- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1986-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02205-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- O. R.
- Trečiasis asmuo
- notarai Rolandas Kirlys, Algirdas Kontutis
- Kategorijos
- 3.1.9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei O. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys notarai Rolandas Kirlys ir Algirdas Kontutis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2019-09-12 dovanojimo sutartį, kuria O. R. perduotas nekilnojamasis turtas (1/3 dalis 0.3100 ha ploto z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis 0.5600 ha ploto z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis 0.3100 ha ploto z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalis 0.6300 ha ploto z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?ius (duomenys neskelbtini)); taikyti restituciją ir nekilnojamąjį turtą (1/3 dali? 0.3100 ha ploto z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dali? 0.5600 ha ploto z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dali? 0.3100 ha ploto z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dali? 0.6300 ha ploto z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?ius (duomenys neskelbtini)) pripažinti ieškovės nuosavybe; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-19 nutartimi skyrė ieškovei A. Ž. 100 Eur baudą už priesaikos teismui sakyti tiesą, sulaužymą. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. ieškovė A. Ž. 2022-03-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad jai reikalingas vertėjas, todėl teismas garantavo ieškovei teisę naudotis vertėjo paslaugomis ir teismo vertėja dalyvavo 2022-03-02 posėdyje. 2022-05-13 teismo posėdyje ieškovė, uždėjusi ranką ant Konstitucijos, prisiekė byloje sakyti tiesą ir buvo teismo įspėta, kad už priesaikos sulaužymą teismas turi teisę skirti jai iki 300 Eur dydžio baudą. Ieškovė 2022-05-13 teismo posėdžio metu davė paaiškinimus, teismo vertėja dalyvavo 2022-05-13 posėdyje, trukusiame 2 val. 51 min. Ieškovė 2022-05-13 teismo posėdyje patvirtino, kad visą laiką gyvena Lietuvoje, tačiau nurodė, kad lietuvių kalba nesupranta net pagrindinių, paprastų išsireiškimų (garso įrašo 1 val. 9 min.);
2.2. teismas tenkino trečiųjų asmenų atstovės prašymą išreikalauti kitos civilinės bylos, kurioje dalyvavo ieškovė 2017 metais, garso įrašą. 2022-05-18 teismo posėdyje ieškovė, atsakydama į teismo klausimą, ar supranta lietuvių kalbą, nurodė, kad kai ką supranta. Perklausius apklausą iš Lietuvos teismų sistemoje „Liteko“ esančio 2017-03-21 teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4729-1050/2017 garso įrašą, nustatyta, kad A. Ž. lietuvių kalba perskaito priesaiką ir kitus tekstus, laisvai kalba lietuvių kalba, į lietuvių kalba užduotus klausimus atsako sklandžia, rišlia, taisyklinga kalba, vertėjo apklausos metu neprašė, klausimų neperklausia;
2.3. ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė nesupranta tam tikrų žodžių, juridinių išsireiškimų, atstovė paaiškino, kad buitinės kalbos žinojimas neleidžia suprasti civilinėje byloje naudojamų terminų. Teismas prašymo netenkino, kadangi įsitikino, jog ieškovė moka lietuvių kalbą. 2022-05-18 teismo posėdžio metu ieškovės A. Ž. teismas paprašė pasukti kamerą ir parodyti patalpą, tačiau ieškovė į prašymą nereagavo, liudytojos (ieškovės sesers) apklausos metu ieškovė nereagavo į teismo klausimą, ar norėtų užduoti klausimų, neatsakė į trečiųjų asmenų atstovės užduotą klausimą, kodėl kitoje civilinėje byloje neprašė vertėjo;
2.4. ieškovė 2022-06-03 pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodė, kad prašymas naudotis vertėjo paslaugomis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, siekiant vilkinti procesą. 2017-03-21 teismo posėdyje ieškovės duoti paaiškinimais buvo trumpi, pasakytus žodžius ieškovė buvo išmokusi mintinai, atkartojo teismo pasakytus teiginius, o posėdžio metu byloje dalyvavo vertėjas. Ikiteisminio tyrimo veiksmuose taip pat dalyvavo vertėjas, apklausos protokolą ji pasirašė rusų kalba, visuose dokumentuose vardą ir pavardę rašo rusų kalba, mokykloje mokėsi rusų kalba. Minčių dėstymui, paaiškinimų teikimui, klausimų uždavimui ieškovės lietuvių kalbos žinios nėra pakankamos. Ieškovė, nemokėdama lietuvių kalbos, negali tinkamai apginti savo teisių, nes bijo kalbėti kalba, kurios gerai nemoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino ieškovės A. Ž. prašymo dėl 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad:
3.1. ieškovės argumentai, kad ji sąmoningai, tyčia ir piktybiškai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, teisiškai nereikšmingi, nes ieškovei bauda skirta už priesaikos sulaužymą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnio 6 dalis), o ne už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Teismo 2022-05-19 nutartyje ieškovės procesinis elgesys buvo įvertintas kaip nesąžiningas, ieškovei papildomai išaiškinant, kad jei toks elgesys byloje tęsis, tai bus pagrindas spręsti, ar toks ieškovės elgesys nėra piktnaudžiavimas procesu;
3.2. ieškovė nenurodė argumentų, kad ieškovė nesulaužė teisme duotos priesaikos, todėl teismas ieškovės prašymo panaikinti baudą netenkina. Nors 2017-03-21 teismo posėdyje dalyvavo vertėjas, tačiau jis vertė kitam asmeniui. A. Ž. teismo klausimai nebuvo verčiami į rusų kalbą. Ieškovės prašyme panaikinti baudą nurodytos aplinkybės, kad atsakymus į teismo klausimus buvo išmokusi mintinai, vertinamos kritiškai, o ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jos pasisakymai nebuvo ilgi ar sudėtingi, vertinamos, kaip teisiškai nereikšmingos;
3.3. 2022-05-18 teismo posėdžio metu ieškovei buvo užduoti nesudėtingi (be teisinių terminų) klausimai, tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, kad visiškai nesupranta, kas klausiama. Atitinkamai, teismas 2022-05-19 nutartyje tokį ieškovės elgesį įvertino kaip priesaikos, teismui sakyti tiesą, sulaužymą ir skyrė trečdalį, įstatyme už priesaikos sulaužymą numatytos, maksimalios baudos;
3.4. teismas, nustatęs priesaikos sulaužymą, siekdamas objektyvaus visų bylos aplinkybių nagrinėjimo, ir teisėto, pagrįsto bei teisingo sprendimo byloje priėmimo, pritaikė ieškovei priesaikos sulaužymo teisines pasekmes, įtvirtintas įstatyme, kad ieškovės nesąžiningas procesinis elgesys (teismui deklaruojamas visiškas lietuvių kalbos nesupratimas ir nemokėjimas) bylos nagrinėjimo metu nepasikartotų. Pagrindų panaikinti ieškovei skirtą 100 Eur baudą nenustatė;
3.5. iš kitoje civilinėje byloje vykusio proceso matyti, jog ieškovė supranta lietuvių kalba užduodamus klausimus, moka lietuviškai kalbėti ir skaityti. Jei ieškovė, kaip nurodoma prašyme panaikinti baudą, bijo kalbėti lietuvių kalba, manydama, kad dėl tam tikrų kalbinių niuansų gali netinkamai save atstovauti ir dėl to nukentėti, ieškovė turėtų tai pasakyti. Ieškovė sąžiningai elgdamasi (sakydama teisme tiesą), galėtų prašyti teismo leisti naudotis vertėjo paslaugomis, o ne melagingai tvirtinti teismui apie visišką lietuvių kalbos nemokėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė A. Ž. pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi skirtą 100 Eur baudą. Nurodo, kad:
4.1. teismas netinkamai vertino apeliantės elgesį, neatsižvelgė į tai, kad jos pateikti paaiškinimai yra viena iš pažeistų teisių gynybos priemonių, todėl, nesant byloje tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti ne tikėtiną, o neabejotiną išvadą, teismas negalėjo konstatuoti priesaikos sulaužymo;
4.2. susidaro įspūdis, jog bauda nepanaikinta, nes, pagal teismo vidinį įsitikinimą, apeliantė puikiai moka lietuvių kalbą, dėl ko gali save tinkamai atstovauti be vertėjo. Toks teismo vidinis įsitikinimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją;
4.3. teismas neįvertino, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo ar kito asmens naudai, nebūtinai sąmoningai. Tokie paaiškinimai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti priesaikos sulaužymo CPK 186 straipsnio 6 dalies prasme;
4.4. teismas neįvertino, kad apeliantės lietuvių kalbos žinios nėra bylos nagrinėjimo dalykas, o nurodytos aplinkybės, apie lietuvių kalbos nemokėjimą neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir jos rezultatui;
4.5. nors teismas apeliantės lietuvių kalbos mokėjimą vertina iš prie bylos prijungto garso įrašo, tačiau vien iš jo nėra galimybės nustatyti, kokiu lygiu jai yra žinoma lietuvių kalba. Aplinkybė, kad 2017 metais teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo vertėjas, pasakė kelis žodžius buitine lietuvių kalba, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė yra pajėgi įgyvendinti procesines teises nagrinėjamoje byloje, kad yra pajėgi įvertinti atsakovės pateiktų procesinių dokumentų teksto turinį, jos ir byloje kviečiamų liudytojų paaiškinimus ir dėl jų pareikšti savo poziciją. Teismo priimtas sprendimas nepagrįstai apriboja teisę būti išklausytai, apribojama proceso šalių lygiateisiškumo principo taikymą;
4.6. kreipdamąsi į teismą, nemokėdama lietuvių kalbos, prašydama skirti vertėją, apeliantė siekė tinkamai dalyvauti procese, įgyvendinti proceso suteiktas teises, apginti savo pažeistas teises. Teisė turėti vertėją atsiranda tiek visiškai nemokant lietuvių kalbos, tiek mokant ją nepakankamai. Teismas neturi tikrinti proceso dalyvio lietuvių kalbos žinių ir asmens prašymu privalo užtikrinti vertėjo dalyvavimą;
4.7. įstatyme nėra detalizuota „lietuvių kalbos mokėjimo“ sąvoka, t. y. nėra išaiškinta, kokiu lygiu, asmuo turi nemokėti kalbos. Ši civilinė byla, iš dalies, buvo inicijuota ir dėl apeliantės lietuvių kalbos nemokėjimo, kuomet ji buvo apgauta ir suklaidinta dėl esminių ginčo sutarties sąlygų. Nemokėdama lietuvių kalbos, nesant vertėjo byloje, apeliantė negalės tinkamai įgyvendinti savo teisių;
4.8. aplinkybė, kad, teismo vertinimu, apeliantė pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, savaime negali būti priežastimi pripažinti, jog ji sulaužė priesaiką. Priešingai, teismui nurodydama, jog jai sunku / sunkiau kalbėti lietuviškai, patvirtino, kad moka tik paprastus / elementarius lietuviškus žodžius, jai yra žinoma paprasta buitinė kalba. Apeliantė supranta kai kuriuos dalykus, tačiau minčių dėstymui, paaiškinimų teikimui, klausimų uždavimui, teksto vertinimui, jos lietuvių kalbos žinios nėra pakankamos;
4.9. teismo nurodyti argumentai dėl vertėjo dalyvavimo byloje, garso įrašo nesinchroniškumo, negali būti pagrindu atsisakyti skirti apeliantei vertėją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d.nutartis, kuria atmestas prašymas dėl už priesaikos sulaužymą paskirtos baudos panaikinimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
8. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė A. Ž. pateikė papildomus įrodymus – apklausos protokolus, M. S. pareiškimą, A. S. apklausos protokolas, 2021-04-30 Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos raštas „Dėl informacijos apie A. Ž. suteikimo“, 2022-04-29 UAB „Joglė LT“ charakteristika.
9. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2021-04-30 Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos raštas „Dėl informacijos apie A. Ž. suteikimo“ ir 2022-04-29 UAB „Joglė LT“ charakteristika yra civilinėje byloje, kiti įrodymai nėra reikšmingi, todėl neprijungiami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Ši konstitucinė nuostata detalizuojama CPK 11 straipsnyje nustatančiame, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (1 dalis). Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese (2 dalis). Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto (3 dalis). Pagal valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, todėl civilinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba ir asmenims nemokantiems lietuvių kalbos, arba mokantiems ją nepakankamai gerai, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, už kurio paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad kreipdamąsi į teismą, nemokėdama lietuvių kalbos ir prašydama skirti vertėją, siekė tinkamai dalyvauti procese, įgyvendinti proceso suteiktas teises, apginti savo pažeistas teises, įtvirtintas CPK. Teisė turėti vertėją atsiranda tiek visiškai nemokant lietuvių kalbos, tiek mokant ją nepakankamai.
12. Teismas pažymi, kad tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiškumo (CPK 15 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam, teisės į apeliaciją įgyvendinimo sąlyga. Teismo proceso kalbos principo pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, jeigu šia aplinkybe grindžiamas apeliacinis ar kasacinis skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-172/1996).
13. Bauda ieškovei paskirta už CPK 186 straipsnio 6 dalyje numatytą priesaikos teismui sakyti tiesą sulaužymą. Pirmosios instancijos teismo nutartyse išdėstytos aplinkybės rodo, jog teismo nustatytą priesaikos sulaužymo pažeidimo sudėtį sudaro, tai, kad mokėdama lietuvių kalbą, 2022-05-18 teismo posėdžio metu ieškovė A. Ž. nesureagavo į teismo prašymą pasukti kamerą ir parodyti patalpą, bei neatsakė į klausimą, ar po liudytojos apklausos turi klausimų bei neatsakė į trečiųjų asmenų klausimą, kodėl kitoje civilinėje byloje neprašė vertėjo.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra objektyvių argumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, melagingai nurodė, kad nemoka lietuvių kalbos, tokiu būdu sulaužydama teisme duotą priesaiką.
15. Civiliniame procese nėra nustatyta, kokius lietuvių kalbos mokėjimo standartus asmuo turi atitikti, kad jam būtų skiriamas vertėjas. Nėra patvirtintas kalbos mokėjimo standartas ar kriterijai, mokėjimo lygiui įvertinti. Teismas neatlieka asmens kalbos įgūdžių testavimo ir skirdamas vertėją, vadovaujasi asmens prašymu. Nėra nustatyta, kada gali būti laikoma, jog asmuo turi pakankamai gerai mokėti kalbą, ši aplinkybė nėra siejama nei su asmens gyvenimo Lietuvoje trukme, nei su tautybe, nei su kursų lankymu ar egzaminų išlaikymo pažymiu. Kalbos mokėjimo faktas taip pat nėra civilinėje byloje įrodinėtina aplinkybė, todėl įrodymų rinkimas, siekiant nustatyti vien tik faktą, ar asmeniui reikalingas vertėjas, nėra civilinio proceso dalykas. Taigi, įvairių dokumentų ar kitose bylose esančių procesinių veiksmų tyrinėjimas, siekiant pagrįsti vertėjo būtinumą, netaikomas.
16. Vien aplinkybė, kad ieškovė 2017-03-21 teismo posėdžio metu lietuvių kalba perskaitė priesaiką ir kitus tekstus, atsakė į lietuvių kalba užduotus klausimus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti priesaikos sulaužymo. Kaip matyti, iš 2021-04-30 Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos rašto „Dėl informacijos apie A. Ž. suteikimo“, ieškovė mokėsi lietuvių kalbos, laikė valstybinį brandos egzaminą, kuris buvo įvertinas 14 balų. 2022-04-29 UAB „Joglė LT“ charakteristikoje nurodoma, kad ieškovė sunkiai supranta lietuviškai, bendrauja tik su rusakalbėmis darbuotojomis. Tai nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantė lietuvių kalbą moka pakankamai gerai, kad gebėtų pateikti savo argumentus ir atsikirtimus į atsakovės pateikiamus procesinius dokumentus, paaiškinimus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams, pateikti prašymus, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams ir kt. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų apeliantės teiginius, jog ji nepakankamai gerai supranta lietuviškai.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismo nuobaudų už priesaikos sulaužymą ar kitokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).
18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos teikti paaiškinimai yra subjektyvūs, todėl, nesant byloje tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti ne tikėtiną, o neabejotiną išvadą, negali būti konstatuotas priesaikos sulaužymas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad konstatuojant priesaikos sulaužymą, reikalinga remtis neabejotinai nustatytomis aplinkybėmis, o ne tikėtinai pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti apie atsakovės priesaitos sulaužymą, o būtent apie sąmoningą ir tyčinį netiesos sakymą bei skirti ieškovei baudą. Ieškovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai, apie lietuvių kalbos mokėjimą ir supratimą, yra pakankamai nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad apeliantė teikė paaiškinimus sąmoningai klaidindama teismą ir vertinti tokį ieškovės elgesį kaip priesaikos teismui sakyti tiesą sulaužymą.
19. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad apeliantė puikiai moka lietuvių kalbą, dėl ko gali save tinkamai atstovauti be vertėjo, sąmoningai siekė sulaužyti priesaiką ar vilkintii bylos nagrinėjimą, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK nuostatas galimybė skirti baudą už priesaikos sulaužymą nėra apribota šalių kaltės dėl melagingų paaiškinimų davimo konstatavimu baudžiamojo ar administracinio proceso metu. Tai yra atskiras civilinio proceso institutas, civilinė procesinė sankcija, kurią teismas taiko nustatęs egzistuojant CPK 186 straipsnyje nustatytas sąlygas. Taigi apeliantės argumentas, jog teismas, skirdamas baudas už priesaikos sulaužymą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas pagal byloje pateiktų įrodymų turinį, nustatęs bylos aplinkybes ir konstatavęs akivaizdų apeliantės pateiktų paaiškinimų turinio ir nustatytų aplinkybių neatitikimą, gali taikyti CPK 186 straipsnį, ir paskirti šaliai, davusiai melagingus paaiškinimus byloje, baudą už priesaikos sulaužymą.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovei A. Ž. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi paskirtą 100 Eur baudą.