Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Ignitis gamyba“, trečias asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, POLANKSY s. r. o. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo į bylą

23. Po to, kai civilinė byla buvo perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ieškovė UAB „Vilnius BDT“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti į bylą ir jais vadovautis priimant procesinį sprendimą. Ieškovė nurodė, kad, nekeisdama ir nekoreguodama apeliacinio skundo ribų, pasinaudodama CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, apeliacinės instancijos teismui siekia pateikti papildomus, su pagrindiniu apeliacinio skundo reikalavimu – bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, susijusius rašytinius paaiškinimus.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

27. Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19–20 punktai).

28. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

29. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę, kaip ir teisę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, šalys gali įgyvendinti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pažymėtina, kad tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys taip pat turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo teisinį reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Rašytiniai paaiškinimai turi atspindėti ginčui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-430-912/2024, 42 punktas).

30. CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti; apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 26 punktas).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės papildomų rašytinių paaiškinimų turinį, konstatuoja, kad juose ieškovė pateikė argumentus, papildančius jos apeliaciniame skunde nurodytą poziciją, nors tokio bylos pasirengimo būdo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, civilinio proceso normos nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti pasibaigus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį padavimo terminui, jų priėmimas pažeistų CPK 323 straipsnio nuostatas. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės papildomus rašytinius paaiškinimus ir juose nurodytais argumentais nesivadovauja.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

32. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir šalių ginčo esmės

33. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Dūmtraukių Nr. 1 ir Nr. 2 demontavimo projekto parengimo ir jų demontavimo darbų rangos sutartį Nr. 4020/3/20/0021, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti kaminų Nr. 1 ir Nr. 2 griovimo darbus (2 t., b. l. 56–73, 93–107). Griovimo sutarties specialiosios dalies 6.2 papunktis numatė, kad darbų terminai nurodyti darbų grafike turi atitikti pagrindinius rangovės pasiūlyme nurodytus etapų terminus ir šiame punkte nustatytus laikotarpius; 6.2.1 papunktis numatė, kad 1 etapas – projektavimas ir statybą leidžiančio dokumento gavimas, grafiko sudarymas ir suderinimas su užsakove, kiti Techninėje specifikacijoje numatyti 1 etapo darbai; etapas pradedamas vykdyti nedelsiant po sutarties įsigaliojimo ir vykdomas, šalims pasirašant aktą, ne vėliau kaip per 76 darbo dienas.

34. Griovimo sutarties specialiosios dalies 6.2.2 ir 6.2.3 papunkčiai numatė, kad 2 etapas ir 3 etapas – užsakyme nurodytų dūmtraukių (kaminų) demontavimas. Galutinai laikomi atliktais, užsakovei raštu patvirtinus etapo Nr. 2 ir Nr. 3 užbaigimo ataskaitą. Etapai pradedami vykdyti nuo užsakymų pateikimo rangovei ir laikomi įvykdytais, šalims pasirašius kiekvieno šių etapų darbų perdavimo–priėmimo aktus. 2 ir 3 etapai gali būti vykdomi lygiagrečiai arba vienas po kito, vadovaujantis užsakovės pateiktais užsakymais.

35. 4 etapas – galutinis darbų rezultato, kaip jis apibrėžtas Techninėje specifikacijoje ir sutartyje, įskaitant visus susijusius darbus, paslaugas ir kita, atlikimas Darbų grafike nurodytu terminu ir galutinio darbų rezultato perdavimas. Etapas laikomas įvykdytas (atliktas), šalims pasirašius aktą, ne vėliau kaip per 390 kalendorinių dienų nuo užsakymo (-ų) pateikimo dienos (Griovimo sutarties 6.2.4 papunktis).

39. Atliekų sutvarkymo sutartyje buvo numatyta, kad darbų grafiką rangovė parengia ir pateikia užsakovei derinti Techninėje specifikacijoje nustatyta tvarka ir terminais. Darbų grafikas pasirašomas abiejų šalių (dviem egzemplioriais), laikomas neatsiejama sutarties dalimi. Rangovė turi reikalingus leidimus atliekoms tvarkyti ir turi įsirengusi atliekų tvarkymo pajėgumus pagal siūlomą technologiją (kaip ji apibrėžta Techninėje specifikacijoje) (Atliekų tvarkymo sutarties 5.4, 5.5 papunkčiai). Rangovė turi teisę sutarčiai vykdyti pasitelkti subrangovus tai sutarties daliai, kurią nurodė pasiūlyme (Atliekų tvarkymo sutarties 6.3 papunktis). Ieškovė Atliekų tvarkymo sutarčiai vykdyti pasitelkė subrangoves UAB „Toksika“ ir MO-BRUK S. A. (2 t., b. l. 129).

41. Ieškovė, pabaigusi rangos darbus, pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė neapmokėjo iš viso – 171 708,31 Eur (2 t., b. l. 175–209, 210–214). Savo atsisakymą apmokėti likusias neapmokėtas sąskaitas atsakovė grindė ieškovės kalte pažeidus sutartyse nustatytus terminus, dėl to atsakovė į ieškovei mokėtinas sumas įskaitė jos pačios ieškovei pagal sutartis apskaičiuotus delspinigius ir baudas. Taip pat nurodė, kad ieškovė įgytų teisę atsakovei apskaičiuoti 51 201,30 Eur delspinigius tik tokiu atveju, jeigu atsakovė būtų uždelsusi atsiskaitymą už tinkamai atliktus darbus; be to, delspinigiai apskaičiuoti už beveik 2 metų laikotarpį.

42. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš viso atsakovės pritaikytų netesybų suma yra 167 808,46 Eur. Ieškovės reikalauta priteisti 171 708,31 Eur užmokesčio už atliktus darbus ir atsakovės pritaikytos 167 808,46 Eur netesybos skyrėsi 3 899,82 Eur suma. Atsakovė 2024 m. lapkričio 29 d. šį skirtumą sumokėjo, kaip nepriemoką su netesybomis, todėl ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, ginčas vyksta dėl 167 808,49 Eur pritaikytų netesybų, kurias ieškovė laiko nesumokėto užmokesčio už atliktus darbus dalimi.

43. Apeliantės vertinimu, atsakovė delspinigius ir baudas jai apskaičiavo nepagrįstai, kadangi sutartys uždelstos įvykdyti ne dėl jos kaltės. Apeliantė nurodė, kad Sutartis įvykdyti laiku sukliudė: 1) aplinkybė, kad kita atsakovės rangovė UAB „Vaidva“, kuri įsipareigojo išvežti gelžbetonio atliekas, neturėjo reikiamos apimties pajėgumų išvežti šių atliekų; 2) dėl COVID–19 pandemijos buvo taikytas karantinas; 3) buvo nepalankios meteorologinės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus pripažino nepagrįstais.

44. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė neginčija jai atsakovės apskaičiuotų delspinigių sumos – ieškovė teigia, kad nebuvo faktinio pagrindo skaičiuoti delspinigius, kadangi jai laiku įvykdyti sutartis sukliudė nuo ieškovės valios nepriklausančios aplinkybės, įvardytos nutarties 43 punkte, o tokių aplinkybių buvimą turėjo padėti nustatyti jos prašyti išreikalauti papildomi dokumentai – statybos darbų žurnalas ir sutartis su statybos techniniu prižiūrėtoju, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė iš atsakovės išreikalauti. Teigia, kad dėl to nebuvo ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės ir duomenys dėl statybvietėje buvusių darbuotojų skaičiaus, meteorologinių sąlygų (papildomų, kurios nebuvo nustatytos pateiktomis meteorologinėmis pažymomis), kiekvienos dienos atliekamų darbų apimties, jų pobūdžio (dėl pagrįsto ir realistiško darbų pajėgumų įvertinimo), dėl atsakingų asmenų sprendimų sandėliuoti atliekas atsakovės patalpose, techninio prižiūrėtojo veiksmų ir atsakomybių, todėl liko neatskleista bylos esmė, dėl to teismo sprendimas laikytinas neteisėtu. Be to, tokiu būdu ieškovei nebuvo užtikrinta galimybė įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, buvo pažeistas rungimosi principas.

Dėl meteorologinių sąlygų įvertinimo neišreikalavus papildomų įrodymų

45. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai).

46. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1075/2024).

47. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

48. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo pareigą įrodyti jos sutartinę atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimą, t. y. įrodyti, ieškovės teigimu, nuo jos valios nepriklausančias aplinkybes, sukliudžiusias Sutartis įvykdyti jose nustatytais terminais. Ieškovei neįgyvendinus jai tenkančios įrodinėjimo naštos, jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

50. Kiekviena proceso šalis yra laisva pasirinkti jai priimtinas įrodinėjimo priemones, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) šalims nustato pareigą sąžiningai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas prašymą išreikalauti apeliaciniame skunde akcentuojamus statybos darbų žurnalą ir sutartį su techniniu prižiūrėtoju pareiškė 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdyje, iš esmės pabaigus įrodymų tyrimą. Teismas šį ieškovės atstovo prašymą atmetė, pripažinęs, kad jis pateiktas pavėluotai ir jo patenkinimas pažeistų proceso koncentracijos principo įgyvendinimą.

51. Apeliaciniame skunde minėta, kad prašytais išreikalauti papildomais įrodymais ieškovė ketino pagrįsti aplinkybes, jog ji dėl nepalankių meteorologinių sąlygų negalėjo laiku įvykdyti darbų. Šiuo atveju tikslinga atsižvelgti į toliau aptartinas aplinkybes.

52. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovės pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021 22, 23 punktai).

53. Pirma, ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškinyje be kitų aplinkybių grindė ir aplinkybėmis apie buvusias sudėtingas meteorologines sąlygas, kliudžiusias vykdyti darbus; teigė, kad atsakovei pateikė šią jos poziciją patvirtinančius duomenis – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą. Ieškovė aplinkybių, kad duomenys apie darbus laiku atlikti kliudžiusias nepalankias oro sąlygas galėjo būti užfiksuoti statybos darbų žurnaluose, procesiniuose dokumentuose neįvardijo ir bylos pasirengimo stadijoje bei iš esmės viso bylos nagrinėjimo proceso metu tokiomis aplinkybėmis nesirėmė bei neprašė šių duomenų išreikalauti.

54. Antra, 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje šalys teismo buvo įpareigotos pateikti netesybų pagal sutartis apskaičiavimui reikšmingus duomenis. Ieškovės atstovas teismui pateikė prašymą pratęsti terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, kurį teismas 2024 m. lapkričio 29 d. rezoliucija patenkino ir pratęsė ieškovei terminą iki 2024 m. gruodžio 5 d.

55. 2024 m. gruodžio 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas iki 2025 m. vasario 12 d., šalims nustatytas terminas pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus dėl kiekvieno reikšmingo netesybų apskaičiavimo fakto ir šalių sutartinių pareigų. Šiame teismo posėdyje ieškovė taip pat neteikė prašymų išreikalauti trūkstamus, apeliaciniame skunde akcentuojamus, papildomus įrodymus.

56. Kadangi ieškovė nuo proceso pradžios, žinodama savo poziciją ir pateiktų įrodymų turinį, prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo nereiškė nei pasirengimo stadijoje, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, taip užtikrinant proceso koncentracijos principo įgyvendinimą, nei bylą nagrinėjant iš esmės, teismui pasiūlius bei nustačius terminus 2024 m. lapkričio 14 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžiuose pateikti papildomus įrodymus, byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia, kad ieškovės įrodinėjimo teisė ir pareiga buvo kaip nors apribota, jog jai nebuvo suteikta galimybė gauti ir (ar) prašyti išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau apeliantė laiku tokia teise nepasinaudojo.

57. Trečia, ne mažiau teisiškai reikšminga yra tai, kad ir ikiteisminėje stadijoje ieškovė savo poziciją dėl nepalankių oro sąlygų grindė iš esmės Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro temperatūrą ir vėjo stiprumą darbų atlikimo metu. Pažymėtina, kad ieškovė 2022 m. vasario 11 d. pretenzijoje atsakovei nurodė, kad konkrečiomis dienomis vyravęs -10o C šaltis bei 10 m/s vėjo greitis buvę netinkamomis sąlygomis darbams vykdyti ir tai patvirtino net du atestuoti rangovės darbų vadovai (K. Ž. ir K. K.) bei atestuotas techninės priežiūros specialistas – užsakovės atstovas R. V. (4 t., b. l. 83).

58. Ieškovės įrodinėjimo teisės įgyvendinimo apimtimi reikšminga ir tai, kad kartu su 2022 m. vasario 11 d. pretenzija yra pateikta statybos darbų žurnalo fotokopija, kurioje matyti, jog nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. vasario 20 d. padaryti įrašai apie tai, kad darbai nevykdomi dėl stipraus šalčio (fiksuota -10o C ir -12o C temperatūra), stipraus vėjo (10 m/s) ir sniego. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena vertus, pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės teiginių, jog ji neturėjo galimybės gauti statybos darbų žurnalo ir jo pateikti į bylą. Kita vertus, pateikta dokumento ištrauka patvirtina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą aplinkybę, kad statybos darbų žurnale buvo užfiksuotas tik pats faktas, ar konkrečią dieną vyko statybos darbai, ir nurodyta apibendrinta priežastis, jeigu statybos darbai nevyko. Apeliantė nepateikė argumentų, kad statybos darbų žurnale galėjo būti fiksuota kita išsamesnė informacija apie buvusias gamtines sąlygas atliekamų darbų metu, skirtingai nei nurodyta pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos pažymoje.

59. Ketvirta, ieškovė teigia, kad statybos darbų žurnale fiksuoti duomenys reikšmingi ir tuo, kad meteorologinės stotelės, renkančios centralizuotus oro sąlygų duomenis, yra įrengiamos ~ 10 m aukštyje, o darbai buvo vykdomi 250 ir 150 m aukštyje, tai savaime sąlygoja oro temperatūros paklaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė jokiais duomenimis nepagrindė, jog statybos darbų žurnale galėjo būti fiksuotos oro sąlygos, numatytų statybos darbų vykdymo aukštyje. Nurodytina ir tai, kad darbo projekte ieškovė buvo numačiusi įsirengti metrologiškai patikrintą mobilią oro stotelę, kuri fiksuotų oro sąlygas kamino aukštyje, tačiau pati jos neįrengė, todėl prarado galimybę fiksuoti faktines oro sąlygas vykdomų darbų aukštyje. Aplinkybių apie tai, kad buvo pasinaudota galimybe individualiomis priemonėmis fiksuoti oro sąlygas statybos darbų aikštelės aukštyje apeliantė apskritai neįrodinėjo. Ji tik deklaratyviai teigia, kad tokie duomenys galėjo (turėjo) būti fiksuoti statybos darbų žurnale, tačiau tokios prielaidos nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis.

60. Penkta, byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, vertindama reikšmingus faktorius ir iš dalies atleisdama ieškovę nuo netesybų, elgėsi lanksčiau, nei šalys buvo susitarę Griovimo sutartyje. Griovimo sutarties bendrosios dalies 7.6.4.1 papunktyje numatyta, kad žemos oro temperatūros (- 10o C) kaip atleidimo nuo netesybų sąlyga taikoma tik tuomet, kai darbų atlikimui įtakos turi grunto įšalas. Tačiau atsakovė, atleisdama ieškovę nuo netesybų šiuo sutarties pagrindu, elgėsi lanksčiau ir nesiejo oro temperatūros tik su žemės paviršiaus įšalu.

61. Griovimo sutarties bendrosios dalies 7.6.4.2 papunktis numatė, kad ypač nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis laikomas darbų vykdymo teritorijoje esantis stiprus vėjas. Stiprus vėjas (žemės paviršiuje) laikomas toks, kurį rangovė nurodė užpildydama pasiūlymo formą. Aplinkybė taikoma tik tuo atveju, jei rangovė argumentuotame prašyme nurodo vėjo greitį (žemės paviršiuje) ir pateikia pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos dėl vėjo greičio žemės paviršiuje darbų vykdymo teritorijoje bei įrodo, kad vėjas trukdo darbus. Vadinasi, šalių susitarimu, buvo pakankama fiksuoti vėjo greitį žemės paviršiuje.

62. Šešta, ieškovė taip pat teigia, kad byloje nebuvo ištirtos papildomos meteorologinės sąlygos, kurios nebuvo nustatytos pateiktomis į bylą meteorologinėmis pažymomis – dėl plikšalos, lijundros, perkūnijos, rūko, blogo matomumo ir kitų nepalankių sąlygų, kurioms esant, rangovė neorganizavo darbų. Teisėjų kolegija nurodo, kad viena vertus, ieškovė tik iškėlė abejones dėl tokių sąlygų reikšmės darbų vykdymui, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, jog tokios sąlygos iš tiesų buvo (egzistavo) bei trukdė darbus įvykdyti laiku, kita vertus, ieškovė šių sąlygų egzistavimą ir jų reikšmę darbų vykdymui galėjo įrodinėti taip pat Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tačiau to nedarė. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į skundą, apeliantei nepateikus plikšalos ir kitų nepalankių sąlygų buvimo faktą įrodančių duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti tokių aplinkybių, kurios nebuvo tinkamai įrodytos.

63. Ieškovė apeliaciniame skunde iškėlė abejonių ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ribinių oro sąlygų reikšmės griovimo darbų vykdymui.

64. Jau minėta, kad Taisyklių 67 punkte buvo įtvirtinta, jog draudžiama dirbti aukštyje atvirose vietose, kai vėjo greitis yra 15 m/s ir didesnis bei plikšalos, lijundros, perkūnijos, rūko ar blogo matomumo darbo vietose metu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovei pateiktoje laisvos formos deklaracijoje dėl technologijos, rizikų ir terminų aprašymo (Griovimo sutarties priedas „Technologijos rizikos ir terminų aprašymas“) lentelės 1.3 eilutėje dėl ribinių darbo sąlygų nurodė tik vėjo greitį virš 20 m/s, kai, plikledis, kaip reikšminga sąlyga, nurodyta tik pastolių permontavimo atveju.

65. Taisyklėse įtvirtintas mažesnis darbus ribojantis vėjo greitis (15 m/s) ir oro temperatūra (-10 C?) nei ieškovė deklaravo laisvos formos deklaracijoje. Todėl atsakovė, atsižvelgusi į griovimo darbų specifiką, palankiau nei nustatyta Griovimo sutartyje, įvertino oro sąlygų reikšmę apeliantės galimybei vykdyti griovimo darbus konkrečiu metu fiksuotomis oro sąlygomis. Šios bylos aplinkybėmis pagrįsta būtų teigti, kad ieškovės iškelta abejonė dėl galimybės vykdyti griovimo darbus ribinėms artimomis oro sąlygomis, į kurias atsižvelgė atsakovė, ieškovę atleisdama nuo netesybų mokėjimo, pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Pati ieškovė deklaracijoje nurodė sudėtingesnes ribines sąlygas, kuriomis ji dar gali dirbti, tuo tarpu atsakovės taikytos ribinės oro sąlygos yra gana nutolusios nuo pačios ieškovės nurodytų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino, kaip sudarančių pagrindą atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą ir sprendimą priėmė, įvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų visumą. Atitinkamai, vadovaujantis Griovimo sutarties nuostatomis, teismas byloje pagrįstai rėmėsi oficialiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro temperatūrą ir vėjo stiprumą žemės paviršiuje darbų atlikimo metu buvo pakankamas įrodymas bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir nesudaro pagrindo išvadai, kad byloje buvo netinkamai įvertintos meteorologinės sąlygos Griovimo sutarties sąlygų prasme, daryti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, teigdama, kad atsakovė be pagrindo apskaičiavo netesybas už laiku neatliktus darbus, turėjo šias aplinkybes pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Pabrėžtina, kad teismas neprivalo už ieškovę rinkti įrodymų, siekiant paneigti delspinigių apskaičiavimo pagrindą bei dydį. Todėl jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas, t. y. neįrodytos aplinkybės vertintinos ieškovės, kuriai priklauso šių aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai (CPK 42 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Dėl kitų Griovimo sutarties vykdymo aspektų

67. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas suabsoliutino ieškovės pareigą įsivertinti darbų apimtį ir nustatyti galimą kamino konstrukcijos nuokrypį; šio faktoriaus nebuvo galima nustatyti apžiūros metu, o nuokrypiui nustatyti reikėjo pasitelkti specialistus naudojančius specialias priemones. Teigia, kad atsakovė buvo atsakinga už tikslias, aiškias, nedviprasmiškas bei teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės argumentai taip pat nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo sutartinės atsakomybės už ne laiku atliktus darbus mokėti delspinigius.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė viešojoje erdvėje prisistato, kaip turinti 20 metų patirtį atliekant griovimo, demontavimo, žemės, gręžimo ir pjovimo, kelių bei aikštelių tiesimo darbus. Tokia informacija pagrįstai leidžia tikėtis ieškovės profesionalumo ir gebėjimo įvertinti visus reikšmingus faktorius, numatyti ir suvaldyti galimas rizikas vykdant vienokio ar kitokio pobūdžio projektus. Nagrinėjamu atveju, ieškovė buvo ypač specifinio projekto rangovė – reikėjo demontuoti kaminus (dūmtraukius), o darbai turėjo būti vykdomi 150 m ir 250 m aukštyje – todėl iš rangovės, ketinančios imtis tokio projekto, buvo tikimasi, kad ji įsivertins galimas rizikas ir kitus reikšmingus faktorius.

69. Griovimo sutarties specialiosios dalies 2.2 papunktyje atsakovė (užsakovė) pažymėjo, kad, sudarydama sutartį, ji siekia įsigyti kompleksinį rangovės (ieškovės) pasiūlytą ir jos galutiniame pasiūlyme įkainotą bei sutarties vykdymo metu visiškai įgyvendintą techninį sprendimą kaip galutinį darbų rezultatą, įskaitant projektavimą, visą reikiamų leidimų (patvirtinimų) gavimą, tinkamai atliktus visus darbus, medžiagų ir atliekų tvarkymą bei aplinkos sutvarkymą ir šalims pasirašius aktą (toliau – Darbų rezultatas). Vadovaujantis Metodika, pasirinktas ir sutartyje užfiksuotas kainos apskaičiavimo būdas – fiksuota kaina (su peržiūra – sutarties specialiosios dalies priede Nr. 4 nurodytomis sąlygomis ir tvarka), tai reiškia, kad užsakovė negali tiksliai nustatyti galimo pritaikyti rangovės sprendinio ir su juo susijusių darbų kiekių, tačiau pirkimo sąlygose gali nustatyti pirkimo tikslą, rizikas dėl galimo darbų svyravimo perduodamas rangovei. Todėl, jei rangovės įvykdytų darbų faktinis kiekis ar rūšys skiriasi nuo nurodyto galutiniame pasiūlyme, laikoma, kad šie kiekiai ir darbų rūšys, reikalingi užsakovės nurodytam Darbų rezultatui pasiekti, buvo įskaičiuoti į rangovės galutinį pasiūlymą ir užfiksuoti sutartyje.

70. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad viešojo pirkimo dokumentuose buvo išviešinta informacija apie patį objektą; atsakovė pateikė kaminų projektinius brėžinius, kuriuose nurodyta, kad jie parengti ir patvirtinti 1965 m. kovo mėn.; suteikė galimybę pirkimo dalyviams patiems apžiūrėti objektą ir atlikti būtinus matavimus, įsivertinti galimas rizikas, tarp jų – ir galimus kaminų konstrukcinius pasikeitimus po jų daugiau nei 50 metų eksploatacijos.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo pirkimo objektą sudarė ne tik kaminų demontavimo darbai, tačiau ir projekto šiems darbams parengimas. Apibrėždama Griovimo sutarties objektą atsakovė aiškiai nurodė, kad ji negali tiksliai nustatyti galimo pritaikyti rangovės sprendinio ir su juo susijusių darbų kiekių, tačiau pirkimo sąlygose gali nustatyti pirkimo tikslą, rangovei perduodama visas rizikas dėl galimo darbų svyravimo.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu pirkimo procedūrų metu, apžiūrint kaminus, apeliantė (jos subrangovas) be specialios įrangos galėjo nepastebėti konstrukcijos nuokrypio, tačiau projekto parengimo stadijoje ieškovė turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti, ar faktinė situacija atitinka užsakovės pateiktuose brėžiniuose nurodytą informaciją, ar ja galima vadovautis rengiant darbų projektą ir taip įvertinti pačiai ieškovei perduotas valdyti rizikas. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje projekto stadijoje faktinės padėties patikrinimas pasitelkus specialistus, naudojančius specialias priemones (panaudotas elektroninis tacheometras Trimble SX10), atitiktų profesionalaus paslaugos teikėjo standartą, kaip pati apeliantė save įvardijo.

73. Aplinkybė, kad šiuo atveju atsakovė pripažino griaunamo statinio (kaminų) konstrukcinius defektus, neįtakoja apeliantės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jai perkeltos rizikos pasirinkti tinkamiausią sprendimą Griovimo sutarčiai įvykdyti. Todėl pavėluotas kaminų konstrukcinio defekto nustatymas nesudaro pagrindo vertinti, kaip sutarties įvykdymo trikdžio, kurį turėjo laiku nustatyti ir jį pašalinti pati apeliantė.

74. Nėra pagrindo konstatuoti ir netinkamo atsakovės elgesio parengiant viešojo pirkimo dokumentus, kadangi ieškovė nekelia klausimo, kad visa reikiama informacija jai pirkimo metu buvo atskleista. Griovimo sutartyje ir kituose pirkimo dokumentuose įvardytos visos pirkimo sąlygos, apeliantė su jomis sutiko, jų neginčijo ir neprašė paaiškinti, sutartį pasirašė, tuo patvirtindama, kad jai visos pirkimo sąlygos yra suprantamos. Atsakovė viešojo pirkimo dokumentuose išviešino, kad neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl griovimo darbų būdo, todėl rangovei perduoda rizikas dėl galimo darbų svyravimo. Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, būtų nepagrįsta teigti, kad atsakovė turėjo pareigą savo iniciatyva papildomai revizuoti faktinę situaciją ar pirkimo dokumentuose pateikti detalesnę informaciją apie pirkimo objektą.

76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-663-790/2021 nurodyta, kad siekiant nustatyti, kokį poveikį dėl COVID–19 pandemijos pritaikyti ribojimai turėjo bendrovės galimybei vykdyti rangos sutartį, yra aktualu įvertinti ne tai, kokie ribojimai buvo taikomi šalyje, bet tai, kokios įtakos jie turėjo konkrečiai bendrovės situacijai (žr. 32 paminėtos nutarties punktą).

77. Visuotinai žinoma, kad karantinas (ir draudimas užsieniečiams atvykti į Lietuvą) Lietuvos Respublikoje galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Elektrėnų savivaldybės leidimas kaminams griauti buvo išduotas tik 2020 m. birželio 17 d., o projekto derinimo su atsakove etapas užtruko iki 2020 m. liepos 22 d.

78. Griovimo sutarties specialiosios dalies 6.2 papunktis numatė, kad darbų terminai nurodyti darbų grafike turi atitikti pagrindinius rangovės pasiūlyme nurodytus etapų terminus ir šiame punkte nustatytus laikotarpius. 6.2.1 papunktis numatė, kad 1 etapas – projektavimas ir statybą leidžiančio dokumento gavimas, grafiko sudarymas ir suderinimas su užsakove, kiti Techninėje specifikacijoje numatyti 1 etapo darbai; etapas pradedamas vykdyti nedelsiant po sutarties įsigaliojimo ir vykdomas, šalims pasirašant aktą. Griovimo sutarties 6.2.2 papunktis numatė, kad 2 etapas – kamino demontavimas – pradedamas vykdyti nuo užsakymo rangovei pateikimo.

79. Vadovaujantis šiomis Griovimo sutarties nuostatomis, griovimo darbams pradėti buvo būtina parengti projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, sudaryti darbų grafiką ir jį suderinti su atsakove bei gauti užsakymą demontavimo darbams pradėti. Neatlikus šių veiksmų ir neturint paminėtų dokumentų, nepagrįsta būtų teigti, kad ieškovė galėjo atlikti paruošiamuosius griovimo darbus.

80. Minėta, Elektrėnų savivaldybės leidimas kaminams griauti buvo išduotas tik 2020 m. birželio 17 d., o projekto derinimo su atsakove etapas užtruko iki 2020 m. liepos 22 d., užsakymas darbams buvo pateiktas 2020 m. liepos 23 d. Vadinasi, (paruošiamieji) griovimo darbai galėjo būti pradėti ne anksčiau nei 2020 m. liepos 23 d., o karantino ribojimai buvo panaikinti 2020 m. birželio 16 d., t. y. iki ieškovei atsirandant galimybei pradėti vykdyti griovimo darbus.

81. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės tik formaliai nurodė, kad COVID–19 ribojimai įtakojo galimybę jai atlikti paruošiamuosius griovimo darbus, kuriuos galėjo atlikti tik subrangovas, turintis licenciją griauti kaminus, aukštesnius kaip 120 m. Tačiau apeliantė ignoruoja, kad iki 2020 m. birželio 16 d. (karantino ribojimų pabaigos) nebuvo reikiamos juridinių faktų sudėties, dėl to joks subjektas negalėjo vykdyti specialių griovimo pasiruošimo darbų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, negavus reikiamų dokumentų (statybos leidimo ir užsakymo griovimo darbams vykdyti), 2 etapo (kamino griovimo) darbų nebuvo galima pradėti. Kita vertus, ieškovė neįvardijo, kokių 1 ir 2–3 etapų darbų ji negalėjo atlikti dėl COVID–19 taikytų ribojimų. Todėl aplinkybė, kad ieškovės subrangovo darbuotojai turėjo dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir Čekijoje, dėl to atvykę į Lietuvą turėjo izoliuotis, nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo sutartinės atsakomybės.

82. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, siekdama sušvelninti dėl COVID–19 pandemijos taikomų ribojimų poveikį Griovimo sutarties vykdymui, bendradarbiavo su ieškovė. Atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr.1-255 buvo patvirtintas specialus sąrašas asmenų, kuriems leista kirsti Lietuvos sieną, nurodytų darbų atlikimui (4 t., b. l. 73).

83. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės paneigia karantino dėl COVID–19 pandemijos poveikį Griovimo sutarties darbų vykdymo terminams.

Dėl pagrindo reikalauti netesybų pagal Atliekų sutvarkymo sutartį

84. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės motyvų dėl nepagrįstai pritaikytų netesybų, vykdant Atliekų tvarkymo sutartį.

85. Ieškovė teigia, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl Atliekų sutarties nuostatų, kurios šalims suteikė galimybę rinktis kitą atliekų išvežimo darbo principą. Minėta, Atliekų sutvarkymo sutartis buvo sudaryta 2021 m. sausio 19 d., jos 5.2 papunktis numatė, kad rangovė atliekas pasiima atliekų susidarymo vietoje. Jau pirmiau aptarta, kad, pagal Atliekų sutvarkymo sutartį, ieškovė įsipareigojo atliekas pasiimti jų susidarymo vietoje, nebuvo numatyta galimybė atliekas sandėliuoti.

86. Atliekų sutvarkymo sutarties Techninės specifikacijos 5.3.1.2 papunktis numatė, kad rangovė atliekas privalo išvežti iš užsakovės teritorijos pagal sutarties šalių raštu suderintą, užsakovės patvirtintą grafiką. Atliekos užsakovės teritorijoje galės būti pasikraunamos: 1) tiesiai jų susidarymo vietoje prie konkretaus demontuojamo kamino (sudaromas reguliarus grafikas, derinamas su užsakovės rangove, kurio rangovė privalo laikytis) arba 2) užsakovės rangovės susandėliuotoje konkrečioje vietoje užsakovės teritorijoje, esant sukauptam didesniam kiekiui (sudaromas grafikas, suderintas su užsakove). Aptarta Techninės specifikacijos nuostata, ją aiškinant kartu su Atliekų tvarkymo sutarties 5.2 papunkčiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė turėjo galimybę rinktis atliekų išvežimo darbo principą. Minėta Techninės specifikacijos nuostata numatė variantą, tuo atveju, jeigu susidarytų numatyta situacija – susikauptų didesnis atliekų kiekis. Be to, Techninės specifikacijos 5.1.1 papunktis numato, kad demontavimo proceso metu vidinis kaminų konstrukcijos sluoksnis (futeruotė), įrengtas iš karščiui atsparių šamotinių ir molinių plytų, bus demontuotas atskirai nuo išorinio konstrukcinio sluoksnio ir sandėliuotas užsakovės teritorijoje (nebent rangovė įsipareigos visą kiekį pasiimti tiesiai nuo kamino).

87. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog sandėlis atliekoms sandėliuoti jai buvo perduotas 2020 m. spalio 7 d., šalims nutarus ieškovei perduoti sandėlį, skirtą atliekoms laikyti. Šis bendras šalių sprendimas buvo priimtas dar iki šalims sudarant Atliekų sutvarkymo sutartį, todėl pagrįsta pripažinti atsakovės poziciją, kad sandėlis ieškovei atliekoms sandėliuoti buvo perduotas Griovimo sutarties pagrindu tik iki to laiko, kol bus sudaryta Atliekų sutvarkymo sutartis. Sudarius Atliekų sutvarkymo sutartį, šalys turėjo pareigą laikytis šios sutarties nuostatų, o ne vadovautis iki jos sudarymo priimtais sprendimais. Todėl nustačius faktą, kad ieškovė atliekas sandėlyje laikė ir po Atliekų sutvarkymo sutarties sudarymo, atsakovė įgijo teisę apskaičiuoti ieškovei netesybas už Atliekų sutvarkymo sutarties pažeidimą.

88. Nepagrįsta teigti, kad ieškovei Atliekų sutvarkymo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sukliudė įvykdyti UAB „Vaidva“, kuri įsipareigojo išvežti gelžbetonio atliekas. Vadovaujantis Atliekų sutvarkymo sutarties Techninės specifikacijos 2.1, 3.1 punktais, 5.1.1 papunkčiu, ieškovė įsipareigojo išvežti futeruotės iš paprastų molinių plytų bei iš rūgščiai atsparių plytų (vidinio kaminų konstrukcinio sluoksnio) atliekas.

89. Atliekų sutvarkymo sutarties 5.4 papunktyje buvo numatyta, kad darbų grafiką rangovė parengia ir pateikia užsakovei derinti Techninėje specifikacijoje nustatyta tvarka ir terminais. Techninės specifikacijos 5.3.1.3 papunktis numato, kad rangovė atliekas privalo išvežti iš užsakovės teritorijos pagal sutarties šalių raštu suderintą, užsakovės patvirtintą grafiką, o 6.11 papunktis numato, kad grafikas privalo būti suderintas ir patvirtintas iki naujo mėnesio pirmos darbo dienos. Šios sutarties ir techninės specifikacijos nuostatos patvirtina atliekų išvežimo grafiko sudarymo ir jo vykdymo svarbą, todėl ieškovei nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. neatnaujinus atliekų sutvarkymo grafiko – atsakovė turėjo pagrindą apskaičiuoti netesybas Techninėje specifikacijoje nustatyta tvarka.

90. Ieškovė taip pat teigia, kad atliekų išvežimas buvo uždelstas dėl atsakovės veiksmų, jai nusprendus įsitraukti į vykdomų atliekų tyrimų vertinimą, analizuoti gautus atliekų tyrimus ir nustatyti atliekų kodus.

91. Atliekų sutvarkymo sutarties Techninės specifikacijos 5.3.1.10 papunktis numato, kad užsakovė viso sutarties galiojimo laikotarpiu turi teisę pati asmeniškai ar per įgaliotas trečiąsias šalis patikrinti ir įvertinti, ar rangovė atliekas saugo ir (ar) tvarko laikydamasi teisės aktų reikalavimų bei viešojo pirkimo metu pateiktos Technologijos principais. <...> nustačius neatitikimų, užsakovė turi teisę (įskaitant, bet neapsiribojant) reikalauti rangovės per užsakovės nurodytą terminą pašalinti atliekų saugojimo, tvarkymo trūkumus, sustabdyti likusių atliekų perdavimą rangovei iki kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai, imtis kitų priemonių, kurios leistų įsitikinti ir užtikrinti, kad atliekos yra tinkamai tvarkomos, laikomasi technologijos principų, nekeliamas neigiamas poveikis aplinkai. 7.7 papunktis numato, kad užsakovė turi teisę pareikalauti rangovės pateikti kontrolinius matavimus, skirtus nustatyti sutvarkytų atliekų galutinius rodiklius, t. y., ar pasiektas TS 2.1 papunktyje numatytas, technologijos apraše deklaruotas, atliekų sutvarkymo ribinis rezultatas. Nustačius, kad reikiami atliekų sutvarkymo kokybiniai reikalavimai nepasiekti, rangovė privalės pašalinti trūkumus. Techninės specifikacijos 5.1 papunktyje išsamiai aptarta futeruotės užterštumo rodiklių ir atliekoms teisingų kodų priskyrimo svarba.

92. Taigi, Techninės specifikacijos nuostatomis buvo sukurtas kontrolės ir nustatytų pažeidimų pašalinimo mechanizmas, todėl nepagrįsta teigti, kad atsakovė be pagrindo įsitraukė į atliekų sutvarkymo sutarties vykdymo kokybinių rodiklių užtikrinimą ir rizikos bei neigiamo poveikio aplinkai suvaldymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde tik abstrakčiai kvestionuoja atsakovės veiksmus, nedetalizuoja, kaip pasireiškė atsakovės veiksmai, kurių ši atlikti neturėjo.

93. Apeliaciniu skundu liko nepaneigta atsakovės pozicija, kad ieškovė Atliekų sutarties Techninės specifikacijos 5.3.1.7 papunktyje jai numatytą pareigą iki atliekų (futeruotės) krovimo darbų parengti ir su atsakove suderinti atliekų (futeruotės) krovos ir išvežimo darbų rizikų valdymo priemones įvykdė su trūkumais, kuriuos turėjo ištaisyti pagal atsakovės nurodytas pastabas, ir tik tada galėjo būti pradėti vykdyti atliekų sutvarkymo darbai.

94. Sutartimi ieškovė patvirtino, kad turi reikalingus leidimus atliekoms tvarkyti ir turi įsirengusi Atliekų tvarkymo pajėgumus pagal siūlomą technologiją (apibrėžta Techninėje specifikacijoje). Ieškovė Atliekų tvarkymo sutarčiai vykdyti pasitelkė subrangoves UAB „Toksika“ ir MO-BRUK S. A. Apeliantė nepaneigė, kad ji neturėjo susitarimų ir leidimų su pavojingų atliekų tvarkytojomis – įvardytomis subrangovėmis – dėl atliekų priėmimo, laiku neatliko notifikavimo procedūros, nors Atliekų sutartimi buvo įsipareigojusi tvarkyti ir pavojingas atliekas.

95. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia įvertinti, kad buvo faktinis pagrindas atsakovei įsitraukti į atliekų sutvarkymo procesą, jog būtų suvaldyta poveikio aplinkai rizika ir užtikrintas tinkamas atliekų sutvarkymas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

96. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju, atmetus prašymą išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, buvo pažeistas rungimosi principas. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai įvertino šalių sutartinės atsakomybės sąlygas ir iš to apeliantei kylančius teisinius padarinius (pareigą mokėti delspinigius). Dėl to yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

97. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

98. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

99. Atsakovė nepareiškė prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.