Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2.; 3.4.4.12.; 3.4.4.13.

2025 m. sausio 14 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus O. D. skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu; pripažinti N. S. ir N. G. kaltais asmenimis dėl BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto.

Nurodė, kad atsakovas paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė už 2021 metus, tačiau vėliau finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 m. ir 2021 m. pašalino iš VĮ ,,Registrų centras“ sistemos. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo gautos kredito paskolos be tikslo tas paskolas grąžinti. Buvęs vadovas N. S. nemokumo administratoriui neperdavė jokių buhalterinių apskaitos dokumentų, todėl nemokumo administratoriui teko pačiam rinkti informaciją. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vykdoma apgaulingai/nebuvo vedama iš viso bei galimai atsakovai klastojo dokumentus, siekdami gauti naujas paskolas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad labai didelė suma buvo išgryninta ir pervesta į asmeninę N. S. banko sąskaitą, yra pagrindas tvirtinti, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo tyčinis. BUAB „,(duomenys neskelbtini)“ buhalterija buvo vedama ne tik aplaidžiai, bet ir apgaulingai, klaidinant BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, kas yra tyčinio bankroto požymis. Iš BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išeikvota ne mažiau kaip 114 411,70 Eur.

Taip pat nurodė, kad N. S. žodžiu teikė informaciją, jog BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklai faktiškai vadovavo kiti asmenys – N. G. ir K. N.. Iš bankų pateiktos informacijos yra žinoma, kad N. G. kartu su N. S. turėjo galimybę disponuoti banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) (esanti UAB Urbo banke) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (esanti AS „Citadele“ banke). Taip pat N. G. turėjo teisę teikti duomenis VĮ ,,Registrų centras“. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai dalyvavo vienoje bendroje schemoje, kurios veikla buvo susijusi su UAB „Oseka“ veikla. Tam, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ būtų galėjusi gauti naują kreditą, ji turėjo pateikti kredito įstaigoms tam tikrą apyvartą. Pavyzdžiui, kreditorei UAB ,,Factris LT1“ buvo pateikta pardavimų suvestinė, kuria remiantis UAB „Oseka“ iš BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko prekių ar paslaugų už 20 720,00 Eur. Nėra duomenų, kad tai buvo realios ūkinės operacijos.

Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimu prašo pareiškimą dalyje dėl UAB,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto prižinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra. Pareiškimą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu dėl BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškime minimos civilinės bylos, apie kurias jis nieko nežino. Dėl kokių priežasčių N. S. neperduoda dokumentų - negali pasakyti. Pareiškėjas gali gauti visas išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, susijusius su įmonės buhalterine apskaita, negali gauti tik operacijų grynaisiais pinigais, kurių N. G. pats nėra matęs. Nesutinka su argumentu, kad jis organizavo buhalteriją, kadangi tam neturi žinių, buvo atsakingas įmonės vadovas. Mano, kad kreditų negrąžinimas reiškia nepasisekusį verslą. Pažymėjo, kad jis nebuvo nei faktinis, nei juridinis vadovas. Patvirtino, kad jam buvo išduotas įgaliojimas valdyti sąskaitas AS ,,Citadele“ ir ,,Urbo“ bankuose, nes vadovas iš pradžių nemokėjo naudotis internetine bankininkyste, tačiau bankiniai pavedimai buvo daromi su jo žinia ir nurodymu, pats yra atlikęs kelis bankinius pavedimus dalyvaujant vadovui, kitus mokėjimus atlikdavo pats vadovas. Nėra žinoma, kodėl įmonės pinigai buvo išgryninti. Jis banko kortele nedisponavo. Dėl kokių priežasčių N. S. pinigus pervedė į savo sąskaitą, apie sandorius su UAB ,,Oseka“ bei suklastotą dokumentą UAB ,,Factris LT1“ nėra žinoma. UAB ,,Dolerena“ pinigai buvo pervesti už teiktas paslaugas, mokėjimus dalimis ar iš karto atliko N. S..

Suinteresuotas asmuo K. N. atsiliepimu prašo pareiškimą dėl jo pripažino kaltu atmesti. Dėl reikalavimo pripažinti bankrotą tyčiniu ir kaltais asmenimis pripažinti N. S. bei N. G. palieka spręsti teismo nuožiūra. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog nesupranta, kodėl byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Nemokumo administratorius piktnaudžiauja procesu įtraukdamas asmenis, kurių kaltei nėra nurodyti argumentai ir nepateikti jokie įrodymai. Pažymėjo, kad jis nėra buvęs nei vadovu, nei akcininku, nei faktiniu įmonės vadovu. Nėra daręs jokios įtakos nei N. S., nei N. G.. Nėra žinoma, kad N. S. būtų daroma kokia nors įtaka iš kitų asmenų. K. N. valdomą įmonę ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ siejo tik verslo santykiai. Pastaroji įmonė siekė daryti verslą ir grąžinti paskolas. Apie suklastotą banko sąskaitos išrašą nieko nežino. Taip pat nėra žinoma, kodėl ir prie kokių aplinkybių N. S. išgrynino pinigus iš įmonės sąskaitos, o kitą dalį pervedė į savo sąskaitą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant JANĮ nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-665-567/2023).

Kauno apygardos teisme nagrinėjama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 10 d. iškelta bankroto byla (bylos Nr. eB2-192-480/2025), nemokumo administratoriumi perskirtas O. D.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 14 d. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskutiniu vadovu nuo 2021 m. gruodžio 2 d. buvo N. S.. Jis taip pat buvo ir vienintelis įmonės akcininkas. VĮ ,,Regitrų centras“ duomenimis nėra jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų.

Iš nemokumo administratoriaus prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu galima suprasti, kad jis kontaktavo ir bendravo su buvusiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. S., tačiau jokie įmonės dokumentai jam nėra perduoti. Nemokumo administratorius kreipėsi į bankus, kad nustatytų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų srautus.

Nagrinėjamu atveju tyčinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pareiškėjas grindžia apgaulingu ir (ar) netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir finansinės ataskaitos rinkinių nepateikimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl nemokumo momento nustatymo

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle. Tik nustačius juridinio asmens nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių įmonės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą bei, tuo remiantis, daryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 dalies 7 punktas numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Administratorius prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dėl nemokumo momento nieko konkrečiau nėra pasisakęs, todėl teismas dėl nemokumo momento nustatymo remiasi byloje esančių duomenų visuma.

Bylos duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registruota Juridinių asmenų registre 2011 m. gruodžio 19 d. Nuo 2021 m. gruodžio 2 d. įmonės direktoriumi buvo N. S. (iki 2023 m. spalio 10 d. bankroto bylos iškėlimo). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, nėra jokių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Įmonės administratorius pateikė duomenis, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti už finansinius metus 2020-01-01– 2020-12-31 ir 2021-01-01 – 2021-12-31, tačiau šių finansinių dokumentų rinkiniai iš VĮ ,,Registrų centras“ buvo panaikinti, t. y. statusas: panaikintas 2023-01-13, teikėjas: N. S.. Visgi administratorius teismui pateikė 2021-01-01-2021-12-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo teikti UAB ,,Factris LT1“, 2022 m. kovo 28 d. kreipiantis į ją su prašymu dėl finansavimo paslaugos suteikimo.

Iš paskutinių VĮ ,,Registrų centras“ registruotų (vėliau panaikintų) ir šiuo metu vienintelių turimų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės turtas 2021 metais sudarė 65 184 Eur, iš jų trumpalaikis 63 655 Eur (22 565 Eur – atsargos, 24 780 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 16 310 Eur), ilgalaikis turtas sudarė – 1 529 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8 582 Eur. Įmonės grynasis pelnas sudarė 29 142 Eur. Taigi formaliai vertinant šiuos duomenis nebūtų pagrindo spręsti, kad įmonė 2021 metais buvo nemoki.

Administratorius kvestionuoja šių duomenų teisingumą ir/ar teisėtumą, nurodydamas, kad šie finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi tikrosios įmonės finansinės situacijos nurodytu laikotarpiu ir galimai yra suklastotas tikslu gauti paskolas. Šiuo aspektu teismas negali pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų laikyti absoliučiai teisingais, vertinant jį kitų aplinkybių kontekste, t. y. kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 metų pirmoje pusėje buvo sudaryta ne viena kredito sutartis finansavimui gauti, o vėliau šie duomenys (finansinės atskaitomybės dokumentai) VĮ ,,Registrų centras“ buvo panaikinti. Žemiau nurodytų įmonės vadovo veiksmų visuma leidžia kvestionuoti duomenų tikrumą ir daryti galimą prielaidą dėl nurodytos informacijos nerealumo. Taigi neatmetama, jog tokius duomenis, atspindinčius įmonės mokumą ir stabilią finansinę situaciją, įmonės vadovas fiksavo ir teikė kredito įmonei (-ėms) galimai vien tik finansavimui gauti.

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos duomenų matyti, kad UAB ,,Factris LT1“ (kreditorius) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (paskolos gavėjas) 2022 m. balandžio 4 d. sudarė Sąskaitų finansavimo sutartį, pagal kurią kreditorius suteikė paskolos gavėjui finansavimą mainais į reikalavimo teisę pagal paskolos gavėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Už suteiktą finansavimą paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti palūkanas bei padengti Kreditoriaus nuostolius, kurie susiję su skolos išieškojimo dėl netinkamo paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo. Paskolos gavėjas 2022 m. balandžio 5 d. įkėlė į FAB sistemą PVM sąskaitą faktūrą ALV Nr. 0075, kurios suma 39 380 Eur. Kreditorius 2022 m. balandžio 6 d. Paskolos gavėjui išmokėjo 9 600 Eur finansavimą pagal pateiktą sąskaitą ir Kreditorius įgijo reikalavimo teisę į UAB „Oseka“ (toliau – Pirkėjas) mokėtiną bendrą 39 380 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą ALV Nr. 0075 (toliau – Sąskaitą).

Civilinėje byloje Nr. e2-7589-807/2023 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių iš atsakovės BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteista 15 000 Eur skola, 13,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 15 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 800,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės UAB „PayRay Bank“ naudai. UAB „PayRay Bank“ ieškinys buvo paremtas tuo, kad 2022 m. liepos 4 d. tarp Banko ir pardavėjo UAB „Oseka“ sudaryta Faktoringo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Faktoringo sutartis) pagal kurią Bankas išmokėjo pardavėjui faktoringo avansą, o pardavėjas perleido Bankui visas reikalavimo teises į savo pirkėją UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal jiems pardavėjo išrašytas sąskaitas.

Civilinėje byloje Nr. e2-5823-1102/2023 2023 m. kovo 17 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies – priteista ieškovei Finora Bank UAB, solidariai iš atsakovų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. 12 500 Eur skola, 351,60 Eur palūkanų, 837 Eur delspinigių, 37,48 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 7 (septynių) procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos (12 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat 308,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Finora Bank UAB ieškinys buvo paremtas tuo, jog Finora Bank UAB (ankstesnis pavadinimas Finora kreditas UAB) (toliau - kreditorius) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau - skolininkas) 2022 m. balandžio 13 d. buvo sudarę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas.

2023 m. liepos 19 d. buvo priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-12724-1094/2023, kuriuo buvo visiškai patenkintas SE Capitalia, veikiančios per SE Capitalia filialą Lietuvoje, ieškinys. Iš atsakovų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. solidariai buvo priteista 19 156,97 Eur skolos, 553,25 Eur palūkanų, 342,59 Eur administravimo mokesčio, 1 272,57 Eur delspinigių ir 11,75 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (21 325,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skola susidarė pagal 2022 m. balandžio 28 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis), kuria ieškovė SE Capitalia įsipareigojo suteikti, o atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti ir grąžinti 24 050,00 Eur paskolą bei sumokėti palūkanas, finansavimo suteikimo mokestį, administravimo mokestį ir kitus mokėjimus pagal Paskolos sutarties sąlygas, taip pat pagal mokėjimų grafiką.

UAB ,,Legal Balance“ pateikė teismui pareiškimą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), UAB European Merchant Bank (toliau- Pradinis kreditorius) perleido UAB ,,Legal Balance“ (toliau – Pareiškėjas), 18 297,41 Eur dydžio reikalavimo teisę ir visas su ja susijusias teises į skolininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau - Atsakovas) skolą, pagal 2022 m. gegužės 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2022 m. gegužės 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui suteiktas 20 000 Eur kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. gegužės 7 d., kartu su 1 863,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanomis.

Pagal 2022 m. balandžio 14 d. mikropaskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) AS „Citadele“ banko Lietuvos filialas (toliau – Bankas) suteikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 8 300,00 Eur kreditą (reg. Nr. DOK-31677).

Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai naudojosi banko sąskaitomis: 1) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia Paysera LT, UAB, banke; 2) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia UAB Urbo banke (buvęs Medicinos bankas); 3) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AS ,,Citadele“ banke.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Paysera LT, išrašas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2024-06-21patvirtina, kad 2022 m. kovo 16 d. sąskaitoje buvo 1 100,45 Eur, o 2022 m. lapkričio 4 d. likutis 0,01 Eur. Per šį laikotarpį buvo vykdomos įvairios pinigų pervedimo operacijos (į sąskaitą ir iš sąskaitos), nurodyto laikotarpio debeto apyvarta - 169 170, 80, kredito apyvarta - 169 170,81 Eur.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB Urbo banke (buvęs Medicinos bankas) už laikotarpį nuo 2021-12-20 (kai sąskaita buvo atidaryta) iki 2024-07-29 patvirtina, kad 2021-12-20 sąskaitoje lėšų buvo 10,00 Eur, per laikotarpį nuo 2021-12-20 iki 2022-08-31 buvo įvykdomos įvairios pinigų pervedimo operacijos (į sąskaitą ir iš sąskaitos), nurodyto laikotarpio debeto apyvarta - 27 370,00 ir kredito apyvarta - 27 370,00 Eur.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS ,,Citadele“ banke išrašas už laikotarpį nuo 2022-04-14 iki 2022-12-31 patvirtina, kad buvo įvykdomos įvairios pinigų pervedimo operacijos (į sąskaitą ir iš sąskaitos), 2022 m. sausio 1 d. likutis buvo 0 Eur, likutis 2022 m. gruodžio 31 d. nurodyto laikotarpio -10,40, atitinkamai apyvarta laikotarpio pradžioje – 78 323,40 Eur, o pabaigoje – 78 313,00 Eur.

Be to pažymėtina aplinkybė, kad VĮ ,,Registrų centras“ duomenis 2023 m. sausio 25 d. fiksuotas Pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 str. Ši aplinkybė kitų aplinkybių kontekste, t. y. tiek dėl sudarytų finansavimo sutarčių 2022 metais (daugiausiai pirmoje metų pusėje), tiek dėl įmonės sąskaitose per 2022 metus įvykusį piniginių lėšų pokytį, t. y. įmonė neturi piniginių lėšų, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad įmonė nemoki buvo jau 2022 metais, o VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazėje įmonės vadovo atliktas veiksmas, panaikinant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, suponuoja išvadą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai turėjus nemokumo požymius ir anksčiau.

Dėl vadovo veiksmų tvarkant buhalterinę apskaitą ir (ne) teikiant finansinės atskaitomybės dokumentų

Pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Sprendžiant dėl reikalavimo pripažinti bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo momento, vertintini bendrovės administratoriui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Kadangi konkrečiu atveju nemokumo administratoriui nebuvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl nėra galimybės nustatyti nei įmonės turto masto, nei įsipareigojimų, nei konkretaus nemokumo momento, dėl to bankroto procesas yra itin apsunkintas.

Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 1–6 dalys)), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Vienas tokių požymių – juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl liko aktuali teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus teigimu, buvęs įmonės vadovas N. S. pateikė informaciją, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklai faktiškai vadovavo kiti asmenys, t. y. N. G. ir K. N.. Iš bankų pateiktos informacijos matyti, kad N. G. kartu su N. S. turėjo galimybę disponuoti banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) (esanti UAB Urbo banke) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (esanti AS „Citadele“ banke). Taip pat N. G. turėjo teisę teikti duomenis VĮ ,,Registrų centras“.

Kaip minėta, nuo 2021 m. gruodžio 2 d. įmonės direktoriaus pareigas ėjo N. S.. Įmonės vadovas 2022 m. vasario 18 d. už ataskaitinį 2021-01-01 iki 2021-12-31 laikotarpį sudarė metines finansines ataskaitas, t. y. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri teikta UAB ,,Fractis LT1“ finansavimui gauti. Ši ataskaita tikėtina buvo teikta ir VĮ ,,Registrų centras“, tačiau 2023 m. sausio 13 d. N. S. buvo panaikinta (taip pat panaikinant ir 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentus). Tai reiškia, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai, vertinant optimistiniu variantu, VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazėje galėjo būti patalpinti nuo 2022 m. vasario 18 d. (kai buvo parengti) iki 2023 m. sausio 13 d. (kai buvo panaikinti). Būtent šiuo laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama įmonės direktoriaus N. S., sudarė ne vieną finansavimo sutartį, kurių (finansuotojų) kreditoriniai reikalavimai patvirtinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje sudaro daugiau nei 94 000 Eur finansinių reikalavimų (be VMI su 57,96 Eur ir VSDFV Kauno skyriaus su 513,34 Eur finansiniu reikalavimu).

Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Paysera LT, UAB, banke, iš viso buvo išgryninta 66 979,20 Eur. N. S. į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios banke Paysera) persivedė iš viso 10 058,00 Eur. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios AS „Citadele“ banke) buvo pervesta į N. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš viso 13 641,00 Eur. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Paysera banke, buvo pervesta iš viso 11 426,50 Eur į UAB „Dolerena“, o iš banko sąskaitos IBAN (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele“ banke, buvo pervesta iš viso 12 307,00 Eur. Atliktų pavedimų konkreti paskirtis nėra žinoma. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis UAB „Dolerena“ direktorius N. G., o vienintelis akcininkas – T. G. (nurodo, kad N. G. sūnus). N. G. nebuvo įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis nuo 2022 m. balandžio 27 d. buvo įgaliotas darbui su IBIS. Kaip minėta, jis turėjo teisę disponuoti UAB Urbe banke ir AS ,,Citadele“ banke esančiomis sąskaitomis, taip pat teikti duomenis VĮ ,,Registrų centras“. Įmonei N. S. vardu buvo išduota Business mokėjimo kortelė.

Taigi iš nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad tiek įmonės finansavimo (paskolų gavimo), tiek aktyvaus disponavimo įmonės sąskaitomis (pervedant N. S. į savo sąskaitą pinigus, išgryninant lėšas ir kt.) laikotarpiai iš esmės sutampa, kas leidžia sutikti su įmonės administratoriaus argumentais ir daryti tikėtiną išvadą, kad kredito paskolos gautos be tikslo tas paskolas grąžinti, įmonės lėšas eikvojant neapibrėžtam ir neaiškiam interesui (buvo išeikvota ne mažiau kaip už 114 411,70 Eur iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų). Tuo pačiu įmonės vadovas N. S. nemokumo administratoriui nėra neperdavęs jokių buhalterinių apskaitos dokumentų, kuriuos būtų galima vertinti aukščiau nurodytų aplinkybių ir turimų duomenų kontekste.

Taip pat vertinti byloje esantys prieštaringi ir neaiškūs duomenys, kurie leidžia kvestionuoti įmonės vadovo veiksmus. Siekiant gauti finansavimą iš UAB ,,Fractis LT1“ buvo teiktas Medicinos bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021-01-01 - 2021-12-31, iš kurio matyti, kad nurodytais 2021 metais įmonės gauta apyvartinių lėšų suma 247 870 Eur. Tačiau UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs Medicinos bankas) pateikti duomenys apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turimą sąskaitą banke ir sąskaitą valdančius asmenis patvirtina, kad Urbo banke (buvusiame Medicinos banke) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2021 m. gruodžio 20 d., t. y. po to, kai įmonės direktoriumi tapo N. S.. Nurodytų aplinkybių sisteminis vertinimas leidžia kvestionuoti, kaip įmonės vadovas galėjo teikti UAB ,,Fractis LT1“ duomenis apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ,,Urbo“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau nei ji iš esmės buvo atidaryta.

Visų nurodytų aplinkybių kontekste taip pat svarbu įvertinti N. S. veiksmus (neveikimą) tiek bankroto bylos procese, tiek ir šioje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip minėta, 2023 m. spalio 10 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės direktoriui N. S. teismo pareiškimas ir raginimas pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl inicijuojamo bankroto buvo įteiktas 2023 m. rugpjūčio 19 d., tačiau direktorius nei atsiliepimo, nei jokių kitų duomenų nepateikė.

Byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu administratoriaus pareiškimas direktoriui įteiktas 2024 m. lapkričio 15 d., tačiau jis ir šioje byloje jokio atsiliepimo ar pozicijos, paneigiančios jo kaltus veiksmus dėl tyčinio bankroto, nepateikė. Taigi įmonės direktoriui iš esmės žinoma tiek apie iškeltą bankroto bylą, tiek apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimą tyčiniu, taip pat apie jo pareigą perduoti įmonės administratoriui turtą ir dokumentus, tačiau buvęs įmonės vadovas N. S. elgiasi pasyviai ir neįgyvendina teisės atsikirsti ir paneigti pareiškime nurodytas aplinkybes, nevykdo kitų teismo įpareigojimų.

Taigi, šiuo atveju nurodytų aplinkybių visuma vertinant N. S. veiksmus (neveikimą) leidžia daryti išvadą, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymo ir įmonės nemokumo situacijos. Buvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, tikėtina sąmoningai blogai vykdė savo pareigas, sudarydamas finansavimo sandorius, kurių lėšų panaudojimo tikslingumas kvestionuotinas, tikėtina netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neteikdamas arba pateikus, panaikindamas finansinės atsakomybės dokumentus, galimai siekdamas nuslėpti realią įmonės finansinę padėtį. Tokiais veiksmais jis veikė priešingai bendrovės interesams. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtus atsakovo veiksmus būtų pagrindo vertinti sąžiningais, atliktus įmonės interesais, nėra (nebuvo) pateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvusio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo N. S. veiksmai (neveikimas) sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą ir pažeidė kreditorių teises bei teisėtus interesus, pripažįstamas už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Dėl kitų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto kaltų asmenų

Administratorius asmeniu, kurio veiksmai (neveikimas) privedė įmonę prie bankroto nurodo ir N. G., prašydamas jį pripažinti kaltu asmeniu. Šio asmens atžvilgiu nurodo, kad jis turėjo galimybę disponuoti banko sąskaitomis, turėjo teisę teikti VĮ ,,Registrų centras“ duomenis. Pažymėjo, kad nemokumo administratoriui buvo nurodyta informacija, kad UAB ,,Oseka“ direktorių parūpino ir bankinius dokumentus bei kreditavimą per bankus ir kredito įstaigas tvarkė K. N., o buhalteriją N. G.. Būtent N. G. organizavo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos tvarkymą per tą patį asmenį. Administratorius nors nurodė aplinkybes dėl K. N. veiksmų, tačiau neprašė jo pripažinti kaltu asmeniu dėl BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl teismas dėl šio asmens plačiau nepasisako.

Pagal bendrąją taisyklę, asmuo, teikiantis prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, turi įrodyti tyčinio bankroto pagrindą (pagrindus) ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Asmuo, teikiantis prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, turi nuspręsti, kokiu požymiu (-iais) remiantis bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu. Prašymą pateikęs asmuo įrodinėjimo naštos negali perkelti teismui, nes tokiu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas.

Įmonės bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu esant tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių, rodančių, kad įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, visumai. Minėta, kad tyčinio bankroto nustatymo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo verslo nesėkmė ar sąmoningas blogas įmonės valdymas.

Iš esmės nurodyti sąmoningo blogo įmonės valdymo veiksmai yra siejami su įmonės ekonominės vertės ir jos turto aktyvo mažinimu, kuris nulemia įmonės nemokumą bei atitinkamai negalėjimą vykdyti kreditorių reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, pagal prašymo suformuotas ribas turi atlikti išsamią su konkretaus pagrindo vertinimu susijusių aplinkybių analizę. Taip pat teismų praktikoje pripažinta, kad tarp tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

Tyčinis bankrotas (jo pagrindų) vertinimas yra susijęs su įmonės valdymo vertinimu. Būtent juridinio asmens vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Iš esmės tyčinio bankroto pagrindai yra susiję su netinkamu įmonės valdymu, nes sprendimus dėl įmonės sandorių sudarymo, turto valdymo, atsiskaitymo su kreditoriais, buhalterinės apskaitos tvarkymo priima juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai tiek tyčinio bankroto nagrinėjimo procedūra, tiek tyčinio bankroto nustatymo sukeliamos pasekmės yra susijusios su įmonės valdymo organais. Ši teisės norma leidžia teigti, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo procedūroje, visų pirma, dalyvauja (turi teisinį suinteresuotumą) juridinio asmens valdymo organai. Remiantis teismų praktika, civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).

Šiuo atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius (pareiškėjas) N. G. atžvilgiu (kurį taip pat prašoma pripažinti kaltu dėl tyčinio bankroto) pažymi tik pavienes aplinkybes, kaip nurodytas asmuo susijęs su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenurodomas joks konkretus ir aiškus pareiškimo dalykas ir pagrindas šio asmens atžvilgiu. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, kokias pareigas N. G. ėjo įmonėje, kokia jo kompetencijų apimtis, nepateikta jokių objektyvių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė N. G. sąmoningi veiksmai, siekiant bloginti įmonės finansinę padėtį, ar atlikti veiksmai buvo tyčinio bankroto priežastis, koks tyčinio bankroto pagrindas ir kt. (JANĮ 70 str.).

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl N. G. veiksmų iš esmės deklaratyvaus pobūdžio. Tokiu atveju, nesant išsamių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad N. G. atliko kokius nors sąmoningus veiksmus, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta, nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo laikyti, kad šis asmuo kaltas, t. y. jo veiksmai nulėmė tyčinį BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą.

Pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, yra N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, bei suinteresuotam asmeniui.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.