Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-632-577/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: e2A-632-577/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01262-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Jadvyga Mardosevič, Aldona Tilindienė
Atsakovas: I. D.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-632-577/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01262-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,House and Business Travel“ ieškinį atsakovei I. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – likviduojama dėl bankroto UAB) „House and Business Travel“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. D. 65 425,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė šiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

2. 2019 m. spalio 1 d. bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą likviduoti bendrovę. Kadangi bendrovės vadovė I. D. likvidatoriui nepateikė duomenų apie išgrynintų bendrovės lėšų panaudojimą, jis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo bendrovės lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo. Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00073-20), kurį 2020 m. birželio 29 d. nutarimu nutraukė, konstatavusi, kad atsakovė ir buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo pateikė pareigūnams likvidatoriui neteiktus bendrovės dokumentus, todėl prielaidų baudžiamajai atsakomybei nenustatyta. Likvidatorius, nustatęs, jog ne visi jam perduoti bendrovės kasos išlaidų orderiai patvirtina pinigų išmokėjimo faktą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti bendrovei iš atsakovės 41 390,62 Eur žalą, padarytą dėl 2018 metų rugsėjo–spalio mėnesiais bendrovės išrašytuose, tačiau pinigų gavėjų nepasirašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų, kurių atsakovė negrąžino į bendrovės kasą. Civilinė byla Nr. e2-1919-560/2021 buvo nutraukta teismui 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

3. 2022 m. rugpjūčio 16 d. bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, pavesdamas jį administruoti UAB „Pilkoji kopa“ (toliau – nemokumo administratorė). Nemokumo administratorė pateikė teismui ieškinį, prašydama bendrovei priteisti iš atsakovės žalą, padarytą dėl 2017–2019 metais (išskyrus 2018 metų rugsėjo–spalio mėnesiais) bendrovės išrašytuose, tačiau pinigų gavėjų nepasirašytuose bendrovės kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų, kurias atsakovė privalėjo grąžinti, bet negrąžino į bendrovės kasą. Pasak ieškovės, atsakovės 2017–2019 metų pasirašytuose bendrovės kasos išlaidų orderiuose nėra nurodyti pinigų gavėjų tapatybę patvirtinantys duomenys, jų gyvenamoji vieta, nėra nurodyta už ką, kokiu pagrindu fiziniams asmenims išmokami pinigai, pinigų gavėjai nėra pasirašę, kad bendrovės kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas gavo ir priėmė. Teigė, jog pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – Taisyklės), nuostatas laikoma, kad pinigai pagal kasos išlaidų orderį, kuriame nėra pinigų gavėjo parašo, šiame orderyje nurodytam fiziniam asmeniui nebuvo išmokėti.

4. Atsakovė, vienintelė turėdama teisę išgryninti iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos lėšas, 2017–2019 metais (išskyrus 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesius) pasirašė bendrovės kasos išlaidų orderius už 65 425,85 Eur, kurių realumo ir teisingumo savo parašais nepatvirtino kasos išlaidų orderiuose nurodyti pinigų gavėjai, jų realumas ir (ar) teisingumas nebuvo patikrintas ikiteisminio tyrimo metu, likvidatoriui ir nemokumo administratorei taip pat nebuvo pateikti jų teisingumą ir realumą pagrindžiantys įrodymai. Ieškinyje nurodyti kasos išlaidų orderiai neįrodo realaus pinigų perdavimo juose nurodytiems pinigų gavėjams fakto, šie pinigai laikytini neišmokėtais, todėl atsakovė privalėjo juos grąžinti į bendrovės kasą. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo, Taisyklių nuostatas, negrąžino į bendrovės kasą minėtais kasos išlaidų orderiais tariamai išmokėtos sumos, tuo padarydama bendrovei 65 425,85 Eur žalą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei BUAB „House and Business Travel“ iš atsakovės I. D. 65 425,85 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 1 209,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 1 d., o ne nuo nemokumo administratorės – UAB „Pilkoji kopa“ paskyrimo momento. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės dokumentai likvidatoriui buvo perduoti tik ikiteisminio tyrimo metu – 2020 m. gegužės 4 d., teismas padarė išvadą, kad apie bendrovės finansinių dokumentų netinkamą pildymą ir galimą žalą bendrovės likvidatoriui tapo žinoma ne anksčiau nei 2020 m. gegužės 4 d. Nustatęs, kad ieškinys teismui pateiktas 2022 m. spalio 5 d., teismas sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog ieškinį bendrovės vardu pareiškė nemokumo administratorė. Įvertinęs skirtingą likviduojamos mokios ir likviduojamos dėl bankroto bendrovių prigimtį, skirtingą likvidatoriaus ir nemokumo administratoriaus pareigų apimtį, teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo momento kai nemokumo administratorė galėjo sužinoti apie nemokios bendrovės teisių pažeidimą, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. (sprendimo vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka).

8. Teismas nustatė, kad 2017–2019 metais (išskyrus 2018 metų rugsėjo–spalio mėnesius), atsakovė, kaip bendrovės vadovė ir kasininkė, savo parašu patvirtino kasos išlaidų orderius dėl 65 425,85 Eur bendrovės grynųjų lėšų išmokėjimo. Kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti fiziniams asmenims, kurie nebuvo bendrovės darbuotojai, visus orderius pasirašė tik atsakovė, be to, orderiuose, be vardo ir pavardės, nenurodyti jokie kiti Taisyklėse nurodyti fizinį asmenį identifikuojantys duomenys. Teismas pažymėjo, kad netinkamą finansinių dokumentų įforminimą pripažino pati atsakovė, dėl to tarp šalių ginčo nėra, todėl padarė išvadą, kad egzistuoja pirma atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

9. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti, kad atsakovė paneigė Taisyklių 19 punkte nustatytą prezumpciją, pagal kurią – jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

10. Teismas nustatė, jog aptariamu laikotarpiu atsakovė vienintelė turėjo galimybę išgryninti bendrovės lėšas iš su kortele susietos sąskaitos. Kasos išlaidų orderiai 2017 metų sausio–gegužės mėnesiais išrašyti fiziniam asmeniui R. K. (kaip paaiškino šalys – bendrovės vienam iš akcininkų) už patalpų nuomą. Vertindamas 2017 metais išrašytus ginčo išlaidų orderius, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė jokių nuomos santykius pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

11. Pasisakydamas dėl 2018 ir 2019 metais išrašytų ginčo kasos išlaidų orderių, teismas pažymėjo, kad jų išmokėjimo pagrindas nenurodytas, ir nors atsakovė pagrindė ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų teisinį pagrindą, įrodė, jog tarp orderiuose nurodytų fizinių asmenų ir bendrovės buvo susiklostę transporto priemonių nuomos santykiai, realų minėtų sutarčių vykdymą, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kad kiekvienam vairuotojui priklausančias išmokėti sumas ji apskaičiuodavo atitinkamos kompiuterinės programėlės duomenimis ir atsispausdindavo ataskaitas išmokėtoms sumoms bei sąnaudoms pagrįsti. Teismo vertinimu, atsakovės nerūpestingas ir lengvabūdiškas pareigų vykdymas lėmė situaciją, kad nėra galimybių patikrinti kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų teisingumą ir išmokėjimo realumą, nepateikti pirminiai jų išrašymą pagrindžiantys dokumentai.

12. Teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir 2020 m. birželio 29 d. nutarime nutraukti tyrimą paminėti faktiniai duomenys sudaro pagrindą pripažinti, jog pinigų neišmokėjimo prezumpcija nagrinėjamoje byloje buvo paneigta. Pažymėjo, kad 2017 metais išrašyti kasos išlaidų orderiai už patalpų nuomą nebuvo ikiteisminio tyrimo objektu. Be to, ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl baudžiamajam persekiojimui būtinų duomenų (įrodymų) nesurinkimo, savaime nereiškia, jog atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes įrodinėjimo standartas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai civilinėje byloje yra kitokie nei baudžiamojoje byloje.

13. Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. J. (J. J.) ir L. G. parodymus civilinės bylos kontekste, teismas atkreipė dėmesį jog ieškovė neprašė šių liudytojų apklausti nagrinėjamoje byloje, be to, šių asmenų duoti paaiškinimai nepatvirtina ginčo orderiuose nurodytų pinigų teisingumo ir faktinio išmokėjimo gavėjams. Pažymėjo, jog nei vienas iš apklaustų vairuotojų negalėjo nurodyti konkrečių, jiems priklausančių išmokėti ar išmokėtų sumų, tik iš esmės patvirtino, jog pinigai buvo išmokami grynais pinigais, taip pat tai, jog jiems nerūpėjo pasirašyti atsiskaitymo dokumentuose. Bendrovės buvusi buhalterė D. U. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių apie orderiuose nurodytų sumų apskaičiavimą, t. y. kas išrašydavo kasos išlaidų orderius, ar buhalterei buvo žinoma, kokia suma turi būti išmokėta kiekvienam vairuotojui; ar vadovė pateikdavo ataskaitas (išrašus) iš pavėžėjimo paslaugų programėlių vairuotojų pajamoms pagrįsti, ar tokie išrašai (ataskaitos) buvo saugomi kaip buhalteriniai dokumentai ir pan.

14. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šalių pateiktų įrodymų visumą, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgęs į tai, jog į bylą nebuvo pateikti pakankami pirminiai dokumentai, pagrindžiantys ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, teismas sprendė, jog atsakovė nepaneigė prezumpcijos dėl orderiuose nurodytų sumų neišmokėjimo, todėl esant visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, iš atsakovės priteisė orderiuose nurodytą bendrovei padarytą žalą.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė I. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „House and Business Travel“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Kasos išlaidų orderiai turėtų būti vertinami ikiteisminio tyrimo metu atlikto ieškovės buhalterinių dokumentų patikrinimo (apžiūros) ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kurie leidžia daryti išvadą, jog netinkamai užpildytuose kasos išlaidų orderiuose atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko.

15.2. Apeliantės įsitikinimu, ji pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų išmokėjimą juose nurodytiems vairuotojams ir žalos ieškovei nepadarė. Teigia, jog akivaizdu, kad neįmanoma vykdyti taksi (pavėžėjimo) veiklos be sąnaudų automobiliams, degalams, atlygio vairuotojams.

15.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina ginčo orderiuose nurodytų pinigų teisingumo ir faktinio išmokėjimo gavėjams. Pažymi, kad 2021 m. birželio 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo vertinti ne tik aptariami kasos išlaidų orderiai, bet ir visų kitų ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų (dokumentų) visetas, apklausti liudytojai ir padaryta išvada, kad „liudytojų parodymai patvirtina išmokų, nurodytų konkrečiuose išlaidų orderiuose, realumą. Tokiu atveju darytina išvada, kad pagrindo abejoti ir kitų išlaidų orderių išrašymo (nors ir be gavėjų parašų) pagrįstumu (realumu) nėra. Juolab, kad ir apskaitą nurodytu metu tvarkiusi buhalterė D. U. nurodė, jog tvarkant buhalterinius dokumentus trūkumų ar neteisėtų išlaidų nustatyta nebuvo.<...>“

15.4. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos II skyriaus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų 2020 m. birželio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime buvo keliami klausimai ne tik dėl to, ar iš ieškovės su banko kortele susietos banko sąskaitos išgrynintos lėšos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, bet ir kaip jos buvo panaudotos. Šių rašytinių įrodymų teismas sprendime neaptarė ir jų neanalizavo.

15.5. Apeliantė pažymi, jog ieškinio reikalavimai, be kita ko, buvo grindžiami ir J. J. bei (ar) L. G. išrašytais kasos išlaidų orderiais, kuriuose nebuvo jų parašo, nors ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtino išmokų, nurodytų konkrečiuose išlaidų orderiuose, realumą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė yra pripažinusi, jog bent dalis kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų juose įvardintiems gavėjams buvo išmokėta, tačiau ieškiniu reikalaujama visa kiekviename kasos išlaidų orderyje nurodyta pinigų suma skundžiamu sprendimu buvo priteista iš atsakovės.

15.6. Paneigti prezumpciją, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos nebuvo išmokėtos, remiantis pinigų gavėjų liudijimais buvo komplikuota, nes didžioji dalis galimų liudytojų yra užsieniečiai, kurie Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, neaišku, ar jie yra Lietuvos Respublikoje. Visų taksi vairuotojų nepavyko apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad pagrindo abejoti kitų išlaidų orderių išrašymo (nors ir be gavėjų parašų) pagrįstumu (realumu) nėra. Nei vienas taksi vairuotojas nėra pareiškęs pretenzijų dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir (ar) įsiskolinimo.

15.7. Apeliantės nuomone, teismas nukrypo nuo ginčo esmės, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę apie konkrečiuose orderiuose nurodytų sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir (ar) tokį pagrįstumą (ne)patvirtinančių įrodymų (ne)buvimą, sistemiškai neįvertino kasos išlaidų orderių su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. ieškovės automobilių nuomos bendradarbiavimo sutartimis, kasos knygomis už 2017–2019 m. laikotarpius ir pan., kuriuose atsispindėjo formalius trūkumus turinčiuose kasos išlaidų orderiuose esančios finansinės operacijos. Nesant byloje pakankamai įrodymų, aplinkybės dėl realaus pinigų pagal kasos orderius neišmokėjimo nebuvo nustatytos, o tai, apeliantės nuomone, reiškia, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti apie neteisėtus atsakovės veiksmus.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „House And Business Travel“ prašo atsakovės I. D. apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Atsakovė, teigdama, kad neatliko neteisėtų veiksmų ir nepadarė ieškovei žalos, privalėjo įrodyti, kad nepaisant pinigų gavėjų parašų kasos išlaidų orderiuose nebuvimo, pinigus orderiuose nurodytiems gavėjams ji faktiškai išmokėjo, tačiau šios pareigos neįvykdė.

16.2. Ikiteisminio tyrimo metu priimtame nutarime atliktas liudytojų parodymų vertinimas neprivalomas teismui civilinėje byloje.

16.3. Liudytojams nepatvirtinus, kad jiems buvo išmokėta būtent kasos išlaidų orderiuose nurodyta suma, pagrįsta teigti, kad kasos išlaidų orderiuose galėjo būti išrašyta kita, daug didesnė suma. Remdamasi liudytojo J. J. parodymais, kad jis atsakovės naudai dirbo 2-3 mėn. ir uždirbdavo apie 300 Eur per mėnesį, kad apklausos metu liudytojas neatmetė galimybės, jog per visą darbo pas ieškovę laikotarpį jis galėjo uždirbti apklausos metu jam parodytame orderyje nurodytą sumą, t. y. 836,90 Eur, taip pat įvertinusi tai, jog liudytojo vardu atsakovė išrašė ne vieną, o du orderius, ieškovė daro išvadą, kad net jeigu kasos išlaidų orderiuose išrašytos sumos ir buvo sumokėtos orderiuose nurodytiems asmenims, realiai išmokėtų pinigų suma neatitiko sumų, nurodytų kasos išlaidų orderiuose, o skirtumas tarp realiai sumokėtų ir kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų nebuvo grąžintas ieškovei.

16.4. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad ieškinyje ieškovė yra pripažinusi, jog bent dalis kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų juose įvardintiems gavėjams buvo išmokėta, tačiau ieškiniu reikalauta priteisti visa kiekviename kasos išlaidų orderyje nurodyta pinigų suma, neatitinka tikrovės. Ieškovės teigimu, ji neprašė priteisti žalos pagal tuos kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos pripažino orderiuose nurodytų sumų išmokėjimą.

16.5. Pareigos paneigti Taisyklių 19 punkte įtvirtintą prezumpciją įgyvendinimą apsunkinančios aplinkybės (tai, kad didžioji dalis galimų liudytojų buvo užsieniečiai ir kt.) negali būti laikomos pagrindu laikyti, kad prezumpcija buvo paneigta.

16.6. Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra atsakovės atlikti neteisėti veiksmai, t. y. netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas, dėl kurio ieškovė patyrė žalą, t. y. neteko turto, lygaus ginčo orderiuose nurodytoms sumoms, iš viso 65 425,85 Eur. Atsakovė, kuri pati savo veiksmais sukūrė situaciją, kai neįmanoma nustatyti ginčo orderiuose nurodytų pinigų teisingumo ir konkrečių sumų faktinio išmokėjimo gavėjams, privalėjo įrodyti ne tik pinigų, nurodytų ginčo kasos išlaidų orderiuose, teisinį pagrindą, tačiau ir konkrečiuose orderiuose nurodytų konkrečių sumų išmokėjimo faktą. Teismas pagrįstai nurodė, jog į bylą nebuvo pateikti pakankami pirminiai dokumentai, pagrindžiantys ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas ir pagrįstai priteisė iš atsakovės žalą pagal orderiuose nurodytas sumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo iš buvusios bendrovės vadovės priteisimo.

19. Byloje nustatyta, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „House and Business Travel“ vadove laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. buvo atsakovė I. D.. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. bendrovėje buvo paskirtas likvidatorius R. Ž..

20. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje gavus bendrovės likvidatoriaus advokato R. Ž. pareiškimą dėl buvusios direktorės I. D. galimai padarytų nusikalstamų veikų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 02-2-00073-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Likvidatoriaus pareiškime buvo nurodyta, kad įmonės lėšos 2018–2019 metais buvo pervedamos į įmonės kortelinę sąskaitą, o iš šios sąskaitos išgrynintos bankomatuose (2018 m. išgryninta 119 000 Eur, per 2019 m.– 48 900 Eur); įmonės vadovė I. D. šių lėšų panaudojimą pagrindžiančių duomenų nepateikė. Taip pat pareiškime buvo nurodytos ir kitos aplinkybės. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00073-20 nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovei I. D. dėl 41 390,62 Eur žalos atlyginimo (dėl 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atsakovės pasirašytų bendrovės kasos išlaidų orderių, kurių suma 41 390,62 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1919-560/2021 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (kuria susitarta, kad atsakovė padengia 41 390,62 Eur ieškovės reikalavimą, o ieškovė atsisako procesinių palūkanų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų) ir civilinę bylą nutraukė.

22. 2022 m. rugpjūčio 16 d. UAB „House and Business Travel“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Pilkoji kopa“.

23. Nemokumo administratorė, teigdama, kad atsakovė negrąžinusi į bendrovės kasą pagal bendrovės kasos išlaidų orderius (2017 metų Nr. KIO-0000200, 59-60, KIO-0000204-0000205, 2018 metų Nr. 3-24, 26, 28-33, 35-37, 39, 42-44, 46-51, 100, 102, 105-118, 121-125, 2019 metų Nr. 3-4, 7-12, 15-18, 20-21, 26-27, 30- 31, 33) pinigų gavėjams tariamai išmokėtų 65 425,85 Eur, padarė bendrovei žalą, pateikė ieškinį dėl minėtos sumos priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės kelia netinkamo įrodymo vertinimo klausimą, teigia, jog ji paneigė Taisyklėse įtvirtintą prezumpciją dėl orderiuose nurodytų sumų neišmokėjimo.

24. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Taisyklių 4 punktą, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

25. Kaip ir nurodyta aspskųstame teismo sprendime, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga Taisyklių 19 punkte įtvirtintą prezumpciją, esant ginčui teisme, tenka asmeniui, teigiančiam, kad pinigai, nepaisant gavėjo parašo mokėjimų žiniaraštyje nebuvimo, faktiškai buvo gavėjui išmokėti. Ji gali būti paneigta įrodinėjimo procese CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, viena iš kurių gali būti pinigų gavėjo, kurio parašo nėra mokėjimų žiniaraštyje, paaiškinimai (parodymai). Pažymėtina, kad jokie įrodymai (pvz., rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai) teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015, 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

26. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą).

27. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais dokumentais, prejudicinės galios neturi. Šie dokumentai, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai bei parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, kurie yra tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais bei visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Todėl procesiniame sprendime, priimtame ikiteisminio tyrimo byloje, nurodytos aplinkybės nėra civilinei bylai reikšmingi faktai, nes jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso tyrimo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2023 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023). Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo atliktas byloje pateiktų įrodymų vertinimas atitinka paminėtas teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus. Apskųstame teismo sprendime išsamiai išanalizuoti visi į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai, įskaitant ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat atsakovės paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė įrodė, kad tarp orderiuose nurodytų fizinių asmenų ir bendrovės buvo susiklostę atitinkamų transporto priemonių nuomos santykiai, kad minėtos sutartys buvo realiai vykdomos, tačiau nesant pakankamų pirminių dokumentų, patvirtinančių ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, sprendė, jog atsakovė nepaneigė prezumpcijos dėl orderiuose nurodytų sumų neišmokėjimo. Teisėjų kolegija pritaria tokiai išvadai.

30. Pabrėždama, kad 2021 m. birželio 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo vertinti ne tik kasos išlaidų orderiai, bet ir buhalterinės apskaitos duomenų visuma, liudytojų parodymai, apeliantė iš esmės siekia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių (išmokų, nurodytų kasos išlaidų orderiuose, realumo) būtų pripažintos nagrinėjamoje byloje. Tačiau pagal šioje nutartyje pacituotą teismų praktiką, teismui, nagrinėjančiam buvusios bendrovės vadovės civilinės atsakomybės klausimą, minėtame nutarime padarytos išvados nėra privalomos. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime buvo keliami klausimai dėl išgrynintų lėšų panaudojimo. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog įrodinėjimo standartas baudžiamojoje ir civilinėje byloje skiriasi, taigi, asmens veiksmai gali nesukelti teisinių padarinių baudžiamosios teisės prasme, tačiau gali sukelti tokius teisinius padarinius civilinės teisės prasme. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų (be kita ko) BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimo), BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), nutrauktas nesant objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad įmonės lėšos buvo panaudotos ne įmonės reikmėms (pasisavintos). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl baudžiamajam persekiojimui būtinų duomenų (įrodymų) nesurinkimo ir, spręsdamas, ar apeliantė paneigė Taisyklių 19 punkte įtvirtintą prezumpciją, ikiteisminio tyrimo duomenis pagrįstai vertino pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas.

31. Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas vertino 2020 m. birželio 23 d. buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokolo duomenis (tyrimo tikslą, užduotus klausimus), taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. J. bei L. G. parodymus. Apeliantė konkrečių aplinkybių, jos nuomone, turinčių įtaką apskųsto sprendimo išvadoms, neatskleidė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad minėtame protokole būtų papildoma informacija apie ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytų piniginių sumų panaudojimą, kitokie nei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti šių orderių duomenys.

32. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojo J. J. 2020 m. birželio 11 d. apklausos protokole užfiksuoti parodymai (jog šis liudytojas nepamena, kiek tiksliai jam buvo sumokėta per visą išdirbtą laikotarpį, neatmeta galimybės, kad iš viso sumokėta kasos išlaidų orderyje nurodyta suma, tačiau pats neskaičiavo, todėl pasakyti negali; kiek jam žinoma, su kitais taksi darbuotojais buvo atsiskaitoma grynais) nepaneigia teismo išvados, kad nei vienas iš apklaustų vairuotojų negalėjo nurodyti konkrečių, jiems priklausančių išmokėti ar išmokėtų sumų teisingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. J. taip pat nurodė, jog šioje įmonėje dirbo apie 2–3 mėnesius, jo netenkino uždarbis, teigė, kad užsidirbti apie 300 Eur per mėnesį yra mažoka. Iš apklausos protokolo turinio matyti, jog liudytojui buvo parodytas kasos išlaidų orderis dėl 863,90 Eur sumos išmokėjimo, ir kad liudytojas neatmetė galimybės, jog iš viso jam buvo sumokėta kasos išlaidų orderyje nurodyta suma. Tačiau bylos duomenimis, J. J. vardu yra išrašytas ne vienas, o du kasos išlaidų orderiai, t. y. 2018 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 39 (dėl 836,90 Eur sumos) ir 2018 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 33 (dėl 662,23 Eur sumos). Šių įrodymų turinys nesutampa su liudytojo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis apie per mėnesį jo gautą apie 300 Eur atlyginimą, taip pat su nurodyta bendra iš šios įmonės gauta kasos išlaidų orderyje užfiksuota 836,90 Eur suma. Įvertinus šiuos nesutapimus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. J. realiai (faktiškai) išmokėta kasos orderiuose nurodyta suma. Dėl šios priežasties atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio reikalavimų dalimi, kuri buvo grindžiama J. J. išrašytais kasos išlaidų orderiais. Pažymėtina, kad būtent dėl atsakovės veiksmų susidarė situacija, kuomet nėra galimybės patikrinti kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų teisingumą ir išmokėjimo realumą.

33. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, ribojančios (apsunkinančios) atsakovės galimybes paneigti prezumpciją, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos nebuvo išmokėtos dėl to, kad galimi liudytojai yra užsieniečiai, kurie nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturėjo, ir neaišku, ar jie šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje, neatleidžia atsakovės nuo pareigos šią prezumpciją paneigti.

34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog atsakovė įrodė tarp orderiuose nurodytų fizinių asmenų ir ieškovės susiklosčiusius transporto priemonių nuomos santykius, sudarytų nuomos sutarčių realų vykdymą, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę apie konkrečiuose orderiuose nurodytų sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir (ar) tokį pagrįstumą (ne)patvirtinančių įrodymų (ne)buvimą. Pažymėtina, kad aplinkybės apie sudarytas nuomos sutartis bei faktinį jų vykdymą buvo patvirtintos ne tik atsakovės paaiškinimais, tačiau ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau išmokėtų sumų dydžio (įskaitant atsakovės paaiškinimų apie tai, jog kiekvienam vairuotojui priklausančias išmokėti sumas ji apskaičiuodavo kompiuterinės programėlės duomenimis ir atsispausdindavo ataskaitas išmokėtoms sumoms bei sąnaudoms pagrįsti) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, o kaip minėta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų dviejų liudytojų parodymai nepakankami patvirtinti konkrečių kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų teisingumą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. <...> Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

35. Apeliantės teiginiai, kad yra akivaizdu, jog neįmanoma vykdyti taksi (pavėžėjimo) veiklos be sąnaudų automobiliams, degalams, atlygio vairuotojams, neįrodo, kad su vairuotojais atsiskaityta būtent pagal ginčo kasos išlaidų orderius (išmokant juose nurodytas sumas).

36. Apeliantė nurodo, jog teismas sistemiškai neįvertino kasos išlaidų orderių su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. automobilių nuomos bendradarbiavimo sutartimis, kasos knygomis už 2017-2019 m. laikotarpius ir pan., kuriuose atsispindėjo formalius trūkumus turinčiuose kasos išlaidų orderiuose esančios finansinės operacijos. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apeliantės pozicija. Byloje nėra ginčijama, jog įrašų kasos knygose padarymo metu kasos išlaidų orderiai (kurie turi trūkumų) egzistavo. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Taigi įrašas kasos knygoje padaromas po kasos išlaidų orderio išrašymo, todėl vien tai, kad įrašai sutampa, nereiškia, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos buvo perduotos orderiuose įrašytiems asmenims.

37. Apeliantės motyvai, jog nesant byloje pakankamai įrodymų, aplinkybės dėl realaus pinigų pagal kasos orderius neišmokėjimo nebuvo nustatytos, neatitinka šioje byloje taikytinos įrodinėjimo paskirstymo taisyklės. Minėta, kad būtent atsakovė konkrečiais įrodymais turėjo paneigti prezumpciją dėl orderiuose nurodytų sumų neišmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle, išsamiai ištyrė bei įvertino ginčui svarbias faktines aplinkybes, bei padaręs išvadas, tenkino ieškovės ieškinį. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokio pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi apeliantei I. D. atidėtas 707 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ši žyminio mokesčio dalis iš atsakovės priteistina valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 707 Eur (septynis šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai Marius BajorasJadvyga MardosevičAldona Tilindienė