Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. C. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuotieji asmenys – L. Ž., antstolis Vytautas Mitkus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. J. C. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą, 2) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 659 str. 1 d. nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) sujungti vykdomąsias bylas (Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038) ir jų vykdymą; 4) sustabdyti vykdomosios bylos (Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038) vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; 5) panaikinti procesinius dokumentus (raginimą įvykdyti sprendimą 2023-11-28 Nr. S-23-240-15598, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023-11-28 Nr. S-23-240-15597, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023-11-23 Nr. S-23-240-15440 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037, ir raginimą įvykdyti sprendimą 2023-11-28 Nr. S-23-240-15601, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023-11-28 Nr. S-23-240-15600, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023-11-23 Nr. S-23-240-15442 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038) ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąją bylą (Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038); 6) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas (vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023-11-28 Nr. S-23-240-15597 ir 2023-11-28 Nr. S-23-240-15600) kaip nepagrįstas, ir sustabdyti jų išmokėjimą, nes skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.

Antstolis Vytautas Mitkus patvarkymu pareiškėjo skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Teisme 2024 m. sausio 30 d. gauti papildomi pareiškėjo A. J. C. paaiškinimai.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02037 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 423,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C., išieškotojo L. Ž. naudai. Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02038 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 3 200,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C., išieškotojo L. Ž. naudai. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037, 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjąį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15440, 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15597 ir 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15598 (v. b. l. 3-9). Taip pat antstolis Vytautas Mitkus vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038, 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjąį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15442, 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15600 ir 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15601 (v. b. l. 5-10). 2023 m. gruodžio 6 d. gautas skolininko A. J. C. skundas dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų.

Dėl procesinių dokumentų panaikinimo (vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037, 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15440, 2023 m. lapkričio 28 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15598, 2023 m. lapkričio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-240-15597 ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15442, 2023 m. lapkričio 28 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15601, 2023 m. lapkričio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-240-15600).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

Be to, kasacinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą akcentavo, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (...). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Sisteminė teisės normų ir teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių analizė leidžia daryti išvadą, kad antstoliui įstatymas nesuteikia įgaliojimų spręsti dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, todėl, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis, nenustatęs proceso įstatyme nurodytų kliūčių, privalo jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Pažymėtina ir tai, jog tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas. Teismas vertina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliko kitus vykdymo veiksmus.

Dėl vykdymo vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2023 m. lapkričio 28 d. Nr. S-23-240-15597 ir 2023 m. lapkričio 28 d. Nr. S-23-240-15600 ir jų skaičiavimo sustabdymo.

CPK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vadovaujantis CPK 609 straipsnio 3 dalimi, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

Vykdymo išlaidos skirstomos į: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidas (toliau – administravimo išlaidos); 2) išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (toliau – išlaidos tretiesiems asmenims); 3) atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (toliau – atlygis antstoliui) (Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punkte numatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punkte numatyta, kad vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso. Sprendimų vykdymo instrukcijos 136.2. punkte nurodoma, kad skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas.

Nagrinėjamu atveju, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037, 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15597, pagal kurį vykdymo išlaidas sudaro: 43,06 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 2,57 Eur pašto išlaidos ir 0,41 Eur bankinis mokėjimo pavedimas, iš viso 46,04 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038, 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15600, pagal kurį vykdymo išlaidas sudaro: 123,04 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 2,57 Eur pašto išlaidos ir 0,41 Eur bankinis mokėjimo pavedimas, iš viso 126,02 Eur vykdymo išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nesąžiningos, nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos, todėl administravimo išlaidos (43,06 Eur ir 123,04 Eur) yra neteisėtos, ekonomiškai nepagrįstos bei nedetalizuotos; perteklinės (pašto ir pervedimo išlaidos) (po 2,57 Eur ir 0,41 Eur), nes yra išpūstos ir ekonomiškai nepagrįstos (visos išlaidos), todėl antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad, jis galėjo gauti procesinius dokumentus ir internetu ir per antstolių informacinę sistemą, taip pat antstolis turi jo elektroninio pašto adresą, arba galėjo juos gauti iš viešai prieinamos informacijos ir iš teismų sistemos, ir iš bylų.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punkte numatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Vykdymo veiksmų atlikimo metu vartotojų kainų indeksas buvo 153,80, todėl vykdymo išlaidos pagrįstai buvo indeksuojamos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 134, 135 punktai yra imperatyvūs, o juose nurodytos sumos – fiksuotos (konkrečios) ir nepriklausančios nuo antstolio valios, todėl teisinio pagrindo teigti, jog jos (būtinosios vykdymo išlaidos) yra nepagrįstos ar lupikiškos bei tai, kad antstolis nepagrįstai vykdymo išlaidas indeksavo, nėra (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 135 punktai) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2306-794/2022).

Išlaidos, susijusios su pinigų pervedimu bankiniu pavedimu ar persiuntimu paštu, išieškomos iš skolininko (Sprendimų vykdymo instrukcijos 103 punktas). Išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu (Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktas).

CPK 654 straipsnyje numatyta, kas antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, antstolis privalėjo patvarkymą dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti siųsti pareiškėjui registruota pašto siunta ir atitinkamai teisėtai prie vykdymo išlaidų priskirti pašto išlaidas.

Pareiškėjo argumentai dėl nesąžiningų, nepagrįstų, išpūstų ir lupikiškų, 2023 m. lapkričio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-240-15597 ir 2023 m. lapkričio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-240-1560015291 apskaičiuotų išlaidų, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog antstolio detalizuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos, jų skaičiavimas atliktas vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas.

Dėl vykdomųjų bylų Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038 užbaigimo.

Pareiškėjas taip pat prašo užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038.

CPK 632 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų sąrašas – vykdomoji byla laikoma baigta, kai: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, jog priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018).

Iš skunde nurodytų aplinkybių, teismas vertina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį prašymą. Pažymėtina ir tai, jog pirmiau aptartas teisinis reguliavimas tokiu atveju nenumato antstoliui pareigos, taip pat nesuteikia jam teisės užbaigti vykdomųjų bylų vykdymo veiksmų. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog vykdomieji dokumentai yra galiojantys, išduoti teisėtai pagal galiojančius ir įsiteisėjusius teismo sprendimus, jie yra teisėtai priimti vykdyti, patys vykdomieji dokumentai, kurie yra vykdymo pagrindas, nėra panaikinti, vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomųjų bylų užbaigimo atmestinas.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, o tokia teismui suteikta diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė teismui prašymą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismas pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą nenustatė, taip pat teismui nėra pateikta argumentų, kodėl CPK 659 straipsnio 1 dalis, pareiškėjo manymu, prieštarauja Konstitucijai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka. Pagal šias pataisas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sudaryta galimybė kiekvienam asmeniui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams. Taigi, jei pareiškėjas mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, jis tą gali padaryti pats ir nereikšdamas teismui prašymų kreiptis į Konstitucinį teismą.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. J. C. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.