo atsakovei išdavimo fakto, jų susitarimo, kad atsakovė padės atidalinti sklypus, negalima vertinti kaip atsakovės apgaulės. Dovanojimu ieškovė siekė atsilyginti atsakovei už jos pagalbą tvarkant paveldėjimą, o įgaliojimu ji suteikė atsakovei teises jai atstovauti paveldėtų sklypų atidalinimo procese.

15.6. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė atliko kokius nors tyčinius veiksmus, kurie turėtų lemiamą įtaką ieškovės valiai susiformuoti, t. y., kad ieškovė buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl nėra pagrindo ginčijamo sandorio dalies pripažinti negaliojančio kaip sudaryto dėl apgaulės. Tai, kad dovanojimo sutartimi ieškovė tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajai jos nuosavybėn, byloje buvo nustatyta neginčijamai. Sutartis patvirtinta notaro atstovo Algirdo Kontučio. Be to, teismas pripažino pagrįstu notarų atsiliepimo argumentą, kad net ir mažiau nei vidutiniškai protingas asmuo negali nesuvokti dovanojimo sutarties prasmės ir pasekmių.

15.7. Atsakovė teigia, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai – nei ieškinyje teismui, nei pareiškime ikiteisminio tyrimo įstaigai, ji nenurodė, jog būtent dėl atsakovės pagalbos, ieškovei 2019 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po jos tėvo G. V. mirties, kurio pagrindu ji paveldėjo dalį tėvui priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovės pagalba ieškovei tvarkant palikimo priėmimą buvo tikroji priežastis, dėl kurios ieškovė atsidėkojo atsakovei sudarydama ginčo sandorį – 2019 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį. Atsakovė neginčija, kad žadėjo ieškovei padėti atidalinti paveldėtą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tokiems veiksmams atlikti ieškovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 2-jame notarų biure išdavė įgaliojimą (notarinio registro Nr. 6652). Prieš sudarant dovanojimo sutartį, atsakovė ne vieną kartą siūlė ieškovei pagalvoti, klausė ar ji tikrai nepersigalvos dėl sklypų dovanojimo atsakovei, tačiau ieškovė tvirtai teigė, kad tokiu būdu išreiškia atsakovei dėkingumą. Ieškovei po kurio laiko persigalvojus bei pradėjus reikšti nepagrįstas pretenzijas bei reikalauti sumokėti už dovanotas sklypų dalis, o taip pat pradėjus ikiteisminį tyrimą, kuris tęsėsi dvejus metus, atsakovė patyrė daug nepatogumų ir išgyvenimų turėdama gintis nuo nepagrįstų įtarimų, taip pat išlaidų.

15.8. Atsakovė pažymi, kad tarp šalių niekada nebuvo ieškovės nurodyto susitarimo dėl atsakovės įsipareigojimo sumokėti jai 22 120 Eur, jeigu per 3 mėnesius po sutarties pasirašymo neatliks sklypų padalijimo darbų, taip pat niekada nebuvo tartasi dėl šių sklypų dalies įsigijimo iš ieškovės už atlygį.

15.9. Atsakovė akcentuoja, kad teismo sprendimas dalyje dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo yra neteisingas ir neteisėtas, kadangi neturtinė žala buvo padaryta ne ieškovei, o atsakovei. Dėl ieškovės nepagrįstų pretenzijų, piktnaudžiavimo teisėmis, nepagrįsto pareiškimo policijai ir jo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo, nepagrįsto ieškinio ir teismo sprendimo, atsakovei buvo padaryta didelė žala. Ikiteisminis tyrimas vyko beveik dvejus metus, atsakovei teko įrodinėti savo nekaltumą teisėsaugos institucijose, vykti į teismo posėdžius, patirti išlaidas. Todėl neturtinės žalos priteisimas ieškovei, kaip ir teismo sprendimas visiškai tenkinti A. Ž. ieškinį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė neturtinės žalos, nepateikė jokių įrodymų.

16. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovės nesąžiningi veiksmai patvirtina, kad atsakovė sąmoningai (tyčia) siekė įgyti ieškovės pasitikėjimą, kad palenktų ją sudaryti ginčo sutartį, kuria neatlygintinai perleistų jai nekilnojamąjį turtą, nors vadovaujantis logikos dėsniais, vargu, ar asmuo, dėjęs tiek pastangų gauti palikimą po tėvo mirties, atsidalinti žemės sklypus nuo bendraturčių, atsisakytų tai atlikti ir nutartų turtą padovanoti.

16.2. Ieškovė pažymi, kad atsakovei neatlygintinai gavus turtą bei nutraukus visus ryšius su ieškove, neatlikus jokių veiksmų pagal suteiktą įgaliojimą, ieškovė veikė nedelsiant – pradėjo ginčyti sandorį, panaikino įgaliojimą, 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti turtą, o atsakovei atsisakius, 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į policiją dėl savo pažeistų teisių gynimo, 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą civiline tvarka.

16.3. Ieškovė akcentuoja, kad nors atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo sprendimas nepagrįstas, tačiau teismo sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu tik tuo atveju, jeigu teismo išvados neatitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotų bylai reikšmingų aplinkybių, tuo tarpu, bylą nagrinėjęs teismas bylos faktus nustatė ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus, išanalizavęs kiekvieną iš jų, įvertinęs jų įrodomuosius duomenis, o teismo išvados atitinka bylos faktinius duomenis.

16.4. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų pakankamumą teisinėms išvadoms daryti, vadovavosi CPK 176–258 straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertino faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti skundžiamą sprendimą.

Atsiliepimas

17. Trečiųjų asmenų atstovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo spręsti teismo nuožiūra dėl atsakovės apeliacinio skundo tenkinimo ir priteisti iš apeliantės O. R. visas trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Tretieji asmenys nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nenustatyta, jog tretieji asmenys – notarai, ar kuris nors iš jų, būtų kokiu nors būdu prisidėję prie to, jog ieškovė buvo apgauta atsakovės. Ieškovė apeliacinio skundo dėl to, jog tokios aplinkybės priimant sprendimą byloje nebuvo nustatytos, neteikė. Tai reiškia, jog trečiųjų asmenų veiksmai ar neveikimas neturėjo jokios įtakos ieškovės apgaulei ir sutarties sudarymui, o tai, jog sutartis yra pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, nėra niekaip susiję su notarų veiksmais ar neveikimu. Tai kartu reiškia ir tai, jog nagrinėjamoje byloje yra patvirtintas trečiųjų asmenų – notarų veiksmų teisėtumas, todėl tretieji asmenys iš esmės nebeturi teisinio suinteresuotumo dalyvauti šios civilinės bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo visiškai tenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

22. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure tarp ieškovės A. Ž. ir atsakovės O. R. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 6885. Dovanojimo sutarties 2.1. punktu sutarties šalys susitarė, kad dovanotojas parduoda, o apdovanotasis perka: 1) 1/3 dalį 0,31 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/3 dalį 0,56 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 0,31 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/3 dalį 0,63 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro pažyma buvo ištaisyti rašymo apsirikimai, ištaisant sutarties 2.1 punktą iš „dovanotojas parduoda, o apdovanotasis perka“ į „dovanotojas neatlygintinai perduoda (dovanoja), o apdovanotasis priima“. 2021 m. liepos 21 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, ginčydama 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarytą sandorį. Ieškovė ieškinyje iš esmės nurodė, jog dovanojimo sutartį pasirašė dėl šių priežasčių: 1) dovanojimo sutarties 2.1 punkte yra nurodyta „Dovanotojas parduoda, o Apdovanotasis perka“. Atsižvelgdama į šią sutarties nuostatą, pareiškėja sutartį pasirašė (dėl suklydimo); 2) ieškovė sutartį sudarė dėl atsakovės pateiktų melagingų duomenų bei paveikta atsakovės (dėl apgaulės). Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog ieškovė nesuprato dovanojimo sutarties esmės ir sutartį pasirašė dėl suklydimo. Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog ieškovė dovanojimo sutartį pasirašė paveikta atsakovės pateiktų melagingų duomenų. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pripažino 2019 m. rugsėjo 12 d. tarp šalių sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės ir taikė restituciją. Atsakovė, nesutikdama su minėta teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą jos pateiktų įrodymų bei neobjektyviai įvertino ir vienpusiškai traktavo bylos faktines aplinkybes, remdamasis išskirtinai ieškovės ieškinio teiginiais. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulingų atsakovės veiksmų.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis). Neatitinkantis šio reikalavimo sandoris gali būti ginčijamas, o civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tarp jų – pasirinkti vieną ar kelis pažeistų teisių gynimo būdus (CPK 13 straipsnis).

25. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, nustatyta, kad pareikšto ieškinio reikalavimai dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia iš esmės buvo grindžiami dviem pagrindais, t. y sandoris sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis); sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas iš ieškinyje nurodytų pagrindų sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais, tačiau abu pagrindus nulemia sandorio sudarytojo laisvos valios jį sudaryti pažeidimai. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės argumentus, kad sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), nepagrįstais. Ši teismo sprendimo dalis nebuvo apskųsta, todėl teisėjų kolegija dėl šio pagrindo išsamiau nepasisako ir konstatuoja, kad šios bylos nagrinėjimo kontekste yra aktualus tik sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

26. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

27. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

28. Remiantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, jog įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, apgaulės faktas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovė, o atsakovė, atskirsdama į ieškovės teiginius, turėjo nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės teiginius (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu, bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

29. Nustatyta, jog ieškovė byloje atsakovės apgaulę įrodinėjo šiomis aplinkybėmis: ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė pateikė ieškovei melagingus duomenis apie save, t. y. jog dirba žemėtvarkos institucijoje ir gali padėti atidalinti žemės sklypus; ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė tyčia apgavo ieškovę meluodama apie savo gebėjimus, būtinumą pakeisti įgaliojimą kita neatlygintine sutartimi, jog įgaliojimo nepakanka sutartiems veiksmams atlikti, nors iš tikrųjų neturėjo įgūdžių atidalijimo veiksmams atlikti ir net neketino jų atlikti; atitinkamai, atsakovė neatliko nieko, dėl ko šalys buvo susitarusios; ieškovės nuomone, tai, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, patvirtina ir tai, jog jos turtinė padėtis buvo ir yra labai sunki (viena augina vaiką, turi daug finansinių įsipareigojimų (kredito sutarčių), gauna apie 600 Eur dydžio atlyginimą, gyvena vagonėlyje), todėl ginčo sutartimi tikrai nesiekė visiškai svetimam asmeniui padovanoti didelės vertės paveldėtą turtą.

30. Atsakovė ieškovės teiginių dėl apgaulės nepagrįstumą iš esmės grindė tuo, jog atsakovė nesisiūlė padėti ieškovei, o pati ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl papildomos pagalbos, nes atsakovė jai padėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, o atsakovė sutiko atlikti veiksmus tik siekdama padėti ieškovei, tačiau tarp jų nebuvo jokio konkretaus susitarimo, kad atsakovė tikrai padės ieškovei sutvarkyti dokumentus; atsakovė teigė, kad dovanojimo sutartį ieškovė pasirašė siekdama atsidėkoti atsakovei už tai, jog ji palydėjo ieškovę į notarų biurą, kur jai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių parodymus, kitus byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog šioje byloje labiau tikėtina, jog ieškovė dovanojimo sutartį sudarė dėl apgaulės, kaip teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure ieškovė išdavė atsakovei įgaliojimą, kuriuo suteikė atsakovei teisę savo nuožiūra atlikti ieškovės vardu įvairius veiksmus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, t. y. atlikti visus veiksmus, susijusius su daiktinių teisių į bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus nustatymu, pakeitimu panaikinimu; atstovauti ieškovę gaunant bei pateikiant visus dokumentus ir/arba jų dublikatus bei ieškovės vardu atliekant visus teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalingus disponuoti ieškovės nuosavybės teise priklausančiu turtu; atstovauti ieškovę rengiant ir derinant bet kurių jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų detaliuosius ar bet kuriuos kitus planus; atsakovės nuožiūra atidalinti/padalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus; atstovauti ieškovei visose įstaigose, įmonėse ar organizacijose rengiant, derinant, pateikiant bei gaunant projektinę dokumentaciją; savo nuožiūra nustatyti naudojimosi bet kuriuo ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarką; atstovauti sudarant bet kurias sutartis, susijusias su ieškovei priklausančio turto eksploatacija, naudojimu ir aptarnavimu ir kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio įgaliojimo turinys neabejotinai patvirtina, jog ieškovė pasitikėjo atsakove. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ginčijami sandoriai, kurie galėjo būti sudaryti dėl apgaulės, dažnai aplinkybės, sudarančios įrodinėjimo dalyką, įrodinėjamos netiesioginiais įrodymais, kurie turi būti įvertinti laikantis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 11 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/3 dalį turto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą gavimo bylos šalys vyko kartu. Bylos duomenimis, ieškovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė dar (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ieškovei buvo išduotas tik 2019 m. birželio 11 d., t. y. beveik po 3 metų. Byloje pateiktas notarės Onos Žurauskienės 2021 m. spalio 15 d. liudijimas patvirtina, kad kitiems įpėdiniams (A. P. ir A. S.) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai nebuvo išduoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, padėdama ieškovei gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įgijo ieškovės pasitikėjimą ir ieškovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. išdavė atsakovei plataus turinio įgaliojimą savo nuožiūra ieškovės vardu atlikti visus veiksmus, susijusius su daiktinių teisių į bet kuriuos nekilnojamuosius daiktus nustatymu. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo priešingai vertinti šias byloje nustatytas aplinkybes.

33. Kadangi apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas, reikšmingos byloje aplinkybės, susijusios su apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tiek įgaliojimas, tiek ir ginčo sutartis dėl tam tikros dalies ieškovės paveldėto turto dovanojimo atsakovei turėjo būti notarų biure sudaryti vienu metu, tačiau dovanojimo sutartis buvo sudaryta vėliau dėl objektyvių priežasčių, nes notarė Daiva Lukoševičienė-Binkulienė nurodė, kad sutarčiai paruošti reikalingi papildomi dokumentai. Pažymėtina, kad pati atsakovė neneigė, kad pažadėjo ieškovei atidalinti paveldėtą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, šias aplinkybes patvirtina ir išduoto įgaliojimo turinys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad labiau tikėtina išvada, jog ieškovė ginčo sutartį sudarė, nes turėjo atsakovės sutikimą sutvarkyti ieškovės vardu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dokumentus. Taigi, jei ieškovė nebūtų įtikinta atsakovės, jog atliks visus būtinus veiksmus paveldėtam turtui atidalinti, tikėtina, kad ieškovė dovanojimo sutarties nebūtų sudariusi, tuo labiau, jog ieškovės ir atsakovės nesiejo nei giminystės, nei artimi draugystės santykiai. Bylos duomenimis ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, gyvena vagonėlyje, turi finansinių įsipareigojimų, todėl padovanoti dalį paveldėto turto svetimam žmogui, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti labai svarūs argumentai tokiam sandoriui sudaryti. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008;2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

34. Kad atsakovės nesąžiningi veiksmai turėjo lemiamą įtaką dovanojimo sandoriu sudaryti patvirtina ir byloje nustatytos jau po sandorio sudarymo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė išduoto įgalimo pagrindu būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto atidalinimu. Priešingai, bylos duomenimis ieškovė 2020 m. sausio 20 d. atšaukė įgaliojimą (praėjus penkiems mėnesiams nuo dovanojimo sutarties sudarymo), nes, kaip nurodo ieškovė, atsakovė jokių veiksmų numatytų įgaliojime neatliko, todėl ji supratusi, kad yra apgauta. Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakovės veiksmų, siekdama ginti savo pažeistas teises. Pažymėtina, kad protingo ir apdairaus asmens elgesio standartas reikalauja nedelsiant, kai tik sužino apie savo suklydimą, pareikšti reikalavimą dėl tokio sandorio nuginčijimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė, suvokusi nesąžiningus atsakovės veiksmus, nedelsdama kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, o 2021 m. liepos 15 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, nes buvo surinkta nepakankamai duomenų, pagrindžiančių O. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, ieškovė iš karto (2021 m. liepos 21 d.) pateikė ieškinį teismui.

35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagos, sprendime visiškai neaptarė bei nepaneigė policijos ir prokuratūros nutarimuose atsakovės naudai padarytų išvadų.

36. Su šiais atsakovės argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančią ikiteisminio tyrimo medžiagą ir padarė išvadą, jog tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nutrauktas ilgą laiką trukęs ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamajame įstatyme numatytus sukčiavimo požymius, savaime nereiškia, kad civilinėje byloje negali būti vertinamos sandorio sudarymo dėl apgaulės aplinkybės. Pažymėtina, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 15 punktas).

37. Pabrėžtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

38. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo duomenis bei vertino juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (pirmosios instancijos teismo sprendimo 26 punktas). Atsakovės nurodytos jos naudai ikiteisminiame tyrime padarytos išvados pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka nebuvo privalomos, nes ikiteisminio tyrimo metu atsakovės neteisėti veiksmai buvo nagrinėjami visiškai kitokia apimti ir kitokiame kontekste, nei atsakovės veiksmai šioje civilinėje byloje, nes, kaip buvo minėta, civiliniame procese neteisėti veiksmai yra suprantami žymiai plačiau, nei baudžiamajame procese ir vertinami pagal civilinio proceso taisykles.

39. Apeliantė papildomai nurodė, kad nors teismas ir nustatė ieškovės nesąžiningą procesinį elgesį, tačiau, prieštaraudamas pats sau, sprendime rėmėsi išimtinai ieškovės paaiškinimais, o atsakovės argumentus atmetė.

40. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o būtent už priesaikos teismui sakyti tiesą sulaužymą, nepagrįstai nurodant, jog ji (ieškovė) nesupranta lietuvių kalbos ir jai reikalingas vertėjas, skyrė ieškovei 100 Eur baudą. Šią pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovė apskundė atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Nutartyje teismas iš esmės nurodė, kad nėra objektyvių argumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, melagingai nurodė, jog nemoka lietuvių kalbos, tokiu būdu sulaužydama teisme duotą priesaiką, o vien aplinkybė, kad ieškovė 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu lietuvių kalba perskaitė priesaiką ir kitus tekstus, atsakė į lietuvių kalba užduotus klausimus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti priesaikos sulaužymo. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad teismas nustatė nesąžiningą procesinį ieškovės elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, pasisakė dėl šalių argumentų ir atsikirtimų bei įvertino visas su dovanojimo sutartimi susijusias reikšmingas aplinkybes.

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taip pat nepažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu bei taikė restituciją.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

42. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrindė ir neįrodė neturtinės žalos, nes nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais sutinka.

43. CK 1.91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

44. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, jog asmuo, reikalaujantis, jog jam būtų priteista neturtinė žala, turi ne tik pateikti prašymą priteisti šią žalą, tačiau kartu turi nurodyti ir aplinkybes, pagrindžiančias neturtinės žalos kilimo faktą, pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir nurodyti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kuris yra vertinamasis, nes galutinį sprendimą dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio priima teismas aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus bei konkrečiu atveju teismo reikšmingais pripažįstamus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti jai 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog dėl atsakovės veiksmų pateko į labai sunkią dvasinę ir materialinę padėtį. Ieškovė niekada nebuvo susidūrusi su teisėsaugos institucijomis, neturi teisinio išsilavinimo, blogai supranta lietuvių kalba, todėl privalėjo ieškotis teisininko, dėl ko turėjo darbe prašytis laisvų dienų, gaišti laiką, teikti brangiai kainuojančius skundus, prašymus. Ieškovė neturtinę žalą grindė ir tuo, jog dėl aptartos situacijos prarado pasitikėjimą žmonėmis, patyrė dvasinius išgyvenimus, didžiulius nepatogumus, depresiją, patyrė gėdos jausmą, jautė pažeminimą, jai atsirado nemiga, galvos skausmas, dėl to ieškovė pirko raminamuosius, vitaminus ir panašiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės nurodytos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijai pagrindžia ieškovės reikalavimą ir priteisė ieškovei visą prašomą neturtinės žalos sumą.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju byloje nenustatytos išskirtinės ieškovės teisių pažeidimo aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Sutiktina su tuo, kad atsakovės veiksmai bei situacija, kurioje dėl šių veiksmų atsidūrė ieškovė, galėjo sukelti neigiamas emocijas, ieškovei galėjo kilti rūpesčių ginant savo teises, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad tie rūpesčiai peržengė įprastas pastangas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Ieškovė, įrodinėdama patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, apsiribojo tik bendrais, deklaratyviais teiginiais apie patirtus išgyvenimus, o vien ieškovės teiginiai, kad ji patiria nerimą, dvasinius išgyvenimus, susirgo depresija, turi pirkti vaistus ir panašiai, nesudaro pagrindo spręsti apie neturtinės žalos padarymą, nes neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, pavyzdžiui, ieškovės teiginiai, kad dėl šios situacijos ji turi naudoti vaistus, susirgo depresija, apskritai turėtų būti pagrįsti rašytiniais įrodymais, t. y. medicininiais išrašais, receptais, kvitais, jog vaistus ieškovė realiai įsigijo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tokių įrodymų surinkimas nebūtų sukėlęs ieškovei papildomų nepatogumų, nes sveikatos įrašai, receptai yra prieinami kiekvienam pacientui tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tiek gali būti išduoti gydymo įstaigose. Akcentuotina ir tai, jog šios bylos faktinės aplinkybės nėra pakankamos, jog savaime laikyti, kad ieškovė dėl kilusios situacijos išgyveno dvasinius išgyvenimus, didžiulius nepatogumus ir panašiai (tokios situacijos įprastai yra susijusios su sveikatos sutrikdymu, brangių artimų žmonių netektimis, kai vien iš bylos faktinių aplinkybių jau yra aišku, jog asmuo patyrė vienokio ar kitokio dydžio išgyvenimus).

47. Kartu pažymėtina, kad ieškovės teisių pažeidimas neturėjo negrąžinamų pasekmių, o jos interesai buvo apginti teismo sprendimu grąžinus nekilnojamąjį turtą, kurį ieškovė buvo padovanojusi atsakovei. Dėl išdėstytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, o neturtinės žalos priteisimas ieškovei šiuo atveju iškreiptų neturtinės žalos kompensavimo institutą ir jo paskirtį, o taip pat neleistinai peržengtų protingas žalą padariusio asmens atsakomybės ribas, pažeistų žalą padariusio ir žalą patyrusio asmenų teisių pusiausvyrą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinama ir ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos baigties

48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymą, tinkamai neįvertino teisingam šio reikalavimo išsprendimui visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pirmosios instancijos sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė viso 3 270 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 170 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 100 Eur žyminio mokesčio). Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės pateiktas ieškinys buvo patenkintas visiškai, t. y. 100 procentų, tačiau apeliacinėje instancijoje sprendimą iš dalies pakeitus ir atmetus ieškovės ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, t. y. ieškovės reikalavimus tenkinant 50 procentų, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 635 Eur (3 170 Eur + 100 Eur) x 50 proc) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

52. Atsižvelgiant į aptartas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, keičiama ir atsakovei priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma, priteisiant atsakovei bylinėjimosi išlaidas, proporcingas atmestų ieškovės reikalavimų daliai (50 procentų). Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas vertintas nebuvo. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

53. Nustatyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti viso 1 750 Eur ir pateikė sąskaitas, kuriose šios bylinėjimosi išlaidos buvo detalizuotos. Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2022-09-22-01 detalizuota, jog už atsiliepimo parengimą, tripliko parengimą, pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui atsakovė patyrė viso 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos buvo patirtos 2022 m. III ketvirtyje, bylinėjimosi išlaidų dydžiui apskaičiuoti imamas 2022 m. I ketvirčio vidutinis darbo užmokestis, kuris sudarė 1 729,9 Eur. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nes vien už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, maksimali galima priteisti suma yra 6 919,6 Eur (4 324,75 Eur už atsiliepimą į ieškinį; 2 594,85 Eur už tripliko parengimą) (Rekomendacijų 8.2. ir 8.3. punktai). Atsakovė taip pat pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr.2023-02-07-01, kurioje detalizuota, jog už pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme atsakovė patyrė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 10 punktą atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie EPP rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikytini sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020 56 punktą). Atitinkamai, atsakovei gali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tik už realų jos interesų atstovavimą teisme. Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., iki 2023 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teisme vyko keturi teismo posėdžiai. 2022 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdis vyko 12 minučių, atsižvelgiant į tai, jog posėdis vyko trumpiau nei 30 minučių, už atstovavimą šiame teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos; 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdis vyko 2 val. 26 min, atitinkamai, už šį teismo posėdį maksimali priteistina suma – 356,1 Eur (1 780,5 x 0,1 x 2); 2022 m. gruodžio 2 d. teismo posėdis vyko 2 val. 56 min., atitinkamai, už šį teismo posėdį maksimali priteistina suma 534,15 Eur (1 780,5 x 0,1 x 3); 2022 m. gruodžio 21 d. teismo posėdis vyko 1 val. atitinkamai, maksimali priteistina suma už šį posėdį – 178,05 Eur. Spręstina, jog atsakovės prašoma priteisti 500 Eur suma už šiuos teismo posėdžius yra pagrįsta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovei priteistina 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma (1 750 Eur x 50 proc.).

54. Atsižvelgiant į tai, jog pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagal tas pačias taisykles, keičiama ir bylinėjimosi išlaidų, priteistinų iš atsakovės valstybei, suma. Iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 252 Eur (503 Eur x 50 proc.) dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

55. Byloje buvo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (23,87 Eur), kurias pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės. Atitinkamai, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, šios išlaidos priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (po 11,94 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

57. Nagrinėjamu atveju pakeitus teismo sprendimą ir atitinkamai panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, spręstina, jog atsakovės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies (50 procentų).

58. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai viso 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu ieškovė pateikė ir 2023 m. balandžio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2023/76, kurioje detalizuota, jog šias išlaidas sudaro patarimų suteikimas, susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Rekomendacijų 8.11. punktas nustato, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimui taikomas 1,5 koeficientas, todėl prašoma priteisti suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, kuri yra 2 939,85 Eur (1 959,9 Eur (2023 m. I ketvirčio VDU) x 1,5). Atitinkamai, ieškovei priteisiama 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 500 Eur x 50 proc.).

59. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai viso 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu atsakovė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr.178, kurioje detalizuota, jog šias išlaidas sudarė apeliacinio skundo parengimas. Rekomendacijų 8.9 punktas nustato, jog apeliacinio skundo parengimui taikomas 3 koeficientas, todėl prašoma priteisti suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, kuri yra 5 700,90 Eur (1 900,3 Eur (2022 m. IV ketvirčio VDU x 3). Atitinkamai, atsakovei priteisiama 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 500 Eur x 50 proc.).

60. Trečiasis asmuo byloje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė prašymą priteisti 408,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalis, kurioje nėra numatyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, trečiojo asmens prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.11. punkte numatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl, atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo į bylą įstojo atsakovės pusėje, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiama 204 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (408,38 Eur x 50 proc.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia ieškovės A. Ž. ir atsakovės O. R. 2019 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą ir Vilniaus miesto antrojo notarų biuro notaro Rolando Kirlio atstovo Algirdo Kontučio 2019 m. rugsėjo 12 d. 15 val. 43 min. patvirtintą (notarinio registro Nr. 6885) Dovanojimo sutartį.

Taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmeninė nuosavybė.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 635 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 252 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke 11,94 Eur (vienuolika eurų ir devyniasdešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke 11,94 Eur (vienuolika eurų ir devyniasdešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5662).“

Priteisti iš atsakovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, 204 Eur (du šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėDainius Rinkevičius