Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. ir jo gynėjo advokato A. Li., nuteistojo V. Z., nuteistojo S. Š., nuteistojo S. K., nuteistojo V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. S. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštas 1 216 Eur ir 107,56 Eur civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. K. priteista 1 323,56 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai.

S. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartimi paskirta bausme, o subendrinta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 4 586,31 Eur bauda, nustatant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 2 (dvejų) metų terminas skaičiuotinas nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytos bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamąjį įsakymą.

K. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. K. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. K. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuspręsta konfiskuoti 60 Eur iš K. D. Lietuvos Respublikos nuosavybėn, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

I. A. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį, ir nustatyta, kad likusi nesumokėta bauda yra 10 MGL (376,60 Eur).

V. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. buvo nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus kaip priemonę turtui įgyti bei tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus:

1.1. S. K., sužinojęs, kad po 2016 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) E. G. konsultacijos jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT) (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. nenustatė bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių, 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į gydytoją E. J., kuris pažadėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo nustatyti specialieji poreikiai. Po to, E. J. iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) G. J. sužinojus, kad S. K. 2016 m. lapkričio 16 d. medicininiuose dokumentuose gydytojo (duomenys neskelbtini) E. G. įrašyta diagnozė kojų pėdų parezė (funkcijos nepakankamumas III klasė) neatitinka kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti nustatomi specialieji poreikiai, ir E. J. išrašius S. K. pakartotinį siuntimą pas gydytoją (duomenys neskelbtini), S. K. 2016 m. gruodžio 14 d. lankėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini) E. G., kuris paskambino E. J., o pastarasis pokalbio metu nepagrįstai nurodė, kad S. K. medicininiuose dokumentuose turi būti įrašyta diagnozė apatinių galūnių parezė. Po to gydytojas (duomenys neskelbtini) E. G. S. K. 2016 m. gruodžio 14 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. didesnį patologijos sunkumą, nei pats buvo nustatęs 2016 m. lapkričio 16 d., nurodydamas diagnozę sunki kojų paraparezė (funkcijos nepakankamumas IV klasė). Vėliau, t. y. 2017 m. kovo 6 d., S. K. lankantis pas gydytoją E. J., neišsakant nusiskundimų dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir neatlikus jo medicininės apžiūros, E. J. medicinos dokumentų išraše / siuntime (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašė, kad du mėnesius blogėja eisena, diagnozė – sunki apatinių galūnių paraparezė, ir nurodė S. K. užsiregistruoti pas gydytoją E. G., taip pat nurodė, kad jo, t. y. S. K., siuntime jis įrašo minėtą simptomą, jog du mėnesius blogėja eisena, o jo užrašyta diagnozė turi būti įrašyta ir gydytojo (duomenys neskelbtini) E. G. medicinos dokumentų išraše. Po to gydytojas E. G., būdamas sukurstytas gydytojo E. J., suklastojo tikrą dokumentą – S. K. 2017 m. kovo 8 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), jame nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. didesnį patologijos sunkumą nei pats buvo nustatęs 2016 m. lapkričio 16 d., nurodydamas diagnozę – sunki kojų paraparezė (funkcijos nepakankamumas IV klasė). Po to gydytojas E. J., vadovaudamasis žinomai suklastotu gydytojo E. G. surašytu S. K. 2017 m. kovo 8 d. medicinos dokumentų išrašu / siuntimu (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), suklastojo S. K. siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, t. y. E. J. nurodymu gydytoja–(duomenys neskelbtini) A. P., nežinodama, kad S. K. 2017 m. kovo 8 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suklastotas, S. K. surašė 2017 m. kovo 20 d. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Po to S. K., žinodamas, kad minėtame siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir gydytojo E. G. 2017 m. kovo 8 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. nurodyta neteisinga diagnozė ir simptomai, pagal kuriuos jam gali būti nustatyti specialieji poreikiai, bei siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją ir transporto išlaidų kompensaciją, 2017 m. kovo 22 d. panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. 2017 m. kovo 20 d. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir 2017 m. kovo 8 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), juos pateikdamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius, nežinodamas, kad jam pateikti suklastoti dokumentai, 2017 m. kovo 22 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. nustatė specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2023 m. kovo 22 d. bei transporto išlaidų kompensacijos poreikį neterminuotai nuo 2017 m. kovo 22 d. Po to S. K., sužinojęs, kad jam nustatyti minėti specialieji poreikiai, 2017 m. kovo 27 d., apie 12.41 val., UAB „P.“ gydytojo E. J. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), davė 50 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui E. J. už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, žinodamas, jog po to, kai S. K. nebuvo nustatyti specialieji poreikiai, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. kovo 22 d. jo sveikatos būklei nepasikeitus, esant suklastotai 2017 m. kovo 8 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) E. G. konsultacijai, suklastojo jo 2017 m. kovo 20 d. siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyrius, gavęs duomenis iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos apie S. K. nustatytus specialiuosius poreikius, 2017 m. gegužės 11 d. nepagrįstai jam išmokėjo 1 216 Eur lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją ir už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2018 m. vasario 28 d. išmokėjo 107,56 Eur transporto išlaidų kompensaciją. Tokiu būdu S. K. apgaule, padedant gydytojams E. J. ir E. G., savo naudai įgijo svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. iš viso 1 323,56 Eur.

2. S. Š. buvo nuteistas už tai, kad tiesiogiai susitarė duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus:

2.1. S. Š. 2017 m. sausio 4 d. kreipėsi į gydytoją E. J., prašydamas pradėti ruošti jo sutuoktinės I. Š. medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Po to E. J., peržiūrėjęs I. Š. sveikatos istoriją, išrašė siuntimą gydytojo (duomenys neskelbtini) V. S. konsultacijai ir siuntimą gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. konsultacijai, taip pat pakartotinai suderindavo konsultacijų laiką su gydytoju (duomenys neskelbtini) K. D., nes pastarojo konsultacijų išrašuose nebuvo nurodoma funkcinio nepakankamumo klasė, turinti reikšmės, vertinant asmens darbingumo lygį, be to E. J., turėdamas jo nurodymu gydytojos (duomenys neskelbtini) A. T.-C. išrašytą I. Š. 2017 m. kovo 20 d. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, S. Š. nurodė konkrečią datą, kada I. Š. nuvykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Po to S. Š. 2017 m. balandžio 27 d., apie 11.37 val., UAB „P.“ gydytojo E. J. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jo sutuoktinei I. Š. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., susitarė duoti 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui gydytojui E. J. už jo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, ruošdamas I. Š. medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, išrašė siuntimus gydytojų konsultacijoms, peržiūrėjęs šių konsultacijų išvadas, suderindavo pakartotinių konsultacijų laiką ir I. Š. išdavė siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.

3. V. B. buvo nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus:

3.1. V. B. 2017 m. kovo 13 d., apie 11.49 val. UAB „P.“ gydytojo E. J. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), davė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui E. J., už tai, kad pastarasis išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimą ir paruoštų dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Po to E. J. V. B. išdavė siuntimą (duomenys neskelbtini) konsultacijai ir 2017 m. kovo 13 d., gavęs VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) centro gydytojo G. S. medicininės konsultacijos išrašą, išdavė V. B. laikino nedarbingumo pažymėjimą nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 17 d., o gydytojui A. Č. nurodė užpildyti V. B. siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pagal jo asmens sveikatos istorijoje esančius duomenis.

4. K. D. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus:

4.1. K. D., dirbdamas UAB „P.“ gydytoju (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 28 d., apie 17.36 val., darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, bet ne didesnį nei 20 Eur, kyšį iš I. A. už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už medicininę konsultaciją, reikalingą dėl I. A. darbingumo lygio vertinimo. Po to minėtos konsultacijos aprašymo, t. y. 2017 m. kovo 28 d. įdėtinio lapo į I. A. ambulatorinę kortelę, kopija kartu su kitais medicininiais dokumentais buvo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui, kuris I. A. 2017 m. balandžio 11 d. nustatė 50 procentų darbingumo lygį.

4.2. Be to, K. D., dirbdamas UAB „P.“ gydytoju (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 28 d., apie 15.39 val., darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 20 Eur kyšį iš R. M. už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už medicininę konsultaciją.

4.3. Be to, K. D., dirbdamas UAB „P.“ gydytoju (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 11 d., apie 16.26 val., darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 20 Eur kyšį iš V. Z. už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą.

5. I. A. buvo nuteista už tai, kad tiesiogiai davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus:

5.1. I. A., žinodama, kad jai 2017 m. kovo 27 d. baigiasi darbingumo lygio nustatymo terminas, siekdama, jog jai pakartotinai būtų nustatytas darbingumo lygis, turėdama 2017 m. vasario 28 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. medicininės konsultacijos išrašą, ne vėliau kaip 2017 m. kovo 6 d. kreipėsi į gydytoją E. J., kad pastarasis paruoštų jos medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. I. A., 2017 m. kovo 6 d. lankantis UAB „P.“ pas gydytoją E. J., jis minėtos klinikos (duomenys neskelbtini) nurodė I. A. 2017 m. kovo 28 d. užregistruoti pas gydytoją (duomenys neskelbtini) K. D. ir pastarajam priminti, kad I. A. konsultacijoje nepamirštų įrašyti „stadijas ir funkcines klases“. Po to I. A. 2017 m. kovo 28 d., apie 17.36 val., UAB „P.“ gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), davė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, bet ne didesnį nei 20 Eur, kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui K. D., už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. už medicininę konsultaciją, reikalingą dėl I. A. darbingumo lygio vertinimo. Po to minėtos konsultacijos aprašymo, t. y. 2017 m. kovo 28 d. įdėtinio lapo į I. A. ambulatorinę kortelę, kopija kartu su kitais medicininiais dokumentais buvo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui, kuris I. A. 2017 m. balandžio 11 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 50 procentų darbingumo lygį.

6. V. Z. buvo nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus:

6.1. V. Z. 2017 m. balandžio 11 d., apie 16.26 val., UAB „P.“ gydytojo K. D. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), davė 20 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui K. D., už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. už medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

7. Nuteistasis K. D. apeliaciniu skundu prašo jį dėl kyšio iš R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o kitą skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis I. A. jokios konsultacijos neteikė, o V. Z. jam grąžino skolą, todėl nuosprendis dėl šių K. D. inkriminuotų kaltinimų turėtų būti panaikintas. Apeliaciniame skunde pažymima, jog, jeigu teismas nuspręstų, kad R. M. davė K. D. kyšį, ko pastarasis nepamena, prašoma taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduoti sutinka K. D. senas draugas ir geras pažįstamas M. J., kurio reputacija nekelia abejonių, jis yra solidus (duomenys neskelbtini).

8. Nuteistojo K. D. gynėjas advokatas A. Li. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl K. D. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir priimti K. D. išteisinantį nuosprendį.

8.1. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovė, kurioje dirba nuteistasis K. D., turi teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikia sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teismas tokiu būdu nusprendė, kad nuteistasis K. D., dirbdamas gydytoju (duomenys neskelbtini) minėtoje bendrovėje, teikė viešąsias paslaugas. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pagal bendrovėje „P.“ patvirtintus gydytojo (duomenys neskelbtini) nuostatus nuteistasis turėjo teisę verstis gydytojo (duomenys neskelbtini) praktika, išrašyti receptus, konsultuoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jokių administracinių įgaliojimų K. D. neturėjo. Be to, skundžiamame nuosprendyje nekonstatuota, kokius įgaliojimus nuteistasis K. D. pažeidė, priimdamas kyšį, kyšio davėjo ar kito asmens naudai / interesais.

8.2. Baudžiamojoje jurisprudencijoje susiformavo teisės taikymo praktika, pagal kurią, sprendžiant, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad asmuo formaliai atitiktų BK 230 straipsnio 3 dalyje išvardintus požymius – dirbtų juridiniame asmenyje ar verstųsi profesine veikla ir turėtų administracinius įgaliojimus arba turėtų teisę veikti juridinio asmens vardu, teiktų viešąsias paslaugas. Privalu nustatyti, kad asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą.

8.3. Įvertinus teismų praktiką ir sulyginus ją su nuteistojo veiksmais – suteikė konsultacijas ir vieną kartą išrašė vaistų receptą, apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti nuteistojo K. D. veiksmai nebuvo tiek reikšmingi, kad galėtų sukelti baudžiamuosius teisinius padarinius, t. y. negali būti prilyginti kyšininkavimui. Apeliaciniame skunde pastebėta, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nors ir pateikė tiek I. A., tiek R. M. paaiškinimus, jog jie atsilygino nuteistajam K. D. už malonų aptarnavimą ar konsultaciją, tačiau šių parodymų nevertino kyšininkavimo sudėties požymių aspektu.

8.4. Baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusi nuosekli teisės taikymo praktika, pagal kurią kyšiu nelaikoma asmens papirkimas, tikintis įgyti jo palankumą, t. y. kada asmuo gauna vertybes ne už konkrečių veiksmų atlikimą ar neatlikimą vertybes duodančio ar kito asmens naudai. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kad I. A., R. M. ar V. Z. būtų prašę nuteistojo K. D. atlikti kokius nors veiksmus jų naudai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuoroda, kad nuteistasis veikė teisėtai, vykdydamas įgaliojimus, neatleidžia teismo nuo pareigos konstatuoti, kokius veiksmus atliko K. D. I. A., R. M. ar V. Z. naudai jų prašomas. Taigi, nuosekliai laikantis baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusios teisės taikymo praktikos, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad I. A., R. M. ar V. Z. siekė konkrečios naudos apsilankymo pas nuteistąjį K. D. metu ir kad tokią naudą gavo tik už atlygį.

8.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. D. kaltės klausimą, be pagrindo ignoravo I. A. ir R. M. parodymus, kad 20 Eur ir 10 Eur paliko už malonų aptarnavimą. Šių parodymų nepaneigia teismo pastebėjimas, kad minimos konsultacijos buvo nemokamos. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą konstatuoti, kad tiek I. A., tiek R. M. nuteistojo K. D. prašė kokios nors konkrečios naudos sau ir būtent tokią naudą gavo bei už ją atsidėkojo. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad K. D. jokios konsultacijos I. A. nesuteikė, o tik padarė įrašus, vertindamas objektyvių tyrimų duomenis, be to, tai padarė gydytojo E. J. nurodymu. Pas gydytoją (duomenys neskelbtini) I. A. nukreipė gydytojas E. J., o ne ji pati ėjo konsultuotis pas nuteistąjį K. D. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog šiame epizode tiek K. D. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, tiek I. A. pagal BK 227 straipsnio 4 dalį kaltais pripažinti nepagrįstai, t. y. pirmosios instancijos teismui nenustačius visų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių.

8.6. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių patikimų ir abejonių nekeliančių bylos duomenų, kurie paneigtų V. Z. ir nuteistojo K. D. nurodytą aplinkybę dėl skolos gražinimo. Teismo pateiktas samprotavimas, kad K. D. ir V. Z. nesieja jokie draugiški santykiai, kad jie nebendrauja, neleidžia kartu laisvalaikio, ir neva tai paneigia skolos suteikimo bei gražinimo faktą, kertasi su tame pačiame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, kiek laiko šie asmenys pažįstami, ir aptartu draugišku jų pokalbio turiniu. Iš skundžiamame nuosprendyje aprašytų K. D. ir V. Z. bendravimo aplinkybių logiškai neišplaukia nei kyšininkavimo, nei papirkimo sudėčių požymiai.

8.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies imperatyvu, kad, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pastebėta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, koks gi pavojus galėjo kilti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ar kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams, jeigu ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas 2017 m. kovo 28 d. Šioje byloje, 2017 m. kovo 28 d. paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams ir tuoj pat nepradėjus ikiteisminio tyrimo, buvo dirbtinai pasunkinta K. D. teisinė padėtis.

8.8. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad buvo siekiama atskleisti sunkius nusikaltimus, o ne užkardyti baudžiamuosius nusižengimus. Pagal skundžiamu nuosprendžiu nustatytas bylos faktines aplinkybes nuteistajam K. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų padariniai nesukėlė tokių žalingų pasekmių nei valstybės, nei savivaldybės, nei kokių nors organizacijų ar asmenų interesams.

9. Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes gydytojui K. D. grąžino skolą. Nuteistasis nurodo, kad K. D. jį gydo jau daug metų ir papirkinėti gydytoją nuteistajam nėra jokios prasmės, kaip ir prašyti kokios nors asmeninės naudos.

10. Nuteistasis S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį ir jį pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10.1. Nuteistasis S. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo ir duomenų pripažinimo įrodymais, laiko tai netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir proceso normų pažeidimu. S. Š., prašydamas pradėti ruošti jo sutuoktinės medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygio nustatymui, kreipėsi į gydytoją E. J. ne kaip į valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, tačiau kaip į gerą pažįstamą ir draugą, su kuriuo seniai bendrauja ir palaiko įvairius dalykinius ryšius. Žinodamas, kad gydytojas dirba privačioje UAB „P.“, kuri teikia medicinines paslaugas, ir ne vieną kartą yra padėjęs jam ir jo šeimai konsultacijomis ir patarimais, S. Š. neprašė neteisėtų gydytojo veiksmų, nes jo sutuoktinė turi sveikatos problemų, t. y. jai teisėtai ir pagrįstai, remiantis medikų išvadomis, buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad S. Š. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien kyšio siūlymo faktas yra pakankamas, dėl kurio baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Įrodinėdamas S. Š. kaltę, apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik vieninteliu vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuota, kad S. Š. gydytojo E. J. darbo kabinete paklausė E. J. „kiek dabar bus“?, o E. J. atsakė, įvardindamas sumą 600. Prieš tai pokalbio metu S. Š. teiravosi gydytojo, kokia yra grupė, o E. J. atsakė, jog trečia. Įvardytą 600 sumą galimą suprasti ir kaip neįgalumo išmoką S. Š. sutuoktinei, turint trečią grupę, per vienerius metus. Taigi apskritai liko neaišku, kas tie įvardyti šeši šimtai, galėjo būti ir juoko forma pasakyti žodžiai. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad išvada, jog tai galimas susitarimas dėl kyšio davimo, yra prielaida. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad S. Š. ir gydytojo E. J. susitikimai buvo užfiksuoti keletą kartų ir niekur kitur jokios informacijos apie susitarimą dėl kyšio davimo nėra.

10.3. Padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, objektyviai patvirtinančių S. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir aplinkybę, kad gydytojas E. J. buvo specialusis subjektas BK 225 straipsnio aspektu, kadangi į jį buvo kreiptasi kaip į draugą ir gerai pažįstamą asmenį, dirbantį privačioje praktikoje, o ne kaip į valstybinės įstaigos valstybės tarnautoją. Papildomai apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad jokie pinigai nebuvo nei duoti, nei paimti, ir byloje nėra jokių įrodymų apie pinigų, kaip kyšio, perdavimą ar akivaizdų susitarimą dėl galimo papirkimo.

11. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti: 1) S. K. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir perduoti laiduotojo M. K. atsakomybei; 2) S. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių; 3) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

11.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. K. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes byloje esančius prieštaravimus vertino nuteistojo nenaudai. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties S. K. veiksmuose, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog neprašė nė vieno gydytojo, kad įrašytų kitokius duomenis, negu jo sveikatos sutrikdymai. Jis gydytojui E. J. pasiūlė 50 Eur, nes norėjo atsidėkoti. Duodamas pinigus, S. K. nesuprato, kad E. J. ar E. G. elgėsi neteisingai, to padaryti niekada neprašė. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog savo įsitikinimą, kad jam priklauso kompensacija, S. K. grindė ne tik savo sveikatos problemomis, tačiau ir tuo, jog jis jau buvo gavęs kompensaciją transporto priemonei, ja naudojosi ne vienerius metus, o siekdamas įsigyti kitą transporto priemonę, turėjo vykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Vykstant pakartotinai apžiūrai, S. K. nežinojo, pas kokį konkrečiai gydytoją E. J. jį siunčia, nuteistasis S. K. neprašė, kad jį siųstų pas konkretų gydytoją.

11.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nei E. G., nei E. J. parodymuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad, pakartotinai siunčiant S. K. į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, pastarasis žinojo ir suvokė, jog gydytojai į dokumentus įrašo neteisingus duomenis apie jo sveikatos būklę. S. K. nedavus kompensacijos ir jam grįžus pas gydytoją E. J. pasiaiškinti, kodėl S. K. nenustatyti specialieji poreikiai, E. J. kalbėjo su G. J. Pastarasis pasakė, kad turi būti ryški kojų parezė, tačiau šių aplinkybių E. J. nenurodė pacientui, o be S. K. prašymo skambino E. G. ir pasakė, kad reikalinga, jog S. K. konsultacijoje būtų nurodyta apatinių galūnių parezė. Taigi, nors E. J. teisme nedavė parodymų, iš pastarojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, jog gydytojas, nepaaiškinęs nuteistajam S. K. priežasčių dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvados, savarankiškai, be S. K. prašymo paskambino E. G., kurio prašė suklastoti dokumentus.

11.3. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, matyti, kad S. K. jau pirmojo susitikimo metu su gydytoju E. J. 2016 m. gruodžio 12 d. nurodė, kad jis negavo kompensacijos, nors gydytojas E. J. pažymėjo, kad viską nurodė teisingai. Iš įrašo matyti, jog net gydytojas E. J. nesupranta, kodėl pacientui nenustatyti specialieji poreikiai, po to, paprašytas S. K., aiškinosi priežastis. Iš E. J. ir G. J. 2016 m. gruodžio 13 d. telefoninio pokalbio matyti, kad G. J. nurodė, jog medicininiuose dokumentuose parašyta pėdų parezė, kuri nieko neduoda, o turi būti ryški ne vien pėdų parezė. Byloje nėra duomenų, jog S. K. buvo pas gydytoją aptariamojo skambučio metu ir G. J. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos.

11.4. Apeliaciniame skunde pastebima, jog, perklausius 2016 m. gruodžio 14 d. telefoninį skambutį, matyti, kad E. J. nurodo E. G., jog S. K. dokumentuose turėjo būti parašyta apatinių galūnių, o ne pėdų parezė. 2016 m. gruodžio 14 d. vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. J. supažindina G. J. su S. K. medicininiais dokumentais, kurie šiuo metu yra perrašyti. G. J. nurodė, kad S. K. dabar turės laukti mėnesį, bei patikino, jog dabar praeis, tačiau ne jo skyrius atliks pakartotinį vertinimą. Šiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas S. K., apie E. J. veiksmus nuteistajam nebuvo žinoma. 2017 m. kovo 6 d. vaizdo įraše užfiksuota, kad E. J. nurodė S. K., jog užsiregistruotų pas gydytoją E. G., paduotų gydytojui siuntimą, kuriame E. J. parašė, kokia turi būti surašyta medicininė išvada dėl S. K. būklės o S. K. klausė E. J., kaip viską daryti. Be to, E. J. nurodė S. K., jog (duomenys neskelbtini) E. G. medicininėje išvadoje turi būti pažymėta tokia diagnozė, kokią parašė E. J. Būtent šis įrašas ir patvirtina, kad gydytojas E. J. leido nuteistajam S. K. manyti, jog pirma Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada buvo neigiama dėl netinkamo dokumentų parengimo.

11.5. S. K., būdamas pas gydytoją E. J., bandė aiškintis, kodėl nebuvo nustatyti specialieji poreikiai, prašė gydytojo išsiaiškinti priežastis, bet S. K. neprašė nei klastoti dokumentų, nei vėliau suprato, kad medicininiuose dokumentuose yra suklastoti duomenys apie jo sveikatos būklę, to nežinodamas pateikė juos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui. Sužinojęs, jog jam suteikta kompensacija, S. K. atsidėkodamas 2017 m. kovo 27 d. davė 50 Eur kyšį gydytojui E. J., dėl to nuteistasis prisipažįsta ir prašo būti atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą.

12. Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkė teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį ir jį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje.

12.1. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį

12.1.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti V. B. kaltu yra nepagrįsta įrodymais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremta prieštaringais duomenimis, prielaidomis, abejonėmis, kurios nebuvo pašalintos ir turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai. Ir nuosprendyje, ir kaltinamajame akte yra nurodyta, kad V. B. papirko gydytoją neaišku kokia suma už teisėtų veiksmų atlikimą, kuriuos gydytojas ir taip turėjo atlikti. Pats gydytojas teigia, kad, jeigu V. B. ir padėjo pinigų (ką nuteistasis kategoriškai neigia), tai nežino kodėl. Norint veiką kvalifikuoti kaip nusikaltimą, papirkimas turi būti realus, turi būti nustatyta, kad ir paperkamasis, ir papirkėjas supranta savo veiksmų esmę. Tiek V. B., tiek E. J. parodė, jog visi dokumentai V. B. buvo išduoti teisėtai, t. y. nenustatyta, kad V. B. gydytojo būtų prašęs atlikti kažką neteisėto. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, jog pinigų perdavimo faktas jokiais duomenimis neįrodytas, kaltinimas V. B. buvo nekonkretus, abstraktus, t. y. V. B. buvo kaltinamas, perdavęs mažesnį negu 1 MGL kyšį, o tokia kaltinimo formuluotė pažeidžia asmens teisę žinoti, kuo yra įtariamas. Be to, kadangi kyšio dydis neaiškus ir nenustatytas, veika buvo kvalifikuota neteisingai.

12.1.2. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais duomenis, kurie neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso jiems keliamų reikalavimų. Pažymėta, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, negretino jų tarpusavyje, neatskleidė, kaip ir kurie įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, tiesiog nurodė, kas ir kokius parodymus davė. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vaizdo įraše nesimato, kad V. B. būtų padėjęs banknotus ant gydytojo stalo, t. y. neaišku, ar tai pinigai, ar siuntimas, ar tyrimų rezultatai. Žmogų pripažįstant kaltu, turėjo būti neginčijamai nustatyta, kad padėti yra pinigai, kokie banknotai, kiek jų, jų padėjimo tikslas (tyčinis V. B. siekis įtakoti gydytojo veiksmus), tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. E. J. nurodė, kad visi išduoti dokumentai buvo teisėti, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017 m. kovo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktas patvirtino nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą, be to, padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

12.1.3. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad E. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme dėl melagingų parodymų nebuvo įspėtas, neprisiekė ir neturėjo pareigos byloje sakyti tiesą, pats jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. E. J. nedavė parodymų teisme, neatsakinėjo į klausimus, jo duotų parodymų negalima patikrinti ir patvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis. Jis ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad neatsimena, kiek pinigų davė V. B. ir už ką. Taigi E. J. parodymai turėtų būti vertinami ir jo padėties kontekste, be to, vertinamos jo galimybės atsiminti, jeigu jis nurodė, kad neatsimena, kiek ir už ką pinigų V. B. padėjo ant stalo, tai jis gali neprisiminti, ar apskritai V. B. jų davė. Aplinkybę, kad nesimato, kas padėta ant stalo, patvirtina ir kaltinimo formuluotė, jog V. B. davė nenustatyto dydžio, tačiau mažesnį negu 1 MGL kyšį. Atsižvelgiant į tokius neobjektyvius ir neišsamius duomenis, negalima daryti jokių konkrečių išvadų apie tai, jog V. B. savo veiksmais būtų siekęs paveikti valstybės tarnautoją, jo teisėtų veiksmų atlikimą. Jokiais objektyviais įrodymais nenustatytas nei kyšio dalykas, nei jo dydis, nei subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymiai – papirkimo realumas ir V. B. tiesioginė tyčia.

12.1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nelogiški nuteistojo parodymai, kad jis su savimi piniginėje laikė nereikalingus medicininius dokumentus. Taip pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą V. B., nors ne jis turi įrodinėti savo nekaltumą. 2018 m. lapkričio 15 d. žvalgybos protokole užfiksuota, jog V. B. su gydytoju kalbėjosi apie ligas, diagnozę, matyti, kad jis buvo išėjęs, o grįžęs padavė medicininę konsultaciją. Nuteistojo V. B. vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai įvertinti įrodymai, t. y. buvo vertinti tik kaltinantys duomenys, darant prielaidą ir spėjimą apie kyšio davimą, iš tiesų nesant jokių konkrečių duomenų apie šios nusikalstamos veikos padarymą.

12.2.1. Nuteistasis V. B. pirmosios instancijos teismui reiškė nušalinimą, tačiau teismas nenusišalino ir tai turėjo įtakos neteisingam ir neobjektyviam sprendimo priėmimui. Nuteistasis abejojo teismo galimybe objektyviai vertinti šios bylos faktines aplinkybes, kurios tiesiogiai susijusios su administracinio nusižengimo byloje atliktais teismo procesiniais veiksmais ir priimtais nutarimais. Tos pačios sudėties teismas nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B. buvo nubaustas labai griežta administracine nuobauda dėl trijų administracinių nusižengimų padarymo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. dėl padarytų procesinių pažeidimų dalį nutarimo dėl vieno nusižengimo panaikino, dalyje bylą nutraukė, o kitą dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Galiausiai byla buvo visiškai nutraukta. Toks nepagrįstai griežto ir neteisingo sprendimo priėmimas, kuris vėliau buvo panaikintas, kelia nuteistajam V. B. pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo.

12.2.2. Šios sudėties teismo veiksmai administracinio nusižengimo byloje yra susiję su faktinėmis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas nuolat rašė užklausimus gydymo įstaigai „P.“, kai V. B. sirgo ir gydėsi po operacijos, posėdžiai buvo skiriami kas savaitę, o gydymo įstaiga turėjo nuolat teikti atsakymus, nors V. B. su kiekvienu prašymu pateikdavo ir medicininius dokumentus teismui. Apeliaciniame skunde pabrėžta, jog gydymo įstaigai teismas rašė užklausimus kas savaitę ir kas savaitę skyrė posėdžius administracinio nusižengimo byloje, tačiau asmeniui, kurio automobiliai buvo konfiskuoti, nebuvo išsiųstas nė vienas šaukimas. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nušalinimo prašymą ir nagrinėjo bylą, taip pažeisdamas V. B. teisę į teisingą teismą.

12.3.1. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog už mažesnio, nei 1 MGL dydžio, kyšio davimą V. B., būdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo nubaustas 70 MGL dydžio bauda, o tai, jo nuomone, neatitinka teisingumo principo.

12.3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes nurodė, kad bausmes bendrina apėmimo būdu, tačiau jas sudėjo visiškai. Iš šio nuosprendžio atrodo, kad būtent pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymą atidedant metams, nors V. B. buvo kaltinamas tik baudžiamojo nusižengimo padarymu, už kurį nenumatyta laisvės atėmimo bausmė. Be to, į galutinę bausmę nebuvo įskaitytos V. B. anksčiau atliktos bausmės.

12.3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog pagal skundžiamą nuosprendį išeitų, jog, jam įsiteisėjus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bus skaičiuojamas iš naujo, kuris šiuo metu jau yra vykdomas ir V. B. apribojimai taikomi ilgiau kaip pusmetį. Pirmosios instancijos teismas nenurodė tikslios šios bausmės atlikimo pradžios ir pabaigos datos. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog tokios formuluotės yra iš esmės neteisingos ir pažeidžia BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

13. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. D. gynėjas advokatas A. Li. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o pats nuteistasis K. D. nurodė, kad visą laiką dirbo paprastai ir labai sąžiningai bei aptarė ginčo situaciją. Nuteistojo V. Z. gynėjas advokatas V. A. nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigta aplinkybė, jog pinigai buvo paskolinti, ir pažymėjo, kad V. Z. prašymas jį išteisinti yra pagrįstas. Nuteistojo S. Š. gynėja advokatė A. M. nurodė, kad nuteistojo kaltė nebuvo įrodyta, todėl jis turi būti išteisintas, ir prašė tenkinti apeliacinį skundą visa apimtimi. Nuteistasis S. Š. išdėstė analogišką prašymą visiškai tenkinti jo apeliacinį skundą. Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas R. D. pažymėjo, kad nuteistasis S. K. prisipažįsta dėl kyšio davimo, tačiau neprisipažįsta dėl sukčiavimo ir prašo taikyti laidavimo institutą. Advokatas R. D. prašė visiškai tenkinti apeliacinį skundą. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas A. L. pažymėjo, kad apkaltinamieji nuosprendžiai negali būti grindžiami prielaidomis ir abejonėmis, todėl prašė V. B. išteisinti. Nuteistasis V. B. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir jį išteisinti. Prokuroras A. Mirnyj prašė nuteistųjų S. K., V. B., S. Š., V. Z., K. D. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Nuteistojo K. D. ir jo gynėjo advokato A. Li., nuteistojo V. Z., nuteistojo S. Š., nuteistojo S. K., nuteistojo V. B. apeliaciniai skundai atmestini. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 328 straipsnio 4 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

16. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

17. Apeliaciniuose skunduose yra keliami nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nuteistųjų kaltės, įrodymų vertinimo, galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtos bausmės pagrįstumo ir bausmių subendrinimo, taip pat proceso išlaidų atlyginimo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje.

18. Dėl nuteistojo K. D. nusikalstamos veikos – kyšininkavimo –, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (pacientė I. A.)

18.1. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis K. D. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad I. A. yra jo pacientė, kuri kreipėsi dėl gydymo ir sakė, kad reikia užpildyti dokumentus dėl neįgalumo. 2017 m. kovo 28 d. vizito metu K. D. apžiūrėjo I. A., įvertino atliktus tyrimus, apibūdino jos funkcinę būklę ambulatorinėje kortelėje, išrašė analgetikų, nes pacientė skundėsi nuolatiniais skausmais. Jis neprisimena, ką I. A. padėjo ant stalo. Vaizdo įrašė K. D. matė, kad kažką įsidėjo į kišenę, tačiau kas ten buvo, neprisimena (t. 5, b. l. 142–143). Ikiteisminio tyrimo metu K. D. taip pat kaltės nepripažino ir parodė, kad jis neprisimena, ką I. A. padėjo ant stalo, be to, neprisimena, kad I. A. kada nors jam būtų davusi pinigų (t. 4, b. l. 63–65). K. D. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką yra paneigti byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

18.2. Taigi K. D. buvo kaltintas ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad paėmė kyšį iš I. A. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-416/2012). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas. Be to, neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš ar po pageidaujamo tarnybinio veikimo ar neveikimo. Pagal BK 225 straipsnio 4 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

18.3. Nuteistojo K. D. gynėjas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nuteistasis neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nenustatyta, kad jo veikla yra susijusi su viešojo intereso gynimo užtikrinimu, todėl, gynėjo vertinimu, K. D. veiksmai nebuvo tiek reikšmingi, kad galėtų sukelti teisinius padarinius, t. y. negali būti prilyginti kyšininkavimui. Pagal baudžiamąjį įstatymą valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas (BK 230 straipsnio 1 dalis). Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis (BK 230 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos išaiškinamos vadovaujantis ir kitais teisės aktais, nustatančiais jų funkcijas, teises, pareigas ir įgaliojimus.

18.4. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatas asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar užsiimantis profesine veikla, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jeigu jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

18.5. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 4 dalis). Minėta, kad viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka.

18.6. Iš 1999 m. gruodžio 17 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos suteikė teisę UAB „P.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. sav., verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teikti viešąsias paslaugas ((duomenys neskelbtini) – vieši duomenys internete). Nuteistasis K. D. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. ir šiuo metu dirba UAB ,,P.“ gydytoju–(duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamų veikų metu teikė viešąsias medicinos paslaugas. Teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-568-202/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/2011). Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis K. D. nusikalstamų veikų metu dirbo UAB ,,P.“, t. y. privačiame juridiniame asmenyje, kuriam išduota licencija verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojo–(duomenys neskelbtini) pareigose bei teikė viešąsias medicinos paslaugas savo kompetencijos ribose, todėl nuteistasis K. D. yra pagristai laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

18.7. Be to, nuteistojo K. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad asmenys neprašė nuteistojo K. D. atlikti kokius nors konkrečius veiksmus jų naudai apsilankymo pas jį metu. Pagal BK 230 straipsnio 4 dalį šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog I. A., R. M. ir V. Z. davė kyšius nuteistajam K. D., t. y. neteisėtą atlygį už medicinines konsultacijas bei vaistų recepto išrašymą. Minėtos medicininės paslaugos asmenims buvo nemokamos, šią aplinkybę žinojo ir nuteistasis K. D., tačiau, vykdydamas teisėtus įgaliojimus, jis vis tiek priėmė iš I. A., R. M. ir V. Z. neteisėtą atlygį.

18.8. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. D. dirba UAB „P.“ gydytoju (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta anksčiau, viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybių kontroliuojami asmenys, bet taip pat ir kiti asmenys. Vien ta aplinkybė, kad K. D. dirbo UAB „P.“, o ne viešojoje įstaigoje, savaime nepaneigia galimybės jį prilyginti valstybės tarnautojui, nes svarbu tinkamai įvertinti jo atliekamas funkcijas ir jų pobūdį. Pats gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog K. D., dirbdamas UAB „P.“, vertėsi gydytojo (duomenys neskelbtini) praktika, išrašydavo receptus ir konsultuodavo pacientus, t. y. jo atliekamos funkcijos nesiskyrė nuo tų, kurias būtų atlikęs, versdamasis (duomenys neskelbtini) praktika viešojoje įstaigoje. Teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas ir privačioje medicinos įstaigoje dirbantis gydytojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. D. veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, ir pripažino, jog jis atitinka BK 225 straipsnyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginamo asmens – požymius. Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog K. D. teikė viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Padarytą išvadą patvirtina tai, kad I. A. pas gydytoją K. D. buvo oficialiai užregistruota, o ją konsultacijai pas (duomenys neskelbtini) nukreipė gydytojas E. J., kadangi pastaroji konsultacija buvo reikalinga, siunčiant medicininius dokumentus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, t. y. be (duomenys neskelbtini) konsultacijos (stadijų ir funkcinių klasių nurodymo) nebūtų galima tinkamai atlikti I. A. darbingumo lygio vertinimo. Tai, kad gydytojo K. D. teiktos medicininės paslaugos yra susijusios su viršuoju interesu, patvirtina aplinkybė, jog be jo teiktos konsultacijos aprašymo (2017 m. kovo 28 d. įdėtinio lapo į I. A. ambulatorinę kortelę kopijos) I. A. 2017 m. balandžio 11 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų buvęs nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

18.9. Aplinkybę, kad I. A. gydėsi pas nuteistąjį K. D. patvirtina medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad, apžiūrėjus I. A. sveikatos istoriją (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pacientų registravimo knygelę, paimtą iš UAB „P.“ 2017 m. birželio 20 d. kratos metu, I. A. sveikatos istorijoje yra 2017 m. vasario 28 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. įrašas, nurodyti diagnozių kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o kitos spalvos rašymo priemone įrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat yra 2017 m. kovo 28 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. įrašas, nurodyti diagnozių kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apžiūrimos UAB „P.“ pacientų 2017 m. registravimo knygelės 32 lape matyti, kad pas gydytoją K. D. 2017 m. vasario 28 d. buvo užregistruota I. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taip pat 44 lapo viršuje užrašyta „rašyti stadijas ir funkcines klases“ (t. 3, b. l. 87–94). Šios aplinkybės patvirtina, kad I. A. ir gydytojas K. D. buvo susitikę, t. y. I. A. lankėsi pas jį dėl konsultacijos, susijusios su nedarbingumo nustatymu. Patį faktą, kad I. A. davė kyšį gydytojui K. D., patvirtina toliau išsamiai aptariami duomenys, kurie visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti K. D. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

18.10. 2017 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–83), atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84–130) užfiksuota informacija:

18.10.1. 2017 m. kovo 6 d. 12 val. 48 min. – 12 val. 53 min. įvykis, kurio metu į E. J. darbo kabinetą įėjo I. A.. E. J. paėmė minėtos moters medicininę kortelę ir pradėjo ją skaityti. Peržiūrinėdamas medicininę kortelę, E. J. nurodė, jog gydytojas K. D. medicininėje išvadoje nepažymėjo funkcinės klasės. E. J. paklausė, kada jai baigiasi nustatytas darbingumo lygio terminas. I. A. atsakė, jog 2017 m. kovo 27 d. E. J. į kabinetą pasikvietė klinikos (duomenys neskelbtini), kurios paklausė, kokiu laiku klinikoje dirbs gydytojas K. D. Minėta (duomenys neskelbtini) nurodė E. J., jog gydytojas K. D. dirbs 2017 m. kovo 28 d. E. J. nurodė (duomenys neskelbtini), jog užrašytų pas gydytoją K. D. I. A., ir kad jos medicininę kortelę padėtų ant viršaus bei ant K. D. pacientų sąrašo pažymėtų, jog surašytų stadijas ir funkcines klases. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog suprato, ir išėjo iš E. J. darbo kabineto. 12:53:31 val. minėta moteris išėjo iš E. J. darbo kabineto. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

18.10.2. 2017 m. kovo 28 d. 17 val. 35 min. – 17 val. 41 min. įvykis, kurio metu į K. D. darbo kabinetą įėjo I. A., kuri atsisėdo ant kėdės prie K. D. darbo stalo. I. A. nurodė, jog jai gydytojas sakęs, kad konsultacijoje nėra įrašytų kodų. K. D. peržiūrėjo minėtos moters medicininę kortelę. 17:36:32 val. I. A. iš rankinės išsitraukė nenustatytą kiekį ir nenustatytos vertės galimai piniginių banknotų, kuriuos padėjo ant K. D. darbo stalo. K. D. nurodė I. A., ką čia galėtų sukurti, nes jos stuburas per geras. I. A. nurodė K. D., jog turi problemų su eisena. K. D. užpildė dokumentus ir nurodė, jog surašė dvi diagnozes. 14:41:42 val. I. A. išėjo iš kabineto, tuo pačiu metu K. D. nuo darbo stalo paėmė minėtos moters duotus galimai piniginius banknotus ir juos įsidėjo į dešinę kelnių kišenę. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

18.11. K. D. kaltę, padarius aptariamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir nuteistosios I. A. parodymai. I. A. pirmosios instancijos teisme kalta prisipažino ir parodė, kad ji kreipėsi į kliniką „P.“ konsultacijai pas gydytoją (duomenys neskelbtini) K. D. Tuo metu jai baigėsi neįgalumo laikotarpis, kuris buvo terminuotas ir nuolat tęsiamas, todėl, paduodant dokumentus, jai reikėjo (duomenys neskelbtini) konsultacijos. Gydytojas K. D. ją pakonsultavo dėl problemų ir vaistų, taip pat surašė dokumentus. Atsidėkodama už malonų aptarnavimą, ji gydytojui ant stalo padėjo 10 Eur ir išėjo (t. 5, b. l. 129–130). Analogiškus parodymus I. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad prieš darbingumo lygio nustatymo termino pabaigą buvo ruošiami dokumentai darbingumo lygio pratęsimui. Tvarkantis dokumentus grupės pratęsimui, E. J. kelis kartus siuntė ją pas gydytoją (duomenys neskelbtini) K. D. Kiek pamena, vieno apsilankymo metu K. D. davė simboliškai pinigų, „ant kavos“ (t. 4, b. l. 84–85). Atkreiptinas dėmesys, jog nors I. A. nurodė davusi pinigus už malonų aptarnavimą, tačiau akivaizdu, jog pinigai gydytojui buvo duoti už konkrečius K. D. veiksmus – jo konsultaciją ir į medicininius dokumentus įrašytas diagnozes, t. y. įrašytas stadijas ir funkcijas, nes priešingu atveju I. A. galėjo būti nenustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis. I. A. tokiu būdu sumokėjo pinigus, kad sklandžiai praeitų nedarbingumo nustatymo procesas ir gydytojas įrašytų tokius duomenis, kurie patvirtintų sumažėjusį nedarbingumą, nors jo nuomone, nepaisant to, kad pacientė turėjo tam tikrų sveikatos problemų, I. A. stuburas buvo geras. Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu I. A. dėl savo veiksmų aptariamos situacijos kontekste buvo nuteista pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, ir šio nuosprendžio nuteistoji neskundžia.

18.12. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie periodinės neplaninės kontrolės procedūros rezultatus. Informuota, kad, atlikus patikrinimą dėl I. A. 2017 m. balandžio 11 d. darbingumo lygio vertinimo aktu nustatyto darbingumo lygio pagrįstumo, priimtas sprendimas patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (t. 2, b. l. 115–158). Nepaisant to, jog priimtas sprendimas, kad nedarbingumo lygis I. A. buvo nustatytas pagrįstai, atkreiptinas dėmesys, jog kyšis gali būti duodamas ir už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pagal galiojančią teisminę praktiką kyšininkavimas už teisėtą veikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina, atlikdamas teisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokius valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gali ir turi atlikti, vykdydamas įgaliojimus. Iš surinktų duomenų ir I. A. parodymų yra akivaizdu, kad ji pagrįstai manė, jog dėl sveikatos problemų jai turi būti nustatytas sumažintas darbingumo lygis. Būtent dėl to, kad visa procedūra pavyktų sklandžiai ir gydytojas K. D. savo įgaliojimus įvykdytų teisėtai, tačiau tiksliai jai palankiu ir naudingu būdu, I. A. davė jam kyšį.

18.13. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad I. A. tiesiogiai davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o K. D., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: I. A., žinodama, kad jai 2017 m. kovo 27 d. baigiasi darbingumo lygio nustatymo terminas, siekdama, kad jai pakartotinai būtų nustatytas darbingumo lygis, turėdama 2017 m. vasario 28 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. medicininės konsultacijos išrašą, ne vėliau kaip 2017 m. kovo 6 d. kreipėsi į gydytoją E. J., kad pastarasis paruoštų jos medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. I. A. 2017 m. kovo 6 d. lankantis UAB „P.“ pas gydytoją E. J., jis minėtos klinikos (duomenys neskelbtini) nurodė I. A. 2017 m. kovo 28 d. užregistruoti pas gydytoją (duomenys neskelbtini) K. D. ir pastarajam priminti, kad I. A. konsultacijoje nepamirštų įrašyti „stadijas ir funkcines klases“. Po to I. A. 2017 m. kovo 28 d., apie 17.36 val., UAB „P.“ gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), davė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, bet ne didesnį nei 20 Eur, kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui K. D., o K. D., dirbdamas UAB „P.“ gydytoju (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, bet ne didesnį nei 20 Eur, kyšį iš I. A. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už medicininių paslaugų suteikimą – už medicininę konsultaciją, reikalingą dėl I. A. darbingumo lygio vertinimo. Po to minėtos konsultacijos aprašymo, t. y. 2017 m. kovo 28 d. įdėtinio lapo į I. A. ambulatorinę kortelę, kopija kartu su kitais medicininiais dokumentais buvo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui, kuris I. A. 2017 m. balandžio 11 d. nustatė 50 proc. darbingumo lygį. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ši K. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuota teisingai ir buvo visiškai įrodyta anksčiau aptartais duomenimis.

18.14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad įrodymai šioje byloje gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismo kitoks negu nuteistojo K. D. ir jo gynėjo įrodymų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

19. Dėl nuteistojo K. D. nusikalstamos veikos – kyšininkavimo –, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistojo V. Z. nusikalstamos veikos – papirkimo –, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje

19.1. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu K. D. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad V. Z. pažįsta kaip pacientą, nes jis gydosi pas K. D. 12 metų, atvyksta 2–5 kartus per metus, gydytojas išrašo jam medikamentus. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad V. Z. ant stalo padeda 20 Eur, tačiau tai nėra kyšis, nes pastarasis K. D. grąžino skolą, t. y. pinigus V. Z. buvo paskolinęs prieš 1–3 mėnesius, kai K. D. jam buvo išrašęs vaistų (t. 5, b. l. 158–159). Ikiteisminio tyrimo metu K. D. taip pat kaltės nepripažino ir parodė, kad V. Z. yra jo pažįstamas. Jis V. Z. prieš 12 metų nustatė (duomenys neskelbtini), todėl jis pas K. D. nuolat lankosi. V. Z. buvo išrašęs brangių receptinių vaistų, t. y. (duomenys neskelbtini), nes jam po (duomenys neskelbtini) operacijos būna labai stiprūs neuralginio pobūdžio galvos skausmai. Išrašius minėtų vaistų, V. Z. neturėjo pakankamai pinigų jiems nusipirkti, todėl K. D. jam buvo paskolinęs 20 Eur. Vėliau V. Z. grąžino skolą, todėl tai nebuvo kyšis. Kada tiksliai V. Z. buvo pasiskolinęs šiuos pinigus, K. D. pasakyti negalėjo, gal 2017 m. pradžioje. Kai V. Z. padavė pinigus, K. D. suprato, kad jam grąžina skolą, nors V. Z. to neįvardino (t. 4, b. l. 63–65).

19.2. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu V. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis neprisimena įvykio datos ir laiko. Jis dažnai lankosi pas gydytoją K. D., nes jam yra padaryta (duomenys neskelbtini) operacija ir reikalingi vaistai. K. D. išrašė vaistus, bet jis neturėjo pinigų, tai paprašė gydytojo K. D. paskolinti. K. D. pasiskolino 20 Eur, o po 1–2 mėnesių V. Z. juos grąžino (t. 5, b. l. 131–132). V. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad jis yra registruotas klinikoje „P.“. Pas gydytoją (duomenys neskelbtini) K. D. lankosi kas mėnesį ar kas du mėnesius dėl vaistų išrašymo. Gydytojo K. D. asmeniškai nepažįsta, jų santykiai kaip gydytojo ir paciento. 2017 m. balandžio 11 d. gydytojui K. D. davė pinigų, tačiau tai nebuvo kyšis, nes tuo laiku galėjo grąžinti K. D. iš jo prieš kokius du ar tris mėnesius pasiskolintus pinigus. V. Z. buvo pritrūkę pinigų išrašytiems vaistams, todėl gydytojas buvo paskolinęs pinigų, kuriuos V. Z. grąžino (t. 4, b. l. 94–95).

19.3. BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis ir K. D. galimybė būti prilygintam valstybės tarnautojui jau yra aptarta anksčiau, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nekartoja. Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam asmeniui, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį. Laikoma, kad toks asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį.

19.4. BK 227 straipsnyje numatytos veikos neatsiejamos nuo veikų, numatytų BK 225 straipsnyje (Kyšininkavimas) ir 226 straipsnyje (Prekyba poveikiu). Tik sisteminis šiuose BK straipsniuose įtvirtintų nuostatų visumos aiškinimas atskleidžia minėtų kyšininkavimo formų esmę, pavojingumo pobūdį: nusikalstamai neteisėtas turtinis poveikis valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jiems vykdant savo įgaliojimus. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už tokios veikos padarymą ir jos pagrindų įtvirtinimas BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ kartu reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia inter alia užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą, valstybės institucijas ir pareigūnus bei kitų konstitucinių principų reikalavimų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, vykdant įgaliojimus, bei apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio, pažeidžiančio jų veiklos minėtų principų reikalavimus. Todėl pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo), vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje. Vadinasi, pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės.

19.5. Nagrinėjamu atveju V. Z. ir K. D. buvo nuteisti už tai, kad V. Z. davė 20 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui K. D., už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. už medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą. K. D. nurodytą aplinkybę, kad V. Z. gydėsi pas jį, patvirtina medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad V. Z. asmens sveikatos istorijoje yra 2016 m. spalio 18 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. konsultacijos įrašas. Sekantis gydytojo (duomenys neskelbtini) K. D. įrašas yra 2017 m. balandžio 11 d. Jame nurodoma, kad pacientas skundžiasi stipriu galvos skausmu, skausmais sprande (t. 3, b. l. 73–79). Nuteistųjų K. D. ir V. Z. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie padarytas nusikalstamas veikas yra paneigti byloje esančiais įrodymais.

19.5.1. Nuteistųjų K. D. ir V. Z. parodymus paneigia 2017 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–83), atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84–130) užfiksuota informacija apie 2017 m. balandžio 11 d. 16 val. 26 min. – 16 val. 42 min. įvykį, kurio metu į K. D. darbo kabinetą įėjo V. Z., kuris 16:26:26 val. iš striukės dešinės kišenės ištraukė nenustatytos vertės galbūt piniginį banknotą ir jį padėjo ant K. D. darbo stalo. 16:26:49 val. K. D. paėmė minėtą galbūt piniginį banknotą ir įsidėjo į kelnių dešinę galinę kišenę. Tolimesnio pokalbio metu minėti asmenys kalbėjosi apie V. Z. sveikatos problemas, dabartinę savijautą. K. D. apžiūrėjo minėtą vyrą, nurodė jam tolimesnį gydymą, išrašė vaistų. 16:41:19 val. V. Z. išėjo iš K. D. darbo kabineto. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistieji nurodė, kad V. Z. grąžino skolą, tačiau būtina pažymėti, kad pinigus jis gydytojui ant stalo padėjo vos atėjęs į kabinetą, t. y. dar iki konsultacijos / apžiūros ir medikamentų išrašymo, prieš tai net nenurodęs, už ką yra duodami šitie pinigai. Aptariamos aplinkybės tik patvirtina, kad V. Z. sumokėjo pinigus, jog sklandžiai praeitų vizitas pas gydytoją ir K. D. savo funkcijas atliktų pacientui palankiausiu ir maloniausiu būdu, t. y. išsamiai atliktų V. Z. apžiūrą, jį pakonsultuotų ir dėl turimų sveikatos problemų išrašytų reikiamų medikamentų.

19.5.2. 2018 m. sausio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (5.8 punktas) vienareikšmiškai patvirtina, jog tikėtina, kad skaitmeninėje vaizdo byloje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 16:26:26 iki 16:26:53 val. yra užfiksuotas 20 Eur nominalo banknotas (t. 2, b. l. 100–111). Taigi jokių abejonių, kad V. Z. nuteistajam K. D. davė būtent pinigus, t. y. 20 Eur banknotą, o ne ką kitą, byloje nelieka. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis V. Z. tiesiogiai davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o nuteistasis K. D., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: V. Z. 2017 m. balandžio 11 d., apie 16 val. 26 min., UAB „P.“ gydytojo K. D. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), davė 20 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui K. D., o K. D. savo naudai tiesiogiai priėmė 20 Eur kyšį iš V. Z. už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. už medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą.

19.6. Tiek nuteistasis V. Z., tiek nuteistasis K. D. ir jo gynėjas tvirtino, jog šie pinigai (20 Eur banknotas) buvo ne kyšis, o grąžinta skola. Iškelta versija dėl skolos grąžinimo yra paneigta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, nuteistųjų K. D. ir V. Z. nesieja jokie draugiški santykiai, juos sieja tik tokie santykiai kaip gydytojo ir paciento, jie kartu nebendrauja, laisvalaikio neleidžia, todėl skolinimasis pinigų iš nepažįstamo asmens, su kuriuo nesieja jokie ryšiai, nėra pagrįstas jokia elementaria logika. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis V. Z. padeda pinigus ant stalo ir neįvardina, kad šie pinigai yra skola. Nuteistasis K. D. paima pinigus ir neklausia, už ką šitie pinigai jam duodami. Jei tai būtų skola, skolininkas visada įvardintų pačią skolą, o jei neįvardintų, tai kreditorius pats pasiteirautų, už ką jam duodami pinigai, todėl toks abiejų nepažįstamų nuteistųjų bendravimas – pinigų davimas ir priėmimas – traktuojamas kaip kyšis. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu, o šiuo atveju nuteistuosius siejo būtent tokie santykiai, kurie būdingi gydytojo ir paciento ryšiui, t. y. kyšis buvo duodamas ir paimamas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Be to, byloje be pačių nuteistųjų K. D. ir V. Z. parodymų nėra jokių įrodymų apie skolos buvimo faktą ir pasiskolinimo aplinkybes, t. y. nesama jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad V. Z. buvo pasiskolinęs pinigų iš K. D. – nei vekselio, nei paskolos sutarties, nei jokių kitų duomenų, kuriuos galima būtų objektyviai patikrinti. Atkreiptinas dėmesys, jog kyšininkavimo ir papirkimo bylose labai dažnai yra pateikiama kaltininkų versija apie grąžinamą skolą, kuri grindžiama išimtinai žodiniu šalių tarpusavio susitarimu, kad jos nebūtų galima įrodyti. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nepatvirtina teismo išvadų nepagrįstumo bei esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistųjų K. D. ir V. Z. parodymai dėl skolos grąžinimo laikytini tik siekimu išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

19.7. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ši nuteistojo K. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistojo V. Z. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuotos teisingai bei įrodytos anksčiau aptartais ir ištirtais įrodymais.

20. Dėl nuteistojo K. D. nusikalstamos veikos – kyšininkavimo –, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (pacientas R. M.), ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

20.1. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu K. D. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad R. M. yra jo pacientas. R. M. buvo surašytas tikslus gydymas, kuriuo jis buvo labai patenkintas. K. D. neprisimena, kas buvo padėta ant stalo. Nors vaizdo įraše girdisi, kad jis R. M. padėkoja, tačiau neprisimena, už ką jis R. M. dėkojo (t. 5, b. l. 142–143). Ikiteisminio tyrimo metu K. D. taip pat kaltės nepripažino ir parodė, kad pacientas apie 15.39 val. ant jo darbo stalo kažką padėjo, o jis padėkojo, tačiau neprisimena, kas tai buvo. Kadangi K. D. neprisiminė, nenorėjo spėlioti, ar tai galėjo būti pinigai, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą (t. 4, b. l. 63–65).

20.2. BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis ir K. D. galimybė būti prilygintam valstybės tarnautojui jau yra aptarta anksčiau, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nekartoja. Nagrinėjamu atveju K. D. buvo nuteistas už tai, kad R. M. davė 20 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui K. D., už medicininių paslaugų suteikimą, t. y. už medicininę konsultaciją. K. D. nurodytą aplinkybę, kad pacientas R. M. gydėsi pas jį patvirtina medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog, apžiūrėjus R. M. asmens sveikatos istoriją, nustatyta, kad joje yra R. M. 2017 m. kovo 28 d. apsilankymo pas gydytoją K. D. įrašas (t. 3, b. l. 44–47). Nuteistojo K. D. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką yra paneigti byloje esančiais ir ištirtais bei įvertintais įrodymais.

20.2.1. 2017 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–83), atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84–130) užfiksuota informacija apie 2017 m. kovo 28 d. 15 val. 38 min. – 16 val. 07 min. įvykį, kurio metu UAB „P.“ gydytojui (duomenys neskelbtini) K. D. jo darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pacientas R. M. davė nenustatyto dydžio kyšį už medicininių paslaugų suteikimą. Vaizdo–garso įraše užfiksuota, kaip į K. D. darbo kabinetą įėjo R. M., kuris atsisėdo ant kėdės prie gydytojo K. D. darbo stalo bei padavė K. D. nenustatyto pobūdžio medicininius dokumentus. 15:39:50 val. R. M. iš dešinės kelnių kišenės išsitraukė piniginę, iš kurios paėmė nenustatytos vertės galbūt piniginį banknotą, kurį padėjo ant K. D. darbo stalo. K. D. padėkojo, paėmė minėtą galbūt piniginį banknotą ir padėjo ant darbo stalo toliau nuo savęs. K. D. nurodė R. M., jog surašys, ką gydytojui reikės padaryti. Tolimesnio pokalbio metu minėti asmenys kalbėjosi apie R. M. sveikatos problemas, vaistų paskyrimą, reabilitacijos galimybes, darbo pobūdį, trukmę ir kita. K. D. R. M. paskyrė vaistų ir aptarė tolimesnį gydymą. 16:07:02 val. R. M. išėjo iš K. D. darbo kabineto. Tuo pačiu metu K. D. paėmė galbūt minėtą piniginį banknotą ir jį padėjo po dokumentais ant darbo stalo. Aktualus vaizdo įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis K. D. nurodė, kad neprisimena, už ką R. M. jam davė pinigus, tačiau būtina pažymėti, kad pinigus R. M. gydytojui ant stalo padėjo vos atėjęs į kabinetą, t. y. dar iki konsultacijos / apžiūros ir medikamentų išrašymo, prieš tai net nenurodęs, už ką yra duodami šitie pinigai. Aptariamos aplinkybės tik patvirtina, kad R. M. sumokėjo pinigus, jog sklandžiai praeitų vizitas pas gydytoją ir K. D. savo funkcijas atliktų pacientui palankiausiu ir maloniausiu būdu, t. y. išsamiai atliktų R. M. apžiūrą, jį pakonsultuotų ir dėl turimų sveikatos problemų išrašytų reikiamų medikamentų.

20.2.2. 2018 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5.7 punktas) vienareikšmiškai nurodoma, jog tikėtina, kad skaitmeninėje vaizdo byloje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 15:39:50 iki 15:40:07 val. yra užfiksuotas 20 Eur nominalo banknotas (t. 2, b. l. 100–111). Taigi jokių abejonių, kad R. M. nuteistajam K. D. davė būtent pinigus, t. y. 20 Eur banknotą, o ne ką kitą, byloje nelieka. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad R. M. tiesiogiai davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o nuteistasis K. D., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: K. D., dirbdamas UAB „P.“ gydytoju (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 28 d., apie 15.39 val., darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė 20 Eur kyšį iš R. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už medicininę konsultaciją ir vaistų išrašymą.

20.3. K. D. kaltę, padarius aptariamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir R. M. parodymai. R. M. 2018 m. kovo 2 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta ir pamena, jog pas gydytoją K. D. UAB „P.“ lankėsi dėl nugaros problemų, gydytojas jam paskyrė vaistų. Jie yra kalbėję, kad R. M. reikėtų atlikti reabilitacinių procedūrų. 2017 m. pavasarį vieno apsilankymo pas K. D. metu yra jam padavęs 20 Eur. Apklausos metu, peržiūrėjęs ir išklausęs vaizdo–garso įrašą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įtariamasis R. M. parodė, kad vaizdo įraše atpažįsta save ir gydytoją (duomenys neskelbtini) K, Dainių. Įėjęs į jo kabinetą, esantį klinikoje UAB „P.“, atsisėdo ant kėdės, kuri buvo prie gydytojo darbo stalo. Išsiėmęs iš piniginės 20 Eur, padėjo juos gydytojui K. D. ant stalo. Jis pinigus paėmė ir padėkojo. Gydytojui R. M. pinigus padavė už malonų aptarnavimą, medicininę konsultaciją (t. 3, b. l. 188–189). Atkreiptinas dėmesys, jog nors R. M. nurodė davęs pinigus už malonų aptarnavimą, tačiau akivaizdu, jog pinigai gydytojui buvo duoti už konkrečius K. D. veiksmus – jo konsultaciją ir vaistų išrašymą. R. M. tokiu būdu sumokėjo pinigus, kad sklandžiai praeitų vizitas pas gydytoją ir K. D. savo funkcijas atliktų pacientui palankiausiu ir maloniausiu būdu, t. y. išsamiai atliktų R. M. apžiūrą, jį pakonsultuotų ir dėl turimų sveikatos problemų išrašytų reikiamų medikamentų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. Mi. nutarimą, kuriuo R. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagal laidavimą (t. 4, b. l. 5–8).

20.4. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ši nuteistojo K. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuota teisingai bei įrodyta anksčiau aptartais ir ištirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. D. tuo atveju, jei teismas vis dėlto nuspręs, kad R. M. jam davė kyšį, prašė dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

20.4.1. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

20.4.2. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išvada, jog nagrinėjamojoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Pirmiausia būtina aptarti K. D. kaltės (ne)pri(si)pažinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Nuteistasis K. D. padarė tris nusikalstamas veikas ir nė dėl vienos iš jų savo kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis K. D. tik formaliai nurodė, jog nepamena, už ką R. M. jam davė pinigus, tačiau toks tvirtinimas jokiu būdu negali būti prilyginamas kaltės pripažinimui. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad K. D. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, todėl nesama vienos iš sąlygų, kuri yra būtina norint taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

20.4.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nėra aktualus, kadangi nekonstatuota, jog savo neteisėtais veiksmais K. D. padarė žalą, kurią pirmosios instancijos teismo būtų buvęs įpareigotas atlyginti. Taigi nagrinėjamu atveju nereikia nustatyti, kad K. D. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti.

20.4.4. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. K. D. yra neteistas (t. 4, b. l. 139; t. 5, b. l. 190), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 119; t. 6, b. l. 15), tai rodo, kad padaryti nusikaltimai yra atsitiktiniai jo gyvenime, jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, vesti socialiai teisingą gyvenimo būdą, vis dėlto net jei būtų nustatyti visi kiti būtini pagrindai BK 40 straipsnio taikymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog K. D. draugas M. J. negali būti laikomas tinkamu laiduotoju. Visų pirma abejonių dėl M. J. galimybių daryti tinkamą įtaką K. D. kelia palyginus ribotai kartu praleidžiamas laikas. Byloje nesama apskritai jokių objektyvių duomenų apie jų tarpusavio ryšį ir palaikomus santykius, kiek seniai jie yra pažįstami ir kaip dažnai bendrauja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog M. J. negalėtų stebėti ir kontroliuoti kasdienio K. D. elgesio, t. y. negalėtų K. D. elgesiui daryti teigiamos įtakos ar pabandyti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemano, kad nustatytos visos būtinosios K. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl konstatuoja, kad BK 40 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

21.1. Nuteistojo K. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad, po Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo iš karto nepradėjus ikiteisminio tyrimo, buvo pasunkinta K. D. padėtis. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Panaudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą. Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos) (patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) 17.1 papunktis nustato, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Rekomendacijų 19 punktas detalizuoja kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdus: pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją (19.1 papunktis); perkeliant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos dokumentus ar jų išrašus į baudžiamąją bylą (19.2 papunktis); surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį į baudžiamąją bylą (19.3 papunktis). Tad pagal teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į siekiamus procesinius tikslus, išskiriami du kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo būdai – kai tokia informacija panaudojama tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kai tokia informacija panaudojama baudžiamojoje byloje kaip duomenys (įrodymai), kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

21.2. Sistemiškai aiškinant Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Rekomendacijų nuostatas darytina išvada, kad šiais dviem atvejais taikytinas skirtingas teisinis režimas: pirmuoju atveju informacija įforminama pateikiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją (Rekomendacijų 19.1 papunktis) ir priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (Rekomendacijų 17.1 papunktis), o tolesniame procese tyrimui reikšmingi duomenys renkami BPK nustatyta tvarka. Antruoju atveju, siekiant naudotis kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija kaip įrodymais (t. y. suteikti kriminalinės žvalgybos metu surinktai informacijai įrodymų kokybinę išraišką), būtina laikytis Rekomendacijose nustatytų šios informacijos perkėlimo į ikiteisminio tyrimo bylą ir jos įforminimo procedūrų (Rekomendacijų 20, 22, 25 ir kt. punktai). Nagrinėjamu atveju Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu gauta informacija buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau taip pat ji buvo panaudota ir kaip duomenys, kurie buvo pripažinti įrodymais, pagrindžiant nuteistųjų kaltę, o tai rodo, jog aktualią informaciją, gautą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, reikėjo tinkamai perkelti į baudžiamąją bylą. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11 ir 15 straipsnių nuostatas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas ir sekimas sankcionuojami ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Nors Kriminalinės žvalgybos įstatymas nenurodo maksimalios šių veiksmų sankcionavimo trukmės, tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, ir teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių veiksmų atlikimą ar pratęsti jų sankcionavimo terminą, nuo pareigos įvertinti jų taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą. Netoleruotinos tokios teisinės situacijos, kai, per protingą laiką nepasitvirtinus įtarimui dėl nusikalstamos veikos, toliau nepagrįstai ilgai atliekami (sankcionuojami) kriminalinės žvalgybos veiksmai, iš esmės tikintis (nesant tam rimto pagrindo) gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip siekiant pateisinti šios priemonės taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

21.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog iš baudžiamosios bylos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti ir vykdomi G. J. ir E. J. atžvilgiu (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. gruodžio 13 d. nutartys), įtariant asmenis dėl daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimis buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai K. D. ir V. S. atžvilgiu. 2017 m. kovo 28 d. paaiškėjus K. D. padarytai nusikalstamai veikai, kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo nutraukti pagrįstai, kadangi kriminalinės žvalgybos veiksmų pagalba buvo siekiama atskleisti sunkius nusikaltimus, o ne užkardyti baudžiamuosius nusižengimus. Darytina išvada, jog kriminalinė žvalgyba buvo pagrįstai tęsiama, kadangi pradėjus ikiteisminį tyrimą galėjo kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Papildomai pažymėtina, jog K. D. gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kaip tiksliai pasunkėjo K. D. padėtis 2017 m. kovo 28 d. nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Kadangi kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ne dėl vieno asmens, pradėjus ikiteisminį tyrimą vos paaiškėjo K. D. nusikalstama veika, galėjo kilti pavojus, jog bus atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė ir jų naudoti metodai, taip pat galėjo likti neatskleistos nusikalstamos veikos ir dėl jų padarymo kalti asmenys. Aplinkybė, kad tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo atskleista dar viena K. D. nusikalstama veika, padaryta 2017 m. balandžio 11 d., kai jis paėmė kyšį iš V. Z., negali būti pripažįstama formaliu kaltininko padėties pabloginimu, kadangi kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymuose numatytų įpareigojimų, nepažeisti įstatymuose įtvirtintų draudimų ir nedaryti nusikaltimų.

22. Dėl nuteistojo S. Š. nusikalstamos veikos – papirkimo –, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje

22.1. Nuteistasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad E. J. pažįsta labai seniai kaip šeimos draugą, jis padėjo jo žmonai, kuri sirgo, o dabar jau yra mirusi. Po to jis vedė antrą kartą I. Š. ir jai prasidėjo įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau visur, kur jie kreipėsi, pagalbos nesulaukė. Tuomet S. Š. kreipėsi į gydytoją E. J., prašydamas padėti susitvarkyti su žmonos liga, t. y. šiuo atveju jis paprašė, kad E. J. juos teisėtai ir pagrįstai nukreiptų pas specialistus dėl žmonos nugaros ir stuburo sveikatos problemų. Vaizdo įraše girdisi, kaip E. J. pasako „600“, bet tai buvo buitinis pokalbis. Po to, išėjus iš kabineto, S. Š. jo paklausė, kas tie „600“, tai E. J. jam atsakė, kad pajuokavo. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. pasakė, kad kaltę pripažįsta, bet tai padarė tik tam, jog greičiau viskas pasibaigtų. Su E. J. kalbėjo kaip su draugu, S. Š. pagalvojo, kad E. J. gali prašyti 600 Eur už pagalbą parengiant dokumentus dėl žmonos darbingumo lygio nustatymo. Nebuvo už ką duoti E. J. 600 Eur, nes viskas buvo atliekama teisėtai ir pagrįstai. S. Š. tik iš mandagumo E. J. paklausė „kiek bus“. Gydytojas sakė, kad S. Š. žmonai reikia daryti tyrimus dėl insulto (t. 5, b. l. 130–131). S. Š. 2019 m. vasario 28 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, apgalvojęs visą situaciją, pripažįsta, jog įtarime nurodytu laiku galėjo su gydytoju E. J. kalbėti apie atlygį už tai, kad gydytojas padėjo jo žmonai I. Š. kreipiantis dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau tuo metu nepagalvojo, kad tai yra nusikalstama. Su gydytoju E. J. ir jo žmona J. J. yra draugai. Pagal praeitos apklausos metu peržiūrėtą vaizdo įrašą pamena, kad su E. J. tada kalbėjo apie 600 Eur, tačiau vėliau jokių pinigų gydytojui E. J. nebedavė, nes E. J. pats po to sakė, kad nėra už ką, be to, kaip ir minėjo, yra draugai, todėl tie pinigai ir nebuvo sumokėti (t. 4, b. l. 25–26).

22.2. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-429/2011, 2K-266/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).??? ???

22.3. Nuteistojo S. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra paneigti byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

22.3.1. 2017 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–83), atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84–130) užfiksuota informacija apie 2017 m. sausio 4 d. 12 val. 07 min. – 12 val. 15 min., 2017 m. sausio 12 d. 13 val. 08 min. – 13 val. 09 min., 2017 m. sausio 26 d. 11 val. 36 min. – 11 val. 41 min., 2017 m. vasario 20 d. 12 val. 19 min. – 12 val. 22 min., 2017 m. vasario 21 d. 12 val. 58 min. – 13 val. 00 min., 2017 m. vasario 27 d. 12 val. 21 min. – 12 val. 24 min., 2017 m. balandžio 18 d. 12 val. 16 min. – 12 val. 19 min., 2017 m. balandžio 20 d. 11 val. 30 min. – 11 val. 37 min., 2017 m. balandžio 27 d. 11 val. 36 min. – 11 val. 41 min. įvykius. Pastarojo įvykio metu į E. J. darbo kabinetą įėjo S. Š., kuris pasisveikino su E. J. ir atsisėdo ant kėdės prie E. J. darbo stalo. S. Š. paklausė E. J., ar ten viskas yra tvarkoje ir kokia yra grupė. E. J. atsakė, jog trečia ir nurodė, kad turės metus laiko lankytis pas gydytojus. S. Š. nurodė E. J., jog reikia „daryti“ insultą. E. J. nurodė, kad palauktų, nes nebuvo rimtos ligos. S. Š. paklausė E. J. „kiek dabar bus“? E. J. atsakė, galbūt įvardindamas sumą, „600“. S. Š. pasakė, kad gerai. E. J. nurodė, jog paskui žiūrės ir nurodys visas instrukcijas, taip pat pažymėjo, jog kas mėnesį reikės išsirašyti vaistų. Tolimesnio pokalbio metu vyko tyrimui nereikšmingas pokalbis. 11:40:43 val. S. Š. išėjo iš kabineto. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

22.3.2. 2017 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokole užfiksuota informacija, gauta, apžiūrėjus I. Š. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylą, kuri sunumeruota, iš viso 19 lapų. 3–5 lapuose iš abejų pusių ir 6 lape yra 2017 m. balandžio 26 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimą atliko A. T., A. S. ir A. J. Vertinimą patvirtino (duomenys neskelbtini) G. J. Nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (netektas darbingumas – 45 proc.), nustatytas metams (iki 2018 m. balandžio 23 d.). 10 lape yra 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) tyrimo vertinimas, atliktas gydytojos (duomenys neskelbtini) E. U. (kopija patvirtinta gydytojo E. J.). 11 lape yra 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. balandžio 11 d. gydytojo–(duomenys neskelbtini) K. D. konsultacijų kopijos, patvirtintos gydytojo E. J. 12 lape yra 2016 m. sausio 11 d. gydytojo–(duomenys neskelbtini) V. S. atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo kopija, patvirtinta gydytojo E. J. Lapo viršuje ties grafa „Vardas, pavardė“ yra užrašytas tekstas „U. I.“ ir padarytas pavardės pataisymas, užrašant „Š.“, šalia yra gydytojo E. J. spaudo atspaudas, parašas ir prierašas „taisyta“. 13 lape yra Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopija su gydytojo G. G. konsultacija. Kopija patvirtinta gydytojo E. J. Ties grafa „Ligonio vardas, pavardė“ yra užrašytas tekstas „U. I.“ ir padarytas pavardės pataisymas, užrašant „Š.“, šalia yra gydytojo E. J. spaudo atspaudas ir prierašas „taisyta“. 14 lape yra gydytojo–(duomenys neskelbtini) V. S. 2017 m. sausio 17 d. konsultacijos kopija, patvirtinta gydytojo E. J. 15–17 lapuose yra UAB „P.“ siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Įrašyta spausdintinė siuntimo data „2017 m. sausio 25 d.“, kuri yra perbraukta ir šalia yra spaudo atspaudas „2017 m. kovo 20 d.“, taip pat gydytojo E. J. spaudo atspaudas, parašas ir prierašas „taisyta“. Siuntimą išdavusi gydytoja A. T.–C. 19 lape yra I. Š. 2017 m. gegužės 24 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti darbingumo lygį, kuris Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, kaip nurodoma, gautas 2017 m. balandžio 24 d. (t. 3, b. l. 9–29).

22.3.3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie periodinės neplaninės kontrolės procedūros rezultatus. Informuojama, kad, atlikus patikrinimą dėl I. Š. 2017 m. balandžio 26 d. nustatyto darbingumo lygio pagrįstumo, nustatyta, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (t. 2, b. l. 115–158). Nepaisant to, jog priimtas sprendimas, kad nedarbingumo lygis I. Š. buvo nustatytas pagrįstai, atkreiptinas dėmesys, jog kyšis gali būti duodamas arba dėl jo susitariama ir už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pagal galiojančią teisminę praktiką papirkimas už teisėtą veikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina, atlikdamas teisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokius valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gali ir turi atlikti, vykdydamas įgaliojimus. Iš surinktų duomenų yra akivaizdu, kad S. Š. pagrįstai manė, jog dėl sveikatos problemų jo žmonai turi būti nustatytas sumažintas darbingumo lygis. Būtent dėl to, kad visa procedūra pavyktų sklandžiai ir gydytojas E. J. savo įgaliojimus įvykdytų teisėtai, tačiau tiksliai jam palankiu ir naudingu būdu, S. Š. susitarė jam duoti kyšį.

23.3.4. Iš aptartų duomenų yra matyti, kad tarp S. Š. ir E. J. yra susiklostę gydytojo ir paciento tarpusavio ryšiui būdingi santykiai, S. Š. ne kartą pas gydytoją lankėsi dėl žmonos sveikatos būklės, tačiau tai savaime neįrodo, kad juos siejo draugiški santykiai. Visos situacijos aplinkybės paneigia S. Š. tvirtinimą, kad jis teiraudamasis dėl mokėtinos sumos pajuokavo. Yra akivaizdu, jog S. Š. ir E. J. tarpusavyje tarėsi dėl to, kokią pinigų sumą S. Š. turi sumokėti, o gydytojui nurodžius „600“, nuteistasis S. Š. su tokia pinigų suma sutiko. Susitardamas ir pažadėdamas duoti kyšį, S. Š. su E. J. bendravo ne kaip su draugu, o kaip su gydytoju, kuris jį konsultavo, nukreipė pas reikiamus specialistus, išrašė vaistus ir padėjo sutvarkyti dokumentus, reikalingus pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai dėl I. Š. darbingumo lygio nustatymo, t. y. susitarimas duoti kyšį buvo už tai, kad E. J., ruošdamas I. Š. medicininius dokumentus, reikalingus siųsti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, išrašė siuntimus gydytojų konsultacijoms, peržiūrėjęs šių konsultacijų išvadas, suderindavo pakartotinių konsultacijų laiką ir I. Š. išdavė siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Vien ta aplinkybė, kad pinigai nebuvo perduoti, nepaneigia išvados, jog nusikaltimas yra baigtas, kadangi papirkimo sudėtis, kaip jau minėta, yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo susitarimo duoti kyšį momento.

23.4. Į teisiamąjį posėdį buvo kviečiamas liudytojas E. J. Liudytojas pateikė teismui prašymą, kad negali atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos, be to, atsisako duoti bet kokius parodymus. Vėliau E. J., atvykęs į teisiamąjį posėdį, nurodė, kad atsisako duoti parodymus, tačiau tvirtina savo parodymus, duotus iki teisminio tyrimo metu, jie yra teisingi (t. 5, b. l. 158). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas gydytojas E. J. parodė, kad po to, kai I. Š. buvo nustatytas darbingumo lygis, nei iš S. Š., nei iš I. Š. pinigų nepaėmė, tačiau vaizdo įraše girdėti, kaip kalba apie I. Š. nustatytą darbingumo lygį, ir S. Š. paklausus, kiek dabar būtų, jis atsakė 600 Eur, t. y. suprato, kad S. Š. klausia, kiek pinigų jam duoti už tai, kad E. J. ruošė I. Š. dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo (t. 3, b. l. 142–145, 163–164). Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu E. J. buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. balandžio 27 d., apie 11 val. 37 min., savo darbo kabinete, esančiame UAB „P.“, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai susitarė priimti 600 Eur kyšį iš S. Š. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, ruošdamas I. Š. medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, išrašė siuntimus gydytojų konsultacijoms, peržiūrėjęs šių konsultacijų išvadas, suderindavo pakartotinių konsultacijų laiką ir I. Š. išrašė siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą.

23.5. Iš visų aptartų aplinkybių matyti, kad S. Š. tiesiogiai susitarė duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: S. Š. 2017 m. sausio 4 d. kreipėsi į gydytoją E. J., prašydamas pradėti ruošti jo sutuoktinės I. Š. medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Po to E. J., peržiūrėjęs I. Š. sveikatos istoriją, išrašė siuntimą gydytojo–(duomenys neskelbtini) V. S. konsultacijai ir siuntimą gydytojo–(duomenys neskelbtini) K. D. konsultacijai, taip pat pakartotinai suderindavo konsultacijų laiką su gydytoju–(duomenys neskelbtini) K. D., nes pastarojo konsultacijų išrašuose nebuvo nurodoma funkcinio nepakankamumo klasė, turinti reikšmės vertinant asmens darbingumo lygį. Taip pat E. J., turėdamas jo nurodymu gydytojos (duomenys neskelbtini) A. T.-C. išrašytą I. Š. 2017 m. kovo 20 d. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, S. Š. nurodė konkrečią datą, kada I. Š. nuvykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Po to S. Š. 2017 m. balandžio 27 d., apie 11 val. 37 min., UAB „P.“ gydytojo E. J. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jo sutuoktinei I. Š. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., susitarė duoti 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui gydytojui E. J. už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, ruošdamas I. Š. medicininius dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, išrašė siuntimus gydytojų konsultacijoms, peržiūrėjęs šių konsultacijų išvadas, suderindavo pakartotinių konsultacijų laiką ir I. Š. išdavė siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Nuteistojo S. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis pagalvojo, jog E. J. gali prašyti 600 Eur už pagalbą, parengiant dokumentus žmonos darbingumo lygio nustatymui, todėl jis iš mandagumo paklausė ,,kiek bus“ ir nesiginčijo su E. J. dėl nurodytos sumos, vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jokie kiti bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad S. Š. su gydytoju E. J. bendravo kaip su draugu ir susitarimas dėl 600 Eur sumos buvo pasakytas juokais, taip pat visos aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad minimi „600“ galėjo reikšti ką nors kita, o ne pinigus, kuriuos S. Š. planuoja sumokėti gydytojui. Būtent nuteistojo S. Š. pasakyta frazė ,,kiek bus“ už suteiktas teisėtas nemokamas paslaugas ir sutikimas su gydytojo nurodyta suma tik patvirtina tiek nuteistojo S. Š., tiek liudytojo E. J. abipusį susitarimą duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

23.6. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ši nuteistojo S. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai ir įrodyta anksčiau aptartais ir visapusiškai ištirtais įrodymais.

24. Dėl nuteistojo S. K. nusikalstamų veikų – papirkimo ir sukčiavimo –, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje

24.1. Nuteistasis S. K. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis iš pradžių negavo kompensacijos transporto priemonei įsigyti, nes kažko trūko dokumentuose, todėl ėjo pas gydytojus. Gydytojas E. J. nurodė, kad nesupranta, kodėl S. K. negavo kompensacijos, todėl vėl jį siuntė pas gydytojus. S. K. neprašė nė vieno gydytojo, kad įrašytų kitokius duomenis, negu pas jį yra sveikatos sutrikimai. Jis pasiūlė gydytojui E. J. 50 Eur, nes norėjo atsidėkoti. Duodamas pinigus, S. K. nesuprato, kad E. J. ar E. G. ką nors neteisingai padarė, taip elgtis jų niekada neprašė (t. 5, b. l. 159–161). Ikiteisminio tyrimo metu S. K. nurodė, kad 2016 metų pabaigoje antrą kartą kreipėsi dėl kompensacijos skyrimo automobilio pritaikymui ir sužinojo, jog specialieji poreikiai nenustatyti, t. y. ta kompensacija jam neskirta. Tai sužinojęs S. K. nesuprato, kodėl jam neskirta kompensacija, nes pagal savo būklę manė, kad jam priklauso, t. y. jis sunkiai vaikšto, negali vairuoti automobilio be automatinės pavarų dėžės, nes nenuspaudžia (nebeišmina) sankabos. Tada gydytojas E. J. jį pakartotinai siuntė pas kitą gydytoją, tačiau S. K. nežinojo, pas kokį konkrečiai gydytoją jį siunčia. S. K. pats neprašė, kad jį siųstų pas konkretų gydytoją. Tada registravosi pas (duomenys neskelbtini) ir jį užregistravo pas gydytoją E. G. Gydytojui E. G. nuteistasis S. K. nurodė, kad gydytojas E. J. sakė, jog E. G. kažką ne taip parašė. Gydytojas E. G. jį vėl tikrino, apžiūrėjo kojas. S. K. sužinojęs, kad po pakartotinio siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą jam buvo nustatyti specialieji poreikiai, t. y. gavo kompensaciją automobilio pritaikymui, lankėsi pas gydytoją E. J. ir padavė jam 50 Eur kaip padėką už tai, kad jį pakartotinai siuntė pas gydytoją ir į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (t. 4, b. l. 47–48, 49–51).

24.2. Nepaisant S. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotų parodymų, jis buvo pripažintas kaltu už papirkimą ir sukčiavimą bei nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus (susitarus) duoti kyšį; 3) davus kyšį. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Neteisėtas veikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Taigi, sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, Nr. 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, Nr. 2K-332-693/2018 ir kt.).

24.3. Tuo tarpu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį, turi būti nustatoma visais atvejais. S. K. teiginiai, jog jis gydytojų neprašė elgtis teisei priešingu būdu ir nežinojo, kad jie kažką padarė neteisingai, taip pat tvirtinimas, jog pinigus E. J. davė kaip padėką, t. y. S. K. parodymai, kad nepadarė BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, yra paneigti liudytojų E. G. ir E. J. parodymais.

24.4. Į teisiamąjį posėdį buvo kviečiamas liudytojas E. J. Liudytojas pateikė teismui prašymą, kad negali atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos, be to, atsisako duoti bet kokius parodymus. Vėliau, atvykęs į teisiamąjį posėdį, nurodė, kad atsisako duoti parodymus, tačiau tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie yra teisingi (t. 5, b. l. 158). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas gydytojas E. J. parodė, kad S. K. buvo siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl bendro pirminio specialiųjų poreikio nustatymo. Pirmą kartą toks vertinimas buvo atliekamas 2016 m. lapkričio 30 d. E. J. buvo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui papildomai pateikęs 2016 m. lapkričio 16 d. gydytojo–(duomenys neskelbtini) E. G. konsultaciją. Joje nurodyta diagnozė dėl pėdų parezės neatitiko vertinimo kriterijų. Dėl to, kodėl S. K. nenustatyti specialieji poreikiai, E. J. kalbėjo su G. J. Pastarasis pasakė, kad turi būti kojų ryški parezė. Vėliau E. J. skambino E. G. E. J. jam pasakė, kad reikalinga, jog S. K. konsultacijoje būtų nurodyta apatinių galūnių parezė. E. G. konsultavo S. K. 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. kovo 8 d., konsultacijose nurodė prašomą diagnozę. Pagal tuo metu buvusią S. K. būklę, tokio sunkumo diagnozės jam dar nebuvo pagrindo konstatuoti. Vis dėlto S. K. liga yra ir ji progresuoja, ją apsunkina (duomenys neskelbtini) susirgimas (t. 3, b. l. 142–145, 163–164). Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu E. J. buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas UAB „P.“ (duomenys neskelbtini) gydytoju ir teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas, padėjo kitam asmeniui – S. K. – savo naudai įgyti svetimą turtą, sukurstė kitą asmenį – E. G. – suklastoti tikrus dokumentus ir pats suklastojo tikrą dokumentą bei savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą.

24.5. Liudytojo E. J. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. G., kuris teisiamajame posėdyje nurodė, kad S. K. buvo atsiųstas pas jį konsultuotis dėl (duomenys neskelbtini) būklės gydytojo E. J. Po kiek laiko vėl buvo gautas gydytojo E. J. siuntimas įvertinti to paties asmens (duomenys neskelbtini) būklę. E. G. paskambino E. J. ir pastarasis paprašė parašyti, kad S. K. yra sunki ne tik pėdų parezė, bet sunki šlaunų parezė. E. G. suklastojo medicininį dokumentą (t. 5, b. l. 127–129). Tas pačias aplinkybes liudytojas E. G. buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis nurodė, kad S. K. 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. kovo 8 d. konsultacijų išrašuose įrašė neteisingus duomenis, t. y. padidino patologijos sunkumą nuo vidutinės iki sunkios, parašė, kad jam yra sunki kojų paraparezė. Pamena, kad po to, kai pirmą kartą konsultavo S. K. ir aprašė jo būklę, kad jam yra pėdų paraparezė, po kiek laiko S. K. vėl į jį kreipėsi, turėdamas gydytojo E. J. siuntimą. Tada E. G. pats paskambino E. J., nes yra pažįstami, ir paklausė, kodėl jis vėl atsiuntė S. K., nes jį jau buvo konsultavęs. E. J. pasakė, kad S. K. negavo automobilio pritaikymo išlaidų kompensacijos, todėl (duomenys neskelbtini) konsultacijoje turėtų būti įrašyta sunki kojų paraparezė. E. G. sutiko įrašyti duomenis apie sunkesnę S. K. būklę negu iš tikrųjų tuo metu buvo. Jis su E. J. dėl S. K. kalbėjo tik vieną kartą, t. y. 2016 metų gruodžio mėnesį. Kai S. K. atėjo pas jį 2016 metų gruodžio mėnesį, E. G. jo paklausė, kodėl S. K. atėjo pakartotinai, nes jau buvo jį konsultavęs ir surašęs atsakymą. Tada S. K. nieko konkretaus nepasakė, todėl E. G. paskambino E. J., kuris paprašė, kad S. K. medicininiuose dokumentuose parašytų didesnį patologijos laipsnį (t. 3, b. l. 111–112, 113–115, 118–119). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. Mi. nutarimas, kuriuo E. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 300 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 6 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis) (t. 3, b. l. 129–136).

24.6. Liudytojų E. G. ir E. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ir S. K. asmens sveikatos istorija (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 174–187).

24.6.1. Iš sveikatos istorijos matyti, kad yra įklijuotas 2016 m. lapkričio 16 d. medicinos dokumentų išrašas (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), S. K. konsultavo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytojas–(duomenys neskelbtini) E. G. Įrašyta S. K. nustatyta diagnozė – <...> postlaminektominis sindromas (duomenys neskelbtini), diskogeninė radikuliopatija su kojų pėdų pareze (daugiau kairėje kojoje), funkcijos nepakankamumas III klasė. Taip pat įrašyta, jog S. K. gali prasitęsti vairuotojo teises su automatine pavarų dėže ir gali vairuoti. Ligonis turėjo automobilį su automatine pavarų dėže dėl kojų paraparezės (pėdų, ryškesnė kairėje). Kojų pėdų parezė atsirado dėl disko išvaržų (S. K. (duomenys neskelbtini) m. operuotas dėl disko išvaržos). Likusi kojų pėdų parezė, ryškesnė kairėje kojoje (pėdoje). Objektyviai: kojų apatinėse dalyse parezė ryškesnė kairėje pusėje, viršutinėse kojų dalyse parezė neryški, pateliariniai refleksai išgaunami, lygūs, Achilo refleksas neišgautas. S. K. gali prasitęsti vairuotojo teises su automatine pavarų dėže ir gali vairuoti. Specialistas paaiškino, kad parezė yra nepilnas kojų paralyžius, o paraparezė reiškia abiejų galūnių parezę. Gydytojo aprašyta būklė reiškia, kad parezė stebima tik apatinėje kojų dalyje.

24.6.2. Taip pat apžiūrimoje sveikatos istorijoje yra įklijuotas 2016 m. gruodžio 12 d. (2016 m. gruodžio 14 d.) medicinos dokumentų išrašas (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), S. K. konsultavo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytojas–(duomenys neskelbtini) E. G. Įrašyta S. K. nustatyta diagnozė – stuburo juosmeninės dalies <...> postlaminektominis sindromas, diskogeninė radikuliopatija su sunkia parapareze (kojose), funkcijos nepakankamumas IV klasė, stuburo kanalo stenozė. Įrašyta, jog pacientas jaučia kojų silpnumą, paeina tik su ratukais. Operuotas (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) dėl disko išvaržos, nuo to laiko ir nusilpsta kojos, be to, kojų silpnumas stiprėja. Objektyviai: sunki kojų paraparezė, daugiau distalinėse dalyse. Refleksai neišgauti, paeina tik su ratukais (vaikštyne). Nervų tempimo simptomai kairė lygu dešine 25 laipsniai. Paėjus kojos nusilpsta, nutirpsta, todėl turi sustoti. Būklė progresuoja, t. y. blogėja.

24.6.3. Matyti, kad S. K. sveikatos istorijoje yra įklijuotas ir 2017 m. kovo 8 d. medicinos dokumentų išrašas (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), S. K. konsultavo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytojas–(duomenys neskelbtini) E. G. Įrašyta S. K. nustatyta diagnozė – <...> postlaminektominis sindromas ((duomenys neskelbtini) m.), diskogeninė radikulioišemija (specialistas paaiškina, kad radikulioišemija yra dėl diskų išvaržos atsiradęs nervų šaknelių kraujotakos sutrikimas) <..>, funkcijos nepakankamumas IV klasė, sunki kojų paraparezė, dalinis šlapimo pūslės funkcijos kontrolės praradimas. Įrašyta, jog sveikatos būklė pablogėjo, susilpnėjo abiejų kojų jėga. Objektyviai: sėdi ratukuose, paeina sunkiai, tik palaikomas arba įsikibęs. Sunki kojų paraparezė, nervų įtempimo simptomai.

24.6.4. Kartu su specialistu apžiūrima VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikta S. K. asmens sveikatos istorija (forma Nr. (duomenys neskelbtini)). 22 lape yra gydytojo–(duomenys neskelbtini) E. G. 2017 m. gruodžio 21 d. konsultacijos įrašas. Aprašyta objektyvi būklė: paeina su ratukais, eisena paraparetinė, parezė ryškesnė distalinėse kojų dalyse, ant kulnų ir pirštų galų nepaeina, Achilo refleksų nėra. Tiriant aktyviai, pėdų fleksorių ir ekstensorių jėga silpna, yra sunki distalinės kojų dalies parezė, vidutinė prokslimalinės dalies kojų parezė, + Lasego simptomas 45 laipsniai, abipus pateliariniai refleksai k-d+, juosmens judesiai į priekį apriboti ½ apimties. 26 lape yra gydytojos–(duomenys neskelbtini) Z. P. 2018 m. sausio 25 d. konsultacijos įrašas. Prie grafos „Tyrimų ir konsultacijų planas“ įrašyta, jog ligonis pavaikšto su vaikštyne, nustatyta vidutinio laipsnio distalinė apatinė paraparezė, vyraujant pėdų ryškesnei paraparezei. Vidutinio laipsnio ataksija, Lasego simptomai kairėje kampas 45°, dešinėje – 70°. Sausgyslių refleksai kojose pateliariniai S?D, Achilo refleksų kojose nėra. Abipusė blauzdų raumenų subatrofija, riboti juosmeninės stuburo dalies judesiai (½ judesių amplitudės). Specialistas paaiškina, kad 2017 m. kovo 8 d. ir 2018 m. sausio 25 d. konsultacijose yra nurodytos skirtingos diagnozės (radikulioišemija ir radikuliopatija), skiriasi Lasego simptomas – 2018 m. sausio 25 d. išraše nurodoma, kad pacientas kojas pakelia 20 proc. aukščiau, taip pat skiriasi patologijos laipsnis, t. y. gydytojas E. G. patologiją įvertino kaip sunkią, o gydytoja Z. P. kaip vidutinę. Nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti / apibrėžti patologijos laipsnį. Objektyvūs duomenys yra dėl refleksų nustatymo ir raumenų atrofijos, tuo tarpu parezės laipsnio įvertinimas yra subjektyvus dalykas (galimybė paciento agravacijai). Be to, patologijos laipsnis gali skirtis ir dėl paūmėjimo.

24.7. Nuteistojo S. K. neteisėtus veiksmus dėl papirkimo ir sukčiavimo patvirtina 2017 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–83), atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84–130) bei 2018 m. lapkričio 15 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144–157) užfiksuota informacija.

24.7.1. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad nuteistasis S. K. jau pirmojo susitikimo su liudytoju gydytoju E. J. 2016 m. gruodžio 12 d. metu nurodė, kad jis negavo (galimai kompensacijos), nors gydytojas liudytojas E. J. pažymėjo, kad jis viską teisingai nurodė, be to, atkreipė dėmesį, kad šiuo metu viskas sprendžiama iš dokumentų. Pokalbio pabaigoje gydytojas E. J. nurodė, kad nesupranta kodėl, nes visus dokumentus buvo sutvarkęs, o S. K. prašė, kad gydytojas šio reikalo nepaliktų. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

24.7.2. Perklausius 2016 m. gruodžio 13 d. telefoninį skambutį tarp E. J. ir G. J., matyti, kad G. J. nurodė E. J., jog, peržiūrėjus S. K. dokumentus, matyti, kad parašyta pėdų parezė, kuri nieko neduoda, o turi būti ryški ir ne pėdų parezė. Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

24.7.3. Perklausius 2016 m. gruodžio 14 d. telefoninį skambutį tarp E. J. ir E. G., matyti, kad E. J. nurodė E. G., jog S. K. dokumentuose turėjo būti parašyta apatinių galūnių, o ne pėdų parezė. E. G. pasiteirauja, ką sakė G. J., o E. J. patikino, kad tą ir sakė. E. G. nurodo E. J., kad reikėtų, jog tų popierių nebūtų, ką ir patvirtino E. J. Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

24.7.4. 2016 m. gruodžio 14 d. vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. J. supažindina G. J. su S. K. medicininiais dokumentais, kurie šiuo metu yra perrašyti. G. J. nurodė, kad S. K. dabar turės laukti mėnesį, taip pat patikino, kad dabar S. K. praeis, tačiau ne jo skyrius atliks pakartotinį vertinimą. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

24.7.5. 2017 m. kovo 6 d. vaizdo įraše užfiksuota, kad E. J. nurodė S. K., jog medicininiuose dokumentuose rašo, jog S. K. būklės pablogėjimas trunka apie 2 mėnesius ir jis vis sunkiau vaikšto, nors S. K. tokio laikotarpio nenurodė, be to, į kabinetą S. K. atėjo savarankiškai, t. y. be vaikštynės ar lazdos. E. J. taip pat nurodė S. K., jog užsiregistruotų pas gydytoją E. G., paduotų gydytojui siuntimą, kuriame E. J. parašė, kokia turi būti surašyta medicininė išvada dėl S. K. būklės, o S. K. klausė E. J., kaip viską daryti. E. J. nurodė S. K., jog (duomenys neskelbtini) E. G. medicininėje išvadoje turi būti pažymėta diagnozė tokia, kokią parašė E. J. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

24.7.6. 2017 m. kovo 22 d. vaizdo įraše užfiksuota, kad E. J. paėmė nuo stalo medicininius dokumentus ir nurodė S. K., jog čia viskas yra taip, kaip reikia. Nuteistasis S. K. pasitikslino, ar viskas kaip buvo, tačiau E. J. dar kartą nurodė, kad viskas taip, kaip reikia. Gavęs dokumentus, nuteistasis S. K. nurodė, kad nėra nė vieno žmogaus, todėl prašė gydytojo paskaičiuoti, o E. J. nurodė, jog tuomet, kai bus nustatyta. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

24.7.7. 2017 m. kovo 27 d. vaizdo įraše užfiksuota, kad S. K. įeina į E. J. kabinetą ir nurodo, jog nori atsiskaityti. E. J. pasitikslina, ar gavo. S. K. klausia ,,kiek“, o E. J. nurodo, kiek duosi, tiek bus gerai. S. K. paklausia, ar penkiasdešimt užteks, o E. J. nurodo, kad užteks, ir paima pinigus. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

24.8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie periodinės neplaninės kontrolės procedūros rezultatus. Informuota, kad, vadovaujantis esančiais medicininiais dokumentais ir papildomai gautomis (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvadomis, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2018 m. vasario 19 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo S. K. panaikino specialiuosius lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikius (t. 2, b. l. 159–169).

24.9. Nuteistojo S. K. teiginiai, kad jis neturėjo pagrindo sukčiauti, yra paneigti anksčiau aptartais įrodymais, t. y. nuteistasis S. K. puikiai suprato, kad pirmuoju atveju jam nebuvo nustatyti bendrieji pirminiai specialieji poreikiai, todėl jis kreipėsi į gydytoją E. J. ir prašė šio klausimo nepalikti, todėl E. J. paprašytas E. G. suklastojo medicininius dokumentus, įrašydamas „sunki kojų paraparezė“, o E. J. surašė siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Nuteistasis S. K., žinodamas, kad medicininiuose dokumentuose yra suklastoti duomenys apie jo sveikatos būklę bei jos pablogėjimą, pateikė juos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui, būtent dėl to S. K. buvo nepagrįstai ir neteisėtai nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo poreikis. S. K., sužinojęs šią aplinkybę, 2017 m. kovo 27 d. davė 50 Eur kyšį gydytojui E. J. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti visi bylos įrodymai ir pateiktas jų vertinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė argumentuotas išvadas dėl jų patikimumo bei pakankamumo S. K. kaltės klausimui išspręsti. Taigi apelianto nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis savaime nereiškia teisės pažeidimų buvimo. Nagrinėjamu atveju tikrai negalima sutikti su S. K. pozicija, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi buvo išsamiai įvertinti visi bylos medžiagoje esantys duomenys, o dėl nuteistojo kaltės nuspręsta, tik įvertinus aktualių duomenų visumą kartu ir kiekvieną iš jų atskirai, taip pašalinant bet kokius galinčius kilti prieštaravimus.

24.10. Nors, kaip S. K. nurodė apeliaciniame skunde, jis neprašė įrašyti kitokius duomenis į medicininius dokumentus, pažymėtina, kad nuteistasis net ir nežinojo, kokius tiksliai reikia įrašyti duomenis, kad gautų kompensaciją, t. y. į šį klausimą galėjo atsakyti tik medicininį išsilavinimą turintis asmuo, praktikuojantis toje medicinos srityje, tačiau S. K. pats paprašė gydytojo E. J. išspręsti šią situaciją, t. y. „prašė nepalikti to klausimo“. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau S. K. naudojosi aptariama kompensacija, nereiškia, jog ji nuteistajam priklauso ir nagrinėjamu atveju, tuo labiau, kad jo sveikatos būklė per laiką kinta, t. y. nebūtinai vienareikšmiškai blogėja. Pakartotinai siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, S. K. puikiai suvokė, jog pirmuoju atveju kompensacija jam nebuvo suteikta, jo būklė per atitinkamą laiką nepablogėjo, todėl jis neturėjo pagrindo manyti, kad, nepakeičiant tikrovę atitinkančių duomenų medicininiuose dokumentuose neteisingais, jis galėtų gauti aptariamą kompensaciją. Padarytą išvadą patvirtina ir paties nuteistojo S. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad jau pirmojo apsilankymo metu E. J. nurodė, jog viską surašė teisingai, vadinasi, esant teisingiems duomenims, S. K. kompensacijos negavo ir nebūtų galėjęs gauti. Aplinkybė, jog su kitais gydytojais S. K. tiesiogiai nebendravo, nežinojo, koks konkretus gydytojas turi teikti išvadą, kad gautų kompensaciją, ir nesidomėjo, kokie veiksmai yra atliekami, šiuo atveju neturėjo reikšmės, kadangi S. K. tai nebuvo svarbu, jam buvo aktualu tik gauti kompensaciją, o visus techninius klausimus jis buvo palikęs tvarkyti / derinti E. J. S. K. negalėjo manyti, kad pirma Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada buvo neigiama vien dėl netinkamo dokumentų sutvarkymo, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, dar pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu E. J. aiškiai išdėstė S. K., kad viską buvo surašęs teisingai, o vėliau jis pats aiškiai ir nedviprasmiškai liepė, kad E. G. duomenis medicininiuose dokumentuose pakeistų. Visa tai rodo, kad anksčiau medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie S. K. būklę buvo pakeisti neteisingais (melagingais), taip siekiant apgauti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir įgyti teisę į S. K. norimą gauti kompensaciją.

24.11. Visa tai, kas nurodyta anksčiau, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. K., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus kaip priemonę turtui įgyti, ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, gavęs duomenis iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos apie S. K. nustatytus specialiuosius poreikius, 2017 m. gegužės 11 d. nepagrįstai jam išmokėjo 1 216 Eur lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją ir už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2018 m. vasario 28 d. išmokėjo 107,56 Eur transporto išlaidų kompensaciją. Tokiu būdu S. K. apgaule, padedant gydytojams E. J. ir E. G., savo naudai įgijo svetimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, t. y. iš viso 1 323,56 Eur. Šios nuteistojo S. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotos teisingai ir yra visiškai įrodytos anksčiau aptartais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

24.12. Byloje yra pateiktas galimo laiduotojo M. K. prašymas, kuriuo jis prašo jo (duomenys neskelbtini) S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo žinion be užstato, kadangi jis yra vertas pasitikėjimo, nėra praeityje teistas, yra (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 32). Jau anksčiau buvo išsamiai aptarta, kokioms sąlygoms esant gali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas (BK 40 straipsnio nuostatos). S. K. padarė dvi nusikalstamas veikas idealia sutaptimi, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (11 straipsnio 3 ir 4 dalys), tačiau savo kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus, S. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, buvo įrodyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog, esant šiai aplinkybei, nuteistasis S. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, nes nėra išpildytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. asmuo nepripažino padaręs visas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių papildomų argumentų, kodėl S. K. turėtų būti taikomas laidavimo institutas, ir nėra nurodoma jokių motyvų, kurie leistų spręsti apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo klausimu.

25. Dėl nuteistojo V. B. nusikalstamos veikos – papirkimo –, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje

25.1. V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinimo turinį prisimena, jį supranta, kaltės nepripažįsta, parodymus jau yra davęs, todėl nesikartos. Trumpai pasakė tik tiek, kad viskas jam buvo išrašyta teisėtai. Taip pat buvo teisėtai išrašyti siuntimai ir teisingi duomenys, kurie siųsti į teismo posėdžius. Daugiau niekuo savo parodymų V. B. nepapildė ir į klausimus neatsakinėjo. Baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu V. B. nurodė, kad kovo 1 d. gydytojas E. J. jam buvo nutraukęs biuletenį, be to, kovo 4 d. buvo išrašęs siuntimą į (duomenys neskelbtini). Atsidaręs piniginę, ištraukė E. J. klaidos ištaisymą, t. y. tas popierėlis, kuris buvo išduotas kovo 4 d., nes V. B. važinėjo į procedūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 161; t. 6, b. l. 51). V. B. 2018 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad įtarimo esmė jam yra suprantama. E. J. yra jo (duomenys neskelbtini) gydytojas, pas jį gydosi seniai. Turi problemų su stuburu, 2016 m. atlikta sudėtinga (duomenys neskelbtini) operacija. Po kulkos išėmimo iš stuburo ilgą laiką savarankiškai nevaikščiojo, tik su vaikštyne, lankė reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Visi medicininiai dokumentai yra jo sveikatos istorijoje. E. J. pinigų nėra davęs, nes neturėjo už ką jam jų duoti. Apklausos metu susipažinęs su vaizdo–garso įrašu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), V. B. parodė, kad vaizdo įraše atpažino save ir gydytoją E. J., tačiau jis nėra davęs E. J. pinigų, be to, jokių pinigų davimo nematė ir vaizdo–garso įraše. V. B. neprisiminė ir iš vaizdo įrašo nematė, ką padavė E. J. 2017 m. kovo 13 d., apie 11 val. 49 min., tačiau tai tikrai ne pinigai (t. 4, b. l. 38–39).

25.2. Į teisiamąjį posėdį buvo kviečiamas liudytojas E. J. Liudytojas pateikė teismui prašymą, kad negali atvykti į teisiamąjį posėdį dėl sveikatos, be to, atsisakė duoti bet kokius parodymus. Vėliau atvykęs į teismo posėdį, E. J. nurodė, kad atsisako duoti parodymus, tačiau tvirtina savo parodymus duotus iki teisminio tyrimo metu, jie yra teisingi (t. 5, b. l. 158). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas gydytojas E. J. parodė, kad dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo V. B. tvarkė A. Č. Apie V. B. nebuvo informavęs G. J. Kiek pinigų perdavė V. B. nepamena. Biuletenis V. B. buvo išrašomas teisėtai, be to, sakė, kad 2017 m. kovo 16 d. bus siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. V. B. apie 11 val. 49 min. iš piniginės pasiėmė pinigų ir padėjo juos ant jo darbo stalo. Kiek pinigų ten buvo, E. J. neprisiminė. Taip pat neprisiminė, už ką tiksliai V. B. juos davė, galbūt dėl nedarbingumo pratęsimo (t. 3, b. l. 142–145, 163–164). Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu E. J. buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017 m. kovo 13 d., apie 11 val. 49 min., savo darbo kabinete, esančiame UAB „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos, mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį iš paciento V. B. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimą ir paruoštų dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Po to E. J. V. B. išdavė siuntimą (duomenys neskelbtini) konsultacijai ir 2017 m. kovo 13 d., gavęs VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) centro gydytojo G. S. medicininės konsultacijos išrašą, išdavė V. B. laikino nedarbingumo pažymėjimą nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 17 d., o gydytojui A. Č. nurodė užpildyti V. B. siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pagal jo asmens sveikatos istorijoje esančius duomenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą.

25.3. Gydytojo E. J. nurodytą aplinkybę, kad bus siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, patvirtina V. B. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla, iš kurios matyti, kad joje iš viso 32 lapai (23 lapas be jokių įrašų). 3–6 lapuose iš abiejų pusių ir 6 lape yra 2017 m. kovo 24 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimą atliko A. J., A. S., A. T. Vertinimą patvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) G. J. Nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (netektas darbingumas – 65 proc.), galioja vienus metus (iki 2018 m. kovo 23 d.). 19 lape iš abiejų pusių ir 20 lape yra UAB „P.“ 2017 m. kovo 23 d. siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Siuntimą išdavęs gydytojas – A. Č. (t. 3, b. l. 30–43). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie periodinės neplaninės kontrolės procedūros rezultatus. Informuota, kad, atlikus patikrinimą dėl V. B. 2017 m. kovo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktu nustatyto darbingumo lygio pagrįstumo, priimtas sprendimas patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (t. 2, b. l. 115–158). Nepaisant to, jog priimtas sprendimas, kad nedarbingumo lygis V. B. buvo nustatytas pagrįstai, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau ne kartą anksčiau minėta, kyšis gali būti duodamas ir už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pagal galiojančią teisminę praktiką kyšininkavimas už teisėtą veikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina, atlikdamas teisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokius valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gali ir turi atlikti, vykdydamas įgaliojimus. Iš surinktų duomenų ir V. B. parodymų yra akivaizdu, kad jis pagrįstai manė, jog dėl sveikatos problemų jam turi būti nustatytas sumažintas darbingumo lygis. Būtent dėl to, kad visa procedūra pavyktų sklandžiai, jai būtų išrašytas siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, siunčiami atitinkami duomenys teismui (dėl negalėjimo dalyvauti posėdžiuose) ir gydytojas E. J. savo įgaliojimus įvykdytų teisėtai, tačiau tiksliai V. B. palankiu ir naudingu būdu, V. B. davė jam kyšį.

25.4. Nuteistojo V. B. parodymus paneigia ir gydytojo E. J. parodymus dėl papirkimo už pageidaujamą teisėtą veikimą patvirtina 2017 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–83), atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84–130) užfiksuota informacija. Taigi užfiksuota informacija apie 2017 m. kovo 13 d. 11 val. 26 min. – 13 val. 06 min. įvykį, iš kurios matyti, kad į E. J. darbo kabinetą įėjo V. B., kuris pasisveikino su E. J. ir atsisėdo ant kėdės prie jo darbo stalo. V. B. paklausė E. J., ar jis gavo iš (duomenys neskelbtini) gydytojų V. B. medicininės konsultacijos išvadą. E. J. atsakė, jog jokio dokumento iš (duomenys neskelbtini) nėra gavęs. V. B. nurodė, jog jam reikia nedarbingumo laikotarpio, nes ruošiamasi kreiptis dėl neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo. Tolimesnio pokalbio metu minėti asmenys kalbėjosi apie priežastis, dėl kurių V. B. buvo nutrauktas nedarbingumo laikotarpis. E. J. nurodė V. B., jog jis dėl nedarbingumo pratęsimo turėjo pas E. J. atvykti 2017 m. kovo 1 d. E. J. paėmė V. B. medicininę kortelę ir ją peržiūrėjo. 11:31:05 val. į E. J. darbo kabinetą įėjo (duomenys neskelbtini) R. Ž., kurios E. J. paklausė, dėl ko buvo nutrauktas V. B. nedarbingumo laikotarpis. R. Ž. atsakė, jog V. B. nurodytu laiku neatvyko į kliniką. V. B. nurodė minėtiems asmenims, jog jis į kliniką skambino, tačiau niekas neatsiliepė, taip pat nurodė E. J., jog reikia kažką daryti. Tolimesnio pokalbio metu V. B. ir E. J. aptarė medicininiuose dokumentuose nurodytas V. B. ligų diagnozes, aptarė V. B. sveikatos problemas. E. J. apžiūrėjo V. B. stuburą, kaklą, kitas kūno vietas. E. J., dar kartą peržiūrėjęs V. B. medicininius dokumentus, nurodė, jog juose nėra nieko pažymėta apie neįgalumo ar darbingumo lygio suteikimą, apie numatomą gydymą. E. J. taip pat nurodė V. B., jog reikėtų pabaigti reabilitaciją, nebetęsti nedarbingumo laikotarpio ir kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Be viso to, E. J. nurodė, jog reikia V. B. sutvarkyti nedarbingumo laikotarpį. Į E. J. darbo kabinetą įėjo (duomenys neskelbtini) J. J., kuri nurodė V. B., jog nedarbingumo pažymėjimo atgaline data neišduos, kadangi kiekvieną savaitę apie V. B. nedarbingumą yra informuojamas teismas, taip pat nurodė, jog 2017 m. kovo 1 d. nedarbingumas buvo nutrauktas, nes V. B. neatvyko į kliniką. E. J. nurodė V. B., jog pats V. B. yra stebimas per padidinamąjį stiklą, todėl E. J. daryti neteisėtų veiksmų negali. J. J. nurodė V. B., jog nedarbingumo laikotarpis bus nutrauktas ir V. B. bus nusiųstas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. 11:49:08 val. V. B. iš striukės išsitraukė piniginę, iš kurios ištraukė nenustatytą kiekį ir nenustatytos vertės piniginių banknotų ir juos padėjo ant E. J. darbo stalo bei nurodė E. J., jog jis pažiūrėtų, kur padėjo piniginius banknotus. E. J. padavė V. B. siuntimą pas (duomenys neskelbtini) gydytoją ir nurodė V. B., jog, kai atveš gydytojo (duomenys neskelbtini) medicininę konsultaciją, kurioje bus pažymėta kita ligos diagnozė, tačiau ne tokia pati, dėl kurios V. B. buvo anksčiau išduotas nedarbingumo pažymėjimas, V. B. bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 11:50:45 val. V. B. išėjo iš E. J. darbo kabineto. 13:02:25 val. V. B. grįžo į E. J. darbo kabinetą. V. B. padavė E. J. gydytojo (duomenys neskelbtini) surašytą medicininę konsultaciją. V. B. nurodė E. J., jog jam atliko rankos rentgeną, tačiau pažeidimų nenustatė. E. J. nurodė V. B., jog jam nuo 2017 m. kovo 13 d. išduos nedarbingumo pažymėjimą iki 2017 m. kovo 17 d., be to, nurodė, jog 2017 m. kovo 16 d. bus surašytas siuntimas V. B. į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. E. J. išrašė siuntimą V. B. dėl reabilitacijos atlikimo. 13:05:08 val. V. B. išėjo iš E. J. darbo kabineto. Aktualus vaizdo–garso įrašas yra skaitmeninėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

25.5. Iš liudytojo E. J. parodymų bei vaizdo įrašo matyti, kad V. B. iš piniginės paima pinigus ir juos padeda ant E. J. darbo stalo bei nurodo E. J., jog jis pažiūrėtų, kur padėjo piniginius banknotus, o ne medicininius dokumentus, kaip teigia nuteistasis V. B., be to, nuteistasis V. B. visus medicininius dokumentus atsinešė laikydamas juos rankose ir juos padavė gydytojui, o tik vėliau, kai buvo apžiūrėtas gydytojo E. J., nuteistasis V. B. 11:49:08 val. iš striukės išsitraukė piniginę, iš kurios ištraukė nenustatytą kiekį ir nenustatytos vertės piniginių banknotų (2018 m. sausio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (3.1 punktas) patvirtina, jog nustatyti, koks objektas užfiksuotas skaitmeninėje vaizdo byloje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 11:49:08 iki 11:49:30 val., nėra galimybės (t. 2, b. l. 110)), kuriuos padėjo gydytojui ant stalo, o ne medicininius dokumentus. Nuteistojo V. B. parodymai, kad jis medicininius dokumentus, kurie jam būtų nereikalingi, laikytų piniginėje, yra nelogiški. Be to, iš nuteistojo V. B. ir liudytojo E. J. pokalbio turinio nematyti, kad būtų padaryta kokia nors klaida medicininiuose dokumentuose, kuriuos neva nuteistasis V. B., ištraukęs iš piniginės, paliko gydytojui ant darbo stalo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti visi bylos įrodymai ir pateiktas jų vertinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė argumentuotas išvadas dėl jų patikimumo bei pakankamumo V. B. kaltės klausimui išspręsti. Taigi apelianto nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis savaime nereiškia teisės pažeidimų buvimo. Pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo), vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje. Vadinasi, pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnį visais atvejais būtinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai, t. y., kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nebūtina, kad paperkamas asmuo būtų tiksliai informuotas, už ką jam duodami pinigai. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad pinigai E. J. buvo duodami kaip asmeniui, prilygintam valstybės tarnautojui, už jo teisėtą veikimą.

25.6. Būtina pažymėti, jog kaltinime visos aplinkybės buvo nurodytos aiškiai. Vien tai, kad nebuvo nustatytas banknotų kiekis ir jų vertė, kaltinimo nekeičia, tad negalima teigti, jog buvo pažeista V. B. teisė į gynybą (t. y. jo padėtis nebuvo pasunkinta). Nors iš vaizdo įrašo nematyti, ar V. B. padėjo ant E. J. stalo pinigų banknotus, tačiau šią išvadą patvirtino visos kitos nustatytos aplinkybės ir paties E. J. parodymai. Taigi, priešingai negu tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, gretino juos tarpusavyje, atskleidė, kokias kaltinime nurodytas aplinkybes jie patvirtina, ir pagrįstai pripažino įrodymais. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, būtina pažymėti, kad E. J. nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu negalėjo būti įspėtas ir prisiekti sakyti tiesą, kadangi išskirtoje byloje jis buvo kaltintas ir nuteistas už kyšio paėmimą iš V. B. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Taigi, jei šioje byloje, apklausiamas dėl to paties įvykio ir aplinkybių, jis būtų įspėtas ir prisiektų, tokiu būdu būtų pažeista E. J. teisė neduoti parodymų prieš save apie galbūt savo paties padarytą nusikalstamą veiką, numatyta BPK 80 straipsnio 1 punkte. Be to, V. B. kaltę, padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrindžia ne vien liudytojo E. J. parodymai, bet visuma kaltinančių įrodymų.

25.7. Iš baudžiamojoje byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad V. B. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. V. B. 2017 m. kovo 13 d., apie 11 val. 49 min., UAB „P.“ gydytojo E. J. darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), davė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vertės kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – gydytojui E. J. – už tai, kad pastarasis išduotų laikino nedarbingumo pažymėjimą ir paruoštų dokumentus, reikalingus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Po to E. J. V. B. išdavė siuntimą (duomenys neskelbtini) konsultacijai ir 2017 m. kovo 13 d., gavęs VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) centro gydytojo G. S. medicininės konsultacijos išrašą, išdavė V. B. laikino nedarbingumo pažymėjimą nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 17 d., o gydytojui A. Č. nurodė užpildyti V. B. siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą pagal jo asmens sveikatos istorijoje esančius duomenis. Ši nuteistojo V. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 4 dalyje kvalifikuota teisingai ir yra įrodyta anksčiau aptartais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

26.1. Apeliantas V. B. mano, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliaciniame skunde šališkumas siejamas su pirmosios instancijos teismo neišsamiu įrodymų ištyrimu, sprendimo nemotyvavimu, netinkamu baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymu ir tos pačios sudėties teismo nagrinėta administracinio nusižengimo byla.

26.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudedamųjų dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Remiantis objektyviuoju nešališkumo aspektu, bendriausia prasme reikalaujama, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kad būtų galima konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą, nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan., nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-333-511/2015, Nr. 2K-548-699/2015, Nr. 2K-102-222/2016,Nr. 2K-162-697/2016, Nr. 2K-118-222/2017, Nr. 2K-12-511/2017).

26.3. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą. Taigi įrodymų tyrimo rezultatų vertinimas, motyvacijos išsamumo stoka, į kuriuos atkreipia dėmesį apeliantas, negali būti siejami su teismo šališkumu. Nagrinėdamas bylą apygardos teismas įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas asmenis pagrįstai pripažino kaltais. Apelianto vertinimas dėl pirmosios instancijos teismo motyvacijos nepakankamumo ir atlikto įrodymų vertinimo, kuris nesutampa su V. B. vertinimu, nepagrindžia teismo šališkumo. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad tos pačios sudėties teismas išnagrinėjo V. B. administracinio nusižengimo bylą ir paskyrė itin griežtą administracinę nuobaudą, savaime pirmosios instancijos teismo šališkumo neįrodo. Be to, minimoje administracinio nusižengimo byloje buvo nagrinėjami įvykiai, visiškai nesusiję su V. B. padarytu nusikaltimu, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) V. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalį (2 pažeidimai) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalį už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 50 MGL, gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, ir neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą. Akivaizdu, jog vien ta aplinkybė, kad teisėjas visiškai nesusijusioje byloje priėmė V. B. nepalankų sprendimą, kuris vėliau instancine tvarka buvo pakeistas, savaime nesuponuoja teisėjo šališkumo ir neleidžia daryti išvados, kad teisėjas turėjo asmeninį suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi.

26.4. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog daugkartiniai minėtą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio teisėjo kreipimaisi į UAB „P.“ dėl V. B. sveikatos būklės ir jo galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose (nedarbingumo) niekaip neįrodo teisėjo šališkumo, kadangi pagal ANK 631 straipsnio 1 dalį teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjas stengėsi užtikrinti proceso operatyvumo principo efektyvų įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, o ir apeliaciniame skunde nenurodyta jokių duomenų, kurie galėtų rodyti bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl subjektyvus šališkumas nenustatytas. Siekiant konstatuoti objektyvų šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tokių duomenų šioje konkrečioje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra, todėl nuteistųjų teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

27. Dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės ir bausmių subendrinimo

27.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. B. paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo.

27.1.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę.

27.1.2. Nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 12 straipsnio nuostatas yra priskiriama baudžiamajam nusižengimui, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. V. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, šiuo metu taip pat yra teistas, teistumas neišnykęs (t. 4, b. l. 120–131; t. 5, b. l. 175–189), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 99–107; t. 6, b. l. 1–14 ), (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 167). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. B. 70 MGL dydžio baudą, kadangi asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, po šios nusikalstamos veikos padarymo dar 5 kartus buvo teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad griežtesnė bausmė V. B. buvo paskirta, atsižvelgiant ne vien išimtinai į jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, bet taip pat ir į jo asmenį bei elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei laikytis įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų ir nepažeisti nustatytų draudimų. Matyti, jog teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus V. B. neturėjo jokios teigiamos įtakos, tad tikimasi, jog griežtesnė bausmė paskatins asmenį rimčiau vertinti savo veiksmus ir padaryti teisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmė buvo paskirta proporcinga ir teisinga. Jeigu, vykdant bausmę, paaiškėtų, kad V. B. neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę galėtų pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis).

27.2. V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes nurodė, jog bausmes bendrina apėmimo būdu, tačiau jas subendrino visiško sudėjimo būdu.

27.2.1. Skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, V. B. paskirta 70 MGL (2 636,20 Eur) bauda subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. ir 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiais paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartimi subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1 079,91 Eur bauda, bei su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda, bei su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda, bausmes bendrinant apėmimo būdu. Nuosprendyje nenurodyta, kokia bausmė apima kitas bausmes.

27.2.2. Skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taikytas visiškai kitas bausmių subendrinimo būdas. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta 70 MGL (2 636,50 Eur) bauda subendrinta BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir 9 dalyje numatytu pagrindu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartimi subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1 079,91 Eur bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Vis dėlto nebuvo nurodyta, kokia paskirta subendrinta bausmė. Vėliau ši (nenurodyta kokia) subendrinta bausmė kitu, BK 63 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Taigi galutinė bausmė paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, ir 4 586,31 Eur bauda, nustatant ją sumokėti per 1 metus. Akivaizdu, kad bausmės buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu (6 mėnesių laisvės atėmimas + 1 079,91 Eur + 1 506,40 Eur + 2 000 Eur = 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 4 586,31 Eur bauda). Skundžiamu nuosprendžiu bendrinant paskirtas bausmes tinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio nuostatos, tačiau teismo sprendimas motyvuotas netinkamai, todėl verčia nuteistąjį ir kitus proceso dalyvius spėlioti, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo paskirta būtent tokia, o ne kitokia bausmė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje plačiau pasisako dėl paskirtų bausmių subendrinimo būdo.

27.2.3. Baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje, už kurį V. B. nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, padarytas 2017 m. kovo 13 d., t. y. prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. ir 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, ir prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendį bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamąjį įsakymą. Apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurį V. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, jis padarė 2017 m. sausio 14 d., o nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurį nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu, padarė 2019 m. birželio 15 d., t. y. prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą.

27.2.4. Baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje, už kurį V. B. nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, ir apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, už kurį jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriami skirtingų nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį. Tuo tarpu nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, už kurį V. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu, ir apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 199² straipsnio 1 dalyje, už kurį V. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurį V. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, labai nesiskiria pagal pavojingumą ir yra priskiriami nusikaltimų kategorijoms, kurios skiriasi tik per vieną kategoriją.

27.2.5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi ir 9 dalimi, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta 70 MGL (2 636,20 Eur) bauda subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartimi su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, ir 1 079,91 Eur dydžio bauda, griežtesne už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, paskirtą 70 MGL (2 636,20 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 MGL) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedamas 1 metams, ir 4 586,31 Eur bauda.

27.2.6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę – 4 586,31 Eur baudą, įskaitytina bauda, iš dalies įvykdyta (sumokėta ar išieškota priverstinai) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartimi subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendį bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamąjį įsakymą. Šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, skaičiuojamas nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu yra pasibaigęs, todėl iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies panaikinamas paskirtas įpareigojimas nuteistajam V. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio priėmimo metu V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme subendrino tinkamai ir jos vykdymo atidėjimą taikė teisingai.

27.2.7. Baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos kartu su bausme BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, pagal 63 straipsnio nuostatas nebendrinamos ir vykdomos atskirai. Panaikinama skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino – skaičiavimo pradžios, nes šis klausimas buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartimi ir, kaip jau minėta, bendrinant bausmes, baudžiamojo poveikio priemonės vykdomos atskirai (nebendrinamos). Priimant apygardos teismo nutartį, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas jau yra pasibaigęs.

27.2.8. Atsižvelgiant į visa tai, kas aptarta anksčiau, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

28.1. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. kovo 22 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 107), jame prašoma valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 135 Eur – iš nuteistojo S. Š.. Šis prašymas netenkinamas.

28.2. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. kovo 22 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 110), jame prašoma valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 171 Eur – iš nuteistojo V. Z. Šis prašymas netenkinamas.

28.3. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal pagal nuteistojo K. D. ir jo gynėjo advokato A. Li., nuteistojo V. Z., nuteistojo S. Š., nuteistojo S. K., nuteistojo V. B. apeliacinius skundus, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Gynėja advokatė A. M. nuteistajam S. Š. ir gynėjas advokatas V. A. nuteistajam V. Z. buvo paskirti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi (t. 7, b. l. b. l. 28–29).

28.4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

28.5. Nuteistieji S. Š. ir V. Z. yra (duomenys neskelbtini), abu nuteisti baudos bausmėmis. Nurodytos aplinkybės gali apsunkinti finansinių pajamų gavimą. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas, atsižvelgiant į nuteistųjų S. Š. ir V. Z. turtinę padėtį ir aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. D. ir jo gynėjo advokato A. Li., nuteistojo V. Z., nuteistojo S. Š., nuteistojo S. K., nuteistojo V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį nuteistajam V. B. pakeisti.

Nustatyti, kad 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, skaičiuojamas nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, yra pasibaigęs.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. B. paskirtas įpareigojimas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 2 (dvejiems) metams terminas skaičiuotinas nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymus priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas iš nuteistųjų S. Š. ir V. Z.