Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties dėl bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ veiksmų pripažinimo neteisėtais, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Smart Solutions“ iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 4 d. 2018 m. kovo 15 d. nutartimi atstatydinta iš pareigų BUAB „Smart Solutions“ bankroto administratorė UAB „Verslo ir restruktūrizavimo centras“, BUAB „Smart Solutions“ bankroto administratore paskirta UAB „Lausona“. 2018 m. birželio 13 d. nutartimi BUAB „Smart Solutions“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti ją dėl bankroto.

2. 2019 m. balandžio 23 d. byloje gautas pirmos eilės kreditorės T. Ž. skundas dėl bankroto administratorės UAB „Lausona“ veiksmų pripažinimo neteisėtais, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų, t. y. dėl nesumokėtos išmokos iš Garantinio fondo ir darbo užmokesčio skolos nuo 2013 metų. Kreditorė prašė: pripažinti bankroto administratorės UAB „Lausona“ veiksmus neteisėtais ir taikyti restituciją; įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ grąžinti kreditorei jai priklausančią Garantinio fondo visą išmoką (165,09 Eur), įpareigojant pervesti pašto perlaidą kreditorės nurodytu adresu kartu su delspinigiais už kiekvieną pavėluotai sumokėtą Garantinio fondo išmokos dieną; įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ pervesti kreditorei visą sumą, išieškotą antstolės Vidos Daugirdienės iš skolininkės L. Š. kartu su delspinigiais; įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ pateikti kreditorei rašytinio užklausimo kopiją antstolei Vidai Daugirdienei su žyma, kad šis užklausimas buvo gautas; įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ pateikti kreditorei antstolės Vidos Daugirdienės atsakymą; įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ pateikti kreditorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą paskirti kreditorei 165,09 išmoką iš Garantinio fondo, paraiškos kopiją bei Garantinio fondo lėšų pervedimo sutarties patvirtintą kopiją; už piktnaudžiavimą savo teisėmis paskiri bankroto administratorei maksimalaus dydžio baudą, iš kurios 50 procentų skirti kreditorei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi skundą dėl bankroto administratorės UAB „Lausona“ veiksmų, susijusių su Garantinio fondo piniginių lėšų skyrimo buvusiai įmonės darbuotojai T. Ž., dalies gautos sumos pervedimu antstolei, ir dėl BUAB „Smart Solutions“ veiklos perkėlimo bei kitų bendrovės veiksmų atsisakė priimti. Kitą skundo reikalavimų dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, jog bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė vykdė 2018 m. birželio 12 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės patvarkymą, pagal kurį bankroto administratorė buvo įpareigota į antstolės depozitinę sąskaitą, įvykdžius CPK reglamentuotas išskaitas, pervesti skolininkei T. Ž. priklausančių piniginių lėšų dalį, neviršijant 2 124,05 Eur sumos. Pažymėtina, kad antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, todėl bankroto administratorė neturėjo teisės atsisakyti vykdyti patvarkymo. Šios aplinkybės jau buvo nagrinėtos tiek Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant apeliantės atskiruosius skundus. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo priimti kreditorės skundo ir pakartotinai vertinti bankroto administratorės UAB „Lausona“ veiksmų, susijusių su Garantinio fondo piniginių lėšų skyrimo buvusiai įmonės darbuotojai T. Ž. ir dalies gautos sumos pervedimu antstolei. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė teismui pateikė informaciją dėl proceso eigos. Be kitos, šiame rašte nuodytos informacijos, nurodė, jog antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje UAB „Smart Solutions“ naudai užvestos vykdomosios bylos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotus teismo įsakymus dėl skolos ir metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. Š. išieškotojos UAB „Smart Solutions“ naudai. Pateiktas rašytinis užklausimas antstolei dėl vykdymo proceso eigos. Gautas atsakymas, kad išieškojimas vyksta, o susikaupus didesnei sumai, piniginės lėšos bus pervestos išieškotojui. Pareiškėja prašė įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ pervesti jai visą sumą išieškotą antstolės Vidos Daugirdienės iš skolininkės L. Š. kartu su delspinigiais. Šis kreditorės prašymas buvo atmestas, nes byloje nėra duomenų apie antstolės Vidos Daugirdienės pervestas BUAB „Smart Solutions“ iš skolininkės L. Š. išieškotas pinigines lėšas. Be to, pirmiausia turėtų būti apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų. Teismas konstatavo, kad su pateiktu skundu pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreipėsi į bankroto administratorę UAB „Lausona“ dėl jos nurodomų dokumentų kopijų gavimo, o bankroto administratorė UAB „Lausona“ atsisakė prašomų dokumentų kopijas pateikti. Teismas taip pat nenustatė bankroto administratorės UAB „Lausona“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų, todėl atmetė pareiškėjos prašymą dėl baudos bankroto administratorei skyrimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde apeliantė T. Ž. prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės; nenagrinėti bankroto bylos, kol nebus priimtas ir išnagrinėtas pareiškėjos skundas; teismo sprendimą vykdyti skubiai; apie padarytus bankroto administratoriaus daromus pažeidimus pranešti prokurorui; skundą tenkinti; nušalinti Klaipėdos apygardos teismo teisėją J. G. nuo pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo ir išnagrinėjimo klausimų ir nuo tolimesnės bankroto bylos nagrinėjimo arba pasiūlyti jai nusišalinti.

6. Apeliantė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi parvirtino BUAB „Smart Solutions” kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Taip pat buvo patvirtintas ir pareiškėjos pirmos eilės kreditorės buvusios darbuotojos 8 891,85 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Darbo užmokestis pareiškėjai iki šiol nesumokėtas nuo 2013 metų. BUAB „Smart Solutions“ savininko G. M. motina A. K. T. toje pačioje vietoje vykdo individualią veiklą ir toliau vengia mokėti skolas ir mokesčius. G. M. nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl tyčinio bankroto. Bankroto administratorius ir teismas nesikreipė į prokuratūrą dėl padarytų nusikalstamų veikų. Antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje yra vykdomi išieškojimai iš BUAB „Smart Solutions“ skolininkų. Bankroto administratorius nuslėpė antstolės atsakymą į pateiktą užklausimą, jog išieškojimai tebevyksta, o sukaupus didesnes sumas jos bus pervestos bankrutuojančiai įmonei, o ne pirmos eilės BUAB „Smart Solutions“ kreditorei. Taip pat 2018 m. liepos 13 d. Klaipėdos apygardos teisme iš BUAB „Smart Solutions” bankroto administratoriaus UAB „Lausona” įgalioto atstovo M. K. buvo gautas nepagrįstas ir neteisėtas prašymas sumažinti pareiškėjai iš Garantinio fondo paskirtas lėšas nuo 165,09 Eur iki 80,75 Eur, o 82,54 Eur pervesti antstolei Brigitai Tamevičienei. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad neteisėtai buvo sumažinta jai teismo priteista 8 891,85 Eur suma iki 8 726,76 Eur. Bankroto administratorius slepia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus sprendimą apie 165,09 Eur išmoką, skirtą pareiškėjai iš Garantinio fondo lėšų. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutarties patvirtinta kopija pareiškėjai taip pat nėra pateikta. Pagal bankroto administratoriaus veiklos principus, jis turi tik pervesti Garantinio fondo išmokas bankrutuojančios įmonės kreditoriui darbuotojui, o, jei šis sąskaitos neturi, tai persiųsti paštu, kaip jo ir buvo prašoma. Jei bankroto administratorius savo nuožiūra perveda Garantinio fondo išmoką ne darbuotojams, o antstoliams, tai toks bankroto administratoriaus veiksmas skundžiamas teismui toje pačioje bankroto byloje kaip neteisėtas veiksmas, prieštaraujantis bankroto administratoriaus veiklos instrukcijoms ir Įmonių bankroto įstatymui.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį. Nurodė, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantės skundą dalyje buvo atsisakyta priimti, o kitoje dalyje skundo reikalavimai atmesti, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl atsisakymo priimti skundą dalyse dėl bankroto administratorės UAB „Lausona“ veiksmų, susijusių su Garantinio fondo piniginių lėšų skyrimo buvusiai įmonės darbuotojai T. Ž. ir dalies gautos sumos pervedimu antstolei bei BUAB „Smart Solutions“ veiklos perkėlimo ir kitų bendrovės veiksmų

10. Apeliantė pateiktą atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas įvertinęs pasisakė 2019 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje, išnagrinėjęs kreditorės T. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. gegužės 25 d. nutarčių bei 2019 m. rugsėjo 4 d. išnagrinėjęs kreditorės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties, priimtų nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto BUAB „Smart Solutions“ iškėlimo.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiškia, kad ieškinio (o šiuo atveju apeliantės skundo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti T. Ž. skundą tuo pagrindu, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1469-241/2018, išnagrinėjęs trečiojo asmens T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria patenkintas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ prašymas dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Smart Solutions“ bankroto byloje Nr. eB2-737-777/2018, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino BUAB „Smart Solutions“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1385-553/2018, išnagrinėjęs kreditorės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto BUAB „Smart Solutions“ bankroto byloje, paliko ją nepakeistą.

15. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su aukščiau nurodytų atskirųjų skundų faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kuriais buvo grindžiami apeliantės reikalavimai, bei su apeliacinės instancijos teismo priimtomis nutartimis dėl apeliantės pateiktų atskirųjų skundų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti kreditorės skundo ir pakartotinai vertinti bankroto administratorės UAB „Lausona“ veiksmų, susijusių su Garantinio fondo piniginių lėšų skyrimo buvusiai įmonės darbuotojai T. Ž. ir dalies gautos sumos pervedimu antstolei bei pakartotinai vertinti kreditorės skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su BUAB „Smart Solutions“ veiklos perkėlimu ir kitais bendrovės (jos buvusios vadovės, akcininko) veiksmais.

16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos nutarties dalies, kuria kreditorės reikalavimus atsisakyta priimti.

Dėl bankroto administratorės pateiktos informacijos apie bankroto eigą bei įpareigojimo bankroto administratorei pervesti apeliantei išieškotas sumas

17. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje yra vykdomi išieškojimai iš BUAB „Smart Solutions“ skolininkų. Bankroto administratorius nuslėpė antstolės atsakymą į pateiktą rašytinį užklausimą, jog išieškojimai tebevyksta, o su sukaupus didesnes sumas jos bus pervestos bankrutuojančiai įmonei, o ne pirmos eilės BUAB „Smart Solutions“ kreditorei. Šie apeliantės argumentai bankroto byloje nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bankroto administratorė teismui pateikė informaciją dėl proceso eigos (2019 m. sausio 21 d. raštas Nr. SS. 24), kuriame yra paaiškinama, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje UAB „Smart Solutions“ naudai užvestos vykdomosios bylos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotus teismo įsakymus dėl skolos ir metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. Š. išieškotojos UAB „Smart Solutions“ naudai. Pateiktas rašytinis užklausimas antstolei dėl vykdymo proceso eigos. Gautas atsakymas, kad išieškojimas vyksta, o susikaupus didesnei sumai, piniginės lėšos bus pervestos išieškotojui.

19. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius teikia informaciją ir ataskaitas teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi bankroto administratorę įpareigojo pateikti ataskaitą apie trijų mėnesių laikotarpiu vykdytas bankroto procedūras. Byloje nustatyta, kad šio straipsnio pagrindu bankroto administratorė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo nutartį, pateikė į bylą ataskaitą (2019 m. sausio 21 d. raštas Nr. SS. 24) apie atliktas bankroto procedūras. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti bankroto administratorės pateikta informacija apie BUAB „Smart Solutions“ naudai vykdomus išieškojimus iš įmonės skolininkų, kadangi išieškojus priteistas sumas vykdomieji dokumentai yra grąžinami teismui.

20. Apeliantė prašė teismo įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ pervesti kreditorei (apeliantei) visą sumą išieškotą antstolės Vidos Daugirdienės iš skolininkės L. Š. kartu su delspinigiais.

21. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų. Tiek pagal bankroto procesą reglamentuojančias ĮBĮ normas, tiek Lietuvos A. T. savo praktikoje yra aiškiai nurodęs, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista, ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-250/2012).

22. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymą įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ pervesti kreditorei (apeliantei) visą sumą išieškotą antstolės Vidos Daugirdienės iš skolininkės L. Š. kartu su delspinigiais, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Dėl dokumentų išreikalavimo iš bankroto administratorės ir VSDFV

23. Apeliantė pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė prašymą įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lausona“ pateikti jai: rašytinio užklausimo kopiją antstolei Vidai Daugirdienei su žyma, kad šis užklausimas buvo gautas; antstolės Vidos Daugirdienės atsakymą; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą paskirti kreditorei 165,09 Eur išmoką iš Garantinio fondo; paraiškos kopiją bei Garantinio fondo lėšų pervedimo sutarties patvirtintą kopiją. Pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino, kadangi nagrinėjamoje bankroto byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kad apeliantė kreipėsi tiek į bankroto administratorę, tiek į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydama jai pateikti aukščiau nurodytus dokumentus ir/ar jų kopijas bei atsisakymą juos pateikti.

24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBI 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti.

25. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei bankroto bylose formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pati apeliantė turi į bylą pateikti įrodymus, kad ji kreipėsi į bankroto administratorę bei į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydama pateikti jos prašomus dokumentus ir/ar jų kopijas bei atsisakymą juos pateikti, yra teisėti ir pagrįsti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo bankroto administratorės pateikti į bylą antstolės atsakymą į jos rašytinį paklausimą bei kitus apeliantės prašomus dokumentus, nesudaro pagrindo prielaidai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl baudos bankroto administratorei skyrimo

26. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo skirti bankroto administratorei baudą, 50 procentų baudos skiriant kreditorės naudai, kadangi nenustatė bankroto administratorės UAB „Lausona“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų.

27. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

28. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

29. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „Smart Solutions“ iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 4 d. 2018 m. kovo 15 d. nutartimi atstatydinta iš pareigų BUAB „Smart Solutions“ bankroto administratorė UAB „Verslo ir restruktūrizavimo centras“, BUAB „Smart Solutions“ bankroto administratore paskirta UAB „Lausona“. 2018 m. birželio 13 d. nutartimi BUAB „Smart Solutions“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti ją dėl bankroto. 2019 m. sausio 11 d. teismas įpareigojo bankroto administratorę pateikti duomenis apie įvykdytas bankroto procedūras. Šį įpareigojimą bankroto administratorė įvykdė. Kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių skundų dėl bankroto administratoriaus veiksmų nėra gauta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl baudos bankroto administratorei skyrimo.

Dėl įpareigojimo nenagrinėti bankroto bylos, kol nebus priimtas ir išnagrinėtas apeliantės skundas

30. Apeliantė prašo nenagrinėti bankroto bylos, kol nebus priimtas ir išnagrinėtas pareiškėjos skundas.

31. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.).

32. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; kt.).

33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos sustabdymo pagrindus reglamentuoja civilinio proceso įstatymas. Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamą bylą. Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas greito ir operatyvaus ir kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. Taigi nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015-09-03 sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91). Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad teisė į teisingą teismą nebus sėkmingai ir tinkamai įgyvendinta, jei ekonomiškumo, koncentracijos, trumpiausio bylos nagrinėjimo laiko principai bus laikomi prioritetiniais, neatsižvelgdami į bylų nagrinėjimo kokybę. Teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas, turi būti įgyvendinama laikantis kiekybinių ir kokybinių kriterijų pusiausvyros.

35. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei fakultatyvių nei privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi išnagrinėjo pirmos eilės kreditorės T. Ž. skundą dėl bankroto administratorės UAB „Lausona“ veiksmų pripažinimo neteisėtais, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų, kuria dalį skundo atsisakė priimti, o kitą dalį reikalavimų – atmetė. Atsižvelgdamas į bankroto įstatyme įtvirtintus bankroto bylos išnagrinėjimo terminus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo nenagrinėti bankroto bylos, kol nebus priimtas ir išnagrinėtas pareiškėjos skundas.

Dėl pranešimo prokurorui apie bankroto administratoriaus veiksmų

36. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašė apie bankroto administratoriaus daromus pažeidimus/nusikalstamas veikas pranešti prokurorui. Šis prašymas netenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė bankroto administratorės UAB „Lausona“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba įstatymo pažeidimo atvejų.

Dėl bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo

37. Atskirajame skunde apeliantė prašė nušalinti Klaipėdos apygardos teismo teisėją J. G. nuo jos atskirojo skundo priėmimo ir išnagrinėjimo klausimo ir nuo tolimesnės bankroto bylos nagrinėjimo arba pasiūlyti jai pačiai nusišalinti.

38. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą prašymą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 68 straipsnis). Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

39. Atsižvelgiant į galiojančią teisinę reglamentaciją, nepalankaus apeliantei procesinio sprendimo priėmimas, nagrinėjant bankroto bylą, nėra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo teisėjai nusišalinti ir negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

40. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliantė pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo turėtų teikti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje (ką ji jau yra padariusi ne vieną kartą), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos J. G. nušalinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.