Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorui Valentinui Motiejūnui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir D. S. paskirta subendrina bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką D. S. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. vasario 29 d.

Civilinės ieškovės ADB “G” civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš D. S. civilinės ieškovės naudai 3 167,53 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt septyni eurai 53 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinta nukentėjusiojo G. K. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą ir civilinio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuspręsta D. S. prokuroro 2023 m. balandžio 18 d. nutarimais paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, kurių vertė 42,00 Eur, esančias UAB “P” sąskaitose ir AB “Š. b.” sąskaitoje, panaikinti atlyginus civilinį ieškinį.

Nuspręsta išieškoti iš nuteistojo D. S. valstybės naudai 467,35 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 35 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: paklodę, kruvinus popierius, popieriaus gniužulus, rankšluosčius, juodos spalvos „maikutę“, fotelio porankį, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti; peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti jo savininkui G. K.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Apygardos teismo posėdžio metu nuteistojo D. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų likimo klausimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas).

13. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad D. S. padarė 1 baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis), 4 nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir 3 apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Bylos duomenimis, D. S. nusikalto būdamas anksčiau teistas net 15 kartų, iš jų 6 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 3 kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nusikalto neišnykus teistumui, 4 naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė 4 savaitėms po jo atžvilgiu priimto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 2 d. apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo D. S. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį (4 t., b. l. 26–49, 54–59, 60–64, 65–66, 67–69, 70–73, 74–76, 77–81, 82–83, 84–85, 86–93, 94–97, 98–104, 105–118, 119–128, 130–145, 146–152, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 153–169). Visa tai rodo, kad D. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Nuteistasis iki sulaikymo dirbo, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje D. S. charakteristikoje pažymėta, kad kaimo gyventojai nurodo, jog D. S. dažnai vartoja svaiginamuosius gėrimus ir dėl to tampa agresyvus (4 t., b. l. 171), yra nustatyta viena D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, be to, nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, padarė dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus D. S. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę, o už nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmes. Apeliantui už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskirta 30 parų arešto bausmė yra tik truputį didesnė, negu šios bausmės vidurkis, kuris yra 27,5 paros, o už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, 1 metams 6 mėnesiams ir 1 metams 9 mėnesiams, kai šių bausmių vidurkiai yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, už nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų, už nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kai šių bausmių vidurkiai yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis – 7 mėnesiai 15 dienų, yra mažesnės negu sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl daryti išvadą, kad šios bausmės yra per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir D. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis iki sulaikymo dirbo, yra jauno amžiaus, turi priklausomybę nuo alkoholio ir nori nuo šios priklausomybės gydytis, prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Be to, kaip minėta, nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas jau pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas D. S. bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo.

17. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. S. nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už visas 8 jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams taip pat nėra per griežta. Be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

18. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. S. padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą – prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį 2023 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis), ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės prideda dalį 2023 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir į nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę, nesilaikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimo (į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį), neįskaitė minėtu 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu į bausmės laiką įskaityto laikiname sulaikyme išbūto laiko nuo 2023 m. balandžio 15 d. 16.20 val. iki 2023 m. balandžio 16 d. 11.35 val., t. y. 1 paros. Tuo aspektu pažymėtina, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme tuo atveju, kai taikomos BK 64 straipsnio nuostatos (asmuo, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas). Taigi, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, nes tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

19. Minėta, kad apeliaciniu skundu nuteistasis, be kita ko, prašė skirti likusią jo neatliktą bausmės dalį atlikti gydymo nuo priklausomybių ligų įstaigoje. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra pagrindo, nes tokios galimybės įstatymai nenumato. Kartu šiuo aspektu pažymima, kad sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne teismas, o laisvės atėmimo vietų įstaiga (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnis).

20. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

21. Dėl nuteistojo D. S. prašymo atidėti bent trečdalio neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021, 2K-203-976/2023).

22. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. nuteistas už 1 baudžiamojo nusižengimo, 4 nesunkių ir 3 apysunkių nusikaltimų padarymą galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam ir likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 8 naujas nusikalstamas veikas D. S. padarė būdamas anksčiau teistas net 15 kartų, nusikalto neišnykus teistumui, 4 naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė 4 savaitėms po jo atžvilgiu priimto 2023 m. kovo 2 d. apkaltinamojo nuosprendžio, po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo D. S. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai D. S. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų D. S. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam likusios neatliktos bausmės vykdymą netenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu D. S. paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

23. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo. Kaip teisingai pažymėta nuteistojo D. S. apeliaciniame skunde, šiuo atveju teismas netinkamai išsprendė daiktinio įrodymo – jam priklausančio megztinio (džemperio) – likimo klausimą, t. y. apskritai šio klausimo nesprendė. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. balandžio 12 d. atliekant kratą D. S. gyvenamojoje vietoje, pastarasis laisva valia pateikė jam priklausantį pilkos spalvos džemperį su užrašu „Original“ (2 t., b. l. 11–14). Šis džemperis 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo apžiūrėtas (2 t., b. l. 53–54, 56–57), supakuotas į paketą Nr. 5, kuris užantspauduotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58–59), ir perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui pagal 2023 m. rugpjūčio 8 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas D. S. priklausantis džemperis buvo laikomas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau dėl jo skundžiamame 2024 m. vasario 29 d. nuosprendyje nepasisakyta, šiuo metu baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir joje priimtas galutinis procesinis sprendimas, daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nuteistajam priklausantis pilkos spalvos džemperis su užrašu „Original“, grąžintinas teisėtam savininkui – D. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų likimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. balandžio 29 d. pažymą Nr. APD-2024-04723, kurioje prašoma priteisti valstybei iš D. S. 218,75 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Valdo Kairio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 64).

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

27. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis D. S. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi nuteistajam D. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys (6 t., b. l. 61).

28. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat į tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma (6 t., b. l. 65–66), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už D. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai, tačiau sumažinant jų dydį atsižvelgus į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių subendrinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi išdėstyti taip:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmes iš dalies sudedant, ir D. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į D. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu įskaitytą laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 15 d. 16.20 val. iki 2023 m. balandžio 16 d. 11.35 val. – 1 parą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – pilkos spalvos džemperį su užrašu „Original“, supakuotą į paketą Nr. 5, kuris užantspauduotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui pagal 2023 m. rugpjūčio 8 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti D. S.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo D. S. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.