Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Money Flow“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-2026-794/2021 pagal ieškovės Paysera LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Money Flow“ dėl avansinių mokėjimų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl galimybės byloje priimti sprendimą už akių atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį

Dėl atsakovės nurodytų teiginių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

11. Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo susirašinėjimo su ieškove kopiją (priedas Nr. 9). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodomų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Nors naujai pateikiamu įrodymu atsakovė grindžia atskirojo skundo argumentus dėl ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, tačiau nenurodo, kodėl naujo įrodymo pateikimo poreikis iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį dėl naujų įrodymų priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktą ieškovės ir atsakovės susirašinėjimą (priedas Nr. 9) atsisako priimti. Visus įrodymus, kuriais atsakovė grindžia sprendimo už akių neteisėtumą, apeliantė turėjo pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad kiti apeliantės pateikti atskirojo skundo priedai (priedai Nr. 1–8) nedaro jokios įtakos vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, nes yra susiję su 2021 m. balandžio 22 d. nutarties įteikimu atsakovei ir termino atskirajam skundui dėl minėtos nutarties paduoti atnaujinimu, o ne su argumentais dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių nepagrįsto netenkinimo, todėl į juos neatsižvelgia.

13. 2021 m. lapkričio 22 d. teisme gauti apeliantės paaiškinimai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties.

14. Kadangi apeliantė rašytinius paaiškinimus pateikė tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismui atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. apeliantės atskirasis skundas buvo išnagrinėtas ir atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas), apeliantės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti, kaip pateiktus pavėluotai.

Dėl atskirojo skundo

15. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

16. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Toliau ir bus pasisakoma dėl to, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja kuri nors iš minėtų aplinkybių.

18. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nedetalizavo, kas priėmė ieškinį ir kaip ieškinys buvo įteiktas, tik nurodė, jog ieškinys atsakovei buvo įteiktas 2021 m. vasario 28 d. 18 val.13 min. Atsakovės vadovas apie 2021 m. vasario 28 d. procesinius dokumentus esą sužinojo tik 2021 m. balandžio 1 d. per EPP (elektroninių paslaugų portalas) sistemą, jokių pranešimų iki minėtos dienos atsakovė per EPP sistemą negavo.

19. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

20. Pažymėtina, kad naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, jog susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Taip pat, paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo paskyrą, taip atšaukdamas savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

21. 2021 m. lapkričio 18 d. gautas Nacionalinės teismų administracijos, kaip LITEKO valdytojos (Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintų Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 10–12 punktai) raštas, kuriame nurodyta, kad byloje Nr. e2-1723-794/2021 2021 m. vasario 22 d. 10 val. 23 min. 39 sek. proceso dalyvei atsakovei UAB „Money Flow“ į jos, LITEKO VEP posistemio vartotojos, paskyrą buvo išsiųstas procesinis dokumentas „lydraštis“ Nr. „2021-02-22 Nr. CB-10605-2-55-3-00145-2021-0“ su priedais: teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi, ieškiniu Nr. CBP-145 ir prašymu dėl trūkumų šalinimo Nr. DOK-6948. UAB „Money Flow“ paskyroje pranešimas apie teismo siųstą procesinį dokumentą buvo gautas 2021 m. vasario 22 d. 10 val. 24 min. 8 sek., duomenys peržiūrėti 2021 m. vasario 28 d. 18 val. 13 min. Taip pat Nacionalinė teismų administracija nurodė, kad UAB „Money Flow“ paskyra aktyvuota 2017 m. liepos 24 d., paskyros deaktyvavimo procesai nebuvo pradėti, paskyra buvo aktyvi laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 21 d. iki 2021 m. kovo 1 d., todėl ji galėjo gauti teismo siunčiamus procesinius dokumentus.

22. Apeliantės argumentai, kad teismas nedetalizavo, kas priėmė procesinius dokumentus, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes už LITEKO VEP paslaugų vartotojo (fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį) atliekamus veiksmus atsako paslaugų gavėjas, t. y. pats LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis juridinis asmuo (Taisyklių 3.2, 3.6, 10.1 punktai). Šiuo atveju aktualu tik tai, kad atsakovė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą, šis sutikimas nebuvo atšauktas, jos LITEKO VEP posistemio paskyra aktualiu laikotarpiu buvo aktyvi.

23. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad ieškinys ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovei laikomi įteiktais 2021 m. vasario 23 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), o faktiškai jos buvo perskaityti 2021 m. vasario 28 d 18 val. 13 min., t. y. teismo procesiniai dokumentai apeliantei įteikti tinkamai, nepažeidžiant CPK 122 straipsnio nuostatų. Teismo nustatytu terminu ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė ieškinyje buvo išdėsčiusi prašymą priimti sprendimą už akių, taigi, procesinių kliūčių priimti sprendimą atsakovei už akių šiuo atveju nebuvo (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė apie procesinius dokumentus sužinojo tik 2021 m. balandžio 1 d. per EPP sistemą, yra deklaratyvūs ir aiškiai prieštaraujantys pirmiau aptartiems faktams, susijusiems su LITEKO sistemoje užfiksuotais duomenimis apie procesinių dokumentų įteikimo bei jų faktinio peržiūrėjimo momentus.

24. Kaip pirmiau nurodyta, kita sąlyga, galinti lemti sprendimo už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo atnaujinimą, yra pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

25. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (procesinis dokumentas, kuriuo šalinami trūkumai) nurodė, kad ieškovė nesiekė Programinės įrangos sutarties vykdyti ekonomiškai, nesistengė bendradarbiauti, taip pažeisdama bendruosius prievolių vykdymo principus, ieškovė keitė paslaugų planą, nors sutartyje aptarti sistemos diegimo etapai. Tai, kad ieškovė nesugebėjo pritaikyti savo sistemos prie Pareiškimo teikėjo suteiktų paslaugų, negali būti laikoma Programinės įrangos sutarties pažeidimu iš pareiškėjos pusės. Pasak apeliantės, ieškovės byloje pateikta vaizdo medžiaga ir argumentai yra subjektyvūs, interpretuojami išimtinai jos naudai. Apeliantė nurodo, kad prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėjo informaciją, kokios paslaugos ieškovei buvo suteiktos, tačiau teismas pateiktos medžiagos nevertino, dėl techninių suteiktų paslaugos aspektų nepasisakė.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Priešingai, jos pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).

27. Nors apeliantė ir teigia, kad ieškovė privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, tačiau pažymėtina, jog apeliantės prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtas detalus funkcijų įgyvendinimas lentelės formatu negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės pagal sutartį tinkamai atliktus ir ieškovės priimtus darbus, nes jis nėra patvirtintas nei vienos iš bylos šalių. Taigi, byloje nėra duomenų, kad darbai buvo priimti (ir jei priimti, kokia apimtimi) ir jais yra naudojamasi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties – negavo sutartyje numatytos tinkamai veikiančios Oxon sistemos, be to, atsakovei buvo žinoma apie ieškovės pretenzijas ir vėliau apie sutarties nutraukimą bei reikalavimą grąžinti avansu sumokėtas pinigų sumas. Atsakovė neginčijo sutarties nutraukimo (CK 6.218 straipsnis) (šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė, nesutikdama su sutarties nutraukimu, jį turėtų ginčyti teisme, tačiau, remiantis LITEKO duomenimis, toks reikalavimas teisme nėra pareikštas), reikalavimų ieškovei dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas atsakovė taip pat neteikė. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tiesiog deklaratyviai nurodo nesutinkanti su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nepaaiškina aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių tinkamą sutarties įvykdymą, taip pat duomenų apie vienašališko sutarties nutraukimo nuginčijimą.

28. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovės pateikti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kai apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl, aptaręs teisiškai reikšmingus atskirojo skundo argumentus, apeliacinis teismas dėl tų argumentų, kurie nelemia teisinio rezultato byloje, detaliau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.