Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. bankroto administratorės uždarosios akcinė bendrovės „Principo reikalas“ skundą dėl V. J. 2019 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys V. J., akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi V. J. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“.

2015 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinti pareiškėjos V. J. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2015 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas teismui pateiktas V. J. mokumo atkūrimo planas.

2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimis patikslino V. J. kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

Teisme gautas bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundas dėl V. J. 2019 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad kreditoriai balsuodami 2019 m. birželio 7 d. vykusiame V. J. kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl V. J. bankroto bylos nutraukimo“ priėmė sprendimą „nutraukti V. J. bankroto bylą ir įpareigoti bankroto administratorių UAB „Principo reikalas“ su prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo“, kuris viršija kreditorių susirinkimo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 26 straipsnis) ir pažeidžia bankroto administratoriaus kompetenciją (FABĮ 12 straipsnis). Balsuodami 2-uoju klausimu ir priimdami sprendimą „pakeisti kreditorių susirinkime patvirtintą bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, nuo nutarties patvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planą dienos sumas ir mokėjimo tvarką ir nustatyti bankroto administratoriui 30,00 Eur + PVM mėnesinį atlyginimą už kalendorinį mėnesį, mokamą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius ir 6,00 Eur + PVM bankroto administravimo išlaidas, į kurias įeina bankų operacijų išlaidos, transporto išlaidos, kanceliarinės išlaidos ir telekomunikacijų išlaidos, mokamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius“, kuriuo retrospektyviai mažinama plane numatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata pažeidė bankroto administratoriaus teisėtus lūkesčius ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis).

Prašymas nagrinėjamas pranešus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).

Pagal FABĮ 25 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 25 straipsnio 5, 6 dalys). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. birželio 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo ir raštu balsavo visi V. J. kreditoriai, t. y. kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 66474,83 EUR, tai sudaro 100 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Raštu savo nuomonę dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo pareiškė kreditoriai AB SEB bankas - 3,41 proc. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 96,59 proc. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2019 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant skundžiamus sprendimus, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto nutarimo priėmimą.

Sprendžiant dėl 2019 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl V. J. bankroto bylos nutraukimo“ panaikinimo teismas sutinka su bankroto administratoriaus skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog kreditoriai priimdami sprendimą įpareigoti bankroto administratorių kreiptis dėl V. J. bankroto bylos nutraukimo viršijo įstatyme numatytus kreditorių susirinkimo įgaliojimus.

Pagal FABĮ 26 straipsnio nuostatas, kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką; nagrinėti kreditorių skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų; reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas; tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą; spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.) ir teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo; nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš bankroto administratoriaus informaciją apie fizinio asmens bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo; išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas; spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus.

FABĮ 24 straipsnio 9 punkte nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais. Susipažinus su teismui pateiktais dokumentais matyti, jog kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ keldamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo remiasi FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nurodydamas jog bankrutuojantis asmuo būdamas darbingo amžiaus ir dirbdamas kvalifikuotą darbą gauna mažiau nei minimalų atlyginimą bei nesiekia didesnių pajamų gavimo ir savo mokumo atkūrimo.

Kadangi kreditorius nesikreipė į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, nagrinėjamoje byloje nėra vertinami ir analizuojami kreditoriaus argumentai dėl V. J. mokumo atkūrimo plano vykdymo.

Vertinant 2019 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime 2-uoju klausimu priimto sprendimo „Pakeisti kreditorių susirinkime patvirtintą bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, nuo nutarties patvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planą dienos sumas ir mokėjimo tvarką ir nustatyti bankroto administratoriui 30,00 Eur + PVM mėnesinį atlyginimą už kalendorinį mėnesį, mokamą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius ir 6,00 Eur + PVM bankroto administravimo išlaidas, į kurias įeina bankų operacijų išlaidos, transporto išlaidos, kanceliarinės išlaidos ir telekomunikacijų išlaidos, mokamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius“ pagrįstumą, teismas sutinka su bankroto administratoriaus skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog kreditorių susirinkimo sprendimu bankroto administravimo išlaidų sąmata mažinama retrospektyviai, t. y. už praėjusį laikotarpį nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties įsiteisėjimo iki šiol, kas yra nesuderinama su įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principu (CPK 18 straipsnis).

Tvirtinant V. J. mokumo atkūrimo planą kreditoriai nesutiko su plane numatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata. Teismui patvirtinus V. J. mokumo atkūrimo planą, kreditorius AB „SEB bankas“ teikė atskirąjį skundą, jį motyvuodamas per didele ir nepagrįsta bankroto administravimo išlaidų sąmata. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje (c. b. Nr. e2S-1748-826/2015) konstatavo, jog mokumo atkūrimo plane nustatyta tokia administravimo išlaidų suma nėra neprotingai didelė ar nepagrista, o tai, kad administratoriui mokėtina suma yra didesnė nei kreditoriams savaime nereiškia, jog administratoriaus interesai tampa prioritetiniai. Taigi, sutiktina su skundo argumentais, jog teismas nenustatė, kad patvirtinus mokumo atkūrimo planą (su jame nustatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata) būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, jog yra pasiektas interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Pateiktame atsiliepime kreditorius nurodo, jog priimtas sprendimas buvo neteisingai suprastas, priimtu sprendimu nesiekiama administravimo išlaidų sumą mažinti retrospektyviai. Teismas pažymi, jog vien jau tai, kad priimto sprendimo formuluotė sukėlė abejonių dėl paties sprendimo esmės, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog priimtas sprendimas netikslus ir turėtų būti formuluotinas aiškiau, t. y. taip, kad nei administratoriui, nei teismui sprendžiančiam dėl kreditorių priimto sprendimo esmės nekiltų jokių abejonių dėl sprendimo prasmės.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 4 punktas). Taigi kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo. Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl kreditorių susirinkimo teisės kompetencijai priskirto administravimo išlaidų keitimo yra suderinamos su FABĮ 7, 8 straipsnio nuostatoms. Tuo atveju, jei fizinio asmens gautos lėšos, pakeitus administravimo išlaidų sąmatą, viršytų plane nustatytus mokėjimus, bankroto administratorius turi sušaukti kreditorių susirinkimą ir aptarti susirinkime galimybę teikti fiziniam asmeniui siūlymą patikslinti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 12 straipsnio2 dalies 12 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto administratorius, kreditoriaus iniciatyva šaukdamas kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų pakeitimo, kartu gali pasiūlyti į darbotvarkę ir klausimą dėl galimybės siūlyti fiziniam asmeniui patikslinti mokumo atkūrimo planą (2017 m. balandžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Taigi kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (mažinimo).

Nagrinėjamu atveju skundas pateiktas dėl to, kad kreditorių susirinkimas nusprendė pakeisti bankroto administravimo sąmatą atgaline data. Kreditoriai turi teisę keisti administratoriaus atlyginimą jį mažindami atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes bankroto proceso metu (pavyzdžiui, sumažėjus administratoriaus darbų apimčiai ar kt.), tačiau šioje situacijoje, kai priimtas sprendimas sumažinti administratoriaus atlyginimą atgaline data, negalima spręsti, jog priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Priešingu atveju susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad 2019 m. birželio 7 d. priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas retrospektyviai mažinti bankroto administravimo sąmatą yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 11 dalimi,

Teismas nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. birželio 7 d. V. J. kreditorių susirinkime (kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 16) 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą „Nutraukti V. J. bankroto bylą ir įpareigoti bankroto administratorių UAB „Principo reikalas“ su prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo“ ir 2-uoju klausimu priimtą sprendimą „Pakeisti kreditorių susirinkime patvirtintą bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, nuo nutarties patvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planą dienos sumas ir mokėjimo tvarką ir nustatyti bankroto administratoriui 30,00 Eur + PVM mėnesinį atlyginimą už kalendorinį mėnesį, mokamą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius ir 6,00 Eur + PVM bankroto administravimo išlaidas, į kurias įeina bankų operacijų išlaidos, transporto išlaidos, kanceliarinės išlaidos ir telekomunikacijų išlaidos, mokamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.