Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei J. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

15. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

16. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

19. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovė neužtikrina saugios vaikui augti aplinkos, kadangi atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu, jos namuose nuolat lankosi pašaliniai asmenys, ji neužtikrina tinkamos dukters priežiūros, neturi socialinių įgūdžių.

22. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad anonimas pranešė, jog pas atsakovę nuolat lankosi vyrai, su kuriais atsakovė, namuose būnant trims nepilnamečiams vaikams, galimai girtauja. Aptarus šią situaciją su nepilnamete K. V., pastaroji nurodė, kad grįžti gyventi pas motiną nenori, nes ji vartoja alkoholį, tuo tarpu su tėvu gyventi gera. Pabendravus su atsakovės motina M. M., pastaroji nurodė, kad jos duktė turi alkoholio vartojimo problemų, jos namuose dažnai lankosi vyrai, ji vaikais nelabai rūpinasi. Nustatyti rizikos veiksniai: vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, 30.9. papunkčiu - vaikas (K. V.) išreiškia pageidavimą likti gyventi su tėvu, nes pas motiną (atsakovę) grįžti nenori; 29.3.3. papunkčiu - vaiko atstovai pagal įstatymą galimai turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; motinai (atsakovei) trūksta socialinių įgūdžių, vaikai yra paliekami vieni namuose per naktį. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Atsakovės šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikyta atvejo vadyba. Iš pateiktų duomenų apie atvejo vadybos procesą matyti, kad atsakovė turi nepastovių partnerių, kurie dažnai keičiasi, dėl ko yra neužtikrinama asmeninė vaiko erdvė, egzistuoja ilgalaikės ir besikartojančios alkoholio vartojimo problemos, atsakovei stinga pozityvios tėvystės ir socialinių įgūdžių, ji neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, negeba tinkamai rūpintis dukterimis, skiria per mažai laiko vaikų priežiūrai, kyla problemos dėl nuoseklaus auklėjimo pastovumo, nes nėra nustatytų elgesio ribų ir taisyklių, atsakovės elgesys nenuoseklus, ji dažnai keičia nuostatas, nerodo pakankamai iniciatyvos keisti savo gyvenimo būdą, neigia turinti priklausomybę alkoholiui. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2021 m. spalio 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad atsakovė 2019-2021 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo priklausomybės ligų nesigydė, 2021 metais gydėsi dėl nuotaikos svyravimų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), namuose vidutinė tvarka, yra būtini apyvokos daiktai, jie sudėlioti, tačiau švaros nėra (dulkės ir kt.), vaikams skirtas vienas pereinamasis kambarys, būstas iš dalies tinkamas vaikui augti, tačiau neužtikrinama privati erdvė vaikui. Byloje liudytojais apklausti L. P., N. V. ir A. B., kurie artimai ir reguliariai bendrauja su nepilnamete K. V., taip pat parodė, kad gyvendama su motina mergaitė būdavo neprižiūrėta, neužtikrinta jos higiena, namų švara, atsakovė nesirūpino mergaitės sveikata, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais.

23. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad atsakovės kuriama aplinka vaikui yra nesaugi, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, jog po vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo aplinkybės iš esmės pasikeitė, aplinka atsakovės šeimoje yra iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

24. Sprendžiant, ar ieškovas gali užtikrinti tinkamą vaiko normaliam vystymuisi aplinką, byloje esančiais duomenimis matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 22 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Skyriaus specialistams apsilankius ieškovo S. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas gyvena nuomojamame 2 kambarių su holu bute, kuriame yra visi patogumai. Butas švarus, tvarkingas, vaikui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi daiktai bei namų apyvokos reikmenys vaiko poreikiams tenkinti. Iš pateiktos 2021 m. rugpjūčio mėn. sudarytos ikimokyklinio ugdymo mokymo sutarties su Klaipėdos lopšeliu-darželiu „(duomenys neskelbtini)“ bei Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. V., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) lanko Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ grupę „(duomenys neskelbtini)“. Rašte pažymėta, kad K. V. į įstaigą yra atvedama tvarkinga, ieškovas bendrauja su mokytojomis ir atsižvelgia į jų prašymus bei pastebėjimus. Mergaitė grupėje jaučiasi labai gerai, noriai dalyvauja visose organizuojamose veiklose, mergaitės požiūris į tėtį (ieškovą) yra teigiamas. Ieškovas už ugdymo įstaigos paslaugas atsiskaito laiku. Ieškovas yra nupirkęs visas ugdymui skirtas priemones. Nepilnametė K. V. ieškovo prašymu nuo (duomenys neskelbtini) registruota pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad gyvenant su ieškovu, vaikui yra sudarytos visos sąlygos sveikai vystytis, yra užtikrintos tinkamos vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, mokslo bei pramogų ir kitos sąlygos, būtinos tinkamai vaikui vystytis, ieškovas žino savo dukters poreikius ir sugeba juos atliepti.

25. Nors atsakovė nurodė, kad dukters gyvenamoji vieta su ieškovu negali būti nustatyta dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau iš ieškovo paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad priklausomybės alkoholiui problemą specialistų pagalba ieškovas išsprendė: Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo 2020 m. liepos 21 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas S. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Stacionariniame skyriuje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini) išduotame liudijime nurodyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) pradėjo ir (duomenys neskelbtini) pilnai baigė „(duomenys neskelbtini)“ programos kursą. Ieškovas dirba, turi nuolatines pajamas, todėl manytina, kad ieškovo gyvenimo būdas yra iš esmės pasikeitęs.

26. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Aptarta CK 3.177 straipsnio nuostata dar kartą detalizuota CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Ši nuostata atkartota ir CPK 380 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

27. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaikas K. V., gimusi (duomenys neskelbtini), dėl savo jauno amžiaus negalėjo motyvuotai ir aiškiai išsakyti savo nuomonės, tačiau paaiškino, kad jai patinka gyventi su tėveliu, jį myli, lanko darželį, turi draugų. Teismas, siekdamas išsiaiškinti ir nustatyti vaiko norus ir pažiūras dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir (ar) jo gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, savo ruožtu (duomenys neskelbtini) nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė šalių nepilnamečiam vaikui K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), atskirus individualius susitikimus su Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiąja specialiste (teismo psichologe), įpareigojant ją išklausyti vaiko nuomonę (dėl nagrinėjamo ginčo, nustatyti vaiko ryšį, santykius su ieškovu ir atsakove) ir pateikti teismui vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonę raštu apie individualaus pokalbio su vaiku rezultatus dėl byloje nagrinėjamo reikalavimo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) raštu pateiktoje (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad mergaitei (K. V.) sunku kalbėti apie savo mamą, todėl vaikas stengiasi vengti klausimų, susijusių su bendravimu ir gyvenimu kartu su ja (nukreipia kalbą, sugalvoja pasiteisinimų, užsimena apie savo sveikatą ir pan.). G. K. išgyvena vidinį konfliktą, kai vienu metu savo mamai jaučia tiek teigiamus (meilę), tiek neigiamus (nerimą, nusivylimą, nepasitenkinimą) jausmus. Vaikas stengiasi negalvoti apie blogus dalykus ir nukreipti savo mintis į dabartinę gyvenimo situaciją (kur visi laimingi, šviečia saule ir yra meilė). Savo šeima K. laiko tėtį ir tetą (mamos vaiko šeimos piešinyje nėra). K. noras yra: gyventi su tėčiu, iš kurio jaučia meilę ir rūpestį (ko mergaitė negali pasakyti apie mamą). Taip pat vaikui patinka butas, kuriame tėtis gyvena, jo draugė, kuri jai supina plaukus, kartu leidžiamas laikas, naujas darželis, tėčio gaminamas maistas, tai, kad ji turi daug žaislų ir t.t. Apie mamą K. gali pasakyti, kad ji geria daug alaus ir gyvena su dėdėmis. Šiuo metu bendrauti su mama vaikas nepageidauja. Kaip jau buvo minėta, galimai todėl, kad vaikui tai kelia vidinę sumaištį. Pastebimas šiltas ir stiprus vaiko K. V. ir jos tėvo S. V. emocinis ryšys. Pažymėtina, kad teismo psichologas yra objektyvus ir nešališkas asmuo, neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir niekaip nesusijęs su byloje dalyvaujančiais asmenims, todėl nėra pagrindo abejoti teismo psichologo pateiktomis išvadomis. Iš šių duomenų spręstina, kad šalių nepilnametė duktė K. V. yra prisirišusi prie dabartinės gyvenamosios vietos, kuri jai siejasi su stabilumu ir saugumu, ir ieškovo.

28. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė duktė K. V. faktiškai gyvena su ieškovu, kuris tinkamai ja rūpinasi ir auklėja, ieškovo namuose dukteriai užtikrinama teisė sveikai augti, vystytis, stabili, rami aplinka, nepilnametis vaikas išreiškė norą likti gyventi kartu su tėvu, tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, taip pat įvertinus byloje pateiktą institucijos bei teismo psichologo išvadą, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją kartu su tėvu, atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu ieškovu S. V. jo gyvenamojoje vietoje. Taip pat panaikintinas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2017 m. spalio 16 d. taikos sutarties 1.4. punktas, kuriame nustatyta ieškovo su vaiku bendravimo tvarka.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

29. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos šalių 2017 m. spalio 16 d. sudarytos taikos sutarties 1.2. punkte numatyta, kad nepilnametės dukros K. V. išlaikymui jos tėvas S. V. įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju šiuo sprendimu pakeičiant nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamąją vietą ir nustatant ją su ieškovu, atsiranda teisinis pagrindas ir įstatyminė prievolė priteisti vaikui išlaikymą iš skyrium gyvenančios motinos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

30. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

31. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nepilnametės K. V. išlaikymo dydį grindžia pateikta patikslinta poreikių apskaičiavimo lentele, kurioje nurodė, jog vaiko poreikių patenkinimui iš viso reikalinga 414 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur, drabužiams, avalynei – 30 Eur, komunaliniams mokesčiams (įskaitant nuomos mokestį) – 145 Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 5 Eur, higienos priemonėms – 3 Eur, lavinimui, ugdymui – 10 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – 20 Eur, mokesčiui už darželį – 81 Eur. Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnametei K. V. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta.

33. Nors ieškovas vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, tačiau, kita vertus, akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad priteisiant vaikui vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris pripažįstama, kad paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, nustatant vaiko poreikius išlaikymo priteisimo prašantis tėvas (motina) net neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 642 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 468 Eur. Nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, sieks apie 518 Eur.

34. Teismas, atsižvelgęs į pragyvenimo lygį ir į vidutinį darbo užmokestį šalyje, susipažinęs su ieškovo pateiktu vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimu, daro išvadą, kad pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas, bei jį suapvalinus, sudaro apie 410 Eur (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovė konkretaus vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

35. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

36. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. vykdo individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Kita specializuota statybos veikla, kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių – (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, kad ieškovo uždirbamos pajamos sudarė 11 900 Eur (7 500 Eur pajamų iš gyventojų suma, 4 400 Eur pajamų iš įmonių ir prekybininkų suma), kas per mėnesį sudaro apie 992 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Iš nuomos sutarties matyti, kad nuo 2021 m. liepos 15 d. ieškovas nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta iki (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis per mėnesį sudaro 190 Eur. Ieškovas pateikė „(duomenys neskelbtini)“ kvitus, iš kurių matyti, kad per mėnesį mokesčių už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus suma sudaro apie 250 Eur. Byloje nepateikta duomenų apie kitus ieškovo išlaikytinius ir turimus įsipareigojimus.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo mėn. išvyko dirbti į užsienį, teismo posėdžio metu nurodė, kad jos gaunamas pajamas šiuo metu sudaro 1 600 svarų. Bylos duomenimis matyti, kad atsakovei gyvenant Lietuvoje jos pajamos iš darbo santykių buvo artimos minimalioms. Atsakovė neturi įgijusi specialybės. Atsakovė nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi, Lietuvoje gyveno nuomojamame bute. Atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, K. V. yra jauniausia iš jų, taip pat nurodo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų. Spręstina, kad laikinas pajamų padidėjimas nelaikytinas esminiu atsakovės turtinės padėties pagerėjimu, kadangi atsakovė į užsienį dirbti išvyko visai neseniai, todėl neaišku, ar ji užsienio šalyje įsitvirtins ir nurodomo dydžio pajamos bus pastovios. Be to, vertinant atsakovės turtinę padėtį reikšminga aplinkybe yra tai, kad ji turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriems privaloma teikti išlaikymą, todėl turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

38. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pastebėtina, kad gaunami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vaiko pinigai nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 35 Eur kiekvienam iš tėvų, taigi kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti 170 Eur suma ((410 Eur – 70 Eur) / 2 = 170 Eur).

22. Teismas, remdamasis išdėstytu, įvertinęs vaiko amžių (mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai), tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, atsakovės išlaikytinų vaikų skaičių, taip pat valstybės mokamą išmoką vaikui, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovės nepilnamečio vaiko K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 13 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pakeičiant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ieškovo dukrai mokėtino išlaikymo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

39. Ieškovas skirtina jo vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovės tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovas yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

40. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

41. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

43. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-632-5737 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2021 m. lapkričio 23 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 378,68 Eur.

44. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2021 m. lapkričio 4 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 338 Eur.

45. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovui, tiek atsakovei suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2017 m. spalio 16 d. taikos sutarties 1.1. punkte nustatytą nepilnamečio vaiko K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2017 m. spalio 16 d. taikos sutarties 1.2. punkte nustatytą išlaikymą ir priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. liepos 13 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2017 m. spalio 16 d. taikos sutarties 1.3. punktą ir paskirti ieškovą S. V. nepilnamečio vaiko K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2017 m. spalio 16 d. taikos sutarties 1.4. punktą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.