- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- e2-269-955/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05807-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FOX auto“
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FOX auto“ atstovei advokato padėjėjai Karolinai Jonaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FOX auto“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė/draudikas) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FOX auto“ (toliau – ir atsakovė/draudėjas) 4 696,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau - Sutartis), kuria buvo apdrausta sunkvežimio (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2023 m. liepos 3 d. eismo įvykio Olandijoje metu buvo apgadintas pakeliamojo užtvaro statinys. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas sunkvežimio (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Eismo įvykio aplinkybes patvirtina eismo įvykio deklaracija.
3. Draudimo įmoką (264,00 Eur) pagal draudimo sutartį atsakovė turėjo sumokėti iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau įmoka laiku sumokėta nebuvo, ją atsakovė sumokėjo tik 2023 m. liepos 28 d., t. y. jau po 2023 m. liepos 3 d. eismo įvykio.
4. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 6 dalis nurodo, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Taigi atsakovei laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jos apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma.
5. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 9 392,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Šią sumą sudaro 8 539,00 Eur materialinė žala ir 853,90 Eur žalos sureguliavimo išlaidos. Šios žalos dydį ir atlyginimą patvirtina sąskaita faktūra, ekspertinis raportas, draudimo išmokos mokėjimo pažyma ir mokėjimo nurodymas. Ieškovė pabrėžė, kad ji tinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąsias įvykio priežastis, įvertino jų padarinius ir atsižvelgiant į tai, tinkamai nustatė žalos dydį: ieškovė įvertino tiek draudėjo pateiktą informaciją, tiek ir pačio draudiko surinktus duomenis. Šie žalos įvertinimo dokumentai yra konkretūs, tikslūs, aiškūs ir nekelia abejonių dėl žalos dydžio. Jokių aukščiau aptartas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta, o atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu nėra niekaip pagrįstas. Ieškovė pateikė atsakovei bylos medžiagą, tačiau atsakovė nenurodė, kad jai nėra aišku ir neprašė, kad žalos dokumentai būtų išversti į lietuvių kalbą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, vadovaujasi kitų įmonių pateiktomis kainomis, skelbimų pasiūlymais iš lietuviškų portalų, tačiau ieškovė pabrėžė, kad skirtingose šalyse, skirtinga rinka, todėl pasiūlymuose pateikiamos skirtingos kainos. Be to, pateiktuose pasiūlymuose įrenginys nėra visiškai toks pats, kaip sugadintas, skiriasi jo komplektacija, sudėtis ir kt. Šiuo atveju, įvykis buvo Olandijoje, todėl lyginti rinkos kainas tarp Olandijos ir Lietuvos netikslinga. Be to, kaip minėta anksčiau, nurodytos kainos atitinka tuo metu rinkoje galiojančias kainas. Ieškovė taip pat pabrėžė, kad ekspertizę atliko profesionalūs žalų ekspertai „Dekra experts“, taigi nėra pagrindo abejoti jų pateikta išvada dėl sukeltos žalos įvertinimo.
6. Remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 64 punktu, ieškovė turi į atsakovę 100 proc. regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, nes eismo įvykio metu galiojo draudiminė apsauga pagal draudimo sutartį, tačiau atsakovė pagal šią draudimo sutartį nebuvo įmokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos. Tačiau ieškovė teismo prašo iš atsakovės priteisti tik 50 proc. sumą, t. y. 4 696,00 Eur.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu užkardas buvo nepataisomai sugadintas, nes buvo sugadintas jo korpusas, valdymo mechanizmas ir sija, todėl jį reikėjo pakeisti nauju. Buvo kreiptasi į žalos ekspertus „Dekra experts“, kad šie patikrintų žalos dydį. Ekspertai patikrino, kad pagal komercinį pasiūlymą žalos suma yra pagrįsta, atitinkanti rinkos kainas. Šiame komerciniame pasiūlyme yra nurodytas žalos dydžio detalizavimas. Taip pat išvadoje nurodyta, kad sugadintas įrenginys buvo įrengtas prieš du metus, jo būklė buvo puiki, todėl skaičiuojant patirtos žalos dydį, įrenginio nusidėvėjimas nebuvo taikomas.
8. Žalos administravimą atliko ieškovės atstovė užsienyje „InterEurope AG “, kuri pateikė išsamią medžiagą ieškovei ir kuria remiantis ieškovė atlygino žalą. Ieškovei nekilo jokių abejonių nei dėl įvykio, nei dėl žalos dydžio.
II. Atsakovės argumentai
9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos veikla yra transporto paslaugos. Vadovaudamasi sutartiniais įsipareigojimais, atsakovė privalėjo pristatyti baldus įmonei – Van spaendock vastgoed bv, esančiai adresu (duomenys neskelbtini). Pagal užsakymo pobūdį ir kiekį, užsakymas pristatomas sunkiasvore technika – mikroautobusais. 2023 m. liepos 3 d. atsakovės darbuotojas, vykdydamas užsakymą, mikroautobusu atvyko į Van spaendock vastgoed bv teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini),. Teritorijoje vyko pastato renovacijos darbai, teritorija buvo užstatyta mobilia tvora, barjerais, įspėjamaisiais ženklais, automobiliais. Užsakovo darbuotojai nurodė, kad atsakovės darbuotojas privalo prisiparkuoti sudėtingiausioje teritorijos vietoje, kadangi baldai iš sunkiasvorio automobilio su specialia įranga turi būti keliami per pastato langų angas.
Atsiliepimas
10. Atsakovės darbuotojas, matydamas situaciją, užsakovui nurodė, kad užsakymo įvežti ir prisiparkuoti nurodytoje teritorijos vietoje negali, kadangi dėl šalia užtvaro pastatytų užkardų, automobilių ir kt. patekimas per daug sudėtingas. Nepaisant to, užsakovas reikalavo parkuotis nurodytoje teritorijos vietoje siekiant iškrauti krovinį, teigdamas, jog prisiparkuoti darbuotojai, kurie rankų mostais bei žodiniais patarimais informuos vairuotoją apie atstumus tarp užtvaro ir kitų užkardų.
11. Parkuodamasis pagal užsakovo darbuotojų nurodymus, atsakovės darbuotojas pajuto, kad į kažką atsirėmė. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į užtvaros sistemos dalį – užkardą laikantį metalinį stulpą. Užsakovo darbuotojai nurodė, kad: „kitaip prisiparkuoti būtų nepavykę, bet tai nieko tokio, nes vos matomas nubrozdinimas užtvaros sistemos veikimui neturi jokios reikšmės“. Be to, atsakovės darbuotojas įsitikino, kad užtvaros sistema ir toliau veikia kaip ir iki atsirėmimo, taip pat nebuvo matyti užkardo įlenkimai ar kitokios deformacijos. Kadangi jokia reali žala užkardui ir jo veikimui padaryta nebuvo, šalys pretenzijų nutarė viena kitai nereikšti. Jau po kurio laiko, su atsakove susisiekė užsakovas, kuris teigė persigalvojęs ir norintis, kad atsakovė žalą atlygintų. Šalys nesutarė dėl žalos dydžio, todėl užpildė eismo įvykio deklaraciją ir apie žalą pranešė draudimo bendrovei – ieškovei. Kadangi atsakovė nuo pat pradžių nesutiko su žala visa apimtimi ir jos kilimo aplinkybėmis, todėl pildant dokumentus apie draudiminį įvykį, prie pastabų ieškovei atsakovė išreiškė prašymą susisiekti dėl papildomų aplinkybių, kurias norėjo išdėstyti, tačiau ieškovė to nepadarė.
12. 2024 m. kovo 18 d. atsakovė gavo ieškovės pretenziją, kuria ieškovė reikalavo atlyginti 9 393,90 Eur sumą. Kadangi prašoma žalos suma už paprastą užkardo įbrėžimą yra nesuvokiamai didelė, atsakovė paprašė ieškovės pateikti žalos bylos medžiagą. Ieškovė pateikė atsakovei žalos bylos medžiagos kopiją, tačiau beveik visi dokumentai buvo pateikti ne lietuvių kalba, tad atsakovei nebuvo sudarytos galimybės su žalos bylos medžiaga susipažinti tinkamai.
13. Iš atsakovės turimų dokumentų akivaizdu, kad nei užkardas, nei jo korpusas ar valdymo sistema nebuvo pažeisti – deformuoti ir nepataisomai sugadinti. Apart menko įbrėžimo ir dažų pažeidimo ant užkardo metalinio stulpo (korpuso), jokie užkardo korpuso sugadinimai padaryti nebuvo, nėra net įlenkimo žymių, tad ir valdymo blokas pažeistas negalėjo būti. Tuo labiau, su užkardo sistema ir užkardu (kartimi) apskritai neįvyko joks kontaktas, tad šių dalių nustatyti pažeidimai dar labiau kelia abejonių dėl ekspertizės tikrumo ir objektyvumo.
Atsiliepimas
14. Atsakovė nurodė, kad žalos byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįsti įvardijamus užkardo sugadinimus, taip pat žalos apskaičiavimo dydį, o Ekspertizės aktas paremtas tik remontą vykdžiusio asmens pateiktais duomenimis. Atsakovė nurodo, kad viešai prieinamuose šaltiniuose tokio tipo naujas kelio užkardas kartu su numerių skaitymo ar kita valdymo sistema kainuoja nuo 750 Eur, panašias kainas siūlo ir kiti gamintojai – 900 – 1200 Eur. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad seno atitvaro remontas kainavo net 8 539 Eur + PVM, kai už tokią sumą galima įsigyti net trylika naujų atitvarų su valdymo sistemomis. Be to, iškovė nepateikė jokių duomenų apie ginčo objekto - užkardo – įrengimo datą ir kainą, taip pat apie užkardo nusidėvėjimo lygį ir vertę įvykio metu. Iš byloje esančių įrodymų (nuotraukų) akivaizdu, kad įvykio dieną užkardas jau buvo surūdijęs, kas leidžia pagrįstai manyti buvus didelį nusidėvėjimą.
15. Nėra jokių duomenų apie įvykio aplinkybes ir jų nustatymą, nėra atliktas tyrimas dėl to, kokius padarinius įvykis galėjo užkardui sukelti. Akivaizdu, jog iškart po įvykio užkardas veikė, nebuvo jokių užkardo ar jo sudedamųjų dalių įlenkimų, deformacijų, buvo matomas tik užkardo metalinio stovo įbrėžimas – dažų pažeidimas. Taigi, Ekspertizės akte pateikta faktinė informacija apie užkardo sugadinimus nesutampa su įrodymais, kurie atspindi užkardo būklę iškart po įvykio. Taip pat nėra įrodymų, kas sudarė apskaičiuotą užkardo remonto - žalos sumą, t. y. kokios užkardo dalys buvo remontuotos ar keistos naujomis, kiek kiekviena jų kainavo, nėra užkardo remonto darbų eigos fotofiksacijos, nėra informacijos apie keistų dalių vertę, apskaičiuotą nusidėvėjimą.
16. Ieškovės ieškinys grindžiamas išimtinai naudos gavėjo pateiktais dokumentais – 2024 m. kovo 28 d. Olandijos draudimo brokerio „Dekra Experts“ aktu ir H. T. Installaties B.V. komerciniu pasiūlymu. Vertinant dokumentus matyti, jog tiek vienas, tiek kitas parengti nuotoliniu būdu, pagal naudos gavėjo - Van Alphen pateiktą užklausą, neįvertinus įvykio vietos ir sugadinto užkardo fiziškai. Be to, dokumentai yra netikslūs, nes juose dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, akte aprašant žalą nurodyta, kad buvo sugadinta užkardo sija, nors eismo įvykio metu ji buvo pakelta ir įvykio metu nebuvo kliudyta, atitinkamai, įvykio metu darytose fotografijose nematyti jokių sijos apgadinimo požymių. Be to, ekspertizės aktas, ieškovės įvardijamas kaip parengtas nepriklausomo eksperto atsakingai ištyrusio visas aplinkybes, parengtas jau po naujo užkardo įrengimo. Akte nurodyta, kad jo parengimo dieną „įrenginys jau pakeistas“; „reikėjo sumontuoti naują įrenginį“; „laidai buvo prijungti ir pritvirtinti prie naujo įrenginio“. Ieškovas, būdamas profesionalu, privalėjo įvertinti, kad žala buvo nustatyta išimtinai pagal naudos gavėjo pateiktas aplinkybes, įvykio vietos ir užkardo neapžiūrint fiziškai. Nei ekspertizės akte, nei komerciniame pasiūlyme nėra užkardo sugadintų dalių fotografijų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad minėti asmenys surašė tiesiog naudos gavėjui reikiamus dokumentus ir nurodydami duomenis, už kurių teisingumą atsakyti negali. Pastarieji neatliko jokio išsamaus, objektyvaus ir nešališko įvykio tyrimo. Taip pat atsakovė nurodė, kad atsakovei išreiškus abejones dėl žalos dydžio, ieškovė su jomis sutiko, kitu atveju savanoriškai reikalavimo dalies nebūtų atsisakiusi. Atitinkamai tai įrodo, kad ieškovė nėra tikra dėl žalos dydžio ir negali jo pagrįsti objektyviais ir nešališkais duomenimis, bei pripažįsta neatlikusi savarankiško žalos tyrimo.
17. Ieškovė nepagrindė ir reikalaujamos 4 696,00 Eur žalos dydžio bei jos apskaičiavimo mechanizmo. Ekspertizės akte nurodyta žalos suma yra 8 539,00 Eur, todėl 50proc. būtų 4 269,50 Eur, o ne 4 696,00 Eur.
18. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad užkardas būtų buvęs sugadintas taip, jog jo suremontuoti nebuvo įmanoma, todėl atsirado būtinybė užkardą su visa valdymo sistema keisti naujais, tuo labiau, kad ieškovės reikalaujama suma kelis kartus viršija užkardų kainas Olandijoje.
Atsiliepimas
19. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad deklaracija nebuvo supildyta iš karto, kai atsakovės vairuotojas atsitrenkė į atitvarą, šalys jį apžiūrėjo ir konstatavo, kad buvo tik išoriniai skardos įlenkimai, įbrėžimai, o pats atitvaras veikė ir jokių nusiskundimų atitvaro savininkai nereiškė. Po kurio laiko su atsakove susisiekė bendrovė, kurios atitvaras buvo apgadintas, ir pareikalavo iš atsakovės 8 000,00 Eur sumos, nors dar nebuvo nustatyta žala. Kadangi atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, šalys supildė eismo įvykio deklaraciją. Vykdant žalos tyrimą, su atsakove susisiekta nebuvo ir ji savo paaiškinimų duoti negalėjo. Atsikirtimus atsakovė pareiškė tik gavusi pretenziją dėl žalos atlyginimo, su kuriais kartu ieškovei buvo pateiktos ir analogiškų atitvarų kainos Olandijoje, kurios žymiai skyrėsi nuo ieškovės nurodomų, po ko ieškovė per pusę sumažino prašomos priteisti žalos dydį.
20. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog „Dekra experts“ pateiktoje išvadoje yra netikslumų, todėl ja remtis negalima. Neaišku kodėl išvadoje yra nurodoma, kad nebuvo taikoma 1 500,00 Eur išskaita, taip pat neaišku, kada tiksliai užtvaras buvo sumontuotas ir kodėl naudojant jį dvejus metus, skaičiuojant žalą, nebuvo pritaikytas joks nusidėvėjimas. Ieškovė neatliko jokių veiksmų, kad objektyviai įvertintų žalą, įvykio vieta nebuvo apžiūrėta, remtasi tik paaiškinimais dėl sugadinimų, kurie nesutampa su atsakovės paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
III. Teismo
nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. birželio 30 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 13780598, kuria buvo apdrausta sunkvežimio (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Įmoką pagal šią draudimo sutartį atsakovė turėjo sumokėti 2023 m. birželio 30 d., tačiau sumokėjo tik 2023 m. liepos 28 d. 2023 m. liepos 3 d., t. y. dar iki atsakovei sumokant draudimo įmoką, Olandijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas pakeliamojo užtvaro statinys. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakovė pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 9 392,90 Eur dydžio draudimo išmoką bei kreipėsi į atsakovę dėl dalies išmokos grąžinimo regreso tvarka.
22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė draudimo įmoką sumokėjo pavėluotai bei dėl to, kad atsakovės vairuotojas sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas pakeliamojo užtvaro statinys, todėl remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą ar dalį dėl padarytos žalos išmokėtos sumos. Tačiau ginčas byloje kilo dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Atsakovės teigimu, apdrausta transporto priemone buvo tik apibraižytas užtvaras, po įvykio jis veikė, todėl nebuvo reikalo jį keisti nauju, o ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovės padarytos žalos dydžio.
23. Privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo santykius reglamentuoja Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
24. Draudimo išmoka, tai draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti; nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo; žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui (toliau – žala turtui) – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala. Žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.
25. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Įstatymo 16 straipsnis, reglamentuojantis draudimo išmokos mokėjimo principus numato, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
26. Vyriausybė, remdamasi TPVCAPDĮ, 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtino Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 4 punkte įtvirtinta, kad žala nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, TPVCAPDĮ, Taisyklėmis ir kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis padarytos žalos dydžio nustatymą, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus.
27. Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui (toliau kartu – turtas) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, remonto paslaugų teikėjo pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais, remonto sąmatomis ar kitais remonto išlaidų pagrindimo dokumentais, taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Taisyklių 14 punktas numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turto remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinosios remonto išlaidos yra lygios ar viršija 75 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio.
28. Taisyklių 5 skyrius nustato draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas. Taisyklių 20 punktas numato, kad atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, ir pan. Taigi iš esmės turtui padarytos žalos ir mokėtinos draudimo išmokos dydį nustato atsakingas draudikas, įvertinęs visus reikšmingus duomenis.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė sprendimą atlyginti žalą priėmė vadovaudamasi Olandijos bendrovės „Dekra Experts“ ekspertiniu aktu (raportu) (toliau – Aktas) ir H. T. Installaties B.V. komerciniu pasiūlymu. Pažymėtina, kad minėtas ekspertinis aktas surašytas 2023 m. lapkričio 15 d. - lapkričio 27 d., t. y. po įvykio praėjus penkiems mėnesiams ir jau pakeitus apgadintą užtvarą. Akte nurodyta, kad transporto priemonė atsitrenkė į užkardo įrenginį, esantį prie įvažiavimo į apdraustojo įmonės teritoriją. Dėl šio atsitrenkimo buvo nepataisomai sugadintas užkardo korpusas, valdymo mechanizmas ir pati užkardo sija. Reikėjo sumontuoti naują įrenginį. Esami laidai buvo pritvirtinti ir prijungti prie naujo įrenginio. Nurodyta užkardo keitimo kaina 8 539,00 Eur. Nurodyta, kad ekspertai patikrino komercinį pasiūlymą ir įvertino šiuo metu jau atliktų žalos remonto darbų išlaidas. Nurodytos kainos atitinka rinkoje galiojančias kainas. Taip pat akte nurodoma, kad sugadintas užkardas buvo įrengtas maždaug prieš dvejus metus, jo būklė buvo puiki, todėl negalima teigti, kad po žalos remonto objekto būklė tapo geresnė nei buvo prieš tai.
30. Vertinant ieškovės pateiktus įrodymus, reikšmingus žalos dydžio nustatymui, atkreiptinas dėmesys į ieškovės pateiktą draudimo išmokos mokėjimo pažymą žalos byloje Nr. CLT3266226 2024/024989, kurioje įvykio aprašyme nurodoma, kad „apsisukinėjant buvo nubrėžti dažai ant šlakbaumo dėžutės. Neaiški situacija dėl žalos“. Taigi, iš šios pažymos matyti, kad pačiai draudikei kilo abejonių dėl žalos dydžio, tačiau ji jokių papildomų įrodymų iš nukentėjusiojo asmens neprašė. Į bylą nėra pateiktas sugadinto turto apžiūros aktas, iš kurio būtų galima spręsti apie sugadinimo lygį, ar galima buvo įrenginį suremontuoti, ar būtina jį buvo pakeisti nauju. Taip pat nėra duomenų, kad tokia informacija buvo pateikta ir ekspertizės išvadą rengusiems ekspertams, kurie tik konstatavo, kad pakeistasis užkardas atitiko rinkos kainą. Nors „Dekra Experts“ ekspertiniame akte nurodoma, kad vienas iš jo priedų yra nuotraukos, tačiau teismui jos pateiktos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Ieškovė taip pat ieškinį grindžia 2023 m. liepos 7 d. H. T. Installaties B.V. komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodoma, kad pateikiamas pasiūlymas dėl GGD užtvaro, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu, pakeitimo. Nurodoma, kad montavimo darbų apimtis sudarytų laidų, prijungtų prie užtvaro, apsaugojimas; dabartinio užtvaro išmontavimas; naujo užtvaro pristatymas ir montavimas; laidų prijungimas prie naujo užtvaro ir užtvaro įrenginio paleidimas. Šių darbų kaina yra 8 539,00 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, šis komercinis pasiūlymas taip pat nepatvirtina žalos dydžio, kadangi jis neįrodo senojo įrenginio sugadinimo mąsto, jo nusidėvėjimo iki apgadinimo lygio ir fakto, jog užtvaras buvo nepataisomai sugadintas.
32. Atsakovė kategoriškai neigia, kad užtvaras buvo sugadintas nepataisomai ir jį reikėjo keisti. Nurodo, kad įvykio vietoje jai iš viso jokių pretenzijų niekas nereiškė. Tuo labiau negalėjo buvo nulaužta pati užkardo sija, kadangi įvykis įvyko atsakovės vairuotojui bandant įvažiuoti į teritoriją, todėl sija buvo pakelta ir vairuotojas jos negalėjo liesti. Į bylą atsakovė pateikė 2024 m. balandžio 5 d. atsiliepimą į ieškovės pretenziją, kuriame yra pateiktos fotonuotraukos, įrodančios kaip atrodė užtvaras iš karto po įvykio. Šiose nuotraukose matyti, kad užtvaro sija yra pakelta, o jo metalinė dalis tik nežymiai išoriškai apgadinta. Jokių žymesnių pažeidimų nematyti, nesimato, kad būtų pažeista įrangos geometrija, nulaužtos kokios nors detalės ar panašiai.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį. Atsakingas ir rūpestingas draudikas, išsiaiškinęs ir (arba) sutelkęs pastangas išaiškinti, ištirti ir įvertinti aplinkybes draudžiamajam įvykiui patvirtinti arba paneigti, ir pakankamų įrodymų duomenų pagrindu nustatęs draudžiamąjį įvykį bei sumokėjęs draudimo išmoką, vėliau turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš ją priėmusio nukentėjusio trečiojo asmens, kurio iniciatyva ir pagal jo kreipimąsi draudimo išmoka buvo sumokėta, jei vėliau paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota, neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala. Draudikas, kuris nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jo pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį, prisiima riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021, 34 punktas).
34. Pažymėtina, kad analogišką pareigą draudikas turi ir pagal Draudimo įstatymą, kurio 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją.
35. Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 straipsnio1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-576/2013; Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-340/2011; Nr. 3K-3-84/2013). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. e3K-3-42-378/2018, Nr. e3K-3-276-687/2018).
36. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje ieškovės pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtino, kad eismo įvykio metu buvo padaryta tokio dydžio žala, kokią ieškovė atlygino trečiajam asmeniui. Pačiai ieškovei kilus abejonių dėl žalos dydžio (kas yra nurodyta draudimo išmokos mokėjimo pažymoje), ji nesiėmė priemonių eismo įvykio metu padarytos žalos dydžiui nustatyti. Nors CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, jog ši norma nereiškia, kad teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį atsiranda ir tais atvejais, kai konkretus nuostolių dydis nėra įrodytas tik dėl to, jog jų atlyginimo prašanti šalis netinkamai vykdo jai tenkančią pareigą pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-1120/2024, 42 punktas; 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-127-823/2024, 52 punktas).
37. Taigi, įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir neįrodė žalos dydžio. Byloje nėra pateikta pakankamai duomenų pagrįsti ieškovės poziciją, kad autoįvykio metu kliudyto užtvaro pažeidimas buvo tokio intensyvumo, kad jis buvo nepataisomai sugadintas ir reikėjo jį pakeisti nauju. Ieškovei tinkamai nepagrindus žalos dydžio ir neįrodžius ieškinio reikalavimų, jos ieškinys netenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovę „FOX auto“ byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatų kontora „Tarvainytė ir partneriai“, kuriai atsakovė pagal išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, sumokėjo iš viso 1 494,54 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį atmetus, jos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
40. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje teismas nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FOX auto“, juridinio asmens kodas 304181889, 1 494,54 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.