Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13. Ieškovė, vykdydama 2020 m. gruodžio 10 d. teismo nutartį, pateikė naujus rašytinus įrodymus, pagrindžiančius vaikų poreikiams tenkinti skiriamas išlaidas. Atsakovas, teikdamas rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės pateiktų įrodymų, pateikė vietinio mokėjimo nurodymo ir medicininių dokumentų išrašo kopijas.

14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

15. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad papildomų dokumentų pateikimo būtinumą sąlygojo apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės tuo tikslu, kad būtų nustatytos aplinkybės, todėl pateikti rašytiniai įrodymai pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pasikeisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

17. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnamečių vaikų: S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15977-676/2015 tenkinus pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vaikų išlaikymui atsakovas D. K. įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 160 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo sutarties patvirtinimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, juo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu priteistą išlaikymą ir nuo kreipimosi į teismą dienos iš atsakovo D. K. priteisti nepilnamečiams vaikams S. K., gim. (duomenys neskelbtini), 265,00 Eur ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), 215,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę V. K. šių pinigų valdytoja uzufrukto teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad neturi reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, priteisti 50,00 Eur didesnį išlaikymą S. K. nebeprašo, prašo nepilnametėms dukroms išlaikymą priteisti po 215,00 Eur.

Dėl padidėjusių vaiko poreikių

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas, tačiau, netenkindamas ieškovės ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių.

22. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylose dėl vaikų išlaikymo nustatant vaikų poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikams. Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė detaliai nepagrindė vaikų turėtų padidėjusių išlaidų nepagrįsti.

26. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikia skirti po 430 Eur per mėnesį: maistui – po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, higienos reikmėms – po 30,00 Eur kiekvienam vaikui, rūbams – po 80,00 Eur kiekvienam vaikui, poilsiui ir laisvalaikiui – po 40,00 Eur kiekvienam vaikui, vaistams – po 20,00 Eur kiekvienam vaikui (atsižvelgiant į patikslintą ieškovės reikalavimą), vitaminams – po 20,00 Eur kiekvienam vaikui, komunaliniams mokesčiams – po 40,00 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas savo apskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių kitokį nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį, į bylą neteikė. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė kiekvieno vaiko padidėjusių poreikių ir šiems poreikiams patenkinti reikalingos išlaidų sumos.

27. Nesutiktina ir su atsakovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra įrodymų dėl nepilnamečių vaikų poreikių augimo. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Priešingai, negu nurodo atsakovas ir pirmosios instancijos, teisėjų kolegijos vertinimu, praėjus penkeriems metams nuo nepilnametėms dukroms teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, šalių vaikų poreikiai gerokai išaugo. Paaugus vaikams, padidėjo jų poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms mokslo reikmėms, būreliams, maitinimui, higienai. Atsirado vaikų asmeninių smulkių išlaidų poreikis. Pažymėtina, kad didesni vaikų poreikiai jiems paaugus ir šalyje pasikeitusi ekonominė situacija dėl infliacijos yra visiems žinomos aplinkybės ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis).

28. Teisėjų kolegija, vertindama, ar priteisto išlaikymo dydis užtikrina nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, atsižvelgdama į ieškovės nurodytą nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo sumą, konstatuoja, kad priteistas 160,00 Eur išlaikymo dydis neatitinka šalių nepilnamečių vaikų amžiaus, yra pakankamas tik būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, bet ne visapusiškam vaikų vystymuisi. Be to, pažymėtina, kad atsakovas, kaip jis pats nurodo, vaikų išlaikymui skiria didesnį, t. y. po 176,50 Eur kas mėnesį, išlaikymą, o tai neabejotinai patvirtina, kad vaikų poreikiams tenkinti reikalinga didesnė nei priteista 160,00 Eur išlaikymo suma.

29. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka šalių nepilnamečių dukrų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės, nes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnametei dukrai yra nustatytas neįgalumo lygis. Nors ši aplinkybė buvo žinoma ir įvertinta 2015 metais priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau tai objektyviai lemia didesnius dukros poreikius (vykti į sveikatos priežiūros įstaigas ir pan.) ir išlaidas jiems patenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ieškovės nurodytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis bus proporcingas jų poreikiams, užtikrins būtinas visapusiškam vaikui vystytis sąlygas.

30. Sutiktina su atsakovo argumentais ir pirmosios instancijos vertinimu iš vaiko poreikių sumos išskaityti ieškovės gaunamas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

31. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra įrodytos aplinkybės apie esminį vaiko poreikių pasikeitimą nuo ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo.

Dėl vaikų tėvų turtinės padėties vertinimo

32. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nepasisako, ar teismas (ne)tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir atsakovo finansines galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, tačiau tikrindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, trumpai pasisako ir šiuo aspektu.

33. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

34. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus tiek apie ieškovės, tiek ir apie atsakovo turtinę padėtį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog tėvų turtinė padėtis yra iš esmės pakitusi, kas sudarytų pagrindą padidinti teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu nustatytą išlaikymo vaikams dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas paaiškino, jog yra įgijęs dar vieną nekilnojamojo turto objektą. Nors byloje taip pat pateikti duomenys apie turimus atsakovo skolinius įsipareigojimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turėjo įvertinti ir savo finansines galimybes juos vykdyti ir kartu teikti reikiamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Be to, priešingai pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju tėvų turtinė padėtis iš esmės nėra pakitusi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės turtinė padėtis skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pablogėjusi, t. y. ji niekur nedirbo. Nors ieškovė pateikė įrodymus, kad šiuo metu yra dirbanti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jos numatytas gauti darbo užmokestis yra daug mažesnis nei atsakovo gaunamas darbo užmokestis. Todėl, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su darbo užmokesčiu, turimu registruotu turtu, išlaikytinių skaičiumi (atsakovas daugiau išlaikytinių neturi), teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas teigti, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl atsakovas turi pareigą teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams negu ieškovė.

35. Sutinkina ir su apeliantės argumentu, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka didesnė nei atsakovui vaikų auklėjimo ir priežiūros našta, gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė). Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, vien, pasak atsakovo, sunki turtinė padėtis, nepašalina atsakovo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams reikalingo dydžio išlaikymą.

36. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas į bylą pateikė įrodymus apie jo sveikatos būklę. Teigia, kad sveikatos problemos gali turėti įtakos atsakovo darbui, taip pat ir jo turtinei padėčiai, jeigu dėl sveikatos atsakovas būtų priverstas nutraukti darbo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad yra pagrindas nedidinti ar mažinti priteisto išlaikymo dydį. Be to, atsakovas nepateikia objektyvių duomenų, kuriuose būtų nurodytos atsakovo darbo galimybes ribojančios sąlygos ar kad turimos sveikatos problemos sąlygoja mažesnes pajamas.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga pinigų suma yra 430,00 Eur (vienam vaikui), įvertindama aplinkybę, kad ieškovė gauna išmokas vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, be to, byloje padarius išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunkesnė ir atsakovas turi pareigą teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nusprendžia, kad atsakovui tenkanti išlaikymo dalis yra 200,00 Eur vienam vaikui. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad, pagal formuojamą teismų praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

38. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą padidinti priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, įvertinusi nurodytas aplinkybes apie vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį, nusprendžia, kad atsakovas turi pareigą teikti 200,00 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui, ir būtent toks išlaikymo dydis, kolegijos vertinimu, atitiks vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

39. Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisakytina, kadangi jie neturi esminės teisinės reikšmės. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio nustatymą, tačiau neteisingai vertino aplinkybes, sudarančias pagrindą padidinti priteistą išlaikymą, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

42. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 560,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nepateikė atsisakymo dėl dalies ieškinio reikalavimų ir teismas šiuo klausimu nėra priėmęs atitinkamo procesinio sprendimo, vertina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 55,39 procento. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 332,32 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 249,83 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 82,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

43. Iš atsakovo valstybei priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Apeliantė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 350,00 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, apeliantei priteistinas jos patirtų išlaidų atlyginimas, o atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. Iš atsakovo valstybei priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 8 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos iš atsakovo D. K. priteisti nepilnamečiams vaikams S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. Duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovei V. K. 82,49 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 49 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo D. K. valstybei 22,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovei V. K. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo D. K. valstybei 22,00 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.