- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-470-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00792-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- VšĮ „B.“
- Trečiasis asmuo
- UAB „E.“, S. P.
- Kategorijos
- 2.6.16.3Transporto priemonių nuoma
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) viešosios įstaigos (toliau ir VšĮ) „B.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „I.“ ieškinį atsakovei VšĮ „B.“, tretiesiems asmenims UAB „E.“, S. P. dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „I.“ prašė priteisti iš atsakovės VšĮ „B.“ 2940 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo ir perdavė naudoti pagal paskirtį, o atsakovė išsinuomojo ir priėmė naudoti pagal paskirtį ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai pat transporto priemonę „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal sutartį nuomotojas įsipareigojo suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio dalis). Atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neapmokėjo minėtų transporto priemonių nuomos mokesčio pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą.
3. 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio sumą 140 Eur suma, nurodydama, kad su atsakove dėl nuomotos transporto priemonės „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, atsakovei pripažinus 140 Eur skolą už šios transporto priemonės nuomą, todėl ieškovė sumažino ieškinio sumą nuo 2940 Eur iki 2800 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė VšĮ „B.“ prašė ieškinį atmesti.
5. Atsakovė teigė, kad nėra suteikusi jokių įgaliojimų S. P. įmonės vardu ir interesais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, todėl pastaroji neturėjo jokių įgaliojimų sudaryti transporto priemonių nuomos sutarties. Tvirtino, kad S. P. dirbo R. skyriaus padalinio vadovės pareigose, tačiau tiesiogiai VšĮ „B.“ ir S. P. nesiejo darbiniai santykiai. Atsakovės manymu, ieškovės nurodytas transporto priemones nuomojosi S. P. ir tikėtina jas naudojo savo reikmėms. Atkreipė dėmesį į tai, kad S. P. šiuo metu nedirba VšĮ „B.“ R. padalinio vadove ir dėl atliktų nusikalstamų veiksmų padarė atsakovei žalos, todėl yra kreiptasi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
6. Trečiasis asmuo UAB „E.“ prašė ieškovės ieškinį atmesti.
7. Nurodė, kad S. P. buvo įdarbinta laikinojo įdarbinimo įmonėje UAB „E.“ ir siunčiama darbui VšĮ „B.“ (laikinojo darbo naudotojo) naudai. Teigė, kad nebuvo suteikusi jokių įgaliojimų S. P. įmonės vardu ir interesais sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus. Minėtosios automobilio nuomos sutarties S. P. neturėjo teisės pasirašyti nei VšĮ „B.“, nei UAB „E.“ vardu, o ieškovė, pasirašydama su S. P. sutartį, neveikė atidžiai ir rūpestingai.
8. Trečiasis asmuo S. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „I.“ atsisakymą dėl 140,00 Eur ieškinio reikalavimų sumos priteisimo iš atsakovės VšĮ „B.“ ir šią bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio dalį patenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „I.“ iš atsakovės VšĮ „B.“ 2800,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 800,00 Eur advokatės pagalbos išlaidas ir 63,64 Eur žyminį mokestį. Priteisė valstybei iš atsakovės VšĮ „B.“ 19,92 Eur proceso išlaidas. Grąžino ieškovei 2,36 Eur žyminio mokesčio dalį.
10. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta automobilio „R. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kad ji pasirašyta tarp nuomininkės VšĮ „B.“, atstovaujamos padalinio vadovės S. P., ir nuomotojos UAB „I.“, atstovaujamos S. I.. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta automobilio „M. B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, pasirašyta tarp nuomininkės VšĮ „B.“ ir nuomotojos UAB „I.“, atstovaujamos S. I.. Minėtų sutarčių pagrindu ieškovė išrašė atsakovei (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą už 2940 Eur su PVM sumą, kurią sudarė 140 Eur su PVM suma už automobilio „M. B. S.“ nuomą, ir 2800 Eur su PVM suma už automobilio „R. T.“ nuomą. Iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovė ieškovei minėtos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pripažino 140,00 Eur skolą už transporto priemonės „M. B. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, nutraukė minėtą bylos dalį. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo S. P., pasirašydama su ieškove (duomenys neskelbtini) automobilio „R. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagrįstai ir teisėtai nurodė savo pareigas, t. y. VšĮ „B.“ padalinio vadovė. Pažymėjo, kad pateikti rašytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, jog pagal tarp ieškovės ir atsakovės nusistovėjusią praktiką, atsakovės darbuotojai, kurie atsakovės vardu su ieškove pasirašydavo transporto priemonės nuomos sutartis, niekada nėra teikę ieškovei įgaliojimo atsakovės vardu pasirašyti sutartį, tačiau nepaisant to, atsakovė su ieškove atsiskaitydavo. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo pagrindo abejoti, kad S. P., nors ir neturėdama rašytinio įgaliojimo, kaip rašytinio įgaliojimo neturėjo ir kiti vairuotojai, pasirašę sutartis, veikė atsakovės vardu. Pažymėjo, kad atsakovė neturėjo pareigos domėtis, kieno poreikių tenkinimui automobilis buvo naudojamas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonės „R. T.“ GPS rodmenis parodė, jog tarp minėtos transporto priemonės maršrutų, buvo ir maršrutai į (duomenys neskelbtini), kur ir yra atsakovės (duomenys neskelbtini) maisto tvarkymo padalinys. Sprendė, kad aplinkybę, kad būtent atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) sutartį buvo išnuomotas automobilis „R. T.“ patvirtino ir pačios atsakovės teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai įvykdytų trečiojo asmens S. P. nusikalstamų veikų, kuriame, be kito ko, atsakovė nurodo ir aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje nurodytomis sumomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) VšĮ „B.“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 2800,00 Eur suma ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tvirtino, kad trečiasis asmuo S. P. neturėjo įgaliojimų pasirašyti transporto priemonės nuomos sutarties. Apeliantės vertinimu, trečiasis asmuo S. P. automobilį naudojo ir savo asmeninėms reikmėms. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pažymėjo, kad teismas neapklausė trečiojo asmens.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „I.“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog bendradarbiavimas dėl automobilių nuomos nebuvo vienkartinis atvejis. Tvirtino, kad GPS sistemų duomenys parodė, kad transporto priemonių maršrutai jų nuomos laikotarpiu važinėjo VšĮ „B.“ veikloje aptarnaujamų teritorijų maršrutais. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas teisme truko ilgą laiką, į bylą buvo pateikta daug įrodymų, buvo apklaustas ne vienas liudytojas, išklausyti šalių paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
15. Apeliantė skunde iš esmės kelia byloje esančių įrodymų vertinimo klausimą.
16. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) transporto priemonės nuomos sutarties ir atsiskaitymo pagal šią sutartį. Apeliantė teigė, kad nesuteikė jokių įgaliojimų S. P. įmonės vardu ir interesais sudaryti šią sutartį. Šalims skirtingai aiškinant tikrąją jų valią dėl automobilio nuomos, vien subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodo taikymas būtų nepakankamas tikriesiems šalių ketinimams nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapsiribojo lingvistine nuomos sutarties sąlygų analize, tačiau vertino tarp šalių susiklosčiusio ilgalaikio bendradarbiavimo aplinkybes, analogiškų transporto priemonių nuomos sutarčių sudarymo aplinkybes, šalių elgesį vykdant minėtas sutartis ir kitas svarbias aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
18. Nors apeliantė teigė, kad S. P., (duomenys neskelbtini) sudarydama transporto priemonės nuomos sutartį neveikė įmonės vardu, šiuos teiginius paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir liudytojų parodymai. Byloje nustatyta, kad S. P. dirbo VšĮ „B.“ maisto tvarkymo padalinyje ir buvo šio padalinio vadove. Būtent tokios pareigos ir buvo nurodytos (duomenys neskelbtini) sudarytoje nuomos sutartyje. Be to, teismo posėdyje apklaustas trečiojo asmens UAB „E.“ transporto skyriaus vadovas patvirtino aplinkybes, kad kai sugesdavo darbui naudojami automobiliai vairuotojai pirmiausiai skambindavo padalinio vadovei S. P.. Taigi byloje nustatyta, kad ir padalinio vadovė S. P. VšĮ „B“ vardu spręsdavo klausimus, susijusius su įmonės veiklai reikalingomis transporto priemonėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tarp šalių susiklosčiusią praktiką sudarant ir vykdant iš esmės analogiškas savo sąlygomis transporto priemonės nuomos sutartis. VšĮ „B.“ vairuotojai, neturint įmonės vadovės įgaliojimo, nuolat su ieškove pasirašinėdavo transporto priemonių nuomos sutartis, nuvažiuodavo pasiimti automobilius, vėliau atsakovės (nuomininkės) VšĮ „B.“ buvo apmokamos nuomotojos UAB „I.“ už suteiktas paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Tarp šalių susiklosčiusią atsiskaitymo praktiką patvirtino ir pačios atsakovės VšĮ „B.“ konkliudentiniai veiksmai teismo posėdžio metu, nes ji pripažino 140 Eur skolą už kitos transporto priemonės nuomą pagal analogišką sutartį. Apeliantė apeliaciniame skunde nepaneigė liudytojų nurodytas aplinkybes, kad ne tik atsakovės vadovė R. V. pasirašydavo transporto priemonių nuomos sutartis.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į atsakovės VšĮ „B.“ elgesį ikiteisminio tyrimo metu, kadangi iš padalinio vadovei S. P. pareikštų įtarimų matyti, kad ji, be kita ko, įtariama tuo, jog veikdama VšĮ „B.“ vardu (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 30 (ginčo sutartį) ir tokiu būdu pasisavino VšĮ „B.“ 2940,00 Eur priklausantį turtą. Taigi, pati apeliantė VšĮ „B.“ savo konkliudentiniais veiksmais parodė, jog vertino, kad padalinio vadovė veikia VšĮ „B.“ vardu ir interesais ir galimai padarė jai žalos. Aplinkybės, jog ne visi pagal nuomos sutartis atsakovei perduoti automobiliai galimai buvo naudoti įstaigos veiklos funkcijoms atlikti ir padalinio vadovė S. P. galimai transporto priemones naudojo ir asmeniniams poreikiams, niekaip nepašalina atsakovės atsakomybės pagal prieš tai minėtas sutartis, nes pagal sutartis nuomotojai nekilo pareigos kontroliuoti transporto priemonių naudojimo tikslingumo. Priešingai, pagal sutarties 4.2.2 punktą nuomininkė įsipareigojo automobilį (-ius) naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį. Byloje esantys duomenys (GPS rodmenys) parodė, kad ginčo transporto priemone buvo vykstama ir į atsakovės maisto tvarkymo padalinį. Šios aplinkybės paneigia apeliantės teiginius dėl realaus transporto priemonės naudojimo.
20. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
21. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
22. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
24. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
25. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 390,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos, ieškovės turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės VšĮ „B.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „I.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 390,00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.