Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Dariui Aleknai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

V. K., būdamas vairuotojas profesionalas, 2023 m. spalio 13 d., apie 14 val. 38 min., Klaipėdos mieste, adresu Taikos pr. 28, Klaipėdoje, vairuodamas 14-o maršruto keleivinį autobusą „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustojęs maršrutinio autobuso stotelėje išlaipinti keleivius, prieš pajudėdamas iš sustojimo vietos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad visos keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) durys uždarytos ir visi keleiviai atsitraukę nuo autobuso bei pajudėti autobusu yra saugu, keldamas realią grėsmę eismo saugumui, iš sustojimo stotelėje vietos pajudėjo esant atidarytoms autobuso durims, kai tuo momentu iš autobuso išlipanti keleivė R. N. S. buvo autobuso tarpduryje ir vieną koją padėjusi ant asfaltuotos važiuojamosios dalies ir pajudėjus autobusui, R. N. S. griuvo ant važiuojamosios dalies, dėl ko autobusas „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galiniu dešiniu ratu užvažiavo ant R. N. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>), 18 p. (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti), 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams).

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir nurodė, kad tą dieną vairavo pakaitinį autobusą, nes autobusas, su kuriuo dirba, buvo tuo metu remonte. Jis sustojo stotelėje, priekyje stovėjo 8 maršruto autobusas. Buvo pilnas autobusas žmonių, per išorinį veidrodį nesimatė močiutės. Uždarė duris, tik pradėjo judėti ir durys pačios atsidarė. Žmonės pradėjo šaukti, kad sustotų, pavažiavo gal metrą nuo stotelės. Sustojo, įjungė avarinį signalą, išlipo iš autobuso, norėjo pakelti tą moterį, bet jam neleido. Iš karto atsiprašė moters. Bendrovėje dirba apie metus laiko. Iki įvykio apie pusę metų dirbo. Kituose autobusuose padaryta, kad paspaudus mygtuką su atidarytomis durimis autobusas nepajudės. O tame autobuse mygtukas buvo atjungtas, paleidus nors truputį koją nuo stabdžio autobusas pradeda važiuoti. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad kažkiek galėtų atlyginti, bet ne 30 000 Eur. Jo atlyginimas 1000-1200 eurų, priklauso nuo pravažiuotų kilometrų. Jis nematė tos moters išlipant, tik iš žmonių šauksmų suprato, kad kažkas atsitiko. Sustabdė autobusą, įjungė rankinį stabdį, išlipo ir pamatė, kad moteris guli ant asfalto. Kai norėjo pakelti, matė, kad viena koja buvo pervažiuota. Norėjo atsiprašyti nukentėjusios, tyrėjos prašė jos telefono numerio, bet jam nedavė. Sutinka, kad padarė KET pažeidimus. Sutinka, kad pradėjo važiuoti tuo metu, kai iš autobuso lipo keleivė. Sutinka, kad buvo netvarkingas autobusas. Visada atėjęs į darbą patikrina autobusą, gal kitas vairuotojas ką nors pridarė ir nepasakė. Ir tą dieną patikrino autobusą, sustojo aikštelėje, duris patikrino, viskas veikė kuo puikiausiai. Kartais būna, kad po nakties, kai šaltas autobusas, atidarai-uždarai duris, ir būna viskas gerai, o paskui pastringa durys ir negali jų uždaryti. Jis neseniai buvo pradėjęs dirbti autobuso vairuotoju, kai jį įdarbino, niekas nieko neparodė, pats laikui bėgant ir kolegų pagalba viską sužinojo. Prieš tai dirbęs vairuotojas buvo tą mygtuką atjungęs, kad greičiau galėtų išvažiuoti iš stotelės. O tas mygtukas yra tam, kad, kol atidarytos durys, autobusas nepajudėtų. Tas kitas vairuotojas buvo palikęs tą mygtuką atjungtą. Iki įvykio apie tą mygtuką nežinojo. Kiekviename autobuse mygtukai kitokie. Pasielgė neapdairiai apsiimdamas vairuoti jam nepažįstamą autobusą. Su nukentėjusiąja iki šiol nesusisiekė, nes neturi jos kontaktų.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:

Nukentėjusioji R. N. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-10-13 po pietų, važiavo keleiviniu autobusu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m. Autobusui artėjant prie „Vėtrungės“ sustojimo stotelės, atsistojo prie durų, skirtų išlipimui. Kai autobusas sustojo, keleiviai, buvę prieš ją, išlipo. Ji liko paskutinė. Vienoje rankoje laikė rankinę, o kita įsikibo į durų rankeną, kad būtų patogiau išlipti. Autobusas sustojo ne prie pat kelkraščio. Išlipdama iš autobuso, viena koja jau rėmėsi į žemę, kai staiga užsidarė ir vėl atsidarė autobuso durys. Autobusas ėmė važiuoti ir ji iškrito pro duris ant važiuojamosios kelio dalies, nes nebuvo pilnai išlipusi. Važiuojantis autobusas galiniu ratu pervažiavo koją. Nepamena, ar pervažiavo vieną koją ar dvi. Prie jos, gulinčios, priėjo keleiviai, vairuotojas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai bei greitosios medicininės pagalbos medikai, kurie pristatė ją į ligoninę (1 t., b.l. 49-50).

Liudytojas J. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-10-13 po pietų, keleiviniu autobusu Nr. 14, iš namų vyko į miestą. Įlipęs „Panevėžio“ sustojimo stotelėje, atsisėdo autobuse netoli nuo antrų autobuso durų. Artinantis prie „Vėtrungės“ autobuso sustojimo stotelės, prie išlipimo durų sustojo keletas keleivių, už kurių atsistojo senyvo amžiaus moteris. Autobusui sustojus stotelėje, keleiviai išlipo. Paskutinė iš autobuso išlipinėjo senyvo amžiaus moteriškė. Lipant jai iš autobuso, užsidarė ir vėl atsidarė autobuso durys (durys neužsidarė pilnai matomai dėl to, kad tarp jų stovėjo moteris) ir autobusas pradėjo lėtai važiuoti. Moteriškė jau buvo pastačiusi vieną koją ant žemės, bet kadangi autobusas pajudėjo, ji koją kelis sykius bandė perstatyti, tačiau neišlaikiusi lygsvaros iškrito iš autobuso. Jis iš karto prišoko prie durų, vairuotojui sušuko „stop“ ir autobusas sustojo. Išlipęs iš autobuso priėjo prie moters. Ji gulėjo šonu ant važiuojamos kelio dalies jau pravažiavus autobusui. Ant kelio matėsi kelios kraujo dėmės ir viena moters kojos pėda buvo persisukusi. Nuo autobuso iki moters buvo apie tris metrus. Jis bandė kalbinti moterį, bet ji nieko į klausimus neatsakė, tik palinguodavo galvą. 13.39 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir informavo apie įvykį. Iš autobuso išlipo vairuotojas, kuriam pasakė, kad jis jau paskambino 112. Stotelėje buvę žmonės norėjo patraukti gulinčią moterį ant kelkraščio, bet jis neleido moters judinti (1 t., b.l. 89-92).

Iš 2023-10-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai 2023-10-13 14.42 val., gavo pranešimą, jog autobusų sustojime autobusas pervažiavo moteriai kojas. Atvykus adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, autobusų stotelė „Vėtrungė“, pareigūnus pasitiko autobuso „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K., kuris nurodė, kad išlipanant keleivei užstrigo durų mechanizmas ir jam pradėjus važiuoti moteris atsidūrė po autobuso ratais, ko pasekoje autobusas pervažiavo kojas. Vairuotojui V. K. alkotesteriu buvo patikrintas neblaivumas ir nustatyta 0,00 promilių, t.y. vairuotojas buvo blaivus (1 t., b.l. 1-3).

Iš 2023-10-13 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, „Vėtrungės“ autobusų sustojimo stotelė. Važiuojamojoje keli dalyje stovi autobusas „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Priekinis dešinės pusės ratas 1,15 m nutolęs nuo dešinės pusės bordiūro. Galinis dešinės pusės ratas 0,88 m nuo dešinės pusės bordiūro. Priekinis ratas išilgine kryptimi nutolęs 3,78 m. nuo „Vėtrungės“ stotelės kelio ženklo. Įvykio vieta apžiūrima žiūrint Taikos pr. išilgine kryptimi nuo Rūtų g. link Kauno g., autobuso važiavimo kryptimi (1 t., b.l. 28-35, 39-40, 42-45).

Iš 2023-10-13 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė autobusas „Mercedes-Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad jokių išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių nėra, transporto priemonė techniškai tvarkinga (1 t., b.l. 36-38).

Iš 2023-11-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti skaitmeninėje laikmenoje įrašyti du failai su 2023-10-13 vaizdo įrašais. Atidarius pirmąjį failą, užfiksuota, kad įrašas prasideda 14:38:12. Matome įrašą iš keleivinio autobuso. Vaizdas nuo priekinių autobuso durų. Autobusas važiuoja. Matome autobuse sėdinčių keleivių, kiti keleiviai jau stovi prie antrų autobuso durų išlipimui. 14:38:24 autobusas sustoja. Iš jo išlipa keleiviai. Paskutinė lipa nukentėjusioji, kaip žinoma bylos duomenimis - R. N. S., kairėje rankoje ji laiko rankinę. Jai lipant iš autobuso matome, kaip užsidaro autobuso durys ir vėl atsidaro, autobusas pradeda važiuoti ir nukentėjusioji išlipdama krenta lauke. Netoli nuo durų sėdėjęs vyriškis pašoka prie durų, pasižiūri pro atidarytas duris į lauką. Autobusas sustoja. Priekyje sėdintys keleiviai atsisuka pasižiūrėti kas įvyko. Vairuotojas išlipa iš autobuso, eina prie iškritusios moters, po to grįžta į autobusą, pasiima mobilųjį telefoną ir vėl išeina iš autobuso. Atidarius antrąjį failą, užfiksuota, jog vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja vaizdą nuo antrųjų autobuso durų, kur išlipa keleiviai iki autobuso galo. Prie durų stovi du keleiviai. Autobusas važiuoja. Nuo sėdėjimo vietos atsistoja nukentėjusioji ir atsistoja už stovinčios moters prie išėjimo. Sustojus autobusui iš jo išlipa keleiviai, paskutinė lipa nukentėjusioji. Matosi, kad autobusas sustojęs ne prie pat šaligatvio (išlipus iš autobuso, pirmiausiai turi išlipti ant važiuojamosios kelio dalies, po ant šaligatvio). Moteris išlipa viena ranka įsikabinusi į durų rankeną. Kitoje rankoje laiko rankinę. Matome, jog moteris viena koja jau išlipusi iš autobuso, staiga užsidaro ir vėl atsidaro autobuso durys, moteris dar laikosi įsikabinusi į durų rankeną ir autobusui pradėjus važiuoti, moteris krenta ant važiuojamosios kelio dalies, nes ji nebuvo pilnai dar išlipusi iš autobuso. Prie durų prišoka netoli sėdėjęs keleivis, kažką sušunka vairuotojui, paskui pažiūri pro duris į iškritusią moterį, vėl kažką pasako vairuotojui. Autobusas sustoja. Į lauką išlipa keleivis. Kiek matosi iš įrašo, jis nueina iki autobuso galo. Prie moters nueina ir autobuso vairuotojas (1 t., b.l. 121-123).

Iš specialisto išvados Nr. G 102/2024(03) matyti, kad R.i N. S. padaryti kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų apatinių apatinių trečdalių atviri skeveldriniai lūžiai su šoniniu poslinkiu, III-IV ir V padikaulių bazių skeveldriniai lūžiai su nežymiu šoniniu poslinkiu, lateralinio ir intermedialinio pleištukų lūžiai, lūžusios I ir II pirštų visos falangos, II piršto naginės falangos panirimas, III piršto naginės falangos lūžis, IV piršto vidurinės falangos lūžis be poslinkio, dešinės pėdos I piršto abiejų falangų lūžis be ženklesnio poslinkio. Sužalojimai susidarė eismo įvykio metu nukentėjusiąją kliudžius pravažiuojančios transporto priemonės išorės detalėmis, galimai suspaudžiant galūnes ratu (-ais) ar kitomis transporto priemonės judančiomis dalimis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu R.N. S. sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 77-79).

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>. KET 18 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K., 2023 m. spalio 13 d., apie 14 val. 38 min., Klaipėdos mieste, adresu Taikos pr. 28, Klaipėdoje, vairuodamas 14-o maršruto keleivinį autobusą „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, sustojęs maršrutinio autobuso stotelėje išlaipinti keleivius, prieš pajudėdamas iš sustojimo vietos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad visos keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) durys uždarytos ir visi keleiviai atsitraukę nuo autobuso bei pajudėti autobusu yra saugu, keldamas realią grėsmę eismo saugumui, iš sustojimo stotelėje vietos pajudėjo esant atidarytoms autobuso durims, kai tuo momentu iš autobuso išlipanti keleivė R. N. S. buvo autobuso tarpduryje ir vieną koją padėjusi ant asfaltuotos važiuojamosios dalies ir pajudėjus autobusui, R. N. S. griuvo ant važiuojamosios dalies, dėl ko autobusas „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galiniu dešiniu ratu užvažiavo ant R. N. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino, parodė, kad įlipus, išlipus keleiviams, prieš norėdamas pajudėti iš vietos, pažiūrėjo pro šoninį veidrodėlį, jokių keleivių nematė, todėl uždarė duris ir pradėjo judėti, o durys pačios atsidarė. Pavažiavus kokį metrą, keleiviai pradėjo šaukti, kad sustotų. Iš karto sustojo, išlipo iš autobuso ir pamatė, kad už autobuso, ant važiuojamosios kelio dalies guli senyvo amžiaus moteris. Prisipažįsta, kad pasielgė neapdairiai, tinkamai nepatikrinęs autobuso, vairavo netvarkingą autobusą, nes prieš tai šį autobusą vairavęs vairuotojas buvo palikęs atjungtą mygtuką, todėl autobusas važiavo atidarytomis durimis.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos schema ir kt. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent V. K. veiksmai, tai yra tai, kad jis, prieš pajudėdamas iš sustojimo vietos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad visos keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) durys uždarytos ir visi keleiviai atsitraukę nuo autobuso bei pajudėti autobusu yra saugu, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusias padariniais, t. y. nukentėjusiajai R.i N. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis V. K. būtų laikęsis nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (9, 18, 101 p.), būtų galėjęs išvengti eismo įvykio. Todėl būtent V. K. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek eismo įvykio, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Įvertinus nukentėjusiosios R. N. S. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą (jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis V. K. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, tačiau paskirtos baudos sumokėtos. Dalį žalos šioje byloje nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusiąją kaltinamasis sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, atlikdamas savo darbines pareigas. Nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam pagal BK 281 straipsnio 3 dalį skirtina bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis už neatsargią nusikalstamą veiką. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas blaivus, yra neteistas, piktybiškai KET nepažeidinėja, administracine tvarka baustas, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, nors ir padarė nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymus, tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad jis savo kaltę pripažino iš karto po įvykio, nusikaltimas neatsargus, į tai, kad dalį padarytos žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmesti (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimas patenkinti civilinį ieškinį priimamas tais atvejais, kai remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje nukentėjusiosios R. N. S. atstovas advokatas R. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo, civilinio atsakovo KTKB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo civilinės atsakomybės draudiko draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ subsidiariai priteisti R. N. S. naudai 8 911,65 Eur turtinę žalą, 30 000 Eur neturtinę žalą bei išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad R. N. S. nėra gavusi jokios išmokos. Nukentėjusiajai po įvykio atsirado įvairių ne tik tiesioginių padarinių, bet ir šalutinių poveikių, kurie susiję su pablogėjusia sveikatos būkle, su nukentėjusiosios mobilumu, jos judėjimu. Šios nurodomos aplinkybės objektyviausiai atsispindi 2024-04-19 sprendime Nr.STS-3332 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ bei 2024-04-19 sprendime Nr. STS-3331 ,,Dėl dalyvumo lygio“, kuriuose yra nustatoma: i) nustatomas individualios pagalbos kompensacijos poreikis 1 metams, t. y. nuo 2024-03-22 iki 2025-03-21; ii) nustatomas 20 procentų dalyvumo lygis ir 80 procentų netekto dalyvumo lygis, dalyvumo lygio terminas nustatomas nuo 2024-03-22 iki 2025-03-21. Šiuose sprendimuose yra konstatuota, kad buvo „<...> taikyta pagrindine diagnoze T93.8, atitinkanti Bazinio funkcionavimo lygmens nustatymo kriterijų sąrašo 27 punktą, kuriame numatyta, kad monoplegija, ryški paraparezė ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 1-2 balai, arba kiti labai ryškūs judėjimo ( motorikos) funkcijos sutrikimai. Išlieka apsunkintas judėjimas, pacientė juda vedama krūtininės vaikštynės pagalba. Šių aplinkybių visumoje, nukentėjusiajai yra išduotas asmens su negalia pažymėjimas, kuriuo nustatomas dalyvumo lygis -20 procentų. Pažymima, kad iki įvykio nukentėjusioji tokių sveikatos sutrikimo mąsto nėra turėjusi. Nurodytos aplinkybės sąlygojo, kad nukentėjusiajai yra ryškiai (žymiai) pablogėjęs mobilumas, judėjimas, kas sąlygoja buto pertvarkymo (pritaikymo) poreikių atsiradimą. Šiuo metu nukentėjusiajai atsirado tiesioginis poreikis pertvarkyti vonios kambarį pagal dabartinę sveikatos būklę, t. y. pritaikyti vonią, tualetą, slenksčius judėjimo sutrikimus turinčiam asmeniui. Tokio pertvarkymo išlaidos sudaro 8 911,65 Eur. Nukentėjusiajai netrukus sueis 87 metai, sunkus sveikatos sutrikdymo mastas tiesiogiai susijęs su judėjimo apribojimu, nukentėjusiajai padaryta kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų apatinių trečdalių atviri skeveldriniai lūžiai su šoniniu poslinkiu, IIl-V ir padikaulių bazių skeveldriniai lūžiai su nežymiu šoniniu poslinkiu, lateralinio ir intermedialinio pleištukų lūžiai, lūžusios I - II pirštų visos falangos, II piršto naginės falangos panirimas, III piršto naginės falangos lūžis, IV piršto vidurinės falangos lūžis be poslinkio, dešinės pėdos I piršto abiejų falangų lūžis be ženklesnio poslinkio. Nukentėjusiosios gyvenamoji vieta yra jos turimas vienintelis būstas – butas, kuris yra 5-ame aukšte, išliksiantys liekamieji reiškiniai, kurie visam likusiam gyvenimui pasireikš judėjimo bei mobilumo netekimu – nustatytas dalyvumo lygis tik 20 procentų. Nurodytu faktinių aplinkybių kontekste, papildomai nurodoma, kad nukentėjusiosios psichologinė būklė itin prasta, nes gyvendama 5-ame aukšte, negali išvykti į lauką. Judėjimas apsunkintas, galimas tik namie, padedant kitiems asmenims, juda krūtininės vaikštynės pagalba. Šiuo metu paskirta fizioterapija, kineziterapeutas, paskirta reabilitacija, gydymas tęsiamas. Nukentėjusioji prastai miega, prarado gyvenimo pilnatvės jausmą, be pagalbos negali atsisėsti ant tualeto, atsistoti nuo vaikštynės, savarankiškai viena pati judėti, todėl įvertinus šias aplinkybes, prašoma atlyginti 30 000 Eur neturtinės žalos ir 8 911, 65 Eur turtinės žalos ( t.2, b.l. 81-95).

Dėl turtinės žalos

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).

Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas, tačiau jos turi būti pagrįstos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios R. N. S. atstovas advokatas ieškinyje, be kita ko, nurodė, kokia turtinė žala padaryta nukentėjusiajai, tai yra, kad dėl vonios kambario pritaikymo nukentėjusiosios dabartinei sveikatos būklei, R. N. S. patirs 8 911,65 Eur išlaidų, bei pridėjo būsimas išlaidas patvirtinantį dokumentą –MB „Austis“ 2024-04-02 komercinį pasiūlymą vonios/tualeto kambario įrengimui, iš kurio matyti, jog vonios ir tualeto kambario įrengimo kaina yra 8 911,65 Eur, tačiau į šią kainą neįskaičiuoti santechnikos (WC, dušo stiklas, kriauklės maišytuvas, gyvatukas) ir elektros prietaisai (jungtukai, rozetės, šviestuvai) (t. 2, b. l. 94-95). Teismas pažymi, kad pagal minėtą komercinį pasiūlymą nustatyti būsimo vonios/tualeto kambario įrengimo galimų išlaidų pokyčių ir paslaugos būtinumo negalima. Kaip pasisakyta aukščiau, CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokių duomenų byloje nėra. Nukentėjusioji nepateikė duomenų dėl savo finansinės padėties, kad ji pati negali susimokėti remonto išlaidų dėl sunkios finansinės padėties. Kaip matyti iš bylos duomenų AB „Lietuvos draudimas“ 2024-06-10 priėmė sprendimą nukentėjusiajai išmokėti ir išmokėjo 10 684,53 Eur, tame tarpe 10 080 Eur neturtinės žalos bei kompensuota 604,53 Eur patirtos turtinės išlaidos. Be to, kaip pažymėta, į vonios kambario įrengimo kainą neįskaičiuoti santechnikos (WC, dušo stiklas, kriauklės maišytuvas, gyvatukas) ir elektros prietaisai (jungtukai, rozetės, šviestuvai), neatmestina, kad vonios kambario įrengimo kaina gali kisti, galutinė kaina nėra aiški, remontas bus atliktas iš esmės ne greitu laiku, taip pat svarbu paminėti, jog būsimą žalą prašoma priteisti ne siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, atlikti būtiną gydymo procedūrą ir sugrąžinti nukentėjusiąją į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį, o siekiant pritaikyti jos poreikiams atitinkančią gyvenamąją aplinką. Dėl tų priežasčių šioje dalyje ieškinys atmestinas. Preliminarus išlaidų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiosios praturtėjimą, todėl nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukentėjusiajai priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusioji, realiai patyrusi vonios ir tualeto kambario įrengimo išlaidas, turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl jau patirtų išlaidų atlyginimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarbu pažymėti, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ išaiškino nukentėjusiajai, kad dėl išlaidų aplinkos pritaikymui AB „Lietuvos draudimas“ spęs kuomet jos bus faktiškai patirtos, nes išankstiniai komerciniai pasiūlymai dažniausiai esmingai skiriasi nuo faktinių išlaidų ( t.2, b.l. 109-110).

Dėl neturtinės žalos

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017; 2K-70-458/2020; 2K-41-303/2020; 2K-190-303/2022; 2K-104-697/2023).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto neatsargaus nusikaltimo nukentėjusiajai R. N. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio, kuris įvyko dėl V. K. neatsargios kaltės, metu nukentėjusiajai R. N. S. buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi kaltinamojo V. K. civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiajai neturtinė žala priteistina būtent iš civilinio atsakovo, t. y. draudimo bendrovės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, nepasaint to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-06-23 iki 2023-12-23).

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl kaltinamojo V. K. sukelto eismo įvykio nukentėjusiajai buvo sunkai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvadoje Nr. G 102/2024(03) konstatuota, kad R. N. S. padaryti kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų apatinių trečdalių atviri skeveldriniai lūžiai su šoniniu poslinkiu, III-IV ir V padikaulių bazių skeveldriniai lūžiai su nežymiu šoniniu poslinkiu, lateralinio ir intermedialinio pleištukų lūžiai, lūžusios I ir II pirštų visos falangos, II piršto naginės falangos panirimas, III piršto naginės falangos lūžis, IV piršto vidurinės falangos lūžis be poslinkio, dešinės pėdos I piršto abiejų falangų lūžis be ženklesnio poslinkio. Sužalojimai susidarė eismo įvykio metu nukentėjusiąją kliudžius pravažiuojančios transporto priemonės išorės detalėmis, galimai suspaudžiant galūnes ratu (-ais) ar kitomis transporto priemonės judančiomis dalimis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu, R. N. S. sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 77-79).

Nukentėjusioji R. N. S. yra sulaukusi garbingo amžiaus (87 metai), jos judėjimas yra apsunkintas, ji jaučia nuolatinį lėtinį skausmą, buvo operuojama, gydyta stacionariai. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs sunkias pasekmes sveikatai, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ir vis dar patiria skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, judėjimo, veiklos galimybių sumažėjimą, nukentėjusioji juda krūtininės vaikštynės pagalba, jai nustatytas 20 procentų dalyvumo lygis ir 80 procentų netekto dalyvumo lygis, dalyvumo lygio terminas nuo 2024-03-22 iki 2025-03-21. Iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2024-04-19 sprendimo Nr. STS-3331 dėl dalyvumo lygio matyti, jog dalyvumo lygis nustatytas 12 mėnesių terminui, kadangi atsižvelgiama į dalyvumo lygio terminus, klinikines diagnozes, nusiskundimus, amžių. Tikimasi būklės pasikeitimo per 12 mėnesių, darančio įtaką asmens savarankiškumui (t. 2, b. l. 90-91). Kilusios dėl eismo įvykio pasekmės yra sunkios, reikalaujančios ne tik pačios nukentėjusiosios, tačiau jai padedančių asmenų pastangų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, nukentėjusiajai sunku be pagalbos atsisėsti ant tualeto, atsistoti nuo vaikštynės, savarankiškai judėti. Nėra jokios abejonės, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo R. N. S. gyvenimo kokybė suprastėjo. Visos šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taigi nukentėjusiosios patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs. R. N. S. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog nukentėjusiosios sveikata sunkiai sutrikdyta buvo neatsargiais kaltinamojo veiksmais, kad jis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajai sukelti fizinių ir dvasinių kančių, tad ir priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atvejais. Eismo įvykio kaltininkas buvo blaivus, eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbines funkcijas, o tai, kad šiuo atveju neturtinė žala yra priteisiama iš juridinio asmens – draudimo bendrovės, nėra pagrindas nustatyti neturtinės žalos dydį žymiai didesnį, nei įprastai yra priteisiama panašaus pobūdžio bylose.

Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai R. N. S. neatsargiu nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 12 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Iš šios sumos atėmus draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėtą sumą 10 080 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiajai neatlyginta neturtinė žala yra 1 920 Eur.

Kaltinamojo eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė – autobusas „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis : (duomenys neskelbtini), išduotas 2023-05-02, galiojo iki 2024-05-04 (1 t., b.l. 42-45, 94).

Civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje pripažinta draudimo įmonė AB „Lietuvos draudimas“, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Kaip matyti, draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo bei išmokėjo nukentėjusiajai iš viso 10 684,53 Eur dydžio žalą (10 080 Eur neturtinę žalą ir 604,53 Eur turtinę žalą). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punkte nurodyta, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę su pretenzija kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio patikslinimo, o šalims nesusitarus – į teismą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Nukentėjusiajam padarytą žalą privalo atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas“ ir nepakankant draudimo atlyginimo – kaltas asmuo V. K..

Nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis neviršija civilinės atsakovės – draudikės, įsipareigojimų ribų tretiesiems asmenims pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (iki 5 000 000 Eur), todėl 1 920 Eur suma priteistina tik iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“. Kitoje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios R. N. S. atstovas advokatas R. Š. prašo iš kaltinamojo, civilinio atsakovo KTKB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo civilinės atsakomybės draudiko draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ subsidiariai priteisti 1 815 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti 1 815 Eur nukentėjusiosios išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktos 2024-05-21 PVM sąskaitos faktūros (2 t., b.l. 96) matyti, kad nukentėjusiosios R. N. S. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jos atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1 815 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. BPK 103 straipsnyje įtvirtinta, kad be kita ko, baudžiamajame procese proceso išlaidomis laikomos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (6 punktas). BPK 105 straipsnio 1 dalis teismui, priimančiam nuosprendį, suteikia teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės priteisti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, t. y. šiuo atveju iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei KTKB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kaltinamojo. Todėl nukentėjusiosios R. N. S. patirtos 1 815 Eur išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo medžiaga, saugoma prie 2-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 45 MGL dydžio (2 250 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. K. paskirti 30 MGL dydžio (1 500 Eur) baudą.

Nustatyti, kad V. K. paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Nukentėjusiosios R. N. S. atstovo advokato R. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 920 Eur nukentėjusiajai R.i N. S. neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiosios R. N. S. atstovo advokato R. Š. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiajai R. N. S. 1 815 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo medžiaga, saugomą prie 2-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.