Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei M. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. vasario 15 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. vasario 9 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus.

8. Teisme 2023 m. vasario 9 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė nurodo, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, o buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo; tokia prievolė yra imperatyvi. Pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodytas paslaugas suteikė, atsakovė paslaugų suteikimo fakto neginčija, todėl turi pareigą jas apmokėti. Be to, ieškovė papildomai pateikė atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras už ginčui aktualų laikotarpį.

9. Teisme 2023 m. vasario 13 d. gautas (pagal pašto duomenis išsiųstas 2023 m. vasario 9 d.) atsakovės M. A. rašytinis pranešimas, kuriame atsakovė nurodo, kad atšaukia vekselio akceptą nuo 2023 m. sausio 26 d.; pridėjo įrodymus, kad penkiais pavedimais (po 1 Eur) 2023 m. vasario 9 d. pervedė į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą bendrai 5 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Sostinė“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, veikdama 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3857/18 (2.1.1E-TD2) „Dėl UAB ,,Karoliniškių būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ir ankstesnių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu.

12. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Karoliniškių būstas“. UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Karoliniškių būstas“, kuri pakeitė pavadinimą į UAB „Mano Būstas Sostinė“.

13. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo nustatyta (ir byloje nekilo ginčo), kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei M. A. nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. pagal Dovanojimo sutartį Nr. DB-4859. Anot ieškovės, atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 284,36 Eur.

14. Byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindžia tuo, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai, todėl skola negali būti skaičiuojama.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

16. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

17. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

18. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, pareiga atlyginti ieškovei išlaidas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas kyla ne iš sutartinių santykių, o iš įstatymo (CK 4.84 straipsnio 9 dalis, CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). Todėl atsakovės argumentai, susiję su sutarties nebuvimu tarp šalių, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovė proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovei M. A. nuosavybės teisėmis priklauso 46,90 kv. m ploto patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovei, kaip šio buto savininkei, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui; kas atitinkamai matoma ir iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, išrašytų už ginčui aktualų laikotarpį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

20. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 284,36 Eur ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šios skolos dydį, t. y. skolų valdymo ataskaitą ir ginčui aktualiu laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras. Iš šių dokumentų nustatyta, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu: už 2022 m. sausio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 34,97 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 15,28 Eur, sumokėta 15,28 Eur, todėl skolos likutis 34,97 Eur; už 2022 m. vasario mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 26,06 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 34,97 Eur, sumokėta 15,28 Eur, todėl skolos likutis 45,75 Eur; už 2022 m. kovo mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 56,61 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 45,75 Eur, sumokėta 15,28 Eur, todėl skolos likutis 87,08 Eur; už 2022 m. balandžio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 31,26 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 87,08 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 118,34 Eur; už 2022 m. gegužės mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 49,59 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 118,34 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 167,93 Eur; už 2022 m. birželio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 28,16 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 167,93 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 196,09 Eur; už 2022 m. liepos mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 29,83 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 196,09 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 225,92 Eur; už 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 17,10 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 225,92 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 243,02 Eur; už 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 17,12 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 243,02 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 260,14 Eur; už 2022 m. spalio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 24,22 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 260,14 Eur, sumokėta 0 Eur, todėl skolos likutis 284,36 Eur. Atsakovė šios skolų valdymo ataskaitos ir sąskaitų faktūrų bei jose esančių apskaičiavimų neginčijo. Be to, kaip matyti, atsakovė iki 2022 m. kovo mėn. periodiškai bent iš dalies apmokėdavo ieškovei už jos suteiktas paslaugas, tokiu būdu patvirtindama tokią savo pareigą, ir tik nuo 2022 m. balandžio mėn. visiškai nustojo mokėjusi ieškovei.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 284,36 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai).

23. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

24. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės M. A. 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

25. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (284,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės M. A. 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 21 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 60 Eur už advokato teisinę pagalbą.

27. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

28. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, laiku nevykdydama prievolių ieškovei, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 21 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 60 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso 83,64 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

30. Byloje iš viso patirta 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

31. Kaip minėta, atsakovė 2023 m. vasario 9 d. pavedimais į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą bendrai pervedė 5 Eur (iš esmės nenurodžiusi/nepaaiškinusi tokių veiksmų tikslingumo/priežasties), todėl atsakovei grąžintina nurodyta 5 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“, j. a. k. 121457971, 284,36 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 36 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (284,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 83,64 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos atsakovei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkių eurų) sumą, sumokėtą 2023 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymais; nurodytą sumą grąžinant į atsakovės M. A. banko sąskaitą, iš kurios ir buvo atlikti mokėjimai.

Sprendimo dalies – dėl sumų iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos grąžinimo, vykdymą pavesti teismo Finansų skyriui; pateikiant teismo sprendimo kopiją.

Sprendimo dalis dėl sumų iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos grąžinimo neskundžiama; kita sprendimo dalis per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.