Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-16612-838/2024 pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio veiksmų nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, P. J. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skolininko darbovietės vadovui už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens pateiktas įrodymas yra gautas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad teikiamas įrodymas yra susijęs su antstolės nurodomų reikalavimų nevykdymu, ir tai, kad jis yra pateiktas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, dėl ko kiti proceso dalyviai turėjo galimybę su juo susipažinti ir pateikti apeliacinės instancijos teismui savo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga į bylą priimti suinteresuoto asmens pateiktą patvarkymą dėl skolos išieškojimo patikslinimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimto įrodymo pasisako tik tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės G. Ž. kontoroje yra vykdomas Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 62,42 Eur skolos (priteistas žyminis mokestis ir teismo siuntimo (pašto) išlaidos) išieškojimo iš skolininko P. J. išieškotojos VMI naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolė 2019 m. balandžio 15 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-188-8318, kuriuo skolininko darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Byloje ginčo dėl to, kad skolininko darbdaviui yra žinoma apie skolos išieškojimą vykdomojoje byloje ir priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nėra.

18. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016, 18 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑240-1075/2020, 37 punktas).

19. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. CPK 585 straipsnis reglamentuoja antstolio reikalavimų privalomumą. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bauda skiriama tam, jog paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑23-687/2016, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019, 35 punktas).

22. Pažymėtina ir tai, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas, rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos asmeniui už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo, asmuo turi pareigą įrodyti, jog antstolio reikalavimo neprivalo vykdyti ar negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

23. Nagrinėjamu atveju antstolė yra nurodžiusi, kad skolininko darbovietė yra atlikusi išskaitymą iš skolininko darbo užmokesčio nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. Nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. išskaitymai iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio nėra atliekami, taip pat nėra gauta jokios informacijos, kodėl nėra pervedamos lėšos. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei šiuo metu, šios antstolės nurodytos aplinkybės nėra ginčijamos. Tiek skolininkas, tiek ir jo darbovietė iš esmės tenurodo, kad skolininkas 2022 m. balandžio 25 d. išieškotojai VMI yra pervedęs įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteistą 62,42 Eur skolą, todėl laikosi pozicijos, kad nebuvo pagrindo vykdyti antstolės priimto patvarkymo. Iš esmės tokiai pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai stokoja pagrįstumo.

24. Iš antstolės 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-188-8318 turinio matyti, kad juo skolininko P. J. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Jeigu bus vėluojama pervesti daugiau nei 15 dienų, skolininko darbdavys privalo pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis. Šiuo patvarkymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra išaiškintos ir pasekmės už antstolio įpareigojimų nevykdymą, numatytos CPK 585 straipsnyje. Iš patvarkymo turinio taip pat matyti, kad darbovietei buvo nurodyta ir bendra išieškoma iš skolininko suma, t. y. 191,59 Eur (62,42 Eur skola bei 129,17 Eur vykdymo išlaidos). Taigi, kaip pagrįstai nurodo ir antstolė, iš skolininko buvo išieškoma ne vien pagrindinė skola, bet ir vykdymo išlaidos.

25. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad <...> vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. <...> (Sprendimų vykdymo instrukcijos 152 punktas). Vykdymo išlaidas išieškodamas priverstinai, antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui siunčia kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymu atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.; Sprendimų vykdymo instrukcijos 153 punktas). Pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 154 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas). Taigi aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, o skolos padengimas neatleidžia skolininko nuo tokių išlaidų apmokėjimo ir, atitinkamai, nuo teisėtų antstolio reikalavimų įvykdymo.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

27. Byloje, kaip minėta, nėra ginčo, kad nuo antstolės nurodytos datos, t. y. 2024 m. rugsėjo 10 d., skolininko darbovietė išskaitymų iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio nėra atlikusi. Skolininko darbovietė šių aplinkybių neneigia ir neginčija. Antstolės patvarkymas nėra panaikintas ir yra galiojantis, todėl turėjo būti vykdomas. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir ta aplinkybė, kad šiuo metu antstolė 2025 m. sausio 10 d. yra priėmusi patvarkymą dėl skolos išieškojimo patikslinimo Nr. S-25-188-1034, kuris tik patvirtina, jog antstolė patikslino išieškomą sumą, t. y. skolininko darbovietei nurodant, kad šiuo metu likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma yra 155,29 Eur. Taigi pareiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą yra išlikusi. Byloje duomenų, kad skolininko darbovietei nebuvo objektyvių galimybių vykdyti antstolės patvarkymą ar, kad, skolininkui sumokėjus pagrindinę skolą, jo prievolė sumokėti vykdymo išlaidas pasibaigė arba jos vykdymas tapo neįmanomas, taip pat nėra. Skolininko darbovietė su antstole aptariamu klausimu nebendradarbiavo ir antstolei neteikė jokių patvarkymo nevykdymo objektyvių priežasčių. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininko darbovietė nevykdė teisėtų antstolės įpareigojimų, todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartimi antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo atmestas nepagrįstai.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į vykdomojoje byloje išieškomos sumos dydį, patvarkymo nevykdymo trukmę, antstolės reikalavimų pobūdį bei atliktus vykdymo veiksmus, taip pat į tai, jog savo veiksmais (neveikimu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. J. apsunkino vykdymo procesą laikotarpiu, nuo tada kai nebuvo vykdomas patvarkymas iki jo pakeitimo, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. sausio 10 d., sprendžia, kad 150 Eur dydžio bauda už antstolės 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-188-8318 nevykdymą nurodytu laikotarpiu labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 585 straipsnio 2-3 dalys).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą, ir netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos (antstolės) G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkinti iš dalies: paskirti suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui P. J. 150 Eur baudą už antstolės G. Ž. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-188-8318 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. sausio 10 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

32. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui prašymą priteisti iš antstolės 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju antstolės atskirasis skundas yra patenkintas, todėl laikytina, kad suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo teisės į jo byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkinti iš dalies.

Paskirti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą už antstolės G. Ž. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S‑19‑188‑8318 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. sausio 10 d., baudą išieškant valstybės naudai.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.

Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.