- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- eB2-928-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00034-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- E. Č.
- Pareiškėjas
- PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“
atsakovės likviduojamos UAB ,,Mogita“ nemokumo administratorės UAB ,,Ekvalda“ įgaliotam asmeniui E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ pareiškimą dėl bankrutavusios UAB „Mogita“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėja PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ (toliau – ir pareiškėja), kuri yra BUAB „Mogita“ kreditorė, prašo pripažinti BUAB „Mogita“ bankrotą tyčiniu, dėl BUAB „Mogita“ tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti E. Č. (2024-04-18 DOK-9511). Nurodo, kad:
1.1 nagrinėjamu atveju veiksniai, identifikuojantys tyčinio bankroto požymius yra vengimas atsiskaityti su kreditoriumi priėmus bendrovei nepalankius arbitražo teismų sprendimus; vienintelio likvidaus įmonės turto perleidimas susijusiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą iš karto po to, kai buvo priimti bendrovei nepalankūs arbitražo teismų sprendimai; neįprastas turto sumažėjimas – viso likvidaus bendrovės turto išplovimas iš bendrovės – prieš bankroto paskelbimą; turto perleidimas savininkams, akcininkams netrukus prieš bankrotą; mokėjimai išimtinai tam tikram kreditoriui; bankroto paskelbimas tik gavus Actio Pauliana ieškinį teisme.
1.2 Dėl vienintelio likvidaus turėto bendrovės turto pardavimo susijusiems asmenims, siekiant atsiskaityti išimtinai tik su vienu iš kreditorių, bendrovei jau esant nemokiai, UAB „Mogita“ negali atsiskaityti su visais kreditoriaus – nei visiškai, nei dalinai. Tai yra, tyčiniais bendrovės vadovo veiksmais buvo sukurta situacija, kai dėl reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimo dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.
1.3 Nagrinėjant teisme kreditorės pareikštą bendrovei Actio Pauliana ieškinį, bendrovė ir jos vadovas teigė, jog jau 2019 m. sausio mėnesį bendrovė buvo nemoki, tai pat pateikė Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. teismo įsakymą dėl 530 489,8 Eur skolos Managing Export LP, pagal kurį bendrovė privalėjo atsiskaityti su vienu iš kreditorių ir tuo tikslu pardavė susijusiam asmeniui vienintelį likvidų bendrovės turtą. Tuo metu, kai buvo parduotas vienintelis bendrovės turtas (2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d.), bendrovė jau buvo nemoki, ką įrodo tiek pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek ir pačios bendrovės ir jos vadovo teiginiai nagrinėtoje byloje. Minėtasis teismo įsakymas išduotas 2019 m. balandžio 16 d., o turto dalis parduota 2019 m. balandžio 2 d., taigi, bendrovės vadovo teiginiai apie tai, jog turtas buvo parduotas siekiant atsiskaityti su vienu iš bendrovės kreditorių, neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
1.4 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-168-330/2024, 2024 m. balandžio 3 d. priimtoje nutartyje nustatė, jog ta aplinkybė, jog sandorių dėl nemokios įmonės turto perleidimo susijusiems asmenims siekiant atsiskaityti su vieninteliu iš kreditorių sudarymo metu Arbitražo teismo sprendimai nebuvo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, nesukuria vykdytinos prievolės, išskyrus arbitražo bylos šalims.
1.5 Nors ir nebuvo tenkintas kreditoriaus pareikštas Actio Pauliana ieškinys, tačiau tai nešalina vadovo atsakomybės, nes jis buvo vienos iš Arbitražo bylų šalies (atsakovo šiuo konkrečiu atveju) vadovas, ir žinojo apie Arbitražo teismo sprendimus, taigi ir jų privalomumą dėl jų sukurtų materialinių teisinių padarinių nuo jų priėmimo momento, o ne nuo jo pripažinimo ir leidimo priverstinai vykdyti Lietuvos Respublikoje momento. Esant tokiai situacijai, nemokios bendrovės vadovas neturėjo teisės ir juolab pareigos parduoti bendrovės turtą ir atsiskaityti išimtinai tik su vienu iš kreditorių, kuris minėtų sandorių sudarymo metu net nebuvo iniciavęs skolos išieškojimo, tačiau turėjo pareigą ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
1.6 Taip pat bendrovės vadovas bendrovei esant jau nemokiai, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau to jis nepadarė, ir tokiu būdu prisiėmė visą riziką dėl bendrovės kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Byloje pakanka įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog bendrovės bankrotas yra tyčinis, o už jį atsakingas asmuo – bendrovės vadovas ir akcininkas E. Č., kuris ir priėmė sprendimus, ir atliko veiksmus, kurių pasėkoje bendrovė buvo parengta negalėjimui atsiskaityti su kreditore iškėlus bankroto bylą.
Atsiliepimas
2. BUAB „Mogita“ nemokumo administratorės UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos pareiškimą pripažinti BUAB „Mogita“ bankrotą tyčiniu (2024-05-23 DOK-12579). Atsiliepime nurodo, kad:
2.1 Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimu (arbitražo byla Nr. M-25/2018) pareiškėjai iš UAB „Mogita“ buvo priteista skola, kurią sudaro netesybos dėl suskystintųjų dujų vagonų prastovų. Pareiškėja dar iki UAB „Mogita“ bankroto bylos iškėlimo dienos t. y. 2021 m., kreipėsi į Kauno apygardos teismą su actio Pauliana ieškiniu dėl jos minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“ ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d., o Arbitražo teismo sprendimus vykdyti Lietuvos Respublikoje buvo leista tik 2021 m. rugsėjo 27 d. Teismas pripažino, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“ neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkei UAB „Mogita“, kuri (reikalavimo teisė) sudarytų pagrindą tenkinti ieškinį, grindžiamą actio Pauliana instituto normomis. 2024 m. balandžio 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi klausimas dėl 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sudarytų sandorių buvo išspręstas iš esmės dar 2023 m. rugsėjo mėnesį.
Šalies argumentai
2.2 Pareiškėja taip pat nurodo, kad UAB „Mogita“ perleido turtą už mažesnę, nei rinkos, kainą iš karto po to, kai buvo priimti bendrovei nepalankūs arbitražo teismų sprendimai. Arbitražo sprendimas neturėjo teisinės galios Lietuvos Respublikoje, kol jis nebuvo pripažintas ir leistas vykdyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. 2021 m. rugsėjo 27 d., todėl įmonės turto pardavimai neturi sąsajos su arbitražo teismų sprendimų priėmimais. Be kita ko, minėtas įmonės turtas (sandėlis ir žemės sklypas) buvo įvertintas turto vertintojų ir parduotas už rinkos kainą, tai patvirtina UAB „Mogita“ civilinėje byloje Nr. e2-727-390/2022 atsiliepime į ieškovo PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“ 2021 m. gruodžio 30 d. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pateiktas priedas Nr. 6 - 2019 m. kovo 8 d. nekilnojamojo turto agentūros UAB „Latmas“ konsultacinė išvada ir priedas Nr. 9 - 2019 m. vasario 12 d. turto vertintojų CAPITAL konsultacija.
2.3 Ginčijamus sandorius UAB „Mogita“ sudarė siekdama kuo greičiau atsiskaityti su finansuotoju Managing Export ir išvengti priverstinio teismo įsakymo vykdymo, kuris būtų paralyžavęs įmonės veiklą, įskaitant ne tik banko sąskaitų, bet ir kitų turto objektų areštą. Taigi sandorio sudarymas užtikrino UAB „Mogita“ tolesnės veiklą galimybes, kuri buvo nukreipta į bendrovės turtinės padėties pagerinimą.
2.4 UAB „Mogita“ turto pardavimais 2019 m. nebuvo pažeistos jokių kreditorių teisės, kadangi 2019 m. įmonė buvo moki. Bankroto byla įmonei iškelta pagal įmonės vadovo E. Č. 2022 m. sausio 18 d. pareiškimą. Prieš keliant bankroto bylą vadovas atliko privalomą JANĮ nustatytą ikiteismine procedūrą dėl galimybės susidaryti pagalbos susitarimus ar iškelti neteisminį bankrotą. Įmonė turi tik tris kreditorius: įmonės vadovą ir akcininką E. Č., UAB „Mogita“ buvusią darbuotoją, ir PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“. Skola darbuotojai atsirado tik 2021 m. pabaigoje, kai įmonės finansinė situacija pablogėjo iš esmės, dėl sunkios pasaulio ekonominės situacijos po Covid-19 pandemijos. E. Č. tikėjosi, kad sugebės rasti tiek PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“, tiek UAB „Mogita“ palankų taikų verslo sprendimą, kurio dėka pavyks išvengti bankroto ir išsaugoti įmonės veiklą, dėl to skolino įmonei pinigines lėšas, bandė tartis su kreditoriais.
2.5 Bankroto byla UAB „Mogita“ buvo iškelta 2022 m. vasario 25 d., tačiau kreditorius PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“ teikia prašymą pripažinti UAB „Mogita“ bankrotą tyčiniu tik dabar, praėjus daugiau nei dviems metams nuo bankroto bylos iškėlimo, po nepalankios Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. e2A-168-330/2024 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. UAB „Mogita“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi, tačiau bendrovės likvidavimo procesas negali pasibaigti dėl ilgai besitęsiančių bylinėjimosi procesų su kreditoriumi PAO „NEFTIANAJA KOMPANIJA ROSNEFT“.
2.6 Pareiškėja ne tik neįrodė priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, bet neįrodė ir pačio sąmoningo blogo įmonės valdymo fakto, t. y. neįrodė, kad tam tikrais sandoriai ir/ar įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu), UAB „Mogita“ buvo tyčia privesta prie bankroto, todėl nėra pagrindo pripažinti UAB „Mogita“ bankrotą tyčiniu.
Atsiliepimas
3. Buvęs įmonės vadovas E. Č. (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu prašo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą pagal sankcionuotos Rusijos Federacijos pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Mogita“ bankroto pripažinimo tyčiniu; atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Mogita“ bankroto pripažinimo tyčiniu; priteisti iš pareiškėjos atsakovo E. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas (2024-06-14 DOK-14357). Atsiliepime nurodo, kad:
3.1 pareiškėja yra sankcionuotas subjektas, neturintis teisės teikti pareiškimo. Pareiškėja yra į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą įtrauktas ir dėl to sankcionuotas subjektas pagal 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (Reglamentas Nr. 833/2014) ir pagal 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 3 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ (Reglamentas Nr. 269/2014) (abu kartu yra vadinami Reglamentais).
3.2 Pareiškėjos vadovu yra I. I. S., kuris pasirašė įgaliojimą dėl pareiškėjos teisinio atstovavimo byloje, ir jis taip pat yra tiesiogiai ES sankcionuotas asmuo pagal Reglamentus.
3.3 Pareiškėjos reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sukuria turtinius padarinius pareiškėjos atžvilgiu – galimybę reikšti žalos (su kurios faktu atsakovas visapusiškai nesutinka) atlyginimo reikalavimus atsakovui. Savo prigimtimi ir esme, tai yra „piniginis žalos atlyginimo reikalavimas“. Remiantis Reglamentu Nr. 269/2014, tokio pobūdžio reikalavimas yra priskirtinas „lėšų“ teisinei kategorijai, o tokiems reikalavimams Reglamente Nr. 269/2014 taikytinas „lėšų įšaldymas“.
3.4 Taip pat, vadovaujantis Reglamento Nr. 269/2014 11 straipsnio 1 dalimi, netenkinami jokie reikalavimai dėl žalos atlyginimo arba kiti šios rūšies reikalavimai, kad ir kokia būtų jų forma, kuriuos pateikė: a) nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, įtraukti į I priedą [t. y. pareiškėjo ROSNEFT vadovas I. I. S.]; b) fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, veikiantys a punkte nurodytų asmenų, subjektų ar įstaigų vardu arba jų naudai [t. y. pareiškėjo ROSNEFT, kaip Rusijos Federacijos ir V. V. P. kontroliuojamas juridinis asmuo].
3.5 Vien jau aplinkybė, kad tiek pareiškėja, tiek jos vadovas I. I. S. yra ES sankcionuoti asmenys, o pareiškėjos byloje reiškiamas reikalavimas savo esme ir prigimtimi patenka į Reglamento Nr. 269/2014 taikymo sritį, t. y. turtinis žalos atlyginimo reikalavimas, kuris negali būti tenkinamas, atsakovo nuomone, pareiškimu yra siekiama apeiti pareiškėjos atžvilgiu taikytiną sankcijų režimą. Pareiškimo patenkinimas sukeltų ES sankcijų teisinio režimo draudžiamus materialiuosius teisinius padarinius. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, egzistuoja CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nutraukti bylą, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
3.6 Nėra nei vienos pareiškėjos nurodomų aplinkybių – tyčinio bankroto požymių. Bendrovė nevengė atsiskaityti su pareiškėja pagal Arbitražo teismo sprendimus. Pareiškėjo nurodomi Arbitražo teismo sprendimai neturėjo teisinės galios Lietuvos Respublikoje tol, kol jie nebuvo pripažinti ir leisti vykdyti įstatymų nustatyta tvarka. Arbitražo sprendimai buvo pripažinti ir leista juos vykdyti Lietuvos Respublikoje tik 2021 m. rugsėjo 27 d., iki jų pripažinimo pareiškėja neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į bendrovę Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos delsimas kreiptis į atitinkamas institucijas dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo, o kartu ir vykdymo užsienio valstybėje (t. y. Lietuvoje) negali būti laikomas bendrovės vengimu atsiskaityti su pareiškėja.
3.7 Po Arbitražo sprendimų priėmimo pareiškėja iš karto nesikreipė dėl šių sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje, tad bendrovė, kurios turto ir turtinių interesų centras – Lietuvos Respublikoje, siekė pirmiausia atsiskaityti būtent su tais kreditoriais, kurie turėjo vykdytiną reikalavimo teisę Lietuvoje, įskaitant Managing Export LP, t. y. kreditoriumi, kurio reikalavimas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (teismo įsakymu).
3.8 Turtas sandorių pagrindu buvo perleistas už rinkos kainą, pateikiami tai pagrindžiantys įrodymai. Sandorių sudarymo tikslas – atsiskaityti su kreditoriumi. Jeigu bendrovė būtų sudariusi sąlygas sandoriais perleistą turtą realizuoti varžytinėse (Managing Export LP išieškant iš bendrovės skolas) pastarasis turtas būtų perleistas už mažesnę kainą nei ta, už kurią turtas buvo perleistas sandoriais. Tokia situacija akivaizdžiai turėtų neigiamą įtaką bendrovei ir jo kreditoriams, nes Managing Export LP reikalavimas būtų buvęs padengtas mažesne apimtimi. Sandorių sudarymas ne buvo privalomas, tačiau ir ekonomine prasme racionalus ir protingas žingsnis (CK 1.5 straipsnis). Be to, vykdomieji raštai pareiškėjai pagal pripažintus Lietuvoje Arbitražo sprendimus buvo išduoti tik 2021 m. spalio 1 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Visa tai reiškia, kad antstoliui teismo įsakymo pagrindu vykdant išieškojimą iš ginčo turto pareiškėja nebūtų prisijungusi prie išieškojimo proceso. Vadinasi, net, jeigu ir sandoriai nebūtų buvę sudaryti, jais perleistas turtas būtų realizuotas priverstine tvarka, o iš realizavimo gautos lėšos būtų buvusios panaudotos tik Managing Export reikalavimų patenkinimui.
3.9 Sandorių sudarymas – turto perleidimas – buvo sąmoningas ir tikslingas atsakovo veiksmas, siekiant atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, atliktas beveik prieš trejus metus iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Sandorių sudarymas nepadarė esminės įtakos bendrovės mokumui. Iš 2020 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė po sandorių sudarymo veikė pelningai – generavo 24 809 Eur pelną.
3.10 Sandoriais buvo perleistas turtas subjektams, galėjusiems greitu metu įsigyti turtą, siekiant bendrovei gauti pinigines lėšas. Nors sandoriai buvo sudaryti su susijusiais asmenimis (ko teisės aktai nedraudžia), toks sprendimas buvo priimtas dėl susiklosčiusios situacijos ir poreikio bendrovei gauti pinigines lėšas, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi. Sandorių sudarymo kainos pagrįstumui nustatyti buvo atliktos perleidžiamo turto rinkos kainos konsultacijos. Sandorių, kurių sudarymo aplinkybėmis ir pagrįstumu abejoja pareiškėja, teisėtumą ir pagrįstumą įvertinto Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje e2-247-390/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-168-330/2024, kuomet šių sandorių nepripažino negaliojančiais. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo momento, taigi, turi res judicata galią. Kasacinis skundas nebuvo pateiktas.
3.11 Mokėjimus bendrovė atliko ne išimtinai kuriam nors kreditoriui, o kreditoriui, kurio tuo metu turimas įsipareigojimas lėmė bendrovės galimybę toliau vykdyti veiklą ateityje. Sandorių sudarymo metu bendrovė kreditoriui Managing Export turėjo vykdytiną reikalavimo teisę (priešingai nei pareiškėjos reikalavimo teisė į bendrovę Lietuvos Respublikoje) pagal teismo įsakymą.
3.12 Ne tik actio Pauliana ieškinio pareiškimas teisme lėmė atsakovo sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Dėl bankroto bylos iškėlimo buvo kreiptasi, nes: pagrindinis bendrovės debitorius UAB „ADG projektai“ negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimais civilinėse bylose Nr. e2T-78-407/2021 ir Nr. e2T-79-781/2021 buvo pripažinta ir leista vykdyti Arbitražo sprendimais pareiškėjai priteistos sumos iš bendrovės ir pradėtas priverstinis išieškojimas; susidariusi skola darbuotojams; pablogėjusi ekonominė situacija ir rinkoje susiklostę veiksniai (įskaitant COVID-19 pandemijos padariniai).
3.13 Atsakovas neprivedė bendrovės prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Sandorių sudarymo metu bendrovė buvo mokus juridinis asmuo, tad šiuo atveju taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies norma, apibrėžianti įmonės nemokumo sampratą. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d. bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto dydžio (CPK 178 straipsnis). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, bendrovė negalėjo būti laikoma nemokiu juridiniu asmeniu, kadangi jokiu būdu pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
3.14 Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sąmoningai blogai valdė bendrovę (veikimu ar neveikimu), dėl ko bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėja nenurodė, kokie konkretūs sąmoningai blogi atsakovo veiksmai lėmė bendrovės nemokumą.
3.15 Sandorių sudarymas nepažeidė kreditorių teisių ir (arba) teisėtų interesų. Remiantis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, Managing Export reikalavimas buvo tokioje reikalavimų tenkinimo eilėje, prieš kurią kitų kreditorių reikalavimai neturėjo pirmenybės. Tai reiškia, kad sandorių sudarymas ir jų pagrindu gautų lėšų sumokėjimas negalėjo pažeisti jokių kreditorių interesų.
Motyvuojamoji dalis
3.16 Faktą apie tariamo kreditorių teisių pažeidimo neegzistavimą patvirtina ir pačių bendrovės kreditorių pateikti patvirtinimai, kuriuos vertino tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas Actio Pauliana byloje (civ. b. Nr. e2-247-390/2023, Nr. e2A-168-330/2024). Gauti kreditorių atsakymai patvirtina, kad kreditoriai, kurie egzistavo turto perleidimo sandorių sudarymo metu, žinojo apie sandorių sudarymą, ir patvirtina, jog šiais sandoriais nebuvo ir nėra pažeidžiami kreditorių interesai.
Pareiškimas netenkinamas
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
4. Pagal VĮ Registrų centras duomenis UAB „Mogita“ įregistruota 1999 m. spalio 11 d., bendrovės direktoriumi nuo 2007 m. spalio 11 d. iki 2022 m. kovo 16 d. buvo E. Č..
Žemesnės instancijos teismas
5. UAB „Mogita“ direktorius E. Č. 2022 m. sausio 18 d. pareiškimu (CBP-34) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB „Mogita. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-123-886/2024 iškėlė bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 11 d.
6. Pareiškėja 2018 m. inicijavo dvi civilines bylas UAB „Mogita“ atžvilgiu Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautiniame arbitražo teisme dėl netesybų už suskystintų dujų vagonų prastovas:
6.1 Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. M-25/2018 (Arbitražo sprendimas 1) pareiškėjai iš bendrovės priteista 5 750 000 Rusijos rublių skolos bei 7 613 JAV (Jungtinių Amerikos Valstijų) dolerių arbitražo registracijos mokesčio ir arbitražo rinkliavos. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-78-407/2021 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo sprendimą 1.
Žemesnės instancijos teismas
6.2 Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu kitoje arbitražo byloje (Arbitražo sprendimas 2), pareiškėjai iš bendrovės priteista 6 882 000 Rusijos rublių skolos bei 6 082,46 JAV dolerių arbitražo registracijos mokesčio ir arbitražo rinkliavos. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-79-781/2021 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo sprendimą 2.
7. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinėse byloje Nr. e2T-79-781/2021 ir Nr. e2T-78-407/2021 vykdomieji raštai pareiškėjai pagal dvi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis buvo išduoti 2021 m. spalio 1 d.
8. Bendrovė 2019 m. vasario 1 d. gavo atsakymą iš Managing Export (DOK-14357 Priedas Nr. 5), jog Managing Export nebepratęs bendradarbiavimo ir pareikalavo, kad bendrovė iki 2019 m. kovo 25 d. pilnai atsiskaitytų pagal bendradarbiavimo sutartį CoA 15/07 ir pagal paskolos sutartis Nr. L/15- 1 ir Nr. L/15-2.
9. Managing Export LP pateikė pareiškimą Kauno apylinkės teismui išduoti teismo įsakymą dėl 530 489,80 Eur sumos išieškojimo iš bendrovės (2019-04-12 CBP-8310, civilinės bylos Nr.eL2-1487-587/2019).
Žemesnės instancijos teismas
10. Kauno apylinkės teismas tenkino Managing Export LP pareiškimą ir 2019 m. balandžio 16 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nurodė išieškoti 530 489,80 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas iš bendrovės (DOK-14357 Priedas Nr. 9). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 9 d.
11. UAB „Mogita“ 2019 m. balandžio 2 d. su akcininke R. Č. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2094, kuriuo bendrovė perleido pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sandoris Nr. 1). Sandorio kaina – 55 000 Eur. Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Latmas“ 2019 m. kovo 8 d. konsultacinė išvada (DOK-14357 Priedas Nr. 8) patvirtina, kad Sandoriu Nr. 1 perleisto turto galima pardavimo kaina svyruotų nuo 50 000 Eur iki 55 000 Eur. Remiantis sandoriu, bendrovės akcininkė dalį sumos turėjo sumokėti iš karto, o likusią sumą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pagal šį sandorį atliktus mokėjimus patvirtina kasos pajamų orderis, kasos knyga už 2019-01-01 – 2021-12-31 laikotarpį, mokėjimų pavedimų kopijos (DOK-14357 Priedas Nr. 6-7).
12. Tarp UAB „Mogita“ ir R. Č. bei atsakovo 2019 m. birželio 14 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3644, kuria bendrovė perleido žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sandoris Nr. 2). Sandorio kaina – 30 000 Eur. Prieš sandorio sudarymą perleidžiamas turtas buvo įvertintas turto vertintojų (DOK-14357 Priedas Nr. 11). Gauta suma buvo pervesta į bendrovės banko sąskaitą, kuri patvirtina atliktą mokėjimą (DOK-14357 Priedas Nr. 10).
13. Visos lėšos, gautos sudarius minėtus sandorius, buvo pervestos Managing Export LP, siekiant įvykdyti teismo įsakymą (DOK-14357 Priedas Nr. 12).
14. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, be kita ko, reikalaudama: (1) pripažinti negaliojančiu Sandorį Nr. 1 bei taikyti restituciją ir priteisti bendrovei pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o R. Č. sumokėtą sutarties kainą; (2) pripažinti negaliojančiu Sandorį Nr. 2 bei taikyti restituciją ir priteisti bendrovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o R. Č. ir atsakovui sumokėtą sutarties kainą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje e2-247-390/2023 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-168-330/2024 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl pareiškėjos teisės teikti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu
16. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, o taip pat ir jos vadovas, yra sankcionuoti subjektai, neturintys teisės teikti pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėjos reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sukuria turtinius padarinius pareiškėjos atžvilgiu – galimybę reikšti žalos (su kurios faktu atsakovas visapusiškai nesutinka) atlyginimo reikalavimus atsakovui. Savo prigimtimi ir esme, tai yra „piniginis žalos atlyginimo reikalavimas“. Remiantis Reglamentu Nr. 269/2014, tokio pobūdžio reikalavimas yra priskirtinas „lėšų“ teisinei kategorijai, o tokiems reikalavimams Reglamente Nr. 269/2014 taikytinas „lėšų įšaldymas“.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, viešoji akcinė bendrovė „Neftianaja kompanija Rosneft“, yra į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą įtrauktas ir dėl to sankcionuotas subjektas pagal 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (Reglamentas Nr. 833/2014) ir pagal 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 3 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ (Reglamentas Nr. 269/2014) (abu kartu yra vadinami Reglamentais).
18. Pareiškėjos vadovu yra I. I. S., kuris pasirašė įgaliojimą dėl pareiškėjos teisinio atstovavimo byloje. I. I. S. taip pat yra tiesiogiai ES sankcionuotas asmuo pagal Reglamentus.
19. Tiek galiojęs ĮBĮ, tiek JANĮ numato, kad teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra BUAB „Mogita“ kreditorė, kurios reikalavimas įmonės bankroto byloje patvirtintas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi.
21. Teismo vertinimu, teisinis reglamentavimas pareiškėjai numato teisę teikti pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nors reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ateityje gali sukurti (pateikus ieškinį) padarinius pareiškėjos atžvilgiu – galimybę reikšti žalos atlyginimo reikalavimus atsakovui, tačiau paties pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas ir teisinis rezultatas nesukurs pareiškėjai tiesioginių materialinių padarinių (turtinės naudos). Taigi, pats pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tiesioginių padarinių jį pareiškusiam asmeniui nesukelia, nemodifikuoja jo turimo reikalavimo. Teisė reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo yra įgyvendinama ne tyčinio bankroto byloje, o vėlesniame etape (pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo). Todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad pareiškėja pagal minėtus Reglamentus neturi teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Dėl taikytino teisinio reguliavimo
22. Pareiškėja įmonės bankrotą prašo pripažinti tyčiniu remiantis JANĮ nustotomis. Įmonės nemokumo administratorės įgaliotas asmuo, atsakovas prašo sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto taikyti ĮBĮ nuostatas, kurios galiojo pareiškėjos nurodomų sandorių sudarymo metu.
23. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
24. Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „Mogita“ iškelta 2022 m. vasario 25 d. Nors prašymas dėl LUAB „Mogita“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant JANĮ nuostatoms, tačiau tiek bendrovės nemokumo momentas, kurį siekia įrodyti pareiškėja, tiek aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl šio ginčo atveju taikytinos ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatos.
Dėl 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sandorių vertinimo tyčinio bankroto aspektu
25. Pareiškėjos teigimu, dėl vienintelio likvidaus turėto bendrovės turto pardavimo susijusiems asmenims, siekiant atsiskaityti išimtinai tik su vienu iš kreditorių bendrovei jau esant nemokiai, UAB „Mogita“ negali atsiskaityti su visais kreditoriaus – nei visiškai, nei dalinai. Tai yra, tyčiniais bendrovės vadovo veiksmais buvo sukurta situacija, kai dėl reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimo dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.
26. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonės prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
27. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
28. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
29. Nagrinėjamu atveju UAB „Mogita 2019 m. balandžio 2 d. su akcininke R. Č. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuo bendrovė perleido pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sandoris Nr. 1), už 55 000 Eur. Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Latmas“ 2019 m. kovo 8 d. konsultacinė išvada (DOK-14357 Priedas Nr. 8) patvirtina, kad Sandoriu Nr. 1 perleisto turto galima pardavimo kaina svyruotų nuo 50 000 Eur iki 55 000 Eur. Remiantis sandoriu, bendrovės akcininkė dalį sumos turėjo sumokėti iš karto, o likusią sumą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pagal šį sandorį atliktus mokėjimus patvirtina kasos pajamų orderis, kasos knyga už 2019-01-01 – 2021-12-31 laikotarpį, mokėjimų pavedimų kopijos (DOK-14357 Priedas Nr. 6-7).
30. Tarp UAB „Mogita ir R. Č. bei atsakovo 2019 m. birželio 14 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria bendrovė perleido žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sandoris Nr. 2), už 30 000 Eur. Prieš sandorio sudarymą buvo atliktas parduodamo turto vertinimas (DOK-14357 Priedas Nr.11). Pagal sandorį gauta suma pervesta į bendrovės banko sąskaitą (DOK-14357 Priedas Nr. 10).
31. Pateikti duomenys apie atliktą turto vertinimą patvirtina atsakovų argumentus, kad minėtų sandorių pagrindu turtas buvo perleistas už rinkos kainą. Tai paneigia pareiškėjos argumentus dėl neva per mažos sandoriais perleisto turto pardavimo kainos. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad bendrovė perleido turtą už per mažą kainą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sudaryti sandoriai atitinka normaliai verslo praktikai, ir už juos gautos sumos pervestos kreditoriui, kurio reikalavimo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad tokie sandoriai atitinka verslo logikos ir racionalumo reikalavimus.
32. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad jeigu bendrovė būtų sudariusi sąlygas sandoriais perleistą turtą realizuoti varžytinėse (Managing Export LP išieškant iš bendrovės skolas) pastarasis turtas būtų perleistas už mažesnę kainą, nei ta, už kurią turtas buvo perleistas sandoriais. Tokia situacija akivaizdžiai turėtų neigiamą įtaką bendrovei ir jo kreditoriams, kadangi Managing Export LP reikalavimas būtų buvęs padengtas mažesne apimtimi. Be to, vykdomieji raštai Lietuvos apeliacinio teismo pareiškėjai pagal Arbitražo sprendimą buvo išduoti tik 2021 m. spalio 1 d., t. y. iš esmės po pusantrų metų nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2019-05-09). Visa tai reiškia, kad antstoliui teismo įsakymo pagrindu vykdant išieškojimą iš ginčo turto pareiškėja nebūtų prisijungusi prie išieškojimo proceso. Vadinasi, net, jeigu ir sandoriai nebūtų buvę sudaryti, jais perleistas turtas būtų realizuotas priverstine tvarka, o iš realizavimo gautos lėšos būtų buvusios panaudotos tik Managing Export LP reikalavimų patenkinimui.
33. Vykdomosios bylos pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis dėl išieškojimo pareiškėjai iš bendrovės pradėtos 2021 m. spalio 1 d. išduotų vykdomųjų raštų pagrindu.
34. Nors sandoriai buvo sudaryti su susijusiais asmenimis, tačiau teisės aktai sudaryti tokio pobūdžio sandorius nedraudžia, beje, kaip jau buvo minėta, sandorių sudarymo kainos pagrįstumui nustatyti buvo atliktos perleidžiamo turto rinkos kainos konsultacijos. Duomenų, paneigiančių sandorių objektų rinkos vertės kainos objektyvumą pareiškėja nepateikė (CPK 178 straipsnis).
35. Be to, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad turtas buvo perleistas „akcininkams netrukus prieš bankrotą“, kadangi sandoriai sudaryti 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d., o bankroto byla bendrovei iškelta Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. kovo 11 d.
36. Sandorių, kurių sudarymo aplinkybėmis ir pagrįstumu abejoja pareiškėja, teisėtumą ir pagrįstumą įvertinto Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje e2-247-390/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-168-330/2024, kuomet šių sandorių nepripažino negaliojančiais. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsitesėjusi nuo jos priėmimo momento, tad turi res judicata galią. Kasacinis skundas nėra pateiktas.
37. Kaip minėta, už sandorius su įmone buvo atsiskaityta (priešingų duomenų pareiškėja nepateikė CPK 178 straipsnis), o visos lėšos, gautos sudarius minėtus sandorius, buvo pervestos Managing Export LP, siekiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo įsakymą (DOK-14357 Priedai). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad tai buvo „neįprastas turto sumažėjimas“, tuo labiau – „turto išplovimas iš bendrovės“.
Dėl atsiskaitymo su Managing Export LP
38. Pareiškėja nurodo, kad įmonės vadovas žinojo apie Arbitražo teismo sprendimus, taigi ir jų privalomumą dėl jų sukurtų materialinių teisinių padarinių nuo jų priėmimo momento, o ne nuo jo pripažinimo ir leidimo priverstinai vykdyti Lietuvos Respublikoje momento. Esant tokiai situacijai, nemokios bendrovės vadovas neturėjo teisės ir juolab pareigos parduoti bendrovės turtą ir atsiskaityti išimtinai tik su vienu iš kreditorių, kuris minėtų sandorių sudarymo metu net nebuvo iniciavęs skolos išieškojimo. Taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-168-330/2024, 2024 m. balandžio 3 d. priimtoje nutartyje nustatė, jog ta aplinkybė, jog sandorių dėl nemokios įmonės turto perleidimo susijusiems asmenims siekiant atsiskaityti su vieninteliu iš kreditorių sudarymo metu Arbitražo teismo sprendimai nebuvo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, nesukuria vykdytinos prievolės, išskyrus arbitražo bylos šalims.
39. Pareiškėjos naudai Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo sprendimai buvo priimti 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. gegužės 6 d.
40. CPK 809 straipsnio 1 dalis reglamentuojanti užsienio teismų (arbitražo) sprendimų pripažinimo teisinę reikšmę, nustato, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.
41. Kol užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas, jis neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios Lietuvos Respublikoje (7 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544- 684/2015). Pareiškėjos nurodomi Arbitražo teismo sprendimai neturėjo teisinės galios Lietuvos Respublikoje tol, kol jie nebuvo pripažinti ir leisti vykdyti įstatymų nustatyta tvarka. Arbitražo sprendimai buvo pripažinti ir leista juos vykdyti Lietuvos Respublikoje tik 2021 m. rugsėjo 27 d. Atitinkamai, iki 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėja galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Mogita“ Lietuvos Respublikoje neturėjo.
42. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. tenkino Managing Export LP pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą dėl 530 489,80 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bendrovės. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 9 d.
43. Po Arbitražo sprendimų priėmimo pareiškėja iš karto nesikreipė dėl šių sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje, tad bendrovė, kurios turto ir turtinių interesų centras – Lietuvos Respublikoje, turėjo teisę atsiskaityti būtent su tais kreditoriais, kurie turėjo vykdytiną reikalavimo teisę Lietuvoje, t. y. kreditoriumi, kurio reikalavimas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – teismo įsakymu.
44. Kaip minėta visos lėšos, gautos sudarius sandorius, buvo pervestos Managing Export LP, siekiant įvykdyti teismo įsakymą (Priedas Nr. 12). Vykdomieji raštai pareiškėjai pagal Arbitražo sprendimą buvo išduoti tik 2021 m. spalio 1 d., t. y. iš esmės po pusantrų metų nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2019-05-09). Visa tai reiškia, kad net jeigu ir sandoriai nebūtų buvę sudaryti ir iš jų gautomis lėšomis nebūtų atsiskaityta su Managing Export LP, jais perleistas turtas būtų realizuotas priverstine tvarka, o iš realizavimo gautos lėšos būtų buvusios panaudotos tik Managing Export LP reikalavimų patenkinimui.
45. Be to, atsakovas, įvertinęs bendrovės finansinę būklę, įsipareigojimus kitiems kreditoriams greičiau nei per 4 mėn. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (2022-01-17). Toks Atsakovo elgesys parodo, kad Atsakovas siekė maksimaliai padengti turimus įsipareigojimus kreditoriams pagal galimybes, bendrovei iškeliant bankroto bylą.
Dėl vadovo veiksmų vertinimo tyčinio bankroto aspektu, atsakingo asmens nustatymo ir įmonės nemokumo momento
46. Pareiškėja nurodo, kad bendrovės vadovas bendrovei esant jau nemokiai, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau to jis nepadarė, ir tokiu būdu prisiėmė visą riziką dėl bendrovės kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Byloje pakanka įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog bendrovės bankrotas yra tyčinis, o už jį atsakingas asmuo – bendrovės vadovas ir akcininkas E. Č., kuris ir priėmė sprendimus, atliko veiksmus, kurių pasekoje bendrovė buvo parengta negalėjimui atsiskaityti su kreditore iškėlus bankroto bylą.
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
48. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
49. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nemokumo būsenai šios normos taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ir 2) pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės.
50. Nagrinėjamu atveju UAB „Mogita“ direktorius E. Č. 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu (CBP-34), kuriuo prašė iškelti bankroto bylą įmonei UAB „Mogita. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-123-886/2024 iškėlė bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 11 d. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas nurodė, kad įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, negali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę. Įmonės nemokumą nulėmė pablogėjusi ekonominė situacija, debitoriniai įsiskolinimai, įmonės atžvilgiu vykdomas išieškojimas.
51. Vertinant aukščiau minėtų sandorių sudarymo įtaką įmonės nemokumui įvertinami įmonės balanso už 2019 metus duomenys (CPK 179 straipsnis). Iš balanso duomenų matyti, kad įmonės turto vertė sudarė 348 415 Eur, o po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 0 Eur. Taigi, įmonė 2019 metais nebuvo nemoki. Nors balanso už 2020 metus duomenimis įmonės turto vertė sudarė 303 980 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 331 930 Eur, t. y. įmonės skolos viršijo turimo turto vertę, tačiau pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės pelnas sudarė 24 809 Eur.
52. Nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatyta, kad antstolių informacinės sistemos 2022 m. vasario 17 d. duomenimis, yra 2 vykdomosiose bylose vykdomas skolų išieškojimas iš UAB „Mogita“ išieškotojams viešajai akcinei bendrovei „Neftianaja kompanija Rosneft“ (išieškomos sumos – 86 658,37 Eur ir 103 515,87 Eur). 2021 m. spalio 31 d. balanso duomenis įmonės įsipareigojimai kreditoriams (378 968,89 Eur) viršija balanse nurodyto turto vertą (272 099 Eur), 2021 m. spalio 31 d. pelno nuostolių ataskaitos duomenimis įmonė dirba nuostolingai (81 169 Eur nuostolių). Taigi įmonės vadovas nustatęs, kad bendrovės veikla nuostolinga būtent ir kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
53. Pareiškėja nenurodė jokių kitų argumentų (išskyrus aptartų sandorių sudarymą ir atsiskaitymą su kitu kreditoriumi), kurie patvirtintų aplinkybes, jog atsakovas privedė bendrovę prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kaip minėta aptartų sandorių sudarymo metu bendrovė buvo mokus juridinis asmuo.
54. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sąmoningai blogai valdė bendrovę (veikimu ar neveikimu), dėl ko bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėja neįrodė, kad būtent sąmoningai blogi atsakovo veiksmai lėmė bendrovės nemokumą.
55. Be to, faktą apie tariamo kreditorių teisių pažeidimo neegzistavimą patvirtina ir pačių bendrovės kreditorių pateikti patvirtinimai, kuriuos vertino tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami aukščiau minėtą civilinę bylą (civ. b. Nr. e2-247-390/2023 ir civ. b. Nr. e2A-168-330/2024). Gauti kreditorių atsakymai patvirtina, kad kreditoriai, kurie egzistavo turto perleidimo sandorių sudarymo metu, žinojo apie sandorių sudarymą, ir patvirtina, jog šiais sandoriais nebuvo ir nėra pažeidžiami kreditorių interesai.
56. Pareiškėja prašo dėl BUAB „Mogita“ tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti E. Č..
57. Nagrinėjamu atveju nepripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis, nėra pagrindo BUAB „Mogita“ buvusį vadovą E. Č. pripažinti atsakingu asmeniu. Be to, ĮBĮ nuostatos nereikalavo nustatyti už tyčinį bankrotą kaltų asmenų. Reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis buvo įtvirtintas tik nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjos 3 380,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024-09-09 DOK-20204).
59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, kuri reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
61. Atmetus pareiškėjos pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaidos už advokato pagalbą, rengiant dokumentus susijusius su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, patirtos 2024 m. liepos ir rugsėjo mėn. (apmokėtos PVM sąskaitos faktūros), remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, taikomas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 161 Eur. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo į pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą sudarytų 5 402,5 Eur (2,5 x 2 161 Eur), o rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už prašymų (dėl prieigos prie EPP; nuotolinio bylos nagrinėjimo; dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) parengimą sudarytų 2 593,20 Eur (0,4 x 2 161Eur x 3 vnt.).
63. Netenkinus pareiškimo, iš pareiškėjos atsakovui priteisiama 3 380,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ pareiškimo dėl bankrutavusios UAB „Mogita“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Priteisti iš pareiškėjos PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“, juridinio asmens kodas INN 7706107510, atsakovui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 380,74 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 74 ct) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, atstovams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.