- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1416-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05684-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1416-777/2014 Teisėja Lina Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-05684-2014-1)
2014 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolė Vida Daugirdienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. J. prašo jai iškelti bankroto bylą ir bankroto administratoriumi skirti UAB „Principo reikalas“. Pareiškėja nurodė, kad 2007-04-16 kartu su sugyventiniu E. D. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku, pagal kurią bankas suteikė 330 000 Lt dydžio kreditą būstui pirkti. Paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas perkamas pareiškėjai ir E. D. nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyto kredito grąžinimą bankui pareiškėja ir E. D. apdraudė 2007-05-22 tarp šalių sudaryta būsto kredito draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jos sugyventinis E. D. ją paliko ir išvyko dirbti į užsienį, prie vaiko išlaikymo prisideda nereguliariai. Pareiškėja, likusi viena, nebegali vykdyti įsipareigojimų bankui, todėl paskolos įmokas kurį laiką mokėjo draudimo kompanija. Pareiškėja turi nepilnametį sūnų E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėja augina mažametį vaiką, pajamų negauna, artimiausius dvejus metus planuoja gauti apie 1 600 Lt išmoką už vaiko priežiūrą. Pareiškėja yra skolinga AB SEB bankui – 331 708,64 Lt, UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 1655,18 Lt, tai viršija 25 MMA. Pareiškėjos pradelsti mokėjimai kreditoriams sudaro 333 363,82 Lt, tačiau iš gaunamų pajamų atiduoti skolą kreditorei AB SEB bankui pareiškėja neturi galimybių. Pareiškėjai būtiniems poreikiams tenkinti reikia 1 500 Lt, t. y. 300 Lt – išlaidos gyvenamųjų patalpų komunaliniams mokesčiams, 500 Lt mažamečio vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos, 150 Lt – transporto išlaidos, 350 Lt – išlaidos maistui, 100 Lt – išlaidos vaistams, asmens higienai, 100 Lt – rūbams. Nurodė, kad šiuo metu jokių iškeltų civilinių, su darbo santykiais susijusių ar baudžiamųjų bylų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-25 nutartimi atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Teismas konstatavo, jog vertinant pareiškėjos turtinę padėtį, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjos įsipareigojimai AB SEB bankui bei UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra solidarūs su E. D.. Byloje nėra duomenų, kad kreditorius reikalautų įvykdyti įsipareigojimus tik iš pareiškėjos, kas reiškia, kad abiejų skolininkų – įkaito davėjų, prievolė bus vykdoma nukreipiant išieškojimą į visą minimą turtą. Siekiant teisingai įvertinti pareiškėjos mokumą ir galimybę įvykdyti prievolę, turi būti įvertintas tiek pareiškėjos, tiek ir solidariojo bendraskolio įkeistas turtas. Pareiškėjai padengus visą ar dalį skolos kreditoriams, ji įgytų reikalavimo teisę į dalies šių sumų gražinimą iš bendraskolio E. D.. Byloje buvo pateikti trys dokumentai, kuriuose nurodyta skirtinga pareiškėjai priklausančio turimo turto rinkos vertė. Pareiškėja nurodydama turto vertę remiasi masinio vertinimo VĮ Registrų centre esančiais duomenimis, tačiau teismas sutiko su suinteresuotų asmenų – UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir banko pozicija, kad toks vertinimas gali būti netikslus. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog būsto įsigijimo sandoryje nurodyta vertė yra tikslesnė, nes buto vertė nustatyta, esant individualiam įvertinimui, o ne masinio vertinimo būdu. Realizavus turtą pusė ar net didžioji dalis viso kredito likučio pagal kredito sutartį bankui galimai būtų padengta, t. y. vien realizavus bankui esamos 331 708,64 Lt prievolės užtikrinimui įkeistą apie 330 000 Lt vertės turtą, minėtos sumos prievolei bankui įvykdyti beveik užtektų. Likusi neįvykdyta prievolės dalis liktų 19 539,03 Lt UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuri būtų mažesnė nei 25 000 Lt. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytosios ir ji negali būti laikoma nemokia, jos būklė nėra kritinė. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėja negali būti laikomą sąžininga FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme, nes pareiškėja iki 2014-03-26 vykdė įsipareigojimus, prašė, kad kreditoriai neperduotų skolos išieškojimo antstoliams. Be to, pareiškėjos pajamos dabar ir imant kreditą yra panašios, o laikinas pajamų sumažėjimas negali būti pagrindas nevykdyti įsipareigojimų. Teismas pareiškėjos argumentus, kad jos nemokumą lėmė išsiskyrimas su sugyventiniu, antro vaiko gimimas, vertino kritiškai. Vien tas aplinkybes, jog pareiškėjai gimė antras vaikas, ji išsiskyrė su sugyventiniu (solidariuoju skolininku), savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinamomis bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėja nurodė, kad teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2007-03-28 atliktu pareiškėjos būsto vertinimu, kuriame turto vertė nurodyta 330 000 Lt. Turto vertinimas buvo atliktas prieš 7 metus, kai nekilnojamojo turto kainos buvo didelės, tačiau jau 2008 m. dėl ekonominės krizės nekilnojamojo turto kainos krito ir tai laikytina visuotinai žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Pagal 2014-04-08 VĮ Registrų centro atliktą masinį vertinimą turto vertė yra 133 000 Lt, jos niekaip nepakaktų įsiskolinimams kreditoriams padengti. Pareiškėja neturėjo galimybių atlikti kitą nekilnojamojo turto vertinimą. Teismas, vertindamas pareiškėjos pajamas imant kreditą bei bylos nagrinėjimo metu, neatsižvelgė į aplinkybę, jog kredito gavimo metu pareiškėja gyveno su sugyventiniu, jam priklauso dalis būsto, o paskolą bankui taip pat mokėjo abu. Šiuo metu pareiškėja paskolą moka viena. Iš gaunamų pajamų, t. y. iš vaiko priežiūros pašalpos (1600 Lt), ji turi išlaikyti save, du vaikus, mokėti privalomus mokėjimus, tačiau, pareiškėjos manymu, teismas šias aplinkybes vertino netinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad skundas nepagrįstas, dėl to atmestinas. Teismas pagrįstai rėmėsi buto verte, nustatyta jo įsigijimo metu. Pareiškėja nepateikė teismui jokių tinkamų įrodymų, kuriais teismas galėjo vadovautis, nustatydamas tikrąją turto vertę. Teismas teisingai įvertino pareiškėjos finansinę būklę, pagrįstai nurodė, jog antro vaiko gimimas bei laikinas pajamų sumažėjimas nėra pagrindas laikyti pareiškėją nemokia.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad skundas nepagrįstas, dėl to atmestinas. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino reikšmingus bylai įrodymus, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos medžiagą ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai bankroto byla negali būti keliama. Pareiškėjos būklė nėra kritinė, ji gali vykdyti savo įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens nemokumo sąvoka pateikta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA).
Pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai sudaro 333 363,82 Lt ir viršija įstatyme nustatytą 25 MMA sumą daug kartų kartų. Taigi pareiškėja atitinka formalųjį nemokumo kriterijų, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos turimo turto beveik pakaktų įsipareigojimams vykdyti, be to, pareiškėja nelaikytina sąžininga skolininke.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina tikra buto, esančio Baltijos pr. 87-6, Klaipėdoje, vertė nurodyta pagal paskutinį sandorį, esant individualiam įvertinimui, o ne masinio vertinimo būdu. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti trys turto vertinimai, o objektyviausias ir labiausiai individualizuotas yra 2007 m. būsto įsigijimo sandorio sudarymo metu atliktas turto vertinimas. Teismų praktikoje yra pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad po 2008 metų viso nekilnojamojo turto vertė yra ženklai kritusi. Todėl nėra pagrindo teigti, kad 2007 metų būsto įsigijimo sandorio sudarymo metu nurodyta turto vertė nagrinėjamu atveju yra tikslesnė, nei atlikta masinio vertinimo būdu 2014 metais.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nustatyti tikslią pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertę gali tik nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai, atlikę turto vertinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokį vertinimą turi (ir gali pateikti) pati pareiškėja. Kadangi tokį vertinimą gali pateikti ir pareiškėja, ir suinteresuoti asmenys. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims atlikti tokį vertinimą, t. y. jų nurodytiems turto vertintojams patekti į jai priklausantį būstą.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu jos turtinės padėties vertinimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jos būklė nėra kritinė. Fizinio asmens bankroto byla nekeliama asmeniui, kurio elgesys neatitiko protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pajamas, jos elgesį vykdant įsipareigojimus, padarė išvadą, kad pareiškėja negali būti laikoma sąžininga skolininke. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pareiškėjos pajamos šiuo metu yra apie 1 600 Lt motinystės pašalpa, ji išlaiko du nepilnamečius vaikus. Tokios pajamos negali būti vertinamos kaip pakankamos vykdyti pradelstus 351 247,67 Lt įsipareigojimus. Aplinkybė, kad pareiškėjos pajamos šiuo metu yra tokios pačios, kaip ir tuomet, kai buvo kreiptasi dėl paskolos suteikimo, savaime nereiškia, kad ji gali vykdyti įsipareigojimus tokiu pačiu mastu. Paskolos sutartis su AB SEB banku sudaryta 2007-04-16, tuo metu pareiškėja neturėjo pareigos išlaikyti vaikus, be to, paskola buvo suteikta jai ir jos sugyventiniui, su kuriuo ji dabar nebegyvena. Per beveik 4 metus pareiškėja sumokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuri už pareiškėją mokėjo įmokas AB SEB bankui, 4700 Lt, t. y. po 104 Lt per mėnesį. Taigi jau tuo metu pareiškėja neturėjo pakankamai finansinių galimybių vykdyti skolinius įsipareigojimus tinkamai pagal nustatytą grafiką.
Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, kad E. D., kaip buto bendraturtis, vykdytų prievolę kreditoriui ar iš jo turto būtų vykdomas išieškojimas kreditoriui (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai yra mažesni. Dėl kitų argumentų, susijusių su prievolės solidarumu apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamu atveju.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos finansinius sunkumus vertino kaip laikinus ir nesudarančius pagrindo jos nemokumui konstatuoti. Pažymėtina, jog aplinkybės, susijusios su pareiškėjos veiksmais mokumui atkurti, teismo turi būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o plano sudarymo ir tvirtinimo stadijoje (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7, 8 straipsniai). Tuo atveju, jeigu teismas nepatvirtina pateikto plano, bankroto byla nutraukiama (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino bylai išspręsti pateiktus duomenis ir tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriaus skyrimas ir pareigų jam nustatymas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, dėl to bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjai V. J. iškėlimo klausimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.