Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. D. ir suinteresuoto asmens K. S. (K. S.) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys R. P., K. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl tinkamo suinteresuoto asmens informavimo apie bylos procesą

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė antstolės pareiškimą dėl didesnės baudos suinteresuotam asmeniui R. P. skyrimo. Suinteresuotas asmuo K. S. nesutinka su skundžiama nutartimi, be kita ko, argumentuodamas, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie šios bylos eigą, nes negavo jokių raštiškų pranešimų. Apie bylos eigą nebuvo informuota ir suinteresuoto asmens atstovė, kuri tik atsitiktinai iš antstolės kontoros 2022 m. vasario 3 d. vakare gavo skundžiamą nutartį.

13. Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK 117-132 straipsniuose, taip pat Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos apraše.

14. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

15. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

16. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte, Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

17. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pranešimą apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir apie suinteresuoto asmens teisę pateikti atsiliepimą į antstolės pareiškimą kartu su teismo nutartimi ir antstolės pareiškimu suinteresuotam asmeniui K. S. išsiuntė per EPP sistemą 2022 m. sausio 5 d. Dėl to jie laikytini įteiktais kitą darbo dieną, einančią po procesinių dokumentų išsiuntimo dienos (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

19. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens K. S. LITEKO VEP paskyra teismo pranešimo išsiuntimo metu būtų buvusi neaktyvi. Vadinasi, K. S., aktyvuodamas savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Suinteresuotas asmuo, kaip paslaugų vartotojas, turėjo pareigą susipažinti su Taisyklėmis, Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.1, 9.2 punktai). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad paslaugų vartotojas, nesutikdamas, jog konkrečioje byloje jam būtų siunčiami procesiniai dokumentai, turi pateiki bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą arba deaktyvuoti savo paskyrą. K. S. tokį pareiškimą pateikė tik 2022 m. vasario 8 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo 2022 m. sausio 27 d.

20. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai K. S. buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1198-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13-516/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022 ir kt.).

Dėl bylos esmės

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė antstolės pareiškimą, konstatavęs, kad antstolės pareiškimas yra formalaus pobūdžio, antstolė nesiaiškino vaiko tėvo skunduose nurodytų aplinkybių, nėra duomenų, kad būtų išklausiusi vaiko mamą dėl teismo sprendimo vykdymo aplinkybių, kurios yra priešingos, nei nurodo vaiko tėvas. Tiek antstolė V. D., tiek suinteresuotas asmuo K. S. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdami, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės rėmėsi tik suinteresuoto asmens R. P. pasisakymais, kurie nebuvo paremti jokiais objektyviais įrodymais, R. P. piktybiškai stengiasi trukdyti tėvo ir sūnaus susitikimams.

22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos duomenimis, nustatė, kad suinteresuotas asmuo K. S. iš tikrųjų daugybę kartų per 2021 metus kreipėsi į antstolę su pareiškimais dėl kylančių įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos laikymosi problemų (2021 m. sausio 8 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d. 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. rugsėjo 14 d. 2021 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. lapkričio 2 d., 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. gruodžio 30 d. pareiškimai antstolei). Atitinkamai antstolė V. D. aktais fiksavo nustatytos K. S. bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku pažeidimus, priėmė patvarkymus dėl baudos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną R. P. paskyrimo, kurias R. P. geranoriškai mokėjo. Taip pat vykdomojoje byloje yra antstolės siųsti elektroniniai laiškai suinteresuotam asmeniui R. P. su priminimu, kad ji turi pareigą vykdyti teismo sprendimą, tačiau R. P. į šiuos antstolės el. laiškus atsakymo nepateikė. Antstolės 2021 m. rugpjūčio 25 d. akte fiksuota, kad R. P. atsisakė bendrauti su antstole. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms antstolė iš esmės pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu spręsti dėl galimybės paskirti didesnę baudą suinteresuotam asmeniui.

23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnio 3 dalimi, jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Tėvų nesutarimai ir užsitęsęs tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos klausimų sprendimas gali pakenkti vaiko interesams, todėl siekiant išspręsti kilusį ginčą, teismas turėtų imtis priemonių nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas).

25. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

26. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

27. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas). Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 p.).

28. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens R. P. ankstesnis elgesys (antstolės paskirtų baudų susimokėjimas, bendradarbiavimo su antstole stoka) sudarė pagrindą manyti, kad R. P. neginčija to, kad ir dėl jos veiksmų nevyksta sklandus vaiko bendravimas su vaiko tėvu K. S.. Vis dėlto, gavusi antstolės pareiškimą, suinteresuotas asmuo R. P. šioje byloje pradėjo teigti, kad ji elgėsi tinkamai ir pagal savo galimybes stengėsi užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms šioje byloje tapo labai svarbu išklausyti ir vaiko tėvą, kuris, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, labai intensyviai ir reguliariai skundėsi antstolei dėl teismo sprendimu nustatytos jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nesilaikymo. Nors, kaip jau minėta, suinteresuotam asmeniui K. S. procesinių dokumentų išsiuntimas per EPP nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie šios bylos procesą, tačiau atsižvelgiant į šios situacijos specifiką, ilgai besitęsiančius šalių nesutarimus ir teismo pareigą tokioje byloje būti tiek aktyviam, kiek to reikia, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir teisėti interesai, pirmosios instancijos teismas galėjo imtis papildomų priemonių, kad išsiaiškinti, ar tėvas realiai gavo pranešimą dėl teismo posėdžio šioje byloje ir nepageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime, nenori išdėstyti savo pozicijos. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti ir dėl tėvo dalyvavimo pripažinimo būtinu.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog yra svarbu atsižvelgti ir į vaiko nuomonę dėl jo bendravimo su tėvu galimybės. Tuo labiau, kad vaikui ne už ilgo sukaks 13 metų ir jis geba išreikšti savo nuomonę. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nors Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įtrauktas į bylą ir jos atstovas teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, vis dėlto Vaiko teisių apsaugos skyrius iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios vaiko naujai nebuvo išklausęs, jokios aktualios informacijos apie tėvo bendravimo su vaiku situaciją nerinko ir pateikė pakankamai senus 2020 m. duomenis, akcentavo, kad antstolė pateikė duomenis apie 2020 metų įvykius, nors byloje yra gausu informacijos apie galimus tėvo ir vaiko bendravimo nesklandumus 2021 metais. Nepaisant to, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neišklausė vaiko nuomonės, dėstė aplinkybes ne visiškai atitinkančias bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus (rašytinės) išvados, kurioje galėtų atsispindėti ir vaiko nuomonė, teismas taip pat nebandė apklausti vaiko pats per teismo psichologą. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šio pobūdžio byloje vaiką išklausyti gali būti ir netikslinga, tačiau atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes (be kita ko, antstolė 2021 m. gruodžio 30 d. akte nurodė daugiau kaip 140 galimų teismo sprendimo nevykdymo atvejų, byloje dalyvavo ne vaiko gyvenamosios vietos (Klaipėdos miesto, o ne Klaipėdos rajono) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas) vaiko išklausymas nagrinėjamu atveju galėjo būti naudingas siekiant išsiaiškinti visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, vaiko nuomonė šiuo atveju gali būti aktuali ne tik siekiant nustatyti, ar vaiko motina netrukdė vaikui bendrauti su tėvu, bet ir ar vaiko tėvas nesiekia įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku neatsižvelgdamas į vaiko interesus (jo poreikius, užimtumą ar kt.), kuriems turi būti teikiama pirmenybė.

30. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė pakankamų priemonių išsiaiškinti visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės rėmėsi tik vienos šalies (mamos) argumentais, neišklausęs jau ilgą laiką dėl savo teisių pažeidimo besiskundžiančio tėvo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti priimtas klaidingas teismo procesinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl didesnės baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

31. Suinteresuotas asmuo K. S. 2022 m. kovo 22 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens R. P. atsiliepimo į atskiruosius skundus, kuriais nesutinka su R. P. atsiliepime išdėstytais argumentais, taip pat teikia naujus įrodymus, kurie, suinteresuoto asmens vertinimu, pagrindžia jo teiginius.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nenumatyta galimybė apeliaciniame procese teikti dublikus ir triplikus. Be to, suinteresuoto asmens rašytiniai paaiškinimai teismui pateikti likus dviem dienoms iki teismo posėdžio, kas yra nesuderinama su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis (nes tokiu būdu užkertamas kelias kitai šaliai atsiliepti į pateiktą dokumentą) ir gali būti vertinama, kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą.

33. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens K. S. pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grąžinus pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, išdėstyti savo nuomone ir pateikti šiuos naujus įrodymus suinteresuotas asmuo galės pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl didesnės baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui suinteresuoto asmens K. S. 2022 m. kovo 22 d. pateiktą rašytinį paaiškinimą ir kartu su juo pateiktus naujus rašytinius įrodymus.