Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4074-717/2018 pagal A. B. skundą dėl antstolio V. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolio V. K. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio V. K. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. vykdomasis raštas Nr.2-3500-199/2017 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus: įpareigoti A. B. suderinti su AB „Kauno energija" Pardavimo kontrolės skyriaus vadovu, ar pavaduojančiu asmeniu, karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmų laiką darbo dienomis nuo 7.30 valandos iki 16.30 valandos, atsakovui nustatytu laiku nesuderinus karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmų laiko, ieškovo atstovai įgyja teisę vienašališkai nustatyti šį laiką; įpareigoti A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, įleisti AB „Kauno energija" atstovus į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmus, kontroliuoti, kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo ir netrukdyti ieškovo atstovams atlikti šiuos veiksmus; įpareigoti atsakovą A. B., įsiteisėjus teismo sprendimui, informuoti buto gyventojus, atsakovui nesant įleisti AB „Kauno energija" atstovus darbo dienomis nuo 7.30 valandos iki 16.30 valandos į atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti karšto vandens vartojimo apribojimo veiksmus ir kontroliuoti, kaip laikomasi karšto vandens vartojimo apribojimo ir netrukdyti ieškovo atstovams atlikti šiuos veiksmus (v. b. l. 1). 2017 m. spalio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l.5). 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl 2017 m. spalio 16 d. patvarkymo vykdymo sustabdymo (v.b.l.27). 2017 m. lapkričio 20 d. antstolis patvarkymu pareiškėjo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus netenkino (v.b.l.28). 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą – prašymą antstoliui, laikinai nevykdyti teismo vykdomojo dokumento veiksmų ir leisti pareiškėjui užbaigti gydymąsi, nes įvykus emociniam stresui pareiškėjas gali susilaukti rimtų pasekmių (v.b.l.35). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartyje išdėstytas motyvas, jog antstolis privalo vykdomąją bylą sustabdyti tik iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą akivaizdžiai prieštarauja LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 19 d. priimtas pareiškimas dėl A. B. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (c.b.Nr.2FB-3508-432/2018). 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą. 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinta ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2S-2730-866/2017). Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paskirtas nagrinėti 2018 m. gegužės 2 d.13.30 val. žodinio proceso tvarka.FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, jog įsiteisėjus nutarčiai iškelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylą, pranešama, be kitų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, ir antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. FABĮ nuostatų analinė leidžia spręsti, kad tiek priėmus pareiškimą, tiek iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pranešama tik tiems antstoliams, kurių žinioje užvestos vykdomosios bylos, susijusios su skolininko piniginiais reikalavimais (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1553-730/2015).Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartyje, kuria priimtas pareiškimas nurodyta, kad šios nutarties nuorašas siųstinas antstoliams, kurie yra pradėję priverstinį išieškojimą, išaiškinant, jog nuo šios nutarties gavimo dienos sustabdomas pareiškėjo turto realizavimas ir išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka FABĮ 5 straipsnio 6 dalis. Nors Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduotas vykdomasis raštas Nr.2-3500-199/2017 antstolio V. K. kontoroje priimtas 2017 m. spalio 16 d., t.y. vėliau nei buvo priimtas pareiškimas dėl A. B. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2017 m. gegužės 19 d.), tačiau šiuo atveju aktualus išieškojimo pobūdis.Iš vykdomojoje byloje esančio Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoto vykdomojo rašto Nr.2-3500-199/2017 nustatyta, kad vykdomas nepiniginio pobūdžio išieškojimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (v.b.l. 1). Darytina išvada, kad vykdomas išieškojimas neįtakoja A. B. mokumo. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vykdomame teismo sprendime nurodyti teismo įpareigojimai nėra susiję su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, todėl jiems netaikytinas LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytas vykdymo veiksmų sustabdymas. Nustačius, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas dėl įpareigojimo skolininką atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolis pagrįstai nesustabdė vykdomosios bylos.Apeliantas teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pagrindinis išieškojimas AB „Kauno energija“ naudai yra priteistos skolos – 2 248,40 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimas pagal 2017 m. sausio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-3500-199/2017. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomas argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Kaip nustatyta aukščiau, antstoliui V. K. pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl sprendimo dalies, kuria A. B. nustatyti neturtinio pobūdžio įpareigojimai, o ne dėl turtinio (piniginio) reikalavimo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiama 4,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,97 Eur (keturis Eur ir 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.