Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ skundą dėl V. J. 2019 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – V. J., akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme buvo gautas bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundas dėl V. J. 2019 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo.

2. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad kreditoriai, balsuodami 2019 m. birželio 7 d. vykusiame V. J. kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl V. J. bankroto bylos nutraukimo“, priėmė sprendimą „nutraukti V. J. bankroto bylą ir įpareigoti bankroto administratorių UAB „Principo reikalas“ su prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo“. Šis sprendimas viršija kreditorių susirinkimo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 26 straipsnis) ir pažeidžia bankroto administratoriaus kompetenciją (FABĮ 12 straipsnis).

3. Balsuodami 2-uoju klausimu kreditoriai priėmė sprendimą „pakeisti kreditorių susirinkime patvirtintą bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, nuo nutarties patvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planą dienos sumas ir mokėjimo tvarką ir nustatyti bankroto administratoriui 30,00 Eur + PVM mėnesinį atlyginimą už kalendorinį mėnesį, mokamą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius ir 6,00 Eur + PVM bankroto administravimo išlaidas, į kurias įeina bankų operacijų išlaidos, transporto išlaidos, kanceliarinės išlaidos ir telekomunikacijų išlaidos, mokamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius“. Šiuo sprendimu buvo retrospektyviai mažinama plane numatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata ir tai pažeidė bankroto administratoriaus teisėtus lūkesčius ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje skundžiami kreditorių susirinkimo priimti sprendimai įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo bei sumažinti administravimo išlaidų sąmatą. Pirmosios instancijos teismas skundą patenkino ir panaikino kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus dėl minėtų klausimų. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad kreditoriai turi teisę įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo bei sumažinti administravimo išlaidų sąmatą.

Dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo

12. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 26 straipsnyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką; nagrinėti kreditorių skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų; reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas; tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą; spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.) ir teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo; nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš bankroto administratoriaus informaciją apie fizinio asmens bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo; išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas; spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus. FABĮ 24 straipsnio 9 punkte nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.

13. Minėta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal FABĮ kreditorių susirinkimas neturi teisė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriai ir jų susirinkimas fizinio asmens bankroto byloje gali nustatyti teisines pareigas kitiems asmenims, taip pat ir bankroto administratoriui, tik esant pakankamai aiškiam įstatyminiam pagrindui. Tai išplaukia iš bendrojo teisinės valstybės principo. Tačiau, kaip minėta, FABĮ neįtvirtina kreditorių susirinkimo teisės įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad FABĮ 24 straipsnio 9 punkte nustatyta, jog patys kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo įstatyme nustatytais pagrindais. Vadinasi, nėra nei pagrindo, nei poreikio plečiamai aiškinti FABĮ, kaip suteikiantį kreditorių susirinkimui teisę įpareigoti bankroto administratorių kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriai galėtų bankroto administratoriui siūlyti, rekomenduoti ar prašyti jį kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ne įpareigoti.

15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, anksčiau paminėtas išvadas netiesiogiai patvirtina Lietuvos apeliacinio praktika aiškinant giminingas fizinių asmenų bankrotui Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-416-516/2015 nurodė, kad bankroto procedūros yra vykdomos griežtai laikantis ĮBĮ nustatytų reikalavimų, o principas „leidžiama, kas neuždrausta“ negali būti priešpastatytas sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, ir aiškinamas, kaip leidžiantis kreditorių susirinkimui spausti administratorių, primesti jam savo valią.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad 2019 m. birželio 7 d. V. J. kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas „Nutraukti V. J. bankroto bylą ir įpareigoti bankroto administratorių UAB „Principo reikalas“ su prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo“ naikintinas, kaip priimtas viršijant įstatymo kreditorių susirinkimui suteiktas teises. Kadangi šis kreditorių susirinkimo sprendimas yra naikinamas dėl susirinkimui suteiktų įgaliojimų viršijimo, dėl kitų kreditoriaus atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisakytina, nes jie negalėtų turėti reikšmės skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumui.

Dėl administravimo išlaidų sumažinimo

17. FABĮ 26 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2019 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime 2-uoju klausimu priimtą sprendimą „Pakeisti kreditorių susirinkime patvirtintą bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, nuo nutarties patvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planą dienos sumas ir mokėjimo tvarką ir nustatyti bankroto administratoriui 30,00 Eur + PVM mėnesinį atlyginimą už kalendorinį mėnesį, mokamą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius ir 6,00 Eur + PVM bankroto administravimo išlaidas, į kurias įeina bankų operacijų išlaidos, transporto išlaidos, kanceliarinės išlaidos ir telekomunikacijų išlaidos, mokamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius“, pažymi, kad kreditorių susirinkimo sprendimai, sukeliantys reikšmingas teisines pasekmes, turi būti aiškūs ir nedviprasmiški. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas sumažinti administravimo išlaidas atgaline data, t. y. retrospektyviai. Šią išvadą lemia, kad sprendime vartojamas žodžių junginys „Pakeisti <...>, nuo nutarties patvirtinti V. J. mokumo atkūrimo planą dienos <...>“. Vadinasi, pagal pasirinktą kreditorių susirinkimo sprendimo formuluotę galima teigti, kad bankroto administravimo išlaidos mažinamos nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, o ne į ateitį.

19. Pagal FABĮ 26 straipsnio 4 punktą teisė pakeisti bankroto administratoriaus atlyginimą, koreguoti administravimo išlaidų sąmatą ir jų apmokėjimo tvarką priklauso kreditorių susirinkimui. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai negali būti daroma retrospektyviai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarimas). Vadinasi, keičiant administravimo išlaidas atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad aptariamas 2019 m. birželio 7 d. priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio kreditoriams iš naujo įstatymų nustatyta tvarka spręsti dėl administravimo išlaidų koregavimo.

Dėl kitų kreditoriaus atskirojo skundo argumentų

21. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia ir tuo, kad kreditoriaus netenkina bankroto administratoriaus darbas. Kreditorius nurodo, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, netinkamai įgyvendina mokumo atkūrimo planą, yra šališkas.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Šie atskirojo skundo argumentai negali paneigti pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikintų kreditorių susirinkimo nutarimų teisinio ydingumo. Be to, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kreditoriai, manantys, kad bankroto administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, civilinės ar kitos teisinės atsakomybės rūšies jam taikymo (FABĮ 14, 15 straipsniai).

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.