Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Alvina“ nemokumo administratoriaus O. D. (O. D.) pareiškimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Alvina“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys N. S., N. G., K. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1146-480/2023 (dabartinis Nr. eB2-192-480/2025) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alvina“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla; nemokumo administratoriumi paskirtas O. D. (O. D.) (toliau – ir nemokumo administratorius); ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

2. Bendrovės nemokumo administratorius pateikė teismui pareiškimą, prašydamas atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB ) „Alvina“ bankrotą pripažinti tyčiniu, taip pat pripažinti, kad už tyčinį LUAB „Alvina“ bankrotą yra atsakingi N. S. ir N. G..

3. Nemokumo administratorius nurodė, kad atsakovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė už 2021 metus, tačiau vėliau 2020 ir 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus pašalino iš Juridinių asmenų registro sistemos. Bendrovės vardu buvo gautos paskolos, neturint tikslo jas grąžinti. Buvęs bendrovės vadovas N. S. nemokumo administratoriui neperdavė jokių buhalterinių apskaitos dokumentų, todėl nemokumo administratoriui teko pačiam rinkti informaciją. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba apskritai nebuvo vedama, atsakovai galimai klastojo dokumentus, siekdami gauti naujas paskolas. Atsižvelgiant į tai, kad labai didelė suma buvo išgryninta ir pervesta į asmeninę N. S. banko sąskaitą, yra pagrindas tvirtinti, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis. Bendrovės buhalterija buvo vedama ne tik aplaidžiai, bet ir apgaulingai, klaidinant bendrovės kreditorius, o tai yra tyčinio bankroto požymis. Iš bendrovės banko sąskaitų išeikvota ne mažiau kaip 114 411,70 Eur.

4. Nemokumo administratorius taip pat nurodė, kad N. S. žodžiu pateikė informaciją, jog LUAB „Alvina“ veiklai faktiškai vadovavo kiti asmenys – N. G. ir K. N.. Iš bankų pateiktos informacijos yra žinoma, kad N. G. ir N. S. turėjo galimybę disponuoti banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) (esanti UAB Urbo banke) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (esanti AS „Citadele“ banke). N. G. taip pat turėjo teisę teikti duomenis valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui. Bendrovė galimai dalyvavo bendroje schemoje, kuri buvo susijusi su UAB „Oseka“ veikla. Tam, kad bendrovė gautų naują kreditą, ji turėjo pateikti kredito įstaigoms tam tikrą apyvartą. Pavyzdžiui, kreditorei UAB ,,Factris LT1“ buvo pateikta pardavimų suvestinė, pagal kurią UAB „Oseka“ iš LUAB „Alvina“ pirko prekių ar paslaugų už 20 720,00 Eur. Nėra duomenų, kad tai buvo realios ūkinės operacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškimą patenkino iš dalies: LUAB „Alvina“ bankrotą pripažino tyčiniu; atsakingu už LUAB „Alvina“ tyčinį bankrotą pripažino suinteresuotą asmenį N. S.; kitą pareiškimo dalį atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad bendrovės vadovas nuo 2021 m. gruodžio 2 d. buvo N. S.. Jis taip pat buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas. VĮ Registrų centro duomenimis, nėra pateikta bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad bendrovė buvo nemoki jau 2022 metais, tačiau VĮ Registrų centro duomenų bazėje bendrovės vadovo atliktas veiksmas – bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų panaikinimas – suponuoja išvadą, jog nemokumo požymių bendrovė galbūt turėjo ir anksčiau.

8. Teismas nustatė, kad bendrovės vadovas 2022 m. vasario 18 d. sudarė 2021 metų finansines ataskaitas, t. y. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, pagal kurių duomenis 2021 metais bendrovė dirbo pelningai, ir kurie buvo pateikti UAB ,,Fractris LT1“ finansavimui gauti. Ši ataskaita, tikėtina, buvo pateikta ir VĮ Registrų centrui, tačiau 2023 m. sausio 13 d. N. S. buvo panaikinta (taip pat panaikinant ir 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentus). Teismo įvertinimu, tikėtina, kad nurodyti finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centro duomenų bazėje galėjo būti nuo 2022 m. vasario 18 d. (kai buvo parengti) iki 2023 m. sausio 13 d. (kai buvo panaikinti). Būtent šiuo laikotarpiu bendrovė, vadovaujama N. S., sudarė ne vieną finansavimo sutartį, jų pagrindu bendrovės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma – daugiau nei 94 000 Eur (be VMI 57,96 Eur ir VSDFV Kauno skyriaus 513,34 Eur finansinių reikalavimų).

9. Teismas, įvertinęs bendrovės banko sąskaitų išrašus, nustatė, kad: iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Paysera LT, UAB, banke, buvo išgryninta iš viso 66 979,20 Eur; į N. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 10 058 Eur; iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele“ banke; į N. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta iš viso 13 641 Eur; iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Paysera banke, pervesta iš viso 11 426,50 Eur, iš banko sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele“ banke, pervesta iš viso 12 307 Eur į UAB „Dolerena“ sąskaitą. Šių pavedimų konkreti paskirtis nėra žinoma. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Dolerena“ direktorius yra N. G., o vienintelis akcininkas – T. G. (nurodoma, kad N. G. sūnus). N. G. nebuvo UAB ,,Alvina“ vadovas, tačiau nuo 2022 m. balandžio 27 d. buvo įgaliotas dirbti su IBIS. Jis turėjo teisę disponuoti UAB URBO banke ir AS ,,Citadele“ banke esančiomis sąskaitomis, taip pat teikti duomenis VĮ Registrų centrui. Bendrovei N. S. vardu buvo išduota Business mokėjimo kortelė.

10. Teismas nustatė, kad tiek bendrovės finansavimo (paskolų gavimo), tiek aktyvaus disponavimo bendrovės sąskaitomis (pervedant N. S. į savo sąskaitą pinigus, išgryninant lėšas ir kt.) laikotarpiai iš esmės sutampa, ir padarė išvadą, jog paskolos gautos be tikslo tas paskolas grąžinti, lėšos buvo eikvojamos neapibrėžtam ir neaiškiam interesui (iš BUAB „Alvina“ banko sąskaitų buvo išeikvota ne mažiau kaip 114 411,70 Eur). Teismas taip pat nurodė, kad bendrovės vadovas N. S. nemokumo administratoriui nėra perdavęs jokių buhalterinių apskaitos dokumentų, kuriuos būtų galima įvertinti nurodytų aplinkybių ir turimų duomenų kontekste.

11. Teismas taip pat nustatė, kad, siekiant gauti finansavimą iš UAB ,,Fractris LT1“, buvo pateiktas Medicinos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, kad 2021 metais bendrovė gavo 247 870 Eur apyvartinių lėšų. Tačiau UAB URBO banko (buvęs Medicinos bankas) pateikti duomenys patvirtina, kad ši sąskaita atidaryta 2021 m. gruodžio 20 d., t. y. po to, kai bendrovės direktoriumi tapo N. S..

12. Teismas, įvertinęs N. S. veiksmus (neveikimą), padarė išvadą, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo situacijos, todėl atsakingu už tyčinio bendrovės bankroto sukėlimą pripažino suinteresuotą asmenį N. S..

13. Teismas nusprendė, kad byloje nesant išsamių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, jog N. G. atliko kokius nors sąmoningus veiksmus, kurie yra bendrovės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios bendrovės padėtis buvo iš esmės pabloginta, nėra pagrindo pripažinti, kad šis asmuo atsakingas už tyčinį bendrovės bankrotą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) N. S. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria apeliantas pripažintas atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Vienintelis dokumentas, kurį apeliantas yra gavęs iš teismo, yra 2025 m. sausio 18 d. nutartis. Apie nagrinėjamą bylą apeliantui nebuvo žinoma, anksčiau jam teko bendrauti tik su nemokumo administratoriumi.

14.2. Skundžiama teismo nutartis yra grindžiama prielaidomis. Prielaidą, kad bendrovė tapo nemoki 2022 metais, teismas grindė tik tuo, jog bendrovės sąskaitose nuolat vyko lėšų judėjimas. Tačiau lėšų judėjimas sąskaitose yra įprasta bendrovės veiklos praktika, jų nebuvimas tam tikro laikotarpio pabaigoje gali rodyti, kad buvo vykdomi atsiskaitymai. Iš sąskaitų matyti, kad apyvartos buvo didesnės nei teismo sprendimais priteistos sumos. Tai rodo, kad bendrovė veiklą vykdė ne tik imdama kreditus, kurių dėl turtinės padėties negalėjo grąžinti. Imdama kreditus, bendrovė turėjo pakankamai lėšų, kad juos grąžintų. Nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis.

14.3. Teismas nevertino bendrovės nemokumo administratoriaus nurodytų faktų, kad bendrovės finansinę veiklą pagal įgaliojimą galėjo vykdyti kitas asmuo. Tai reiškia, kad teismas neišsiaiškino svarbiausios pagal teismų praktiką nustatytinos aplinkybės – ryšio tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, ar jį nulėmė bendrovės vadovo, ar kitų asmenų veiksmai.

15. Pareiškėja LUAB „Alvina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus O. D., atsiliepime į suinteresuoto asmens N. S. atskirąjį skundą nurodo, kad nemano, jog būtų tikslinga skundą patenkinti, ir prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Byloje yra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad apeliantas savo neteisėtais ir sąmoningais veiksmais prisidėjo prie bendrovės tyčinio bankroto. Tačiau tikėtina, kad bendrovės tyčinį bankrotą savo sąmoningais veiksmais lėmė ir kiti asmenys – N. G. ir K. N..

15.2. Apeliantas pateikė informaciją, kad bendrovės veiklai faktiškai vadovavo N. G. ir K. N..

15.3. Nemokumo administratorius pateikė visą jam žinomą informaciją. Nors apeliantas teigia, kad faktiškai bendrovei vadovavo N. G. ir K. N., tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, veikia neaktyviai, nenurodo, kaip įrodinės kitų asmenų neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl bendrovės tyčinio bankroto. Dėl to net tuo atveju, jeigu byla būtų perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl apelianto neaktyvaus dalyvavimo ir įrodymų neteikimo nebūtų įmanoma civiline tvarka nustatyti kitų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų (galimai N. G. ir K. N.) kaltų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Atskirajame skunde apeliantas (suinteresuotas asmuo) N. S. teigia, kad skundžiama nutartis yra vienintelis procesinis dokumentas, kurį jis gavo iš teismo, apie šį teismo procesą jam nebuvo žinoma, teismo posėdyje nedalyvavo.

18. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, LUAB „Alvina“ bankroto byloje Nr. eB2-182-480/2025 2024 m. lapkričio 6 d. gautas nemokumo administratoriaus O. D. prašymas LUAB „Alvina“ bankrotą pripažinti tyčiniu (DOK 25556; 2 t., b. l. 1–10). Prašyme suinteresuotais asmenimis nurodyti N. S., N. G. ir K. N.. Prašymas bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija priimtas, nurodyta jį išsiųsti suinteresuotiems asmenims atsiliepimams per 14 dienų patekti; prašymą nagrinėti nutarta atskiroje byloje, užvesta civilinė byla Nr. eB2-608-480/2025 (buvęs Nr. eB2-1374-480/2024).

21. Suinteresuotiems asmenims, tarp jų – ir N. S., 2024 m. lapkričio 8 d. išsiųsti pareiškimo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu nuorašas ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo (2 t., b. l. 149–151, 152–153). Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui N. S. išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui N. S. išsiųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentus priėmė L. S. (mama) (2 t., b. l. 158). Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo būtų pateikęs atsiliepimą į nemokumo administratoriaus pareikštą prašymą LUAB „Alvina“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

22. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi bylą nutarė nagrinėti 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (2 t., b. l. 178). Nutarties kopijos, taip pat ir suinteresuotam asmeniui N. S., išsiųstos 2024 m. gruodžio 13 d. (2 t., b. l. 179–180). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad apie 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdžio laiką ir vietą specialiame interneto tinklapyje buvo paskelbta 2024 m. gruodžio 12 d.

23. Aptarti bylos duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) N. S. apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas – jam deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti ir CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai (pareiškimo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi bylą nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie šia nutartimi paskirto teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbta specialiame interneto puslapyje.

24. Pažymėtina tai, kad pagal CPK 153 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka; šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė; kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.

25. Remdamasis aptartais bylos duomenimis ir galiojančiomis civilinio proceso normomis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, jis apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme buvo informuotas tinkamai, o bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nėra kviečiami ir jame nedalyvauja. Dėl to apelianto argumentai, kad jis apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas, atmetami kaip nepagrįsti.

26. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ir (ar) atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

27. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas LUAB „Alvina“ nemokumo administratoriaus pareiškimas LUAB „Alvina“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimą tyčiniu, civilinio proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

28. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi iškelta UAB ,,Alvina“ bankroto byla, nemokumo administratoriumi parskirtas O. D.; nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 14 d. (1 t., b. l. 59–63).

29. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma – 82 491145 Eur (1 t., b. l. 122–123). 2024 m. sausio 18 d. nutartimi į bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įrašyta kreditorė UAB „Factris LT1“ su 12 795,11 Eur finansiniu reikalavimu (1 t., b. l. 133–134).

30. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „Alvina“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB „Alvina“) (1 t., b. l. 175–176).

31. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad bendrovės vadovas nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo apeliantas (suinteresuotas asmuo) N. S., nuo 2021 m. lapkričio 23 d. jis taip pat buvo vienintelis bendrovės akcininkas (1 t., b. l. 35–38; 2 t., b. l. 111–115). Iš nurodytų išrašų taip pat matyti, kad 2023 m. sausio 25 d. įregistruotas įrašas apie pranešimą, jog numatoma inicijuoti bendrovės likvidavimą registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį; 2023 m. gegužės 9 d. įregistruotas įrašas apie sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (CK 2.70 straipsnis).

32. Bendrovės vadovas N. S. 2022 m. vasario 18 d. pateikė Juridinių asmenų registrui 2021 metų bendrovės metines finansines ataskaitas (2 t., b. l. 20–21).

33. Iš byloje esančio 2021 metų balanso matyti, kad bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 65 184 Eur vertės turto (ilgalaikis turtas – 1 529 Eur; trumpalaikis turtas – 63 655 Eur, iš jo atsargos – 22 565 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 24 780 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 16 310 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8 582 Eur. Iš bendrovės 2021 metų pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2021 metais uždirbo 29 142 Eur grynojo pelno (2 t., b. l. 23, 24). Šie finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti 2022 m. vasario 18 d., panaikinti 2023 m. sausio 13 d. (2 t., b. 20–21; 26).

34. Iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Paysera LT“, išrašo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 birželio 21 d. matyti, kad sąskaitoje lėšų intensyvus judėjimas vyko nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d.; debeto apyvarta – 169 170,80 Eur, kredito apyvarta – 169 170,81 Eur, sąskaitos likutis – 0,01 Eur (2 t., b. l. 28–57).

35. Iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Paysera LT“, nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. spalio 1 d. į N. S. sąskaitą pervesta 10 058 Eur (2 t., b. l. 28–57; 144).

36. Iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Paysera LT“, į UAB „Dolerena“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. spalio 8 d. pervesta 11 426,50 Eur (2 t., b. l. 28–57; 59–60).

37. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2024 m. liepos 26 d. rašte nurodyta, kad bendrovės sąskaita buvo atidaryta 2022 m. balandžio 11 d.; teisė valdyti bendrovės sąskaitą buvo suteikta N. S. ir N. G.; bendrovei buvo išduota Business mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) N. S. vardu (2 t., b. l. 105).

38. Iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – X Business išrašo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. matyti, kad šio laikotarpio kredito apyvarta – 78 323,40 Eur, debeto apyvarta – 78 313,00 Eur (2 t., b. l. 61–77); nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. kredito apyvarta – 253 Eur, debeto apyvarta – 233 Eur, pabaigos likutis – 31,02 Eur (2 t., b. l. 104); nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. pradžios ir pabaigos likutis – 31,02 Eur (2 t., b. l. 116).

39. Į bylą pateikti duomenys, kad iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. į N. S. sąskaitą pervesta 13 641 Eur (2 t., b. l. 118).

40. Iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. į UAB „Dolerena“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta iš viso 12 307 Eur (2 t., b. l. 25).

41. Juridinių asmenų registro 2024 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis nustatyta, kad UAB „Dolerena“ vadovas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. yra N. G., akcininkas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. – T. G.; 2023 m. lapkričio 6 d. įregistruotas teisinis statusas – inicijuojamas likvidavimas (2 t., b. l. 107–110; 119–124).

42. Iš UAB URBO banko 2024 m. liepos 30 d. bendrovės nemokumo administratoriui pateiktos informacijos nustatyta, kad bendrovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti UAB URBO banke, atidaryta 2021 m. gruodžio 20 d.; sąskaitą galėjo valdyti N. S. ir N. G. (įgaliotas asmuo darbui su IBS nuo 2022 m. balandžio 27 d.) (2 t., b. l. 58).

43. Iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB URBO banke, nuo 2021 m. gruodžio 20 d. (sąskaitos atidarymo dienos) iki 2024 m. liepos 29 d. (sąskaitos išrašo parengimo dienos) nustatyta, kad piniginių lėšų judėjimas sąskaitoje vyko nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.; likutis pradžioje – 0,00 Eur; likutis pabaigoje – 0,00 Eur; pajamos – 27 370 Eur; išlaidos – 27 370,00 Eur (2 t., b. l. 125–132).

44. Bendrovės vadovas N. S. 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo išdavęs įgaliojimą N. G., suteiktos teisės: dėl naudos gavėjų sąrašo teikimo, dėl naudos gavėjų sąrašų (išrašų) užskaitymo (2 t., b. l. 99).

45. Į bylą pateikta lentelė, iš kurios matyti, kad nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. spalio 3 d. bendrovė pervedė UAB „Oseka“ 16 683,00 Eur, UAB „Oseka“ bendrovei pervedė 57 174,0 Eur (2 t., b. l. 100–101).

46. Į bylą pateikta lentelė, iš kurios matyti, kad nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. spalio 8 d. iš bendrovės sąskaitos išgryninta 66 979,20 Eur (2 t., b. l. 133–143).

47. UAB „Factris LT1“ 2024 m. vasario 12 d. rašte bendrovės nemokumo administratoriui nurodė, kad bendrovė 2022 m. kovo 28 d. per internetinę svetainę kreipėsi dėl finansavimo suteikimo, kliento rizikos vertinimui atlikti pateikė 2021 metų finansines ataskaitas iš Juridinių asmenų registro ir banko sąskaitos išrašą bei pridėjo bendrovės pateiktus dokumentus: 2022 m. kovo 28 d. paraišką, 2021 m. finansines ataskaitas, UAB „Alvina“ – UAB „Oseka“ pardavimų suvestinę; prekių išsiuntimo dokumentų sąrašą, bendrovės banko sąskaitos išrašą 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 27). Iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB URBO banke (buvęs UAB Medicinos bankas), išrašo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad pradinis likutis – 12 652,00 Eur, galutinis likutis – 14 402,30 Eur, per šį laikotarpį gauta 247 870,00 Eur, išleista 246 119,70 Eur (2 t., b. l. 78–96). Iš byloje esančios bendrovės pardavimų suvestinės nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad bendrovė per šį laikotarpį pardavė UAB „Oseka“ prekių už 20 720 Eur (2 t., b. l. 97, 98).

48. LUAB „Alvina“ nemokumo administratoriaus O. D. pateikė teismui prašymą LUAB „Alvina“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kurį grindė šiais argumentais: 1) bendrovės buhalterija buvo tvarkoma ne tik aplaidžiai, bet ir apgaulingai, klaidinant kreditorius; 2) iš bendrovės sąskaitų buvo išeikvota ne mažiau kaip 114 411,70 Eur; 3) už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingais pripažintini buvęs bendrovės vadovas N. S. ir N. G., turėjęs galimybę disponuoti bendrovės sąskaitomis, esančiomis UAB URBO banke ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, taip pat turėjęs teisę teikti duomenis VĮ Registrų centrui.

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą atsakingu pripažino suinteresuotą asmenį N. S., motyvuodamas tuo, kad: 1) bendrovė nemoki buvo jau 2022 metais; 2) byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog buvęs bendrovės vadovas sąmoningai blogai vykdė savo pareigas, sudarydamas finansavimo sandorius, kurių lėšų panaudojimo tikslingumas kvestionuotinas, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų arba panaikino pateiktus, taip galbūt siekdamas nuslėpti realią įmonės finansinę padėtį; 3) byloje nėra pakankamai duomenų tam, kad atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą būtų pripažintas N. G..

50. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) N. S. atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, kad: 1) jis nieko nežinojo apie vykstantį teismo procesą; 2) teismo nutartis grindžiama prielaidomis; 3) teismas neišsiaiškino ryšio tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, ar tai nulėmė bendrovės vadovo, ar kitų asmenų veiksmai.

Dėl sąlygų pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu

51. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

52. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

53. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

54. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

55. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar kartą būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Dėl to, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

57. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

58. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).

59. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas LUAB „Alvina“ bankrotą pripažino tyčiniu, remdamasis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto nuostatomis.

Dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo

60. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė tikėtiną išvadą, kad bendrovė nemoki tapo 2022 metais. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė 2023 m. sausio 25 d. Juridinių asmenų registre įregistruotu įrašu apie numatomą inicijuoti likvidavimą registro tvarkytojo iniciatyva, bylos duomenimis apie 2022 m. sudarytus finansavimo sandorius ir 2022 metais vykusį piniginių lėšų pokytį bendrovės sąskaitose, taip pat tuo, jog bendrovės vadovas 2023 m. sausio 13 d. panaikino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir, iškėlus bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratoriui neperdavė nei bendrovės turto, nei dokumentų.

61. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

62. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.).

63. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto realia verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

64. Byloje esančiuose 2021 metų bendrovės balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė 2021 metais dirbo pelningai (nutarties 33 punktas). Tačiau tiek 2020, tiek 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai bendrovės vadovo N. S. 2023 m. sausio 13 d. buvo pašalinti iš Juridinių asmenų registro (nutarties 33 punktas).

65. Iš bendrovės bankroto byloje esančių su prašymu dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. sausio 18 d. nutartimis patvirtinti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams susiformavo 2022 metais: UAB „Finora Bank“ 14 139,31 Eur reikalavimas atsirado 2022 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties Nr. L00221353 pagrindu, skola priteista 2023 m. kovo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5823-1102/2023; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 8 300 Eur finansinis reikalavimas atsirado 2022 m. balandžio 14 d. mikropaskolos sutarties Nr. MKG-00008785 pagrindu; UAB „PayRay bank“ 17 442,93 Eur reikalavimas – 2022 m. liepos 4 d. banko ir pardavėjos UAB ‚Oseka“ faktoringo sutarties Nr. F202207001, pagal kurią bankas išmokėjo pardavėjui faktoringo avansą, o pardavėjas perleido bankui visas reikalavimo teises į pirkėją UAB „Alvina“ išrašytas sąskaitas (2022 m. rugsėjo 27 Nr. OSE 111 (2 958 Eur), 2022 m. rugsėjo 27 d. Nr. OSE 111A (18 Eur), 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. OSE 112 (10 000 Eur), 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. OSE 112A (1 600 Eur), 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. OSE 114 (442 Eur)), pagrindu; UAB „Legal Balance“ 20 332,53 Eur reikalavimas – 2022 m. gruodžio 7 d. reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2022-12/42, kuria UAB „European Merchant Bank“ perleido kreditorei UAB „Legal Balance“ 18 297,41 Eur reikalavimo teisę ir visas su ja susijusias teises į bendrovę pagal 2022 m. gegužės 6 d. kreditavimo sutartį Nr. KL-2022-07; SE „Capitalia“ 21 705,38 Eur finansinis reikalavimas – 2022 m. balandžio 28 d. paskolos sutarties Nr. 16376-1-LT pagrindu, skola priteista 2023 m. liepos 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12724-1094/2023; UAB „Fractris LT1“ 12 795,11 Eur finansinis reikalavimas – 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitų finansavimo sutarties ir 2022 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ALV 0075 (39 000 Eur) pagrindu (1 t., b. l. 98–119; 125–129). Iš byloje esančių bendrovės sąskaitų išrašų taip pat matyti, kad 2022 metais bendrovė savo turimomis sąskaitomis naudojosi aktyviai, tačiau nuo 2023 metų sąskaitose pinigų judėjimo nematyti (nutarties 34, 38, 43).

66. Pažymėtina tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas, būdamas bendrovės vadovas, asmeniškai gavęs Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui dokumentus, susijusius su bendrovės veikla (1 t., b. l. 39–40, 44, 48), nepateikė jokių bendrovės dokumentų. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, apeliantas nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų. Šių aplinkybių apeliantas atskirajame skunde niekaip nepaaiškina.

67. Įvertinus aptartus bylos duomenis, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė 2022 metais buvo nemoki. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti tikslią bendrovės nemokumo datą, nes buvęs vadovas nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų. Iš bendrovės bankroto byloje esančių duomenų negalima nustatyti bendrovės turto sudėties, identifikuoti vykdytų finansinių operacijų, nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų.

68. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog bendrovė tapo nemoki 2022 metais, grindė prielaidomis, atskirajame skunde nenurodė tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių argumentų, nepridėjo šią išvadą paneigiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš įsiteisėjusių teismų sprendimų, priimtų civilinėse bylose Nr. e2-5823-1102/2023 ir Nr. e2-12724-1094/2023, matyti, jog bendrovė sudariusi atitinkamai 2022 m. balandžio 13 d. paskolos sutartį dėl 15 000 Eur ir 2022 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį dėl 24 050 Eur, jų tinkamai nevykdė: pagal pirmąją sutartį paskutinę įmoką sumokėjo 2022 m. birželio 17 d., iš 15 000 Eur paskolos liko negrąžinta 12 500 Eur; pagal antrąją paskolos sutartį paskutinę įmoką sumokėjo 2022 m. lapkričio 7 d., iš 24 050 Eur paskolos sumos liko negrąžinta 19 156,87 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

70. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė, 2022 metais sudariusi sutartis dėl lėšų pasiskolinimo, realiai vykdė veiklą ir generavo pajamas. Bylos duomenimis, nuo 2022 m. liepos mėn. bendrovė ėmė nevykdyti finansinių prievolių kreditoriams, paskutinė įmoka pagal 2022 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį sumokėta 2022 m. lapkričio 7 d. Daugiau įrodymų apie bendrovės prievolių vykdymą byloje nėra.

71. Remdamasis tais duomenimis, kurie surinkti byloje, apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bendrovės nemokumo momento ir nustato, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai 2022 m. lapkričio 30 d.

72. Apibendrindamas aptartus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis apie bendrovės finansinę padėtį bei jos kitimą. Atskirajame skunde išreikštas nesutikimas, nenurodant argumentų, pagrįstų konkrečiais duomenimis, nepaneigia išvados dėl bendrovės nemokumo vėliausiai 2022 m. lapkričio 30 d. (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą asmens

73. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, remdamasis tuo, kad: 1) apeliantas, vadovavęs bendrovei nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo, 2022 m. vasario 18 d. sudarė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie, be kita ko, buvo pateikti UAB „Fractris LT1“, siekiant gauti finansavimą, juos pateikė Juridinių asmenų registrui, tačiau 2023 m. sausio 13 d. iš Juridinių asmenų registro juos pašalino, taip pat pašalino ir bendrovės 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentus; 2) apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu iš bendrovės sąskaitų išgrynintos piniginės lėšos, taip pat į apelianto ir UAB „Dolerena“ sąskaitas pervestos sumos, kurių paskirtis nėra žinoma; 3) apeliantas nėra perdavęs nemokumo administratoriui jokių bendrovės dokumentų; 4) byloje yra prieštaringų duomenų – bendrovės sąskaitos, esančios UAB URBO banke (buvęs UAB „Medicinos bankas“), nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nors ši sąskaita atidaryta tik 2021 m. gruodžio 20 d.; šios sąskaitos išrašas buvo pateiktas UAB „Fractris LT1“, siekiant gauti finansavimą. Teismas konstatavo, kad buvęs bendrovės vadovas (apeliantas) sąmoningai blogai vykdė savo pareigas, sudarinėjo finansavimo sandorius, kurių lėšų panaudojimo tikslingumas kvestionuotinas, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, panaikindamas finansinės atskaitomybės dokumentus galimai siekė nuslėpti realią bendrovės finansinę padėtį.

74. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, atskirajame skunde teigia, kad teismas neišsiaiškino priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, ar tai nulėmė bendrovės vadovo, ar kitų asmenų veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, apelianto nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

75. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

76. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

77. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visumą apelianto, kaip bendrovės vadovo, veiksmų, jam priimant su bendrovės valdymu ir disponavimu jos turtu susijusius sprendimus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovas, bendrovės vardu prisiėmė finansinių įsipareigojimų, kurie iš esmės nebuvo vykdomi (įvykdyta tik itin maža dalis). Be to, yra pagrindas manyti, kad, siekdamas gauti bendrovės vardu finansavimą, finansų įstaigoms teikė netikrus duomenis, iš bendrovės sąskaitų grynino ir pervedinėjo pinigines lėšas, kurių panaudojimo bendrovės interesais nepagrindė. Nustatyta ir tai, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, arba pašalino iš Juridinių asmenų registro anksčiau pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis.

78. Bylos duomenimis, apeliantui vadovaujant bendrovei nuo 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 metais vyko aktyvus lėšų judėjimas bendrovės banko sąskaitose (nutarties 34, 38, 43, 45). 2022 metais iš bendrovės sąskaitų išgryninta 66 979,20 Eur (nutarties 46 punktas). Į apelianto sąskaitą pervesta iš viso 23 699 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 058 Eur; iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 641 Eur) (nutarties 35, 39 punktai). Taip pat nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitų į UAB „Dolerena“ sąskaitą pervesta iš viso 23 733,50 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 426,50 Eur; iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 307 Eur) (nutarties 36, 40 punktai). Byloje nėra duomenų apie nurodytų piniginių lėšų panaudojimo paskirtį ir tikslus. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, nepridėjo įrodymų, kurie galėtų pagrįsti įvardytų piniginių lėšų panaudojimą bendrovės naudai, vykdant konkrečią veiklą, apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu, kad lėšų judėjimas sąskaitose rodo, jog buvo vykdomi atsiskaitymai (CPK 12, 178 straipsniai).

79. Iš byloje esančio UAB „Fractris LT1“ 2024 m. vasario 12 d. rašto bendrovės nemokumo administratoriui matyti, kad bendrovė 2022 m. kovo 28 d. per internetinę svetainę kreipėsi dėl finansavimo ir pateikė 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus iš Juridinių asmenų registro, kurie, kaip jau nurodyta, iš Juridinių asmenų registro 2023 m. sausio 13 d. buvo pašalinti. Iš UAB „Fractris LT1“ pateikto bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios UAB Medicinos banke (dabar – UAB URBO bankas), išrašo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kurį jai pateikė bendrovė, siekdama gauti finansavimą, matyti, kad pradinis likutis buvo 12 652,00 Eur, galutinis likutis – 14 402,30 Eur; per nurodytą laikotarpį gauta 247 870,00 Eur, išleista 246 119,70 Eur (nutarties 47 punktas). Tačiau iš byloje esančios UAB URBO banko 2024 m. liepos 30 d. bendrovės nemokumo administratoriui pateiktos informacijos nustatyta, kad bendrovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta tik 2021 m. gruodžio 20 d. (nutarties 42 punktas). Šioje nutartyje jau nurodyta, kad bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės UAB „Fractris LT1“ 12 795,11 Eur finansinis reikalavimas, atsiradęs 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitų finansavimo sutarties ir 2022 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ALV 0075 (39 000 Eur) pagrindu (nutarties 63 punktas).

80. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė, vadovaujant apeliantui, 2022 metais siekdama gauti finansavimą, kredito įstaigoms teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu siekė gauti paskolas, tačiau byloje nėra įrodymų apie pasiskolintų pinigų panaudojimą bendrovės veiklai vykdyti, pajamoms generuoti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

81. Jau nurodyta, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei, tačiau nevykdė Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi jam, kaip bendrovės vadovui, nustatytų įpareigojimų pateikti teismui dokumentus, susijusius su bendrovės veikla (nutarties 67 punktas). Byloje taip pat nėra duomenų, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, apeliantas būtų įvykdęs nutartyje nurodytus įpareigojimus paskirtam nemokumo administratoriui perduoti bendrovės valdomą turtą ir dokumentus. Atskirajame skunde apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl bendrovės dokumentai nebuvo pateikti bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimą sprendusiam teismui, kodėl bendrovės turtas bei dokumentai neperduoti nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo (CPK 12, 178 straipsniai).

82. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, – juridinio asmens buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių vengimas.

83. Apgaulingai ar aplaidžiai tvarkoma juridinio asmens buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti juridinio asmens komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias juridinio asmens bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ar aplaidus juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

84. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

86. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovas, Juridinių asmenų registrui nepateikė bendrovės 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, 2023 m. sausio 13 d. panaikino Juridinių asmenų registrui 2022 m. vasario 18 d. pateiktus bendrovės 2021, 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, nevykdė Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi jam nustatytų įpareigojimų pateikti teismui dokumentus, susijusius su bendrovės veikla ir, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, paskirtam nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės turto ir dokumentų, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, suponuoja pagrįstą išvadą dėl apelianto sąmoningų tiek veiksmų, tiek neveikimo ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

87. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog apelianto, kaip bendrovės vadovo, sąmoningi veiksmai, 2022 metais sudarant pirmiau įvardytus lėšų skolinimosi bendrovės vardu sandorius, pasiskolintas lėšas panaudojant neaiškiems tikslams, priežastiniu ryšiu yra susiję su tuo, jog bendrovė vėliausiai 2022 m. lapkričio 30 d. atsidūrė nemokumo situacijoje, ir, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, patvirtina, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi yra nustatytas priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų, sąmoningai blogai valdant bendrovę, eikvojant jos lėšas, nepagrindžiant jų panaudojimo bendrovės interesais, ir bendrovės nemokumo. Atskirojo skundo argumentai dėl nenustatyto priežastinio ryšio atmetami kaip nepagrįsti.

88. Be to, pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu yra ir dėl nustatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, kurį konstatavus nėra reikalaujama priežastinio ryšio su bendrovės nemokumo priežastimis nustatymo (žr. nutarties 85 punktą).

89. Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių, jog pagal turimą įgaliojimą bendrovės finansinę veiklą vykdė kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

90. Visų pirma, byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad būtent apeliantas buvo bendrovės vadovas nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitų į apelianto sąskaitą buvo pervesta nemaža piniginių lėšų suma, pervestų lėšų panaudojimas bendrovės interesais neįrodytas. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantas, kaip bendrovės vadovas, nepateikė Juridinių asmenų registrui bendrovės 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, o 2022 m. vasario 18 d. Juridinių asmenų registrui pateiktus bendrovės 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus kartu su 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenimis pašalino 2023 m. sausio 13 d. Apeliantas nepaaiškino nurodytų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti įvardytų veiksmų atlikimo pagrindą ir teisėtumą (CPK 12, 178 straipsniai).

91. Antra, sutiktina, kad byloje yra duomenų, jog bendrovės banko sąskaitomis, esančiomis AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale ir UAB URBO banke, galėjo disponuoti ir N. G., jam buvo išduotas įgaliojimas (nutarties 37, 42, 44). Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad daugiau aplinkybių, susijusių su šio asmens veiksmais bendrovės atžvilgiu, nenurodyta, įrodymų nepateikta. Pats apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl įvardyto asmens veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningas siekis privesti bendrovę prie bankroto.

92. Byloje nustatytos ir šioje nutartyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent apelianto, kaip bendrovės vadovo, 2022 metais atliktų veiksmų visuma leidžia nuspręsti apie sąmoningą blogą bendrovės valdymą ir disponavimą bendrovės lėšomis, sąmoningai bloginant bendrovės finansinę situaciją, suvokiant, kad taip ji vedama prie bankroto (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

93. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantas sąmoningai blogai valdė bendrovę, žinodamas (turėdamas žinoti), jog tokie veiksmai pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus bei veda bendrovę į nemokumo situaciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nurodyti apelianto veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su bendrovės finansinės situacijos esminiu bloginimu ir nemokumo sukėlimu. Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas), o atsakingas už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą yra apeliantas, vadovavęs bendrovei nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

94. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

95. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinio asmens tyčinio bankroto institutas, ir, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, jog UAB „Alvina“ bankrotas buvo tyčinis, o už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingas yra apeliantas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.