Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. L., V. K. dėl antstolės A. L. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas (skolininkas) T. K. kreipėsi su skundu dėl antstolės A. L. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/01892 ir nurodė, kad antstolė A. L., vykdydama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-417-329 dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš pareiškėjo, šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, areštavo pareiškėjo pinigines lėšas, kurias jam siunčia artimieji būtiniausiems reikmenims įsigyti, pareiškėjo finansinė padėtis sunki, neturi galimybės mokėti esamos skolos. Pareiškėjas kaip pagrindą naikinti jam priklausančios sąskaitos areštą nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-988-524/2016, kadangi antstolio veiksmai, kuriais nurašoma lėšos iš nuteistų asmenų asmeninių sąskaitų dalyje, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, yra neteisėti.

2016-05-16 patvarkymu antstolė A. L. pareiškėjo skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad vykdant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-21 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-417-329 dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš T. K. išieškotojos V. K. naudai, 2015-12-06 buvo surašyti patvarkymai: patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-29911 ir patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. 29909, kurie registruota pašto siunta buvo išsiųsti išieškotojai, pareiškėjui ir į Pravieniškių pataisos namus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nėra absoliuti, kadangi CPK 689 straipsnyje, reguliuojančiame išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų bankuose, nėra numatyta jokių apribojimų dėl galimų išieškoti sumų dydžių, taip pat CPK 736 straipsnyje yra nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti daromos iš skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Taip pat nurodo, kad išieškojimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų yra laikytinas išieškojimu iš skolininko santaupų, o Sprendimų vykdymo instrukcijų 93.6 punkte numatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą, todėl antstolė nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų, iš skolininko nėra išskaitoma 100 proc. jo pajamų, likusia pajamų dalimi jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Nurodo, kad pareiškėjas turi pareigą pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl arešto lėšoms panaikinimo. Be to, Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-1078-390/2016 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-849-571/2016 dėl arešto sąskaitai panaikinimo ir skundą atmetė konstatavęs, kad antstolė, areštuodama pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai.

Byla nutrauktina.

Skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja CPK XXXI skyrius. Tačiau šių skundų nagrinėjimui taikomos ir bendrosios CPK nustatytos proceso teismuose taisyklės su tomis išimtimis, kurios nustatytos CPK XXXI skyriuje. Pagal CPK 293 str. 3 p. teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Priėmus pareiškėjo skundą, nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-1078-390/2016 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-849-571/2016 dėl antstolės A. L. veiksmų suinteresuotam asmeniui V. K.. Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su skundu dėl antstolės A. L. veiksmų, kuriuo prašė: 1) perskaičiuoti 2 899,32 Eur skolą vaikų išlaikymui, panaikinti areštą sąskaitai, esančiai pataisos namuose, ir leisti mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį po 5 Eur, esant galimybei mokant daugiau; 2) prašė perskaičiuoti įsiskolinimą, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) prašė panaikinti areštą sąskaitai, esančiai pataisos namuose, leisti įsigyti būtiniausių priemonių. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės A. L. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/01892 atmetė. Motyvų dalyje dėl prašymo panaikinti areštą sąskaitai, esančiai pataisos namuose, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti skundą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui, iškviesti apklausti liudytojus ir prireikus kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar antstolio sprendimas ir tuo pagrindu taikyti įstatymai, teisės aktai areštuojant lėšas ir jas atimant neprieštarauja Konstitucija ar kitiems tarptautiniams aktams. Kauno apygardos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, kurias nuteistajam į laisvės atėmimo vietos sąskaitą perveda artimieji. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įstatymuose nėra numatyto draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti. Teismas pažymėjo, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė ir kiti apygardos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, suformuotą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apelianto iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolė, areštuodama apelianto sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, apelianto teisių, kurios jam numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas pažymi, kad pasinaudoti teise kreiptis į teismą, dėl konkretaus ginčo galima tik vieną kartą, todėl CPK numato, kad teismai negali nagrinėti bylų, kuriose jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tokiu atveju teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra jau įgyvendinta, kadangi pagal suinteresuoto asmens pareiškimą teismas ar arbitražas jau išnagrinėjo. Teismas priimdamas sprendimą, bylą išsprendžia ir pateikia atsakymą dėl ginčo, todėl kelių sprendimų vienoje byloje negali būti. Šiuo pagrindu nutraukta byla reiškia, kad galutinai baigta bylinėtis ir tapatūs reikalavimai negali būti nagrinėjami ateityje, tai liečia ir teismo nutartį dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ir dėl taikos sutarties patvirtinimo taip pat ir arbitražo sprendimą. Nutraukiant bylą CPK 293 str. 3 punkte įtvirtintu pagrindu teismui svarbu išsiaiškinti ar reikalavimas tapatus ir ar jis įsiteisėjęs. Nes tik įsiteisėjęs sprendimas turi res judicata galią ir tampa privalomu šalims. Kaip numato CPK teismo sprendimas įsiteisėja per 30 dienų, jei jis nėra apskųstas apeliacine tvarka. Nustatant ieškinio tapatumą teismui reikia nustatyti ar sutampa visi trys elementai: 1) šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) faktinis ieškinio pagrindas. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą, pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus dėl patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0140/15/01892, dėl kurių galioja įsiteisėjusi teismo nutartis, nustatanti antstolio veiksmų teisėtumą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-849-571/2016 skundo reikalavimą grindžia tapačia aplinkybe, t.y. kad antstolės A. L. 2015-12-06 patvarkymai dėl arešto sąskaitai, esančiai pataisos namuose, yra neteisėti, todėl negali būti vykdomi. Pareiškėjas tiek šioje, tiek kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-849-571/2016 iš esmės nurodo ir skundą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – poreikiu įsigyti būtiniausius reikmenis, sunkia finansine padėtimi, todėl antrą kartą pareiškėjo tapatus reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293-295 straipsniais., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bylą pagal pareiškėjo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą nutraukti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjui T. K., suinteresuotiems asmenims V. K. ir antstolei A. L..

Vykdomąją bylą Nr. 0140/15/01892 grąžinti antstolei A. L..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. G.