Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-387-1060/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-19
Bylos Nr.: e2S-387-1060/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06560-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Atsakovas: D. V.
Ieškovas: M. V.

Kategorijos

3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas

Civilinė byla Nr. e2S-387-1060/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06560-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4; 3.1.18.2.13.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. atstovo advokato G. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1961-429/2024 pagal ieškovo M. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-12637-877/2019 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. V. (toliau – ir ieškovas) prašymą̨ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-12637-877/2019 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. V. (toliau – atsakovė) dėl skolos priteisimo. Bylą nagrinėti paskirta teisėja V. J. (toliau – ir teisėja).

2. 2023 m. balandžio 4 d. atsakovės atstovas advokatas G. Č. (toliau – ir advokatas) teisėjai pareiškė nušalinimą. Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad teisėja, nagrinėdama bylą, pademonstravo savo išankstinės nuomonės turėjimą ginčo klausimu, nesprendė prašymo atnaujinti procesą, tačiau ėmėsi nagrinėti bylą iš esmės, proceso šalims uždavinėjo nesusijusius su proceso atnaujinimo argumentais klausimus, klausinėjo apie kitas civilines bylas (apie atsakovės dukters ir ieškovo santuoką, jų santykius, atsakovės dukters darbovietę, atsakovės atleidimą iš darbo), nusprendė išreikalauti duomenis, kurie visiškai nesusiję su sprendžiamu klausimu (dėl abiejų šalių gaunamų pajamų, darboviečių, nekilnojamojo turto).

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo pirmininko pavaduotoja 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymo nušalinti teisėją netenkino. Nutartyje nurodė, kad prašymas dėl teisėjos nušalinimo grindžiamas teisėjos atliktais procesiniais veiksmais, susijusiais su bylos nagrinėjimu, tuo tarpu procesinių veiksmų atlikimas proceso vedimas, klausimų formulavimas ar įrodymų reikalavimas, savaime negali būti pagrindu abejoti teisėjo šališkumu.

4. 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas G. Č. teisėjai pareiškė nušalinimą žodžiu. Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad yra konsultavęs teisėją kaip advokatas, todėl gali būti įtarimas, jog teismas yra šališkas, be to, kad gali būti priimtas neobjektyvus ir neteisingas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo pirmininko pavaduotoja 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi prašymo nušalinti teisėją netenkino. Nutartyje nurodė, kad prašymas dėl teisėjos nušalinimo grindžiamas tik paaiškinimais, nepateikiant jokių juos patvirtinančių duomenų, tuo tarpu teisėja aplinkybes dėl konsultavimo neigė.

6. 2023 m. spalio 24 d. atsakovės atstovas advokatas G. Č. teisėjai vėl pareiškė nušalinimą. Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad 1995 metais advokatas turėjo jo karjerą įtakojusį konfliktą su teisėja, kuri teikė skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl advokato, kuris pretendavo tapti teisėju. Dėl nurodytų aplinkybių advokatas vengdavo dalyvauti ir tiesiogiai atstovauti teisme proceso dalyvius bylose, kurias nagrinėja teisėja V. J.. Advokatas manė, kad teisėja pati nusišalins nuo bylos nagrinėjimo, tačiau jai to nepadarius, advokatas žodžiu išreiškė nušalinimą, nenorėdamas eskaluoti seniai įvykusios konfliktinės situacijos fakto, pasinaudodamas kita aplinkybe dėl teisėjos konsultavimo. Nagrinėjant nušalinimo klausimą, teisėja nurodė aiškiai neteisingus duomenis – esą ji nebuvo konsultuotis pas advokatą, kas dar labiau sustiprina abejones dėl nešališko bylos išnagrinėjimo galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo pirmininkas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi prašymo nušalinti teisėją netenkino, įspėjo, kad už piktnaudžiavimą nušalinimo teise advokatui gali būti paskirta iki 5 000,00 Eur bauda. Nutartyje nurodė, kad prašymas dėl teisėjos nušalinimo grindžiamas tik paaiškinimais, nepateikiant jokių juos patvirtinančių duomenų dėl galimo teisėjos šališkumo. Teismo pirmininkas pažymėjo, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, laikotarpiu nuo 1995 metų iki dabar teisėja išnagrinėjo 33 bylas, kuriose proceso dalyvių atstove buvo nurodyta Advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini) ar pats advokatas G. Č.. Nenustatyta, kad bylose advokatas būtų reiškęs teisėjai nušalinimus minėtu pagrindu. Tuo tarpu teismo posėdžio metu teisėjos klausimai taip pat nelemia manymo dėl galimo teisėjos šališkumo. Todėl teismo pirmininkui kyla pagrįstų abejonių dėl siekio dirbtinai sukurti nušalinimo pagrindą ir pakeisti bylą nagrinėjančią teisėją.

Šalies argumentai

8. 2023 m. lapkričio 22 d. atsakovės atstovas advokatas G. Č. dar kartą pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Prašyme nurodė, kad teisėja pagal jai iškeltas eilę drausminių bylų nebeatitinka teisėjo nepriekaištingos reputacijos principo. Būtent 2023 m. lapkričio 10 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl pasikartojančio nederamo elgesio teisėjai iškėlė dar vieną drausmės bylą ir pasiūlė inicijuoti procedūras jos sveikatos tikrinimui atlikti. Šis Teisėjų etikos ir drausmės komiteto sprendimas yra paskelbtas viešai bei eskaluojamas žiniasklaidoje. Su teisėjai iškelta drausmės byla ir bylos motyvais yra susipažinusi ir atsakovė. Atsakovės įsitikinimu, teisėja mažų mažiausiai turėtų nenagrinėti bylų, kol yra abejojama jos sveikatos būkle. Kitu atveju nei atsakovė, nei jos atstovas negali pasitikėti tokia teismo sudėtimi. Nepaisant tokio pasiūlymo pasitikrinti sveikatą, teisėja toliau nagrinėja bylas. Prašyme advokatas pakartojo argumentus dėl 1995 metais įvykusio incidento su teisėja, taip pat argumentus dėl teisėjos konsultavimo, teismo posėdžio metu išreikšto teisėjos provokavimo atskleisti duomenis apie teisėjos konsultavimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo pirmininko 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas ir už piktnaudžiavimą̨ procesinėmis teisėmis advokatui skirta 1 000,00 Eur bauda. Teismo pirmininkas nutartyje nurodė, kad advokatas nušalinimo pareiškimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie jau išnagrinėti ankstesnėmis nutartimis, kuriomis prašymai dėl teisėjos nušalinimo nebuvo patenkinti. Teismo pirmininkas pasisakė dėl papildomai nurodyto teisėjos nušalinimo pagrindo – t. y. dėl teisėjai iškeltų drausmės bylų ir abejonės dėl teisėjos sveikatos būklės. Teismo pirmininkas atkreipė dėmesį̨ į tai, kad viešojoje erdvėje esanti informacija apie teisėjai iškeltas drausmės bylas negali būti pagrindas nušalinti teisėją nuo šios bylos nagrinėjimo. Teismo pirmininkas pabrėžė, kad advokatas pareiškime kvestionuoja teismo pirmininko ir teismo pirmininko pavaduotojos priimtas nutartis, kuriomis buvo atmesti advokato pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo, kai nutartys yra neskundžiamos ir jose pateikti argumentai negali būti persvarstyti. Tuo tarpu iš bylos medžiagos nebuvo ir nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjanti teisėja turi išankstinį̨ nusistatymą̨ kurios nors iš šalių atžvilgiu, ar atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta.

10. Pasisakydamas dėl baudos advokatui skyrimo teismo pirmininkas nurodė, kad teisėjai nušalinimas reiškiamas ketvirtą kartą, visais atvejais pareiškimai buvo atmesti. Nušalinimai pareikšti teismo posėdžio dieną ar jo išvakarėse, tuo tarpu nepagrįstas nušalinimas pakenkia ne tik tos konkrečios bylos nagrinėjimui, bet ir visam teismo bylų tvarkaraščiui, daro įtaką posėdžių paskyrimams kitose bylose, todėl pažeidžia ir viešąjį interesą, reikalaujantį, kad visos teisme gautos bylos būtų kuo greičiau ir efektyviau nagrinėjamos. Toks elgesys nesuderinamas su sąžiningu procesinės teisės reikšti nušalinimą teisėjai įgyvendinimu. Be to, advokatas paskutinius tris nušalinimo pareiškimus pareiškė iš esmės analogiškais argumentais, paskutinį nušalinimą papildant motyvais apie teisėjai iškeltą drausmės bylą. Teismo pirmininko vertinimu, advokato elgesys, kai nušalinimas teisėjai reiškiamas pagrindais, susijusiais su galimais įvykiais 1995 metais, prieš keletą metų galimai teikta konsultacija, yra neabejotinas bandymas vilkinti procesą ir veikti prieš greitą bei teisingą šios bylos išnagrinėjimą. Šiuo atveju dėl advokato pareikštų nušalinimų byloje posėdžiai neįvyksta nuo 2023 m. balandžio mėnesio, tai yra dagiau kaip septynis mėnesius proceso eigai dirbtinai sudaromos kliūtys.

Šalies argumentai

11. 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovės atstovas advokatas G. Č. pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašyme nurodė šiuos esminius argumentus:

11.1. Nors teismo pirmininkas nurodė, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagristų abejonių, realus šių nuostatų įgyvendinimas šiuo metu advokato ir jo klientų atžvilgiu yra neįmanomas. Teismas visiškai ignoravo aplinkybes dėl advokato ir teisėjos konfliktiško santykio, dėl advokato ir teisėjos, kaip jo klientės santykio specifiškumo.

11.2. Vien pats faktas, kad teisėja atvyko pas advokatą konsultuotis, sukėlė advokatui abejonių, jog teisėja elgiasi galimai ne visiškai adekvačiai. Nepaisant to, priėmus teisėją konsultacijai ir su ja pabendravus, advokatui susidarė įspūdis, kad teisėja iš tiesų turi sveikatos problemų, kurios nėra susijusios su tam tikra organų ar kūno dalių liga, o yra susijusi su elgesio ir mąstymo sutrikimais. Dėl šios priežasties advokatas atsisakė toliau konsultuoti teisėją ir nesudarė su ja teisinių paslaugų sutarties. Vėliau šios advokato abejonės pasitvirtino, kadangi paties teismo pirmininko buvo kreiptasi dėl teisėjos neteisėtų veiksmų į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. 2021 metais Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo, kad teisėja sistemingai įtarinėja civilinėse bylose dalyvaujančius asmenis nusikalstamų veikų padarymu ir apie tai neskundžiama atskirąja nutartimi praneša prokurorui, ir taip piktnaudžiaudama jai suteiktais įgaliojimais. 2023 m. lapkričio 10 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimu teisėjai pasiūlyta pasitikrinti sveikatą.

11.3. Teismo pirmininkas, atmesdamas advokato pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, automatiškai užprogramuoja tolimesnį bet kokio sprendimo šioje byloje apskundimą, kadangi jei byloje sprendimas būtų palankus advokato klientei, jį neabejotinai skųstų priešinga šalis, galimai remdamasi aplinkybėmis, kad teisėja turėjo nusišalinti, o jei byloje sprendimas būtų nepalankus advokato klientei, kas yra labai tikėtina, advokatas neabejotinai skųs tokį sprendimą ne tik nacionaliniams teismas, tačiau ir tarptautiniam Europos Žmogaus Teisių Teismui, kad pastarasis išaiškintų, ar teisėja, kuriai yra iškelta eilė drausmės bylų ir kuriai rekomenduota pasitikrinti sveikatą, apskritai gali nagrinėti bylas ir ypatingai tokias bylas, kuriose ji yra susijusi su bylos šalimi konfliktiškais santykiais.

11.4. Teismo pirmininkui yra aišku ir žinoma, kodėl advokatas pagrįstai siekia nušalinti teisėją byloje. Pirmininkas pats abejoja ar teisėja gali nagrinėti bylas, nes ne kartą kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl teisėjos elgesio ir visi šie kreipimaisi yra matomi viešoje erdvėje. Taigi teismo pirmininkas pats suvokia, jog toks teisėjos elgesys nėra priimtinas ir teisėja apskritai neturėtų nagrinėti bylų. Teismo pirmininkas nutartyje pripažino, kad teisme yra didelė bylų apkrova, galimai trūksta teisėjų, galimai dėl to teisėjos nenušalina, tačiau, advokato manymu, svarbesnė bylos šaliai yra teisė į nešališką teismą, o ne greitas bylos išnagrinėjimas, todėl teismo pirmininkas turėjo vertinti ne bylos nagrinėjimo laikotarpį, o priežastis, kodėl ši byla yra nagrinėjama taip ilgai – nes ji yra nagrinėjama šališko teismo. Advokatas kategoriškai nesutinka, kad už jo teisių įgyvendinimą, siekį užtikrinti klientams teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jam turi būti skiriama bauda. Klientams žinant, kad teisėja buvo atvykusi konsultacijai pas advokatą ir kad teisėjai yra iškelta eilė drausmės bylų, susidaro išankstinis įspūdis, kad byla bus išnagrinėta šališko teismo, o tokiu būdu yra pažeidžiami Europos žmogaus teisių teismo suformuoti teisėjo nušalinimo principai. Nepaisant to, kad advokatas deda visas pastangas, kad byla būtų̨ išnagrinėta nešališko teismo, teismo pirmininkas tai vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

11.5. Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, 2022 m. sausio 3 d. Teisėjų garbės teismas skyrė papeikimą teisėjai už jos neteisėtus veiksmus, tarp kurių yra ir teisėjos nusišalinimai. Galima daryti išvadą, kad teisėja įprastai nevengia nusišalinti nuo bylos, tačiau šiuo atveju galimai iš principo nenori nusišalinti, kad galėtų išnagrinėti advokato vedamą bylą ir priimti byloje nepalankų advokatui sprendimą, ką̨ teisėja yra jau ne kartą padariusi: civilinėje byloje Nr. e2-317- 429/2022 buvo priimtas advokato klientams nepalankus sprendimas, kuris pagal apeliacinį skundą apeliacinėje instancijoje buvo panaikintas; civilinėje byloje Nr. 2VP-4529-429/2023 buvo išnagrinėtas pareiškimas advokato klientams apskritai apie jį nepranešus, vėliau skundą dėl priimtos nutarties atsisakyta priimti, apeliacinėje instancijoje skundo priėmimo klausimą grąžinus pirmosios instancijos teismui ir jį priėmus, teisėjos nutartis buvo panaikinta.

11.6. Teisėja savo procesiniais veiksmais byloje dėl proceso atnaujinimo tiria ne naujai gautus įrodymus byloje, kurie sudaro (nesudaro) proceso atnaujinimo pagrindą, o apskritai imasi nagrinėti visą bylą iš esmės. Tai vienareikšmiškai sudaro pagrindą manyti, kad teisėja yra pasiruošusi išnagrinėti bylą iš naujo ir priimti advokato G. Č. klientams nepalankų sprendimą.

11.7. Teisėja 2023 m. lapkričio 30 d. neskundžiama nutartimi, pažymėjusi, kad teisėjai vis reiškiami nušalinimai, ji nutaria bylą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalies nuostatas, prieš priimdamas nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas turi gauti šalių prašymą arba sutikimą. Nagrinėjamu atveju byloje toks šalių prašymas nebuvo gautas, o teisėja nepasiūlė išreikšti nuomonės apie tokį procesą. CPK nenumato išimtinių teisių, kad teismas gali savarankiškai, be šalių prašymo ar sutikimo, siekiant išvengti reiškiamo nušalinimo, nuspręsti atnaujintą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Be to, atnaujinta byla apskritai net nebuvo pradėta nagrinėti, o teismas ketina vadovautis 2020 metais pasakytomis baigiamosiomis kalbomis. Tokiu būdų akivaizdu, kad teisėja piktnaudžiauja procesu ir nesilaiko CPK nustatytų bylos nagrinėjimo taisyklių. Be to, teisėja nutartyje akivaizdžiai išreiškia poziciją, kad bylą nagrinės rašytinio proceso tvarka, siekdama išvengti nušalinimo, kas vienareikšmiškai sąlygoja proceso šalių teisių pažeidimą.

11.8. Advokatas nesutinka su teismo pirmininko nutartyje nurodytais motyvais, neva jis, reikšdamas nušalinimus teisėjai, siekia ne pakeisti teisėją, o vilkinti procesą. Advokatas pažymi, kad jis neturi jokio tikslo vilkinti procesą, nes byla jau buvo kartą išnagrinėta. Advokatas savo teikiamais pareiškimais dėl nušalinimo siekia teisingumo, o ne konflikto. Advokatas tiesiog naudojasi jam suteiktomis teisėmis. Advokato manymu, teismo pirmininkas turi atsižvelgti į proceso šalių susiformavusią nuomonę apie teismą, teisėją ir teisingumo vykdymą, nes šioje susiklosčiusioje situacijoje tiesiog neįmanoma objektyviai išnagrinėti bylos. Visos proceso šalys turi būti garantuotos, kad byla bus išnagrinėta nešališko teismo, todėl advokato tikslas nušalinti teisėją yra tam, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Taigi, advokatas kategoriškai nesutinka su jam taikyta drausmine sankcija – baudos skyrimu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes advokatas teikia nušalinimus ne piktnaudžiaudamas savo teisėmis ar vilkindamas procesą, o siekdamas užtikrinti savo klientams teisę į teisingą teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės D. V. atstovo advokato G. Č. prašymą dėl baudos panaikinimo.

13. Teismo pirmininkas pažymėjo, kad advokatas teisėjai nušalinimą pareiškė keturis kartus. Visais atvejais nušalinimo pareiškimai buvo atmesti, konstatavus, kad advokatas teisėjos nušalinimo nepagrindė pagrįstais argumentais ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad teisėja yra šališka šioje byloje ar turi susiformavusią išankstinę nuomonę. Advokatas paskutinius tris nušalinimo pareiškimus pareiškė iš esmės analogiškais argumentais, paskutinį nušalinimą papildant motyvais apie teisėjai iškeltą drausmės bylą. Akivaizdu, kad advokatas nušalinimo pareiškimus pateikdamas teismo posėdžio dieną, bei teismo posėdžio išvakarėse siekė, jog bylos nagrinėjimas neįvyktų ir teismo posėdžiai būtų atidėti. Trukdymas išnagrinėti bylą paskirtuoju laiku yra vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Dėl advokato pareikštų nušalinimų byloje posėdžiai neįvyksta dagiau kaip septynis mėnesius. Teismo pirmininko vertinimu, toks advokato elgesys, kai nušalinimas teisėjai reiškiamas pagrindais, susijusiais su galimais įvykiais 1995 metais, prieš keletą metų galimai teikta konsultacija, yra neabejotinas bandymas vilkinti procesą̨ ir veikti prieš greitą bei teisingą šios bylos išnagrinėjimą. Advokatas nurodė, jog teismo pirmininkas galimos advokato ir teisėjos praeityje buvusios konfliktinės situacijos rimtumo nevertino ir nepasisakė dėl teisėjai galimai praeityje teiktų konsultacijų, tačiau šias aplinkybes advokatas ne kartą nurodė nušalinimo pareiškimuose, teismo pirmininkas išsamiai apie jas pasisakė 2023 m. spalio 27 d. nutartyje, kurioje konstatavo, kad prieš beveik trisdešimt metų galimai buvusios aplinkybės nelaikomos pakankamu pagrindu nušalinti teisėją nuo šiuo metu nagrinėjamos bylos. Nors advokatas nurodė, kad jis siekia ne vilkinti bylos nagrinėjimą, o užtikrinti klientams teisę į teisingą bylos nagrinėjimą̨, tačiau šiuo konkrečiu atveju advokatas įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą̨ teisėjai naudojosi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį.

Šalies argumentai

14. Teismo pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad advokatas prašyme panaikinti baudą akcentuoja teisėjai iškeltas drausmės bylas. Advokatas nurodė, jog teismo pirmininkas pats abejoja ar teisėja gali nagrinėti bylas. Teisėjai yra iškeltos trys drausmės bylos – 2021 m. liepos 5 d., 2023 m. vasario 14 d. ir 2023 m. lapkričio 10 d. Teisėjų garbės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu teisėjai skyrė papeikimą, o 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškė griežtą papeikimą. Tačiau teisėjos įgaliojimai nėra sustabdyti, o įstatymai nenumato, kad nušalinimo institutas apima ir galimybę teismo pirmininkui neleisti teisėjai nagrinėti bylų tuo pagrindu, jog jai yra iškeltos drausmės bylos. Tai, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu nurodyto pasiūlymo kreiptis teismo pirmininkui į Teisėjų̨ tarybą dėl neatidėliotino teisėjos sveikatos patikrinimo, savaime taip pat nėra pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2023 m. lapkričio 10 d. sprendime yra nurodyta, jog teisėja 2021 m. sausio 22 d. Nacionalinei teismų administracijai pateikė Nr. 046/a formos Medicininį pažymėjimą̨, patvirtinantį, jog teisėja sveika ir tinkama eiti teisėjo pareigas, todėl nesant duomenų, paneigiančių šią informaciją, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog teisėja negali objektyviai išnagrinėti šios bylos.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo pirmininkas pažymėjo, kad advokato noras užtikrinti klientams teisę į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti siekiamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis – reiškiant teisėjai nepagrįstus nušalinimus. Advokatas yra profesionalus teisininkas, jam turi būti žinoma ir suprantama, kokia yra nušalinimo instituto paskirtis ir tikslai, kokia yra naudojimosi nušalinimo teise tvarka bei sąlygos. Šiuo atveju advokatas, reikšdamas nepagrįstus nušalinimus teisėjai siekia dirbtinai sukurti nušalinimo pagrindą ir tokiu būdu pakeisti bylą nagrinėjančią teisėją. Nors advokatui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo paskirta bauda, tačiau advokatas, teikdamas prašymą̨ panaikinti baudą, akcentuoja, jog ir toliau teiks byloje nušalinimus teisėjai. Toks advokato elgesys vertinamas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.

16. Teismo pirmininkas, pasisakydamas dėl advokato nurodytų aplinkybių̨, jog nušalinimo pareiškimų̨ atmetimas lems procesinio sprendimo byloje apskundimą bei, kad teisėja ne kartą yra priėmusi advokato atstovaujamiesiems asmenims nepalankų procesinį sprendimą, atkreipė dėmesį, kad nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo naudojasi civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, o ne inicijuoja bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimą.

17. Teismo pirmininkas, pasisakydamas dėl advokato nurodytos aplinkybės, kad teisėja byloje pati turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, atkreipė advokato dėmesį į tai, jog teisėjai nenusišalinus, advokatas turi teisę pareikšti teisėjai nušalinimą. Šiuo atveju advokatas šia teise pasinaudojo, tačiau jo pareiškimai dėl nušalinimo buvo pripažinti nepagrįstais.

Šalies argumentai

18. Advokatas prašyme panaikinti baudą taip pat nurodė teisėjos byloje atliktus procesinius veiksmus, susijusius su 2023 m. lapkričio 30 d. priimta nutartimi. Šiuo atveju pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Vienas iš teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo aspektų yra teisėjo procesinis nepriklausomumas, apimantis inter alia teismo savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, – tik pats teismas sprendžia, kaip jam reikėtų̨ nagrinėti bylą. Teismo administracijos, kaip administracinę priežiūrą vykdančio subjekto, kompetencijai nėra priskiriamas teisėjų priimtų konkrečių̨ procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

19. Atskiruoju skundu atsakovės D. V. atstovas advokatas G. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo pirmininko 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti advokatui paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo pirmininkas neteisingai konstatavo, kad dėl advokato pareikštų nušalinimų byla buvo nagrinėjama ilgiau nei 7 mėnesius. Byla buvo atnaujinta tik 2023 m. birželio 15 d. ir tai buvo padaryta rašytinio proceso tvarka, todėl jokio vilkinimo veiksmų iki šios datos teismo pirmininkas negalėjo ir neturėjo įžvelgti. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2023 m. gegužės 17 d. ir 2023 m. spalio 18 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl priešingos šalies advokato ligos ir užimtumo, o ne siekiant vilkinti procesą. Vėliau, 2023 m. gruodžio 15 d. teisėja rašytinio proceso tvarka neišnagrinėjo bylos, nes buvo gautas priešingos šalies advokato prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

1.2. CPK nuostatos nenumato, kokiu būdu – žodžiu ar raštu – advokatas privalo reikšti nušalinimus, todėl advokatas pasirinko teisę teikti ne tik rašytinį prašymą dėl nušalinimo, tačiau tokį nušalinimą išreikšti ir žodžiu teismo posėdyje. Toks advokato teisių įgyvendinimas jokiu būdu negali būti laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

1.3. Teismo pirmininkas netinkamai vertina advokato argumentuotus prašymus dėl teisėjos nušalinimo, nors kitose bylose, kuriose, advokato manymu, teisėjos galimas šališkumas yra kur kas mažiau pagrįstas, tokie prašymai tenkinami.

1.4. Advokatui nesuprantama, kodėl teismo pirmininkas neįžvelgia ir neįvertina teisėjos šališkumo šioje byloje bei teigia, kad advokatas reiškia nepagrįstus nušalinimus, kai advokatą ir teisėją jau nuo pat 1995 m. sieja konfliktiški santykiai, o nepaisant to, dar ir prieš kelis metus susiklostęs teisinis advokato ir kliento santykis.

1.5. Teismo pirmininkas ignoruoja faktą, kad Teisėjų garbės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. įpareigojo teismo pirmininką inicijuoti teisėjos sveikatos patikrinimą, kai nuo paskutinio teisėjos sveikatos patikrinimo 2021 metais praėjo daug laiko, dėl ko akivaizdu, kad nurodymas teisėjai pasitikrinti sveikatą buvo Teisėjų tarybos paskirtas ne be reikalo.

1.6. Teismo pirmininkas nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad reiškiant teisėjai nušalinimą 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu, teisėja, posėdyje dalyvaujant kitiems bylos dalyviams, kelis kartus klausė advokato G. Č. ir provokavo atsakyti, kokia konkrečiai konsultacija jai buvo vis dėlto suteikta. Tokiu savo elgesiu teisėja neabejotinai provokavo advokatą pažeisti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus.

1.7. Advokatas kategoriškai nesutinka, kad už jo teisių įgyvendinimą, principinį siekį užtikrinti klientams teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri yra pamatinė žmogaus teisė, jam turi būti skiriama bauda. Klientams žinant, kad teisėja buvo atvykusi konsultacijai pas advokatą ir kad teisėjai yra iškelta eilė drausmės bylų, susidaro išankstinis įspūdis, kad byla bus išnagrinėta šališko teismo, o tokiu būdu yra pažeidžiami Europos žmogaus teisių teismo suformuoti teisėjo nušalinimo principai. Tokiu atveju teismo pirmininkas turėjo ne paskirti advokatui baudą, o matydamas tokią įtemptą situaciją, nušalinti teisėją.

1.8. Teismo pirmininkas aplaidžiai įvertino aplinkybes, kad teisėja advokato atstovaujamosiose bylose priima nepagrįstus, neteisingus ir kartais visiškai nepaaiškinamus sprendimus, kurie būna nenaudingi advokato klientams, be to, bylose daro eilę pažeidimų, faktinių klaidų, pažeisdama tiek procesines, tiek materialines teisės normas. Teismo pirmininkas šioje byloje nepagrįstai ignoruoja aplinkybes, kad teisėja yra šališka, neobjektyvi, taip pat teismo posėdžio metu nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų principų ir reikalavimų, jos veiksmuose yra aiškiai aplaidaus teisėjo pareigų atlikimo požymių. Toks teisėjos elgesys turi būti vertintinas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui, ir tai sudaro pagrindą nušalinti teisėją nuo šios bylos, o ne paskirti advokatui baudą už piktnaudžiavimą.

Motyvuojamoji dalis

1.9. Advokatas jokiu būdu nesiekė vilkinti proceso, nušalinimai buvo reiškiami ne be pagrindo, o turint tam pagristą pagrindą. Advokatas, reikšdamas nušalinimą, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl teismo pirmininkas nepagrįstai jam paskyrė baudą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

21. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas advokato prašymas panaikinti jam paskirtą baudą dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

22. Apeliantas 2024 m. vasario 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose išdėstydamas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo trukmę lėmusiomis priežastimis, kurios iš esmės buvo išdėstytos ir atskirajame skunde, papildomai nurodydamas, kad priešinga šalis bylą nagrinėjančiai teisėjai po atskirojo skundo padavimo dienos taip pat pareiškė nušalinimą, kas esą patvirtina, jog abi proceso šalys reiškia nepasitikėjimą bylą nagrinėjančia teisėja. Rašytinius paaiškinimus prašoma pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos.

23. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022). Šios nuostatos taikytinos ir atskirųjų skundų atžvilgiu (CPK 338 straipsnis).

24. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs papildomuose paaiškinimuose nurodytus duomenis pažymi, kad apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo trukmę lėmusiomis priežastimis, taip pat pateikia informaciją apie tai, jog priešinga šalis bylą nagrinėjančiai teisėjai po atskirojo skundo padavimo dienos taip pat pareiškė nušalinimą. Nurodytina, kad aplinkybės dėl proceso trukmės priežasčių vertinimo iš esmės buvo išdėstytos ir atskirajame skunde, papildomai pateikiami tik po atskirojo skundo padavimo pasikeitę bylos proceso duomenys, t. y. informacija, kurią teismas iš esmės gali pasitikrinti pats iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ bylos kortelės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, naujai pateikiamiems duomenims esant bylos medžiagoje, kuri yra prieinama susipažinti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nėra pagrindo vertinti, kad apeliantas papildomais paaiškinimais siekia pakeisti ar papildyti atskirąjį skundą, todėl apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai priimami.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo klausimu

26. Civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtumo, pradėta nagrinėti pagal 2022 m. sausio 28 d. ieškovo (pareiškėjo) M. V. prašymą̨ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-12637-877/2019 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.

27. Atsakovės atstovas advokatas G. Č. (apeliantas) bylą nagrinėti paskirtai teisėjai V. J. pareiškė nušalinimą 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. spalio 24 d. ir 2023 m. lapkričio 22 d. 2023 m. balandžio 4 d. nušalinimo pareiškimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad teisėja, nagrinėdama bylą, pademonstravo savo išankstinės nuomonės turėjimą ginčo klausimu, nesprendė prašymo atnaujinti procesą, tačiau ėmėsi nagrinėti bylą iš esmės, proceso šalims uždavinėjo nesusijusius su proceso atnaujinimo argumentais klausimus, klausinėjo apie kitas nesusijusias civilines bylas, nusprendė išreikalauti duomenis, kurie visiškai nesusiję su sprendžiamu klausimu. 2023 m. rugsėjo 4 d. nušalinimas, pareikštas žodžiu teismo posėdžio metu, buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad advokatas G. Č. prieš du ar tris metus yra konsultavęs teisėją kaip advokatas ir vėliau teikti teisines paslaugas teisėjai atsisakęs iš esmės dėl abejojimo jos elgesiu ir sveikata, todėl ši aplinkybė sudaro prielaidas vertinti jo ir teisėjos santykį kaip vieną iš prielaidų kelti abejones dėl objektyvaus bylos išnagrinėjimo. 2023 m. spalio 24 d. nušalinimo pareiškimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad 1995 metais advokatas turėjo jo karjerą įtakojusį konfliktą su teisėja, kuri, advokatui pretenduojant tapti teisėju, pateikė dėl jo skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Tuo tarpu 2023 m. lapkričio 22 d. nušalinimo pareiškimas buvo grindžiamas tiek ir ankstesniuose pareiškimuose nurodytomis, tiek ir naujomis aplinkybėmis, kad teisėja pagal jai iškeltas eilę drausminių bylų nebeatitinka teisėjo nepriekaištingos reputacijos principo, Teisėjų taryboje yra keliamas klausimas dėl teisėjos sveikatos tikrinimo inicijavimo, kas leidžia abejoti teisėjos galimybėmis nagrinėti bylą.

28. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2023 m. balandžio 7 d., 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimis, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2023 m. spalio 27 d., 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimis advokato G. Č. prašymai nušalinti teisėją nebuvo patenkinti. 2023 m. lapkričio 27 d. teismo pirmininko nutartimi advokatui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirta 1 000,00 Eur bauda konstatavus, kad advokatas pakartotiniais nepagrįstais prašymais nušalinti teisėją, reiškiamais prieš pat teismo posėdį, ar jo metu, siekia vilkinti procesą, dirbtinai sukurdamas teisėjos nušalinimo pagrindus, piktnaudžiauja nušalinimo teise. Prašymas panaikinti baudą skundžiama 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmestas nurodant iš esmės tuos pačius argumentus, kad advokatas neįrodė teisėjos nušalinimo pagrindų, todėl pakartotinai reikšdamas nušalinimą vilkina bylos procesą.

29. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad priešingai, bylos procesas užtruko tiek dėl teisėjos netinkamo bylos vedimo, tiek ir dėl kitos šalies reiškiamų prašymų, ir kitų objektyvių priežasčių. Tuo tarpu advokatas, reikšdamas nušalinimus teisėjai siekė ne ko kito, o teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, nušalinimo pagrindus pagrįsdamas nuo seno esančiais advokato ir teisėjos konfliktiškais santykiais bei pastarųjų metų viešai prieinamais duomenimis apie teisėjos neteisėtus veiksmus nagrinėjant kitas civilines bylas ir apie reiškiamus įtarimus dėl teisėjos sveikatos būklės. Apelianto vertinimu jo siekiamas teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo tikslas yra reikšmingesnis nei greitas bylos išnagrinėjimas, todėl tokio tikslo siekimas nepagrįstai vertintas kaip piktnaudžiavimas procesu ir dėl to paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

30. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

31. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas teise bendrąja prasme pasireiškia kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas teise gali pasireikšti kaip asmens vengimas atvykti į teismą, nevykdyti teismo nurodymų, vilkinti bylą, atsisakyti priimti teismo šaukimą ar kitą procesinį dokumentą, taip pat pareikšti aiškiai nepagrįstą nušalinimą teisėjui. Tam tikro veikimo įvardijimui piktnaudžiavimu taip pat svarbus asmens suvokimas, kad veikdamas vienu ar kitu būdu jis siekia ne pasinaudoti savo teisėmis, o piktnaudžiauti procesu, todėl teismas turi vertinti kiekvieną situaciją individualiai ir nustatyti subjektyvią elgesio pusę.

32. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

33. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso dalyviams priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).

34. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti, ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

35. Šiuo atveju byloje keliamas piktnaudžiavimo nušalinimo teise klausimas, kai byloje buvo reiškiami pakartotiniai prašymai nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją. Nurodytina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatyta galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą, jeigu byloje dalyvaujančiam asmeniui kyla įtarimas dėl teisėjo nešališkumo ar nepriklausomumo. To paties įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma reikalauja motyvuotai pagrįsti teisėjo nušalinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad nušalinimo teise asmuo privalo naudotis pagal jos paskirtį, sąžiningai, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Asmenims, kurie piktnaudžiauja nušalinimo teise, įstatymas nustato teisinę atsakomybę – baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

36. Taigi, piktnaudžiauti procesu galima naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, kitaip tariant, veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų ir nuolatinių, iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007). Vertinant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip veikimo prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą, atvejus, svarbu išskirti ir analizuoti nušalinimų teisėjui pareiškimus. Esminė sąlyga nušalinimo pareiškimų teikimą vertinti kaip piktnaudžiavimą, yra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą siekiant vilkinti civilinį procesą. Greitam bylos išnagrinėjimui trukdo sąmoningai reiškiami, daugkartiniai nesąžiningų dalyvaujančių byloje asmenų reiškiami nušalinimai teisėjams, nesant jokio teisinio pagrindo, tačiau siekiant tyčia vilkinti bylos nagrinėjimą. Remiantis teisės doktrina, aiškiai nepagrįstu nušalinimu laikytini atvejai, kai nušalinimas motyvuojamas melagingomis aplinkybėmis arba pareiškimas dėl nušalinimo nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis ar įrodymais, kurie nulemtų teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi (žr. Driukas, A; Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. I tomas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 380).

37. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinės žalos, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio.

38. Teismų praktikoje be to ne kartą yra akcentuota, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės atstovas advokatas G. Č. bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą pareiškė keturis kartus (2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. spalio 24 d. ir 2023 m. lapkričio 22 d. 2023 m. balandžio 4 d.), pirmąjį nušalinimo pareiškimą grįsdamas aplinkybėmis dėl teisėjos procesinių veiksmų nagrinėjant bylą, kurių atlikimas sudarė atsakovei ir jos atstovui įspūdį apie teisėjos išankstinį priešingą atsakovės atstovo atžvilgiu nusistatymą, antrąjį nušalinimo pareiškimą grįsdamas aplinkybėmis dėl advokato ir teisėjos kaip klientės konsultavimo ir vėlesnio atsisakymo ją konsultuoti, kas taip pat advokato vertinimu sudarė prielaidas konkretų teisėjos elgesį procese sieti su jos nusistatymu prieš advokatą, trečiąjį nušalinimo pareiškimą grįsdamas aplinkybėmis dėl 1995 metais teisėjos teikto skundo Teisingumo ministerijai dėl advokato, tuomet pretendavusio tapti teisėju, asmens, kas taip pat advokato nuomone sudarė prielaidas vertinti teisėjos elgesį šališkumo aspektu. Tuo tarpu ketvirtasis pareiškimas buvo grindžiamas naujai advokato ir jos atstovaujamosios sužinotais viešai prieinamais duomenimis apie tai, kad teisėjos atžvilgiu yra iškelta daug drausminių bylų dėl jos netinkamo neteisėto procesinio elgesio, dar daugiau – dėl teisėjos sveikatos tikrinimo inicijavimo, kas leidžia abejoti teisėjos galimybėmis apskritai nagrinėti bylas. Nors teisėjai reiškiamame paskutiniame nušalinimo pareiškime buvo pakartoti ir ankstesniuose pareiškimuose nurodyti šališkumo pagrindus apibrėžiantys duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškimų negalima vertinti kaip grįstų visiškai tomis pačiomis aplinkybėmis.

40. Iš bylos proceso eigos apeliacinės instancijos teismas be to nustatė, kad dėl pareikštų nušalinimų buvo atidėti 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžiai. Tuo tarpu dėl priešingos šalies prašymų buvo atidėti 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. spalio 18 d. posėdžiai, taip pat ieškovo atstovo prašymas buvo pareikštas ir dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio atidėjimo, kas iš esmės patvirtina aplinkybes, jog dėl atsakovės atstovo advokato G. Č. pareiktų nušalinimo pareiškimų teisėjai, neįvyko du iš anksto numatyti teismo posėdžiai. Be to, ieškovo atstovas bylą nagrinėjančiai teisėjai 2024 m. vasario 12 d. taip pat pareiškė nušalinimą, taigi, abi proceso šalys išreiškė nepasitikėjimą bylą nagrinėjančia teisėja.

41. Iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18 P-5 apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teisėja V. J., nagrinėdama konkrečias civilines bylas (jose gautus prašymus), neužtikrino tinkamo savo darbo organizavimo – nesilaikė civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, ilgą laiką neatliko savo pareigų ir nesprendė gautų prašymų, savo veiksmais vilkino prašymų nagrinėjimą ir tokiu būdu pažeidė proceso dalyvių teisę į greitą ir operatyvų teismo procesą. Komisija šiuos teisėjos veiksmus vertino kaip akivaizdžius teisėjos darbo trūkumus. Komisija nurodytame sprendime taip pat pažymėjo, kad nors turimais duomenimis teisėja 2021 m. sausio 22 d. Nacionalinei teismų administracijai pateikė Nr. 046/a formos Medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, jog teisėja sveika ir tinkama eiti teisėjo pareigas, ir minėtas pažymėjimas galioja iki 2026 m. sausio 22 d., teisėjos elgesys kelia abejonių dėl teisėjos sveikatos būklės, todėl komisija siūlo kreiptis į Teisėjų tarybą dėl neatidėliotino teisėjos sveikatos patikrinimo. Be to, Teisėjų taryba 2024 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 13P-39-(7.1.2.) „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Prezidentui sustabdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos V. J. įgaliojimus“ nutarė teikti Lietuvos Respublikos Prezidentui sustabdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos V. J. įgaliojimus iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jei Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, pasiūlys Respublikos Prezidentui Teismų įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų, – iki įsigalios sprendimas dėl teisėjo atleidimo. Nutarime nurodoma, kad nuolatinė teisėjų vertinimo komisija 2024 m. kovo 6 d. išvadoje Nr.48P-3 teisėjos profesinę veiklą pripažino nepatenkinama, rekomendavo teisėjai svarstyti galimybę pasitraukti iš pareigų savo noru, o tokio sprendimo nepriėmus, teisėjų tarybai bei Lietuvos Respublikos Prezidentui rekomendavo svarstyti galimybę teisėją atleisti iš pareigų. Teisėjų tarybai pateiktų duomenų apie teisėjos veiklą visuma rodo, kad teisėja ir toliau aplaidžiai atlieka savo pareigas, jos darbo trūkumai yra įgavę sisteminį pobūdį, teisėjos veikla neužtikrina tinkamo CPK reikalavimų įgyvendinimo ir bylos nagrinėjimo teisme dalyvių teisių ar teisėtų interesų įgyvendinimo.

42. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

43. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių visetą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės atstovas advokatas G. Č., nors ir reikšdamas pakartotinius nušalinimo pareiškimus teisėjos atžvilgiu, sąmoningai piktnaudžiavo savo procesine nušalinimo teise, tokiu būdu aiškiai nesąžiningai siekdamas vilkinti procesą. Priešingai, reikšdamas nušalinimo pareiškimus teisėjai, nagrinėjančiai bylą, nepaisant to, kad jo pareiškimai ir nebuvo patenkinti, siekė nušalinti teisėją, kurios atžvilgiu yra nustatyta realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vėliau paaiškėjusios aplinkybės, t. y. Teisėjų tarybos 2024 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 13P-39-(7.1.2.) „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Prezidentui sustabdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos V. J. įgaliojimus“, tik sudaro pagrindą atsakovės atstovo advokato G. Č. nuogąstavimus dėl teisėjos nešališkumo laikyti objektyviai pagrįstais. Nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, negali būti vertinamos kitaip, kaip tik sudarančios pagrindą panaikinti advokatui paskirtą baudą.

44. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsakovės advokato G. Č. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovės D. V. atstovui advokatui G. Č. paskirtą baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė