Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos T. Ž. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2B-1614-777/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2B-1614-777/2017 su pareiškėjos T. Ž. atskiruoju skundu (reg. Nr. C-19054), kuriame, be kita ko, prašoma nušalinti Klaipėdos apygardos teismą bei bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Atskirajame skunde nenurodomos konkrečios teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės, o yra dėstomi nesutikimo su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1614-777/2017 motyvai.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. prašo nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą civilinėje byloje Nr. e2B-1614-777/2017 ir bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad tam, jog būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Kaip matyti nušalinimo pareiškime nėra nurodomi argumentai, kuriais būtų grindžiamas galimas visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumas. Atskirajame skunde tiesiog pateikiami nesutikimo su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi motyvai. Pažymėtina, kad pareiškėjai ne kartą buvo išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja teise teikti skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra realizavusi, todėl jos atskirajame skunde dėstomi argumentai bus įvertinti apeliacinės instancijos teismo, jei skundas atitiks CPK nustatytus kriterijus ir pirmosios instancijos teismas jį priims. Vadinasi, aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo, nenustatytos.

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad T. Ž. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir nėra pagrindo nušalinti Klaipėdos apygardos teismą civilinėje byloje Nr. eB2-1614-777/2017. Nenušalinus pirmosios instancijos teismo, atitinkamai nėra pagrindo nagrinėti prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1614-777/2017 netenkinti.