- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1748-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05684-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB banko, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, V. D.
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-1748-826/2015
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-27 nutartimi pareiškėjai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Principo reikalas“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2014-12-05. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutartimi patvirtintas pareiškėjos kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas: AB SEB banko 96 069,47 Eur kreditinis reikalavimas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ 6 519,04 Eur kreditinis reikalavimas.
2015-07-28 teisme gautas pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ prašymas dėl patikslintų pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Nurodė, kad 2015-07-27 vyko pareiškėjos kreditorių susirinkimas, kuris nepatvirtino bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Prašo teismo prašyme įvardytais motyvais patvirtinti pareiškėjos patikslintą mokumo atkūrimo planą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-02 nutartimi pareiškėjos mokumo atkūrimo planą patvirtino. Teismas nurodė, kad pareiškėja patikslino planą pagal kreditorių pastabas ir pasiūlymus. Teismas atmetė kreditorės AB SEB banko argumentus, kad pareiškėja patikslintame plane nurodė mažesnę gaunamų pajamų sumą nei pirminiame plane, nes nustatė, jog pareiškėja antrus metus yra vaiko priežiūros atostogose ir dėl to jai mokama vaiko priežiūros išmoka yra mažesnė. Teismas atmetė kreditoriaus argumentus, kad pareiškėja nenurodė sąskaitos numerio, į kurią pervedamos pajamos, nes tokio reikalavimo įstatymas nenustato. Teismo vertinimu, administratoriaus išlaidų sąmata per 5 metus (50 Eur per mėnesį plius mokėtini mokesčiai ir ne mažiau nei 1158,48 Eur nuo parduoto turto) yra adekvati atliekamų darbų mastui ir sudėtingumui. Teismas taip pat nurodė, kad administratoriui nustatytas 6 proc. dydžio atlyginimas nuo pareiškėjos parduoto turto vertės yra adekvatus ir atitinka įstatymo reikalavimus. Grafike numatyta, kad pareiškėja, nepaisydama savo būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytos sumos bei gaunamų pajamų dydžio, mokėjimo dienomis kreditorių reikalavimams tenkinti ir banko paslaugoms apmokėti įsipareigoja skirti ne mažesnę kaip 120 Eur sumą. Taigi mokumo atkūrimo plane numatoma minimali suma skirtina kreditorių reikalavimams tenkinti. Jei iš bankrutuojančio asmens gautų pajamų atskaičius būtiniesiems poreikiams numatytas sumas bei padengus administravimo išlaidas liks didesnės sumos, šios sumos, kaip numatyta ir mokumo atkūrimo plane, pagal proporcijas bus paskirstomos kreditoriams. Plano 12 dalyje yra nurodyti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai, nurodomos tikslios dienos, kuriomis bus išmokamos kreditorių reikalavimams tenkinti skirtos lėšos, taip pat nurodoma procentinė kiekvieno kreditoriaus patvirtinto reikalavimo dalis, kuri plane nurodytomis dienomis bus tenkinama kiekviename reikalavimų tenkinimo etape. Pagal pateiktą planą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti skirta 400 Eur suma, kuri yra mažesnė nei teismo 2014-11-27 nutartimi iškelti bankroto bylą nustatyta suma (521,32 Eur), administravimo išlaidoms – 50 Eur (44 Eur atlyginimas bankroto administratoriui plius 6 Eur per mėnesį kanceliarinėms ir transporto išlaidoms) per mėnesį plius mokėtini mokesčiai. Pareiškėjos planuojamas gauti darbo užmokestis pagal planą sudarys apie 580 Eur. Plane nurodoma ir tai, kad pareiškėjos būtinuosius poreikius viršijanti pajamų suma bus įnešta į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą. Kadangi šiuo metu pareiškėja yra vaiko priežiūros atostogose ir jos mėnesinės pajamos tesudaro 214,80 Eur, jai finansinę paramą iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos (2016-05-26) suteiks jos antro vaiko tėvas A. J.. Teismo vertinimu, plane esantys duomenys nagrinėjamu atveju yra pakankami kreditoriams nustatyti tai, kokia pareiškėjos pajamų dalis bus paskirstoma kreditoriams ir kokį numatomų lėšų dydį gaus kiekvienas kreditorius. Dėl AB SEB banko siūlymo pardavinėti pareiškėjos turtą jau pirmąjį pusmetį po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir pusę gautos sumos pervesti į antstolio J. P. sąskaitą teismas nurodė, kad pareiškėjai butas priklauso lygiomis dalimis kartu su E. D., kuriam priklausančio turto pardavimas yra vykdomas antstolio J. P. vykdomoje vykdomojoje byloje. Šis turtas nėra nagrinėjamos bylos dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo objektas. Pasisakydamas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino teismas nurodė, kad nustatytas terminas yra artimas maksimaliam 5 metų terminui ir nepažeidžia kreditorių interesų. Pareiškėja taip pat nurodė, kokiomis priemonėmis sieks gauti geresnes pajamas ir taip optimaliau patenkinti kreditorių interesus. Teismas atmetė kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ siūlymą pareiškėjai atsisakyti išlaidų internetui ir televizijai, nes bankroto procesas neturi pažeisti asmens orumo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir įpareigoti administratorių pateikti teismui pakeistą mokumo atkūrimo planą tiek, kiek tai susiję su aptartu administravimo išlaidų apmokėjimu. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog administravimo išlaidos yra pagrįstos ir nelaikytinos per didelėmis, nes vien administravimo pareigų išvardijimas nėra išlaidų pagrindimas. Pareiškėja turi tik dalį nekilnojamojo turto, nevykdo individualios veiklos, visi dokumentai iki šiol buvo siunčiami elektroninėmis priemonėmis, yra tik du kreditoriai, jų susirinkimai nerengiami, nėra jokių transporto išlaidų dėl susitikimų su jais, pareiškėja neturi skolininkų. Pareiškėjos bankroto administravimas apsiribos jos sąskaitoje esančių lėšų paskirstymu. Prioritetas turi būti skiriamas kreditorių, o ne administratoriaus interesams. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš visų rūšių pareiškėjos pajamų, tarp jų ir iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjos turtą, dėl to joks papildomas atlyginimas už turto pardavimą administratoriui negali būti nustatytas. Kreditoriaus siūlyta 3360 Eur plius mokėtini mokesčiai suma yra adekvati administratoriaus darbui ir nepažeidžia kreditorių interesų.
Atsiliepimas
Pareiškėjos administratorė UAB „Principo reikalas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Bankroto administratorius tiksliais duomenimis pagristi atlyginimo neturi galimybės, kadangi neįmanoma numatyti bankroto procese būsimų teisminių ginčų, kreditorių teikiamų paklausimų skaičiaus, bankrutuojančių asmenų faktinės situacijos pakitimų skaičiaus (kiek kartų bus keičiamas mokumo atkūrimo planas, teikiama informacija kreditoriams bei teismui) ir kitų su bankroto procesu susijusių aplinkybių, nuo kurių priklauso bankroto administravimo pareigų atlikimas. Todėl bankroto administratoriaus atlyginimas nustatytas atsižvelgiant į LR FABĮ nustatytas bankroto administratoriaus pareigas, esamą bankrutuojančio asmens faktinę situaciją bei teismų praktikoje analogiškose bylose pripažįstamus tinkamais ir pagrįstais administratoriaus atlyginimo dydžius. Kartu pažymėtina, jog kitų bankroto administravimo išlaidų, kurios bus patiriamos ateityje, taip pat nėra galimybės pagrįsti dokumentiniais įrodymais. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas aptarė bankroto administratoriaus veiksmus, kuriuos bankroto administratorius atliks bankroto proceso metu, įvertino tai, jog bankrutuojantis asmuo turi nekilnojamojo turto, kuris bus parduodamas mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Bankrutuojantis asmuo yra išsiėmęs individualios veiklos vykdymo pažymą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-16 nutartimi davė leidimą bankrutuojančiam asmeniui vykdyti individualią veiklą (nekilnojamojo turto agentūrų veiklą). Kreditorius atskirajame skunde išreiškia tik savo nuomonę apie dalyvavimą kreditorių susirinkimuose, tačiau nėra jokių duomenų, kad tokios pozicijos laikosi ir kitas bankrutuojančio asmens kreditorius. Bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano 8-oje dalyje išlaidos už patalpų nuomą nėra atskirai išskirtos ir nėra prašoma patvirtinti papildomos administravimo išlaidų sumos, t. y. išlaidos už patalpų nuomą įskaičiuojamos į bendrą administravimo išlaidų sumatą. Negalima sutikti ir su kreditoriaus argumentu, jog po turto pardavimo bankroto administratoriaus veikla apsiribos vien depozitinės sąskaitos administravimu ir lėšų paskirstymu. Bankroto proceso metu gali kisti bankrutuojančio asmens faktinė situacija, dėl ko bus tikslinamas mokumo atkūrimo planas, o bankroto administratorius bankrutuojančiam asmeniui teiks konsultacijas, susijusias su plano tikslinimu. Fizinio asmens bankroto procese prioritetas neskiriamas nei kreditoriaus, nei bankrutuojančio asmens interesams, turi būti siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl mokumo atkūrimo plano dalies, kuria nustatytas administravimo išlaidų dydis ir jų apmokėjimo klausimas, tvirtinimo. Apelianto nuomone, nustatyta administravimo išlaidų suma ir jų apmokėjimas pažeidžia kreditorių interesus.
Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnio nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).
Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Taigi iš aptarto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros reglamentavimo darytina išvada, kad kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti ir teismas turi teisę tokį planą tvirtinti, jeigu planas yra tinkamas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė, nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
Tačiau tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šiuo atveju pareiškėjos mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas teismui jau po plano tikslinimo procedūros ir šį kartą kreditoriai taip pat nepritarė paruoštam planui, dėl to pareiškėjos bankroto administratorius pateikė mokumo atkūrimo planą tvirtinti teismui. Teismas nurodė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, o kreditorių nepritarimo priežastys nepatenka į FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį.
Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą, fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane nustatyta tokia administravimo išlaidų suma: 44 Eur per mėnesį plius PVM atlyginimas administratoriui ir 6 Eur kas mėnesį plius PVM kanceliarinėms ir transporto išlaidoms; taip pat nustatyta, jog administratoriui bus mokamas atlyginimas už pareiškėjos turto pardavimą – 6 proc. nuo sumos už parduotą turtą, bet ne mažiau 1158,48 Eur. Iš esmės nustatyta, jog administravimo išlaidų suma per visą 5 metų bankroto laikotarpį sudarys 3630 Eur (įskaičius 21 proc. pridėtinės vertės mokestį) ir ne mažiau nei 1158,48 Eur atlyginimas administratoriui už turto pardavimą. Kaip minėta, kreditorės AB „SEB bankas“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ su šiomis išlaidomis nesutiko, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta suma nėra neprotingai didelė ar nepagrįsta, tuo labiau kad įstatymas numato, jog administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms ir atlyginimas administratoriui. Teismo nuomone, kreditoriaus teiginiai dėl administravimo išlaidų nepagrįstumo pernelyg deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Kreditorius mano, kad vien įstatyme nustatytų administratoriaus pareigų išvardijimas nereiškia, kad šie veiksmai bus atliekami. Tačiau pažymėtina, kad būtent įstatyme nurodytas pareigas administratorius ir turės atlikti, tačiau šiame etape yra neįmanoma realiai pagrįsti konkretaus veiksmo vertės ar kainos, dėl to 50 Eur administravimo išlaidų suma per mėnesį nelaikytina per didele už kito asmens reikalų (bankroto procedūrų) tvarkymą.
Kreditoriaus nuomone, mokumo atkūrimo plane prioritetas yra teikiamas ne kreditorių interesams, o administratoriui, tačiau su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tai, kad administratoriui mokėtina suma per mėnesį yra didesnė nei kreditoriams, savaime nereiškia, jog administratoriaus interesai tampa prioritetiniai. Administratorius yra asmuo, kuris turi teisę į išlaidų, patirtų administruojant kito asmens bankroto procesą, atlyginimą. Be to, visos pareiškėjos lėšos, kurios liks po to, kai bus atskaitoma 400 Eur suma jos būtiniesiems poreikiams tenkinti bei administravimo išlaidoms, bus pervedama į pareiškėjos depozitinę sąskaitą ir skiriama pirmiausia kreditoriams. Pažymėtina ir tai, kad didžioji dalis sumos, gautos pardavus pareiškėjos turtą, taip pat bus skiriama kreditorių reikalavimams patenkinti.
Apelianto teigimu, administratoriui nepagrįstai, be administravimo išlaidų, yra numatyta skirti ir 6 proc. suma nuo pareiškėjos parduoto turto vertės ir administratoriui pakankama suma už 5 metų darbą yra 3360 Eur plius mokėtini mokesčiai. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta, nes apeliantas, nurodydamas dėl per didelių administravimo išlaidų bei per didelio atlyginimo bankroto administratoriui, apsiriboja tik svarstymais, jog išlaidos apskaičiuotos per didelės, nepateikdamas dėl to konkrečių įrodymų, t. y. detalių alternatyvių apskaičiavimų, kodėl tos išlaidos yra per didelės. Teismas įvertina ir tai, kad pagal FABĮ pardavus ar perdavus įkeistą turtą bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautų lėšų sumos ar šio turto vertės, o pateiktame mokumo atkūrimo plane iš lėšų, gautų pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra numatyta bankroto administravimo išlaidoms skirti 6 proc. (bet ne mažiau nei 1158,48 Eur) nuo jo vertės, t. y. neviršijant įstatymo leistinos sumos (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis). Be to, įstatymas bankroto administratoriui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bei nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos nustato tam tikras pareigas, todėl turi būti skiriamos ir išlaidos bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 12 straipsnio 1, 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti būtų nustatytos neproporcingai didelės, juolab kad tokių duomenų nepateikė ir patys kreditoriai. Kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmatoje skiriama suma vienam mėnesiui siekia 50 Eur plius mokėtini mokesčiai, kas yra mažiau nei 1/4 MMA ir nesudaro prielaidų tinkamai atlikti įstatyme numatytas procedūras. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes teismas sutinka, kad plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą ir jame įtvirtintą administravimo išlaidų sąmatos struktūrą bei jos apmokėjimo tvarką.
Pareiškėjos mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamus reikalavimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl plano patvirtinimo pagrįstumo, atsižvelgia ir į tai, kad įstatyme įtvirtintų pagrindų nutraukti bankroto bylą nenustatyta (FABĮ 10 straipsnis), iš esmės didžiausios kreditorės AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ su pateiktu fizinio asmens mokumo atkūrimo planu sutiko, siūlydamos tik kitą administravimo išlaidų sąmatą. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teismui nenustačius, kad patvirtinus fizinio asmens mokumo atkūrimo planą būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, kreditorių AB SEB banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodyti patikslinimai vertintini kaip pernelyg formalūs, nesudarantys pagrindo netvirtinti plano.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.