Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-568-202/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-11-07
Bylos Nr.: 1A-568-202/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdimaras Bavėjanas, Sigita Bieliauskienė, Regina Gaudutienė
Nuteistasis: A. Š.

Kategorijos

1.2.19.1Kyšininkavimas (BK 225 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-202/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00004-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.1.; 2.4.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Bieliauskienės, Reginos Gaudutienės,

sekretoriaujant I. J.,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,nuteistojo gynėjui advokatui V. B.,nuteistajam A. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšininkavimo iš F. A.) 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšininkavimo iš I. E.) 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšininkavimo iš J. P.) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšininkavimo iš V. V.) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšininkavimo iš L. M.) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšininkavimo iš J. J.) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL (6 402,20 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 533,53 Eur, ir pateikti Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, iš A. Š. konfiskuota 219,10 Eur suma kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pagal 2008 m. spalio 21 d. darbo sutartį Nr. 2450 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) dirbdamas Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoju – vaikų chirurgu, echoskopuotoju ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2014 m. spalio 7 d. 14.35 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš F. A. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 20 Lt (5,79 Eur) – kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, naudodamas echoskopą, F. A. atliktų vaistų injekciją į riešo sąnarį.

2014 m. lapkričio 4 d. 15.30 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš I. E. savo naudai tiesiogiai priėmė 100 Lt (28,96 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad I. E. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą I. E. atliko vaistų injekciją į stuburą.

Po to jis (A. Š.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 11 d. 15.56 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš I. E. savo naudai tiesiogiai priėmė 100 Lt (28,96 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad I. E. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą I. E. atliko vaistų injekciją į stuburą.

2014 m. gruodžio 2 d. 18.13 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš J. P. savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Lt (14,48 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad J. P. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą J. P. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

Po to jis (A. Š.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 9 d. 18.07 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš J. P. savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Lt (14,48 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad J. P. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą J. P. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

Po to jis (A. Š.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 13 d. 18.38 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš J. P. savo naudai tiesiogiai priėmė 15 Eur kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad J. P. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą J. P. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

Po to jis (A. Š.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 20 d. 18.21 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš J. P. savo naudai tiesiogiai priėmė 15 Eur kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad J. P. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą J. P. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

2014 m. gruodžio 2 d. 18.25 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš V. V. savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Lt (14,48 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad V. V. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą V. V. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

Po to jis (A. Š.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 9 d. 18.25 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš V. V. savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Lt (14,48 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad V. V. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą V. V. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

Po to jis (A. Š.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 13 d. 18.53 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš V. V. savo naudai tiesiogiai priėmė 15 eurų kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad V. V. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą V. V. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

Po to jis (A. Š.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 20 d. 18.32 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš V. V. savo naudai tiesiogiai priėmė 15 Eur kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad V. V. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą V. V. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pagal 2008 m. spalio 21 d. darbo sutartį Nr. 2450 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) dirbdamas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoju – vaikų chirurgu, echoskopuotoju ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2015 m. sausio 13 d. 15.12 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš L. M. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 20 Eur – kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad L. M. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą L. M. atliko vaistų injekciją į kelio sąnarį.

Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pagal 2008 m. spalio 21 d. darbo sutartį Nr. 2450 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) dirbdamas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoju – vaikų chirurgu, echoskopuotoju ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2015 m. sausio 20 d. 13.27 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos, esančios Architektų g. 77, Šiauliuose, patalpose, savo darbo kabinete Nr. 125, iš J. J. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 17,47 Eur – kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent iš J. J. priėmė 20 Eur, iš kurių 2,53 Eur buvo skirti sumokėti už jo nupirktus vaistus, o 17,47 Eur buvo skirti kaip kyšis už tai, kad jis, J. J. neturint nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nustatyta tvarka neužsiregistravus minėtos sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje bei nesumokėjus už suteiktinas mokamas medicinines paslaugas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kasą ar kasos aparato įrengimo vietą, naudodamas echoskopą J. J. atliko vaistų injekciją į petį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius BK normas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi neteisėtai gautais įrodymais. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, objektyviai patvirtinančių A. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Be to, nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė jam pareigą įrodinėti savo nekaltumą, kadangi nurodė, jog jis nepateikė jokių jo versiją, kad asmenys, iš kurių paėmė pinigus, buvo jo privačios praktikos pacientai, patvirtinančių įrodymų. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino nuteistojo ir jo gynėjo pateiktus įrodymus.

Nuteistasis nurodo, kad jis negali būti pripažintas kyšio gavimo subjektu. Jam inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu jis dirbo trijose darbovietėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“ chirurgu, echoskopuotoju, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre gydytoju – vaikų chirurgu, echoskopuotoju ir VšĮ Radviliškio ligoninėje chirurgu, echoskopuotoju. Pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis – darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nuteistasis tarp pacientų žinomas kaip privačios praktikos gydytojas. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, pagal kokį konkretų BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvų požymį jis yra prilyginamas valstybės tarnautojui. Pagal darbo sutartis nei vienoje darbovietėje, taip pat ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, A. Š. nėra asmuo, turintis atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teisę veikti organizacijos vardu. Jo santykiai su VšĮ Respublikine Šiaulių ligonine pagrįsti ūkine komercine veikla. Nuteistojo priimamų pacientų skaičius ir darbo apimtis VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje priklauso tik nuo registratūroje išduotų talonų skaičiaus. Jo viešos paslaugos šioje įstaigoje susijusios tik su pacientais, kurie atvyksta konsultacijai su kitų gydytojų siuntimais arba yra užsiregistravę VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninės registratūroje. Todėl jei pacientas atvyksta pas A. Š. kaip pas privatų gydytoją, nors ir į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, negalima daryti išvadą, kad nuteistasis teikia viešąsias paslaugas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu jis dirbo ne tik VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini“ padalinyje, esančiame Šiauliuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, t. y. atliko gydytojo praktiką išvykęs į kitą miestą (5 t., 143-147 b. l.). Todėl pacientai, žinodami A. Š. buvimo vietą, tarėsi dėl priėmimo Šiauliuose. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai ir telefoninių pokalbių turinys.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. Š. darbo sutartis su VšĮ Respublikine Šiaulių ligonine – be etatinio krūvio, todėl jis gali priimti tik tuos ligonius, kurie užsiregistruoja šios įstaigos registratūroje ir turi siuntimus. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė A. Š. moka tik už jų registruotų ar atsiųstų ligonių konsultavimą ar tyrimą pagal talonus. Šiuo atveju nei vienas ligonis, išskyrus F. A., neturėjo siuntimų. A. Š. nemokamai konsultavo F. A.. Vėliau ji sumokėjo pinigus už paslaugą, t. y. vaistų suleidimą, kuris nebuvo nuteistojo darbo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dalis. Todėl negalima teigti, kad jis vykdė viešąsias paslaugas.

Nuteistasis mano, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jis turi teisę priimti savo privačius klientus tuo metu, kai nėra ligoninės pacientų. Tai patvirtina byloje esanti Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažyma (1 t., 188-190 b. l.). Anot apelianto, toks elgesys gali pažeisti tik vidaus tvarką, todėl turi būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, bet ne kaip nusikalstama veika.

Be to, nuteistojo, liudytojos L. M. parodymai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (5 t., 132 b. l.) patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. Š. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis priemonėmis, t. y. portatyviniu echoskopu ir specialiomis adatomis. Aplinkybė dėl nusikalstamų veikų metu panaudoto echoskopo priklausomumo nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjama bei nustatyta.

Apeliantas skunde daro išvadą, kad nebuvo nustatyti visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, požymiai. Nuteistasis teigia, kad neturėjo nei motyvo, nei tikslo kyšininkauti. Apelianto nuomone, jo veiksmai, suleidžiant vaistus, naudojant echoskopą, nėra draudžiami, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. Š. veikė neteisėtai. A. Š. tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias medicinines priemones jis naudojo visiems pacientams – tiek su siuntimais, tiek ir be jų. Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyti konkretūs apelianto neteisėti veiksmai, taip pat nenurodyti teisės aktai, kurių nuostatas jis galėjo pažeisti. Iš liudytojų F. A., I. E., J. P., V. V., L. M. parodymų matyti, kad jie pas A. Š. kreipėsi kaip pas privatų gydytoją bei suprato, kad gydytojui pinigus sumokėjo už jiems suteiktą medicininę paslaugą, t. y. vaistų suleidimą ir echoskopinį tyrimą, o ne davė kyšį. Sprendžiant asmens kaltumo dėl kyšininkavimo klausimą, reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus papirkėjo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, kad jis valstybės tarnautojui duoda kyšį, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog A. Š. sumokėjo kyšį, tik dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų psichologinio spaudimo ir pažado būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teisme liudytojai nurodė savo parodymų pakeitimo priežastis ir davė teisingus parodymus. Liudytojai patvirtino, kad su gydytoju A. Š. nesitarė dėl neteisėtų veiksmų.

Nuteistasis nurodo, kad nors ir ne laiku, tačiau pinigai, gauti iš pacientų, buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, užpajamuoti, o mokesčiai – sumokėti. Todėl, apelianto manymu, jo veiksmai gali būti vertinami kaip etikos pažeidimas, mokesčių nesumokėjimas laiku ar buhalterinių dokumentų neužpildymas, tačiau ne kaip nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnyje.

Skunde pažymima, kad 2015 m. gruodžio 3 d. prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, kad tiek gydytojo A. Š., tiek paciento K. K. veiksmuose, kurie atitinka skundžiamajame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes, nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 4 dalyje, požymių (1 t., 8-11 b. l.). Todėl tos pačios faktinės aplinkybės nepagrįstai įvertintos skirtingai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo sankcionuoti šie veiksmai: elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir jos fiksavimas, panaudojant technines priemones specialia tvarka, sekimas ir slaptas patekimas į A. Š. darbo kabinetą Nr. 125, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje, esančioje Architektų g. 77, Šiauliuose. Nuteistojo teigimu, šie veiksmai buvo atlikti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas tiek teikime, tiek teismo nutartyje turi būti nurodyti veiksmai, kuriais patenkama į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones. Iš Šiaulių apygardos prokuroro teikimų ir jų pagrindu priimtų teismo nutarčių matyti, kad buvo leistas tik vienas slaptas patekimas į patalpas, tačiau papildomi veiksmai po patekimo į patalpas nebuvo sankcionuoti. Be to, buvo atliktas sekimas, panaudojant technines priemones specialiąja tvarka (atlikta vaizdo ir garso kontrolė), nors tai nebuvo sankcionuota. Todėl Šiaulių apygardos teismo leidimas sekti A. Š. nesuteikė pareigūnams teisės šio slapto sekimo metu filmuoti ir įrašinėti nuteistojo pokalbius su pacientais ir ligoninės personalu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys, gauti realizuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, neturint teismo leidimo fiksuoti vaizdo ir garso įrašus, negali būti pripažinti įrodymais ir turi būti nedelsiant sunaikinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Taip buvo pažeistos ne tik nuteistojo, bet ir kitų asmenų, kurie buvo neteisėtai filmuojami bei jų klausomasi, teisės, laisvės bei privatumas, neteisėtai susipažinta su paciento asmenine informacija, kuri yra medicininė paslaptis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir kitoje baudžiamojoje byloje tas pats kriminalinės veiklos subjektas – Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba – pažeidė piliečių teises ir laisves bei nesilaikė teismų suformuotos praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

Nuteistasis pažymi, kad 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 4 d., 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 2 d. ir 2014 m. gruodžio 9 d. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, paaiškėjo nusikalstamos veikos požymiai, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos atliekamų veiksmų sankcionavimo pratęsimo. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, vadovaudamasis Generalinės prokuratūros, suderinusios su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis, nustatyta tvarka, iki nurodytas pavojus bus pašalintas. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad tokio prokuroro sprendimo byloje nėra.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš A. Š. konfiskuoti 219,10 Eur pinigų sumą kaip nusikalstamų veikų rezultatą. Nuteistasis tvirtina, kad šią pinigų sumą jis sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, kaip gautas lėšas iš ūkinės komercinės veiklos. Ši suma apskaityta bendrovės mokesčių ir pelno deklaracijose bei sumokėti visi mokesčiai. Todėl negalimas dvigubas nubaudimas ir valstybės pasipelnymas, t. y. mokesčių gavimas nuo minėtos sumos bei vėliau įvykdomas minėtos sumos konfiskavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, kadangi mano, kad byloje nėra įrodymų, objektyviai patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ir kad jis nėra BK 225 straipsnio specialusis subjektas. Apeliantas taip pat ginčija kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmę ir teigia, kad įrodymai, t. y. kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys, buvo gauti neteisėtai. Taip pat apeliantas prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo.

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmės

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d. buvo sankcionuota: A. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir jos fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka, sekimas ir slaptas patekimas į A. Š. darbo kabinetą Nr. 125, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikose, esančiose Architektų g. 77, Šiauliuose. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi šių kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių sankcijos terminas buvo pratęstas laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Šios nutartys priimtos pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro K. Šikšnio teikimus. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pateiktos patvirtintos iš dalies išslaptintų teikimų ir nutarčių kopijos (1 t., 51-54, 55-58 b. l.; 5 t., 75-90, 91-105 b. l.).

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, nusikalstamų veikų požymiai paaiškėjo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurie buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, atlikimo metu. Todėl A. Š. mano, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi nepagrįstai pratęsė sankcionavimo terminą nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. kovo 20 d.

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11 ir 15 straipsnių nuostatas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas ir sekimas sankcionuojami ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Nors Kriminalinės žvalgybos įstatymas nenurodo maksimalios šių veiksmų sankcionavimo trukmės, tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, ir teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių veiksmų atlikimą ar pratęsti jų sankcionavimo terminą, nuo pareigos įvertinti jų taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą. Netoleruotinos tokios teisinės situacijos, kai per protingą laiką nepasitvirtinus įtarimui dėl nusikalstamos veikos, toliau nepagrįstai ilgai atliekami (sankcionuojami) kriminalinės žvalgybos veiksmai, iš esmės tikintis (nesant tam rimto pagrindo) gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip siekiant pateisinti šios priemonės taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju aukščiau paminėtos nuostatos nebuvo pažeistos. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus (laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d.) buvo priimta atliekant kitą kriminalinės žvalgybos tyrimą, t. y. dėl galimo gydytojų papirkinėjimo, kad jie pacientams rekomenduotų konkrečius vaistus. Atliekant šį kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo gauti duomenys apie kitas A. Š. daromas nusikalstamas veikas. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis pratęsti aukščiau paminėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcijos terminą (laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. kovo 20 d.) priimta taip pat atliekant kitą kriminalinės žvalgybos tyrimą. Todėl kriminalinės žvalgybos subjektai pagrįstai vertino duomenis, gautus tiek laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d., tiek ir po kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcijos pratęsimo. Be to, ikiteisminis tyrimas dėl šių kitų A. Š. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 ir 4 dalyse, buvo pradėtas 2015 m. vasario 9 d., t. y. nepasibaigus pratęstam kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcijos terminui. Vėliau pranešimas apie įtarimą A. Š. įteiktas ir baudžiamoji byla perduota pirmosios instancijos teismui dėl BK 225 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Pagal teismų praktiką, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą taikyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, tai dėl jų (kitų nusikalstamų veikų) gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2016, Nr. 2K-194/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, paaiškėjo, taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus kitame tyrime dėl kitos nusikalstamos veikos, bei į tai, kad BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos patenka į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nusikaltimų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, sąrašą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir kitos šio įstatymo nuostatos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sankcijos pratęsimo neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą kriminalinės žvalgybos subjektai gali naudoti technines priemones bendra ir specialia tvarka. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka <...> motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatas, jeigu sekimo metu bus panaudojamos techninės priemonės specialia tvarka, tokie veiksmai sankcionuojami šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarties, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti šiuos veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos informacija buvo gauta, pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas neginčija elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir jos fiksavimo, naudojant technines priemones specialia tvarka, teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir gali būti laikomi įrodymu byloje. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas skunde, duomenų, gautų panaudojus technines priemones specialia tvarka A. Š. darbo kabinete, nėra pagrindo pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad A. Š. darbo kabinete buvo vykdoma vaizdo ir garso kontrolė (1 t., 40-48 b. l.), nors Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. bei 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimis leidimas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu naudoti technines priemones specialia tvarka, t. y. įrengti vaizdo ir garso įrašymo aparatūrą A. Š. darbo kabinete, kriminalinės žvalgybos subjektams nebuvo duotas. Iš Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarčių turinio matyti, kad leidimas naudoti technines priemones specialia tvarka buvo duotas tik elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir jos fiksavimo metu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi duomenys, gauti panaudojus technines priemones specialia tvarka A. Š. darbo kabinete, nelaikytini įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tik elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio slaptos kontrolės ir jos fiksavimo, naudojant technines priemones specialia tvarka, metu gautais duomenimis (1 t., 67-73, 78-95 b. l.). Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, šių bei kitų byloje esančių įrodymų, t. y. iš dalies paties nuteistojo A. Š. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, liudytojų F. A., I. E., J. P., V. V., L. M., J. J., L. M. parodymų, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktų bei kitų duomenų, pakanka A. Š. kaltei dėl BK 225 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti. Todėl vien tai, kad apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas dalį kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų pripažįsta gautais neteisėtai, nesudaro pagrindo patenkinti apelianto prašymą ir jį išteisinti. Ši aplinkybė taip pat nepatvirtina ikiteisminio tyrimo neteisėtumo. Įvertinus A. Š. pokalbių su I. E. ir J. P. turinį, darytina išvada, kad vien tik šių duomenų būtų pakakę ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepagrįstai.

Dėl A. Š. kaltės padarius BK 225 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas nusikalstamas veikas

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra jokio teisinio pagrindo.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2013).

BK 225 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti, arba priėmusiam kyšį (BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį) už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – ir už teisėtą veikimą ar neveikimą), vykdant įgaliojimus. Šių nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai – 1) pažadas priimti kyšį, 2) susitarimas jį priimti, 3) reikalavimas jį duoti, 4) provokavimas duoti kyšį, 5) kyšio priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 225 straipsnį, reikšmės neturi tai, ar kyšio davėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už papirkimą, ar tokios atsakomybės išvengė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo A. Š. kaltės grindė įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 2 ir 4 dalis yra teisinga.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas vienas kyšininkavimo objektyvusis požymis, t. y. kad A. Š. priėmė kyšį. Todėl apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. Š. nesitarė dėl neteisėtų veiksmų ir kyšio priėmimo, neturi reikšmės, sprendžiant apelianto kaltės klausimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š., dirbdamas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoju – vaikų chirurgu, echoskopuotoju, šios ligoninės patalpose jo darbo ligoninėje metu paėmė kaltinime nurodytas pinigines sumas iš F. A., I. E., J. P., V. V., L. M., J. J. už tai, kad naudodamas echoskopą jis atliko vaistų injekcijas šiems asmenims, kurie, išskyrus F. A., neturėjo nustatyta tvarka išduoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos gydytojo siuntimo, nebuvo nustatyta tvarka užsiregistravę VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės registratūroje bei nesumokėjo ligoninei už suteiktas mokamas medicinines paslaugas.

Pažymėtina, kad A. Š. neneigia šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų įvertinimu, t. y. teigia, kad jis nėra BK 225 straipsnio specialusis subjektas.

BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui yra prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Pagal šias nuostatas asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar užsiimantis profesine veikla, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jeigu jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas ligoninėje dirbantis gydytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/2011). Byloje esanti darbo sutartis su pakeitimais ir papildymais patvirtina, kad A. Š. dirbo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoju – vaikų chirurgu, echoskopuotoju (2 t., 53-59 b. l.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, ir pripažino, jog jis atitinka BK 225 straipsnyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginamo asmens – požymius. Apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamajame nuosprendyje nenurodyta, pagal kokį konkretų BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvų požymį A. Š. yra prilyginamas valstybės tarnautojui, yra nepagrįstas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje aiškiai konstatavo, jog A. Š., dirbdamas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, teikė viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ligoninės registratūroje neužsiregistravusio ir neturinčio siuntimo paciento gydymas nėra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Š. iš F. A. priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus BK 225 straipsnio prasme, o iš I. E., J. P., V. V., L. M. ir J. J. – už neteisėtą veikimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis veikė neteisėtai, ir teigia, jog jis turėjo teisę atlikti vaistų injekcijas, naudojant echoskopą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinės gydytojo echoskopuotojo funkcijos – atlikti ultragarsinius tyrimus ir intervencines procedūras kontroliuojant ultragarsu (2 t., 2-3, 4-6 b. l.). Pagal galiojančią teisminę praktiką kyšininkavimas už neteisėtą veikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina, atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti, vykdydamas įgaliojimus.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. iš I. E., J. P., V. V., L. M. ir J. J. kyšį priėmė už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, yra pagrįsta. Byloje nustatyta, kad šie asmenys nebuvo užsiregistravę ligoninės registratūroje, neturėjo siuntimo ir nesumokėjo ligoninei už suteiktas mokamas medicinines paslaugas. Tačiau A. Š., dirbdamas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, privalėjo laikytis ligoninėje nustatytos tvarkos. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre pacientai, kurie priimami konsultacijoms ar procedūroms atlikti, privalo užsiregistruoti registratūroje bei turėti siuntimą. Pagal VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės mokamų paslaugų teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-947, pacientui, apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, kuris neturi pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo, yra teikiamos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šių paslaugų atlikimo metu pacientas užpildo aukščiau paminėtame tvarkos apraše išvardintus dokumentus (pažymą – pasižadėjimą ir sutikimą gydytis), kurie turi būti įklijuojami į atitinkamą medicininį dokumentą. Apskaičiuotą mokėjimo sumą pacientas sumoka ligoninės kasoje arba kasos aparato įrengimo vietoje. Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro mokamų paslaugų kainyne, patvirtintame VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-300, nurodyta, kad tiek ultragarsinis tyrimas, tiek chirurginė intervencija kainuoja 44,75 Eur (2 t., 18-38 b. l.). Liudytojų I. E., J. P., V. V., L. M., J. J., kurie nebuvo užsiregistravę ligoninės registratūroje ir neturėjo siuntimo, A. Š. sumokėtos piniginės sumos, t. y. po 14,48 Eur, 15 Eur, 17,47 Eur, 20 Eur, 28,96 Eur už vieną procedūrą, neatitinka ligoninėje nustatyto įkainio dydžio. Be to, atliekant procedūras, nebuvo pildoma medicininė dokumentacija, nors tiek pagal VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės mokamų paslaugų teikimo tvarkos aprašą, tiek pagal gydytojo echoskopuotojo pareigybės aprašymą ją pildyti būtina.

Apeliantas skunde teigia, kad liudytojų sumokėtas pinigines sumas jis įnešė į UAB „Mano gydytojas“ kasą. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina A. Š. gynybos versijos, kad jis veikė kaip privačios praktikos gydytojas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukščiau paminėtos piniginės sumos į UAB „Mano gydytojas“ kasą buvo įneštos šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija tokius A. Š. veiksmus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad sutartis, leidžianti A. Š. privačiai teikti echoskopuotojo paslaugas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, su juo nebuvo sudaryta (2 t., 2-3 b. l.). Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad liudytojai, kuriems A. Š. atliko vaistų injekcijas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės patalpose, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientai. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio slaptą kontrolę ir jos fiksavimą, nebuvo užfiksuoti duomenys, kad A. Š. būtų siūlęs liudytojoms I. E. ir J. P. registruotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl medicininių paslaugų suteikimo. Priešingai, telefoninio pokalbio, vykusio 2014 m. lapkričio 1 d. 12 val., metu A. Š. I. E. nurodė, kad neturint siuntimo, vaistų injekcija kainuos 100 Lt (1 t., 68 b. l.). Liudytojai I. E., J. P., V. V., L. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nustatyta tvarka neužsiregistravo procedūrai pas A. Š. bei neturėjo siuntimo, kadangi norėjo greitai ir jiems patogiu laiku gauti gydytojo paslaugą – vaistų injekciją (5 t., 60-66 b. l.). Šias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. (4 t., 10-11, 14-15 b. l.), kurios parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (5 t., 183 b. l.). Byloje nustatyta, kad F. A. buvo užsiregistravusi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir turėjo siuntimą. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad vaistų injekcija F. A. nebuvo nuteistojo darbo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dalis. Liudytoja F. A. apklausos pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad ji pinigus A. Š. davė, norėdama jam atsidėkoti, o ne atsiskaityti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančio gydytojo suteiktas privačias paslaugas (5 t., 162-163 b. l.).

Pirmosios instancijos teismo formuluotė, kad A. Š. nepateikė jokių jo versiją, jog liudytojai buvo jo privačios praktikos pacientai, patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinama kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas A. Š.. Pirmosios instancijos teismo konstatavo ne apelianto pareigą įrodinėti savo nekaltumą, bet nurodė, kad nuteistasis A. Š. nepasinaudojo savo teise aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese.

Pirmosios instancijos teismo nustatyti apelianto veiksmai pažeidė viešąjį interesą. Be to, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo liudytojams metu buvo naudojamas A. Š. darbo laikas, gydymo įstaigos patalpos ir medicininės priemonės. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimas naudoti portatyvinį echoskopą (5 t., 132 b. l.) patvirtina faktą, kad A. Š. buvo leidžiama naudoti šį echoskopą pacientų namuose ir kitose gydymo įstaigose, tačiau tai nereiškia, kad būtent šis echoskopas buvo naudojamas ir kaltinime nurodytais atvejais. Šios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina ir liudytojos L. M. parodymai. Nors ji teigė, kad A. Š. darbo metu ligoninėje naudojosi tiek ligoninei priklausančiu, tiek savo echoskopu, tačiau patvirtino, jog neužsiregistravusiems bei neturintiems siuntimų pacientams A. Š. naudojo ligoninės priemones (5 t., 163-165 b. l.). Liudytoja L. M., kuri dirbo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nurodė, kad atlikdamas vaistų injekciją A. Š. naudojo būtent ligoninei priklausantį echoskopą, o švirkštą ir sterilią medžiagą atsinešė iš skyriaus (5 t., 62-63 b. l.). Šie bylos duomenys paneigia nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad priemonės, kurias nusikalstamų veikų padarymo metu naudojo A. Š., priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad konstatuoti, jog A. Š. veiksmai turi būti vertinami kaip darbo drausmės, etikos pažeidimas, mokesčių nesumokėjimas laiku ar buhalterinių dokumentų neužpildymas, nėra jokio pagrindo. Byloje nustatyti visi būtini BK 225 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai F. A., I. E., J. P., V. V. ir L. M. teigė, jog A. Š. sumokėtos piniginės sumos nebuvo kyšis. Tačiau vien liudytojų nuomonė apie jų veiksmų vertinimą nesudaro pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad liudytojai sumokėjo kaltinime nurodytas pinigines sumas gydytojui A. Š.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie žinojo pacientų aptarnavimo ir registravimo ligoninėje tvarką. Be to, L. M. pati dirbo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tai leidžia daryti išvadą, kad liudytojai suprato, jog davė kyšį A. Š. už jo teisėtą ir neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, duomenų, patvirtinančių, kad liudytojams, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu, buvo daromas spaudimas dėl parodymų davimo, byloje nėra. Pažymėtina, kad BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo statusą ir vėliau atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus. Pirmosios instancijos teisme apklausta, liudytojų apklausas atlikusi K. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymus davė laisva valia (5 t., 181-183 b. l.). Ji nurodė, kad liudytojų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti įtariamaisiais, gynėjai jiems paaiškino kyšio sąvokos baudžiamojoje teisėje reikšmę, todėl jie pripažino davę kyšį A. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojai, pirmosios instancijos teisme pakeitę savo parodymus ir teigdami, kad kyšio nedavė, siekė padėti A. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab kad patys patvirtino, jog jaučia gydytojui dėkingumą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad gydytojo A. Š. ir paciento K. K. veiksmai atitinka skundžiamajame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. gruodžio 3 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog K. K. norėjo perduoti ir perdavė neteisėtą ar nepagrįstą atlygį kaip kyšį už pageidaujamą gydytojo A. Š. kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. K. buvo prisiregistravęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šeimos medicinos centre dėl sveikatos priežiūros paslaugų gavimo iš gydytojo A. Š.. Priešingai nei I. E., J. P., V. V., L. M. ir J. J. atvejais, šios paslaugos K. K. buvo suteikiamos, tačiau dėl objektyvių priežasčių šių paslaugų suteikimas vėliau buvo pratęstas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (1 t., 8-11 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tos pačios faktinės bylos aplinkybės buvo vertinamos skirtingai.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Apelianto A. Š. skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo 219,10 Eur pinigų sumą kaip nusikalstamų veikų rezultatą. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie šio turto konfiskavimo nepagrįstumą. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo teiginius, kad liudytojai, kuriems A. Š. suteikė sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje, buvo jo privatūs pacientai, vertina kaip nuteistojo gynybos versiją. Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais byloje objektyviai nustatyta, kad A. Š. priėmė kyšius, kurių bendra suma – 219,10 Eur, iš kaltinime išvardintų asmenų. Atsižvelgiant į tai, šios piniginės lėšos pagrįstai pripažintos turtu, gautu iš nusikalstamų veikų. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis šias pinigines lėšas sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir nuo šios sumos buvo sumokėti mokesčiai, nesudaro pagrindo panaikinti turto konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasSigita BieliauskienėRegina Gaudutienė